sodininkystė ir daržininkystė 32(3–4)

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt
  • No tags were found...

sodininkystė ir daržininkystė 32(3–4)

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAISCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE,LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE ANDFORESTRY AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITYSODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ32(3–4)Eina nuo 1983 m.Published since 1983Babtai 2013


UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegijaEditorial BoardDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija)prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija)dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutasbiomedicinos mokslai, biologija)dr. Aleksandras KMITAS (ASU, biomedicinos mokslai, agronomija)dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija)prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija)prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija)dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija)prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (ASU, biomedicinos mokslai, agronomija)Redakcinė mokslinė tarybaEditorial Scientific CouncilDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (Lietuva)prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija)dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija)prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija)prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija)dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina)prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva)prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva)prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija)Redakcijos adresas:Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutasLT-54333 Babtai, Kauno r.Tel. (8 37) 55 52 10Faksas (8 37) 55 51 76El. paštas institutas@lsdi.ltAddress of the Editorial Office:Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and ForestryLT-54333 Babtai, Kaunas district, LithuaniaPhone +370 37 55 52 10Telefax +370 37 55 51 76E-mail institutas@lsdi.ltLeidinio adresas internete www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėseISSN 0236-4212© Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialasSodininkystės ir daržininkystės institutas, 2013© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2013


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Svarbiausi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystėsinstituto veiklos etapai ir pasiekimaiČeslovas BobinasLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas institutas@lsdi.ltLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystėsinstitutas savo veiklą pradėjo 1938 metų gegužės 1 dieną, kai netoli Dotnuvos, Valinavoskaime, Kėdainių rajone, buvo įkurta Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis. 1987 m.bandymų stotis reorganizuota į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą. 2010 m.institutas buvo įtrauktas į naujos institucijos – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro –sudėtį. Šiuo metu institute dirba 42 mokslo darbuotojai, iš jų: 2 Lietuvos mokslų akademijosnariai, 3 profesoriai, 1 docentas, 36 mokslų daktarai. Doktorantūroje kasmet studijoje 10–12doktorantų. Svarbiausios instituto veiklos kryptys – plėtoti sodo ir daržo augalų selekcijos,genetikos, biotechnologijos mokslinius pagrindus, kurti naujas sodo ir daržo augalų veisles,kaupti, saugoti ir tirti Lietuvos Respublikos augalų genofondą, tirti sodo ir daržo augalų biologiniusdėsningumus, modeliuoti kokybę ir produktyvumą lemiančias agrobiologines sistemas,modeliuoti ir optimizuoti vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo procesus ir laikymo būdus, tirtisodo bei daržo augalų biologiškai aktyvias medžiagas natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje.Mokslinis darbas organizuojamas trijuose moksliniuose skyriuose: Sodo augalų genetikosir biotechnologijos, Sodininkystės technologijų ir Daržininkystės, dviejuose sektoriuose: Daržoaugalų selekcijos ir Daržininkystės technologijų, bei trijose laboratorijose: Augalų apsaugos,Augalų fiziologijos, Biochemijos ir technologijos. Institutas leidžia periodinį mokslo leidinį„Sodininkystė ir daržininkystė“.Reikšminiai žodžiai: daržininkystė, institutas, moksliniai tyrimai, sodininkystė.Įvadas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas (dabar – Lietuvosagrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas),kaip mokslo įstaiga, nuėjo ilgą ir prasmingą kelią. 1938 m. gegužės 1 d. Dotnuvojeįkurta Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis buvo planingo sodininkystėsir daržininkystės mokslinio tiriamojo darbo pradžia Lietuvoje. Prieš daugiau kaip 70metų įkurta nedidelė bandymų stotis, kurioje iš pradžių dirbo tik du mokslo darbuotojai,išaugo iki mokslinio tiriamojo instituto. Keitėsi bandymų stoties vieta, pavadinimas,tačiau nesikeitė svarbiausi uždaviniai – kartu su kitomis Lietuvos moksloįstaigomis spręsti pačius aktualiausius sodininkystės ir daržininkystės klausimus.3


Bandymų stoties istorija. Pirmieji šios mokslo įstaigos kūrimosi žingsniaibuvo nelengvi. Tik pradėjusi savo veiklą, 1940 metais bandymų stotis buvo perkeltaį Vytėnus prie Kauno. Naujoje vietoje pradėtą kūrimosi darbą nutraukė karas.Pirmuoju bandymų stoties vedėju buvo paskirtas K. Bučiūnas. Jam atsisakius šiųpareigų, laikinai vedėjo pareigos ėjo P. Kadziauskas. Vėliau bandymų stočiai vadovavoJ. Paršeliūnas. Jam išėjus dirbti į Žemės ūkio akademiją, į vedėjo pareigas buvopaskirtas J. Galinis. Šį atleidus iš pareigų, paskirtas J. Proškevičius. Vokiečiamspasitraukus iš Kauno, 1944 metų rugpjūčio 1 d. bandymų stotis buvo atkurta. Josdirektoriumi paskirtas P. Balčikonis. Šį represavus bandymų stoties direktoriumipaskirtas J. Proškevičius.Pokario metai buvo sunkūs. Direktoriaus J. Proškevičiaus sumanaus vadovavimodėka buvo pradėta atkurti bandymų stoties mokslinė bazė. Pakvietus dirbti naujųmokslo darbuotojų išplėstos tyrimų apimtys. Bandymų stočiai buvo svarbus LietuvosTSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 472 nuo 1950 m. birželio 1 d. šią mokslo įstaigąperduoti Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinion. Gavusi solidesnį finansavimą bandymųstotis galėjo daugiau lėšų skirti bandymams plėsti ir mokslinei bazei stiprinti.1950 metais bandymų stoties direktoriumi buvo paskirtas K. Bučiūnas ir vadovavo jaiiki 1963 metų. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1956 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 447bandymų stotis perduota Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto žinion(Švirinas, 1988). Tai sudarė sąlygas geriau koordinuoti tiriamąjį darbą, o svarbiausia –gauti metodinę paramą moksliniams tyrimams. Tolesnis sėkmingas mokslinis tiriamasisdarbas greitai padarė stotį žinomą visiems šalies sodininkams ir daržininkams. Vytėnaibuvo žinomi kaip sodininkystės ir daržininkystės mokslų centras Lietuvoje. Išaugusiaimokslo įstaigai pasidarė ankšta prie didelio miesto, todėl pradėta ieškoti vietos naujaibazei kurti. Buvo nuspręsta, kad tinkamiausia vieta stočiai – „Nevėžio“ kolūkio bazėBabtuose (Palaima, 1988). Pirmieji mokslininkai į naują bazę atsikėlė 1964 metais.Kuriantis stočiai naujoje vietoje, teko spręsti labai daug ūkinių ir organizacinių klausimų.Šis bandymų stoties kūrimosi, vėliau – ir jos, kaip mokslo įstaigos, augimo etapaisusiję su ilgamečio bandymų stoties, vėliau – instituto direktoriaus K. Palaimos veikla.Praėjusio šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį bandymų stoties plėtrai įtakos turėjospartūs verslinės sodininkystės ir daržininkystės vystymosi tempai, didėjantis moksloporeikis ir ypatingos tuometės administracijos pastangos stiprinti materialinę bazę.Buvo modernizuojamos senos ir kuriamos naujos laboratorijos, įrengtos Meristeminė irVaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo laboratorijos, pastatyta Imuniteto laboratorija,įrengtas specialus bandymų laukas laistomiems sodams veisti. Iš sąjunginio Moksloir technikos komiteto nuolat gaunant lėšų papildomiems užsakomiesiems tyrimams,augo mokslinių tyrimų apimtis ir darbuotojų skaičius.1987 m. stotyje jau dirbo 63 mokslo darbuotojai. Bandymų stoties statusas nebeatitikoišaugusios mokslinės įstaigos poreikių, todėl 1987 m., Lietuvos žemdirbystėsinstituto tarybai ir direktoriui A. Budvyčiui pritarus bei palaikant Vaisių ir daržovių ūkioministerijai ir ministrui V. Einoriui, vėliau – ir Žemės ūkio ministerijai, buvo kreiptasiį Mokslo ir technikos komitetą dėl bandymų stoties reorganizavimo į institutą. LTSRMinistrų tarybos 1987 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 46 bandymų stotis reorganizuotaį Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institutą. Lietuvos Respublikosžemės ūkio ministerijos 1990 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 146 patikslintas instituto4


pavadinimas – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Lietuvos RespublikosVyriausybės 1992 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 59 institutui suteiktas valstybinioinstituto statusas. Institutas tapo pavaldus Lietuvos Respublikos švietimo ir moksloministerijai. Valstybinio instituto statusas ir pavaldumas Švietimo ir mokslo ministerijaigarantavo valstybės paramą, subsidijas, socialines garantijas mokslininkams, ganadidelę savivaldą, galimybę dalyvauti studijų procese rengiant aukščiausios studijųpakopos specialistus – doktorantus (Bobinas, 2008).Bandymų stoties reorganizavimas į institutą buvo perėjimas į kokybiškai naująšios mokslo įstaigos gyvavimo etapą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institutas buvo vienas jauniausių institutų šalyje.Pasikeitus politinei ir ekonominei situacijai Lietuvoje, atsirado keli svarbūs uždaviniai:peržiūrėti ir pakeisti sodininkystės ir daržininkystės šakų strategiją, suformuluotinaujus uždavinius ir numatyti tolesnes mokslinio tiriamojo darbo kryptis, plėtoti irstiprinti materialinę-techninę mokslo bazę bei stiprinti mokslinį potencialą naujiemsuždaviniams spręsti.Reikšmingas įvykis Lietuvos mokslui buvo 1991 m. priimtas Mokslo ir studijųįstatymas. Naujasis įstatymas suteikė gana didelį savarankiškumą ir autonomiją netik universitetams, bet ir mokslo institutams. Aukščiausiu mokslo institutų savivaldosorganu tapo visuotiniame mokslininkų susirinkime išrinkta Instituto taryba. Ji turėjopriimti ir tvirtinti visus svarbiausius mokslo institucijos veiklą reglamentuojančiusdokumentus, o vėliau – net rinkti instituto direktorių.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 institutui kartu su Lietuvosžemės ūkio universitetu nuo 1992 m. spalio 7 d. suteikta teisė steigti agrarinių mokslųsrities agronomijos krypties doktorantūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m.balandžio 14 d. nutarimu Nr. 457 institutui su LŽŪU pratęsta biomedicinos mokslosrities agronomijos krypties augalininkystės, sodininkystės, augalų apsaugos, fitopatologijosšakų (kodas B390) doktorantūros teisė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 900 LSDI ir LŽŪU suteikta teisė teikti habilituotodaktaro mokslo laipsnį (biomedicinos mokslų srities agronomijos krypties).Svarbus įvykis instituto bendruomenei buvo pirmosios Instituto tarybos rinkimai.1993 m. pirmą kartą instituto mokslininkai, vadovaudamiesi Mokslo ir studijųįstatymu, visuotiniame susirinkime išrinko Instituto tarybą. Į pirmąją Instituto tarybąbuvo išrinkti patys žymiausi, didžiausią autoritetą kolektyve turintys mokslininkai.Tarybos pirmininku buvo išrinktas dr. Algimantas Kviklys, sekretoriumi – dr. StasysŠvirinas. Naujai išrinktai Instituto tarybai pirmiausia reikėjo įteisinti savivaldą ir parengtisvarbiausius veiklą reglamentuojančius dokumentus. Buvo parengti Institutotarybos veiklos nuostatai, vidaus darbo taisyklės, konkursų rengimo tvarka ir reglamentas.Instituto tarybai teko spręsti ir gana sudėtingą eksperimentinės bazės likimą.Lietuvoje sparčiai vykstant žemės ūkio privatizavimui, buvo būtina apsispręsti, koksneprivatizuotas žemės plotas ir turtas turėtų likti mokslui. Tai padaryti buvo nelengvadėl mokslininkų nuomonių skirtumo bei išorinio spaudimo palikti kiek galima mažesnęneprivatizuoto turto dalį mokslui. Po ilgų derybų institutui pavyko pasilikti 412 hažemės plotą ir jam proporcingą turto dalį. Institutui atiteko visi sodai, medelynas, laukobandymų plotai, centrinė bazė Babtuose, polietileniniai šiltnamiai, saugyklos, bet tekoprarasti mechanines dirbtuves, grūdų sandėlį, fermas ir pačius naujausius, specialiai5


mokslo tikslams pastatytus žieminius šiltnamius bei katilinę. Suirus ilgai kurtai irsėkmingai funkcionavusiai infrastruktūrai, instituto administracijai iškilo uždavinys išnaujo sukurti eksperimentinę bazę. Buvo pastatytas angaras technikai laikyti, išplėstossodininkystės padalinio mechaninės dirbtuvės, įrengta nauja kuro bazė, rekonstruotossaugyklos (Bobinas, 2008).Pirmaisiais nepriklausomybės metais svarbiausias instituto kolektyvo uždavinysbuvo susiorientuoti bei įvertinti pasikeitusią situaciją ir teisinga linkme nukreipti sodininkystėsir daržininkystės šakų veiklą. Buvo aišku, kad laisvosios rinkos sąlygomis,atsivėrus sienoms su kaimynine Lenkija ir Europos Sąjunga, tarybiniais laikais buvusipažangi Lietuvos sodininkystė ir daržininkystė neatlaikys konkurencijos. Teko peržiūrėtiLietuvos sodininkystės ir daržininkystės šakų plėtros strategiją. Viena pirmųjųžemės ūkio šakų strategijų, kuri buvo pristatyta ir aprobuota Žemės ūkio ministerijoskolegijoje, – sodininkystės plėtros strategija. Instituto mokslininkai drąsiai pagrindėbūtinybę iš esmės pakeisti Lietuvos sodininkystės tolesnę plėtrą ir veisti intensyviusžemaūgius sodus, kad Lietuvos sodininkai galėtų sėkmingai konkuruoti su Olandijos,Vokietijos ir Lenkijos sodininkais. Naujai strategijai buvo pritarta ir valstybė skyrėparamą intensyviems sodams veisti.Sudėtinga tapo Lietuvos šiltnamių ūkio padėtis. Netobulos šiltnamių konstrukcijos,pasenusios auginimo technologijos ir nuolat augančios kuro kainos kėlė ir iki šioltebekelia daug rūpesčių ne tik šiltnamių savininkams, bet ir valstybei, kuri iki įstojimo įEuropos Sąjungą rėmė šią šaką. Institutas, pritarus ir parėmus Žemės ūkio ministerijai,parvežė į Lietuvą naujo tipo polietileninius šiltnamius su dviguba polietileno plėvele,kuriuos galima eksploatuoti visus metus kaip žieminius. Ūkininkų domėjimasis naujotipo šiltnamiais ir instituto darbuotojų parengtos naujos daržovių auginimo technologijossudarė sąlygas šiems šiltnamiams paplisti Lietuvoje.Ne mažiau svarbi buvo kartu su Žemės ūkio agrarinės ekonomikos institutu parengtadaržininkystės strategija, kuri, kaip ir sodininkystės strategija, įtvirtino Lietuvosbendrojoje žemės ūkio politikoje nuostatą, kad tai yra prioritetinės žemės ūkio šakospo mėsos ir pieno. Nors po privatizavimo neliko nė vieno buvusio specializuotodaržininkystės ūkio, o daržoves pradėjo auginti smulkūs, vadinamieji „trihektariai“,ūkiai, ši šaka labai sparčiai vystėsi. Techninė ir technologinė pažanga, aukštos daržoviųsupirkimo kainos lėmė, kad Lietuvos ūkininkai ne tik pradėjo gauti ne mažesniusderlius negu Olandijos ar Lenkijos augintojai, bet ir jų užauginta produkcija buvopuikios kokybės. Prie sparčios sodininkystės ir daržininkystės verslo pažangos daugprisidėjo instituto mokslininkai. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir vėliau institutomokslininkai daug dėmesio skyrė tiesioginei pagalbai verslui – naujai besikuriantiemsūkininkams, išlikusioms žemės ūkio bendrovėms, vėliau tapusioms akcinėmis bendrovėmis.Pagalba buvo teikiama ne vien tik konsultuojant. Palaikydamas ryšius suEuropos Sąjungos mokslo institucijomis, institutas organizavo išvykas-seminarus įdaug patirties turinčias šalis: Olandiją, Švediją, Norvegiją, Belgiją, Prancūziją. Išvykųtikslas buvo supažindinti Lietuvos sodininkus ir daržininkus su Europoje taikomomisnaujomis technologijomis, technika. Buvo labai svarbu, kad atsivėrus sienoms ūkininkaiišmoktų dalyvauti laisvojoje rinkoje, perprastų rinkodaros klausimus, kooperuotųsi.Instituto iniciatyva Lietuvos verslininkai – sodininkai ir daržininkai – susijungėį asociacijas. Į asociacijų tarybų sudėtį buvo įtraukti ir instituto mokslininkai. Tai6


sudarė sąlygas mokslininkams greičiau susiorientuoti, kokios problemos verslininkamsaktualiausios, kaip būtų galima padėti jas išspręsti. Institutas taip pat nuveikėdidžiulį darbą rengdamas įstatymus, normatyvinius aktus, reglamentus, kurie buvosvarbūs sodininkystės ir daržininkystės šakai tiek kūrimosi laikotarpiu, tiek vėliau,įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą. Glaudus dalykinis bendradarbiavimas su Lietuvossodininkais ir daržininkais tęsiasi iki šių dienų.Spartus sodininkystės ir daržininkystės šakų plėtojimas Lietuvoje kėlė naujusuždavinius mokslui. Todėl Instituto taryba ir administracija daugiausia dėmesio skyrėmokslo strategijai. Rengiant mokslo darbuotojus, pirmenybė teikta naujoms mokslokryptims: genetikai, biotechnologijai, augalų fiziologijai, vaisių ir daržovių kokybeibei perdirbimui. Plėsti fundamentinius šių krypčių tyrimus buvo svarbu, nes jie atspindėjoinstituto mokslo lygį. To labai reikėjo siekiant tarptautinio bendradarbiavimoir pripažinimo.Reikšmingas įvykis buvo pirmoji instituto veiklos ekspertizė, kurią atliko Švietimoir mokslo ministerijos sudaryta komisija iš žymiausių Lietuvos mokslininkų, atstovaujančiųMokslo tarybai, Mokslų akademijai, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkioministerijoms. Autoritetinga komisija, susipažinusi su pateikta medžiaga, teigiamaiįvertino instituto veiklą. Vėliau instituto veiklos ekspertizę atliko užsienio tarptautinėkomisija – žymiausi tos srities mokslininkai iš Norvegijos, kurių išvados irgi buvoteigiamos. Ekspertai pastebėjo didelį instituto kolektyvo entuziazmą, kompetencijąir gebėjimus atlikti taikomuosius ir fundamentinius sodininkystės ir daržininkystėstyrimus. Instituto kolektyvui ekspertų išvados buvo labai svarbios, jos suteikė jėgųbei ryžto toliau plėtoti mokslinius tyrimus.Nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo ir savivaldos įtvirtinimo Institutotaryba ir administracija daug dėmesio skyrė materialinei-techninei bazei stiprinti.Privatizacijos metu, reorganizuojant eksperimentinį ūkį, institutui teko naujas žieminiamsšiltnamiams įrengti pastatytas administracinis pastatas. Jame buvo nutarta įkurtiBiotechnologijos ir Augalų fiziologijos laboratorijas. Daug entuziazmo ir sumanumopritaikant šią bazę fundamentiniams tyrimams parodė Augalų fiziologijos laboratorijosvedėjas prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis ir Sodo augalų selekcijos skyriausvedėjas prof. habil. dr. Vidmantas Stanys. Prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis ne tikpats suplanavo originalų fitotroninį kompleksą, bet ir vadovavo statybos darbams.Administracijai skyrus lėšų, labai greitai prie buvusio administracinio pastato iškilofitotroninis kompleksas su aštuoniomis klimato kameromis ir šiltnamių kompleksassu pagalbinėmis patalpomis.Lietuvos sodininkystei pasukus intensyvinimo keliu, institute tyrimai buvo išplėsti.Be Europoje paplitusių veislių, buvo įskiepytos ir Lietuvoje augintos veislės.Pirmieji bandymai skirti veislių ir poskiepių derinių bei tręšimo klausimams spręsti.Naujo tipo žemaūgiuose soduose buvo įrengta drėkinimo, vėliau – ir rūko sistemasodams apsaugoti nuo šalnų.Kartu su naujais žemaūgiais sodais institute įveisti ir elitinių poskiepių plotai.Lėšų poskiepių plotams įveisti bei specializuotai medelynų technikai įsigyti skyrėŽemės ūkio ministerija. Pirkti poskiepius ir techniką Lietuvai iš Europos medelynų beiįmonių buvo pavesta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui. Sodinamajaimedžiagai laikyti per žiemą pastatytas specialus sandėlis – angaras.7


Šiltnamių daržininkystės problemoms spręsti 1996 m. pastatyti pirmieji Lietuvoje„Rovero“ firmos (Olandija) polietileniniai šiltnamiai su dviguba polietileno plėvele.Vėliau šiltnamių konstrukcijoms palyginti pastatyti analogiški „Rišel“ firmos(Prancūzija) šiltnamiai. Dalyvaujant FAO inicijuotame projekte „Pažangios auginimotechnologijos šiltnamiuose“, buvo gauta sudėtinga mikroklimato reguliavimo įranga beiautomatinis tręšimo mazgas. Visa tai sudarė sąlygas integruotoms šiltnamių daržoviųauginimo technologijoms kurti ir tobulinti, pritaikant mikroklimato valdymo galimybes.Vytauto Zalatoriaus iniciatyva vietoj nebaigtos statyti Augalų imuniteto laboratorijosįrengtas Mechanizacijos eksperimentinis cechas, kuriame buvo pagamintospirmosios mašinos daržovėms auginti pagal naują technologiją – profiliuotoje dirvoje.Ši nauja daržovių auginimo technologija padarė didžiulį perversmą Lietuvos daržininkystėje.Vėliau, bendradarbiaujant su kitomis žemės ūkio mašinas gaminančiomisšalies įmonėmis, buvo kuriamos ne tik vagų ir lysvių formavimo, bet ir sėjos, pasėliųpriežiūros ir net prekinio produkcijos ruošimo mašinos (Bobinas, 2005).Stiprinti instituto mokslinę-techninę bazę antrąjį gyvavimo dešimtmetį padėjoinvesticijos, gautos iš Lietuvos, vėliau – ir ES struktūrinės paramos fondų. Pasinaudojusinvesticiniais projektais ir ES struktūrinės paramos fondais, renovuotos ir modernizuotosAugalų biotechnologijos ir Augalų fiziologijos laboratorijos. Taip buvo sukurtasvienas geriausių techniškai aprūpintų mokslinių kompleksų Lietuvoje augalų biotechnologiniamsir fiziologiniams tyrimams atlikti. 2003 m. pagal investicinį projektąrenovuotas instituto centrinis administracinis pastatas bei Augalų biotechnologijos irAugalų fiziologijos laboratorijų korpusas.Pastaraisiais metais instituto mokslinei-techninei bazei stiprinti turėjo įtakosdalyvavimas valstybės investicinėse programose ir ES struktūrinės paramos fonduose.Institutui buvo patikėta koordinuoti BPO-1,5 projektą „Augalų biotechnologijostyrimo tinklo sukūrimas Lietuvoje“. Šiame projekte kaip partneriai dalyvavo dar trysinstitutai: Žemdirbystės, Miškų ir Biotechnologijos. Įgyvendinus šį projektą Genetikosir biotechnologijos laboratorija įsigijo patį naujausią ir moderniausią laboratoriniųįrenginių komplektą genetiniams ir biotechnologiniams tyrimams atlikti, taip pat labaibrangią analitinę įrangą gavo Augalų fiziologijos laboratorija.2008 m. vietoj senųjų šiltnamių buvo pastatytas modernus 780 kv. m. ploto fitotroninisšiltnamis su automatine mikroklimato valdymo įranga. Jame atliekami genetiniai,biotechnologiniai ir fiziologiniai tyrimai. Fitotroninio šiltnamio statybą kuravoprof. habil. dr. Vidmantas Stanys. Vienas šiltnamis skirtas specialiai fotofiziologiniamstyrimams, jame kuriamos aukštosios technologijos panaudojant naujausios kartospuslaidininkinius šviestuvus. Aukštosioms technologijoms išbandyti ir demonstruotiinstituto šiltnamiuose įrengta speciali žalumyninių daržovių auginimo linija. Augalųgenetikos ir biotechnologijos skyrius, dalyvaudamas ES struktūrinės paramos projektuose,turi galimybę tiesiogiai naudotis sudėtinga proteominiams tyrimams atlikti skirtaįranga, kuri yra Biochemijos institute, Vilniuje. Žemės ūkio ministerijai patvirtinussveikos sodinamosios medžiagos dauginimo sistemą Lietuvoje, prie šio moksliniokomplekso pradėjo funkcionuoti Augalų sodinamosios medžiagos dauginimo centrassu visa tam reikalinga infrastruktūra. Čia sukaupta ir saugoma didelė devirusuotųsodo augalų kolekciją. Kiekvienais metai devirusuojama po kelias naujas lietuviškasarba iš užsienio įvežtas veisles ar poskiepius. Šis centras aprūpina sveika sodinamąja8


medžiaga visus šalies medelynus.Augalų apsaugos laboratorija kartu su kitomis panašaus profilio šalies laboratorijomissėkmingai dalyvavo tarptautinėje atestacijoje ir gavo Geros eksperimentinėspraktikos sertifikatą bei teisę dirbti su naujais sukurtais pesticidais. Pastaraisiais metaisatnaujinta ir modernizuota Augalų apsaugos laboratorija. Laboratorijos mokslininkųiniciatyva Lietuvoje sukurta ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema. Įvairiose šalieszonose įrengtos meteorologinės stotys su ligų prognozavimo įranga. Gauti duomenyskaupiami ir apdorojami Augalų apsaugos laboratorijoje. Jų pagrindu teikiamosrekomendacijos ūkininkams. Ši prognozavimo sistema ateityje bus įtraukta į bendrąLietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kuriamą informacinę žemės ūkio sistemąLietuvoje.Besikeičiančio klimato sąlygomis mūsų šalyje jau būtina laistyti daržoves.Drėgmės parametrų bei kitiems agrotechniniams tyrimams atlikti ir laistymo režimuimodeliuoti bandymų lauke įrengta speciali daržovių laistymo sistema.Pasenusi Biochemijos ir technologijos laboratorijos įranga, seniai neremontuotaspastatas trukdė plėtoti vaisių ir daržovių perdirbimo tyrimus, todėl buvo ieškomagalimybių laboratoriją modernizuoti. Buvo parengta speciali programa ir pristatytatvirtinti Vyriausybei. Programos tikslas – įkurti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute eksperimentinį vaisių ir daržovių perdirbimo modulį, kuris tarnautų ne tikmokslo reikmėms, bet kartu būtų kaip parodomasis eksperimentinis cechas ūkininkams,norintiems perdirbti vaisius ir daržoves. Projektą rėmė Švietimo ir mokslo, Žemės ūkioir Ūkio ministerijos. Didžiausią lėšų dalį skyrė Ūkio ministerija. 2005 m. projektas buvobaigtas. Institute buvo įkurtas modernus vaisių ir daržovių perdirbimo eksperimentinismodulis. Renovacijos projektą kuravo laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis.Renovuotas pastatas, pakeisti langai, suremontuotas stogas, o svarbiausia – gauta naujausiamoderni įranga produkcijai plauti, sultims spausti, daržovėms perdirbti, džiovinti.Įrengta sudėtinga mikroklimato valdymo sistema. Už Žemės ūkio ministerijos lėšasrūsyje įrengtos vaisių ir daržovių laikymo kontroliuojamoje atmosferoje kameros sulabai sudėtinga automatine laikymo parametrų reguliavimo įranga.Nuo seno gražus ilgalaikis bendradarbiavimas sieja instituto ir Kauno technologijosuniversiteto mokslininkus, dirbančius maisto perdirbimo srityje. Sukurta aukštolygio mokslinė-techninė bazė bei išaugęs mokslinis potencialas maisto mokslo irtechnologijų srityje abiejų institucijų mokslininkams pasiūlė drąsią idėją įkurti šalyjekompetencijos centrą. Kartu su Kauno technologijos universitetu įgyvendinant BPD-1,5 projektą įkurtas vienas iš pirmųjų mokslo kompetencijos centrų Lietuvoje – Maistomokslo ir technologijų kompetencijos centras.Didžiulis įvykis visai Lietuvos mokslo visuomenei buvo integruotų mokslo, studijųir verslo centrų (slėnių) įkūrimas ir jungtinių tyrimų programų patvirtinimas 2006metais. Valstybė, siekdama racionaliai panaudoti ES paramos lėšas, sutelkė jas į penkiscentrus (slėnius): „Saulėtekio“, „Santaros“, „Santakos“, „Baltijos“ ir „Nemuno“. Žemėsūkiui buvo skirtas „Nemuno“ centras (slėnis). Kuriant šį centrą dalyvavo tuometisŽemės ūkio universitetas, Veterinarijos akademija ir septyni mokslo institutai. Vienasiš jų buvo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Dalyvavimas „Nemuno“centro (slėnio) kūrimo procese leido į Jungtinę tyrimų programą įtraukti tyrimus,kurie svarbūs sodininkystės ir daržininkystės šakai, taip pat gauti didelę programą9


iš ES paramos investicinių fondų. Įgyvendinus šią programą, Kauno technologijosuniversiteto kartu su institutu įkurtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijoscentras gavo labai modernią laboratorinę įrangą maisto mokslo ir technologijų tyrimamsatlikti. Instituto pasiekimai vaisių ir daržovių perdirbimo srityje įgyvendinant„Nemuno“ centro (slėnio) programą leido pretenduoti į lėšas, skirtas atviros prieigosvaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijai įkurti Babtuose.Ši laboratorija įkurta rekonstravus buvusią selekcinę laboratoriją. Rekonstrukciją atlikoUAB „Avona“. Šios laboratorijos paslaugomis galės naudotis ir kitos moksliniotyrimo institucijos bei verslo subjektai. Čia bus galima kurti naujų produktų prototipus,modeliuoti perdirbimo technologijas bei gauti kitas paslaugas.Kitas labai svarbus įgyvendinamas projektas – Kriobiologijos ir Augalų metabolomikoslaboratorijų statyba prie Genetikos ir biotechnologijos skyriaus. Kriobiologijoslaboratorija pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijo regione. Ji skirta augalųfiziologiniams tyrimams atlikti esant žemai temperatūrai, taip pat ji padės spręstiaugalų genofondo išsaugojimo klausimus. Įgyvendinant „Nemuno“ slėnio programą,Genetikos ir biotechnologijos skyrius bei Augalų fiziologijos laboratorija įsigijo labaisvarbią naujausią laboratorinę įrangą. Institutui buvo patikėta įkurti dar vieną laboratoriją– Biologinių žymenų. Ši laboratorija jau baigiama komplektuoti Noreikiškėse,Jungtinių tyrimų centre.Kartu su techninės bazės modernizavimu nuolat vyko kolektyvo atnaujinimoprocesas. Baigę doktorantūrą į mokslinę veiklą aktyviai įsijungė šie mokslininkai:Augalų biotechnologijos laboratorijoje sėkmingai darbuojasi Dalia Gelvonauskienė,Audrius Sasnauskas, Rytis Rugienius, Vidmantas Bendokas, Augalų fiziologijos laboratorijoje– Aušra Brazaitytė, Bronė Jūratė Šikšnianienė, Giedrė Samuolienė, AkvilėViršilė, Sandra Sakalauskienė ir Jurga Sakalauskaitė, Biochemijos ir technologijoslaboratorijoje – Edita Dambrauskienė, Marina Rubinskienė, Ramunė Bobinaitė, Augalųapsaugos laboratorijoje – Elena Survilienė, Alma Valiuškaitė, Laimutis Raudonis,Laisvūnė Duchovskienė, Sodininkystės technologijų skyriuje – Darius Kviklys, LoretaBuskienė, Nomeda Kviklienė, Juozas Lanauskas, Daržininkystės skyriuje – RasaKarklelienė, Danguolė Juškevičienė, Danguolė Kavaliauskaitė, Algis Čižauskas,Audrius Radzevičius.Išaugęs mokslinis potencialas ir spartus mokslinės-techninės bazės modernizavimassudarė sąlygas plėtoti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus visomis kryptimis– pradedant nuo genų inžinerijos ir baigiant perdirbtu produktu. Vykstant Lietuvosmokslo institutų reformai, 2003 m. įvertinus Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstituto mokslo pasiekimus ir perspektyvas, jam kartu su Lietuvos žemdirbystės beiLietuvos miškų institutais buvo paliktas valstybinio instituto statusas. Visi kiti žemėsūkio institutai tapo universitetiniais.Vėliau, vykdant mokslo reformą, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvoatlikta studija dėl mokslo ir mokymo įstaigų tinklo optimizavimo Lietuvoje ir pasiūlytaEuropos Sąjungos pavyzdžiu kurti stambius mokslo centrus, sujungiant mokslinįpotencialą ir racionaliau panaudojant materialinius išteklius. 2010 m. visus tris žemėsūkio srityje dirbančius valstybinius institutus – Žemdirbystės, Miškų ir Sodininkystėsir daržininkystės – buvo pasiūlyta sujungti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.Minėti trys institutai tapo šio centro filialais. Jiems pagal naujus įstatus buvo suteiktas10


gana didelis savarankiškumas, tačiau jie tapo pavaldūs centrui. Centro direktoriumibuvo paskirtas Žemdirbystės instituto direktorius Z. Dabkevičius. Institutų direktoriaitapo centro direktoriaus pavaduotojais, tačiau kartu jiems buvo pavesta toliau eiti direktoriųpareigas minėtuose vadinamuosiuose kamieniniuose institutuose. Švietimo irmokslo ministerijos įsakymu eiti centro direktoriaus pavaduotojo ir Sodininkystės irdaržininkystės instituto direktoriaus pareigas paskirtas dr. Č. Bobinas. Lietuvos agrariniųir miškų mokslų centro administracija įsikūrė Akademijos miestelyje, Kėdainiųrajone. Tokia institutų integracija apribojo jų savarankiškumą, tačiau, kita vertus,leido sujungti mokslinį potencialą ir turimą tyrimų bazę kompleksinėms žemės ūkioproblemoms spręsti. Šiam centrui buvo patikėta atstovauti žemės ūkio mokslui tiekLietuvoje, tiek užsienyje. Pirmaisiais centro gyvavimo metais buvo kuriami bendrąinstitutų veiklą reglamentuojantys dokumentus. Taip išryškėjo darbo kartu pranašumai,atsirado galimybė kurti stambius kompleksinius projektus, dalyvauti konkursuose.Instituto mokslininkų darbai buvo įvertinti. Grupė mokslininkų už darbą „Sodųaugalų selekciniai tyrimai“ 1998 m. buvo pristatyti Lietuvos mokslo premijai gauti.Valstybinės premijos laureatais tapo prof. habil. dr. Vidmantas Stanys, dr. AlgirdasLukoševičius, dr. Aldona Misevičiūtė, dr. Tadeušas Šikšnianas, dr. BronislovasGelvonauskis. 2013 m. ši premija paskirta Biochemijos ir technologijos laboratorijosvedėjui prof. dr. Pranui Viškeliui kartu su Vilniaus universiteto prof. dr. Živile Lukšieneuž darbą „Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijųkūrimas“.Už pasiekimus sodininkystės ir daržininkystės mokslo srityje institutas ne kartąbuvo apdovanotas Žemės ūkio ministerijos garbės raštais, daug kartų tapo respublikiniųžemės ūkio parodų: „Ką pasėsi...“, „Agropanorama“, laureatu. Prof. habil. dr.Vidmantas Stanys Lietuvos mokslų akademijos teikimu už puikius mokslo pasiekimusbuvo pristatytas valstybiniam apdovanojimui – 2007 m. jis buvo apdovanotasordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Buvo įsteigtas „Gyvybės medžio“apdovanojimas už sėkmingus mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Šio garbingoLietuvos mokslų akademijos, Ūkio ministerijos, Pramoninkų konfederacijosorganizuoto konkurso laureatu 2008 m. tapo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitutas. Už naujovių taikymą gamyboje laureato diplomas ir „Gyvybės medžio“statulėlė buvo įteikta instituto direktoriui dr. Česlovui Bobinui. 2010 m. Varmijosir Mozūrijos universitetas Lenkijoje suteikė instituto direktoriui Česlovui Bobinuigarbės profesoriaus vardą už tarptautinį bendradarbiavimą, mokslo pasiekimus irmokslo darbuotojų rengimą. Nuo 2011 m. profesorius V. Stanys, o nuo 2012 m. – irprofesorius Pavelas Duchovskis tapo Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais.Nuo 2010 m. prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis atstovauja žemės ūkio moksluiLietuvos mokslo taryboje. Instituto mokslininkams patikėtos svarbios pareigos tarptautinėjemokslo organizacijoje – Europos vaisių tyrimų mokslinių institutų tinkle.Nuo 2010 m. dr. A. Sasnauskui patikėta koordinuoti Europos uoginių kultūrų veisliųtyrimą, o dr. D. Kvikliui – sodo augalų poskiepių tyrimus.Šiuo metų institute dirba 42 mokslo darbuotojai, iš jų: 2 Lietuvos mokslų akademijosnariai, 3 profesoriai, 1 docentas, 36 daktarai. Doktorantūroje kasmet studijuoja10–12 doktorantų. Mokslinis darbas organizuojamas trijuose moksliniuose skyriuose:Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos (vedėjas – prof. habil. dr. Vidmantas11


Stanys), Sodininkystės technologijų (vedėjas – dr. Nobertas Uselis), Daržininkystės(vedėjas – doc. dr. Česlovas Bobinas), dviejuose sektoriuose: Daržo augalų selekcijos(vedėja – dr. Rasa Karklelienė) ir Daržininkystės technologijų (vedėjas – VytautasZalatorius), bei trijose laboratorijose: Augalų apsaugos (vedėja – dr. Alma Valiuškaitė),Augalų fiziologijos (vedėjas – prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis) ir Biochemijos irtechnologijos (vedėjas – prof. Pranas Viškelis).Iki 1989 m. institutui vadovavo ilgametis bandymų stoties direktorius KlemensasPalaima. Pirmuosius demokratinius instituto direktoriaus rinkimus laimėjo kai kuriųinstituto kolektyvo narių pakviestas didelę gamybinę patirtį turintis Naisių kolūkiopirmininkas dr. Česlovas Karbauskis. 1992 m. įvykusiuose naujuose rinkimuosedirektoriumi buvo išrinktas dr. Česlovas Bobinas, kuris institutui vadovauja iki šiol.Direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams iki 1992 m. dirbo Česlovas Bobinas, nuo1992 m. – Ona Bartkaitė. Nuo 2004 m. direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalamsdirba Audrius Sasnauskas, direktoriaus pavaduotoju administracijai – Jonas Olkštinas.Moksline sekretore iki 1996 m. dirbo Janina Kabelienė-Čeplinskienė, nuo 1996 iki1999 m. – Vida Sabaliauskienė, nuo 2004 m. – Vilma Bagdzevičiūtė, nuo 2006 m. –Jurga Sakalauskaitė.Direktoriaus pavaduotoju eksperimentinei bazei nuo 1991 iki 1994 m. dirboVytautas Zalatorius, jis vadovavo instituto ir eksperimentinės bazės turto paskirstymokomisijai. Nuo 1994 iki 2010 m. pavaduotojo pareigas ėjo Jonas Autukevičius. Vėliaušios pareigos buvo panaikintos. Instituto vyriausiąja buhaltere nuo instituto įsikūrimoiki 1993 m. dirbo Bronė Milienė, nuo 1993 iki 1994 m. – Elena Mazuraitienė, nuo1994 iki 2008 m. – Zina Kerbelienė, nuo 2008 m. iki šiol šias pareigas eina GiedraIzenbekienė.Institutas turi 392 ha eksperimentinę bazę su bandymų lauku, eksperimentiniaisparodomaisiais sodais, medelynu, šiltnamiais bei kita moksliniams tyrimams ir eksperimentineiplėtrai reikalinga infrastruktūra. Gamybinės bazės sodų ir uogynų ūkiuivadovauja Danutė Jurkevičienė, lauko bandymų daržų ūkiui – Regina Meškerevičienė,šiltnamiams – Genė Rukienė, medelynui – Česlovas Paulauskas. Vyriausiuojuspecialistu dirbo agronomas Benediktas Masaitis (vėliau ši pareigybė buvo panaikinta).Vyriausiuoju inžinieriumi dirba Arvydas Šiukšta, energetiku – Alvydas Naruševičius.Dauguma specialistų eksperimentinėje bazėje dirba nuo pat instituto įkūrimo. Daugelįmetų šiltnamių ūkui vadovavo Janina Užkuraitienė, uogynams – Teresė Minkevičienė,mechanizacijos padaliniui – Raimondas Zadlauskas.Labai svarbus instituto padalinys yra mokslinė biblioteka. Tai vienintelė specializuotamokslinė biblioteka Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės srityje. Jojesaugoma apie 30 tūkstančių knygų, brošiūrų, rankraščių. Nuo 2002 m., instituto mokslineibibliotekai įsijungus į Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą (LABT), darbas išesmės pasikeitė: bibliotekos fondas kataloguojamas ir komplektuojamas elektroniniubūdu, mokslininkų straipsniai dedami į mokslinių publikacijų duomenų bazę (PDB).Instituto mokslinės bibliotekos vedėja iki 1992 m. dirbo Janina Danauskienė, o nuo1992 m. iki šiol – Birutė Olkštinienė.Informacijos skyrius, pradėjęs darbą nuo perforuotų kortų, išaugo į kompiuterizuotąatskirą padalinį, kuris organizuoja parodas, seminarus, konferencijas, leidžiamokslo darbus ir kitus mokslo leidinius, tvarko platų kompiuterių tinklą institute bei12


atlieka kitus darbus. Informaciniam skyriui vadovauja Jonas Olkštinas.Instituto mokslinių tyrimų kryptys. Dar 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybėpatvirtino, o vėliau patikslino instituto mokslinės veiklos kryptis. Šiuometu svarbiausios mokslinės veiklos kryptys – plėtoti sodo ir daržo augalų selekcijos,genetikos, biotechnologijos mokslinius pagrindus, kurti naujas sodo ir daržoaugalų veisles, kaupti, saugoti ir tirti Lietuvos Respublikos augalų genofondą, tirtisodo ir daržo augalų biologinius dėsningumus, modeliuoti kokybę ir produktyvumąlemiančias agrobiologines sistemas, modeliuoti ir optimizuoti vaisių, uogų ir daržoviųperdirbimo procesus ir laikymo būdus, tirti sodo ir daržo augalų biologiškaiaktyvias medžiagas natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje.Atsižvelgdamas į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės šakų poreikį moksluiir Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis, institutas kūrė tyrimų programas, temas,rinkosi darbuotojus, stiprino mokslo materialinę-techninę bazę. Iš pradžių tyrimų temosbuvo smulkios, vėliau jos buvo stambinamos, jungiamos, tyrimus atliko įvairių sričiųspecialistai. Iki 2011 m. visos institute sprendžiamos mokslinės problemos buvo sujungtosį šešias kompleksines programas. Jas įgyvendinant turėjo būti sprendžiamos visosproblemos, taip užtikrinant sodininkystės ir daržininkystės šakų pažangą Lietuvoje.2011 m. Švietimo ir mokslo ministerija pavedė mokslo institucijoms sukurtiilgalaikes kompleksines programas, kurios būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto.Atsisakius anksčiau kiekvienos institucijos turėtų smulkių programų buvo sukurtospenkios stambios ilgalaikės kompleksinės programos, jungiančios visus tris centroinstitutus šiuolaikinėms žemės ūkio problemoms spręsti. Sodininkystės ir daržininkystėsinstitutui buvo pavesta koordinuoti specializuotai sodininkystės ir daržininkystėsšakai skirtą programą „Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai irtechnologijos“ ir jai vadovauti. Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu šiai programaivadovauti buvo paskirtas prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis. Šioje programojedalyvauja visi Sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniai padaliniai. Institutasdalyvauja ir kitose centro kompleksinėse programose.Moksliniai skyriai ir laboratorijos – labai svarbūs instituto struktūriniai padaliniai.Jiems suteiktas didelis savarankiškumas ir atsakomybė parenkant tyrimų tematiką,darbuotojus, rengiant vienos ar kitos mokslo krypties strategiją. Nuo jų veiklos labaipriklauso instituto mokslo pasiekimai ir veiklos rodikliai. Instituto moksliniai padaliniaiskiriasi dydžiu, savo veiklos specifika, gyvavimo istorija, bet visi jie labai svarbūssodininkystės ir daržininkystės mokslo raidai Lietuvoje, jų atlikti ir šiuo metu atliekamityrimai ir pasiekimai rodo mokslo lygį Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės srityje.Vieni seniausių instituto skyrių yra Sodo agrotechnikos ir Sodo augalų selekcijosskyriai. Sodo agrotechnikos skyrius įkurtas 1963 metais. Jo įkūrėjas ir pirmasis vedėjasbuvo K. Bučiūnas. Jis skyriui vadovavo iki 1971 metų. Nuo 1971 m. skyriui pradėjovadovauti A. Kviklys. Vadovaujant A. Kvikliui skyrius išsiplėtė iki 12 mokslo darbuotojų.Skyriuje buvo atliekami ne tik sodo, bet ir uoginių augalų veisimo ir priežiūrostechnologiniai tyrimai, gėlininkystės tyrimai.Nuo 1992 m. iki šių dienų Sodų agrotechnikos skyriui (reorganizuotas įSodininkystės technologijų skyrių) vadovauja N. Uselis. Pagrindinė Sodininkystėstechnologijų skyriaus mokslinių tyrimų kryptis – sodo augalų biologijos tyrimasbei vaismedžių ir uogakrūmių auginimo agrobiologinių parametrų optimizavimas,13


kuriant, tobulinant ir ekonomiškai pagrindžiant sodų ir uogynų veisimo ir priežiūrostechnologijas. Skyriaus tyrimų tikslas – sukurti mokslinius pagrindus moderniai sodininkysteiplėtotis šalyje kintančio klimato bei ekonomikos sąlygomis, užtikrinantsaugios, kokybiškos ir konkurencingos produkcijos išauginimą vidaus rinkai beieksportui (Kviklys, 2002).Valinavoje įkurta bandymų stotis savo veiklą pradėjo nuo pomologinio sodoįkūrimo. Tai buvo sodų augalų introdukcijos, veislių tyrimų, o vėliau – ir selekcijospradžia. Sodo augalų selekcija pradėta vykdyti 1951 metais. Jos pradininkas IpolitasŠtaras Sodo augalų selekcijos skyriui vadovavo iki 1966 metų. Nuo 1966 iki 1986 m.skyriaus vadove dirbo Aldona Misevičiūtė, nuo 1986 m. skyriui vadovauja VidmantasStanys. Išsiplėtus pagrindinių tyrimų kryptims, 2003 m. Sodo augalų selekcijos skyriuspavadintas Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriumi. Pagrindinės tyrimųkryptys – sodo augalų (obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, braškių, žemuogių, serbentų,svarainių) biologijos, genetinių išteklių ir vertingiausių požymių paveldėjimotyrimas, selekcinės medžiagos genetinės struktūros kryptingas keitimas panaudojantmoderniausius genetikos ir biotechnologijos metodus ir kokybiškai naujų, konkurencingųaugalų veislių kūrimas (Stanys, 2001).Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius saugo, kaupia ir atnaujina vienądidžiausių Vakarų Europoje sodo augalų kolekciją. Čia saugomos 1 934 sodo augalųveislės (790 obelų, 336 kriaušių, 268 trešnių, 163 slyvų, 184 serbentų ir aviečių, 113braškių, 8 šaltalankių ir kt.). Apie 300 gėlių rūšių (bijūnų – 100, vienadienių – 40 veisliųir kt.) auginama gėlių kolekcijoje. Skyriui taip pat pavesta išsaugoti visą Lietuvosvegetatyviškai besidauginančių augalų genofondą, tam sukurta speciali bazė. Šį darbąkoordinuoja ir lėšas skiria Lietuvos genofondo taryba.Labai senas, gražias tradicijas turi daržovių selekcija Lietuvoje. Daržovių selekcijąpradėjo prof. Stasys Nacevičius mokomajame darže Dotnuvoje. Vėliau ji buvo tęsiamabandymų stotyje. Buvo vykdoma pomidorų, agurkų, burokėlių, morkų, kopūstų, paprikų,svogūnų, pupų ir prieskoninių bei retųjų daržovių selekcija. Daržovių selekcijosrezultatas – naujos veislės ir hibridai. Veislėms ir hibridams kurti taikomi selekcijos procesąspartinantys metodai, poliploidizacija, hibridizacija, mutagenezė, įvairūs atrankosbūdai (Bobinas, Bartkaitė, 2001). Įkūrus institutą, Daržovių selekcijos ir sėklininkystėsskyriui vadovavo O. Bartkaitė (1983–1993 m.), vėliau – O. Gaučienė (1993–2000 m.),nuo 2004 m. skyriui (vėliau sektoriui) iki dabar vadovauja R. Karklelienė.Daržovių selekcinio skyriaus darbo rezultatus rodo tarptautiniuose centruose atliekamiveislių ir hibridų IVS tyrimai, kurių rezultatais remiantis naujos veislės ir hibridaiįrašomi į Europos Sąjungos bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą. 2003–2012 m. įkatalogą įrašyta 37 naujos ar patobulintos daržovių veislės ir hibridai.Daržovių agrotechnikos skyrius vienas seniausių institute. Lauko daržovių agrotechnikostyrimai pradėti nuo pirmųjų bandymų stoties programų sudarymo. Iš pradžiųlauko daržovių agrotechnikos tyrimai buvo įtraukti į bendrą daržininkystės programą,vėliau daržovių agrotechnikos ir sėklininkystės temos išsiskyrė, o nuo 1964 m. sudarytiatskiri lauko daržovių ir šiltadaržių sektoriai. Daug metų Lauko daržovių agrotechnikosskyriui vadovavo M. Baranauskienė (iki 1984 m.), 1984–1988 m. – N. Kviklienė, nuo1988 m. – A. Raila.Daržovių agrotechnikos skyrius įkurtas 1987 m. vasario mėnesį. Iki 2000 m.14


institute veikė Daržovių agrotechnikos skyrius, 1988 m. jame buvo įsteigtasMechanizacijos sektorius su eksperimentinėmis dirbtuvėmis (vedėjas – VytautasZalatorius). Nuo 2004 m. šis padalinys vadinamas Daržininkystės technologijų sektoriumi.2000 m. Daržo augalų selekcijos ir Daržovių agrotechnikos skyriai reorganizuotiir sujungti į bendrą Daržininkystės skyrių, o anksčiau buvę skyriai pavadintisektoriais. Šiuo metu Daržininkystės skyriuje (vedėjas – Česlovas Bobinas) yra Daržoaugalų selekcijos (vedėja – Rasa Karklelienė) ir Daržininkystės technologijų (vedėjas –Vytautas Zalatorius) sektoriai. Iki tol Daržininkystės skyriui vadovavo AlgimantasRaila, Ottonas Visockis, Gediminas Staugaitis, Liudas Rimkevičius, Česlovas Bobinas.Pagrindinis Daržininkystės technologijų sektoriaus uždavinys – plėtoti daržininkystėsmokslo pagrindus, kurti ir tobulinti pramonines, integruotas, tausojančias,ekologiškas lauko daržovių auginimo technologijas, atlikti šiltnamio daržoviųagrotechnikos ir jų produktyvumo tyrimus, modeliuoti šiltnamio daržovių auginimą(Rimkevičius, 1999).Augalų apsaugos klausimai visada buvo ir bus patys svarbiausi sodininkystėje irdaržininkystėje. 1969 m. bandymų stotyje buvo įkurta Augalų apsaugos laboratorija.Joje buvo pradėti sodinukų, jaunų ir derančių vaismedžių, uogakrūmių, lauko daržovių,sėklojų ir šiltnamio daržovių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų tyrimai. Laboratorijaivadovavo: 1969–1993 m. – dr. Antanas Zimavičius, 1993–2000 m. – prof. habil. dr.Albina Rašinskienė, 2000–2009 m – dr. Laimutis Raudonis, nuo 2009 m. – dr. AlmaValiuškaitė.Šiuo metu laboratorijos mokslininkai tiria sodo ir daržo augalų kenkėjų ir ligųsukėlėjų įvairovę, plitimą, žalingumą, biologiją ir ekologiją, atlieka naujų ligų ir kenkėjųstebėseną besikeičiančio klimato sąlygomis, kuria integruotas augalų apsaugospriemonių sistemas tradicinės ir ekologinės gamybos ūkiams. Geros eksperimentinėspraktikos sertifikatas leidžia tirti naujų, mažai kenksmingų aplinkai augalų apsaugosproduktų biologinį efektyvumą. Mokslininkai taip pat tiria augalų ligų bei kenkėjųprognozavimo modelius, koordinuoja šiuolaikinės prognozavimo sistemos diegimoLietuvos sodininkystės ir daržininkystės sektoriuje procesą (Raudonis, Valiuškaitė,2003).Augalų fiziologijos laboratorija pati jauniausia institute. Ji buvo įkurta 1988 metais.Iš pat pradžių buvo siekiama sukurti šiuolaikinę mokslinę bazę ir tyrimų tematiką beiparengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Laboratorijos kūrimosi laikotarpis sutaposu šalies nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, taigi buvo labai sudėtingas. Tačiaudidelių pastangų dėka laboratorija šiuo metu turi fitotroninį kompleksą su 10 klimatokamerų bei eksperimentiniais šiltnamiais, aprūpinta augalų fiziologinių procesų tyrimosistemomis, skysčių ir dujų chromatografais, kita analitine įranga.Augalų fiziologijos laboratorijos mokslinė tematika – augalų žydėjimo iniciacijabei morfogenezė, ekofiziologija, fotofiziologija, fitomonitoringas ir augalų produktyvumofiziologija. Svarbiausios laboratorijos temos skirtos augalų žydėjimo iniciacijosteorijos bei morfogenezės tyrimams plėtoti. Laboratorijoje sukurtas žiemojančių, dvimečiųir daugiamečių augalų žydėjimo iniciacijos teorinis modelis (Duchovskis, 2000).Vaisių ir daržovių perdirbimo klausimai tiriami Biochemijos ir technologijos laboratorijoje.Biocheminė laboratorija buvo įkurta Vytėnų bandymų stotyje 1955 metais.Nuo 1960 m., be biocheminių tyrimų, pradėti ir technologiniai bandymai. Laboratorija15


pavadinta Biochemine-technologine. Nuo 1988 m., sukūrus naują materialinę bazę,laboratorija reorganizuota į Vaisių ir daržovių laikymo laboratoriją. Tiriamiesiemsdarbams laboratorijoje vadovavo S. Bičkauskienė (1955–1963 m.), J. Kontrimas(1964–1984 m.), G. Staugaitis (1984–1987 m.), A. Karalius (1988–1991 m.), nuo1992 m. – P. Viškelis. Nuo 1998 m. laboratorijos tyrimų temos išsiplėtė, buvo pradėtaplačiau tirti vaisių, daržovių ir aromatinių augalų biocheminę sudėtį (eterinius aliejus,antocianinus, karotinoidus, polifenolinius junginius), pradėti greito šaldymo bei įvairiųdžiovinimo būdų tyrimai, išplėsti vaisių ir daržovių laikymo tyrimai.Pastaraisiais metais pagrindiniai Biochemijos ir technologijos laboratorijos uždaviniai– ištirti vaisių ir daržovių cheminę sudėtį bei biologiškai aktyvias medžiagas,siekiant atrinkti vertingiausias veisles besikeičiančiomis Lietuvos agroklimatosąlygomis, įvertinti efektyvių laikymo (kontroliuojama, ultražemo deguonies kiekioatmosfera, modifikuota atmosfera), aklimatizacijos po laikymo bei apdorojimo technologijųir būdų įtaką vaisių ir daržovių cheminei sudėčiai, tekstūrai, biologiškai aktyviųmedžiagų kiekiui ir saugai, modeliuoti ir optimizuoti sodo ir daržo produkcijosperdirbimo technologinius procesus, kurti novatoriškų, biologiškai vertingų produktųbei technologijų prototipus, panaudojant sodo ir daržo augalų biologinę įvairovę(Bobinas, Viškelis, 2003).Instituto bendradarbiavimas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo institutasturėjo galimybę bendradarbiauti tik su tuometėmis Sovietų Sąjungos moksloinstitucijomis. Su kai kuriomis iš jų santykiai palaikomi iki šių dienų. Po 1990 m.buvo būtina užmegzti ryšius su Europos šalių mokslo įstaigomis. Labai svarbusinstitutui buvo 11 profesorių iš Lenkijos institutų ir universitetų delegacijos apsilankymas1992 metais. Delegacijai vadovavo Olštyno žemės ūkio universitetoprof. Zdzisławas Kaweckis. Šie mokslininkai daug prisidėjo, kad mūsų institutastaptų žinomas ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Su daugeliu Lenkijos mokslo institucijųproduktyviai bendradarbiaujame ir dabar.Pažinties su Šiaurės šalių mokslininkais tiltą pirmasis nutiesė instituto atstovasdr. S. Švagždžys. Tarptautinėje konferencijoje jis skaitė pranešimą, ten susipažino suŠvedijos sodininkystės instituto direktoriumi prof. Viktoru Trajkovskiu. Institutas labaidėkingas šiam pasaulyje gerai žinomam mokslininkui už pagalbą priimant į stažuotęjaunus mokslininkus, juos įtraukiant į tarptautines programas ir taip pristatant mūsųinstitutą Šiaurės šalims bei Europai. Įvertinus šių mokslininkų nuopelnus Lietuvai,instituto siūlymu prof. Z. Kaweckis ir prof. V. Trajkovskis buvo išrinkti Lietuvosmokslų akademijos užsienio garbės nariais.2004 m. pirmą kartą po Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo institute vykoEUFRIN (Europos vaisių tyrimų institutų tinklas) išvažiuojamasis posėdis, kuriamepranešimus skaitė sodininkystės institutų direktoriai iš devyniolikos šalių. Svečiųišsivežtas geras įspūdis apie institutą ir čia dirbančius žmones atvėrė kelius mūsųmokslininkams į jų vadovaujamas įstaigas, su daugeliu iš jų produktyviai bendradarbiaujamaiki šiol.2004 m. rugsėjo 8 d. Lietuva įstojo į Tarptautinę sodininkystės ir daržininkystėsmokslo organizaciją (International Society for Horticultural Science, ISHS). Tai patisvarbiausia šios srities mokslo organizacija pasaulyje, ji vienija 135 šalis. Institutodirektoriui Č. Bobinui, direktoriaus pavaduotojui A. Sasnauskui ir Žemės ūkio16


ministerijos atstovei dr. Zitai Duchovskienei šioje organizacijoje pavesta atstovautiLietuvai. Tais pačiais metais institute lankėsi ISHS prezidentas dr. Normanas E. Lunis(Norman E. Looney, Kanada). Jis skaitė pranešimą instituto organizuotoje tarptautinėjekonferencijoje „Augalų augimas ir vystymasis. Teoretinės ir praktinės problemos“.SDI glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis.Derinant mokslą ir studijas, prof. habil. dr. V. Stanys, prof. habil. dr. P. Duchovskis,prof. dr. P. Viškelis, dr. N. Uselis, dr. Č. Bobinas, dr. R. Rugienius, dr. A. Sasnauskas,V. Zalatorius skaito paskaitas Aleksandro Stulginskio universitete, Vytauto Didžiojoir Kauno technologijos universitetuose, vadovauja baigiamiesiems magistrų darbamsir doktorantams.Institutas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo ir mokymoįstaigomis. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Švedijos pomologiniu centru,Varmijos ir Mozūrijos universitetu Lenkijoje, Latvijos valstybiniu sodininkystėsinstitutu ir Purės sodininkystės tyrimo centru, Estijos gyvybės mokslų universitetu,Baltarusijos sodininkystės ir daržininkystės institutais, Mordovijos valstybiniu universitetubei Kaliningrado valstybiniu technikos universitetu Rusijoje, Technologijųuniversitetu Tailande. Bendradarbiaujama ir su kitomis užsienio mokslo įstaigomis.Institute kasmet vyksta tarptautinės mokslinės, mokslinės gamybinės konferencijos,seminarai, pasitarimai, priimamos ekskursijos. Baigti mokslo tiriamieji darbaiapibendrinami monografijose ir periodiniame mokslo darbų leidinyje „Sodininkystė irdaržininkystė“. Mokslo naujovės skelbiamos knygose, mokslo darbuose, vadovėliuose,žurnaluose, brošiūrose, rekomendacijose, populiariuose straipsniuose, skleidžiamostelevizijos ir radijo laidose, įvairiose parodose ir kituose renginiuose.Instituto mokslinę produkciją sudaro naujos sodo ir daržo augalų veislės, naujosarba patobulintos sodo ir daržo augalų auginimo ir dauginimo technologijos, vaisių irdaržovių perdirbimo rekomendacijos gamybai. Kasmet parašoma 100–120 moksliniųir 50–60 populiariųjų straipsnių, po keletą knygų, brošiūrų, monografijų. Per institutogyvavimo laikotarpį sukurtos 65 sodo ir 49 daržo augalų veislės. Dauguma jų įtrauktosį Europos daržo ir lauko augalų bendruosius katalogus ir plačiai auginamos Lietuvojeir už jos ribų.Ateities perspektyvos. Tolesni fundamentalieji ir taikomieji tyrimai instituteturi duoti atsakymą į visus klausimus, kuriuos šiandien mokslui kelia spartus sodininkystėsir daržininkystės plėtojimas Lietuvoje. Todėl atjaunėjusi instituto bendruomenėkuria ambicingus ateities planus. Sutelkęs mokslinį potencialą bei panaudodamasgerą mokslinę bazę, institutas sieks ir toliau palaikyti mokslo pažangąsodininkystės ir daržininkystės srityse, būti svarbus Lietuvos ūkiui bei garsus mokslopasiekimais Europos ir pasaulio mokslo erdvėje.Toliau numatoma tirti sodo ir daržo augalų biologinius dėsningumus, modeliuotikokybę ir derlingumą lemiančias agrobiologines sistemas. Siekiant intensyvinti sodininkystęir daržininkystę ir užauginti konkurencingą sodų ir daržų produkciją vietinei iružsienio rinkai, būtina įvertinti veiksnius, leidžiančius Lietuvos agroklimato sąlygomisišnaudoti augalų biologinį potencialą, optimizuoti vegetatyvinio augimo ir generatyviniovystymosi santykį. Būtina modeliuoti aplinkos ir agrobiologinių veiksnių įtakąįvairių sodo ir daržo augalų vystymuisi, produktyvumui, kokybei ir aplinkai. Svarbuištirti vaismedžių įskiepio ir poskiepio, kaip skirtingų genotipų, sąveiką, išsiaiškinti17


vaismedžių, uogakrūmių ir daržovių mitybos dėsningumus, pagrįsti cheminius irbiologinius augalų apsaugos bei dirvožemio derlumo išlaikymo principus. Būtina modeliuotiir optimizuoti sodo ir daržo produkcijos perdirbimo technologinius procesus,kurti naujų, biologiškai vertingų produktų bei technologijų prototipus, panaudojantsodo ir daržo augalų biologinę įvairovę.Šie tyrimai turi sukurti mokslinius pagrindus sodininkystei ir daržininkystei plėtotišalyje kintančio klimato bei ekonomikos sąlygomis, užtikrinant saugios, kokybiškosir konkurencingos produkcijos išauginimą vidaus rinkai bei eksportui.Gauta 2013 09 19Parengta spaustuvei 2013 09 29Literatūra1. Bobinas Č., Bartkaitė O. 2001. Achievements and perspectives of vegetable breedingin Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 27–36.2. Bobinas Č. 2005. Horticulture development perspectives in Lithuania and theproblems of vegetable quality improvement. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 3–10.3. Bobinas Č. 2008. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinėveikla 1938–2008 m. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 3–23.4. Bobinas Č., Viškelis P. 2003. Development tendencies of Lithuanian horticulture,production quality and safety problems. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(4):3–9.5. Duchovskis P. 2000. Conception of two-phase flowering induction and evocationin wintering plants. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 3–14.6. Kviklys D. 2002. Apple rootstock research in Lithuania with aspect to fruit qualityand tree productivity. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 3–13.7. Palaima K. 1988. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties veiklanuo 1961 metų. Sodininkystė ir daržininkystė, 7: 17–25.8. Raudonis L., Valiuškaitė A. 2003. Research on pest and disease control in horticulturalplants and its development in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė,22(3): 3–14.9. Rimkevičius L. 1999. Integrated vegetable growing in Lithuania. Sodininkystėir daržininkystė, 18(3): 3–16.10. Stanys V. 2001. Possibilities to control genetic variability in breeding of horticulturalplants. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 15–26.11. Švirinas S. 1988. Sodininkystės-daržininkystės bandymų stoties įkūrimas ir josraida iki 1960 metų. Sodininkystė ir daržininkystė, 7: 5–16.18


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2013. 32(3–4).The most important stages and achievements of Institute ofHorticulture, LRCAFČ. BobinasSummaryInstitute of Horticulture, the branch of Lithuanian Research Centre for Agriculture andForestry, started the activity on May 1st, 1938, when in Valinava country, Kėdainiai district,not far away from Dotnuva, Experimental Station of Horticulture was established. In 1987experimental station was reorganized as Lithuanian Institute of Horticulture. In 2010 theInstitute was included into the new institution, Lithuanian Research Centre for Agriculture andForestry. Presently 42 scientific workers are working at the Institute, among them – 2 membersof Lithuanian Academy of Sciences, 3 professors, 1 docent, 36 doctors of sciences. Every year10–12 doctoral students are maintaining a doctor’s thesis.The most important activity fields of the Institute are following: to develop theoreticalbasis for breeding, genetics and biotechnology of horticultural plants, to create new cultivars,to accumulate, preserve and investigate the plant genetic resources in Lithuania, to investigatebiological regularities of plants, to create agrobiological systems, which predetermine qualityand productivity, to model and optimize the processing and storage methods of fruits, berriesand vegetables, to analyse biologically active substances of horticultural plants in the naturaland processed production.Scientific work is being organized in three scientific departments: Genetic andBiotechnology of Orchard Plants, Horticulture Technologies and Vegetable Growing; twosectors: Vegetable Breeding and Vegetable Growing Technologies; and three laboratories:Plant Protection, Plant Physiology, Biochemistry and Technology. The institute publishes thepeer-rewieved scientific journal “Sodininkystė ir daržininkystė”.Key words: horticulture, institute, scientific investigations, vegetable and fruit growing.19


SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE,LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE ANDFORESTRY AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY .SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Orchard Plant Breeding, Genetics, and BiotechnologyResearch at the Institute of Horticulture, LRCAFDanas Baniulis 1 , Dalia Gelvonauskienė 1 , Rytis Rugienius 1 ,Audrius Sasnauskas 1 , Gražina Stanienė 1 , Inga Stepulaitienė 1 ,Birute Frercks 1 , Sidona Sikorskaitė 1 , Vanda Lukoševičiūtė 1 ,Ingrida Mažeikienė 1 , Jūratė Bronė Šikšnianienė 1 ,Šarūnė Morkūnaite-Haimi 1 , Perttu Haimi 1 ,Vidmantas Bendokas 1 , Bronislovas Gelvonauskis 2 ,Tadeušas Šikšnianas 1 , Vidmantas Stanys 11Department of Orchard Plant Genetics and Biotechnology,Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre forAgriculture and Forestry, Babtai LT-54333, Kaunas distr.,Lithuania, e-mail d.baniulis@lsdi.lt2Plant Gene Bank, Ministry of Environment, Kėdainiai district,LT-58343 Akademija, Lithuania.Institute of Horticulture of Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry(IH, LRCAF), is a scientific research institution engaged in horticultural plant collection,evaluation, breeding and research. This review presents achievements in breeding and researchon temperate fruit species at the Institute. As horticulture in Northern Europe presentsspecific challenges, a history of horticultural science in Lithuania that laid the foundationfor establishment of the Institute and directions for breeding and research activities has beenoverviewed. Horticultural plant breeding has been the major activity at the Institute, focusedon black currant (Ribes nigrum), gooseberry (Ribes uva-crispa), strawberry (Fragaria annanassa;Fragaria vesca), tree fruits (Malus domestica; Pyrus communis), sweet cherry (Prunusavium), sour cherry (Prunus cerasus), plum (Prunus domestica), and other crops. From theseefforts, the IH, LRCAF has developed over 90 new improved cultivars. Scientists have focusedon improving cold hardiness, resistance to diseases and pests, and yield as well as shippingand shelf life qualities in tree fruits. Research is also concentrated on fruit quality, plantdevelopment and biotechnology applications aimed at ensuring high quality of reproductivematerial for fruit plant production practices. The preservation of genetic resources is alsoa primary goal at the Institute. At the present time the collection of temperate fruit speciesincludes over 1 800 advanced accessions.Key words: breeding, Fragaria, germplasm, Malus, Pyrus, Prunus, Ribes.21


Introduction. The climatic conditions and socio-economic environment ofNorthern Europe gave rise to unique horticultural traditions characteristic to theregion. In Lithuania, horticulture practices began in a form of gardening, when plantstocks were established and flourished at manors and monasteries for centuries. However,worldwide trends of socio-economic changes and development in horticulturalproduction became prominent in 19th century, in the region that was part of theRussian Empire at the time. Industrial development, the abolishment of serfdom,and development of a rail system encouraged growth of fruit production and its economicimportance. At the end of the century, there were over 30 thousand hectaresof production orchards in the region. The majority of the orchards was concentratedaround the railroad system established in the central part of Lithuania and was orientedfor export, while remaining orchards were important for the growing demandsof the local market.The development of horticultural science was delayed largely due to the politicalregime of the time that closed the Vilnius University in early 19th century. As a result,the region was kept with no high education or research establishments for over 80years. However, the growing economic importance of fruit production and problemswith poor productivity, disease and cold damage exposed by introduction of new cultivarsstimulated development of horticultural education and the establishment of treenurseries. Horticulture schools were eventually established at the end of 19th century.For several decades, most of the horticultural development remained in the hands ofthe private sector and was concentrated at nurseries established at land-owner estatesand through contacts with leading universities. The most prominent orchards wereestablished by the founders of horticultural sciences in Lithuania, E. Janczewski, A.Hrebnicki and V. Montvila, whom established collections of local cultivars, evaluatedintroduced cultivars and carried out breeding activities.Edward Janczewski (1846–1918) was a remarkable Lithuanian-Polish botanistand horticulturalist, professor and rector of the Cracow University, and one of thefounders of the Horticultural Society of Cracow established in 1893. Janczewski’sseminal research was conducted at the Blinstrubiškės manor located in NorthernLithuania where he established evaluation trials for introduced cultivars of apple,pear, and plum trees and maintained a collection of currants. In 1879, Janczewskipublished a book “Pomological Notes and Research at Blinstrubiškės Orchard inSamogitia”, an early work describing 14 pear, 8 apple and 12 plum cultivars. Most ofhis scientific achievements were made at the Cracow University where he publishedone of his most important works on the taxonomy of the genus Ribes. One hundredthirty three species and 21 hybrids of currants and gooseberries were described in the“Monographie des groseilliers Ribes L.” (Janczewski, 1907). It was one of the mostimportant publications regarding taxonomy of genus Ribes. In addition, Janczewski’sscientific works and activities at the Blinstrubiškės manor provided significant inputtowards the development of horticultural science and practices in Lithuania.Vincentas Montvila (1846–1903) was the head of the Vilnius division of theRussian horticulture society. The division maintained an orchard in Vilnius. In 1899,the society established the first assortment of fruit trees in Lithuania that included 33apple trees and a 25 pear tree living collection.Adam Hrebnicki (1857–1941) was a pomologist and professor at the Forestry22


Institute of St. Petersburg (Russia). Hrebnicki studied characteristics of fruit treesfound in Lithuania, including their species, fertility, and cold resistance; he discoveredand propagated local varieties that were until then unknown to pomology (Balčikonis,1960). During 1890–1904 Hrebnicki established a large collection of local cultivarsat the Rojus orchard in Eastern Lithuania, which included over 1 200 apple, pear,plum and cherry trees. Hrebnicki published over 100 articles concerning Lithuanianorchards in scientific journals and encyclopaedias. He published the widely popularbook “The Care of a Fruit Orchard” (first edition in 1892) and edited the book “Atlasof fruits” (1903–1906). Hrebnicki developed and released an apple cultivar ‘AnanasBerźenicki’ (syn. ‘Beržininkų ananasas’) that was among the most popular apple treesin the region for decades. To this day, the Rojus orchard represents an important sourceof genetic resources of fruit trees endogenous to the region.In the aftermath of World War I, after the sovereign state of the Republic ofLithuania was re-established, the Department of Agronomy and Forestry at theUniversity of Lithuania in Kaunas was created in 1922. After the restructuring of theUniversity and the DotnuVa Agricultural College in 1924, the Agricultural Academywas founded in Dotnuva, located in the central region of Lithuania. In the horticulturalindustry, the adaptation of introduced cultivars of fruit plants to local climate was oneof the key issues during the early 20th century. This was particularly emphasized bythe frigid winter of 1929, which caused large-scale damage to the local fruit growingeconomy. One of the consequences of the cold damage was a scientific discussionon the fitness of introduced cultivars for local practices, and an emphasis on theimportance of horticultural science to the economy of the country. The Ministry ofAgriculture responded by establishing the Horticultural Experimental Station in 1938.Shortly thereafter, in 1940 Lithuania was annexed by the Soviet Union and World WarII began, interrupting work at the station. During a five year period, the station wastransferred twice to different locations and eventually landed at the Vytėnai settlementnear Kaunas. Development of horticultural science in Lithuania and research at theVytėnai experimental station during first half of 20th century has been reviewed byMisevičiūtė (1960).Ultimately, due to the pressures of urban growth, the station was relocatedto Babtai in 1963. The Horticultural Experimental Station was granted a status ofResearch Institute and the Lithuanian Institute of Horticulture was established in1987. The Institute was merged into the Lithuanian Research Centre for Agricultureand Forestry in 2010.Ipolitas Štaras (1905–1966), who joined the former Horticultural ExperimentalStation in 1951 and served as a head of the Division of Orchard Plant Breeding during1964–1967, conducted innovative work on fruit breeding at the Institute of Horticulture,LRCAF. In 1952, Štaras established a breeding program for fruit crops common to theregion: apple, black-currant, pear, sweet and sour cherry, plum, and strawberry. Theprogram developed a valuable assortment of hybrid clones that are used in perspectivebreeding lines to this day. Overall, Štaras contributions were marked by coauthorshipof over twenty cultivars that constituted approximately one-quarter of the orchardplant cultivars developed at the IH, LRCAF.Dr. Aldona Misevičiūtė joined the former Horticultural Experimental Station in1957 and served as a head of the Division of Orchard Plant Breeding during 1964–1986(Fig.).23


Fig. Pedigree of selected black currant cultivars developed at the IH, LRCAF.Colours demonstrate presence of genetic background from different species andsubspecies of the genus Ribes as indicated in the legend. Arrows indicate the branchesthat are shown elsewhere in the breeding chart. Self-pollination is shown asdashed line. The unknown progenitor of ‘Goliath’ (indicated by star) is marked tobelong to R. nigrum spp. europaeum, as it is most likely that only this subspeciescould be available for breeding in Netherlands at the end of 19th century.Pav. Juodųjų serbentų veislių, sukurtų LAMMC SDI, kilmė. Skirtingos spalvos rodo skirtingųRibes genties rūšių ir porūšių genų paveldėjimą. Rodyklės rodo,kad kilmės šaka parodyta kitoje paveikslo vietoje. Savidulka pažymėta punktyrine linija.Nežinomas ‘Goliath’ pirmtakas (pažymėtas žvaigždute), kaip manoma, priklauso R. nigrumspp. europaeum, nes labiausiai tikėtina, kad tik šį porūšį buvo galima panaudoti selekcijosprogramose 19 a. Nyderlanduose.24


Misevičiūtė continued the work of Štaras and developed the main emphases ofblack currant breeding. In addition, she expanded their strawberry breeding programin response to industry demands for cold resistant and productive cultivars. This workled to the release of cultivars that remain popular to this day. Misevičiūtė is an authorof fourteen black-currant and four strawberry cultivars and published over sixtyscientific articles.Over 70 years, the Institute of Horticulture, LRCAF hosted a number of other prominenthorticulturalists, including Petras Balčikonis, Jonas Algimantas Bandaravičius,Dalė Eugenija Bulavienė, Bronislovas Gelvonauskis, Evaldas Lapinskas, AlgirdasLukoševičius, Antanas Ryliškis, Genovaitė Švirinienė, that made important contributionto the collection, research and breeding of fruit plants. Pomologist Vytautas Tuinylawas editor of “Pomology of Fruits in Lithuania” (first edition in 1962). At the presenttime research at the Department of Orchard Plant Genetics and Biotechnology involveseleven research scientists. The goals of research and breeding of fruit plants includecollection activities and preservation of genetic resources, assessment and improvementof quality of germplasm, breeding of fruit plants for productivity, adaptability, fruitquality, disease and pest resistance, and basic research in the genetics and biology ofplant adaptation, disease resistance and fruit quality.Breeding activities at the Institute of Horticulture, LRCAF. Plant breedinghas been the major activity since the establishment of the former Horticultural ExperimentalStation (Misevičiūtė, 1974). Over the last 70 years, more than 90 cultivarsof horticultural plants adapted to local growing conditions were developed at theInstitute. Presently, the breeding program is oriented mainly toward productivity,adaptability (including winter-hardiness and frost tolerance), pest and disease resistance,and fruit quality traits. The goals and achievements of the three primarydirections of the breeding program, including small fruit, pome fruit and stone fruitplants, are presented in this section.S m a l l f r u i t s. A small fruit breeding program includes mainly black currantand garden strawberry. The European black currant (Ribes nigrum) is native to NorthernEurope and is the main progenitor of black-currant cultivars. The climate of Lithuaniaoffers optimal conditions for black-currant production resulting in high yields and fruitquality. Consequently, black-currants are the most important small fruit for horticulturalproduction in Lithuania. There are over 600 of black-currant production orchards thatconstitute over 40 % of the total area occupied by production orchards. Black-currantsare also a popular choice for home orchards. The black currant breeding program atthe Institute of Horticulture, LRCAF was initiated by I. Štaras in 1952. During the lasthalf-century, twenty-eight black currant cultivars were released and a large numberof perspective progeny were developed. The most popular cultivars in Lithuania andsurrounding region had been ‘Derliai’, ‘Joniniai’, and ‘Almiai’, fulfilling the criteriaof high yield, fruit quality and disease resistance (Table 1). An improvement in plantquality achieved during last three decades of the breeding program is well illustratedby the increase of average fruit size of released cultivars from 0.9 to 1.5 g, and 5 to 7day advancement of flowering time.25


Table 1. Characteristics of selected black-currant cultivars1 lentelė. Atrinktų juodųjų serbentų veislių savybėsCultivarVeislėHeight ofbushKrūmoaukštis(m)Averagetime of ripening(day ofJuly)Vid. sunokimolaikas,liepos mėn.dienaYieldDerlius(t ha -1 )AveragefruitweightVidutinėuogosmasė (g)Resistanceto mildew*AtsparumasmiltligeiResistanceto gallmite*Atsparumasserbentineierkutei *AscorbicacidcontentAskorborūgštieskiekis(mg %)**Distinct featuresIšskirtinėssavybės*‘Almiai’ 1.3 6 0.1 1.4 8.2 0.9 141 high yielddidelis derlius‘Dainiai’ 1.5 17 1.5 0 6.1 1.1 160 resistanceto gall-miteatsparumaspumpurineierkutei‘Joniniai’ 1.2 1 0.8 1.0 5.1 1.2 208 early ripeningankstyvassunokimas‘Senjorai’ 1.2 7 0 0.5 5.9 1.7 121 large-fruitdidelės uogos‘Salviai’ 1.3 18 0.3 1.0 8.6 1.5 230 high yielddidelis derlius‘Tauriai’ 1.4 12 1.5 0.6 5.5 1.2 160 compact bushkompaktiškaskrūmas* scale of damage from 0 – no visible symptoms to 5 – more than 75 % / pažeidimų vertinimoskalė nuo 0 – nėra vizualių pažeidimų iki 5 – pažeista daugiau nei 75 % augalo lapų ar pumpurų** Milligram % (mg %) – A unit used to describe concentration. Milligrams of a specificsubstance contained in 100 ml of a solution or in 100 g of the analyzed material. Often usedto describe vitamin content in plants and foods / Miligramų % (mg %) – vienetas naudojamaskoncentracijai įvertinti. Medžiagos kiekis miligramais esantis 100 ml tirpalo arba 100 g analizuojamosmedžiagos. Dažnai naudojamas įvertinti vitaminų kiekiui augaluose ir maiste.‘Derliai’, ‘Juodžiai’ and ‘Vyteniai’ were the first cultivars released from the blackcurrant breeding program, and were developed by selection for productivity traitsfrom crosses of cultivars from the genetic lineage of R. nigrum spp. europeum. Dueto susceptibility of the progeny of the European black currant to winter cold damage,cultivars derived from R. dikuscha, R. nigrum spp. sibiricum progeny were includedinto breeding program since 1963. Crossing the progeny with the European blackcurrant cultivars resulted in development of three winter hardy cultivars – ‘Sakalai’,‘Kastyčiai’, ‘Svyriai’. However, these cultivars were early flowering and largely susceptibleto spring frosts. In addition, they had low level of self-pollination. These traitswere inherited from the Siberian black currant: ‘Primorskij champion’ was a progenyof R. dikuscha. Improved cultivars from the Siberian black currant breeding line were26


developed through selection for late-flowering seedlings. ‘Almiai’, ‘Vyčiai’ were selectionsfrom self-pollination of ‘Minaj Šmirev’, and ‘Gojai’ and ‘Svajai’ were progeniesfrom several generations of open pollination of R. nigrum spp. sibiricum clone.In the sixties, a problem with mildew emerged that was absent in the countrybefore. To overcome this issue and to improve the self-pollination traits of cultivarsof R. nigrum spp. sibiricum lineage, large scale hybridizations of the progeny weremade with descendants from the R. nigrum spp. scandinavica line. Selection for resistanceto fungal diseases led to the development and release of a number of mildewresistant cultivars – ‘Gagatai’, ‘Pilėnai’, ‘Tauriai’, ‘Smaliai’, ‘Blizgiai’ (Siksnianas,Sasnauskas, 2002).Most of the cultivars developed during the first decades of the black currantbreeding program lack resistance to black currant gall mite (Cecidophyopsis ribis).Hence, to overcome the problem, a new direction in development of genetic lineswas initiated with emphasis on the hybridization of the pedigree of the Siberian blackcurrant lineage and selection for field resistance to gall mite through several generations.A complex hybrid ‘Sovchoznaja’ was used to introduce the P resistance trait(Miseviciute, 1981; Mazeikiene et al., 2012; Bendokas et al., 2013). This led to therelease of several resistant cultivars. ‘Vakariai’ was remarkable worldwide in that it wasthe first cultivar with complete gall-mite resistance at its time of release in 1991. While‘Vakariai’ was late ripening and its fruit quality could not match the best cultivars ofthe time, the traits were improved in cultivars ‘Kriviai’ (late ripening) and ‘Joniniai’(early ripening), which also featured partial resistance to gall-mite, sufficient to ensureeffective protection in production fields. Finally, ‘Dainiai’, released in 2001, was acultivar with high fruit quality and complete resistance to gall-mite.The future of the black currant breeding program is based on selection for combinedresistance to powdery mildew and gall mite, high productivity, self-fertility,cold hardiness, and spring frost resistance or avoidance. Cultivars developed todate represent complex genotypes including traits from the European, Siberian andScandinavian black currant genomes (Fig.). Future prospects for development of blackcurrant breeding lines will be determined by the expansion of a set of desired traitsby introduction of descendants (F2 and F3 generations) of Ribes americanum andRibes sanguineum. These breeding lines are donors of new traits for late flowering,resistance to gall-mite and fungal diseases (septoria leaf spot and mildew). In addition,while fruit quality has been stressed in the breeding program since 1980s by selectionfor sugar and vitamin C content, an improvement of the content and composition ofanthocyanins has become more important during last decade.The breeding program of garden strawberry (Fragaria × ananassa) involved thehybridization of European cultivars with cold resistant cultivars aimed mainly at improvementin winter-hardiness, productivity and fruit quality. ‘Venta’ (‘Senga Sengana’ בFestivalnaja’), developed by A. Misevičiūtė and released in 1987, fulfilled these criteriaand became well known in the region. The medium early cultivar ripens duringthe third week of June and yield 11.1 t ha -1 of 12.6 g fruits (avg.) (Misevičiūtė, 1984).The fruits are typically used for fresh consumption and processing. Overall, elevencultivars have been released to this day. The two most recent releases were ‘Saulenė’(‘Shuksan’ × ‘Senga Sengana’) and ‘Dangė’ (‘Venta’ × ‘Redgauntlet’), distinguished27


Table 2 continued2 lentelės tęsinys1 2 3 4 5 6 7 8‘Štaris’ very goodlabai geras‘Skaistis’very goodlabai geras‘Rudenis’ very goodlabai gerasPearKriaušė‘Alna’‘Jūratė’‘Lukna’moderatevidutinisvery goodlabai gerasmoderatevidutinis‘Liepona’ moderatevidutinisresistant(polygenic)atsparus(poligeninis)resistant(Vf ) atsparusresistant(Vf ) atsparusresistantatsparusresistantatsparusresistantatsparusresistantatsparus110 reddengiamoji–raudona128 whitishyellowwith 90 %red overcolourbaltai geltona,90 %dengiamosios– raudonos123 whitishyellowwith 50 %red overcolourbaltai geltona,50 %dengiamosios– raudonos134 greenishyellowžaliai geltona35 greenishyellowžaliai geltona180 yellowgeltona185 yellowwith redblushgeltona,dengiamoji– raudona4 20 september–10octoberrugsėjo20–spalio10 d.2–3 18 septemberrugsėjo18 d.fresh, juice,canneddesertui,sultims,konservavimuifreshdesertui2–3 04 septemberdesertuifreshrugsėjo 4 d.5 20–30 fresh desertuiseptemberrugsėjo20–30 d.4–6 1–10 fresh andseptember processedrugsėjo desertui,1–10 d. perdirbti5 1–15 freshseptember desertuirugsėjo1–15 d.5 10–20septemberrugsėjo10–20 d.freshdesertui29


The primary objectives of the apple breeding program, established in 1952, werethe development of winter apples featuring winter-hardiness, high productivity and fruitquality (Štaras, 1970; Misevičiūtė, Lukoševičius, 1988). Twelve cultivars have beenreleased to date. The first varieties were developed by hybridization of traditional localcultivars and Russian winter-hardy varieties with productive, high quality Europeanand American cultivars. ‘Auksis’ (‘McIntosh’ × ‘Gravensteiner’), released in 1974,became one of the most popular cultivar in the region, and was grown in approximatelyone-quarter of the total apple production area (Bulavienė, 1977). Other prominentcultivars were ‘Noris’, ‘Štaris’ and ‘Birutės pepinas’. Besides winter hardiness, themost important breeding characteristic since the start of the program, resistance toapple scab (Venturia inaequalis) was another major issue for apple growers in theregion. The cultivars released during the first decades of the breeding program lackedresistance and only ‘Štaris’ displayed an effective resistance to apple scab. Donors ofmonogenic Vf and Vm resistance were introduced into the breeding program in 1978.This led to the release of ‘Aldas’ in 1999, ‘Skaistis’ and ‘Rudenis’(Vf resistance) in2005 (Sasnauskas et al., 2006 a). The evolving virulence of the V. inaequalis pathogenstimulated efforts to adapt new resistance breeding approaches, such as introductionand pyramidization of resistance genes. The Vf resistance remained the major emphasis,although breeding lines that include resistance traits from cultivars shown tobe effective donors of polygenic resistance, such as ‘Katja’, and resistance based onhypersensitive response, such as ‘Orlovim’, SR0523 (Vm) and ‘Antonovka’ (Va),were also developed. Lines derived from the traditional variety ‘Paprastasis antaninis’(clone of ‘Antonovka’) had, in addition to Va resistance, valuable combinations ofother traits, like winter-hardiness. Tree architecture drew growing interest from appleproducers and became an important trait in the apple breeding program during the lastfew decades (Bendokas et al., 2012).Early fruit production and good fruit quality, as well as winter hardiness and scabresistance of pear trees were also important traits of the pear tree breeding program.Crossing of local traditional cultivars and winter-hardy genotypes originating fromother cold climate regions with productive cultivars from throughout the world resultedin the selection and release of 10 pear cultivars, of which the most prominent weresummer pears ‘Alka’, ‘Alnora’, ‘Jūratė’ and autumn pears ‘Alsa’ and ‘Aluona’. Thelatest developments were ‘Lukna’, ‘Gaisra’ and ‘Liepona’.Stone fruits. Several traditional varieties of sweet cherry (Prunus avium L.) andsour cherry (Prunus cerasus L.) are widely grown at home orchards in Lithuania.They are also important donors of winter-hardiness traits in breeding for commercialcultivars. Collection and breeding of Prunus plants was started by A. Lukoševičiusin 1952. The evaluation of traditional sweet cherry clones identified 17 forms and varietiesamong which most prominent were ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’ and‘Žemaičių geltonoji’. These varieties were included into the National List of GeneticResources of Lithuania. Crossing the local cold resistant varieties and productive,disease resistant cultivars developed abroad led to the selection of winter-hardy,productive cultivars resistant to cherry leaf spot featuring attractive and high qualityfruits. The most popular were ‘Vytėnų juodoji’ (‘Žemaičių raudonoji’ × ‘Dniprovka’)and ‘Vytėnų rožinė’ (‘Hedelfinger’ × ‘Rožinė’), developed by A. Lukoševičius and30


eleased in 1983 (Lukoševičius, 1987 a; Lukoševičius, 1990; Lukosevicius, 1995).Later breeding activities included crossing of high quality fruit cultivars with coldresistant cultivars developed at the Institute or elsewhere in the former Soviet Union.‘Austė’ (‘Hedelfinger’ × ‘Rožinė’), ‘Jurgita’ (‘Hedelfinger’ × ‘Dniprovka’), ‘Mindaugė’(‘Severnaja’ × ‘Jurgita’), ‘Jurga’ (‘Dniprovka’ × ‘Hedelfinger’), ‘Meda’ (‘Belobokajaranyaja’ × ‘Hedelfinger’) were released from these efforts.The start of sour cherry breeding activity at the Institute was marked by the identificationof two traditional sour cherry varieties that were released as ‘Žagarvyšnė’and ‘Vietinė rūgščioji’. The distinctive feature of ‘Žagarvyšnė’ was that it had beenoften grown self-rooted and could be used as winter-hardy rootstock.Table 3. Characteristics of selected stone fruit cultivars3 lentelė. Išvestų kaulavaisių veislių savybėsCultivarVeislėAveragefruit weightVid. vaisiausmasė (g)Fruit colourVaisiaus spalvaTime ofripeningSunokimolaikasWinterhardinessIštvermingumasžiemąMajor end useVaisiųpanaudojimas1 2 3 4 5 6Sweet cherryTrešnė‘Vytėnų rožinė’ 6 yellow with redblushgeltonai raudona‘Mindaugė’ 7 dark redtamsiai raudona‘Jurga’ 5 dark redtamsiai raudona‘Vytėnų juodoji’ 6 dark redtamsiai raudona‘Germa’ 8 dark redtamsiai raudona‘Lukė’ 8 dark redtamsiai raudona1–10 July mediumliepos 1–10 d. vidutinis1–10 July goodliepos 1–10 d. geras10–20 Julyliepos10–20 d.mediumvidutinis1–10 July very goodliepos 1–10 d. labai geras10–20 Julyliepos10–20 d.10–20 Julyliepos10–20 d.very goodlabai gerasvery goodlabai gerasfresh andprocesseddesertui,perdirbitifresh andprocesseddesertui,perdirbitifresh andprocesseddesertui,perdirbitifresh andprocesseddesertui,perdirbitifresh andprocesseddesertui,perdirbitifresh andprocesseddesertui,perdirbiti31


Table 3 continued3 lentelės tęsinys1 2 3 4 5 6‘Irema BS’ 7 dark redtamsiai raudonagoodgerasSour cherryVyšnia‘Vytėnų žvaigždė’ 4–4.5 dark redtamsiai raudona‘Notė’ 4.5–5.0 dark redtamsiai raudona15–25 Julyliepos15–25 d.20–30 Julyliepos20–30 d.1–10 Augustrugpjūčio1–10 d.very goodlabai gerasvery goodlabai gerasfresh andprocesseddesertui,perdirbitiprocessed andfreshdesertui,perdirbitiprocessed andfreshdesertui,perdirbiti‘Vytėnų žvaigždė’ (‘Žagarvyšnė’בMinister von Podbielski’), released in 1988,was the most popular of the cultivars selected from crosses with the traditional varietiesof sour cherry. It bears medium size, attractive fruits suitable for both freshconsumption and processing. The fruits have a unique flavour and rich compositionof nutrient compounds, including anthocyanin content of 220 mg g -1 of fresh weight(Anisimovienė et al., 2009). ‘Notė’, released in 1999, is distinguished for its resistanceto flower damage during late spring frosts (Stepulaitienė, Stanys, 2009; Gelvonauskienėet. al., 2013; Stepulaitienė et al., 2013). Characteristics of the most notable stone fruitcultivars are listed in Table 3.‘Štaro vengrinė’, ‘Gynė’ and ‘Rausvė’ are the plum cultivars developed at theInstitute that have been popular in home orchards for several decades (Lukoševičius,1987 b). Despite inconsistent yields, these and later developed cultivars, ‘Kauno vengrinė’and ‘Aleksona’, have a reputation for exclusive taste and high quality fruits.‘Jūrė’ is the latest release with improved production traits.Orchard plant genetics research and biotechnology applications at IH, LR-CAF. Over the last decades the horticultural science field has been largely transformedby achievements in plant biology and the development of new productionpractices. Successful cultivar development depends on the availability of diversegenetic material, application of leading knowledge of important plant traits, and efficientmethods of breeding. Measures are required to ensure the high quality of reproductivematerial for production. Presently, research activities on fruit plants at theDepartment of Orchard Pant Genetics and Biotechnology, IH, LRCAF include thecollection and preservation of genetic resources, study of the genetics and biology ofplant disease resistance and adaptation to low temperature, and the development ofgenetic lines for breeding. Biotechnology applications, such as in vitro methods andmolecular techniques, are being developed and employed to guarantee high quality32


eproductive material of fruit plants for production practices and preservation. Theseobjectives involve collaboration with 14 different research institutions in Lithuaniaand abroad. The major goals and achievements of the research program during thelast decade are presented in this section.P r e s e r v a t i o n o f g e n e t i c r e s o u r c e s. The availability of geneticallydiverse germplasm is an important basis for breeding plant cultivars. Desired traits areestablished from an assortment of cultivated and wild plant genotypes. A systematiccollection of the horticultural plants of Lithuania and its surrounding region had beenstarted by A. Hrebnicki more than a century ago. Orchard collections of A. Hrebnicki,and T. Ivanauskas were established at the end of 19th and beginning of 20th centuryand survive to this day. Since 1938, the Horticultural Experimental Station has beenintegral to genetic resource collection efforts and has maintained the core collection oflocal fruit tree germplasm. During the Soviet occupation, the preservation of geneticresources was coordinated by the N. I. Vavilov Research Institute of Plant Industry,Russia, although the responsibility for collection and preservation of horticulturalgenetic resources was handed back over to the IH, LRCAF after the restoration ofLithuania’s independence in 1991. The Institute has participated in several cropplant protection programs coordinated by the Ministry of Environment since 1994(Dabkevičius et al., 2008). The law on protection of national genetic resources waspassed by Parliament and the Commission on National Genetic Resources was establishedin 2001. The IH, LRCAF houses the coordination centre of the Commissiondedicated to the preservation of horticultural plants and maintains field and in vitrocollections of germplasm of fruit plants in cooperation with the Plant Gene Bank.Table 4 presents a number of fruit plant accessions that comprise wild species andcultivated plant cultivars and varieties, including cultivars traditional to the region.The Institute is a participant in international projects on conservation and investigationof Northern European genetic resources of small berries (currants, strawberriesand raspberries) supported by the European Commission (Sasnauskas et al., 2008;Denoyes-Rothan et al., 2008). The Institute is a participant in international projectson conservation of the Northern European pool of Ribes and the genetic resources ofsmall berries supported by the European Commission. Genetic polymorphism of theNorthern European core collection of Ribes sp. and traditional apple and pear cultivarswas assessed using the microsatellite markers (Antonius et al., 2012; Sikorskaite et al.,2012 a; Lukoseviciute et al., 2013).33


Table 4. Number of accession of germplasm of fruit species held in collectionof the IH, LRCAF4 lentelė. Vaismedžių rūšių genetinių išteklių pavyzdžių, saugomų LAMMC SDI kolekcijose,skaičiusSpecies ZRūšis ZTotalIš visowildformsand specieshybridshibridailaukinėsformos irrūšysType of accessionsPavyzdžio tipasoriginalIH,LRCAFcultivarsSDIoriginaliosveislėscultivarsveislėold localcultivarsand landracessenosveislėsotherkitosType of storageSaugojimobūdasfieldlaukein vitroAssortmentySortimentinėsy1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Apple 790 46 167 12 35 530 790 12 28ObelisRootstocks 8 - - - - 8 8 - 8PoskiepiaiPear 336 127 51 10 8 140 69 164 6KriaušėQuince 5 - - 3 - 2 5 3 4(rootstocksfor pear)Cidonija(kriaušiųposkiepiai)Cherry (sweet268 2 52 17 10 187 268 13 18and sour)Vyšnios irtrešnėsRootstocks 5 - - - 1 4 5 - 2PoskiepiaiPlum 163 2 42 10 3 106 163 25 12SlyvaRootstocks 2 - - - - 2 2 - 2PoskiepiaiCurrants and 184 8 - 23 - 153 184 7 35gooseberrySerbentai iragrastaiStrawberry 113 5 11 7 - 90 104 23 7BraškėsRaspberryAvietės52 - 4 - - 48 - 15 634


Table 4 continued4 lentelės tęsinys1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Seabuckthorn8 - - - 1 7 8 2 2ŠaltalankisTotalBendras1 934 190 327 82 58 1 277 1 606 264 130zIn addition to listed, the collection contains over hundred of accessions of hazel (Coryllusavellana), rowan (Sorbus sp.), Vaccinium sp. (cranberry, lingonberry, highbush blueberry),elderberry (Sambucus sp.), mulberry (Morus sp.), snowball-tree (Viburnum sp.), honeysuckle(Lonicera sp.), dogwood (Cornus sp.), Actinidia kolomikta and other non-traditionalhorticultural plants / Be išvardytų rūšių, pavyzdžių kolekcijose yra per 100 kitų pavyzdžių,tarp jų: lazdynai (Coryllus avellana), šermukšniai (Sorbus sp.), šilauogės (Vaccinium sp.), šeivamedžiai(Sambucus sp.), šilkmedžiai (Morus sp.), putinai (Viburnum sp.), sausmedžiai (Lonicerasp.), sedula (Cornus sp.), margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) ir kiti.yCultivars and varieties included into the Lithuanian National List of Plant Varieties(Lithuanian State Plant Varieties Testing Center, 2010) / Veislės įrašytos į Nacionalinį augalųveislių sąrašą.Genetic diversity research on fruit plant species of the region is an important taskaimed at establishing valuable plant genotypes useful in commercial cultivar breedingand the restoration of wild populations of these plants. Sweet cherry presents a uniqueexample, as Lithuania represents a part of the most northern region of the wild cherryhabitat. Although the origin of wild sweet cherry in Lithuania is unknown, it is presumedthat cultivated plants were introduced several hundred years ago at the timewhen gardening flourished at local manors, and the trees escaped later forming forestpopulations (Lukosevicius, 1995). Several such populations in Western and South-EastLithuania are known. The wild cherry populations are of interest as a source of coldresistance traits. The genetic diversity of sweet cherry populations includes a numberof genotypes grown as traditional varieties. Three cultivars established based on thetraditional varieties are extensively used in breeding for cultivars adapted to regionalclimatic conditions and disease resistance.The application of genetics research has shed light on the diversity of cultivatedand wild cherries in Lithuania and their origins. S alleles from accessions of Lithuanianorigin and standard varieties of sweet cherry were assessed using a PCR based approach(Stanys et al., 2008). The study identified ten different self-incompatibility groupsamong the genotypes in addition to new unique combinations of S alleles (S1S13 andS6S16). In another study, an analysis of polymorphism of microsatellite sequencesrevealed the genetic diversity of wild populations of the cherry in the region and genotypesof local varieties (Stanys et al., 2012).B i o l o g y o f l o w t e m p e r a t u r e t o l e r a n c e. Lithuania’s climate, whichranges between maritime and continental with wet, moderate winters and summers,is relatively mild for the temperate zone. Average temperatures are –5 °C (23 °F) inJanuary and 17 °C (63 °F) in July, although extreme temperatures can reach down35


to –43 °C (–45 °F) in winter. Many horticultural plants originate from the southernregions of Europe and Asia, and low temperature damage is one of the major causes ofcrop loss in the northern regions. Therefore, to expand fruit production into differenttemperate zone requires identification of low temperature adaptation traits that couldbe used for breeding of winter-hardy plants. Another important aspect to ensure highand consistent yields is spring frost tolerance, which is often directly linked to controlof flowering time.Research on the genetics and biology of inheritance of winter hardiness and springfrost tolerance in fruit trees has been conducted over the last decades. Gelvonauskiset al. (2000) assessed inheritance of winter hardiness in progenies from crosses oflocal and introduced apple tree cultivars. The most resilient seedlings were found incrosses made with winter hardy cultivars ‘Kaunis’, ‘Auksis’, ‘Noris’ and ‘Tellissaare’.It is known that winter hardiness is mainly controlled by additive gene interaction(Gelvonauskis et al., 2004 a). A freezing method under controlled conditions wasestablished that provided a reliable tool for screening for cold tolerance in seedlings.Cold tolerance of garden plum and cherry plum was also investigated (Duchovskis etal., 2007). It was demonstrated that cold tolerance of plum in winter is highly affectedby temperature fluctuations, and autumn and the beginning of winter are the mostimportant periods for plum cold hardening.It was showed that generative organs of black currants were the most sensitiveto spring frost at organogenesis stage VII. The critical temperature for flower tissuesis –3 °C for most investigated black currant cultivars (Gelvonauskis et al., 2004 b).Strawberry is one of the most important small fruit crop in Europe and productionof strawberry for fresh consumption is also common in Northern Europe. However,cold hardiness of strawberry cultivars varies widely from –5 °C to –45 °C, and inappropriateselection of cultivars used for production may lead to loss of crop due tosevere winter temperatures. Formation of cold hardiness in strawberry during earlyplant development stage has been investigated, and an in vitro system for the screeningof strawberry seedlings for cold resistance has been developed (Rugienius, Stanys,1997; Rugienius, Stanys, 2001; Rugienius, Stanys, 2002). Further research aimed atthe development of biochemical and molecular markers for cold tolerance traits andinvolves analysis of accumulation of oligosaccharides (Lukoševičiūtė et al., 2011) anddehydrin-like proteins during acclimation of strawberry and pear plants under in vitroconditions (Baniulis et al., 2012).G e n e t i c s o f d i s e a s e r e s i s t a n c e. Fungal diseases can cause largelosses of horticultural production. Frequent fungicide treatments are often used tocontrol these diseases during a plant vegetation period. Growing demand for ecologicalfarming production conveys strict requirements for production practices. Therefore,breeding of disease resistant cultivars is important to ensure plant productivity and fruitquality. Identification of new resistance genes and investigation of their inheritanceare issues essential for disease resistance breeding.Sensitivity to fungal diseases, such as powdery mildew (Sphaerotheca mors-uvae),Septoria leaf spot (Mycosphaerella ribis), and anthracnose (Pseudopeziza ribis) is themajor problem for commercial currant production. To this end, inheritance of diseaseresistance in black currant cultivars and interspecific Ribes hybrids was investigated.36


The study demonstrated that additive genetic effects predominantly control heritabilityof resistance to fungal diseases in black currants, and donors for resistance to powderymildew (selection D16/1/25), leaf spot (‘Beloruskaja Sladkaja’ and ‘Storklas’), and bothof these diseases (‘Titania’) were identified (Sasnauskas, Šikšnianas, 1994; Sasnauskas,1998). An investigation of inheritance of disease resistance in interspecific hybrids ofR. americanum, R. aureum, R. Janczewskii, R. nigrum, R. pauciflorum, R. petraeum,R. sanguineum, R. ussuriense and R. uva-crispa resulted in a large number of the hybridsdisplaying resistance to powdery mildew, a small percentage showing resistanceto Septoria leaf spot, and no plants demonstrating any resistance to anthracnose wereobtained (Šikšnianas et al., 2005; Siksnianas et al., 2006 b; Stanys et al., 2004). Thisstudy identified Ribes species as being useful as donors for disease resistance genes.Screening of cultivars and hybrids with known resistance to gall mite confirmed thatthis dominant 107-bp AFLP marker is linked to gall mite resistance in a comprehensiverange of available Ribes germplasm with different genetic background and it may beused for early diagnosis of resistant to gall mite hybrids (Mazeikiene et al., 2012).Apple scab is one of most damaging diseases of apple in the region. Appledisease resistance research at the IH, LRCAF is aimed at the identification and pyramidisationof resistance genes, mainly for polygenic resistance to fungal diseasesand hypersensitive response based resistance to apple scab, in addition to expeditingthe resistance breeding process. Assessment of apple scab resistance using systematiccrosses had been carried out since 1987 (Gelvonauskis, Gelvonauskiene, 2004 c). Asa result, effective donors of polygenic resistance were identified. Cultivar ‘Katja’ hadthe highest values of general combining activity for scab resistance (-0.37) and productivity(38.79). Another study investigated the inheritance of resistance to powderymildew and apple blotch in progenies of scab-resistant apple cultivars. This helpedadvance the genetic knowledge required for combining of resistance genes in a singlecultivar (Gelvonauskis, Gelvonauskiene, 2003 a). Assessment of apple scab infectioncharacteristic among 37 indigenous and traditional cultivars revealed 13 cultivarswith varying degree of resistance and morphological symptoms of the host-pathogeninteraction (Sikorskaite et al., 2013).Selection for disease resistance in tree breeding is a time- and resource-consumingprocess. In addition, studies on genetic inheritance can be skewed due to large seedlinglosses during germination and early stages of development. Therefore, an in vitro testfor selection of apple scab resistant progeny at embryonic stage has been developed(Gelvonauskiene, Stanys, 2000). Application of the method allows a 92–100 % recoveryof progeny and provides a valuable tool for efficient assessment of the diseaseresistance (Gelvonauskienė, Stanys, 2002).In addition, genetic and genomic studies in disease resistance and stress responseof orchard plants were established during last decade. Identification and analysis ofphylogeny of beta-lactamase family proteins in plants provided background for furtherunderstanding of the putative function of the protein in hypersensitive responsemediated disease resistance (Liobikas et al., 2006; Baniulis et al., 2010). Combiningmechanistic understanding of functioning of photosynthetic cytochrome b6f (Crameret al., 2011) and its function involved in production of superoxide radicals (D. Baniulis,unpublished data) provided insights on the role of reactive oxygen species in regulation37


of plant response to stress. Further, publication of sequences of genomes of domesticapple and woodland strawberry plants (Velasco et al., 2010; Shulaev et al., 2011) andprogress in plant proteome research technology provided basis for development offunctional genomics tools required for discovery of molecular markers of genes involvedin regulation of disease resistance response in apple and other plants of Rosaceaefamily (Sikorskaite et al., 2012 b; 2013; Haimi et al., 2012).Red stele (Phytophthora Fragariae) is a serious problem for strawberry producersin Northern Europe. The disease is most destructive in heavy clay soils that aresaturated with water during cool weather when the pathogen is most active. Becausethere is a lack of registered environmentally safe chemicals agents, the elimination orattenuation of the losses caused by the pathogen can only be achieved by introductionof resistant cultivars. Strawberry Rpf1 gene confers resistance to 16 P. Fragariae races.PCR based markers for Rpf1 gene were developed and used for screening strawberriesfor red stele resistance (Rugienius et al., 2006 b; Sasnauskas et al., 2007 a).F r u i t q u a l i t y r e s e a r c h t o i m p r o v e h e a l t h b e n e f i t s. Recently,increasing consumption of health-promoting phytochemicals derived from plants hasstimulated research on the enhancement of the phytochemical composition of variousfruits and vegetables. This research on fruit quality has been carried out at the IH,LRCAF during last decade. The biochemical composition of Sorbus fruits has beenassessed during ripening by Gelvonauskis et al. (2003 b). Recently, the primary focushas been the study of the composition of pigments and health promoting compounds inberry fruits (Dvaranauskaitė et al., 2009). High quantities of anthocyanins are presentin Ribes species. Black currant is an important berry for the food industry becauseof its colour and organoleptic properties. The composition and overall anthocyaninconcentration varies and depends on cultivar, fruit maturity during harvesting, geographicallocation, and weather conditions during plant growth stages (Siksnianas etal., 2006 a). The genetic diversity available in the blackcurrant gene pool provides ameans for the improvement of health-promoting compounds by breeding.D e v e l o p m e n t a l b i o l o g y a n d b i o t e c h n o l o g y a p p l i c a t i o n s.A wide range of biotechnology applications are based on advances in the developmentalbiology of plant tissue culture. Adaptation and development of lingonberry (Vacciniumvitis-idaea L. cv, Sanna) was assessed for plants produced by tissue culture vs. stemcuttings in a collaborative research effort (Gustavsson, Stanys, 2000). The study revealedthat tissue culture propagated plants exhibited better survival characteristics,plant development, and overall productivity. Further research led to developmentof in vitro technology for the propagation of lingonberry (Stanienė et al., 2002) andmethods for the propagation of ornamental plants were also established (G. Staniene,unpublished data). Recently, molecular marker technology was employed to assessgenetic and epigenetic stability of pear shoots grown under in vitro conditions andduring long-term storage at low temperature (Rugienius et al., 2011).One problem, reduced germination, was encountered in hybrids of early-ripeningsweet and sour cherry varieties and in certain cases during interspecific hybridization ofRibes species. Methods of in vitro embryo rescue were developed for sweet cherry, sourcherry and black currant (Stanys et al., 1995; Stanys, 1998). This technique was used toobtain interspecific hybrids of R. nigrum and R. americanum (Siksnianas et al., 2006 b).38


As an alternative to the embryo rescue technique, polyploidisation of R. nigrum wasused to overcome the reduced fertility during interspecific hybridization (Sasnauskas,2007 b). In another study, polyploid lines of Japanese quince (Chaenomeles japonica)were developed using in vitro culture technique (Stanys et al., 2006).As mentioned before, in vitro plant tissue technologies have been employed tospeed up the breeding process and methods of screening for cold hardiness in strawberryseedlings (Rugienius, Stanys,1997; Rugienius, Stanys, 2002, Rugienius et al., 2004).Protocols for identifying apple scab resistance at the embryonic stage using apple seedcotyledons were developed as well (Gelvonauskiene, Stanys, 2000).Fruit plant growth and developmental control provides the means to regulateplant vigour and to improve plant productivity and the structure required to meet needsof production practices. The effect of phytohormone balance on apple-tree canopyarchitecture was assessed for four apple ideotypes distinguished according to growthhabits – columnar, spur, standard and weeping (Bendokas, Stanys, 2009). Evaluationof phytohormone balance established that columnar trees feature high auxin content,higher auxin/cytokinin ratio and lower GA3/IAA ratio as compared to trees with othercanopy architecture. Weeping form apple trees had low abscisic acid amount and weredistinguished by higher IAA/ABA and GA3/IAA ratios.D e v e l o p m e n t o f g e n e t i c l i n e s f o r b r e e d i n g. A distant hybridizationapproach involving different plant species provided qualitatively new geneticmaterial for plant breeding. The major efforts of the research on black currant geneticsat the IH, LRCAF were concentrated on disease resistance gene introgression and developmentof genetic lines featuring traits important for productive cultivar breeding.Disease resistance assessment and genetic inheritance studies of interspecific hybridsidentified species that are suitable donors of resistance to powdery mildew, Septoria leafspot and anthracnose (Šikšnianas et al., 2005; Siksnianas et al., 2006 b; Stanys et al.,2004). The studies revealed that the Ribes species used in hybridization had no suitabledonors to induce resistance to anthracnose. Therefore, the resistance trait was inducedby the introduction of resistance genes from phylogenetically remote species: crossingthe interspecific hybrid R. americanum × R. nigrum No. 47 (section Eucoreosma)with R. sanguineum resulted in F1 progeny resistant to anthracnose (Šikšnianas et al.,2008). Further crossing of the hybrids with R. nigrum retained resistance to diseaseand established high quality traits of the black currants in the F2 and F3 generations.Breeding lines obtained using the interspecific hybridization approach were employedin the development of winter-hardy and red stele resistant strawberry (Rugieniuset al., 2006 a). Ten Fragaria species and forms with different genomic constitutionand ploidy levels were used to obtain fertile hybrids with ploidy levels of 2, 6 and8. Breeding lines were selected featuring cold hardiness and rpf1 based resistance toP. Fragariae.Q u a l i t y a s s e s s m e n t a n d i m p r o v e m e n t o f p r o p a g a t i o nm a t e r i a l. The IH, LRCAF houses a large repository of germplasm of temperatefruit plants, and propagation material is being distributed through the nursery division.With the advancement of molecular biology tools, genotyping of cultivars of Malus,Prunus and Ribes genus is being conducted to assure the quality of distributed material.Virus and disease free elite germplasm is prepared using in vitro and thermal39


treatment techniques (Stankiene, Stanys, 2000, Stankienė et al., 2009). Immunologicaland molecular based methods are being used for pathogen diagnostics, and researchon virus, phytoplasma and microbial pathogen distribution and identification is carriedout (Stankienė et al., 2012; Mažeikienė et al., 2012).Phytoplasma distribution was studied in strawberry plants growing in commercialand experimental plots in Lithuania and Poland (Cieslinska et al., 2006). The studyrevealed an infection by phytoplasma that belong to three different subgroups of theAster yellows group (16SrI-A, -B and -R). The evaluation of cherry orchards revealedinfections by phytoplasma of the 16SrI-B subgroup and newly identified subgroup16SrIII-T (Valiunas et al., 2009), affecting sweet and sour cherry (Stanienė et al.,2009). This study also demonstrated that induction of in vitro culture from infectedshoots was partially effective in eliminating phytoplasmas.C u l t i v a r e v a l u a t i o n. New cultivars with improved traits are imperativeto biological and technological progress of fruit production and to meet the constantlychanging needs of production practices, processing industries, and consumers. Since theestablishment of the Institute, large scale activity has been dedicated to the evaluationof apple (Gelvonauskis, Gelvonauskiene, 2004 d; Sasnauskas et al., 2006 b; Sasnauskaset al., 2006 a), black currant (Misevičiūtė, 1977; Sasnauskas et al., 2004; Siksnianaset al., 2006 a) and strawberry (Rugienius et al., 2004) cultivars. Cultivars valuable forbreeding or production purposes are being obtained throughout the world and assessedfor their appropriateness for production practices under local climatic conditions. Cropproductivity attributes (yield, production pattern, fruit size, suitability to manual ormechanical harvesting), fruit quality (fruit appearance, colour, shipping quality, shelflife, and flavour), and resistance or tolerance to important pests and pathogens are theselection criteria used for cultivar evaluation trials. The most recent achievements arereflected by the results of the European network for black currant cultivar evaluation(Sasnauskas et al., 2010). Influence of geographic and climatic conditions on plantperformance, berry quality and disease resistance were investigated at seven participatingcountries over a four year period. An important advancement in the field ofcultivar evaluation research was a development of common protocols for evaluationand descriptors for black currants.Concluding remarks. The IH, LRCAF acts as a comprehensive scientific researchinstitution in addition to maintaining a germplasm repository representing numeroushorticultural plant species. Since its establishment in 1938, the Institute has been activelyengaged in fruit plant collection, evaluation, breeding and research. The germplasmrepository includes numerous resources of temperate fruit plants, valuable forproducers and breeders worldwide. Research activities involve advances in fruit plantbiological diversity, adaptation to low temperatures, disease resistance, fruit qualityand biology of plant development. This knowledge is integrated into plant breedingprograms through the development of improved genetic lines, biological markers,in vitro techniques and can also find application in the assessment and improvementof the genetic quality of germplasm. Cultivars of small fruits, pomefruits and stonefruits developed over the last 50 years of the breeding program present a valuablefoundation of germplasm adapted for the temperate climate regions, in addition tohaving valuable traits such as winter hardiness, productivity and fruit quality. The IH,40


LRCAF looks forward to collaboration, cooperation, and exchange of plant germplasmwith interested scientists and organizations around the world.Acknowledgment. We thank David Zaurov and Thomas J. Molnar for fruitfuldiscussion and for assistance in the preparation of the manuscript. This work wassupported by the long-term research program “Genetics and directed genotype developmentof agricultural and forestry plants” implemented by LRCAF.Gauta 2013 08 16Parengta spausdinti 2013 08 30Literature1. Anisimovienė N., Rubinskienė M., Viškelis P., Stackevičienė E., Stanys V.,Šikšnianas T., Jankovska E., Sasnauskas A. 2009. Anthocyanins in currants,cherries, blueberries, and antioxidative activity of berry extracts. Zemdirbyste-Agriculture, 96(3): 158–167.2. Antonius K., Karhu S., Kaldmäe H., Lacis G., Rugenius R., Baniulis D.,Sasnauskas A., Schulte E., Kuras A., Korbin M., Gunnarsson Å., Werlemark G.,Ryliskis D., Todam-Andersen T., Kokk L., Järve K. 2012. Development of theNorthern European Ribes core collection based on a microsatellite (SSR) markerdiversity analysis. Plant Genetic Resources: Characterization and Utilization,10(1): 1–4.3. Armolaitis E. 1960. Lietuvos TSR pietvakariniuose rajonuose išaiškintos vertingosvaismedžių veislės. Sodininkystė ir daržininkystė, 5: 123–144.4. Balčikonis P. 1960. Profesorius A. Hrebnickis ir jo mokslinis tiriamasis sodininkystėsdarbas Lietuvoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 5: 177–226.5. Baniulis D., Liobikas J., Agarwal S. M., Frercks B., Vaitiekaitis G., Stanys V.2010. Phylogeny of structural domains of plant serine β-lactamase family proteins.Biologija, 56(1–4): 62–69.6. Baniulis D., Stepulaitiene I., Lukoseviciute V., Blazyte A., Stanys V., Rugienius R.2012. Accumulation of dehydrin-like proteins in pear micro-shoots (Pyrus communisL.) during cold acclimation. Zemdirbyste-Agriculture, 99(3): 293–298.7. Bendokas V., Gelvonauskiene D., Siksnianas T., Staniene G., Siksnianiene J. B.,Gelvonauskis B., Stanys V. 2012. Morphological traits of phytomers and shootsin the first year of growth as markers for predicting apple tree canopy architecture.Plant breeding, 131(1): 180–185.8. Bendokas V., Mažeikiene I., Stanys V., Siksnianas T. 2013. Application of Pgene donors in breeding of black currant. Acta Horticulturae, 976: 523–527.9. Bendokas V., Stanys V. 2009. Variation of hormones in apple trees with differentcanopy architecture. Zemdirbyste-Agriculture, 96(3): 76–82.10. Bulavienė D. 1977. Rudeninė obelų veislė ‘Auksis’. Sodininkystė ir daržininkystė,21: 3–5.41


11. Cieslinska M., Komorowska B., Stankiene J. 2006. Occurrence and identificationof Aster yellows related phytoplasma in strawberry in Poland and Lithuania.Acta Horticulture, 708: 141–145.12. Cramer W. A., Zakharov S. D., Hasan S. S., Zhang H., Baniulis D., Zhalnina M. V.,Soriano G. M., Sharma O., Rochet J. C., Ryan C., Whitelegge J., Kurisu G.,Yamashita E. 2011. Membrane proteins in four acts: Function precedes structuredetermination. Methods, 55(4): 415–420.13. Dabkevičius Z., Gelvonauskis B., Leistrumaitė A. 2008. Investigation of geneticresources of cultivated plants in Lithuania. Biologija, 54(2): 51–55.14. Denoyes-Rothan B., Sasnauskas A., Rugienius R., Chartier P., Petit A.,Gordon S., Graham J., Dolan A., Höfer M., Faedi W., Maltoni M.L., Baruzzi G.,Mezzetti B., Sanchez Sevilla J. F., Zurawicz E., Korbin M., Coman M., Mladin P.2008. Genetic resources of European small berries according to GENBERRYproject. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 371–377.15. Duchovskis P., Stanys V., Sasnauskas A., Bobinas C. 2007. Cold resistance ofPrunus domestica L. and Prunus cerasifera Ehrh. in Lithuania. Acta Horticulture,734: 299–303.16. Dvaranauskaitė A., Venskutonis P. R., Raynaud C., Talou T., Viškelis P.,Sasnauskas A. 2009. Variations in the essential oil composition in buds of sixblackcurrant (Ribes nigrum L.) cultivars at various development phases. FoodChemistry, 114(2): 671–679.17. Gelvonauskienė D., Frercks B., Stepulaitiene I., Stanys V. 2013. Diversity ofresistance to Monilinia laxa and spring frost of sour cherry germplasm. ActaHorticulturae, 976: 537–542.18. Gelvonauskienė D., Stanys V. 2002. Rauplėms atsparių obelų sėjinukų atrankosmetodų palyginimas. Žemės ūkio mokslai, 4: 23–27.19. Gelvonauskienė D., Stanys V. 2000. Screening of scab resistant apple seedlingsusing isolated cotyledons. Fruit Science, 207: 56–60.20. Gelvonauskis B., Duchovskis P., Bandaraviciene G. 2000. Investigation of winterhardiness and cold hardiness in apple progenies. Acta Horticulture, 538: 277–280.21. Gelvonauskis B., Gelvonauskienė D. 2003 a. Inheritance of resistance to powderymildew and apple blotch in progenies of scab-resistant apple cultivars.Biologija, 48(1): 73–76.22. Gelvonauskis B., Gelvonauskiene D. 2004 c. Inheritance of scab resistance andproductivity in apples. Acta Horticulturae, 663: 101–106.23. Gelvonauskis B., Gelvonauskiene D. 2004 d. Scab resistance in apple cultivarsfrom the Lithuanian germplasm collection and selection of donors for breeding.Journal of Fruit and Ornamental Plant Research, 12: 233–238.24. Gelvonauskis B., Shikshnianas T., Duchovskis P., Gelvonauskienė D. 2004 a.Investigation of apple genetic resources to select donors resistant to fungal diseasesand for their winterhardiness. Zeszyty problemowe postępów nauk rolniczych,497: 659–663.42


25. Gelvonauskis B., Shikshnianas T., Duchovskis P., Gelvonauskienė D. 2004 b.Study of black currant genetic resources to select donors resistance to fungaldiseases and for their tolerance to spring frosts. Zeszyty problemowe postępównauk rolniczych, 497: 653–657.26. Gelvonauskis B., Viskelis P. 2003 b. Biochemical composition of Sorbus fruitsand its change during ripening. In: R. Dris and A. Sharma (eds.), Food technologyand quality evaluation. Science Publishers Inc., Enfield, NH, 179–182.27. Gustavsson B. A., Stanys V. 2000. Field performance of ‘Sanna’ lingonberryderived by micropropagation vs. stem cuttings. Hortscience, 35(4): 742–744.28. Haimi P., Gelvonauskienė D., Stanys V., Baniulis D. 2012. Application of rhodamineand betaine – based fluorescent dyes for studying protein expression inMalus domestica with 2D gel electrophoresis. FEBS J., 279(S1): 80.29. Janczewski E. 1907. Monographie des groseilliers, Ribes L. Mem. Soc. Phys.Geneve, 35: 199–517.30. Liobikas J., Baniulis D., Stanys V., Toleikis A., Eriksson O. 2006. Identificationand analysis of a novel serine beta-lactamase-like plant protein using a bioinformaticapproach. Biologija, 3: 126–129.31. Lithuanian national list of plant varieties. 2010. Lithuanian State Plant VarietiesTesting Center, Vilnius.32. Lukoševičius A. 1992. Naujos kaulavaisių veislės – vyšnia ’Vytėnų žvaigždė’ irtrešnė ’Seda’. Sodininkystė ir daržininkystė, 11: 24–33.33. Lukoševičius A. 1990. Naujos trešnių veislės. Sodininkystė ir daržininkystė, 9:9–20.34. Lukoševičius A. 1987 b. ‘Orija’ – nauja slyvų veislė. Sodininkystė ir daržininkystė,5: 3–11.35. Lukosevicius A. 1995. Stone fruit breeding in Lithuania. Fruit Varieties Journal,49(1): 19–21.36. Lukoševičius A. 1987 a. Trešnių veislių biologinės savybės ir ūkinė vertė.Sodininkystė ir daržininkystė, 5: 12–20.37. Lukoseviciute V., Gelvonauskiene D., Baniulis D., Frercks B., Sasnauskas A.,Stanys V., Rugienius R. 2013. Characterization of pear (Pyrus communis) cultivarsfrom Lithuania using microsatellite markers. Acta Horticulturae, 976:257–263.38. Lukoševičiūtė V., Stanienė G., Blažytė A., Sasnauskas A., Gelvonauskienė D.,Baniulis D., Rugienius R. 2011. Angliavandenių įtaka kultūrinių kriaušių mikroūgliųužsigrūdinimui žemoje teigiamoje temperatūroje. Sodininkystė ir daržininkystė,30(3–4): 17–29.39. Mazeikiene I., Bendokas V., Stanys V., Siksnianas T. 2012. Molecular markerslinked to resistance to the gall mite in blackcurrant. Plant breeding, 131: 762–766.40. Mažeikienė I., Mozerytė D., Maliauskaitė D., Šikšnianienė J. B. 2012. Obelųpradinės dauginamosios medžiagos palaikymas ir genofondo virusologinė būklėSodininkystės ir daržininkystės institute. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(3–4):3–13.43


41. Miseviciute A. 1981. Breeding of black currant resistant to gall mite. Black currantbreeding and cultivar testing, 48–49 (in Russian).42. Misevičiūtė A. 1977. Juodųjų serbentų veislių tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė,21: 7–18.43. Misevičiūtė A., Lukoševičius A. 1988. Sodo augalų veislių tyrimas ir selekcija.Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto darbai, 7: 27–46.44. Misevičiūtė A. 1984. Nauja braškių veislė ‘Venta’. Sodininkystė ir daržininkystė,21: 7–18.45. Misevičiūtė A. 1960. Sodininkystės-daržininkystės mokslo tyrimo darbasVytėnuose. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto darbai, 5: 7–13.46. Misevičiūtė A. 1974. Vaismedžiai ir uoginiai augalai. Kn.: Augalų selekcijai –50 metų, 92–102.47. Rugienius R., Gelvonauskiene D., Zalunskaite I., Pakalniskyte J., Stanys V.2006 a. Interspecific hybridization in genus Fragaria and evaluation of the hybridsfor cold hardiness and red stele resistance using in vitro methods. ActaHorticulturae, 725: 451–456.48. Rugienius R., Lukoševičiūtė V., Šikšnianienė J. B., Stanienė G., Sasnauskas A.,Stanys V., Baniulis D. 2011. Kultūrinės kriaušės mikroūglių genetinis ir epigenetiniskintamumas in vitro dauginimo ir ilgalaikio saugojimo metu. Sodininkystėir daržininkystė, 30(3–4): 3–17.49. Rugienius R., Sasnauskas A., Shikshnianas T. 2004. ‘Saulene’ and ‘Dange’ –two recent Lithuanian strawberry cultivars. Acta Horticulturae, 649: 73–76.50. Rugienius R., Siksnianas T., Stanys V., Gelvonauskiene D., Bendokas V. 2006 b.Use of RAPD and SCAR markers for identification of strawberry genotypescarrying red stele (Phytophtora Fragariae) resistance gene Rpf1. AgronomyResearch, 4: 335–339.51. Rugienius R., Stanys V. 2002. Formation of cold hardiness in strawberry duringearly plant development stage. Acta Horticulturae, 567: 333–336.52. Rugienius R., Stanys V. 1997. In vitro screening of cold resistant strawberrycultivars and seedlings. Acta Horticulturae, 439: 221–226.53. Rugienius R., Stanys V. 2001. In vitro screening of strawberry plants for coldresistance. Euphytica, 122(2): 269–277.54. Rugienius R., Stanys V, Stanienė G., Shikshnianas T., Gelvonauskis B.,Gelvonauskienė D. 2004. In vitro techniques used in breeding program in theLithuanian institute of horticulture. Zeszyty problemowe postępów nauk rolniczych,497: 653–657.55. Rugienius R., Šikšnianas T., Sasnauskas A. 2013. Žemuogių veislių, hibridų iratrinktų linijų tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(1–2): 3–13.56. Sasnauskas, A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Bendokas V., Baniulis D.2006 a. Resistance to fungal diseases of apple cultivars and hybrids in Lithuania.Agronomy Research, 4: 349–352.57. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Viskelis P., Duchovskis P.,Bobinas C., Siksnianienė J., Sabajevienė G. 2006 b. Productivity and fruit qualityof scab resistant apple cultivars and hybrids. Journal of Fruit and OrnamentalPlant Research, 14: 247–255.44


58. Sasnauskas A. 1998. Juodųjų serbentų atsparumo grybinėms ligoms (tamsiajaimiltligei, šviesmargei) bei serbentinei erkutei kombinacinė galia ir genetinė kontrolė:daktaro disert. santrauka. Babtai.59. Sasnauskas A., Rugienius R., Bobinas C., Strautina S., Kaldmae H., Nes A.,Pedersen H. L., Coman M., Mladin P. I., Denes F. 2010. European network forblackcurrant cultivar evaluation. In: Book of abstracts of the 28th InternationalHorticultural Congress. ISHS, Lisboa, Spain.60. Sasnauskas A., Rugienius R., Gelvonauskienė D., Zalunskaitė I., Stanienė G.,Siksnianas T., Stanys V., Bobinas C. 2007 a. Screening of strawberries with redstele (Phytophthora Fragariae) resistance gene Rpf1 using sequence specificDNA markers. Acta Horticulturae, 760: 165–169.61. Sasnauskas A, Rugienius R., Šikšnianas T., Uselis N., Raudonis L., Valiuškaitė A.,Brazaitytė A., Viškelis P., Rubinskienė M. 2008. Uogininkystės tyrimai pagalCOST 863 programą. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 389–400.62. Sasnauskas A., Sikshnianas T., Rugienius R. 2004. New black currant cultivarsfrom Lithuania. Acta Horticulturae, 649: 323–326.63. Sasnauskas A., Stanienė G., Gelvonauskienė D., Siksnianas T., Stanys V.,Bobinas C., Rugienius R., Baniulis D. 2007 b. Morphological traits in Ribesnigrum polyploids. Acta Horticulturae, 760: 405–408.64. Sasnauskas A., Šikšnianas T. 1994. Investigation of heritability of resistance toMycosphaerella ribis Lind. in black currants. Biologija, 2: 41.65. Shulaev V., Sargent D. J., Crowhurst R. N. et al. 2011. The genome of woodlandstrawberry (Fragaria vesca). Nature Genetics, 43: 109–116.66. Sikorskaite S., Gelvonauskiene D., Bendokas V., Stanys V., Baniulis D. 2013.Malus sp. – V. inaequalis interaction characteristics among accessions of applegenetic resources. Acta Horticulturae, 976: 567–572.67. Sikorskaite S., Gelvonauskiene D., Stanys V., Baniulis D. 2012 a. Characterizationof microsatellite loci in apple (Malus × domestica Borkh.) cultivars. Zemdirbyste-Agriculture, 99(2): 131–137.68. Sikorskaite S., Haimi P., Rajamaki M., Valkonen J. P. T., Gelvonauskiene D.,Staniene G., Stanys V., Baniulis D. 2012 b. Proteome analysis of cell nucleienriched subcellular fraction of apple (Malus × domestica Borkh.). FEBS J., 279(S1): 69–69.69. Sikorskaite S., Rajamäki M. L., Baniulis D., Stanys V., Valkonen J. P. T. 2013.Protocol: Optimised methodology for isolation of nuclei from leaves of speciesin the Solanaceae and Rosaceae families. Plant Methods, 9: 31–39.70. Siksnianas T., Sasnauskas A. 2002. Heritability of productivity and resistance tofungal diseases in black currant. Acta Horticulturae, 585: 399–404.71. Siksnianas T., Stanys V., Sasnauskas A., Viskelis P., Rubinskiene M. 2006 a.Fruit quality and processing potential in five new blackcurrant cultivars. Journalof Fruit and Ornamental Plant Research, 14: 265–271.72. Siksnianas T., Stanys V., Stanienė G., Bobinas C., Sasnauskas A., Rugienius R.2006 b. Resistance to fungal diseases of interspecific currant hybrids ofEucoreosma section. Agronomy Research, 4: 367–370.45


73. Šikšnianas T., Stanienė G., Stanys V., Sasnauskas A. 2008. Ribes sanguineumPursh. as donor of leaf fungal disease resistance in blackcurrant breeding.Biologija, 54(2): 79–82.74. Šikšnianas T., Stanys V., Stanienė G., Sasnauskas A., Rugienius R. 2005.American black currant as donor of leaf disease resistance in black currant breeding.Biologija, 51(3): 65–68.75. Stanienė G., Stanys V., Kawecki Z. 2002. Peculiarities of propagation in vitro ofVaccinium vitis-idaea L. and V. praestans Lamb. Biologija, 48(1): 84–86.76. Stanienė G., Stanys V., Vinskienė J., Abraitis R., Jomantienė R., Valiūnas D.,Abraitienė A. 2009. In vitro culture of phytoplasma- and viroid- infected sweetcherry (Prunus avium L.). Zemdirbyste-Agriculture, 96(3): 129–140.77. Stanys V. 1998. Application of in vitro technique as the way to increase the outputof cherry seedlings. Acta Horticulturae, 486: 203–208.78. Stanys V., Baniulis D., Morkunaite-Haimi S., Siksnianiene J. B., Frercks B.,Gelvonauskiene D., Stepulaitiene I., Staniene G., Siksnianas T. 2012.Characterising the genetic diversity of Lithuanian sweet cherry (Prunusavium L.) cultivars using SSR markers. Scientia Horticulturae, 142: 136–142.79. Stanys V., Shikshnianas T., Staniene G. 1995. Embryo development and embryorescue within the genus Ribes. Norwegian Journal of Agricultural Sciences,9(1–2): 95–104.80. Stanys V., Staniene G., Shikshnianas T., Bobinas C. 2004. Interspecific hybridisationin Ribes genus. Acta Horticulturae, 663: 861–864.81. Stanys V., Stanytė R., Stanienė G., Vinskienė J. 2008. S-allele identification byPCR analysis in Lithuanian sweet cherries. Biologija, 54(1): 22–26.82. Stanys V., Weckman A., Staniene G., Duchovskis P. 2006. In vitro induction ofpolyploidy in japanese quince (Chaenomeles japonica). Plant Cell, Tissue andOrgan Culture, 84(3): 263–268.83. Stankienė J., Mažeikienė I., Gelvonauskienė D., Šikšnianienė J. B., Bobinas Č.2012. Virological assessment of stock planting material of apple and raspberrycultivars. Zemdirbyste-Agriculture, 99(1): 93–98.84. Stankiene J., Stanys V. 2000. Investigation of apple virus diseases and obtainingvirus free clones of some apple cultivars and rootstocks in Lithuania. FruitScience, 207: 51–55.85. Stankienė J., Šikšnianas T., Gelvonauskienė G., Stanys V., Mažeikienė I. 2009.Obelų pradinės sodinamosios medžiagos virusologinis tyrimas ir devirusavimas.Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 22: 56–60.86. Stepulaitienė I., Stanys V. 2009. Vyšnių žiedų ir užuomazgų atsparumas pavasariošalnoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 27–34.87. Stepulaitienė I., Žebrauskienė A., Stanys V. 2013. Frost resistance is associatedwith development of sour cherry generative buds. Zemdirbyste-Agriculture,100(2): 175–178.88. Štaras I. 1970. Obelų selekcija Vytėnų I. Mičiurino sodininkytės-daržininkystėsbandymų stotyje. Sodininkystė ir daržininkystė, 13: 9–46.46


89. Tuinyla V. 1960. Kai kurių obelų veislių biologinės savybės ir ūkinė vertė.Sodininkystė ir daržininkystė, 5: 33–122.90. Valiunas D., Jomantiene R., Ivanauskas A., Abraitis R., Staniene G., Zhao Y.,Davis R. E. 2009. First report of a new phytoplasma subgroup, 16SrIII-T, associatedwith decline disease affecting sweet and sour cherry trees in Lithuania.Plant Disease, 93(5): 550.91. Velasco R., Zharkikh A., Affourtit J. et al. 2010. The genome of the domesticated apple (Malus × Domestica Borkh.). Nature Genetics, 42: 833–839.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2013. 32(3–4).Sodo augalų selekcija ir genetiniai bei biotechnologiniai tyrimaiSodininkystės ir daržininkystės institute, LAMMCD. Baniulis, D. Gelvonauskienė, R. Rugienius, A. Sasnauskas, G. Stanienė,I. Stepulaitienė, B. Frercks, S. Sikorskaitė, V. Lukoševičiūtė, I. Mažeikienė,J. B. Šikšnianienė, Š. Morkūnaitė-Haimi, P. Haimi, V. Bendokas,B. Gelvonauskis, T. Šikšnianas, V. StanysSantraukaSodo augalų moksliniai tyrimai pradėti nuo augalų veislių rinkimo ir tyrimo 1938 metaisSodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje Dotnuvoje. Sisteminga sodo augalų selekcijapradėta vykdyti 1951 metais Vytėnų bandymų stotyje. Apžvalgoje pristatomi selekcijos pasiekimaiir sodo augalų genetinių ir biotechnologinių tyrimų pagrindinės kryptys ir rezultatai.Institute vykdoma uoginių augalų: juodojo serbento (Ribes nigrum), daržinės braškės (Fragariaannanassa), paprastosios žemuogės (Fragaria vesca), paprastojo agrasto (Ribes uva-crispa),paprastosios avietes (Rubus ideus), kaulavaisinių augalų: naminės slyvos (Prunus domestica),trešnės (Prunus avium), paprastosios vyšnios (Prunus cerasus), paprastojo abrikoso (Prunusarmeniaca), sėklavaisinių augalų: naminės obels (Malus domestica ) ir paprastosios kriaušės(Pyrus communis), selekcija ir genetiniai tyrimai atsparumo šalčiams, ligoms ir kenkėjams beivaisių kokybės gerinimo kryptimis. Sukurta daugiau nei 90 veislių.Svarbi tyrimų kryptis – sodo augalų genetinių išteklių kaupimas, saugojimas ir tyrimas.Kolekcijose sukaupta daugiau nei 1 800 sodo augalų pavyzdžių. Ištirtas Lietuvoje ir Europojepaplitusių bei Lietuvoje sukurtų serbentų, obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių veislių genetinispolimorfizmas, identifikuoti trešnių veislių S aleliai ir nustatytos savinesuderinamumo grupės.Įvertinta obelų atsparumo šalčiui kombinacinė galia, nustatytas šio požymio genetinėskontrolės pobūdis. Ištirti serbentų atsparumo grybinėms ligoms paveldėjimo dėsningumai atliekantvidurūšinius ir tarprūšinius kryžminimus. Ištirta serbentų ir vyšnių atsparumo pavasariošalnoms formavimosi eiga, nustatyti kritiniai šią savybę lemiantys veiksniai. Parengta atspariųšalčiams braškių atrankos in vitro sistema.Nustatytas juodojo serbento atsparumo pumpurinei erkutei dominantinio P geno žymeklis.Įvertintas obels vainiko architektūros priklausomumas nuo fitohormonų balanso. Atliekantsisteminius obels kryžminimus nustatyti efektyvūs poligeninio atsparumo rauplėms donorai,ištirti atsparumo miltligei ir filostiktozei paveldėjimo dėsningumai. Identifikuoti atsparūsrauplėms vietinės kilmės ir tradicinių obels veislių genotipai. Parengta juvenalinio tarpsnioobelų atsparumo rauplėms įvertinimo in vivo ir in vitro sistema. Obels atsparumą ligoms47


eguliuojančių genų molekulinių žymeklių paieškai atlikti sukurti ląstelės branduolių izoliavimoir proteomos tyrimo metodai.Molekulinių žymeklių technologija panaudota nustatant in vitro laikomų kriaušių genetinįir epigenetinį kintamumą. Parengti trešnių ir serbentų izoliuotų gemalų auginimo bei japoniniosvarainio ir serbentų poliploidizavimo in vitro metodai.Reikšminiai žodžiai: Fragaria, genetiniai ištekliai, Malus, Pyrus, Prunus, Ribes, selekcija.48


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Sodininkystės mokslo raida LAMMC SDISodininkystės technologijų skyriujeNobertas Uselis, Darius Kviklys, Juozas Lanauskas,Nomeda Kviklienė, Loreta BuskienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas n.uselis@lsdi.ltLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto(LAMMC SDI) Sodininkystės technologijų skyriuje atliekami tokie darbai: tiriamosvaismedžių poskiepių ir įskiepių derinių biologinės ir ūkinės savybės ir atrenkami deriniaimoderniems versliniams sodams veisti Lietuvos agroklimato sąlygomis; optimizuojama sodoaugalų augimo ir generatyvinės raidos pusiausvyra, garantuojanti kasmetį aukštos kokybėsvaisių derlių; kuriamos ekonomiškai pagrįstos intensyvių žemaūgių ir pusiau žemaūgių sodųveisimo ir priežiūros technologijos naujiems sodams įveisti ir esamiems rekonstruoti; kuriamosuoginių augalų auginimo technologijos, užtikrinančios ekonomiškai pagrįstus aukštoskokybės žaliavinių bei desertinių uogų derlius tiek sezono, tiek ne sezono metu; tiriamos sodoaugalų veislių biologinės ir ūkinės savybės; modeliuojama agrobiologinių priemonių sistemaaukštos kokybės vaisiams išauginti; kuriamos ekologiškų bei išskirtinės kokybės vaisių iruogų auginimo technologijos, tinkamos Lietuvos agroklimato sąlygomis; modernizuojamossodo augalų dauginimo technologijos, skirtos šiuolaikinės sodininkystės reikalavimus atitinkantiemssodmenims išauginti.Per pastarąjį 25 metų laikotarpį iš esmės pakeista desertinių obuolių auginimo technologija– nuo ekstensyvių retai pasodintų aukštaūgių obelų su sėkliniais poskiepiais sodųpereita prie labai intensyvių tankiai auginamų ir greitai pradedančių derėti žemaūgių obelųsodų. Ištirtos ir pritaikytos technologinės priemonės, leidžiančios optimizuoti vaismedžiųaugimą ir derėjimą ir kasmet gauti gausų puikios kokybės vaisių derlių. Gauti moksliniųtyrimų rezultatai leidžia sukurti intensyvias šiuolaikines kriaušių, vyšnių, trešnių ir slyvųauginimo technologijas. Moksliškai pagrįsta mechanizuotos serbentynų priežiūros ir uogųderliaus skynimo technologija. Ištirtos ir parinktos veislės bei patobulinta sezono metu auginamųaviečių technologija ir moksliškai pagrįsta nauja ne sezono metu derančių aviečiųauginimo technologija. Išvestos naujos japoninio svarainio veislės ir patobulinta jų auginimotechnologija. Nuolat tiriamos ir atrenkamos Lietuvos agroklimato sąlygomis augti tinkamosbraškių veislės, tobulinama tradicinė braškių auginimo technologija, sukurtas nesezoniniųbraškių auginimo technologijų, leidžiančių Lietuvos klimato sąlygomis sudaryti ekonomiškaipagrįstą uogų derėjimo grafiką ilgiau nei pusei metų, mokslinis pagrindas.Reikšminiai žodžiai: augalų mityba, auginimo technologijos, derliaus normavimas,gentinis dirvų nualinimas, sodinimo schemos, sodo augalai, poskiepiai, vainikų formos,vaisių skynimo laikas, veislės.49


Įvadas. Sodų agrotechnikos tyrimai pradėti 1947 m., po karo, atnaujinus Vytėnųsodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties darbą. Sodo agrotechnikos skyriusįkurtas 1963 metais. Šio skyriaus įkūrėjas ir pirmasis vedėjas buvo KazimierasBučiūnas. Vėliau skyriui vadovavo Algimantas Kviklys ir Nobertas Uselis. Skyriujebuvo atliekami sodo ir uoginių augalų bei gėlių veisimo ir priežiūros technologiniaityrimai.Reorganizavus Sodų agrotechnikos skyrių į Sodininkystės technologijų skyrių,pagrindinė skyriaus mokslinių tyrimų kryptis – sodo augalų biologijos tyrimas beivaismedžių ir uogakrūmių auginimo agrobiologinių rodiklių optimizavimas, kuriant,tobulinant ir ekonomiškai pagrindžiant sodų ir uogynų veisimo ir priežiūros technologijas.Skyriaus tyrimų tikslas – sukurti mokslinius pagrindus moderniai sodininkysteiplėtotis šalyje kintančio klimato bei ekonomikos sąlygomis, užtikrinant saugios,kokybiškos ir konkurencingos produkcijos išauginimą vidaus rinkai bei eksportui.Skyriuje atliekami tokie darbai: tiriamos vaismedžių poskiepių ir įskiepių deriniųbiologinės ir ūkinės savybės ir atrenkami deriniai moderniems versliniams sodamsveisti Lietuvos agroklimato sąlygomis; optimizuojama sodo augalų augimo ir generatyvinėsraidos pusiausvyra, garantuojanti kasmetį aukštos kokybės vaisių derlių;kuriamos ekonomiškai pagrįstos intensyvių žemaūgių ir pusiau žemaūgių sodų veisimoir priežiūros technologijos naujiems sodams įveisti ir esamiems rekonstruoti; kuriamosuoginių augalų auginimo technologijos, užtikrinančios ekonomiškai pagrįstus aukštoskokybės žaliavinių bei desertinių uogų derlius tiek sezono, tiek ne sezono metu; tiriamossodo augalų veislių biologinės ir ūkinės savybės; modeliuojama agrobiologiniųpriemonių sistema aukštos kokybės vaisiams išauginti; kuriamos ekologiškų bei išskirtinėskokybės vaisių ir uogų auginimo technologijos, tinkamos Lietuvos agroklimatosąlygomis; modernizuojamos sodo augalų dauginimo technologijos, skirtos šiuolaikinėssodininkystės reikalavimus atitinkantiems sodmenims išauginti.Darbo tikslas – apžvelgti LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaussvarbiausius mokslinius pasiekimus per pastaruosius 25 metus.Poskiepiai. Pirmieji skyriaus darbuotojų atlikti moksliniai tyrimai buvo sodoaugalų poskiepių tyrimai. Toliau intensyvinant ir modernizuojant sodininkystėsverslą besikeičiančio klimato sąlygomis, tinkamas sodo augalų poskiepių ir ypačposkiepių bei veislių derinių parinkimas įgavo dar didesnę prasmę. Per pastarąjįlaikotarpį baigti obelų sėklinių poskiepių tyrimai sode (Švirinas, 1995 b) beiobelų vegetatyvinių poskiepių tyrimų etapas, kai buvo daug dėmesio skiriama netik ištvermingumui žiemą, produktyvumui ir kitiems biologiniams ir ūkiniamsrodikliams, bet ir poskiepių savybėms, leidžiančioms vaismedžiams augti be atramų(Kviklys, 1988; Kviklys, 1992 a, 1992 b). Vėliau, glaudžiai bendradarbiaujant suužsienio šalių mokslininkais bei verslininkais, pradėti platūs naujų, šiuolaikiniusintensyvios sodininkystės reikalavimus atitinkančių poskiepių bei poskiepių ir veisliųderinių tyrimai. Daugiausia dėmesio buvo skiriama poskiepių bei poskiepių irveislių derinių ištvermingumui žiemą, produktyvumui, derėjimo ankstyvumui beiperiodiškumui, derliaus kokybei ir taip toliau. Taip pat atliekami ir išsamesni poskiepioįtakos vertinimai. Nustatyta, kad vaismedžių akiavimo aukštis turi įtakosvaismedžių augumui ir produktyvumui (Kviklys ir kt., 2007 b). Optimalus akiavimoaukštis su dauguma poskiepių yra 10–20 cm (Kviklys ir kt., 2007 b; Kviklys,50


Lanauskas, 2007), su nykštukiniais P 22 ir P 59 poskiepiais turi būti iki 10 cm, nesaukščiau įakiuoti vaismedžiai auga per silpnai, prastai dera ir išaugina mažesniusobuolius (Kviklys, Kviklienė, 2007).Tyrimais nustatyta, kad poskiepis gali lemti sodinuko savybes jau medelyne. Čiastipriausiai auga sodinukai su B.118 poskiepiais ir daugumos veislių vienmetukaiišauga šakoti. Vienamečiai sodinukai su P 60 poskiepiu auga silpniau ir dažniausiaiišauga nešakoti (Kviklys, 2004). Vaismedžių augumas labai priklauso nuo poskiepioir jauname sode (Kviklys, Petronis, 2000; Kviklys, 2011a). Sodinukų kokybė labaipriklauso ir nuo to, kokiame aukštyje jie įakiuoti (Kviklys, Lanauskas, 2007) ir kokiamedirvožemyje auga. Gentiškai nualintoje dirvoje sodinukai su P 60 ir P 59 poskiepiaisauga prasčiausiai, jų augumas sumažėja iki 40 %. Sodinukai su P 22, B.396 poskiepiaisir su ‘Paprastojo antaninio’ sėkliniu poskiepiu dirvos nuovargiui mažiausiai jautrūs(Kviklys ir kt., 2007 a; Kviklys ir kt., 2008; Sakalauskaitė ir kt., 2007; Kviklys ir kt.,2011). Ši tendencija pastebima ir soduose. Įvertinta šaknies kaklelio puvinio bei herbicidųtolerancijos įtaka vegetatyvinių poskiepių biometriniams rodikliams (Kviklysir kt., 2009; Kviklys, 2009 a). Vertinant įvairaus intensyvumo sausros įtaką obelųsodinukams su skirtingais poskiepiais, nustatyta, kad pagal žalios masės ir sausųjųmedžiagų kiekį jautriausi sausrai yra M.26, M.9, P 2 ir B.396 poskiepiai, atspariausi –P 22, P 60, B.118 poskiepiai ir ‘Paprastojo antaninio’ sėklinis poskiepis (Sakalauskaitėir kt., 2006).Nustatyta poskiepių įtaka vaisių kokybei (Kviklys, 2002). Obelys su Pure 1, P 22ir P 59 poskiepiais išaugina iš esmės mažesnius vaisius (Kviklienė, Kviklys, 2006).Obelys su P 60 ir B.396 poskiepiais išaugina spalvingesnius vaisius, o su P 2 ir Pure 1 –vaisius sunokina anksčiausiai (Kviklienė, Kviklys, 2001). Nustatyta poskiepių įtakavaismedžių fiziologinių procesų eigai (Duchovskis ir kt., 2000; Šabajavienė ir kt.,2006 a; Šabajavienė ir kt., 2006 b; Šabajavienė ir kt., 2007), šaknų architektonikai(Fazio ir kt., 2009) ir kita. Toliau poskiepių tyrimai sode tęsiami su naujais P serijosposkiepiais iš Lenkijos ir Geneva serijos poskiepiais iš JAV (Kviklys ir kt., 2012).Atliktų visapusiškų mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje registruoti žemaūgiaiP 60, B.396, M.9 bei nykštukiniai P 22 ir P 59 obelų poskiepiai, su kuriais perpastaruosius 10–15 metų įveista daugiau nei 90 % intensyvių šiuolaikinių versliniųsodų. Išsamūs tyrimai ir ūkinė patirtis parodė, kad iš minėtų poskiepių tinkamiausiasLietuvos agroklimato sąlygomis yra B.396 poskiepis. Obelys su šiuo poskiepiu produktyvumuneatsilieka nuo Vakarų Europoje plačiai paplitusio M.9 poskiepio ir yradaug ištvermingesnės nepalankiomis žiemojimo sąlygomis.Institute sukurti ir vėliau registruoti trys ištvermingi žiemą ir produktyvūs paprastojosvarainio poskiepiai kriaušėms (K.11, K.16, K.19) (Kviklys, 2000). Ištirta šiųir kitų poskiepių įtaka kriaušių derliui, vaismedžių produktyvumui ir vaisių kokybei(Kviklys, 2005; Kviklys, Kviklienė, 2004, 2005; 2008; Haak ir kt., 2006; Kviklys,2011 b)Baigti Alfonso Šumskio daryti vyšnių ir trešnių poskiepių bei intarpų tyrimai(Šumskis, 1991, 1997, 1998) ir atliekami nauji tyrimai, siekiant surasti produktyvius,ištvermingus žiemą ir žemaūgius vyšnių ir trešnių poskiepius (Lanauskas, 2005 b;Lanauskas ir kt., 2007; Lanauskas, 2006; Lanauskas ir kt., 2007; Lanauskas ir kt.,2012 b). Nors kol kas gauti rezultatai nedžiugina, bet, tiriant slyvų poskiepius, ieškoma51


ištvermingų žiemą, produktyvių vegetatyvinių ar sėklinių, atitinkančių modernios verslinėssodininkystės reikalavimus poskiepių slyvoms (Kviklys, 1999; Lanauskas, 2006).Sodų konstrukcijos. Nuo seno Lietuvoje buvo įprasta matyti retai pasodintusaukštaūgių obelų sodus. Ypač daug mokslinių tyrimų intensyvinant tokius sodusatliko E. Armolaitis. Buvo ištirtos ir parinktos aukštaūgiams vaismedžiams tinkamiausiosvainikų formos ir racionaliausi auginimo būdai (Armolaitis, 1993, 1994,1995). Tačiau dar praeito šimtmečio devintąjį dešimtmetį gauti duomenys parodė,kad daug gausesnis obuolių derlius užauga tankiuose soduose, kur auginami vaismedžiaisu pusiau žemaūgiais ir vidutinio augumo poskiepiais (Kviklys, 1987). Tolesnisvaismedžių su aukštaūgiais poskiepiais tankinimas netikslingas, nes tokie sodai pradėdavovėlai derėti, o tankiai pasodintos aukštaūgės obelys vesdavo prastos kokybėsvaisius (Uselis, 2002 b).Prieš 20–30 metų vaismedžių formavimo, kaip ir obelų veislių, tyrimai buvoatliekami tik su aukštaūgiais vaismedžiais su sėkliniais poskiepiais (Armolaitis, 1994;Uselis, 2002 b). Vėliau, numačius verslinę sodininkystę pasukti greitesnio intensyvinimokeliu, buvo ištirta 20 obelų veislių su kaimyninėje Lenkijoje plačiausiai paplitusiupusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu (Uselis, 2001, 2002 a). Nustatyta, kad pusiaužemaūgės ‘Ligol’, ‘Gloster’, ‘Šampion’ ir ‘Moskovskoje zimneje’ veislių obelys,pasodintos 4 × 2,5 m (1 000 vnt./ha) atstumais, su suformuotais paprastosios verpstėsformos vainikais penktais–aštuntais augimo sode metais davė apie 25 t/ha obuoliųderlių (Uselis, 2002 a). Tokio amžiaus obelys su sėkliniais poskiepiais tik pradedaderėti. Atlikus šį tyrimą į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą buvoįrašytos naujos labai produktyvios obelų veislės. Taip pat šis tyrimas parodė, kad daugdėmesio reikia skirti ne atskiros veislės ar poskiepio augumui ar produktyvumui, betveislės ir poskiepio derinio savybėms. Nustatyta, kad vaismedžių sodinimo schemąbūtina parinkti atsižvelgiant į veislės ir poskiepio derinio augumą. Norint rasti optimaliąsodo konstrukciją, silpno augumo veislės auginamos su stipresnio augumo poskiepiais,ir atvirkščiai (Uselis, 2005 a).Obelų su žemaūgiu B.396 poskiepiu, kurios produktyvumu nenusileidžia obelimssu plačiai Vakarų Europoje pripažintu M.9 poskiepiu, bet yra ištvermingesnėsžiemą, tyrimai parodė, kad gausiausias derlius (30 t/ha) iš ploto vieneto gaunamastada, kai 5 000 vnt./ha pasodinta vienaeiliu būdu (prancūziškos ašies formos vainikas)ar 3 300 vnt./ha – trieiliu būdu (Šiaurės Olandijos formos vainikas) (Uselis, 2003;Uselis, 2009). Atliekant kitą bandymą nustatyta, kad biologiniu ir ūkiniu požiūriais‘Auksio’ veislės obelis su kitu žemaūgiu P 60 poskiepiu racionaliausia auginti 3 × 1 matstumais ir formuoti paprastosios verpstės formos vainikus (Uselis, 2006 b). Toliauintensyvinant sodininkystę buvo panaudotas nykštukinis poskiepis ir vaismedžiaisode pasodinti dar tankiau. Nustatyta, kad ‘Auksio’ veislės obelis su nykštukiniu P 22poskiepiu tikslingiausia auginti 3 × 0,5 m atstumais ir formuoti superverpstės formosvainikus (Šabajavienė ir kt., 2006 c; Uselis ir kt., 2007 a).Pereinant prie silpniausio augumo poskiepių ir tankinant vaismedžius plotovienete, prieita tam tikra riba. Per tankiai įveistuose soduose su silpniausio augumoposkiepiais dėl sumažėjusio apšviestumo ir padidėjusios konkurencinės įtampos netik nepadidėja vaismedžių derlingumas, bet ir suprastėja vaisių kokybė (Šabajavienėir kt., 2006 c; Uselis, 2006 b). Siekiant optimizuoti vaismedžių auginimo sąlygas buvo52


nagrinėta vainikų formų bei sodinimo schemų įtaka obelų fiziologiniams procesams(Šabajavienė ir kt., 2005; Šabajavienė ir kt., 2006 c; Šabajavienė ir kt., 2009)Iš esmės keičiantis obelų auginimo technologijoms, kai labai trūko vėlyvųžieminių obelų veislių, ištirtos ir rekomenduotos auginti versliniuose soduose obelųveislės; jos pasodintos daugelyje naujausių šiuolaikinių verslinių sodų (Uselis, 2002 a).Kompleksiškai tiriant veislių ir poskiepių derinius, obelų vainikų formas bei sodokonstrukcijas nustatyta, kad Lietuvos agroklimato sąlygomis auginant 2 500–3 300 vaism./ha jau trečiaisiais–penktaisiais metais gaunamas vidutinis kokybiškųobuolių derlius – daugiau nei 30 t/ha (Uselis, 2003; Uselis, 2006 a; Uselis, 2006 b;Uselis, Kviklys, 2007; Uselis ir kt., 2007 d; Uselis, 2010). Taikant rekomenduojamasmoksliniais tyrimais pagrįstas technologijas ir esant palankioms orų sąlygoms, panašūsrezultatai jau gaunami ir pažangiuose versliniuose soduose.Pastarųjų metų moksliniai tyrimai bei gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvosagroklimato ir ekonomikos sąlygomis tikslinga obelis auginti su žemaūgiais B.396,P 60 ir žemai akiuotais M.9 poskiepiais, sodinant vaismedžius 4–3,5 × 1,25–0,75 matstumais ir formuojant vainikus nuo paprastosios verpstės iki superverpstės formų(atsižvelgiant į veislės ir poskiepio derinio augumą bei vaismedžių auginimo tankį).Verslinę sodininkystę toliau būtina intensyvinti valdant tokio tipo vaismedžių augimąir derėjimą. Pirmieji tyrimai parodė, kad panaudojus įvairias vaismedžių augimo irgeneratyvinės raidos valdymo priemones galima optimizuoti vaismedžių produktyvumą(Uselis ir kt., 2007 a; Uselis ir kt., 2009 b).Vaisių kokybės optimizavimas. Šiandieniniai versliniai sodai turi išaugintigana gausų, puikios kokybės vaisių derlių ir svarbiausia – kasmet. Institute obelųderliaus normavimo klausimus pradėjo nagrinėti A. Čelkienė dar praeito šimtmečiodevintąjį dešimtmetį (Čelkienė, 1988). Ji tyrė lapų ir vaisių kiekio santykio reikšmęaprūpinant vaisius ir besiformuojančius žiedinius pumpurus mitybinėmis medžiagomis.Vėliau nustatyta, kad viena efektyvesnių technologinių priemonių vaisių kokybeipagerinti ir pramečiavimui sumažinti yra užuomazgų retinimas (Kviklienė,Kviklys, 2005). Tačiau pastebėta, kad, esant permainingoms oro sąlygoms ir dažnaivyraujant vėsiems orams obelims žydint, užuomazgų retinimas dažnai būna neefektyvusir labai priklauso nuo veislės, augimo sąlygų ir, aišku, nuo oro sąlygų žydėjimometu (Kviklienė, 2007 a; Kviklienė, 2008; Kviklienė ir kt., 2009; Kviklienė ir kt.,2010 a; Kviklys, Robinson, 2010).Vaisių kokybei ir jų laikymosi per žiemą trukmei didelės įtakos turi vaisių skynimolaikas. Nuo skynimo laiko priklauso vaisių išsilaikymas, fiziologinių ligų pasireiškimasbei vaisių cheminės sudėties pokyčiai (Kviklienė, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004,2007 b, 2009; Kviklienė ir kt., 2007; Kviklienė, Viškelis, 2002, 2003; Kviklienė ir kt.,2006; Valiuškaitė ir kt., 2006; Kviklienė ir kt., 2008; Kviklienė, Valiuškaitė, 2009;Kviklienė ir kt., 2010 b; Kviklienė, 2008; Kviklienė ir kt., 2011). Skyriuje sukurtaoptimalaus pagrindinių verslinių veislių obuolių skynimo laiko nustatymo metodika.Tirtos vaisių kritimą stabdančios medžiagos (Robinson ir kt., 2010; Kviklienė ir kt.,2010 a).Sodo augalų mityba ir kitos priežiūros priemonės. Subalansuota sodo augalųmityba yra gausaus ir kokybiško vaisių derliaus pagrindas. Neatsitiktinai vieni pirmųjųagrotechninių tyrimų Lietuvoje buvo obelų tręšimo bandymai (Kviklys, 1988).53


Optimizuojant obelų mitybą daugiau dėmesio reikia skirti vaismedžių aprūpinimuiazotu ir kaliu; tai labai priklauso ir nuo dirvos priežiūros būdo sode (Švagždys,1983 a).Pirmieji tyrimai, atlikti su aukštaūgėmis obelimis su sėkliniais poskiepiais,parodė, kad derančių obelų tręšimas dažnai neturi teigiamos įtakos derlingumui, betšiuolaikiniuose intensyviuose soduose su saikingo augumo vegetatyviniais poskiepiaisvaismedžių aprūpinimas azotu ir kaliu yra aktualus (Švagždys, 1999; Lanauskas, 2002;Lanauskas, 2008). Siekiant tiksliau įvertinti vaismedžių apsirūpinimą mitybinėmismedžiagomis, be dirvos agrocheminių analizių, atliktas kur kas tikslesnis sodo augalųmitybos vertinimas – lapų cheminė analizė (Švagždys, 1983 b). Tik turint sodo dirvosagrocheminius bei sodo augalų lapų cheminius rodiklius ir įvertinus sodo augalų būklę(vaismedžių augumą bei potencialų derlių) galima nustatyti optimalų mitybiniųmedžiagų poreikį sodo augalams.Vėlesniais metais, atliekant sodo augalų mitybos tyrimus, ypač daug dėmesio buvoskiriama augalų aprūpinimui kalciu ir boru, nuo kurių labai priklauso vaisių kokybė(Švagždys, 1990, 1991, 1993; Švagždys, Viškelis, 1999; Lanauskas, Kviklienė, 2005,2006, 2007; Lanauskas ir kt., 2012 a).Taip pat atlikti išsamūs sodo kaitos tyrimai (Švirinas, 1995 a). Nustatyta, kadtrąšos nedaug pagerina obelų sėjinukų ar jaunų obelų augimą gentiškai nualintojedirvoje, tačiau dirvos sterilizacija sėjinukų ar obelų augimą gali padidinti iki1,5–4 kartų (Švirinas, 1990; Lanauskas, 1998, 2000, 2001, 2004, 2005 a). Ištirti kaikurie mikrobiologiniai ir fiziologiniai gentinio dirvos nualinimo aspektai (Lanauskasir kt., 1997; Sakalauskaitė ir kt., 2007). Nustatyta, kad kelerių metų laikotarpis po sodoišrovimo neduoda apčiuopiamos naudos naujai pasodinto sodo augumui bei produktyvumui.Tikslingiausia išrovus sodą per vienerius metus paruošti dirir įveisti naująsodą (Lanauskas ir kt., 2008; Lanauskas, 2009).Atlikti piktžolių kontrolės bei sodų ir uogynų dirvos priežiūros tyrimai leidopatobulinti sodo augalų auginimo technologijas (Kulikauskas, 1990, 1998, 1999;Buskienė, 2007 a; Buskienė ir kt., 2012).Įvertinta fertigacijos įtaka obelų ir uoginių augalų produktyvumui (Buskienė,Petronis, 2000; Duchovskis ir kt., 2000). Ištirtos slyvų mechanizuoto skynimo galimybės(Armolaitis, 1997).Atliekami labai aktualūs ekologiškų vaisių auginimo technologiniai tyrimai.Ištirtos ir atrinktos obelų veislės ekologiniams sodams bei išnagrinėti kai kurie ekologiniosodo priežiūros aspektai (Lanauskas ir kt., 2009; Valiuškaitė ir kt., 2009).Skyriuje buvos atliekami ir gėlininkystės tyrimai (Samsonaitė, 1994)Uogynai. Atlikus išsamius ir sistemingus tyrimus, atrinktos ir pasiūlytos augintiversliniuose uogynuose desertinių ir perdirbti skirtų braškių (Rašinskienė, Uselis,2000; Uselis, Rašinskienė, 2000 a; Rašinskienė, Uselis, 2000 b; Uselis, Rašinskienė,2001; Uselis, 2005 b; Uselis, 2005 c; Uselis ir kt., 2006 c; Uselis ir kt., 2009 a), aviečių(Buskienė, 1999a, 2007 b; Buskienė ir kt., 2007 a) ir serbentų (Sasnauskas ir kt.,2010) veislės.Tobulinant esamą braškių auginimo lygiame paviršiuje technologiją ir kuriantnaujas auginimo žemose plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu laistomose lysvėsebei nešildomuose polietileno šiltnamiuose technologijas buvo atlikta daug būtinų54


tyrimų įvairiais aktualiais braškių auginimo aspektais: braškių daigų auginimo irsodinimo laiko tyrimai (Uselis, 1988; Усялис, 1990); dirvos priežiūros būdų tyrimai(Kulikauskas, Uselis, 1999; Uselis, Kulikauskas, 2004; Uselis 2007; Buskienė, Uselis,2007; Buskienė 2007 a); atsėliavimo (Lugauskas ir kt., 2003), mitybos (Lanauskasir kt., 2006; Buskienė ir kt., 2006) ir augalų apsaugos bei kiti technologiniai ir metodiniaityrimai (Uselis ir kt., 2006 a; Samulienė ir kt., 1988; Samuolienė ir kt., 2009).Baigti nesezoninių braškių auginimo būdų, veislių ir daigų kokybės tyrimai nešildomamešiltnamyje: braškynai buvo veisiami sodinant šaldytuve laikytus šaldytusdaigus ir per metus gaunamas vienas rudeninis ir vienas pavasarinis derlius (Uselisir kt., 2006 a; Uselis ir kt., 2007 b, 2007 c).Sukurta desertinių braškių auginimo žemose plėvele mulčiuotose ir lašeliniubūdu laistomose lysvėse technologija, leidžianti kitais po vasarinio sodinimo metaisgauti per 20–25 t/ha puikios kokybės uogų derlių (Uselis ir kt., 2000; Uselis, 2008 a,2008 b; Uselis ir kt., 2008; Uselis ir kt., 2010).Remiantis per 25 metų laikotarpį skyriuje atliktais tyrimais, nuo ekstensyviųtechnologijų pereita prie labai intensyvių, ekonomiškai pagrįstų braškių auginimotechnologijų. Pritaikius moksliškai pagrįstas braškių auginimo technologijas, jausodinimo metais (šiltnamyje) ar kitais metais po vasarinio sodinimo gaunami gausūspuikios kokybės uogų derliai. Moksliniais tyrimais sudarytos prielaidos braškių derėjimo(uogų skynimo) grafiką Lietuvoje ištęsti daugiau nei pusę metų.Skyriuje atlikti moksliniai tyrimai ir introdukuotos naujos aviečių veislės leidoiš esmės pakeisti aviečių auginimo technologiją. Tobulinant tradicinę aviečių auginimotechnologiją buvo ištirta daug įvairios kilmės aviečių veislių (Buskienė, 1999 b;Бускиене, 1999; Buskienė, 2007 b). Tiriant aviečių veisles daugiausia dėmesio buvoskiriama aviečių ištvermingumui žiemą, derlingumui bei uogų kokybei (Buskienė irkt., 2007; Buskienė, Rubinskienė, 2007; Buskienė ir kt., 2009; Buskienė, 2009). Taippat technologinėmis priemonėmis buvo siekta pagerinti aviečių ūglių sveikumą beiderlingumą (Buskienė, 1999 b; Buskienė, 2003). Atlikti piktžolėtumo tyrimai avietyne(Buskienė, 2005).Introdukavus, ištyrus ir atrinkus remontantinių aviečių veisles buvo kuriamamoksliškai pagrįsta aviečių auginimo technologija nesezoniniam rudeniniam derliuigauti. Taikant tradicinę ir naują – derėjimo ant vienamečių stiebų – auginimo technologijasbuvo ištirtos ir atrinktos tinkamiausios auginti Lietuvos agroklimato sąlygomisremontantinių aviečių veislės: ‘Polana’ ir ‘Polka’ (Бускиене, 1999; Бускиене, 2000;Buskienė, Uselis, 2002; Buskienė, 2008; Sasnauskas ir kt., 2012). Taip pat kuriantšią technologiją buvo tirta remontantinių aviečių mityba tręšiant jas makro- ir mikroelementinėmistrąšomis (Buskienė, 2002; Buskienė, 2006; Buskienė, Uselis, 2008;Buskienė ir kt., 2009), spręsti aktualūs aviečių lietinimo klausimai (Buskienė, Petronis,2000, 2004). Sukurta ir moksliškai pagrįsta aviečių auginimo ne sezono metu technologijaužtikrina gausų puikios kokybės uogų derlių rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.Beveik visi šiuolaikiniai versliniai serbentynai (daugiau nei 3 000 ha) įveisti pagalStanislovo Kutkevičiaus disertacijos rekomendacijas (Kutkevičius, 1989). Serbentųsodinimo schemų, pokrūmių ir tarpueilių dirvos priežiūros, veislių ir vaiskrūmių formavimoir genėjimo mokslinių tyrimų rezultatai leido sukurti mechanizuotą serbentynųpriežiūros ir derliaus nuėmimo technologiją. Ši technologija Lietuvoje ir kaimyninėse55


šalyse sėkmingai taikoma jau dešimtmečius.Atlikti išsamūs šaltalankių veislių tyrimai. Nustatyta, kad, nors iš Altajaus kilusiosveislės yra labiau sukultūrintos, Lietuvos agroklimato sąlygomis labiau tinkaauginti Europos šaltalankių veisles. Atliekami šaltalankių derliaus dorojimo tyrimai(Lanauskas ir kt., 2010).Siekiant sukurti tobulas japoninio svarainio auginimo ir perdirbimo technologijas,su užsienio partneriais vykdyta japoninio svarainio selekcija (Kviklys, 1998; Rumpunenir kt., 1998; Rumpunen ir kt., 2000; Kavecki ir kt., 2000; Rumpunen, Kviklys, 2003;Rumpunen, Kviklys, 2004; Rumpunen ir kt., 2003; Kviklys, 1994). Išvestos trys naujosjaponinio svarainio veislės (Kavecki ir kt., 2000). Atlikti svarbiausių auginimotechnologijos grandžių tyrimai (Kviklys ir kt., 2004).Sodo augalų dauginimo tyrimai. Kuriant sveikos sodinamosios medžiagosdauginimo sistemą, ištirtos priemonės, leidžiančios išauginti sveikus, šakotus, šiuolaikinėsintensyvios sodininkystės reikalavimus atitinkančius sodinukus (Kviklys,2004; Kviklys, Lanauskas, 2007; Kviklys ir kt., 2008; Kviklys, 2006 a, 2006 b, 2009 a,2009 b). Taip pat atlikti sodinamosios medžiagos sveikumo tyrimai sode (Kviklys,Stankienė, 2005; Kviklys, 2006; Kviklys ir kt., 2006).Išvados. 1. Per pastarąjį 25 metų laikotarpį iš esmės pakeista desertinių obuoliųauginimo technologija – nuo ekstensyvių retai pasodintų aukštaūgių obelų susėkliniais poskiepiais sodų pereita prie labai intensyvių tankiai auginamų ir greitaipradedančių derėti žemaūgių obelų sodų. Ištirtos ir pritaikytos technologinės priemonės,leidžiančios optimizuoti vaismedžių augimą ir derėjimą ir kasmet gauti gausųpuikios kokybės vaisių derlių.2. Gauti mokslinių tyrimų rezultatai leidžia sukurti intensyvias šiuolaikineskriaušių, vyšnių, trešnių ir slyvų auginimo technologijas.3. Moksliškai pagrįsta mechanizuotos serbentynų priežiūros ir uogų derliausskynimo technologija.4. Ištirtos ir parinktos veislės bei patobulinta sezono metu auginamų aviečiųtechnologija ir moksliškai pagrįsta nauja ne sezono metu derančių aviečių auginimotechnologija.5. Išvestos naujos japoninio svarainio veislės ir patobulinta jų auginimo technologija.6. Nuolat tiriamos ir atrenkamos Lietuvos agroklimato sąlygomis tinkamos augintibraškių veislės, tobulinama tradicinė braškių auginimo technologija, sukurtas nesezoniniųbraškių auginimo technologijų, leidžiančių Lietuvos klimato sąlygomis sudarytiekonomiškai pagrįstą uogų derėjimo grafiką ilgiau nei pusei metų, mokslinis pagrindas.Gauta 2013 08 14Parengta spausdinti 2013 08 22Literatūra1. Armolaitis E. 1995. Juostiniais būdais auginamų senų obelų genėjimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 14: 3–11.56


2. Armolaitis E. 1994. Obelų ir slyvų (su sėkliniais poskiepiais) auginimo būdųtyrimai: habil. daktaro disert. santr. Dotnuva-Akademija.3. Armolaitis E. 1997. Slyvų derliaus mechanizuoto skynimo tyrimas. Sodininkystėir daržininkystė, 16: 30–35.4. Armolaitis E. 1993. Vaismedžių genėjimas ir perskiepijimas. Kaunas.5. Buskienė L. 1999 a. 13 veislių aviečių biologinis-ūkinis įvertinimas. Sodininkystėir daržininkystė, 18(1): 28–37.6. Buskienė L. 2006. Aviečių mitybos geležimi optimizavimo galimybės. Sodininkystėir daržininkystė, 25(1): 47–55.7. Buskienė L. 2002. Aviečių veislių įvertinimas ir svarbiausieji agrotechnikoselementai auginant uogas vasaros bei rudens derliui: daktaro disert. santr. Babtai.8. Buskienė L. 2007 a. Herbicido Aramo 500 SC efektyvumas naikinant vienametesmigles braškyne. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 55–62.9. Buskienė L. 2005. Herbicidų įtaka avietyno piktžolėtumui, aviečių augumui irderliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4): 81–90.10. Buskienė L. 2007 b. Introdukuotų aviečių veislių biologinės-ūkinės savybės.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 153–161.11. Buskienė L. 2008. Introdukuotų remontantinių aviečių veislių augumo ir produktyvumoįvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 81–86.12. Buskienė L. 2009. Penkiolikos aviečių veislių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimasVidurio Lietuvoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 61–69.13. Buskienė L. 1999 b. Pirmųjų atžalų naikinimo įtaka aviečių augumui ir derėjimui.Sodininkystė ir daržininkystė, 18(2): 3–15.14. Buskienė L. 2003. Skirtingai formuojamų aviečių augumas ir derėjimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 3–12.15. Buskienė L., Lanauskas J., Viškelis P. 2009. Kalcio trąšų įtaka aviečių derliui irjo kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 75–84.16. Buskienė L., Petronis P. 2004. Drėkinimo įtaka aviečių augumui ir produktyvumui.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 33–44.17. Buskienė L., Petronis P. 2000. Irrigation effect on growth and productivity ofautumn rasberry cultivar ‘Polana’. Fruit Production and Fruit Breeding. FruitScience, 207: 177–180.18. Buskienė L., Rubinskienė M. 2007. Performance of 12 raspberry cultivarsunder Lithuanian conditions. Совершенствования сортимента плодовыхягодных орехоплодных культур и винограда в современных условияххозяйствования. Материалы международной научно- практическойконференции. Самохваловичи, Беларусь, 216–220.19. Buskienė L., Rubinskienė M., Viškelis P. 2007. Investigation of grow vigour,yielding and berry quality of the promising rasbery cultivars in Lithuania.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 138–148.20. Buskienė L., Šikšnianas T., Sasnauskas A. 2009. Aviečių selekcinių numeriųbiologinių-ūkinių savybių tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 65–73.57


21. Buskienė L., Uselis N. 2002. Biological peculiarities of autumn raspberry andassessment of cropping on primocanes technology. Sodininkystė ir daržininkystė,21(3): 55–63.22. Buskienė L., Uselis N. 2007. Herbicido Betanalo 160 SE efektyvumas jaunamebraškyne. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 29–38.23. Buskienė L., Uselis N., Lanauskas J. 2006. Geležies trąšų įtaka ‘Bogota’ veislėsbraškių mitybai, išsivystymui ir derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4):137–145.24. Buskienė L., Uselis N., Lanauskas J., Kviklys D., Kviklienė N. 2012. HerbicidoKlinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) efektyvumas obelų sode. Sodininkystė irdaržininkystė, 31(1–2): 18–27.25. Buskienė L., Uselis N. 2008. The influence of nitrogen and potassium fertilizerson the growth and yield of raspberries cv. ‘Polana’. Agronomy research, 6(1):27–35.26. Čelkienė A. 1988. ‘Norio’ veislės obelaičių pramečiavimo tyrimas. Sodininkystėir daržininkystė, 8: 11–17.27. Duchovskis P., Kviklys D., Kawecki Z., Petronis P., Kviklienė N. 2000. Impactof rootstock and irrigation on apple bud differentiation and flowering initiation.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 352–358.28. Fazio G., Kviklys D., Robinson T. 2009. QTL Mapping of Root ArchitecturalTraits in Apple Rootstocks. HortScience, 44(4): 986–987.29. Haak E., Kviklys D., Lepsis J. 2006. Comparison Cydinia and Pirus rootstocksin Estonia, Latvia and Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 322–326.30. Kavecki Z., Kviklys D., Tomaszewska Z. 2000. Morphology, growth and yieldof the Lithuanian breeding forms of Japanese quince (Chaenomeles japonicaLindl.). Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 222–229.31. Kulikauskas L. 1998. Herbicidų naudojimas vyšnyne. Sodininkystė ir daržininkystė,17(4): 44–52.32. Kulikauskas L. 1990. Jauno slyvyno pomedžių purškimas herbicidais. Sodininkystėir daržininkystė, 9: 38–46.33. Kulikauskas L. 1999. Piktžolių naikinimas juodųjų aronijų pokrūmiuose. Sodininkystėir daržininkystė, 18(4): 61–71.34. Kulikauskas L., Uselis N. 1999. Agrobiological and economical comparison ofprotection means against weeds strawberry plantations. XVII the Meeting of theHerbological team of Committee of Horticultural Sciences Polish Academy ofSciences. Skierniewice-Olsztyn, Poland, 130–133.35. Kutkevičius S. 1989. Serbentų agrotechnikos tyrimai kompleksinės mechanizacijossąlygomis LTSR: disert. santrauka.36. Kviklienė N. 2007 a. Cheminio užuomazgų retinimo įtaka ‘Lodel‘ obelų vaisiųkokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 22–28.37. Kvikliene N. 2001. Effect of harvest date on apple fruit quality and storage ability.Folia Horticulturae. Ann, 13(2): 97–102.38. Kviklienė N. 2004. Influence of harvest date on physiological and biochemicalprocesses in apple fruit. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(2): 412–423.58


39. Kvikliene N., Kviklys D. 2005. Crop load determination for apple cv. ‘Ligol’.Fruit growing, 17(2): 77–82.40. Kviklienė N., Kviklys D., Lanauskas J., Uselis N. 2008. Harvest time effecton quality changes of apple cultivar ‘Alva’ during ripening and storage.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 3–8.41. Kviklienė N., Kviklys D. 2001. Obelų vegetatyvinių poskiepių įtaka ‘Jonagold’ir ‘Melrose’ vaisių sunokimui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(1):25–34.42. Kviklienė N., Kviklys D. 2006. Rootstock effect on maturity and quality of‘Auksis’ apples. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 258–263.43. Kviklienė N., Kviklys D., Sasnauskas A. 2010 a. Effect of plant growth regulatorson apple fruit preharvest drop and quality. Journal of fruit and ornamentalplant research, 18(2): 79–84.44. Kviklienė N., Kviklys D., Uselis N., Lanauskas J., Buskienė L. 2007. ‘Lodel’ir ‘Alva’ veislių obuolių kokybės rodiklių dinamika vaisiams nokstant.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 55–62.45. Kviklienė N., Kviklys D., Uselis N., Lanauskas J. 2010 b. ‘Ligol’ obelų užuomazgųretinimas skirtinguose morfogenezės etapuose. Sodininkystė ir daržininkystė,29(1): 3–10.46. Kviklienė N., Kviklys D., Uselis N., Lanauskas J. 2009. Obelų ‘Alva’ žiedų iružuomazgų retinimas rankomis. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 37–42.47. Kviklienė N., Kviklys D., Valiuškaitė A., Viskelis P., Uselis N., Lanauskas J.,Buskiene L. 2011. Effect of harvest date on fruit maturity, quality and storabilityof ‘Lodel’ apples. Journal of Food. Agriculture & Environment, 9(3&4):210–213.48. Kviklienė N., Kviklys D., Viskelis P. 2006. Changes in fruit quality during ripeningand storage in the apple cultivar ‘Auksis’. Journal of Fruit and OrnamentalPlant Research, 14(2): 195–206.49. Kviklienė N. 2000. Nokstančių obuolių kokybės kitimas. Sodininkystė ir daržininkystė,19(1): 33–42.50. Kviklienė N. 2009. Nokstančių ‘Šampion’ veislės obuolių kokybės rodiklių dinamika.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4).51. Kviklienė N. 2007 b. Obelų ‘Ligol’ vaisių kokybės dinamika nokimo metu.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 3–9.52. Kviklienė N. 2002. Obelų ‘Noris’ vaisių kokybės dinamika nokimo metu.Sodininkystė ir daržininkystė, 21(1): 3–10.53. Kviklienė N. 2003. Storage quality of apple fruits related to harvest time.Sodininkystė ir daržininkystė, 22(4): 202–210.54. Kviklienė N. 2008. Vaisių kokybės optimizavimo tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė,27(3): 127–134.55. Kviklienė N., Valiuškaitė A. 2009. Influence of maturity stage on fruit qualityduring storage of ‘Shampion’ apples. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3):29–35.59


56. Kviklienė N., Viškelis P. 2002. Harvest time effect on quality changes of ‘Lobo’apples during maturation and cold storage. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3):202–210.57. Kviklienė N., Viškelis P. 2003. Influence of harvest time on ‘Noris’ apple fruitquality and storage ability. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 27–35.58. Kviklys D. 2004. Apple rootstock effect on the quality of planting material. ActaHortuculturae, 658(2): 641–646.59. Kviklys D. 2002. Apple rootstock research in Lithuania with aspect to fruit qualityand tree productivity. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 3–13.60. Kviklys D. 2006 a. Fruit tree nurseries in Lithuania: propagation and certificationsystem. Agronomijas vestis (Latvian journal of agronomy), 9: 52–57.61. Kviklys D. 2006 b. Induction of feathering of apple planting material. Agronomijasvestis (Latvian journal of agronomy), 9: 58–63.62. Kviklys D. 2011 a. Interactions of apple rootstock and planting height in theyoung orchard. Acta Hort. (ISHS), 903: 419–423.63. Kviklys D. 1994. Investigation of heritability of some biological characters inChaenomeles spp. Biologija, 2: 121–123.64. Kviklys D. 2011 b. Kriaušių veislių tyrimas jauname intensyviame sode.Sodininkystė ir daržininkystė, 30(1): 15–21.65. Kviklys D., Kviklienė N. 2007. Akiavimo aukščio įtaka obelų su M.26, M.9,P 22 ir P 59 poskiepiais augumui ir produktyvumui. Sodininkystės ir daržininkystėsmokslo tyrimai, 20: 87–91.66. Kviklys D., Kviklienė N., Bite A., Lepsis J., Univer T., Univer N., Uselis N.,Lanauskas J., Buskienė L. 2012. Baltic fruit rootstock studies: evaluation of 12apple rootstocks in North-East Europe. Horticultural Science, 39: 1–7.67. Kviklys D., Kvikliene N. 2008. Investigations on pear rootstocks at NorthEuropean climatic conditions. Acta Horticulturae, 800(2): 671–675.68. Kviklys D., Kviklienė N. 2004. Pear rootstock effect on growth, productivityand fruit internal quality. Acta Horticulturae, 658(1): 359–364.69. Kviklys D., Kviklienė N. 2005. Vegetatyvinių ir sėklinių poskiepių įtaka kriaušiųvaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 11–19.70. Kviklys D., Lanauskas J. 2007. Effect of budding height and rootstocks on thequality of apple planting material. Acta Horticulturae, 732: 141–144.71. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaite J., Kvikliene N., Uselis N. 2011.Investigation of apple rootstocks in the nursery. Acta Horticulturae (ISHS), 903:425–429.72. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaitė J., Kviklienė N., Uselis N. 2008.Soil exhaustion and rootstock effect on the growth of apple planting material.Agronomy research, 6(2): 511–516.73. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaitė J. 2007 a. Poskiepių ir dirvos nualinimoįtaka ‘Auksio’ veislės obelų sodinukų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 29–34.74. Kviklys A. 1992 a. Obelų vegetatyvinių poskiepių įvertinimas sode. Sodininkystėir daržininkystė, 11: 3–14.60


75. Kviklys A. 1992 b. Obelų vegetatyvinių poskiepių įvertinimas sode. Sodininkystėir daržininkystė, 11: 15–23.76. Kviklys A. 1987. Obelų vegetatyvinių poskiepių vertinimas derančiame sode.Sodininkystė ir daržininkystė, 5: 21–30.77. Kviklys D. 2000. Paprastojo svarainio (Cydonija oblonga Mill.) sėkliniai poskiepiaikriaušėms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 23–25.78. Kviklys D., Petronis P., Kviklienė N. 2000. Žemaūgių poskiepių įtaka obelųderliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(1): 23–32.79. Kviklys D., Petronis P. 2000. Žemaūgių obelų poskiepių įtaka vaismedžių augumuijauname sode. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(1): 15–22.80. Kviklys D. 2005. Poskiepių įtaka ‘Konferencinė’ kriaušių vegetatyvinei ir generatyvineiraidai. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 3–10.81. Kviklys D., Robinson T. 2010. Temperature before and after application ofchemical thinners affects thinning response of ‘Empire’ apple trees. ActaHorticulturae, 884: 525–530.82. Kviklys D., Rumpunen K., Ruisa S. 2004. Mulching systems and weed controlin Japanese quince plantation. J. Fruit Ornam. Plant Res, 12: 121–128.83. Kviklys D. 2009b. Selektyvinių herbicidų tyrimai kaulavaisių medelyne.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 45–50.84. Kviklys D. 1999. Slyvų veislių ir poskiepių tyrimas sode. Sodininkystė ir daržininkystė,18(4): 38–45.85. Kviklys A. 1988. Sodo agrotechnikos tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 7:47–68.86. Kviklys D., Stankienė J., Kemp H. 2006. Sodinamosios medžiagos sveikatingumoįtaka obelų augimui ir derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 62–71.87. Kviklys D., Stankienė J. 2005. Sodinamosios medžiagos sveikatingumo įtakaobelų veislės Šampion augimui ir derėjimui jauname sode. Sodininkystė ir daržininkystė,24(4): 48–56.88. Kviklys D. 1998. Svarainio kiekybiniai požymiai ir jų paveldėjimo tyrimai: daktarodisert. santr. Babtai.89. Kviklys D. 2009 a. Tolerance of apple propagation material to herbicides.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3): 109–115.90. Kviklys D., Uselis N., Kviklienė N. 2007 b. Rootstok and budding height effecton apple tree performance in the young orchard. Acta Horticulturae, 732:145–149.91. Kviklys D., Valiuškaitė A., Kviklienė N. 2009. Obelų šaknies kaklelio puvinioįtaka vegetatyvinių poskiepių biometriniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė,28(1): 29–35.92. Lanauskas 2004. Agrocheminių ir cheminių priemonių įtaka obelims pakartotinaiįveistame sode. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 10–19.93. Lanauskas J. 2006. Effect of rootstock on growth and yield of plum tree cvs.‘Stanlay’ and ‘Kauno vengrinė’. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 243–249.94. Lanauskas J. 2005 c. Evaluation of rootstocks for sour cherry cv. ‘VytenųZvaigzde’. Fruit growing, 17(2): 217–220.61


112. Lanauskas J., Viškelis P., Uselis N. 2010. Dygliuotųjų šaltalankių (Hippophaerhamnoides L.) derliaus nuėmimas karpant šakas. Sodininkystė ir daržininkystė,29(4): 33–41.113. Lanauskas J. 2005 b. Vyšnių ir trešnių poskiepių tyrimas sode. Sodininkystė irdaržininkystė, 18: 3–8.114. Lugauskas A., Repečkienė J., Uselis N., Rašinskienė A. B. 2003. Problemsof a long-time strawberry growing in one plot. Acta Scientarum Polonorum,Hortorum Cultus, Ogrodnictwo, 2(2): 59–68.115. Rašinskienė A., Uselis N. 2000. Braškių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 11–22.116. Robinson T., Hoying S., Iungerman K., Kviklys D. 2010. AVG combined withNAA control pre-harvest drop of ‘Mcintosh’ apples better than either chemicalalone. Acta Hort. (ISHS), 884: 343–350.117. Rumpunen K., Kviklys D. 2003. Combining ability and patterns of inheritancefor plant and fruit traits in Japanese quince (Chaenomeles japonica). Euphytica,132(2): 139–149.118. Rumpunen K., Kviklys D. 2004. Genetic control of traits in Japanese quince(Chaenomeles japonica). Acta Horticulturae, 663(1): 313–316.119. Rumpunen K., Kviklys D., Kaufmane E., Garkava L. 1998. BreedingChaenomeles – a new aromatic fruit crop. Acta Horticulturae, 484: 211–216.120. Rumpunen K., Trajkovski V., Bartish I., Garkava L., Nybom H., Laencina J.,Ros J. M., Jordan M. J., Hellin P., Tigerstedt P. M. A., Kaupinen S., Thibault J. F.,Thomas M., Gustafsson M., Norin I., Akesson B., Gustafsson M., Groon I.,Kaufmane E., Ruisa S., Stanys V., Kviklys D. 2000. Domestication of Japanesequince (Chaenomeles japonica). Acta Horticulturae, 538: 345–348.121. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Duchovskis P. 2006. Biomass production,dry weight partitioning and leaf area of apple rootstocks under droughtstress. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 283–291.122. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Kviklienė N., Uselis N., Duchovskis P.2007. Gentinio dirvos nualinimo poveikis fotosintetinių pigmentų kiekiui obelųlapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 70–76.123. Samsonaitė J. 1994. Augimo reguliatorių įtaka tulpių svogūnų derliui. Sodininkystėir daržininkystė, 13: 34–41.124. Samulienė M. I., Uselis N., Kviklys A. 1988. Braškių lapų ploto nustatymo metodika.Sodininkystė ir daržininkystė, 8: 40–44.125. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Sirtautas R., Šabajevienė G.,Uselis N., Duchovskis P. 2009. „Frigo“ braškių daigų augimo ir derliaus atsakasį šviesos spektrą. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 81–88.126. Sasnauskas A., Buskiene L., Siksnianas T., Rubinskiene M. 2012. Productivityand fruit quality of primocane raspberry cultivars and selections. ActaHorticulturae, 946: 89–93.127. Sasnauskas A., Buskienė L., Valiuškaitė A. 2010. Juodojo serbento veislių tyrimasskinant uogas mechanizuotai. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(1): 21–28.63


128. Šabajavienė G., Kviklys D., Duchovskis P. 2006 a. Rootstock effect on photosyntheticpigment formation in leaves of apple cv. ‘Auksis’. Sodininkystė irdaržininkystė, 25(3): 357–363.129. Šabajavienė G., Kviklys D., Kviklienė N., Kasiulevičiūtė A., Duchovskis P.2006 b. Poskiepių įtaka obelų fotosintezės sistemos veiklai. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 79–87.130. Šabajavienė G., Kviklys D., Samuolienė G., Sasnauskas A., Duchovskis P. 2007.Seasonal patterns of carbohydrates in apple tree cv. ‘Auksis’ on different rootstocks.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 159–165.131. Šabajevienė G., Sakalauskaitė J., Šlapakauskas V., Uselis N., Duchovskis P.2006 c. Chlorophyll fluorescence characteristics of cultivar ‘Auksis’ on rootstocksP 22 and P 60 in high density orchards of different constructions.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 364–374.132. Šabajavienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2005. Auksio obelų fotosintezėspigmentų tyrimai įvairių konstrukcijų soduose. Sodininkystė ir daržininkystė,24(4): 57–64.133. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2009. ‘Auksio’ veislės obelų suP 22 poskiepiu asimiliaciniai rodikliai esant skirtingoms vainiko formoms.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 13–20.134. Šumskis A. 1991. Poskiepių parinkimas vyšnioms. Sodininkystė ir daržininkystė,10: 49–59.135. Šumskis A. 1997. Vegetatyviniai poskiepiai vyšnioms ir trešnėms skiepyti.Sodininkystė ir daržininkystė, 16: 22–29.136. Šumskis A. 1998. Žemaūgių intarpų trešnėms įvertinimas sode. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(1): 47–52.137. Švagždys S. 1983 a. Azoto, fosforo ir kalio trąšų įtaka obelų augumui ir derėjimui.Sodininkystė ir daržininkystė, 1: 67–74.138. Švagždys S. 1991. Obelų tręšimo boru įtaka vaisių derliui. Sodininkystė ir daržininkystė,10: 60–67.139. Švagždys S. 1993. Use of Boron Fertilizers in Apple Orchards of Lithuania. ActaHorticulturae, 383: 487–490.140. Švagždys S. 1990. Use of calcium fertilizers (phosphogypsum) in apple orchardsgrown on neutral and alkaline soil. Acta Horticulturae, 274: 455–459.141. Švagždys S. 1983 b. Vaismedžių mineralinės mitybos nustatymas diagnostikosmetodu. Sodininkystė ir daržininkystė, 1: 75–82.142. Švagždys S., Viškelis P. 1999. Obelų mitybos ir vaisių kokybės tyrimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 18(2): 25–33.143. Švagždys. 1999. Žemaūgių obelų tręšimas azoto trąšomis. Sodininkystė ir daržininkystė,18(2): 16–24.144. Švirinas S. 1995 b. Obelų sėklinių poskiepių tyrimas senstančiame sode. Sodininkystėir daržininkystė, 14: 12–20.145. Švirinas S. 1995 a. Obelų sodo veisimas buvusio sodo vietoje. Sodininkystė irdaržininkystė, 14: 21–28.64


146. Švirinas S. 1990. Obelų sodų dirvų gentinio nualinimo tyrimai. Sodininkystė irdaržininkystė, 9: 21–31.147. Uselis N. 2001. 20 veislių obelų su M.26 poskiepiu biologinių ir ūkinių savybiųvertinimas pirmais–penktais metais sode. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3):318–333.148. Uselis N. 2002 a. Assessment of productivity and fruit quality of apple cultivarson root stock M.26 in fruit bearing orchard. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3):14–28.149. Uselis N. 1988. Braškių sodinimo laikas pavasarį. Sodininkystė ir daržininkystė,8: 24–31.150. Uselis N. 2005 c. Braškių veislių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4): 72–80.151. Uselis N., Duchovskis P., Kviklys D., Šabajavienė G. 2007 a. Effect of plantingsystems and canopy form on apple trees grafted on P 22. Sodininkystė ir daržininkystė,26(4): 22–29.152. Uselis N., Duchovskis P., Viškelis P., Brazaitytė A., Švagždys S., Petronis P.2007 b. Efficiency of apple cv. ‘Ligol’ on rootstock P 22 fertigation. Sodininkystėir daržininkystė, 26(4): 37–47.153. Uselis N. 2002 b. Evolution of orchard constructions in Lithuania. Sodininkystėir daržininkystė, 21(3): 98–112.154. Uselis N. 2005 a. Growth vigour and productivity young apple trees ‘Delikates’in the orchard of various constructions. Fruit growing, 17(2): 81–85.155. Uselis N. 2007. Herbicidų Betanalo Eksperto, Betanalo Plius ir Betenalo ProgresoAM efektyvumo tyrimai jauname ir derančiame braškyne. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 71–80.156. Uselis N. 2008 a. ‘Honeoye’ veislės braškių auginimo technologijų agronominis-ekonominisįvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 19–28.157. Uselis N. 2006 b. Influence of planting schemes and crown forms of apple treeon rootstock P 60 on productivity and fruit quality. Sodininkystė ir daržininkystė,25(3): 124–132.158. Uselis N. 2006 a. Influence of rootstocks and planting schemes of apple tree cv.‘Lygol’ on productivity and fruit quality. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3):151–157.159. Uselis N. 2008 b. Intensyviai auginamų obelų sodų ir braškynų veisimo ir priežiūrosmokslinis pagrindimas: habilitacijos procedūros santr. Babtai.160. Uselis N. 2005 b. Investigation of strawberry cultivars for commercial growingin Lithuania. Fruit growing, 17(2): 314–319.161. Uselis N., Kulikauskas L. 2004. Braškių dirvos priežiūros būdų agrobiologinis irekonominis įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 41–52.162. Uselis N., Kviklys D. 2007. Evaluation of apple cultivars on M.9 rootstock inintensive planting system. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 115–119.65


163. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Šabajavienė G. 2007 c.„Frigo“ daigų kokybės įtaka braškių ‘Elsanta’ biologiniams ūkiniams rodikliamsauginant jas nešildomame šiltnamyje. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 63–70.164. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Viškelis P., Šabajavienė G.2006 a. „Frigo“ daigais pasodintų braškių ‘Elsanta’ auginimo būdai šiltnamiuose.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 56–63.165. Uselis N., Lanauskas J., Kviklys D., Buskienė L., Kviklienė N., Duchovskis P.,Brazaitytė A., Viškelis P. 2007 e. Braškių veislių tinkamumas nesezoniniamderliui išauginti iš pavasarį nešildomame šiltnamyje pasodintų „Frigo“ daigų.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 26–33.166. Uselis N., Lanauskas J., Kviklys D. 2007 d. Productivity and fruit quality ofapple tree cv. ‘Alva’ under different orchard constructions. Sodininkystė ir daržininkystė,26(4): 30–36.167. Uselis N., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2009 a. Braškių veislių tyrimasauginant jas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4):51–59.168. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P., Valiuškaitė A. 2000. Braškių veislių tyrimasauginant balta plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose lysvėse.Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 21: 81–88.169. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P. 2010. Vėlyvųjų braškių veislių tyrimas auginantjas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(4): 15–22.170. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A., UrbonavičiūtėA. 2008. Evaluation of the methods of soil cultivation growing dessertstrawberries in beds. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 295–305.171. Uselis N. 2010. ‘Lodel’ veislės obelų su vegetatyviniais poskiepiais tyrimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 29(2): 3–8.172. Uselis N., Rašinskienė A. 2000 b. Assessment of biological and economic propertiesof 9 strawberry varieties. Fruit Production and Fruit Breeding, 207: 188–195.173. Uselis N., Rašinskienė A. 2001. Braškių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 18–31.174. Uselis N., Šabajevienė G., Duchovskis P. 2006 b. Influence of planting schemesand crown forms on productivity and fruit quality of apple trees on rootstockP 22. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 133–143.175. Uselis N., Rašinskienė A. 2000 a. Investigation of strawberry varieties inLithuania. Babtai, 165–173.176. Uselis N., Šabajevienė G., Kviklienė N. 2009 b. ‘Rubin’ veislės obelų su žemaūgiuP 60 poskiepiu formavimo laikas ir būdai. Sodininkystė ir daržininkystė,28(1): 19–28.177. Uselis N. 2009. Vainikų formų ir sodinimo schemų įtaka ‘Aldo’ veislės obelimssu žemaūgiais B.396 poskiepiais. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 3–10.66


178. Uselis N., Valiuškaitė A., Raudonis L. 2006 c. Incidence of fungal leaf diseasesand phytophagous mites in different strawberry cultivars. Agronomy Research,4: 421–426.179. Uselis N. 2003. Žemaūgių obelų augumas ir produktyvumas įvairių konstrukcijųderančiuose soduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 3–13.180. Valiuškaitė A., Kviklienė N., Kviklys D., Lanauskas J. 2006. Postharvest fruitrots incidence depending on apple maturity. Agronomy Research, 4: 427–433.181. Valiuškaite A., Raudonis L., Lanauskas J., Sasnauskas A., Surviliene E. 2009.Disease incidence on different cultivars of apple tree for organic growing.Agronomy Research, 7 (Special Issue I): 536–541.182. Бускене Л. 1999. Основные биологические и хозяйственные признаки исвойства сортов малины. Итоги и перспективы ягодоводства. Материалымеждународной научно- практической конференции. 13–16 июля, Самохваловичи,Беларусь, 27–31.183. Бускене Л. 2000. Продуктивность ремонтантных сортов малины приразных системах возделывания. Плодоводство, 13: 219–223.184. Усялис Н. 1990. Особенности агротехники размножения и возделыванияземляники в Литовской ССР: aвтореферат. П. Самохваловичи, Беларусь.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2013. 32(3–4).Development of horticulture science at the Orchard technologydepartment of IH, LRCAFN. Uselis, D. Kviklys, J. Lanauskas, N. Kviklienė, L. BuskienėSummaryAt the Orchard technology department, Institute of Horticulture, Lithuanian ResearchCentre for Agriculture and Forestry (IH LRCAF), the following research directions are beingcarried out: there are investigated the biological and economical characteristics of the combinationsof fruit tree rootstocks and scions and there are selected the optimal combinations forthe establishment of modern commercial orchards under Lithuanian agroclimatic conditions;there is optimised the balance of orchard plant vegetative and generative development, whichguarantee high quality yield every year; there are created economically based technologies ofintensive dwarf and semi-dwarf orchard management; there are created technologies of thereconstruction of apple orchards; there are created the technologies of berry plant growing,which guarantee economically based high-quality yields of raw-material and dessert berries bothin season and out of season; there are investigated the biological and economical properties oforchard plant cultivars; there is modelled the system of agro-biological means for high-qualityfruit growing; there are created the technologies for ecological and exceptional quality fruitand berry growing, suitable under Lithuanian agroclimatic conditions; there is modernizedorchard plant growing technologies for the growing of planting material, which correspond tothe requirements of modern horticulture.During the last period of 25 years the technology of apple growing was essentiallychanged – from the extensive sparsely planted strong growing apple trees with seedling67


ootstocks there was passed to the very intensive densely grown and quickly producing yielddwarf apple tree orchards. There were investigated and applied technological means, whichallow optimizing fruit tree yielding and getting abundant high-quality fruit yield every year.The obtained results of scientific investigations empower to create intensive pear, cherry, sweetcherry and plum growing technologies. There was scientifically based technology of mechanisedcurrant orchard management and berry yield harvesting. There were investigated and selectedcultivars, improved the technology of raspberry growing on season and scientifically based newtechnology of growing raspberries, which produce yield out of season. There are continuouslyinvestigated and selected strawberry cultivars, suitable to grow under Lithuanian agroclimaticconditions. Traditional strawberry growing technology is being improved, and the scientificfoundation for out of season strawberry growing technologies, which allow under Lithuanianagroclimatic conditions to compose economically based berry yielding schedule for longerthan half an year, was created.Key words: cultivars, forms of crowns, generic soil exhaustion, growing technologies,yield rationing, orchard plants, plant nutrition, planting schemes, rootstocks, time of fruitgathering.68


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Daržo augalų selekcijos tyrimų apžvalgaRasa Karklelienė, Audrius Radzevičius, Danguolė Juškevičienė,Nijolė Maročkienė, Česlovas BobinasLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas R.Karkleliene@lsdi.ltStraipsnyje apžvelgiami per 25 metus institute atlikti daržo augalų selekcijos moksliniaityrimai. Daržo augalų selekcijos mokslinis darbas atliekamas pagal šias programas:„Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos“ bei „Žemės ūkioir miškų augalų genetika ir genotipų kryptingas keitimas“. Taikant kryžminimus, atliekantgautos selekcinės medžiagos vertinimą ir kryptingą atranką ir iš vietinės populiacijos pavyzdžiųilgalaikės atrankos metodu sukurtos naujos veislės ir hibridai. Nuo 1987 m. sukurta 49veislės ir hibridai, o viso selekcinio darbo rezultatas – daugiau nei 70 daržo augalų veislių.2003–2013 m. atlikus išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus (IVS) Lenkijoje, veislėsįrašytos į Europos Sąjungos bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą. Iki 2013 m. į Nacionalinįaugalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą įrašyta36 daržovių veislės ir hibridai. Mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcijojeauginama per 60 rūšių ir daugiau kaip 300 veislių augalų. Tiriamos jų auginimo ir dauginimotechnologijos, atrenkami Lietuvoje tinkami auginti augalai bei vykdoma jų sėklininkystė.Reikšminiai žodžiai: daržo augalai, hibridai, selekcija, veislės.Įvadas. Daržovių selekcija Lietuvoje turi labai senas ir gražias tradicijas. Šiuolaikineidaržininkystei reikia veislių, kurios galėtų sėkmingai konkuruoti su jauesančiomis rinkoje. Sukurtų naujų veislių augalai geriau pasisavina dirvoje esančiasmitybines medžiagas. Siekiant užauginti kokybiškas daržoves, būtina laikytis auginimotechnologijų, augalai turi gauti pakankamai mitybinių medžiagų (Bobinas,1999; Gaučienė, 1997, 2001; Visockienė, 1989, 1993, 1998 a, 2003; Petronienė, 2004;Pekarskas ir kt., 2011; Rubinskienė ir kt., 2003; Rubinskienė ir kt., 2009; Sakalauskienėir kt., 2012).Lauko pomidorų selekciją 1973 m. pradėjo Genovaitė Visockienė (Visockienė,1998 b; Visockienė, 1998 c, 2003; Visockienė, Jankauskienė, 2000; Jankauskienėir kt., 2013). Ji viena ir su bendraautoriais sukūrė 10 pomidorų veislių. Pomidorųheterozinius hibridus pradėjo kurti Jurgis Mačys, o 1985–2004 m. tą darbą tęsė OnaBartkaitė (Bartkaitė, Jankauskienė, 1998; Bartkaitė, 2003, 2004). Taikant heterozėsefektą, sukurti pirmosios kartos (F 1) pomidorų hibridai (O. Bartkaitė). Nuo 2006 m.69


pomidorų selekcijos srityje pradėjo dirbti Audrius Radzevičius (Radzevičius ir kt.,2008, 2009 a, 2009 b, 2010, 2011, 2012 a, 2012 b). 2011 m. jis apgynė daktaro disertacijątema „Pomidorų veislių įvertinimas ir atranka heteroziniams hibridams kurti“(Radzevičius, 2011).1984–2005 m. agurkų selekcinį darbą dirbo Eugenijus Dambrauskas ir sukūrėheterozinius, mažai besišakojančius, baltaspyglius hibridinius agurkus (Dambrauskas,2001a, 2001b).Nuo 1961 iki 1999 m. Jurgio Mačio pradėtą morkų ir burokėlių selekciją tęsėJonė Armolaitienė. Į burokėlių selekcinį darbą 1993–2005 m. įsitraukė ir Ona DanutėPetronienė. Burokėlių selekcijai buvo keliamas uždavinys – išvesti stabiliai vienasėklesir dvisėkles veisles ir hibridus, tinkamus vartoti šviežius, ilgai laikyti ir perdirbti(Petronienė, 2000, 2001 a, 2003; Tarvydienė, Petronienė, 2003). Pastaruoju metutaikomi tarpveislinio kryžminimo, individualiosios ir grupinės atrankos metodai,tirtos burokėlių haploidizavimo galimybės (Vidmantas Stanys, Gražina Stanienė).Darbui paspartinti tyrimai daryti šiltnamyje ir žemos temperatūros kamerose (ZitaDuchovskienė, Ona Danutė Petronienė).Nuoseklų darbą morkų heterozės srityje 1976 m. pradėjo Ona Gaučienė (ji institutedirbo iki 2000 metų). Kryžminant panaudojus citoplazminį vyriškąjį sterilumą, sukurtosdaug karotino turinčios hibridinės morkų veislės: ‘Svalia’ ir ‘Skalsa’ (Gaučienė, 1997;Gaučienė, Viškelis, 2001). Išleista O. Gaučienės monografija „Morkos“ (2001 m.).Nuo 1996 m. morkų selekcijos darbą dirba Rasa Karklelienė (Karklelienė, 2006 a;Karklelienė ir kt., 2007, 2009, 2012 a, 2012 b; Karklelienė, Bobinas, 2009).Ridikėlių veislių tyrimo bei atrankos darbus pradėjo žymus selekcininkasprof. Stasys Nacevičius, vėliau šį darbą dirbo Jurgis Mačys (išvedė veislę ‘Žara’)ir Marija Baranauskienė (veislę ‘Kretingos pagerinti’), dabar jų darbus tęsia NijolėMaročkienė ir Rasa Karklelienė.Svogūninių daržovių selekcijos pradininku Lietuvoje taip pat laikomasprof. S. Nacevičius. Vėliau šį darbą tęsė Marija Baranauskienė. Buvo sukurti svogūnai‘Lietuvos didieji’. Vykdyti česnakinių daržovių selekciją pradėjo Vincas Ožalas, vėliauiki 2000 metų šį darbą tęsė Nijolė Kviklienė. Išvesti žieminiai česnakai ‘Žiemiai’bei vasariniai ‘Vasariai’. N. Kviklienė taip pat tyrė ankštinių daržovių veisles. Ji yraviena iš pupelių veislės ‘Baltija’ bendraautorių. Tolesnius tyrimus su svogūninėmis irčesnakinėmis daržovėmis atliko Danguolė Juškevičienė (Kamštaitytė) (Kamštaitytė,Bobinas, 2004; Kamštaitytė, Stanys, 2004 a; Juškevičienė ir kt., 2005). Taikant biotechnologiniusmetodus gautos svogūnų homozigotinės linijos (V. Stanys, D. Juškevičienė),apginta daktaro disertacija (Juškevičienė, 2006).Baltųjų gūžinių kopūstų selekciją vykdė prof. S. Nacevičius, V. Ožalas, AnastasijaKarpovaitė, o nuo 1991 iki 2004 m. – Marytė Bobinienė. Išvestos kopūstų veislės‘Bielorusiški Dotnuvos’, vėliau atrankos būdu – ‘Gūžiai’, o 2009 m. – ‘Bagočiai’.Žiedinių kopūstų selekcijos rezultatas – ‘Pirmuolių’, ‘Gulbinų’, ‘Vytėnų 2’ veislės(Bartkaitė, 1998; Bartkaitė, Bobinas, 2002; Gaučienė, 1997, 1998; Karklelienė,Bobinas, 2008).Mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų auginimo ir selekcijos pradininkėbuvo Marija Baranauskienė, nuo 1994 m. tą darbą tęsia N. Maročkienė (Maročkienė,2006 a, 2007; Maročkienė ir kt., 2009, 2012). Ji yra autorė šių veislių: blakinės70


kalendros ‘Raslė’, laiškinio česnako ‘Aliai’, valgomojo svogūno ‘Babtų didieji’,topinambo ‘Sauliai’, saldžiosios paprikos ‘Alanta’, bei saldžiosios paprikos veislės‘Reda’ bendraautorė. Šiuo metu mažai paplitusių daržovių, vaistinių ir prieskoniniųaugalų kolekcijoje auginama ir tiriama daugiau nei 60 rūšių ir 300 veislių augalų.Kolekcija nuolatos atnaujinama ir papildoma. Daržovių selekcijos skyriui pavestaišsaugoti Lietuvoje išvestų daržovių veislių genofondą. Šiuo tikslu vykdoma palaikomojiselekcija, sėklos specialiose saugyklose periodiškai atnaujinamos. Lietuviškųveislių genofondui išsaugoti lėšų skiria LR aplinkos ministerija.Atliekant daržo augalų biologinių ir ūkiškai vertingų požymių paveldėjimo tyrimus,nustatyti morkų, burokėlių, svogūnų ir kitų daržovių rūšių kiekybinių požymiųpaveldėjimo dėsningumai. Šių darbų rezultatai apibendrinti R. Karklelienės daktarodisertacijoje (2001). R. Karklelienė yra šakniavaisių daržovių: valgomųjų morkų‘Gona’, ‘Ieva’ F 1ir raudonųjų burokėlių ‘Rikiai’, veislių bendraautorė.Įkūrus institutą, Daržovių selekcijos ir sėklininkystės skyriui vadovavoO. Bartkaitė (1983–1993), O. Gaučienė (1993–2000), nuo 2004 m. – R. Karklelienė.Darbo tikslas – daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtimas,veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas. Siekiama sukurtidaržovių veisles ir hibridus, gerai augančius Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygomis,atitinkančius kokybės ir rinkos reikalavimus bei tinkamus verslinei daržininkystei.Tyrimų objektas, sąlygos ir metodai. Pastaraisiais metais Daržo augalų selekcijossektoriuje vykdoma šakniavaisių, svogūninių ir vaisinių daržovių, baltųjųgūžinių kopūstų bei retųjų ir prieskoninių augalų selekcija (Bartkaitė, 1997, 2001,2002; Dambrauskas, 1998; Gaučienė, 1996; Gaučienė ir kt., 1999; Bobinas ir Bartkaitė,2001; Bartkaitė, Bobinas, 2002; Bobinas, 2005; Kamštaitytė, Bobinas, 2004;Kamštaitytė, Stanys, 2004 b). Atliekami prieskoninių augalų ir mažai paplitusių daržoviųtyrimai (Maročkienė, 2006 a, 2006 b, 2008, 2010, 2011; Maročkienė, Markevičienė,2009, 2012; Maročkienė ir kt., 1998, 2010, 2012 a, 2012 b; Dambrauskienėir kt., 2008, 2010 a, 2010 b; Dambrauskienė, Karklelienė, 2009). Vykdoma lietuviškųdaržovių veislių palaikomoji selekcija ir sėklininkystė (Visockienė, 1993; Petronienė,2002; Petronienė, Duchovskienė, 2002; Karklelienė ir kt., 2005 a, 2007; Karklelienėir kt., 2009 b). Taikant kryžminimus ir kryptingą atranką kuriamos veislės (Karklelienėir kt., 2005; Maročkienė, 2006 c; Radzevičius ir kt., 2007 a, 2007 b). Ilgalaikėsatrankos metodu sukurta veislių iš vietinės populiacijos pavyzdžių (Armolaitienė,1997 a, 1997 b, 1999 b; Visockienė, 1989; Visockienė, 1998 a; Karklelienė, 1998).Vertingiems augalams atrinkti taikytos individuali ir masinė atrankos, be sintetinės,vykdyta mutageninė selekcija, naudojant jonizuojančius gama spindulius ir biologiškaiaktyvią cheminę medžiagą – kolchiciną (Gaučienė, 1996; Bartkaitė, 1997, 1998;Bartkaitė, Jankauskienė, 1998, Brazaitytė ir kt., 2002). Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute pradėjus hibridų selekciją, svarbiausia buvo sukurti linijas,turinčias išskirtinių savybių ir didelę kombinacinę galią. Atrankos būdu sukurtosvyriškojo ir moteriškojo žydėjimo tipo agurkų linijos (Dambrauskas, 1998, 2001 a,2001 b), atsparios ligoms pomidorų linijos, tarp jų – ir su vyriškuoju sterilumu(Bartkaitė, 1997, 2002; Bartkaitė, Jankauskienė, 1998). Panaudojus grįžtamuosiuskryžminimus sukurti lietuviškų morkų veislių analogai su citoplazminiu petaloidtipo vyriškuoju sterilumu (Gaučienė, 1996, 1997, 2001). Įvertinta morkų CVS lini-71


ir testerių kombinacinė galia hibriduose (Karklelienė, 1999, 2000, 2001, 2002 a,2001 b, 2003; Karklelienė ir kt., 2005 b, 2008). Įvertintos ir atrinktos svogūnų pavyzdžiųhomozigotinės linijos, kurios naudojamos selekciniame darbe (Kamštaitytė,Stanys, 2004 b; Juškevičienė ir kt., 2006; Juškevičienė, Stanys, 2007). Atliekamiekologinės daržininkystės tyrimai: renkamos tinkamos daržovių veislės ir hibridai,tiriami ekologiškų sėklų auginimo ypatumai ir jų pritaikymas ekologiniuose sėklininkystėsūkiuose, vykdoma lietuviškų daržovių veislių palaikomoji selekcija ir sėklininkystė(Karklelienė, 2006 a; Karklelienė ir kt., 2007, 2009 a, 2009 c).Rezultatai ir aptarimas. Daržo augalų selekcijos sektoriaus darbo rezultatas –daugiau kaip 70 daržo augalų veislių, o nuo 1987 m. sukurta 49 veislės ir hibridai.2003–2013 m. atlikus tyrimus (IVS) Lenkijoje, veislės įrašytos į Europos Sąjungosbendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą. 2013 m. į Nacionalinį augalų veislių sąrašąir Europos Sąjungos bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą įrašyta 36 daržoviųveislės ir hibridai. Mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcijoje auginamaper 60 rūšių ir 300 veislių augalų. Tiriamos daržovių rūšių ir veislių auginimoir dauginimo technologijos, atrenkami Lietuvoje tinkami auginti augalai, dauginamajų sėkla (Karklelienė ir kt., 2007 a, 2007 b, 2007 c, 2008 c, 2009 d; Karklelienė,2008; Petronienė, Viškelis, 2004; Petronienė, 2005; Radzevičius ir kt., 2009 a,2009 b).Daržo augalų selekcijos sektoriaus mokslo darbuotojai atlieka daržovių veislių,hibridų, selekcinių linijų genofondo ir genetinių išteklių saugojimo tyrimus, kaupiapagrindinių ir retesnių daržovių genetinius išteklius (Kviklienė, 1994, 1995, 2002;Maročkienė, 2005; Bartkaitė ir kt., 2002; Juškevičienė, Bobinas, 2005; Karklelienėir kt., 2003, 2008, 2009 a, 2009 b, 2010 a; Karklelienė, Viškelis, 2004; Karklelienė,2006 a, 2006 b; Karpavičienė, Juškevičienė, 2005; Petraitytė ir kt., 2005; Petronienė,2001 b, 2004, 2005; Petronienė, Tamošiūnienė, 2004; Petronienė, Viškelis, 2005).Išleisti šie leidiniai: metodinis leidinys aukštųjų mokyklų studentams „Daržo augalųsėklininkystė“ (Bobinas, 1999), „Agurkų auginimas“ (Dambrauskas, 1997),„Lietuviškos daržovių veislės“ (Gaučienė, 1997), „Pomidorai lauke ir pavasariniuosešiltnamiuose“ (Visockienė, 1998), „Burokėlių biologija ir auginimas“ (Petronienė,2001), „Kopūstinės daržovės“ (Bobinienė, 2002), „Pomidorai“ (Visockienė, 2003),„Biohumusas ir ekologinė daržininkystė“ (Karklelienė, Deimantavičienė, 2006),„Ekologinės sėklininkystės pradžiamokslis“ (Karklelienė, Survilienė, Žurbenkienė,2007).Daržo augalų selekcijos sektoriaus darbo rezultatus atspindi veislių ir hibridųišskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai (IVS), atliekami tarptautiniuose centruose.Remiantis tų tyrimų rezultatais, naujos veislės ir hibridai įrašomi į EuroposSąjungos bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą. 2003–2013 m. į šį katalogą įrašyta36 naujos ar patobulintos daržovių veislės ir hibridai: morkų, burokėlių, svogūnų,česnakų, kopūstų, ridikėlių, agurkų, pomidorų, paprikos ir pupelių.Morkos. ‘Garduolės’ (autorė – J. Armolaitienė) – vidutinio ankstyvumo Nantestipo veislė. Morkos cilindrinės, bukais galais, ksilema apvaliai kampuota, oranžinė.Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikytiper žiemą.‘Šatrija BS’ (autoriai – J. Armolaitienė, J. Mačys) – vidutinio ankstyvumo72


Nantes tipo veislė. Vegetacijos trukmė – 100–115 dienų. Tai universalios paskirties,cilindrinės, bukais ar nusmailėjusiais galais morkos. Šakniavaisiai 18–21 cm ilgio3,4–3,8 cm skersmens, kaupia apie 16 mg 100 g -1 karotino. Gausus ir kokybiškas derliusužauga derlingo priesmėlio dirvose ar durpynuose. Tai universalios morkos, tinkamosankstyvam žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.‘Skalsa BS’ F 1(autoriai – O. Gaučienė, P. Viškelis) – vidutinio vėlyvumo Nantes/Berlicum tipo hibridas. Vegetacijos trukmė – 120–125 dienos. Morkos stambokos,cilindrinės, šiek tiek nusmailėjusios, bukais galais, apie 17 cm ilgio, 4–4,5 cm skersmens.Floema ir ksilema ryškiai oranžinės, beveik raudonos spalvos. Tinka augintirudens derliui, laikyti per žiemą.‘Svalia BS’ F 1(autorės – O. Gaučienė, A. Dobrovolskienė) – vidutinio ankstyvumoNantes tipo hibridas. Ankstyvasis derlius būna didesnis negu kitų veislių morkų.Morkos cilindrinės, bukais arba nusmailėjusiais galais, ilgos, lygios. Floema ir ksilemavienodos ryškiai oranžinės, beveik raudonos spalvos. Ksilema nedidelė, apvali arapvaliai kampuota. Iš kitų veislių ‘Svalia’ F 1išsiskiria ypač gera šakniavaisių kokybe.Tinka auginti ankstyvam vasaros derliui, laikyti per žiemą.‘Gona’ (autorės – R. Karklelienė, O. Gaučienė) – vidutinio vėlyvumo Nantes/Danvers tipo veislė. Vegetacijos trukmė – 120–125 dienos. Morkos cilindrinės, bukugalu, vidutinio ilgio, stambokos. Floema ir ksilema ryškiai oranžinės spalvos. Ksilemanedidelė, apvaliai kampuota ar apvali. Kaupia vidutiniškai 22,5 mg % karotino. Tinkarudens derliui ir laikyti per žiemą.‘Ieva’ F 1(autorės – R. Karklelienė, O. Gaučienė) – vidutinio vėlyvumo Nantestipo hibridas. Vegetacijos trukmė – 125–130 dienų. Morkos cilindrinės, buku galu,vidutinio ilgio ir skersmens. Floema ir ksilema ryškiai oranžinės spalvos. Ksilemanedidelė, apvaliai kampuota ar apvali. Kaupia vidutiniškai 23–25 mg % karotino.Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą.Burokėliai. ‘Kamuoliai’ (autoriai – J. Armolaitienė, J. Mačys) – vidutinioankstyvumo universalios paskirties daugiasėklė veislė stambia, vešlia lapija. Šakniavaisiaiapvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio irbiocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus. Reaguoja į maitinamojo ploto dydį,todėl prekinės produkcijos kiekis priklauso nuo augalų tankumo pasėlyje. Peraugę iriki galo nesubrendę burokėliai turi ryškius koncentrinius žiedus. Veislė atspari lapųligoms, o šakniavaisiai – paprastosioms rauplėms.‘Joniai’ (autorės – J. Armolaitienė, O. D. Petronienė) – smulkiausią lapiją irlapkočius išauginanti lietuviška veislė. Dvisėkliškumas – 60–80 %. Šakniavaisiaiapvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais.Iš pirmiau aprašytų veislių išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknimi irmažesne skrotele.‘Ilgiai’ (autorės – O. D. Petronienė, J. Armolaitienė) – universalios paskirtiesdvisėklė (apie 80 %) vidutinio stambumo veislė sodriai žalia lapija. Cilindriniaišakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių minkštimas ryškiai raudonas su šviesesniaisneryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai.‘Rikiai’ (autorės – R. Karklelienė, O. D. Petronienė) – vidutinio ankstyvumodvisėklė (75 %) veislė. Lapija tamsiai žalia, šiek tiek gelsvo atspalvio. Šakniavai-73


siai pusiau elipsės, elipsės ir šiek tiek apvalios formos su plona pagrindine šaknimi,odelė lygi. Priklauso Egipto tipo veislėms. Vidutinė prekinio šakniavaisio masė –280–300 g. Minkštimas tamsiai raudonas, su neryškiais tamsiais žiedais, sultingas,gero skonio. Burokėliai atsparūs sausroms. Tinka vartoti šviežius, laikyti per žiemą,konservuoti. Išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknimi ir vidutinio dydžioskrotele.Gūžiniai kopūstai. ‘Bagočiai’ (autoriai – M. Bobinienė, Č. Bobinas) – Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institute sukurta baltųjų gūžinių kopūstų vidutiniovėlyvumo veislė. Vegetacijos trukmė nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 165–175dienos. Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, išorinė lapų spalva pilkai žalia. Išsiskiriagera biochemine sudėtimi. Vienos gūžės masė – 2,9–3,2 kg. Jų skonis įvertintas8,5–9 balais. Kopūstai tinka rauginti. Švieži išsilaiko iki kovo mėnesio.Svogūnai. ‘Babtų didieji’ (autoriai – S. Nacevičius, M. Baranauskienė, N. Maročkienė)– lietuviška vienalizdžių vidutinio ankstyvumo svogūnų veislė. Šios veislėssvogūnai išaugina ropeles ir laiškus, skirtų suvartoti šviežius. Ropelės gali būtiperdirbamos. Auginant iš sėklų, ropelės iki tinkamos brandos užauga per 68–99 dienas,skaičiuojant nuo sėklų sudygimo. Atskirais veislės tyrimo metais gautas 28,9–64,8 t ha -1 prekinių svogūnų derlius. Ropelės ovalios, stambios (95–116 g). Svogūnolukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.Česnakai. ‘Vasariai’ (autorės – N. Kviklienė, D. Juškevičienė) – vasariniųčesnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Vidutinis prekinių ropelių derlius –8–10 t ha -1 . Pavasarį pasodinus česnakų skilteles derlius užauga per 112–117 dienų.Ropelės išorinis lukštas baltas. Ropelę sudaro 10–16 baltų skiltelių, išsidėsčiusiųropelėje koncentriškai dviem ratais. Ropelės vidutinio stambumo (21–27 g).‘Žiemiai’ (autorės – N. Kviklienė, D. Juškevičienė) – vidutinio ankstyvumo žieminiųčesnakų veislė. Išaugina 12–16 t ha -1 prekinių ropelių derlių. Ropelės plokščiaiapvalios formos, dengiamieji lukštai baltos spalvos. Skiltelės stambios, ropelėje jųšešios–aštuonios. Oriniai svogūnėliai smulkūs. Veislė atspari ligoms ir kenkėjams.Laiškiniai česnakai. ‘Aliai’ (autoriai – N. Maročkienė, M. Baranauskienė,P. Viškelis) – daugiamečių česnakų, augančių kereliais, veislė. Kereliai kasmet plečiasiir išauga į didelius tankius kuokštus. Maistui vartojami anksti pavasarį atželiantyslaiškai. Pirmas jų derlius gali būti nuimamas praėjus dvidešimčiai dienų pojų atžėlimo. Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga ir po 12–15 dienų juos galima vėlpjauti. Laiškai vartojami maistui iki žydėjimo. Žydi gausiai, dekoratyviniais rausvaivioletiniais žiedais. Per derėjimo sezoną galima gauti 17,1–18,1 t ha -1 maistui tinkamųšios veislės česnakų laiškų. Jų laiškai ploni, smulkūs, malonaus skonio.Ridikėliai. ‘Babtų žara’ (autoriai – J. Mačys, O. Gaučienė, R. Karklelienė) –labai ankstyva ridikėlių veislė, sukurta atrankos būdu gerinat ‘Žaros’ veislę. Vegetacijostrukmė – 18–22 dienos. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos,skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.‘Liliai’ (autorė – M. Baranauskienė) – ilgai neperaugančių ridikėlių vidutinioankstyvumo veislė. Juos tinka auginti lauke ir šiltnamiuose. Sėti galima anksti pavasarįir rugpjūčio antroje pusėje. Vegetacijos trukmė – 18–27 dienos. Šakniavaisiaiapvalūs, stambūs. Odelė raudona su violetiniu atspalviu. Floema baltos, šiek tie raus-74


vos spalvos, sultinga, švelnaus skonio.Pupelės. ‘Baltija’ (autoriai – K. Bėčius, N. Kviklienė) – krūminė gliaudomųjųvidutinio ankstyvumo pupelių veislė. Vegetacijos periodas – 95–120 dienų. Krūmasužauga 30–40 cm aukščio, lapija vidutiniškai vešli. Subrendusios ankštys 11–13 cmilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. 1 000 sėklųmasė – 300–350 g.Pomidorai. ‘Svara’ (autorės – G. Visockienė, O. Bartkaitė, L. Petkevičienė) –labai derli vėlyva determinantinio tipo veislė. Augalų aukštis siekia 2–3 metrus.Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 8–9 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės. Vaisiairaudoni, smulkesni (apie 70 g), beveik apvalūs, lygūs, rūgštoko skonio, turi po 2–3taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius ir tvirtą luobelę. Neprinokę vaisiai būnašviesiai žalios spalvos ir neturi tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Išskirtinis požymis– 45° kampu į viršų augantys lapai. Ši veislė atsparesnė grybinėms ligoms irsausligei nei kitos lietuviškos veislės. Tinka auginti nešildomuose polietileniniuosešiltnamiuose ir lauke.‘Slapukai BS’ (autorė – G. Visockienė) – derlinga, vidutiniškai atspari ligomsvidutinio ankstyvumo determinantinio tipo veislė. Augalų vidutinis aukštis – 110–150 cm. Kekės būna paprastos ir tarpinės, trumpos, pridengtos lapų. Vaisiai geroskonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (70–90 g), su 3–4 taisyklingaiišsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę vaisiai tamsiai žalios spalvos su labaitamsia dėme prie vaiskočio. Išskirtinis veislės požymis – lapija kyla į viršų smailiukampu (45°), paslėpdama vaisines kekes. Rekomenduojama auginti lauke.‘Viltis’ (autoriai – G. Visockienė, J. Mačys) – ankstyva determinantinio tipoveislė. Augalai vidutinio aukščio, dera trumpai. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš5–6 lapo. Kekės daugiausia paprastos, bet dalis būna ir tarpinių, kompaktiškos.Vaisių masė pirmųjų skynimų metu siekia 120–150 g, vėliau vaisiai susmulkėja iki80–90 g. Prinokę vaisiai raudoni, gero (saldoko) skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi,daugializdžiai. Prie neprinokusių pomidorų pagrindo yra tamsiai žalia dėmė. Šiąveislę tinka auginti lauke ir nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.‘Laukiai BS’ (autorės – G. Visockienė, O. Bartkaitė) – ankstyva determinantiniotipo veislė. Auginant vieną stiebą, augalai užauga 65–75 cm aukščio. Pirmojižiedinė kekė susidaro virš 6 lapo. Kekės paprastos ir tarpinės. Vaisiai gero skonio,raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs, smulkesni arba vidutiniškai stambūs (60–80 g),turi 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Neprinokę vaisiai būna žalios spalvossu tamsia dėme prie pagrindo. Tinka auginti lauke.‘Aušriai BS’ (autorės – G. Visockienė, L. Petkevičienė) – ankstyva determinantiniotipo veislė. Augalai užauga nuo 110 iki 220 cm aukščio, ilgai dera. Pirmosiosžiedinės kekės susidaro virš 6–7 lapo. Kekės tarpinės. Vaisiai raudoni, stambūs(95–120 g), plokščiai apvalūs, mėsingi, turi po 5–8 netaisyklingai išsidėsčiusiussėklalizdžius. Neprinokę vaisiai šviesiai žalios spalvos, prie pagrindo neturi tamsiaižalios dėmės. Veislė neatspari grybinėms ligoms. Tinka auginti nešildomuose polietileniniuosešiltnamiuose.‘Jurgiai’ (autorius – J. Mačys) – ankstyva determinantinio tipo veislė. Augalaividutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Žiedinės kekės papras-75


tos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti,vidutinio stambumo (75–95 g), gero rūgštoko skonio, turi 3–5 taisyklingai išsidėsčiusiussėklalizdžius. Esant nepalankioms auginimo sąlygoms, vaisiai sutrūkinėja.Veislė tinka auginti lauke ir nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.‘Balčiai’ (autorė – G. Visockienė) – vidutinio ankstyvumo determinantinio tipoveislė. Augalų vidutinis aukštis – 130–140 cm. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš6–7 lapo. Kekės daugiausia paprastos, bet pasitaiko ir tarpinių. Vaisiai gero skonio,raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos, su3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę vaisiai būna šviesiai žaliosspalvos be tamsios dėmės prie pagrindo. ‘Balčius’ rekomenduojama auginti lauke irnešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.‘Arvaisa’ F 1(autorė – O. Bartkaitė) – vidutinio ankstyvumo indeterminantiniotipo veislė. Vaisiai skanūs, apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti, prinokę raudoni,turi 4–5 sėklalizdžius, neprinokę turi tamsiai žalią dėmę prie kotelio. Vaisiaigeros biocheminės sudėties ir turi daugiau karotino negu kiti registruoti lietuviškipomidorai. Tinka auginti nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.‘Skariai’ (autorė – G. Visockienė) – vidutinio ankstyvumo indeterminantiniotipo veislė. Augalai užauga aukštesni nei 2,3 metro. Pirmoji žiedinė kekė susidarovirš 7 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės, išsidėsčiusios kas 3 lapai. Vaisiai labai skanūs,raudoni, stambūs (90–150 g), pailgai ovalūs ir cilindriniai, turi ploną luobelę.Neprinokusių vaisių spalva žalia, prie pagrindo yra neryški tamsesnė dėmė. ‘Skariai’jautriai reaguoja į trąšų stygių. Išskirtinis veislės požymis – ilgi, reti, žemynsvyrantys lapai. Tinka auginti nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.‘Rutuliai’ (autorės – G. Visockienė, J. Jankauskienė) – vidutinio ankstyvumoaukštaūgė pomidorų veislė. Pagrindinio stiebo aukštis – daugiau kaip 220 cm. Kekėssudėtinės. Daugelis vaisinių kekių būna labai tankios, rutulio formos. Vaisiairaudoni, apvalūs, mažai arba vidutiniškai gruoblėti, vidutinio stambumo. Neprinokęšviesiai žali, prie pagrindo nėra tamsiai žalios dėmės. Tinka auginti nešildomuosepolietileniniuose šiltnamiuose.‘Sveikutis’ F 1(autorė – O. Bartkaitė) – vidutinio ankstyvumo heterozinis pomidorųhibridas. Augalai derlingi, derėti pradeda po 100–110 dienų nuo sudygimo,derėjimo trukmė – vidutiniškai 66 dienos. Stiebas silpnai šakotas, tarpubambliai5–8 cm ilgio. Vaisiai plokščiai apvalūs paviršius mažai gruoblėtas. Neprinokę vaisiaišviesiai žali, vienodai nusispalvinę, prinokę – gražiai raudoni su blizgia odele. Prievaiskočio neturi tamsiai žalios dėmės. Vidutinė vieno vaisiaus masė siekia 70–80 g.Augalai atsparūs rudajai lapų dėmėtligei ir tabako mozaikos virusui. Rekomenduojamaauginti polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose 70 × 30 cm atstumu, po4,7 augalo viename kvadratiniame metre.Agurkai. ‘Artai’ F 1(autoriai – E. Dambrauskas, E. Dambrauskienė) – vidutinioankstyvumo intensyviai derantis heterozinis hibridas. Augalai vešlūs, turi daugatžalų, lapija gausi. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali su baltomis juostelėmisiki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynusperauga, nekartūs. Agurkai gerai dera polietileniniame šiltnamyje ir lauke.76


‘Gintai’ F 1(autoriai – E. Dambrauskas, E. Dambrauskienė) – vidutinio ankstyvumointensyviai derantis heterozinis hibridas. Augalai vešlūs, turi daug lapų. Vaisiaigeros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi (7–10 cm ilgio), ploni, taisyklingosformos, šviesiai žali, su stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynusneperauga, nekartūs. Agurkai gerai dera polietileniniame šiltnamyje ir lauke.‘Krukiai BS’ F 1(autorius – E. Dambrauskas) – vidutinio vėlyvumo pirmosioskartos hibridas. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti,baltaspygliai, ilgai negelsta, 8–10 cm ilgio, 3,5–4,0 cm skersmens, vidutinė masė –95,0–100 g. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų vaisių savybės. Derėjimo periodasilgesnis nei kitų. Vaisiai formuojasi tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ant šoniniųatžalų. Žiedams apdulkinti ir vaisiams užsimegzti reikalingos bitės. Agurkai geraidera polietileniniame šiltnamyje ir lauke.‘Troliai’ F 1(autorius – E. Dambrauskas) – ankstyvas partenokarpinis hibridas.Augalai pradeda derėti po 40 dienų nuo sudygimo. Vaisiai tamsiai žali, sustambiais, tankiais kauburėliais, baltaspygliai, 7,5–9,0 cm ilgio, 80 g svorio. Skanūs,tinka marinuoti. Galima auginti mažai šildomuose ir nešildomuose polietileniniuosešiltnamiuose.‘Daugiai’ F 1(autorius – E. Dambrauskas) – ankstyvas intensyviai derantis heterozinishibridas. Vaisiai 10–13 cm ilgio, tamsiai žali, ilgai negelsta, labiau tinkamarinuoti ar vartoti šviežius, nes rauginti ilgainiui suminkštėja. Iš kitų hibridų išsiskiriamažesniu šoninių atžalų skaičiumi. Tinka auginti pavasarį ir vasarą polietileniniuosešiltnamiuose.Paprika. ‘Alanta’ (autorė – N. Maročkienė) – saldžiosios paprikos vidutinioankstyvumo veislė, skirta auginti šiltnamiuose. Augalai 0,75–0,80 m aukščio, savidulkiai.Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali,sunokę – oranžiniai. Vidutinis vaisiaus ilgis – 9,0–10,0 cm, skersmuo – 8,0–9,0 cm,vaisiaus masė – 220,0–250,0 g. Sodinama daigais. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po130–135 dienų nuo sėklų sudygimo.‘Reda’ (autorės – N. Maročkienė, M. Baranauskienė) – vidutinio ankstyvumoveislė. Augalai savidulkiai, vidutiniškai 79,0 cm aukščio, formuoja dvi tris pagrindinesšakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, patrauklūs, sunokę ryškiai raudoni,vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens, 185,0 g masės, geros biocheminės sudėties.Vaisių nokimo pradžia – rugpjūčio pirmasis dešimtadienis. Gerai auga ir deranešildomuose šiltnamiuose, polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose ir po priedangomis,galima auginti lauke.Taip pat sektoriuje atliekami ekologinės daržininkystės tyrimai: renkamos tinkamosdaržovių veislės ir hibridai, tiriami ekologiškų sėklų auginimo ypatumai ir jųpritaikymas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, vykdoma lietuviškų daržovių veisliųpalaikomoji selekcija ir sėklininkystė. Mokslo darbuotojai bendradarbiauja su daržoviųaugintojais, organizuoja seminarus, konsultuoja daržovių auginimo klausimais.Šiuo metu Daržo augalų selekcijos sektoriuje dirba trys mokslo daktarai(R. Karklelienė, D. Juškevičienė, A. Radzevičius), viena jaunesnioji mokslo darbuotoja(N. Maročkienė) ir trys techninio personalo darbuotojai (J. Nėniūtė, R. Petkevičienė,L. Kazlauskienė).77


Išvados. 2003–2013 m. į Europos Sąjungos bendrąjį daržovių rūšių veisliųkatalogą įrašyta 36 naujos ar patobulintos daržovių veislės ir hibridai: valgomiejisvogūnai ‘Babtų didieji’, daugiamečiai svogūnai ‘Aliai’: ridikėliai ‘Babtų žara’ ir‘Liliai’: žieminiai česnakai ‘Žiemiai’ ir vasariniai ‘Vasariai’: pomidorai ‘Viltis’, ‘Balčiai’,‘Rutuliai’, ‘Svara’, ‘Skariai’, ‘Jurgiai’, ‘Laukiai’, ‘Aušriai BS’, ‘Slapukai BS’,‘Arvaisa’ F 1ir ‘Sveikutis’ F 1: hibridiniai agurkai ‘Troliai’, ‘Daugiai’, ‘Gintai’, ‘Artai’ir ‘Krukiai’: pupelės ‘Baltija’: vienametės paprikos ‘Reda’ ir ‘Alanta’: raudonieji burokėliai‘Kamuoliai’, ‘Joniai’, ‘Ilgiai’ ir ‘Rikiai’: morkos ‘Garduolės’, ‘Šatrija BS’,‘Svalia BS’ F 1, ‘Skalsa BS’ F 1, ‘Gona’ ir ‘Ieva’ F 1bei baltagūžiai kopūstai ‘Bagočiai’.Sukurtos veislės leidžia aprūpinti daržovių augintojus naujų veislių ar hibridų sėklomis.Padėka. Autoriai nuoširdžiai dėkoja buvusiems bendradarbiams: J. Mačiui,V. Ožalui, M. Baranauskienei, J. Armolaitienei, A. Karpovaitei, N. Kviklienei, G. Visockienei,O. Gaučienei, O. Bartkaitei, E. Dambrauskui, O. D. Petronienei, M. Bobinieneiir Č. Bobinui, už kūrybinį indėlį į Daržo augalų selekcijos sektoriaus moksliniusdarbus bei bandymų technikėms: L. Astapenko, G. Rukienei, E. Žebrauskienei,V. T. Strankauskienei, A. Ramanauskienei. Už nuoširdų darbą norime padėkoti šiuometu dirbančioms techninio personalo darbuotojoms J. Nėniūtei, R. Petkevičieneibei L. Kazlauskienei. Dėkojame visiems bendraautoriams iš LAMMC ir kitų moksloir studijų institucijų bei užsienio už kūrybinį bendradarbiavimą. Taip pat dėkojameVMSF, LMT (projekto Nr. SVE–02/2011) ir kitoms institucijoms bei organizacijomsuž finansinę pagalbą moksliniams tyrimams atlikti.Gauta 2013 08 23Parengta spausdinti 2013 09 27Literatūra1. Armolaitienė J. 1997 b. Burokėlių veislė ‘Nevėžis’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 52–56.2. Armolaitienė J. 1999 b. Burokėlių veislė ‘Vytėnų bordo’. Sodininkystė ir daržininkystė,18(2): 60–65.3. Armolaitienė J. 1997 a. Morkų veislė ‘Garduolės 2’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 47–51.4. Armolaitienė J. 1999 a. Morkų veislė ‘Vytėnų nanto’. Sodininkystė ir daržininkystė,18(1): 57–61.5. Bartkaitė O., Bobinas Č. 2002. Sources, development and achievements of vegetablebreeding. Žemdirbystė, 78(2): 235–244.6. Bartkaitė O., Bobinienė M., Dambrauskas E., Karklelienė R., Kamštaitytė D.,Maročkienė N., Petronienė O. D. 2002. Evaluation of genetic resources of vegetablesand identification of donors. Biologija, 4 (priedas): 31–35.7. Bartkaitė O. 1998. Daržo augalų selekcijos metodai ir darbo rezultatai. Augalųselekcija. Vilnius.78


8. Bartkaitė O. 2004. Hibridinių pomidorų sėklininkystė, kai sterilus moteriškasiskryžminimo komponentas. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 98–102.9. Bartkaitė O. 2001. Investigation of genetic resources of Lithuanian vegetables.Biologija, 4: 73–76.10. Bartkaitė O., Jankauskienė J. 1998. Pomidorų hibridas ‘Sveikutis’ F 1.Sodininkystė ir daržininkystė, 17(1): 61–68.11. Bartkaitė O. 1997. Pomidorų hibridas ‘Pirmutis’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 63–71.12. Bartkaitė O. 2002. Pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) hibridas ‘Vaisa’.Sodininkystė ir daržininkystė, 21(2): 32–37.13. Bartkaitė O. 2003. Pomidorų ‘Vaisa’ F 1sėklininkystė. 2002 metais baigtų mokslotiriamųjų darbų trumpi pranešimai. Babtai, 75–76.14. Bobinas Č., Bartkaitė O. 2001. Achievements and perspectives of vegetablebreeding in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 27–36.15. Bobinas Č. 1999. Daržo augalų sėklininkystė. Babtai.16. Bobinas Č. 2005. Horticulture development perspectives in Lithuania and theproblems of vegetable quality improvement. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 3–10.17. Bobinienė M. 2002. Kopūstinės daržovės. Ūkininko patarėjas, Kaunas.18. Brazaitytė, A., Bartkaitė O., Wierzbicka B., Franck, A. 2002. Investigation oftolerance of different tomato genotypes to low temperature according to leafpigmentation. Biologija, 4: 27–30.19. Dambrauskas E. 1997. Agurkų auginimas. Babtai.20. Dambrauskas E. 2001 a. Agurkų hibridai ‘Krukiai’ ir ‘Žalsviai’. Sodininkystė irdaržininkystė, 20(1): 76–82.21. Dambrauskas E. 1998. Agurkų veislė ‘Kauniai’. Sodininkystė ir daržininkystė,17(4): 75–79.22. Dambrauskas E. 2001 b. Trumpavaisiai partenokarpiniai agurkai ‘Pūkiai’ F 1,‘Troliai’ F 1ir ‘Ulonai’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 32–41.23. Dambrauskienė E., Karklelienė R. 2009. Trąšų įtaka rausvažiedės ežiuolės(Echinacea purpurea (L.) Moench) produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė,28(4): 173–179.24. Dambrauskienė E., Karklelienė R., Viškelis P. 2010 a. Ekologiškų trąšų įtakavaistinio čiobrelio žolės derliui ir biocheminei sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė,29(1): 73–79.25. Dambrauskienė E., Karklelienė R., Viškelis P., Rubinskienė M. 2010 b.Ekologiškų trąšų įtaka vaistinių augalų produktyvumui ir kokybei. Sodininkystėsir daržininkystės mokslo tyrimai, 23: 189–193.26. Dambrauskienė E., Rubinskienė M., Viškelis P., Karklelienė R. 2011. Lapiniųpetražolių biocheminė vertė. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(1): 55–60.27. Dambrauskienė E., Viškelis P., Karklelienė R. 2008. Productivity and biochemicalcomposition of Mentha piperita L. of different origin. Biologija, 54(2):105–107.79


28. Gaučienė O. 1998. Daržo augalų veislių kūrėjai. Augalų selekcija. Vilnius.29. Gaučienė O. 2001. Morkos. LSDI, Babtai, Kauno r.30. Gaučienė O. 1997. Morkų hibridas ‘Svalia’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 57–62.31. Gaučienė O. 1996. Morkų linijų su citoplazminiu vyrišku sterilumu sukūrimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 34–42.32. Gaučienė O., Viškelis P., Karklelienė R. 1999. Nutritional value of hybrids inrelation to oriental varieties of carrots. Umbelliferae improvement Newsletter.Madison, USA, 23–26.33. Gaučienė O., Viškelis P. 2001. Morkų (Daucus carota L.) hibridas ‘Skalsa’.Sodininkystė ir daržininkystė, 20(1): 69–75.34. Jankauskienė J., Brazaitytė A., Bobinas Č., Duchovskis P. 2013. Effect oftransplant growth stage on tomato productivity. Acta scientiarum Polonorum,Hortorum cultus, 12(2): 143–152.35. Juškevičienė D., Bobinas Č. 2005. Peculiarities of edible onion production andresearch in Lithuania. Vegetable crops research bulletin, 62: 29–37.36. Juškevičienė D., Stanys V., Bobinas Č. 2005. Gynogenesis pecularities ofAllium L. vegetables grown in Lithuania. Biologija, 3: 6–9.37. Juškevičienė D., Stanys V., Duchovskis P. 2006. Augalų donorų auginimo sąlygųįtaka valgomojo svogūno ginogenezės dažniui neapvaisintų žiedų kultūroje.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 130–136.38. Juškevičienė D., Stanys V. 2007. Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ginogenezėir homozigotinių linijų kūrimas. Sodininkystės ir daržininkystės mokslotyrimai, 20: 180–187.39. Juškevičienė D. 2006. Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ginogenezė ir homozigotiniųlinijų kūrimas: daktaro disertacija. Babtai.40. Kamštaitytė D., Bobinas Č. 2004. Onion production and research in Lithuania.Vegetable crops news. Skierniewice, 38: 53–60.41. Kamštaitytė D. 2002. Pathways of onion regeneration via flower and ovary culture.Žemdirbystė, 78(2): 245–250.42. Kamštaitytė D., Stanys V. 2004 b. Augimo reguliatorių įtaka valgomųjų svogūnų(Allium cepa L.) morfogenezei izoliuotųjų žiedų kultūroje. Sodininkystė ir daržininkystė,23(4): 52–57.43. Kamstaityte D., Stanys V. 2004 a. Micropropagation of onion (Allium cepa L.).Biology: Acta universitatis Latviensis, 676: 173–176.44. Karklelienė R., Bobinas Č. 2008. Daržovių selekcijos raida ir pasiekimai.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 165–177.45. Karklelienė R., Bobinas Č. 2009. Genetic Analysis of Productivity andMorphological Traits of Edible Carrot (Daucus sativus Röhl.). Proceedings ofthe Fourth Balkan Symposium on Vegetables and Potatoes, 1: 261–266.46. Karklelienė R., Bobinas Č., Radzevičius A. 2008 a. Combining ability of biochemicalcomposition in carrots (Daucus sativus Röhl.). Овощеводство. Минск,14: 48–54.80


47. Karklelienė R., Bobinas Č., Stanienė G. 2005 b. Combining ability of morphologicaltraits and biochemical parameters in carrot (Daucus sativus Röhl.) CMSlines. Biologija, 15–18.48. Karklelienė R. 2002 a. Combining ability of carrot storage durability and diseaseresistance. Žemdirbystė, 78: 259–263.49. Karklelienė R. 2003. Combining ability of morphological and anatomical traitsin carrot (Daucus carota L. ssp. sativus (Hoffm.)). Žemės ūkio mokslai, 2: 60–65.50. Karklelienė R., Dambrauskienė E., Radzevičius A. 2008 b. Evaluation of themorphological, physiological and biochemical parameters of edible carrot(Daucus sativus Röhl.). Biologija, 54(2): 101–104.51. Karklelienė R., Deimantavičienė R. 2006. Biohumusas ir ekologinė daržininkystė.Babtai.52. Karklelienė R., Duchovskienė L., Dambrauskienė E., Bobinas Č. 2007 a.Investigation of productivity of seed stalks of edible carrot and red beetLithuanian cultivars. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 198–207.53. Karklelienė R. 2005. Evalution of productivity signs and susceptibility to alternariosisof carrot (Daucus sativus Röhl.) selection material. Sodininkystė irdaržininkystė, 24(3): 171–177.54. Karklelienė R., Juškevičienė D., Viškelis P. 2007 c. Productivity and quality ofcarrot (Daucus sativus Röhl.) and onion (Allium cepa L.) cultivars and hybrids.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 208–216.55. Karklelienė R., Maročkienė N., Petronienė O. D., Bobinas Č. 2005 a.Investigation of reproduction features of the main vegetable Lithuanian varieties.Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4): 129–135.56. Karklelienė R., Maročkienė N., Radzevičius A., Bobinas Č., Dambrauskienė E.,Duchovskienė L., Brazaitytė A. 2009b. Valgomosios morkos, raudonojo burokėlioir valgomojo svogūno veislių reprodukcinių savybių tyrimai ex situ.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 85–94.57. Karklelienė R. 2000. Morkų cheminės sudėties paveldėjimo dėsningumai.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 65–72.58. Karklelienė R. 2001. Morkų (Daucus carota L.) kombinacinės galios ir kiekybiniųpožymių paveldėjimo įvertinimas: daktaro disertacija. Babtai.59. Karklelienė R. 2001. Morkų (Daucus sativus Röhl.) produktyvumo ir cheminėssudėties genetinė analizė. Žemės ūkio mokslai, 3: 45–50.60. Karklelienė R. 2006 a. Morkų ir burokėlių lietuviškų veislių bei hibridų ypatumaiekologinėje ir intensyvioje daržininkystėje. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 193–200.61. Karklelienė R. 2002 b. Morkų lapų skaičiaus kombinacinė galia. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(4): 135–137.62. Karklelienė R. 1999. Morphological characters inheritance and estimation ofcombining ability in carrots. Biologija, 3: 42–44.81


63. Karklelienė R., Petronienė O. D., Viškelis P. 2003. Changes of biochemical indicesin root crops of Lithuanian varieties and hybrids. Sodininkystė ir daržininkystė,22(4): 178–189.64. Karklelienė R., Radzevičius A., Bobinas Č., Duchovskienė L. 2007 b.Ekologiškai augintų burokėlių veislių bei hibridų produktyvumas ir šakniavaisiųkokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 45–51.65. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Duchovskienė L.,Bobinas Č., Kavaliauskaitė D. 2009 a. Reproduction features of organicallygrown edible carrot (Daucus sativus Röhl.) of Lithuanian cultivars. AgronomyResearch, 7 (special issue 1): 305–310.66. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Survilienė E., Bobinas Č.,Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D., Bundinienė O. 2012 a. Root yield, qualityand plant resistance to diseases of organically grown carrot hybrids and cultivars.Žemdirbyste-Agriculture, 99 (4):393–398.67. Karklelienė R., Radzevičius A., Maročkienė N., Dambrauskienė E.,Duchovskienė L. 2012 b. Paprastojo krapo (Anethum graveolens L.) produktyvumovertinimas ir veislių parinkimas ekologiniams ūkiams. Sodininkystė irdaržininkystė, 31(1–2): 50–54.68. Karklelienė R., Rubinskienė M., Viškelis P. 2009 c. Ekologiškai augintų skirtingosunokimo moliūgų biologinės ir ūkinės savybės. Žemdirbystė-Agriculture,96(4): 209–217.69. Karklelienė R., E. Survilienė, N. Maročkienė, E. Dambrauskienė, A. Radzevičius,L. Duchovskienė 2010. Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ekologiškai auginamųveislių derlius ir kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(2): 33–41.70. Karklelienė R., Survilienė E., Žurbenkienė V. 2007. Ekologinės sėklininkystėspradžiamokslis. Tytuvėnai.71. Karklelienė R. 2008. Šakniavaisių daržovių lietuviškos selekcijos veislių beihibridų ūkinės ir biologinės savybės. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 179–187.72. Karklelienė R. 2006 b. Valgomosios morkos ūkinių ir biologinių savybių įvertinimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 110–115.73. Karklelienė R., Viškelis P. Radzevičius A., Duchovskienė L. 2009 d. Evaluationof Productivity and Biochemical Composition of Perspective Red Beet breedingNumber. Proceedings of the Fourth Balkan Symposium on Vegetables andPotatoes, 1: 255–260.74. Karklelienė R., Viškelis P. 2004. Ridikėlių (Raphanus sativus L. var. sativus)veislių ir biocheminės sudėties įvertinimas lauko sąlygomis. Sodininkystė ir daržininkystė,23(4): 46–51.75. Karklelienė R., Viškelis P., Rubinskienė M. 2008 c. Growing, yielding and qualityof different ecologically grown pumpkin cultivars. Sodininkystė ir daržininkystė,27(2): 401–410.76. Karklelienė R. 1998. Wykorzystanie miejscowych zasobow genetycznych whodowli marchwi. Ogolnopolskim Sympozjum nt. Ekologiczne aspekty produkcjiogrodniczej. Poznan. Poland, 95–99.82


77. Karpavičienė B., Juškevičienė D. 2005. Allium germplasm in Lithuania. Reportof a vegetables network. International Plant Genetic Resources Institute, Rome,34–36.78. Kviklienė N. 1995. Ankštinių daržovių auginimas. LSDI, Babtai, Kauno r.79. Kviklienė N. 1994. Česnakų auginimas. LSDI, Babtai, Kauno r.80. Kviklienė N. 2002. Krienų auginimas. Akademija, Kėdainių r.81. Lietuviškos daržovių veislės. 1997. O. Gaučienė (sudaryt.). Babtai, Kauno r.82. Maročkienė N., Bobinas Č., Karklelienė R., Radzevičius A. 2008. Įvairių rūšiųdaugiamečių svogūnų morfologinių rodiklių palyginimas: mokslinės ataskaitinėskonferencijos medžiaga. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 21:125–130.83. Maročkienė N. 2010. Daugiamečių česnakų įvairių rūšių biologinių savybių tyrimas.Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas:mokslinių straipsnių rinkinys. Kauno kolegijos leidybos centras,Mastaičiai, 1(6): 104–109.84. Maročkienė N. 2006 b. Dauginimo galimybės ir tankumo įtaka daugiamečiųčesnakų augimui ir derliui. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 19:103–107.85. Maročkienė N. 2005. Evaluation of productivity and quality of annual paprika(Capsicum annuum L.) cultivars. Sodininkystė ir daržininkystė, 17.86. Maročkienė N. 2011. Įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų morfologiniųrodiklių įvertinimas. Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento, technologijųir aplinkos optimizavimas: mokslinių straipsnių rinkinys. Kauno kolegijos leidyboscentras, Mastaičiai, 1(7): 47–52.87. Maročkienė N., Karklelienė R., Bobinas Č. 2009. Saldžiosios paprikos veislės‘Alanta’ biologinių ūkinių savybių įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė,28(1): 127–134.88. Maročkienė N., Karklelienė R., Juškevičienė D., Radzevičius A. 2012 a.Laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) vietinių ir introdukuotų pavyzdžiųmorfobiologinių rodiklių vertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(3-4): 59–65.89. Maročkienė N., Karklelienė R., Radzevičius A. 2010. Baklažano (Solanom melongenaL.) veislių biologinių ūkinių savybių įvertinimas pavasariniuose nešildomuosešiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 75–81.90. Maročkienė N., Markevičienė L. 2012. Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicumL.) agrobiologinės ypatybės. Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento,technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunokolegijos leidybos centras, Mastaičiai, 3(8): 61–65.91. Maročkienė N., Markevičienė L. 2009. Valgomosios dumplūnės (Physalis ixocarpaBort.) augimo trukmės ir produktyvumo įvertinimas. Dekoratyvinių irsodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: moksliniųstraipsnių rinkinys. Kauno kolegijos leidybos centras, Mastaičiai, 50–53.83


92. Maročkienė N., Radzevičius A., Karklelienė R., Juškevičienė D. 2012 b.Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) veislių tinkamumas šviežios žolėsderliui išauginti lauko sąlygomis. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(3–4): 67–75.93. Maročkienė N. 2006 c. Saldžiosios paprikos produktyvumas nešildomuose pavasariniuosešiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 177–185.94. Maročkienė N. 2006 a. Saldžiosios paprikos veislių ir hibridų biologinių ūkiniųsavybių palyginimas. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 19:97–102.95. Maročkienė N. 2007. Topinambo (Heliantus tuberosus L.) morfologinių rodikliųir gumbų produktyvumo įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1):102–107.96. Maročkienė N. 2008. Valgomosios dumplūnės (Physalis ixocarpa L.) integruotųveislių produktyvumo įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 115–121.97. Pekarskas J., Šileikienė D., Grigalavičienė I., Karklelienė R., Granstedt A.2011. The Effect of Organic Certified Materials on the Tendency of Yield andQuality Index of Potatoes. Proceedings of the fifth international scientific conferenceRURAL DEVELOPMENT 2011. 24–25 November 2011, AleksandrasStulginskis University, Akademija, Kaunas distr., Lithuania, 200–205.98. Petraitytė N., Karklelienė R., Maročkienė N. 2005. Umbellifer genetic resourcesin Lithuania. Report of a Vegetables Network (IPGRI), 75–77.99. Petronienė O. D. 2003. Ankstyvosios brandos burokėlių morfologiniai požymiaiir jų paveldėjimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 125–132.100. Petronienė D. 2001 b. Burokėlių biologija ir auginimas. Akademija, Kėdainių r.101. Petronienė O. D. 2004. Daržininkystė. Akademija, Kėdainių r.102. Petronienė O. D., Duchovskienė Z. 2002. Generative development of cylindricred beet from differently matured mother plants. Žemdirbystė, 78(2): 251–258.103. Petronienė D. 2001 a. ‘Ilgiai’ – nauja raudonųjų burokėlių veislė. Sodininkystėir daržininkystė, 20(2): 42–47.104. Petronienė O. D. 2005. Inheritance of red beetroot yield and morphological features.Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 163–170.105. Petronienė D. 2000. ‘Joniai’ – nauja burokėlių veislė. Sodininkystė ir daržininkystė,19(1): 81–86.106. Petronienė O. D. 2002. Raudonųjų burokėlių generatyvinės raidos rodiklių kitimoįvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(4): 119–126.107. Petronienė O. D., Tamošiūnienė R. 2004. Evaluation of red beet working collectionsand donor material in Lithuania. Report of a Working Group on Beta andWorld Beta Network (IPGRI), 114–116.108. Petronienė D., Viškelis P. 2004. Biochemical composition and preservation ofvarious red beet cultivars. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 89–97.109. Petronienė O. D., Viškelis P. 2005. Įvairių veislių, tipų ir grupių raudonųjų burokėlių(Beta vulgaris L.) biocheminė sudėtis. Maisto chemija ir technologija,38(2): 42–47.84


110. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Maročkienė N. 2007 a. Vaisiniųdaržo augalų lietuviškų veislių reprodukcinių savybių tyrimai. Sodininkystė irdaržininkystė, 26(2): 45–51.111. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Sakalauskienė S., Duchovskis P.2007 b. Valgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.) veislių fiziologiniųir morfologinių rodiklių įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4):45–51.112. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Viškelis P. 2009 a. Nutrition qualityof different tomato cultivars. Žemdirbystė-Agriculture, 96(4): 67–75.113. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Viškelis P. 2008. Valgomojo pomidoro(Lycopersicon esculentum Mill.) lietuviškų ir baltarusiškų veislių vaisiųbiocheminių savybių tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 107–114.114. Radzevičius A., Karklelienė R., Viškelis P., Bobinas Č., Bobinaitė R.,Sakalauskienė S. 2009 b. Tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) fruit qualityand physiological parameters at different ripening stages of Lithuanian cultivars.Agronomy Research, 7 (special issue 2): 712–718.115. Radzevičius A. 2011. Pomidorų veislių įvertinimas ir atranka heteroziniams hibridamskurti: daktaro disertacija. Babtai.116. Radzevičius A., Viškelis J., Karklelienė R., Bobinas Č., Maročkienė N. 2010.Skirtingos spalvos pomidorų vaisių biocheminės savybės. Sodininkystė ir daržininkystė,29(4): 67–76.117. Radzevičius A., Viškelis J., Karklelienė R., Bobinas Č., Maročkienė N. 2011.Vynuoginių pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill. var. Cerasiforme (Dunal)A. Gray) derlingumas ir biocheminės savybės. Sodininkystė ir daržininkystė,30(3–4): 63–73.118. Radzevičius A., Viškelis P., Karklelienė R., Viškelis J., Bobinas Č.,Dambrauskienė E., Sakalauskienė S. 2012 a. Tomato ripeness influence on fruitquality. World Academy of science, engineering and technology (WASET), 64:653–656.119. Radzevičius A., Viškelis P., Viškelis J., Rubinskienė M., Karklelienė R.,Maročkienė N., Juškevičienė D. 2012 b. Sėjos laiko įtaka pomidorų veislės‘Tamina’ derliui ir jo kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(3–4): 37–46.120. Rubinskienė M., Viškelis P., Karklelienė R., Bobinaitė R. 2009. Quality of ecologicallygrown pumpkin fruits. Сб. науч. трудов. Успехи сельского хозяйства.КГТУ. Калининград, 229–235.121. Rubinskienė M., Viškelis P., Maročkienė N., Dambrauskienė E. 2003. Assessmentof zucchini as raw material for processing. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(4):197–206.122. Sakalauskienė S., Karklelienė R., Radzevičius A., Bobinas C., Brazaitytė A.,Sakalauskaitė J., Viškelis P., Samuolienė G., Duchovskis P., Pinikienė J. 2012.Effect of Ocimum basilicum L. biological preparation on tomato fruit qualitygrown in greenhouse. Acta horticulturae (ISHS), 952: 821–825.85


123. Tarvydienė A., Petronienė O. D. 2003. Raudonųjų burokėlių derlius ir biocheminėsudėtis Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos agroklimatinėse zonose.Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 108–120.124. Visockienė G., Jankauskienė J. 2000. Pomidorų ‘Milžinai‘ ir ‘Rutuliai‘ veislės.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): 48–53.125. Visockienė G. 1989. Jaunajam daržininkui. Šviesa, Kaunas.126. Visockienė G. 2003. Pomidorai. Kaunas.127. Visockienė G. 1998 a. Pomidorai lauke ir pavasariniuose šiltnamiuose. LSDI,Babtai, Kauno r.128. Visockienė G. 1993. Pomidorų sėklų auginimas. LSDI, Babtai, Kauno r.129. Visockienė G. 1998 b. Pomidorų veislės ‘Aušriai‘ ir ‘Svara‘. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(1): 69–74.130. Visockienė G. 1998 c. Pomidorų veislės ‘Dručiai‘ ir ‘Laukiai‘. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(4): 80–84.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2013. 32(3–4).Overview of vegetable breeding researchR. Karklelienė, A. Radzevičius, D. Juškevičienė, N. Maročkienė, Č. BobinasSummaryThis paper provides 25 years overview of vegetable breeding researches at the Institute ofHorticulture, LRCAF. Vegetable breeding research work was carried out in following programs:“Horticulture: agrobiological basics and technology” and “Agriculture and forest plant geneticsand genotypes targeted replacement”. Applying hybridization, evaluation of breeding material,directional selection and long-term selection methods from the local population samples, therewere developed new cultivars and hybrids.49 new vegetable cultivars and hybrids were created since 1987 and the result of allbreeding work – more than 70 cultivars of vegetables and rare plants. In 2003–2013 investigationswere carried out in Poland and the result determines that Lithuanian cultivars wereincluded in the EU Common Catalogue of Agricultural Plant and Vegetable Varieties. 36 vegetablecultivars and hybrids were included in the National Plant Variety List and EU CommonCatalogue of Agricultural Plant and Vegetable Varieties until 2013. More than 60 speciesare grown in the collection of rare vegetable and spice plants. Technologies of their growingand propagation are investigated, suitable plants for Lithuanian climate are selected and seedpropagation is performed.Key words: breeding, cultivars, hybrids, vegetable.86


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Integruoto lauko ir šiltnamių daržovių auginimotyrimai ir technologijų modeliavimasOna Bundinienė, Roma Starkutė, Julė Jankauskienė,Danguolė Kavaliauskaitė, Vytautas ZalatoriusLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, Babtai, LT-54333 Kauno r.Straipsnyje apžvelgiami LAMMC SDI Daržininkystės technologijos sektoriuje per 25metus atlikti svarbiausi moksliniai darbai, skirti integruotam lauko ir šiltnamių daržoviųauginimui tirti bei technologijoms kurti. Sektoriuje tiriama įvairių agrotechninių veiksnių(sėjomainos, priešsėliai, dirvos dirbimas, tręšimas, apsaugos nuo piktžolių priemonių naudojimas,substratų, augalų sodinimo tankio parinkimas) įtaka lauko ir šiltnamio daržovių,vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų agrobiologiniams rodikliams, siekiant sumažintienergijos, mitybinių medžiagų, pesticidų sąnaudas, pagerinti produkcijos kokybę ir išsiaiškintidirvožemio agrofizikinių ir agrocheminių savybių bei aplinkos taršos pokyčius, kuriamosnaujos ir tobulinamos esamos integruotos ir ekologiškos auginimo technologijos.Reikšminiai žodžiai: agrotechnika, aromatiniai ir prieskoniniai augalai, daržovės,ekologija, herbicidai, šiltnamiai, technika, tręšimas.Įvadas. Daržovių augintojų tikslas – išauginti didelį bendrąjį derlių ir gauti didelęprekinio derliaus išeigą, patirti kuo mažiau laikymo nuostolių ir laikymo metuišlaikyti gerą vidinę ir išorinę produkcijos kokybę (Sakalauskas, Zalatorius, 1998).Amerikiečių ekonomistų skaičiavimų duomenimis, atskirų veiksnių įtaka derliui pasiskirstotaip: trąšų – 41 %, herbicidų – 20 %, hibridinės sėklos – 8 %, drėkinimo –5 %, meteorologinių sąlygų – 15 %, kitų priežasčių – 11 % (Min. trąšos, 1973). Tinkamasdaržovių tręšimas, daržo sėjomainų sudarymas, apsauga nuo ligų, kenkėjų irpiktžolių, dirvos dirbimas laiku, tinkamos technikos panaudojimas, mikroklimatosudarymo ir jo reikšmės atviro ir uždaro grunto daržovėms įvertinimas – tai uždaviniai,kurie tiek buvo aktualūs daržininkystės tyrimų pradžioje, tiek išlieka aktualūsdabar.Daržovių agrotechnikos tyrimai pradėti 1927 m. Žemės ūkio akademijos mokomajamedarže ir Fredos sodininkystės mokykloje, o 1938 m. gegužės 1 d. buvoįkurta bandymų stotis Dotnuvoje su filialais Joniškėlyje ir Samališkėse. 1940 m. jibuvo perkelta į Vytėnus prie Kauno, o 1961 m. – į Babtus ir 1987 m. reorganizuota įinstitutą (Bobinas, 2002, 2008; Palaima, 1988; Švirinas, 1988).87


Darbo tikslas – aptarti ir apibendrinti institute (bandymų stotyje) atliktus laukoir šiltnamių daržovių, vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų auginimo tyrimus.Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti įvairių rūšių daržovių,aromatinių ir vaistinių augalų pasėliuose. Tyrinėjant lauko ir šiltnamio daržovių,aromatinių ir vaistinių augalų auginimo klausimus atlikti vegetaciniai, tikslieji laukoir gamybiniai bandymai. Šiltnamio daržovių – salotų, ridikėlių, agurkų, pomidorų,saldžiųjų paprikų – auginimo technologijų tyrimai atlikti inspektuose, stikludengtuose žieminiuose gruntiniuose, polietileno plėvele dengtuose pavasariniuose irdviguba polimerine plėvele dengtuose šiltnamiuose.Tyrimų metu atlikti augalų biometriniai matavimai, derliaus apskaita, skirstantderlių į standartinį ir nestandartinį bei nustatant standartinio derliaus išeigą, nustatytaslauko daržovių pasėlių piktžolėtumas, skirstant piktžoles į vienaskiltes ir dviskiltes,vienametes ir daugiametes.Tiriant panaudotų priemonių (priešsėliai, sėjomainos, žemės dirbimas, tręšimobūdai, trąšų formos ir normos, herbicidų panaudojimo būdai ir normos) įtaką daržoviųir aromatinių bei vaistinių augalų produktyvumui, jų biocheminei, cheminei sudėčiai,dirvožemio produktyvumo rodikliams buvo atlikti įvairūs laboratoriniai tyrimai: nustatytidirvožemio agrofizikiniai ir agrocheminiai rodikliai, atliktos augalų fiziologinės,biocheminės ir cheminės sudėties analizės, nustatyti herbicidų likučiai daržovėse beiaromatiniuose ir vaistiniuose augaluose.Bandymų laukų dirvožemiai, karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai –IDg8-k (Calc(ar)i / Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc), gerai sukultūrinti, pagalgranuliometrinę sudėtį – priesmėliai arba lengvi priemoliai ant lengvų ar vidutiniosunkumo priemolių.M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Normaliai šilti buvo 1996, 1998 ir 2005 m.vegetacijos laikotarpiai, aukštesnė nei daugiametė vidutinė oro temperatūra buvo1988, 1989, 1992, 1995, 1997, 2006, 2010, 2011 ir 2012 metų vegetacijos laikotarpiais.Karšta buvo 1994, 1999, 2001 ir 2002 m., o vėsu – 1990, 2004 ir 2007, 2008,2009 m. vegetacijos laikotarpiu. Normaliai drėgni buvo 1996, 1997, 2000, 2003 m.,sausi – 1988, 1991,1992, 1994, 1995, 1998, 1999, 2002, 2005, 2008 m., šlapi – 1989,1990, 2001, 2004, 2006 ir 2007, 2010, 2011 ir 2012 m. vegetacijos laikotarpiai.Rezultatai ir aptarimas. D a r ž o v i ų a g r o t e c h n i k o s t y r i m a i. Kuriantlauko daržovių auginimo technologijas, pirmaisiais bandymais buvo tiriamadaržovių veislės, sodinimo (sėjos) atstumai ir sėklos normos, sodinimo būdai, apsaugosnuo piktžolių priemonių panaudojimas (Kviklienė, Baranauskienė, 1988; Bobinas,2002, 2008).Institute atlikta daug ilgalaikių stacionarių sėjomainų tyrimų. Sėjomaina yrapranašesnė už augalų auginimą vienoje vietoje. Atsėliuojamų daržovių derlius mažėja,plinta ligos ir piktžolės (Bulotienė, Visockis, 1988; Bulotienė, Staugaitis, 2000;Starkutė ir kt., 2008).Vykdant mokslinių tyrimų ir mokymų programą ,,Integruotas lapinių daržoviųauginimas ištisus metus, siekiant aprūpinti gyventojus produkcija ištisus metus“ buvosukurtos ir įdiegtos į gamybą Pekino kopūstų ir lapinių daržovių auginimo, derliausėmimo ir prekinio ruošimo mechanizuotos technologijos (Staugaitis, Starkutė, 1999 a,1999 b, 2000, 2001; Staugaitis ir kt. 2004 b). Tęsiant lapinių daržovių auginimo88


ištisus metus tyrimus buvo ieškota galimybių gauti ankstyvą svogūnų derlių, tiriantsėjos ir derliaus nuėmimo terminus (Starkutė, Zalatorius, 2006), svogūnų, auginamųiš sėjinukų ir iš sėklų, agrotechniką: sėjos schemas ir išsėjimo normas, veisles ir hibridus(Barkauskienė, 2005, 2002 a, b, c), sėjinukų subrendimo paankstinimo būdus,azoto normas ir jų įtaką ropelių kokybei ir laikymuisi (Čižauskas, 2003; Čižauskas,Brazaitytė, 2003; Čižauskas, Viškelis, 2002; Čižauskas ir kt., 2002; Juškevičienė ir kt.,2006). Daug tyrimų atlikta burokėlių agrobiologinio potencialo parametrams nustatytiLietuvos agroklimato sąlygomis ((Bobinas ir kt., 2002; Tarvydienė, 2004; Tarvydienė,Petronienė, 2003; Tarvydienė ir kt., 2003, 2004 a, b; Staugaitis, Tarvydienė, 2004;Staugaitis ir kt, 2004 a).Dirvos paruošimo ir pasėlių priežiūros derinimas sėjomainoje – svarbus derliausdidinimo ir dirvožemio derlingumo gerinimo veiksnys (Visockis ir kt., 1997;Zinikevičiūtė ir kt., 1997; Kavaliauskaitė, Bobinas, 2005).Daug tyrimų atlikta tiriant vaistažolių auginimą intensyviose ir ekologinėse sistemose(Viškelis ir kt., 2003). Auginant vaistinį valerijoną Lietuvoje, rekomenduojamaaugalus sodinti 70 cm tarpueiliais, paliekant tarp jų 20–30 cm, jei sėjama tiesiai įlauką, arba 30–40 cm sodinant daigais. Auginant didelius valerijonų plotus sunkesnėsedirvose, rekomenduojama daigus sodinti ant vagų, profiliuotame paviršiuje, kadžiemojantys augalai mažiau nukentėtų nuo drėgmės pertekliaus. Auginant dideliusplotus, pravartu turėti stacionarias šaknų plovimo aikšteles, o plauti šakninių daržoviųplovimo mašinomis (Dambrauskienė ir kt., 2013 a, b).D a r ž o v i ų m e c h a n i z u o t o a u g i n i m o t e c h n o l o g i j ų t y r i m a i.1988 m. prie Daržovių agrotechnikos skyriaus įkurtas Daržininkystės mechanizacijossektorius per trumpą laiką sukūrė ir pagamino mašinas (vagų formavimo mašina,pneumatinė universali daržovių sėjamoji), kuriomis pagal naują technologiją morkosauginamos vagotoje dirvoje. Buvo atlikti morkų auginimo lygiame ir vagotame paviršiujeauginimo technologijų palyginimo (Sakalauskas, Zalatorius, 1998), morkų sėjosbūdų, normų ir laiko parinkimo, auginant vagotoje dirvoje, tyrimai (Zalatorius, 1999;Zalatorius, Zalatoriūtė, 2005; Zalatorius ir kt., 1998 a, b, 2006; Залаторюс ir kt., 2008;Orentienė ir kt., 1998), nustatytas ant vagų augintų morkų šakniavaisių biometriniųmatmenų tinkamumas prekiniam derliui (Sakalauskas ir kt., 2005).Sektoriaus darbuotojai prisidėjo kuriant vaistinių augalų pramoninio auginimomechanizuotas technologijas ir parengė vaistažolių auginimo rekomendacijas, sukūrėvaistinių ramunių ir universalią vaistažolių sėjamąsias, pritaikė ir rekonstravo sodinamąjąbei derliaus nuėmimo kombainą. 2005 m. rekomendacijas įdiegė vaistinių augalųūkyje UAB „Herbitum Balticum“ (Дамбраускене ir kt., 2008; Lietuvos .., 2008).L a u k o d a r ž o v i ų t r ę š i m o t y r i m a i. Plati mokslinė veikla buvo vykdomaįvairiais lauko daržovių tręšimo ir augalų mitybos klausimais (Bundinienė, 2008;Jurkšaitis, Lankauskas, 1991). Daržovių sėjomainoje tirtas mineralinių bei organiniųtrąšų efektyvumas, mitybinių medžiagų balansas ir dinamika dirvožemyje bei augalevykstantys fiziologiniai procesai. Siekiant optimizuoti tręšimą buvo atlikti daržoviųtręšimo pagal dirvoje ir augaluose esantį azoto kiekį tyrimai (Karitonas, Staugaitis,1998, 1998 b; Karitonas, 1999; Petronis, Petronienė, 1995; Staugaitis, Putelis, 1993;Staugaitis, Jurkšaitis, 1994; Staugaitis, Karitonas, 1998; Staugaitis, Viškelis, 2000,2001, 2002; Staugaitis, Tarvydienė, 2004). Apibendrinti tiksliųjų ir gamybinių tyrimų89


duomenys (Staugaitis, 1995 a, b, 1997 a, b, 1998) parodė, kad pavasarį mineralinioazoto kiekis dirvožemyje daugiausia priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties,agrometeorologinių sąlygų, buvusio priešsėlio ir organinių trąšų, vasarą – nuosuintensyvėjusios mikroorganizmų veiklos, rudenį – nuo to, kuri daržovių rūšis augintair kokia joms azoto norma skirta. Mineralinio azoto mažėja dirvožemio sluosniuigilėjant ir jo kiekio svyravimai labiau priklauso nuo nitratinio, mažiau – nuo amoniakinioazoto kiekio. Daugiausia azoto lieka nuėmus svogūnų derlių, daug – morkų,mažiausiai – vėlyvųjų kopūstų. Didesni jo kiekiai randami dirvožemyje tuo atveju, jeiazoto normos buvo didesnės, negu reikėjo augalų derliui išauginti. Nustatyta optimaliazoto norma svogūnams jų nelaistant (Čižauskas, 2003; Čižauskas, Brazaitytė, 2003;Čižauskas, Viškelis, 2002; Čižauskas ir kt., 2002) ir tinkamiausia liejimo ir tręšimonorma (Bundinienė ir kt., 2012 a, 2011 b).Nitratų kaupimasis augaluose yra natūralus fiziologinis procesas ir priklauso nuoaugalo rūšies, agrotechnikos, taip pat ir tręšimo, meteorologinių sąlygų. Daugiausianitratų kaupiasi tose dalyse, kuriomis juda mitybinės medžiagos (Bagdonaitė, 1995;Staugaitis, Lubytė, 1998; Staugaitis, 1996 b, 1997 c, 1999 a).Daržovių derliui ir kokybei bei laikymuisi įtakos turi ir azoto trąšų formos(Staugaitis ir kt., 1993; Bundinienė ir kt., 2006 a, b, 2009 a, 2012 b; Šikšnianienė ir kt.,2006, 2007 b; Бундинене, Бобинас, 2006; Zaborskienė ir kt., 2009).Azoto trąšos teigiamai veikia vaistažolių (vaistinių čiobrelių, vaistinių šalavijų irpipirmėčių) derlių ir neturi įtakos kiekybinei ir kokybinei eterinių aliejų bei chemineisudėčiai (Dambrauskienė ir kt., 2000, 2001, 2007).Vystantis trąšų pramonei, sukurta ir rinkai pateikta nemažai naujų trąšų, tadbuvo svarbu ištirti jų efektyvumą bei įtaką daržovių derliui, kokybei ir laikymuisi(Bundinienė, Zalatorius, 2008; Bundinienė ir kt., 2008 a; Šikšnianienė ir kt., 2007 a).Ilgalaikės intensyvios augalų auginimo technologijos, nenaudojant organinių trąšų,mažina dirvožemio derlumą ir jo biologinį aktyvumą, todėl pirmiausia reikia pasirūpintiorganinėmis trąšomis, kurios gerina dirvos struktūrą ir didina humuso kiekį joje.Kai dirvoje yra pakankamai organinių medžiagų, mineralinės trąšos yra efektyvesnės.Buvo atlikti trąšų su huminėmis medžiagomis (humistaras), kurios ne tik didina derlių,gerina produkcijos kokybę, bet gerina ir dirvožemio savybes bei humuso kokybę,skatindamos mikroorganizmų veiklą, tyrimai (Bundinienė ir kt., 2009 b; Bundinienėir kt., 2009 c; Бундинене ir kt., 2008).Fosforas yra viena pagrindinių mitybinių medžiagų, reikalingų visiems augalamsvisuose jų augimo tarpsniuose, tačiau dirvožemio fosforas labai mažai migruoja,trąšose esantis fosforas taip pat yra nejudrus, todėl tinkamai jo nepaskirsčius dirvojeefektyvumas būna mažas. Fosforo trąšų gebėjimas aprūpinti augalą fosforu priklausonuo trąšų formos, dirvožemio tipo, drėgmės ir temperatūros bei dirvožemio ir trąšostarpusavio sąveikos trukmės. Pakankamas kalio kiekis padidina augalo tolerantiškumąšalnoms, drėgmės trūkumui, atsparumą ligoms bei kenkėjams. Buvo atlikti naujųfosforo ir kalio trąšų Turbo Seed Zn efektyvumo tyrimai morkų (Bundinienė ir kt.,2011 a) ir vaistinio čiobrelio pasėlyje (Dambrauskienė ir kt., 2011).Didžiąją dalį reikalingų mitybinių medžiagų daržovės paima iš trąšų, išbertųruošiant dirvą prieš sėją, kitą dalį – iš dirvožemio. Tačiau augalams augant vis labiaujuntamas mitybinių medžiagų stygius. Todėl, be pagrindinio tręšimo, didelį poveikį90


daržovėms daro papildomas tręšimas per lapus, ypač lietingais arba sausais metais, kaipirmuoju atveju mitybinės medžiagos yra išplaunamos, antruoju – nepasisavinamos(Gaučienė, Viškelis, 1996).Tiriant papildomo juostinio tręšimo įvairiomis tirpiomis trąšomis įtaką daržoviųderliui ir laikymuisi nustatyta, kad tręšiant papildomai tirpiomis kompleksinėmistrąšomis su mikroelementais didėja daržovių derlius, gerėja jų išorinė ir vidinė kokybė,produkcija geriau laikosi (Zalatorius, Viškelis, 2005; Залаторюс ir kt., 2006;Bundinienė ir kt., 2007 a, b; Bundinienė, Zalatorius, 2007; Bundinienė ir kt., 2008 c).Bendradarbiaujant su AB „Achema“ buvo tirtas kalcio ir magnio nitrato tirpaloveiksmingumas svogūnų (Bundinienė ir kt., 2008 b, 2009 e, 2010; Bundinienė, 2010;Bundinienė, Zalatorius, 2010) ir lauko agurkų derliui, kokybei ir svogūnų išsilaikymui(Бундинене ir kt., 2010; Bundinienė ir kt., 2008 b).Boras yra svarbus šakniavaisėms daržovėms (salierams, burokėliams), nes papildomastręšimas boro turinčiomis trąšomis per lapus didina daržovių derlių ir atsparumąligoms, nekeičia biocheminės sudėties ir gerina išsilaikymą (Стаугайтис ir kt., 2004;Dambrauskienė ir kt., 2005; Bundinienė, 2009; Bundinienė ir kt., 2009 d).P i k t ž o l i ų k o n t r o l ė. Agrotechnikos priemonių sistemoje svarbią vietąužima piktžolių kontrolė. Tinkamų herbicidų, jų normų ir mišinių parinkimas –vienas svarbiausių daržininkystės uždavinių, nes tik tokiu atveju pavyksta išlaikytinepiktžolėtus pasėlius iki derliaus nuėmimo (Kviklienė ir Baranauskienė, 1988;Kavaliauskaitė, 2008).Morkos ir burokėliai vegetacijos pradžioje auga lėtai ir nepajėgia stelbti piktžolių,todėl svarbu išnaikinti piktžoles, ypač varpučius. Ištirtas priešvarpinių herbicidųFiuzilado (v. m. fluazifop-p-butilas), Nabu (v. m. setoksidimas), Kusagardo (v. m.aloksidim-sodium), Goltikso (v. m. metamitronas) bei Dualo (v. m. metolachloras)efektyvumas burokėlių pasėlyje, Reiserio (v. m. fluorochloridonas) ir Goltikso – morkųpasėlyje (Zinikevičiūtė ir kt., 1992). Tiriant herbicidų Goltikso 700 SC, PiraminoTurbo (v. m. chloridazonas 520 g l -1 ), Betanalo Eksperto (v. m. fenmedifamas, desmedifamas,etofumezatas) ir jų derinių purškimo laiką burokėlių pasėlyje, nustatyta,kad tirti mišiniai ir deriniai efektyviai naikina piktžoles (Kavaliauskaitė ir kt. 2005 a,b, 2006, 2009 a). Buvo nustatytas piktžolių konkurencijos kritinis periodas burokėliųpasėliuose (Kavaliauskaitė, Bobinas, 2003, 2006). Morkų pasėlyje atlikti herbicidųFenikso (v. m. aklonifenas 600 g l -1 ) (Kavaliauskaitė, 2007; Kavaliauskaitė ir kt.,2009 b), Gezagardo (v. m. prometrinas), Zenkoro (v. m. metribuzinas), Afolono (v. m.linuronas) (Kavaliauskaitė ir kt., 2009 b) veiksmingumo tyrimai parodė, kad naudotiherbicidai veiksmingai sumažino bendrą piktžolių skaičių ir jų orasausę masę.Atlikti piktžolių naikinimo lauko agurkų pasėlyje tyrimai (Zinikevičiūtė,Baleliūnas, 1996 b) parodė, kad Treflanas (v. m. trifluralinas), Devrinolas (v. m. napropamidas)ir Dualas piktžoles naikina iki agurkų vegetacijos pabaigos.Auginant svogūnus iš sėjinukų lengvo priemolio dirvose, kur vyrauja trumpaamžėsdviskiltės piktžolės, svogūnų laiškams užaugus iki 5–10 cm ir piktžolėms masiškaisudygus pasėlį pakanka nupurkšti 0,5 kg ha -1 Totrilo (v. m. joksinilas), išplitustrumpaamžėms dviskiltėms ir vienaskiltėms piktžolėms – 5,0 kg ha -1 Ramrodo (v. m.propachloras) arba 1,3 kg ha -1 Stompo (v. m. pendimetalinas), o laiškams užaugusiki 10 cm, purkšti 0,375 kg ha -1 Totrilo (Zinikevičiūtė, Baleliūnas, 1996 a). Ropinių91


svogūnų pasėlyje veiksmingai piktžoles naikino herbicidai Boxer (v. m. prosulfokarbas800 g l -1 ), Oxyfluorfen (Kavaliauskaitė, 2009 b; Juškevičienė ir kt. 2006).Remiantis tyrimų duomenimis, baltagūžių kopūstų pasėlyje išplitus trumpaamžėmsvienaskliltėms ir dviskiltėms piktžolėms galima naudoti Stompą ir Butizaną(Zinikevičiūtė, Baleliūnas, 1999), gliaudomųjų pupelių pasėlyje – Stompą ir Bazagraną(Zinikevičiūtė, 2001). Auginant kopūstus iš sėklų, plačialapes piktžoles efektyviainaikina Lentagran WP (v. m. pyridate 45 %) (Kavaliauskaitė, 2009 a).Plečiantis verslinėms vaistažolių plantacijoms, piktžoles jose naikinti vis dažniaubūtina cheminiais preparatais, ypač ruošiant apleistus, ilgą laiką nedirbamus laukus(Kavaliauskaitė ir kt., 2008 a). Herbicidas Lontrelas pirmamečių čiobrelių pasėlyjeveiksmingai mažino dviskilčių piktžolių skaičių, nekeitė vaistinės žaliavos biocheminėsir eterinių aliejų sudėties (Kavaliauskaitė ir kt., 2008 b), o herbicidai Stompas 330,Feniksas ir Fiuziladas Forte vaistinių valerijonų pasėlyje iš esmės sumažino bendrąpiktžolių skaičių (Kavaliauskaitė, 2011).E k o l o g i n ė d a r ž i n i n k y s t ė. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute nuolat buvo atliekami ekologiškai auginamų daržovių technologiniai tyrimai(Starkutė, 2008). Ekologinio ūkininkavimo pagrindas yra organinės trąšos: gyvuliųmėšlas, kompostas, ankštiniai augalai, žaliosios trąšos dirvožemyje sukaupto humusobalansui palaikyti ir didinti (Starkutė, Kmitas, 2000; Starkutė ir kt., 2006). Buvo atliktitinkamos sėjomainos ir priešsėlių (Starkutė ir kt., 2006, 2008, 2009 b), tinkamų sėjosir sodinimo schemų bei derliaus nuėmimo laiko parinkimo (Starkutė, Zalatorius, 2006;Zalatorius ir kt., 2005), kenkėjų, ligų ir piktžolių naikinimo ne cheminiais prepartaistyrimai (Duchovskienė ir kt., 2007, 2008, 2009, 2010; Karklelienė ir kt., 2009, 2012).Daug tyrimų atlikta parenkant ekologiškai auginamų daržovių auginimo agrotechniniuselementus, nustatant neigiamų biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką daržoviųauginimui, jų derliui ir produkcijos kokybei (Starkutė, Zalatorius, 2006; Starkutėir kt., 2006).Norint gauti gausų ekologiškai auginamų daržovių derlių, labai svarbu tinkamaiir subalansuotai tręšti, stengiantis patenkinti auginamų daržovių mitybos poreikius,atsižvelgiant į ekosistemos našumo palaikymą (Starkutė ir kt., 2007, 2009 a, b, 2010,2012), o dirvožemio derlumui išsaugoti, jei trūksta mėšlo, naudoti humines medžiagas(Starkutė ir kt., 2011).Š i l t n a m i ų d a r ž i n i n k y s t ė. Šiltnamiuose auginamų daržovių tyrimaiatlikti inspektuose, po laikinomis priedangomis, plėvele dengtuose pavasariniuose irstiklu dengtuose žieminiuose gruntiniuose hidroponiniuose šiltnamiuose (Jakubynaitėir kt., 1992; Kairaitis ir kt., 1990; Petkevičienė, 1988, 1994; Jankauskienė, 2008).Atliekant tyrimus nešildomuose stikliniuose angariniuose ir polietileno plėvele dengtuosearkiniuose šiltnamiuose, parinktos daržovių veislės ir hibridai, tinkami augintinešildomuose stikliniuose šiltnamiuose, nustatytas optimalus jų sodinimo atstumas(Jakubynaitė, 1996, 1999; Jankauskienė, Brazaitytė, 1999; Rimkevičius ir kt., 1999),trąšų normos (Staugaitis, 1992).1997 m. institute pastatyti olandiški „Rovero“ firmos metalinių konstrukcijųilgalaike dviguba polimerine plėvele dengti šiltnamiai (tipai – Multi Rovero 640TR, Rovero 961). 1999 m. pastatyti „Richel“ firmos (Prancūzija) ilgalaike dvigubapolimerine plėvele dengti šiltnamiai (tipas – Multispan 9,60 SR). Šie šiltnamiai plinta92


Lietuvoje, todėl institute atlikti daržovių, auginamų pagal pažangiausią technologiją,agrotechnikos elementų bei daigų ir produkcijos kokybės gerinimo tyrimai (Brazaitytė,Jankauskienė, 2000; Bobinaitė ir kt., 2009; Viškelis ir kt., 2007).Siekiant gauti kuo didesnį daržovių derlių šiltnamiuose, svarbu ne tik taikyti naujastechnologijas, bet ir nustatyti optimalius šiltnamių daržovių auginimo agrotechnikoselementus: parinkti tinkamiausius substratus, sodinimo tankį, tinkamai išauginti daigus(Jankauskienė, 2008).Tyrimais nustatyta, kad šaknų maitinamasis plotas turi įtakos šiltnamiuoseaugintų pomidorų (Petkevičienė, 1994; Petkevičienė, Visockienė, 1997; Bartkaitė,Jankauskienė, 1998; Jankauskienė, Brazaitytė, 2003, 2009), paprikų (Staugaitis, 1998 a)bei trumpavaisių agurkų, augintų mineralinėje vatoje pavasario ir vasaros laikotarpiu(Jankauskienė, Brazaitytė, 2005 b, 2007 c), derliui. Pomidorų derliui įtakos taip patturi kekių (Jankauskienė, 2004) ir lapų (Jankauskienė, Brazaitytė, 2007 b) skaičius.Daigų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derliaus ankstyvumąbei dydį. Vienas iš daigų kokybės rodiklių yra jų amžius, priklausantis nuo auginimolaikotarpio (Šidlauskaitė, 1990; Jankauskienė, Brazaitytė, 2005 a; Jankauskienė ir kt.,2013). Daigų kokybę ir daržovių derlingumą galima pagerinti daigus švitinant įvairiosspinduliuotės šviesos lempomis (Šidlauskaitė, 1990; Jankauskienė ir kt., 2001;Jankauskienė, Brazaitytė, 2002; Samuolienė ir kt., 2009; Brazaitytė ir kt., 2006, 2009 a,b, c, 2010 a, b; Urbonavičiūtė ir kt., 2008 a, b, 2009; Novičkovas ir kt., 2012).Substrato parinkimas – vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos šiltnamioaugalų daigų kokybei ir augimui. Taikant intensyvią šiltnamio daržovių auginimotechnologiją, labiausiai paplitę substratai yra mineralinė vata ir kokosas. Norint sudarytipalankesnį oro ir vandens režimą daigų šaknims, durpės maišomos su perlitu, vermikulitu,ceolitu ir kitomis medžiagomis (Jankauskienė, Brazaitytė, 2007 a, d, 2008 a, b, c).Šiltnamyje auginamų daržovių daigų augimui ir vystymuisi bei dygimo energijaiteigiamą poveikį darė augimo reguliatoriai (Jankauskienė, Survilienė, 2009). Šiltnamiodaržovių derlių didina tinkamas apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų naudojimas(Survilienė ir kt., 2010, 2009, 2007).Norint išauginti gerą ir kokybišką derlių, svarbu šiltnamyje auginamas daržovestinkamai tręšti, parinkti tinkamiausias trąšų normas (Staugaitis, 1996 a, 1998, 1998 b;Jankauskienė ir kt., 2010) ir formas (Staugaitis ir kt., 1993).N a u j a u s i o s i n t e g r u o t o s t e c h n o l o g i j o s. Įgyvendindami Lietuvoskaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystėssektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Dalyvavimas maisto kokybėsschemose“ ir II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Agrarinėsaplinkosaugos išmokos“, sektoriaus darbuotojai dalyvauja tokiuose projektuose:2010–2013 m. – „Išskirtinės kokybės šakniavaisių daržovių auginimo technologijabesikeičiančio klimato sąlygomis“, 2011–2014 m. – „Išskirtinės kokybės kopūstiniųdaržovių auginimo technologinės inovacijos šalies ūkininkų ūkiuose besikeičiančioklimato ir rinkos sąlygomis“ ir 2013–2015 m. – „Tausojančios aplinką lauko daržoviųauginimo sistemos, paremtos integruotos augalų apsaugos ir agroaplinkosaugos principais,inovacijos šalies daržininkystės ūkiuose“. Pagrindinis projektų tikslas – diegtinaujas, pažangias išskirtinės kokybės daržovių auginimo technologijas. Priemonės„Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ tikslas – gerinti produktų kokybę ir93


inkodarą, remiant dalyvavimą nacionaliniu lygiu pripažintose maisto kokybės schemose,o priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ tikslas – gerinti aplinką irkraštovaizdį, subalansuotai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemėsūkio plėtrą, siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų degradavimąir mažinant neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai.Įgyvendinant projektų tikslus tyrimai atliekami plačiai šalyje auginamų daržoviųpasėliuose (morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų). Atliekami azoto normų mažinimogalimybių tyrimai, naudojant naujas trąšas (Sirflor – azoto trąša su nitrifikacijos inhibitoriumi),trąšas ir augimo stimuliatorius, veikiančius kaip fungicidai (Trafos Mg-B-Mn-Fe, megafolas, radifarmas, kalio humatas, fitosporinas). Respublikos daržininkystėsūkiuose įrengiami parodomieji bandymai, vykdoma naujovių sklaida (mokslinėsgamybinės konferencijos, seminarai, lauko dienos, publikacijos, konsultacijos).Daržininkystės technologijų sektoriaus darbuotojai Lietuvos Respublikos žemėsūkio ministerijos užsakymu, dalyvaujant LAEI darbuotojams, dalyvavo rengiantteisinius ir normatyvinius dokumentus. Vykdyti Lietuvos kaimo plėtros programoslėšomis finansuoti naujovių sklaidos projektai: ,,Pramoninė vaistinio valerijono auginimotechnologija“ (2008–2011 m.) bei „Išskirtinės kokybės šakniavaisių daržoviųauginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis“ (2010–2013 m.), parašytosrekomendacijos gamybai (Dambrauskienė ir kt., 2013 a, b; Bundinienė ir kt., 2013;Lanauskas ir kt, 2013).Sektoriuje buvo atlikti 24 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos irValstybinio mokslų ir studijų fondo (VMSF), 56 šalies ir užsienio ūkio subjektųužsakomieji darbai aktualiausiais daržovių auginimo klausimais. Sektoriaus mokslodarbuotojai dalyvavo 5 nacionaliniuose ir 4 tarptautiniuose bei kitų mokslo programųprojektuose.Sektoriaus mokslo darbuotojai parengė 6 rekomendacijas žemės ūkiui, vieni ar subendraautoriais parašė šias brošiūras: „Statau šiltnamį“ (sudaryt. L. Rimkevičius, 1998),„Daržininko patarėjas“ (sudaryt. J. Jurkšaitis, P. Baleliūnas, 1999), „Kenksmingospiktžolės“ (P. Baleliūnas, 1999), „Žaliosios trąšos ir kompostai“(P. Baleliūnas, 1999),„Svogūnų auginimas“ (P. Baleliūnas, A. Čižauskas, V. Zalatorius, D. Zinikevičiūtė,2000), „Salotos“ (J. Jakubynaitė, 2001), „Daržovių auginimas šiltnamiuose“(J. Jankauskienė, E. Survilienė, 2003), „Intensyvios vaistinių augalų auginimo technologijos(sudaryt. E. Dambrauskienė, 2006), „Intensyvi morkų auginimo technologija“(sudaryt. V. Zalatorius, 2013). Sektoriaus darbuotoja D. Kavaliauskaitė buvo informacinioleidinio „Daržininkystė“ bendraautorė (Lietuvos žemės ūkio konsultavimotarnyba, 2004).Šiuo metu tyrimus sektoriuje atlieka 5 mokslo darbuotojai.Išvados. Daržininkystės technologijų sektoriuje tiriama technologinių, agrobiologiniųir aplinkos veiksnių įtaka daržovėms, vaistiniams ir retiesiems daržo augalams,jų produktyvumui ir kokybei, kuriamos ir tobulinamos įvairios daržovių,vaistinių ir retųjų daržo augalų mechanizuoto auginimo technologijos. Atliekanttyrimus bendradarbiaujama su pesticidų, trąšų platinimo ir technikos gamybos įmonėmis,atliekami jų produkcijos tyrimai.Dviguba polimerine bei vienguba stabilizuota plėvele dengtuose šiltnamiuoseatliekami daržovių auginimo technologinių elementų agrobiologiniai tyrimai. Daug94


dėmesio skiriama ekologiniam daržovių auginimui, tiriama įvairių ekologinių medžiagųįtaka derliui ir kokybei.Pastaruoju metu sektoriaus mokslo darbuotojai intensyviai dalyvauja programose:„Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai“ bei „Tausojanti aplinkąvaisių ir daržovių auginimo sistema“. Visa LAMMC SDI Daržininkystės technologijųsektoriaus mokslinė veikla prisideda prie aktualių agronominių problemų sprendimo,daržininkystės mokslo pagrindų plėtojimo, įvairių daržovių auginimo technologijųkūrimo ir tobulinimo.Padėka. Autoriai nuoširdžiai dėkoja buvusiems ir esamiems sektoriaus mokslodarbuotojams už indėlį į mokslinius darbus bei techninio personalo darbuotojomsuž nuoširdų darbą. Nuoširdžiai dėkojame visiems bendraautoriams iš kitų mokslo irstudijų institucijų bei užsienio už kūrybinį bendradarbiavimą. Taip pat dėkuojameVMSF, LMT ir kitoms institucijoms bei organizacijoms už finansinę pagalbą moksliniamstyrimams atlikti.Gauta 2013 09 11Parengta spausdinti 2013 09 31Literatūra1. Bagdonaitė Ž. Nitratų kiekis daržovėse. 1995. Sodininkystė ir daržininkystė, 14:72–79.2. Barkauskienė Z. 2002 b. Effect of sowing scheme and seed rate on yield andquality of onions sets. In: R. Dris, S. M. Jain (eds.), Environment and crop production,79–84.3. Barkauskienė Z. 2002 a. Sėjos schemos ir sėklos normos įtaka svogūnų sėjinukųderliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(2): 64–70.4. Barkauskienė Z. 2002 c. Svogūnų sėjinukų biologinės savybės. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(2): 71–77.5. Barkauskienė Z. 2005. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) sėjinukų auginimoir laikymo technologijų agrobiologinis įvertinimas: daktaro disert. santr. Babtai.6. Bartkaitė O., Jankauskiene J. 1998. Pomidorų hibridas ‘Sveikutis’ F 1.Sodininkystė ir daržininkystė, 17(1): 61–68.7. Bobinaitė R., Dambrauskienė E., Radzevičius A., Jankauskienė J.,Rubinskienė M. 2009. Carotenoids, ascorbic acid and physical properties of tomatoes.Acta Horticulturae, 830: 249–254.8. Bobinas Č. 2002. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Žemėsūkio mokslai, 2: 74–86.9. Bobinas Č. 2008. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinėveikla 1938–2008 m. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 3–23.10. Bobinas Č., Tarvydienė A., Šiuliauskienė A., Šiuliauskas A. 2002. Burokėlių(Beta vulgaris L. var. conditiva) lauko daigumo bei pasėlio tolygumo tyrimai.Sodininkystė ir daržininkystė, 21(4): 127–134.95


11. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K.,Žukauskas A. 2009 b. Daržovių daigų auginimas po aukšto slėgio natrio lempomispapildant šviesos spektrą 447 nm komponente. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 121–135.12. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A, Breivė K.,Žukauskas A. 2009 c. The effect of light-emitting diodes lighting on cucumbertransplants and after-effect on yield. Zemdirbyste-Agriculture, 96(3): 102–118.13. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Kazėnas V., Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K.,Žukauskas A. 2009 a. After-effect of light-emitting diodes lighting on tomatogrowth and yield in greenhouse. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 115–126.14. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Sakalauskaitė J., Šabajavienė G., Sirtautas R., Novičkovas A.. 2010 b. The effectof light-emitting diodes on the growth of tomato transplants. Zemdirbyste-Agriculture, 97(2): 89–98.15. Brazaitytė A., Duchovskis P., Viršilė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Novičkovas A. 2010 a. Agurkų daigų auginimas po halogeninėmis lempomispapildant šviesos spektrą 455 nm komponente. Sodininkystė ir daržininkystė,29(2): 43–54.16. Brazaitytė A., Jankauskienė J. 2000. Pomidorų fiziologinių procesų tyrimaiįvairiuose šiltnamiuose naudojant fitomonitoringo įrangą ir metodologiją.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): 54–61.17. Brazaitytė A., Ulinskaitė R., Duchovskis P., Samuolienė G., Šikšnianienė J. B.,Jankauskienė J., Šabajevienė G., Baranauskis K., Stanienė G., Tamulaitis G.,Bliznikas Z., Žukauskas A. 2006. Optimization of lighting spectrum for photosyntheticsystem and productivity of lettuce by using light-emitting diodes. ActaHorticulturae, 711: 183–188.18. Bulotienė A., Staugaitis G. 2000. Priešsėlių ir sėjomainos grandžių įtaka agurkųderliui, dirvos piktžolėtumui ir agrocheminėms savybėms. Sodininkystė ir daržininkystė,19(1): 113–121.19. Bulotienė A., Visockis O. 1988. Daržovių priešsėlių ir sėjomainų lietinamosedirvose tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 8: 55–63.20. Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P. 2006 a. Azoto trąšų ir ceolito įtaka raudonųjųburokėlių produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkystėir daržininkystė, 25(1): 90–99.21. Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P. 2006 b. Įvairių azoto trąšų ir ceolitoįtaka valgomosios morkos produktyvumui ir morfometriniams rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 211–223.22. Bundiniene O., Duchovskis P., Brazaityte A. 2008 a. The influence of fertilizerswith nitrification inhibitor on edible carrot photosynthesis parameters and productivity.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 245–256.96


23. Bundinienė O. 2009. Influence of boron fertilizer and meteorological conditionson red beet infection with scab and productivity. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 29–40.24. Bundinienė, O., Kavaliauskaitė, D., Starkutė, R., Bobinas, C. 2009 a. Influenceof fertilizers with prolongation effect on productivity of root-crop vegetables.Acta Horticulturae, 830: 525–530.25. Bundinienė O., Kavaliauskaitė D., Starkutė R., Jankauskienė J., Zalatorius V.,Bobinas Č. 2012 b. Influence of fertilizers with prolongation effect on productivityof root-crop vegetables and biochemical composition before and after storage.In: A. I. L. Maldonado (eds.), Horticulture, 19–40.26. Bundinienė O., Kavaliauskaitė D., Zalatorius V., Lanauskas J. 2013. Iškirtinėskokybės šviežių daržovių produkcijos auginimo procesas, siekiant užtikrintiišskirtinės kokybės produktų atitiktį specifikacijos reikalavimams. Naujausiosrekomendacijos žemės ir miškų ūkiui, 29–32.27. Bundinienė O. 2008. Lauko daržovių tręšimo tyrimų raida. Sodininkystė ir daržininkystė,27(3): 215–228.28. Bundinienė O. 2010. Papildomo tręšimo per lapus kalcio ir magnio trąšomisįtaka svogūnų ropelių ir laiškų mineralinei sudėčiai ir derlingumui. Sodininkystėir daržininkystė 29(4): 43–57.29. Bundinienė O., Starkutė R., Zalatorius V. 2009 b. Humistaro ir meteorologiniųsąlygų įtaka svogūnų produktyvumui ir humuso pokyčiams dirvožemyje.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 83–92.30. Bundinienė O, Starkutė R, Zalatorius V. 2012 a. Liejimo ir pagrindinio tręšimonormų įtaka pramoniniu būdu auginamų svogūnų produktyvumui ir kokybės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 31(1–2): 28–39.31. Bundinienė O., Starkutė R., Zalatorius V., Viškelis P. 2010. Kalcio ir magnionitrato tirpalo įtaka svogūnų produktyvumui ir išsilaikymui. Sodininkystė ir daržininkystė,29(1): 41–50.32. Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V. 2008 c. Lapų trąšų įtaka raudonojoburokėlio (Beta vulgaris L.) produktyvumui, šakniavaisių kokybei ir laikymuisi.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 165–176.33. Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V. 2007 a. Papildomo tręšimo per lapusįtaka raudonųjų burokėlių derliui ir šakniavaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 108–118.34. Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V. 2007 b. Papildomo tręšimo per lapusįtaka raudonųjų burokėlių šakniavaisių kokybei ir laikymuisi. Sodininkystė irdaržininkystė, 26(4): 237–247.35. Bundinienė O., Zalatorius V., Kavaliauskaitė D. 2009 c. Tręšimo humistaruir Final K įtaka svogūnų produktyvumui ir humuso pokyčiams dirvožemyje.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 73–82.36. Bundinienė O., Zalatorius V. 2007. Lapų trąšų įtaka morkų derliui, biometriniamsrodikliams ir pelningumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 209–218.97


37. Bundinienė O., Zalatorius V. 2010. Mitybos kalcio ir magnio nitrato tirpalu iraplinkos veiksnių įtaka lauko agurkų produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė,29(3): 45–54.38. Bundinienė O., Zalatorius V., Starkutė R., Kavaliauskaitė D., Jankauskienė J.2011 a. Koncentruotų kristalinių fosforo ir kalio trąšų naudojimo būdų įtakamorkų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(1): 43–54.39. Bundinienė O., Zalatorius V. 2008. Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPPįtaka valgomosios morkos (Daucus carota L.) ir dirvožemio produktyvumui.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 155–164.40. Bundinienė O., Zalatorius V., Viškelis P., Cigienė A., Mažeika R. 2009 e. Kalcioir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūnų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,28(4): 117–129.41. Bundinienė O., Zalatorius V., Viškelis P., Cigienė A., Mažeika R. 2008 b. Kalcioir magnio nitratų tirpalo įtaka svogūnų ir lauko agurkų derlingumui ir derliauskokybei. Nitratinių trąšų tobulinimas, naujų sukūrimas ir jų efektyvumo įvertinimas,121–138.42. Bundinienė O., Zalatorius V., Viškelis P. 2011 b. Liejimo ir pagrindinio tręšimonormų įtaka pramoniniu būdu auginamų daržovių derliui bei kokybei.Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui, 37–38.43. Bundinienė O., Zalatorius V., Viškelis P. 2009 d. Papildomo tręšimo boro trąšomisįtaka raudonųjų burokėlių derliui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 63–72.44. Čižauskas A., Brazaitytė A. 2003. Azoto trąšų įtaka pigmentų kiekiui svogūnųlapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 133–140.45. Čižauskas A., Brazaitytė A., Duchovskis P., Petronis P. 2002. Dirvožemio drėgmėsįtaka kai kuriems svogūnų (Allium cepa L.) fiziologiniams rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 21(4): 149–157.46. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklų technologijoselementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.47. Čižauskas A., Viškelis P. 2002. Meteorologinių sąlygų ir agrotechninių priemoniųįtaka svogūnų vystymuisi, brandai ir lukštų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,21(4): 158–167.48. Dambrauskienė E., Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V. 2007. Azoto normųįtaka pirmamečių pipirmėčių (Menta piperita L.) derliui ir kokybei. Sodininkystėir daržininkystė, 26(2): 78–85.49. Dambrauskienė E., Bundinienė O., Zalatorius V., Viškelis P. 2011. TręšimoTurboSeed Zn ir amofosu įtaka vaistinio čiobrelio produktyvumui ir žaliavoskokybei. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui, 40–41.50. Dambrauskienė E., Viškelis P., Rubinskienė M. 2013 b. Vaistinių valerijonų šaknųpirminis paruošimas ir džiovinimas. Naujausios rekomendacijos žemės irmiškų ūkiui, 40–41.51. Dambrauskienė E., Viškelis P., Staugaitis G. 2005. Storability of selery underadditional fertilization with boric fertilizers. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 395–402.98


52. Dambrauskienė E., Viškelis P., Venskutonis R. 2001. Azoto įtaka vaistinių šalavijųderliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 61–69.53. Dambrauskienė E., Viškelis P., Venskutonis R. 2000. Effect of nitrogen fertiliserson the Thyme (Thymus vulgaris L.) crop and quality. Sodininkystė ir daržininkystė,19(4): 73–83.54. Dambrauskienė E., Zalatorius V., Kavaliauskaitė D. 2013 a. Auginimo būdųįtaka vaistinio valerijono šaknų derliui ir kokybei. Naujausios rekomendacijosžemės ir miškų ūkiui, 39–40.55. Duchovskienė L., Karklelienė R., Starkutė R., Bobinas Č. 2007. The effectof NeemAzal-T/S on cabbage aphid (Brevicoryne brassicae L.) their parasite(Diaeretiella rapae m‘intosh) in ecologically grown white cabbage.Ogrodnictwo, 26(4): 461–466.56. Duchovskienė L., Karklelienė R., Survilienė E., Starkutė R. 2008. The effectof biopesticide Neem Azal-T/S on the Tetranychus urticae Koch. in carrot seedplants under greenhouse conditions. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 177–182.57. Duchovskienė L., Raudonis L., Karklelienė R., Starkutė R. 2009. Toxicity ofinsecticides to predatory mite Phytoseuilus persimilis in cucumber. Sodininkystėir daržininkystė, 28(3): 41–46.58. Duchovskienė L., Starkutė R., Tamošiūnas R. 2010. Abundance of cabbage aphidand their natural enemies in differently fertilized and covered with agro-filmwhite cabbage. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(4): 59–66.59. Gaučienė O., Viškelis P. 1996. Meteorologinių sąlygų įtaka karotino kiekiuimorkose. Biologija, 3: 36–37.60. Intensyvios vaistinių augalų auginimo technologijos. 2006. E. Dambrauskienė(sudaryt.). Babtai.61. Jakubynaitė J. 1996. Intensyvaus augimo gūžinių salotų veislių parinkimas šiltadaržiams.Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 43–50.62. Jakubynaitė J., Petkevičienė L., Šliumpienė V. 1992. Naujos šiltnamiams skirtospolimerinės plėvelės. Sodininkystė ir daržininkystė, 11: 57–66.63. Jakubynaitė J. 1999. Salotų ir ridikėlių auginimas nešildomuose stikliniuose šiltnamiuose.Sodininkystė ir daržininkystė, 18(2): 66–71.64. Jankauskienė J., A. Brazaitytė, Bobinas Č., Duchovskis P. 2013. Effect oftransplant growth stage on tomato productivity. Acta ScientiarumPolonorum-Hortorum Cultus, 12(2): 143–152.65. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2007 a. Durpių bei durpių ir ceolito substratų poveikispomidorų produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 119–126.66. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2005 a. Influence of transplant age on the earlinessof yield and productivity of short-fruit cucumbers. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 138–146.67. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2002. Įvairios spinduliuotės lempų įtaka agurkųdaigų augimui bei produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(1): 63–71.68. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2008. Įvairių substratų įtaka pomidorų derliui.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 105–113.99


69. Jankauskienė J., Brazaitytė A., Kazėnas V. 2001. Įvairios spinduliuotės šviesoslempų įtaka pomidorų daigams. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4): 25–34.70. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2007 b. Lapų skaičiaus įtaka pomidorų produktyvumui.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 262–269.71. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 1999. Pomidorų agrotechnikos patikslinimasstikliniuose nešildomuose šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 18(1):70–78.72. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2003. Pomidorų šaknų maitinamojo tūrio tyrimaidviguba polimerine plėvele dengtuose šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė,22(2): 150–159.73. Jankauskienė J., Brazaitytė A.. 2007 d. Sodinimo tankumo įtaka pavasariniųagurkų ankstyvam ir bendram derliui. Sodininkystė ir daržininkystė 20: 153–157.74. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2005 b. Sodinimo tankumo įtaka pavasariniųagurkų produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 286–294.75. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2009 a. Substrato tūrio įtaka pavasarinių agurkųproduktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 141–150.76. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2007 c. Substratų poveikis pomidorų produktyvumuibei fiziologiniams procesams. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 66–77.77. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2009. Tankinimo būdai ir jų įtaka pomidorų derliui.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 105–113.78. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2008 a. The influence of various substratum onthe quality of cucumber seedlings and photosynthesis parameters. Sodininkystėir daržininkystė, 27(2): 285–294.79. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2008 b. The influence of zeolite on the quality ofcucumber seedlings and total yield. Овощеводство, 15: 162–168.80. Jankauskienė J., Brazaitytė A., Viškelis P. 2010. Kalcio ir magnio trąšų įtakaagurkų derliui ir vaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 55–64.81. Jankauskienė J. 2004. Kekių formavimo įtaka hibridinių pomidorų derliui ir kokybei.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(4): 46–51.82. Jankauskienė J., Survilienė E. 2009 b. Influence of growth regulators on seedgermination energy and biometrical parameters of vegetables. Sodininkystė irdaržininkystė, 28(3): 69–77.83. Jankauskienė J. 2008. Šiltnamio daržovių agrotechnikos tyrimai. Sodininkystė irdaržininkystė, 27(3): 189–197.84. Jurkšaitis J., Lankauskas J. 1991. Trąšų įtaka kopūstų derliui, kokybei, laikymuisiir ekonominiam apsimokamumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 10: 78–89.85. Juškevičienė D., Kavaliauskaitė D., Bobinas Č. 2006. Edible onion productionand research in Lithuania. Vegetable crops research bulletin, 64: 123–132.86. Kairaitis R., Mockaitienė B., Valatkienė V. 1990. Šiltnamiams skirtų plėveliųoptinės savybės. Sodininkystė ir daržininkystė, 9: 74–81.87. Karitonas R. 1999. Azoto trąšų ir mineralinio azoto dirvožemyje įtaka brokoliųbei žiedinių kopūstų derliui ir jo kokybei: daktaro disert. santr. Babtai.100


88. Karitonas R., Staugaitis G. 1998 a. Azoto įtaka brokoliams. Sodininkystė ir daržininkystė,17(1): 83–89.89. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Duchovskienė L., Bobinas Č.,Kavaliauskaitė D. 2009. Reproduction features of organically grown edibleCarrot cultivars (Daucus sativus Röhl.) in Lithuania. Agronomy Research, 7(1):305–310.90. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Survilienė E., Bobinas Č.,Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D., Bundinienė O. 2012. Root yield, qualityand disease resistance of organically grown carrot (Daucus sativus Röhl.) hybridsand cultivars. Žemdirbystė-Agriculture, 99(4): 393–398.91. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č. 2006. Determination of weed competition criticalperiod in red beet. Agronomy research, 4 (special issue): 217–220.92. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č. 2005. Dirvos dirbimo prieš sėją ir herbicidų įtakaraudonųjų burokėlių pasėlio piktžolėtumui ir derlingumui. Sodininkystė ir daržininkystė,24(4): 120–128.93. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č. 2003. Effect of herbicides mixtures and combinationson weed control in beetroot crop. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(3):460–470.94. Kavaliauskaitė D., Dambrauskienė E., Zalatorius V. 2008 a. Herbicidų panaudojimogalimybės ruošiant laukus vaistažolėms auginti. Sodininkystė ir daržininkystė,27(1): 123–129.95. Kavaliauskaitė D., Dambrauskienė E., Zalatorius V., Viškelis P. 2008 b.Herbicidų įtaka pirmamečių vaistinių čiobrelių produktyvumui ir žaliavos kokybei.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 253–260.96. Kavaliauskaitė D., Duchovskis P., Bobinas Č. 2005 a. Competitive influenceof white goose-foots (Chenopodium album L.) on biological productivityand chemical composition of red beet (Beta vulgaris L. var. conditiva Alef.).Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 127–137.97. Kavaliauskaitė D., Duchovskis P., Brazaitytė A., Bobinas Č. 2005 b. Baltųjųbalandų (Chenopodium album L.) įtaka raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L.var. conditiva) fotosintetiniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1):80–87.98. Kavaliauskaitė D., Duchovskis P., Brazaitytė A. 2006. Impact of commonlambsquarter(Chenopodium album L.) competition on formation of red beet (Betavulgaris L. var. vulgaris) photosynthetic indices. Sodininkystė ir daržininkystė,25(2): 118–124.99. Kavaliauskaitė D. 2009 a. Efficacy of herbicide Lentagran WP for control ofannual dicotyledonous weeds in cabbage crop. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 101–108.100. Kavaliauskaitė D. 2006. Herbicido Boxer 800 EC (v. m. prosulfocarb 800 g l -1 )įtaka valgomųjų svogūnų pasėlio derlingumui ir piktžolėtumui. Sodininkystė irdaržininkystė, 25(4): 270–277.101. Kavaliauskaitė D. 2007. Herbicido Fenix įtaka morkų pasėlio derlingumui irpiktžolėtumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 229–226.101


102. Kavaliauskaitė D. 2008. Herbicidų tyrimai daržovių pasėliuose. Sodininkystė irdaržininkystė, 27(3): 205–213.103. Kavaliauskaitė D. 2009 b. Influence of herbicide spraying time and frequency ononion crop weediness. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 105–109.104. Kavaliauskaitė D., Jankauskienė J., Survilienė E., Bundinienė O., Starkutė R.,Zalatorius V., Karklelienė R. 2009 a. Competetive interaction between red beetand weeds, as affected by different weeding time. Agronomy Research, 7 (specialissue 1): 317–323.105. Kavaliauskaitė D., Starkutė R., Bundinienė O., Jankauskienė J. 2009 b. Chemicalweed control in carrot crop. Acta Horticulturae, 830(1): 385–390.106. Kavaliauskaitė D. 2011. Vaistinių valerijonų (Valeriana officinalis L.) pasėliuosenaudojamų herbicidų veiksmingumas ir saugumas. Sodininkystė ir daržininkystė,30(4): 93–102.107. Kviklienė N., Baranauskienė M. 1988. Lauko daržovių agrotechnikos tyrimai.Sodininkystė ir daržininkystė, 7: 97–111.108. Lanauskas J., Uselis N., Bundinienė O. 2013. Mikroelementinių trąšų ir trąšųsu mikroelementais naudojimas auginant išskirtinės kokybės vaisius bei uogas.Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui, 32–36.109. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas 1938–2008. 2008. K. Palaima(sudaryt.). Babtai.110. Mineralinės trąšos. 1973. K. Plesevičius (sudaryt.). Vilnius.111. Novičkovas A., Brazaitytė A., Duchovskis P., Jankauskienė J., Samuolienė G.,Viršilė A., Sirtautas R., Bliznikas Z., Žukauskas A. 2012. Solid-State lamps(LEDs) for the short-wavelength supplementary lighting in greenhouses:Experimental Results with Cucumber. Acta Horticulturae, 927: 723–730.112. Orentienė V., Duchovskis P., Zalatorius V., Bobinas Č., Stašelis A. 1998.Mechaninių, fizikinių ir cheminių veiksnių poveikis morkų sėklų dygimo energijai.Sodininkystė ir daržininkystė, 17(2): 104–110.113. Palaima K. 1988. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties veiklanuo 1961 metų. Sodininkystė ir daržininkystė, 7: 17–25.114. Petkevičienė L. 1994. Pomidorų veislės ‘Viltis’ agrotechnikos tyrimai.Sodininkystė ir daržininkystė, 13: 49–57.115. Petkevičienė L. 1988. Šiltadaržių agrotechnikos tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė,7: 112–121.116. Petkevičienė L., Visockienė G. 1997. Pomidorų veislių ‘Aušriai’ ir ‘Svara’ agrotechnikostyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: 72–80.117. Petronienė D., Petronis P. 1995. Azoto normų ir tręšimo būdų įtaka burokėliųderliui, kokybei ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 14: 72–79.118. Rimkevičius L., Jankauskienė J., Brazaitytė A. 1999. Agurkų agrotechnikos patikslinimasnešildomuose stikliniuose šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė,18(1): 79–85.119. Sakalauskas A., Zalatorius V., Kalinauskaitė S. 2005. Biometrinių matmenų įtakamorkų prekiniam paruošimui. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 72–79.102


120. Sakalauskas A., Zalatorius V.1998. Morkų auginimo technologijų tyrimai.Žemės ūkio inžinerija, 30(1): 71–82.121. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Duchovskis P.,Bliznikas Z., Žukauskas A. 2009. The benefits of red leds: improved nutritionalquality due to accelerated senescence in lettuce. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 111–120.122. Starkutė R., Bundinienė O., Duchovskis P., Zalatorius V. 2007. Trąšų ir meteorologiniųsąlygų įtaka ekologiškai auginamų morkų biologiniam produktyvumuiir lapų plotui. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 219–228.123. Starkutė R., Bundinienė O., Zalatorius V. 2010. Ekoplant trąšų ir meteorologiniųsąlygų įtaka ekologiškai augintų morkų produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė,29(3): 23–34.124. Starkutė R., Bundinienė O., Zalatorius V. 2011. Humistaro normų efektyvumasekologiškai auginamiems svogūnams ir kopūstams. Naujausios rekomendacijosžemės ir miškų ūkiui, 39–40.125. Starkutė R, Duchovskienė L., Zalatorius V. 2006. Augalų, skirtų žaliajai trąšai,agrobiologinis įvertinimas ir jų įtaka svogūnų derliui. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 261–269.126. Starkutė R., Duchovskienė L., Zalatorius V. 2009. Influence of preplant and vegetablecrop rotation links on carrot yield and damage of pests. Sodininkystė irdaržininkystė, 28(3): 217–225.127. Starkutė R. 2008. Ekologinės daržininkystės tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė,27(3): 199–204.128. Starkutė R., Kmitas A. 2000. Sideratų tyrimas lauko daržovių sėjomainoje,19(4): 84–93.129. Starkutė R., Viškelis P., Bundinienė O., Zalatorius V. 2009 a. Ekologiškų trąšųįtaka svogūnų produktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 95–104.130. Starkutė R., Viškelis P., Zalatorius V., Bundiniene O., Kavaliauskaite D. 2009 b.Skystų trąšų Biokal-01 įtaka ekologiškai auginamų burokėlių derliui ir kokybei.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 95–104.131. Starkutė, V. Zalatorius, O. Bundinienė. 2012. Naturcomplet® – G trąšų įtakaekologiškai auginamų morkų produktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė,31(1–2): 55–62.132. Starkutė R., Zalatorius V., Duchovskienė L. 2008. Priešsėlių įtaka ekologiškaiauginamoms lauko daržovėms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 123–132.133. Starkutė R., Zalatorius V. 2006. Nuėmimo laiko įtaka įvairių veislių ir hibridųiš sėjinukų augintų svogūnų derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 144–151.134. Staugaitis G. 1997 a. Azoto diagnostika ir svarba baltiesiems gūžiniams kopūstams.Sodininkystė ir daržininkystė, 16: 94–103.135. Staugaitis G. 1996. Azoto ir organinių trąšų įtaka ilgavaisių agurkų derliui irnitratams. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 51–62.103


136. Staugaitis G. 1995 a. Azoto trąšų normų ir dirvožemio mineralinio azoto įtakamorkų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 14: 80–88.137. Staugaitis G. 1995 b. Azoto trąšų normų įtaka svogūnų derliui ir kokybei.Sodininkystė ir daržininkystė, 14: 89–96.138. Staugaitis G. 1996. Burokėlių tręšimo azotu sistema. Sodininkystė ir daržininkystė,15: 76–80.139. Staugaitis G., Jurkšaitis J. 1994. Daržovių tręšimas. Vilnius.140. Staugaitis G., Karitonas R. 1998. Azoto trąšų normų ir dirvožemio mineralinioazoto įtaka žiediniams kopūstams. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(1): 75–82.141. Staugaitis G. 1998. Lauko ir šiltnamių daržovių tręšimo azoto trąšomis optimizavimas:habilitacinis darbas. Babtai.142. Staugaitis G., Lubytė J. 1998. Nitratai šakniavaisėse daržovėse. Žemės ūkiomokslai, 2: 54–61.143. Staugaitis G. 1998 a. Maitinamojo ploto ir formavimo įtaka saldžiosios paprikosderliui šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(4): 119–128.144. Staugaitis G. 1997 b. Mineralinio azoto kitimas daržovių vegetacijos metu irįtaka augalams. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: 104–117.145. Staugaitis G. 1999. Nitratai lapinėse daržovėse. Žemės ūkio mokslai, 1: 43–51.146. Staugaitis G. 1997 c. Nitratų kiekiai įvairiose daržovių rūšyse ir veiksniai, sąlygojantysjų kaupimąsi. Žemės ūkio mokslai, 2: 39–45.147. Staugaitis G. 1992. NPKMg trąšų normos gūžinėms salotoms pavasariniuosepolietileniniuose šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 11: 74–88.148. Staugaitis G., Putelis J., Autukevičius J. 1993. Azoto trąšų rūšių įtaka daržoviųderliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 12: 45–53.149. Staugaitis G., Putelis J. 1993. Dirvožemio mineralinio azoto (N min.) ir azoto trąšųnormų įtaka kopūstų derliui ir nitratų kiekiui produkcijoje. Sodininkystė ir daržininkystė,12: 37–44.150. Staugaitis G., Starkutė R. 2001. Lapinių ir lapkotinių salierų augimo trukmė,derlius ir kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 70–79.151. Staugaitis G., Starkutė R. 1999. Pekino kopūstų derliaus ir jo kokybės priklausomybėnuo auginimo laiko. Sodininkystė ir daržininkystė, 18(3): 58–65.152. Staugaitis G., Starkutė R. 1999. Sodinimo laiko ir agroplėvelės įtaka gūžiniųsalotų derliui ir jo kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 18(3): 66–75.153. Staugaitis G., Starkutė R. 2000. Sodinimo laiko ir agroplėvelės įtaka petražoliųderliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 98–106.154. Staugaitis G., Tarvydienė A., Pilipavičius V. 2004 a. Raudonųjų burokėlių masėsprieaugio priklausomumas nuo sėklos ir trąšų normų. Žemės ūkio mokslai, 2:37–43.155. Staugaitis G., Tarvydienė A. 2004. Sėklų ir trąšų normų įtaka įvairių veislių tipųraudonųjų burokėlių derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 144–152.156. Staugaitis G. 1998 b. Trąšų normų įtaka saldžiajai paprikai šiltnamiuose.Sodininkystė ir daržininkystė, 17(4): 109–118.104


157. Staugaitis G., Viškelis P. 2001. Azoto trąšų normų įtaka porų derliui ir laikymuisi.Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4): 47–60.158. Staugaitis G., Viškelis P. 2001 a. Lapinių daržovių kokybės įvertinimas pagalvitamino C ir nitratų kiekį. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4)1: 61–69.159. Staugaitis G., Viškelis P. 2002. Porų derlius, kokybė, mineralinė sudėtis ir laikymasis.Sodininkystė ir daržininkystė, 21(2): 54–63.160. Staugaitis G., Viškelis P., Starkutė R. 2004 b. Pekininių kopūstų rudens derliausįvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 103–111.161. Staugaitis G., Viškelis P. 2000. Trąšų ir dirvožemio mineralinio azoto įtaka gūžinėmssalotoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 82–97.162. Survilienė E., Jankauskienė J., Valiuškaitė A., Raudonis L. 2007. Šiltnamiuoseauginamų pomidorų grybinių ligų monitoringas, diagnostika ir paplitimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 289–297.163. Survilienė E., Raudonis L., Jankauskienė J. 2009. Investigation of pesticideseffect on pollination of bumblebees in greenhouse tomatoes. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 235–241.164. Survilienė E., Valiuškaitė A., Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D. 2010.Influence of fungicide treatment on grey mould of cabbage. Vegetable cropsresearch bulletin, 73: 133–142.165. Šidlauskaitė J. 1990. Agurkų daigų, švitinamų įvairiomis lempomis, auginimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 9: 66–73.166. Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P., Stepulaitienė I.2007 b. Skirtingų azoto trąšų formų ir ceolito įtaka morkų fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 142–148.167. Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2007 a. Trąšųsu nitrifikacijos inhibitoriumi poveikis raudonųjų burokėlių fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 52–60.168. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Bundinienė O., Brazaitytė A. 2006. Skirtingųazoto normų ir ceolito įtaka burokėlio pasėlio fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 116–122.169. Švirinas S. 1988. Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties įkūrimas irjos raida iki 1960 metų. Sodininkystė ir daržininkystė, 7: 5–16.170. Tarvydienė A., Duchovskis P., Šiuliauskas A. 2004 b. Raudonųjų burokėliųfotosintetinių rodiklių formavimosi dinamika skirtingai tręštame pasėlyje.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(4): 76–88.171. Tarvydienė A., Petronienė D. 2003. Raudonųjų burokėlių derlius ir biocheminėsudėtis Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos agrokilimatinėse zonose. Sodininkystėir daržininkystė, 21(1): 108–120.172. Tarvydienė A. 2004. Raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. conditiva) pasėlioagrobiologinio potencialo optimizavimas: daktaro disert. santr. Kaunas.173. Tarvydienė A., Staugaitis G., Viškelis P. 2003. Impact of fertilization intensityand seed rates on quality of various mariety types beetroot. Sodininkystė ir daržininkystė,22(4): 87–96.105


174. Tarvydienė A., Šiuliauskas A., Duchovskis P. 2004 a. Skirtingų raudonųjų burokėlių(Beta vulgaris L. var. conditiva) morfotipų fotosintetinių rodiklių formavimosidinamika įvairaus tankumo pasėlyje. Vagos, 62(15): 44–52.175. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Kurilčik A.,Duchovskis P., Žukauskas A. 2008. Augalų fotofiziologiniai tyrimai aukštosiomstechnologijoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 253–261.176. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Ulinskaitė R., Jankauskienė J.,Duchovskis P., Žukauskas A. 2008. The possibility to control the metabolismof green vegetables and sprouts using light emitting diode illumination.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 83–92.177. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskienė S., Brazaitytė A.,Jankauskienė J., Duchovskis P., Ruzgas V., Stonkus A., Vitta P., Žukauskas A.,Tamulaitis G. 2009. Effect of flashing amber light on the nutritional quality ofgreen sprouts. Agronomy Research, 7(2): 761–767.178. Visockis O., Baleliūnas P., Zinikevičiūtė D. 1997. Žemės dirbimo ir pasėlių priežiūrosderinių efektyvumas daržovių sėjomainoje. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 81–92.179. Visockis O., Baleliūnas P., Zinikevičiūtė D. 1995. Žemės dirbimo ir pasėliųpriežiūros įtaka burokėlių piktžolėtumui ir derliui. Tarptautinės konferencijos„Piktžolėtumo problemos dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis Baltijos regione“darbai. 28–29 birželio, Kaunas-Akademija, Lietuva, 326–333.180. Viškelis P., Bobinas Č., Dambrauskienė E. 2003. Measures for development ofmedicinal and spice herbs production in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė,22(4): 220–224.181. Viškelis P., Jankauskienė J., Bobinaitė R. 2007. Vaisių sunokimo laipsnio įtakapomidorų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 278–288.182. Zaborskienė G., Garmienė G., Jasutienė I., Bundinienė O., Jankauskienė J. 2009.Auginimo sąlygų įtaka biogeninių aminų, azoto, nitritų bei nitratų kaupimuisidaržovėse. Veterinarija ir zootechnika, 45(67): 97–103.183. Zalatorius V., Baleliūnas P., Zinikevičiūtė D. 1998. Morkų auginimo technologijųlygioje ir vagotoje dirvoje palyginimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(4):85–94.184. Zalatorius V. 1999. Morkų pasėlio optimizavimas vagotoje dirvoje. Sodininkystėir daržininkystė, 18(3): 93–99.185. Zalatorius V., Starkutė R., Duchovskienė L., Survilienė E. 2005. Influence ofagrotechnical factors and plant protection means on ecologically grown vegetables.Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 201–211.186. Zalatorius V., Viškelis P. 2005. Papildomo juostinio tręšimo per lapus įtaka morkųproduktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 65–71.187. Zalatorius V., Zalatoriūtė A. 2005. Selection of sowing methods and rates forcarrots ‘Svalia’ F 1grown on furrowed surface. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 71–77.106


188. Zalatorius V., Zalatoriūtė A., Viškelis P. 2006. Optimalaus sėjos ir nuėmimolaiko įtaka morkų ‘Svalia’ F 1derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 201–210.189. Zalatorius V., Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P. 1998. Morkų auginimo vagotamepaviršiuje agroekonominis efektyvumas. Žemės ūkio mokslai, 2: 45–49.190. Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P. 1996 a. Herbicido totrilo tyrimai svogūnų iš sėjinukųpasėliuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 76–80.191. Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P. 1999. Herbicidų normų ir purškimo laiko nustatymasgūžinių baltųjų kopūstų pasėlyje. Sodininkystė ir daržininkystė,18(2):88–97.192. Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P., Karalius A. 1992. Naujų herbicidų įtaka morkų irburokėlių pasėlio piktžolėtumui, derliui, jo kokybei bei laikymuisi. Sodininkystėir daržininkystė, 11: 101–114.193. Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P. 1996 b. Piktžolių naikinimas herbicidais agurkųpasėliuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 81–91.194. Zinikevičiūtė D., Baleliūnas P., Zalatorius V. 1997. Agrotechninių ir cheminiųpriemonių įtaka morkų pasėlio piktžolėtumui ir derliui. Moklinės konferencijos„Integruota augalų apsauga: pasiekimai ir problemos“. Akademija, Kėdainių r.,256–258.195. Zinikevičiūtė D. 2001. Herbicidai maistui ir sėklai auginamų gliaudomųjų pupeliųpasėlyje. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4) 1: 86–94.196. Žukauskas A., Bliznikas Z., Breivė K., Novičkovas A., Samuolienė G.,Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Duchovskis, P. 2011. Effect ofsupplementary pre-harvest led lighting on the antioxidant properties of lettucecultivars. Acta Horticulturae, 907: 87–90.197. Бундинене О., Бобинас Ч. 2006. Влияние цеолитсодержащих азотныхудобрений на урожайность и биометрические показатели корнеплодовстоловой свеклы. Овощеводство, 12: 206–209.198. Бундинене O., Залаторюс В., Бобинас Ч. 2008. Эффективность гуминовыхудобрений и Финал K на продуктивность лука и моркови. Овощеводство,15: 145–152.199. Бундинене O., Залаторюс B., Вишкялис П., Бобинаc Ч. 2010. Эффективностьнитрата кальция и магния на продуктивность и качество полевого огурца.Овощеводство, 18: 279–286.200. Дамбраускене Е., Каваляускайте Д., Залаторюс В., Рубинскене М. 2008.Освоение новых земель под лекарственные растения. Овощеводство, 15:286–291.201. Залаторюс В., Бобинас Ч., Рубинскене М. 2008. Oценка способовобработки семян, их высева и выращивания корнепплодов в орошаемых инеорошаемых посевах моркови. Овощеводство, 15: 9–15.107


202. Залаторюс В. Вишкялис П. Рубинскене М. 2006. Влияние дополнительнойвыкорневой подкормки на продуктивность и сохранность моркови.Овощеводство, 12: 203–206.202. Стаугайтис Г. Ю., Вишкялис П. И., Дамбраускене Е. Л. 2004. Внекорневоевнесение бора под корневой сельдерей. Международный сборник научныхтрудов, 79–84.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2013. 32(3–4).Investigations of the integrated field and greenhouse vegetable growing andmodeling of the technologiesO. Bundinienė, R. Starkutė, J. Jankauskienė, D. Kavaliauskaitė, V. ZalatoriusSummaryIn the article presented the main scientific works carried out at the Department of vegetablegrowing technology during 25 years. They were devoted to the investigations of the integratedgrowing of field and greenhouse vegetables and to the creation of technologies. There are analyzedthe influence of various agrotechnical factors (crop rotations, preplants, soil ploughing,fertilizations, usage of the means protecting from weeds, selection of substrates and plantingdensities) on agrobiotical parameters of field and greenhouse vegetables, herbs, aroma and spiceplants. In order to decrease the expenditures of energy, nutrients, pesticides, to improve productionquality and to clear out the changes of the soil agrophysical and agrochemical propertiesand environment pollution there are created new ones and improved the present integrated andecological growing technologies.Key words: agrotechnique, aroma and spice plants, ecology, fertilization, greenhouses,herbicides, technique, vegetables.108


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Augalų fiziologijos tyrimai agronominėmsproblemoms spręsti: apžvalgaPavelas Duchovskis, Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė,Akvilė Viršilė, Jurga Miliauskienė, Sandra Sakalauskienė,Ramūnas Sirtautas, Aistė KasiulevičiūtėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas p.duchovskis@lsdi.ltStraipnyje apžvelgiami LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijoje per 25 metusatlikti svarbiausi moksliniai darbai, skirti augalų biologijai pažinti bei agronominių priemoniųefektyvumui didinti. Laboratorijos mokslinė tematika apima kelias augalų fiziologijos kryptis:augalų morfogenezę bei žydejimo iniciaciją, fotofiziologiją, ekofiziologiją, augalų produktyvumofiziologiją. Laboratorijoje buvo sukurta žiemojančių, dvimečių ir daugiamečių augalųžydėjimo iniciacijos teorija. Šie darbai sudaro mokslinius pagrindus augalų augimo ir raidosprocesams pažinti bei valdyti. Pastarojo dešimtmečio tyrimų akcentas – augalų fotofiziologiniųbei metabolinių procesų valdymas naudojant puslaidininkinius šviesos šaltinius. Svarbidarbo kryptis – augalų produktyvumo formavimo fiziologija. Atliekant šios krypties darbus,šiltadaržiuose buvo taikoma pažangi fitomonitoringo metodologija, leidžianti operatyviai irin vivo stebėti pagrindinius augalo fiziologinius rodiklius ir remiantis tuo koreguoti technologinespriemones. Pasėliuose tiriami fotosintetiniai rodikliai ir galimybės technologinėmispriemonėmis juos optimizuoti. Buvo atliekami labai platūs klimato ir antropogeninių veiksniųstresinio poveikio augalams tyrimai. Nagrinėti substrato rūgštumo, sunkiųjų metalų, ozono,UV-B, CO 2, temperatūros, drėgmės bei jų kompleksinis poveikis augalų biologinių rodiklių,adaptyvumo bei konkurencinio pajėgumo kitimui. Šių tyrimų rezultatai leis modeliuoti agroekosistemųstrategiją kintančio klimato sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: fotosintezė, metabolitai, morfogenezė, stresas, šviesa, žydėjimoiniciacija.Įvadas. Augalų fiziologija laikoma tokių agronomijos šakų, kaip augalininkystė,sodininkystė bei daržininkystė, teoriniu pagrindu. Žinant augalų fiziologijosdėsningumus skirtingais ontogenezės tarpsniais, galima valdyti produktyvumoelementų formavimąsi technologinėmis priemonėmis (Šlapakauskas, Duchovskis,2008). Augalų fiziologinių dėsningumų pažinimas taip pat leidžia spręsti ir augalinėsprodukcijos kokybės klausimus (Duchovskis, 2005, 2008 a, 2008 b). Visos109


Lietuvos agronominio profilio mokslo ir studijų institucijos turi augalų fiziologijospadalinius. LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorija buvo įkurta 1988 metųbalandžio 16 dieną. Laipsniškai buvo sukurta šiuolaikinė mokslinių tyrimų bazė sufitotroniniu kompleksu ir modernia laboratorine įranga. Ilgainiui susiformavo laboratorijosmokslo kryptys: augalų morfogenezė bei žydėjimo iniciacija (Duchowski,1995; Duchovskis, 1996, 2000, 2004, 2008; Samuoliene, 2007; Samuolienė ir kt.,2008 b), augalų biologinis produktyvumas (Brazaitytė, 1988; Tarvydiene ir kt.,2004 b; Šabajevienė ir kt., 2006 b, 2008; Šikšnianienė ir kt., 2007 a), fotofiziologiniųprocesų optimizavimas (Tamulaitis ir kt., 2005; Kurilčik ir kt., 2008 b; Urbonavičiūtėir kt., 2008), augalinės produkcijos kokybės valdymas (Viršilė, 2012), atsparumasekologiniam stresui ir ptitaikymas prie jo (Duchovskis, 1998 a; Dukhovskis ir kt.,2003; Sakalauskaitė, 2009; Sakalauskienė, 2011; Juknys ir kt., 2012).Darbo tikslas – apžvelgti LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijos svarbiausiusdarbus bei pasiekimus per pastaruosius 25 metus bei apsvarstyti tolesniųdarbų gaires.Augalų morfogenezė ir žydėjimo iniciacija. Augalų morfogenezės valdymassvarbus augalininkystėje, nes leidžia ūkiniu aspektu racionaliai formuoti augalų struktūrąbei nukreipti fotosintezės produktus į ūkiškai svarbius augalų organus ir tokiubūdu didinti produktyvumą (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Augalų produktyvumasbei produkcijos kokybės rodikliai pasiekiami vykstans ontogenezei. Be to, daugumosaugalų valgomoji dalis yra sėklos ar vaisiai, kurie formuojasi dėl to, kad augalas sudarogeneratyvinius organus sudėtingų žydėjimo iniciacijos procesų metu (Duchovskis,2000). Augalų žydėjimo iniciacijos procesai yra vis dar nepakankamai pažinti. Todėlmorfogenezės bei žydėjimo iniciacijos tyrimai yra svarbūs įvairiais agronominiaisaspektais. LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijoje sukurta augalų žydėjimoiniciacijos teorija (Duchowski, 1995; Duchovskis, 1996, 2004; Samuolienė, 2007),pagal kurią skiriami tokie žydėjimo iniciacijos tarpsniai:žydėjimo indukcija > evokacija > žiedų iniciacija ir diferenciacija >gametų iniciacija > žydėjimo stimulo destrukcijaPlėtojant augalų žydėjimo iniciacijos teoriją, laboratorijoje buvo pasiūlytažiemojančių augalų žydėjimo indukcijos ir evokacijos dviejų tarpsnių koncepcija(Duchovskis, 2000). Pagal šią koncepciją pirmasis žydėjimo indukcijos tarpsnis yradeterminuotas fotoperiodo (fotoindukcijos tarpsnis) ir jo procesai vyksta lapuosedalyvaujant fitochromo sistemai. Šio tarpsnio biocheminių procesų metabolitaitransportuojami iš lapų į viršūnines meristemas ir dėl jų veiklos vyksta žiedynoašies organogenezės genų raiška (pirmasis evokacijos tarpsnis). Pirmasis evokacijostarpsnis baigiasi visišku pradmeninio žiedyno ašies struktūrų susiformavimu (III organogenezėsetapas pagal F. Kuperman) (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Antrasisžydėjimo indukcijos tarpsnis sąlygotas žemų teigiamų temperatūrų (termoindukcijosarba vernalizacijos tarpsnis) ir vyksta augimo kūgeliuose (Duchowski, 2005). Antrojožydėjimo indukcijos tarpsnio stimulas daro įtaką genų, atsakingų už žiedyno elementųmorfogenezę, raiškai. Šio evokacijos tarpsnio morfologinė išraiška – žiedyno ašieselementų formavimasis (IV organogenezės etapas). Priklausomai nuo žiemojančioaugalo rūšies bei išsivystymo laipsnio, šie procesai natūraliomis sąlygomis gali vyktirudenį, žiemą, dažniausiai – pavasarį. Dvimečių augalų pasoduose antrasis evokacijos110


tarpsnis dažnai pasireiškia žiemą, produkcijos saugojimo metu (Duchovskis ir kt.,2004). Pirmasis ir antrasis žydėjimo indukcijos tarpsniai gali pasireikšti kartu (II organogenezėsetapas), nuosekliai (II ir III organogenezės etapai) arba termoindukcijostarpsnis gali būti net ankstesnis nei fotoindukcijos tarpsnis, o evokacijos tarpsniaipasireiškia tik nuosekliai (Duchovskis, 2000). Evokacijos procesai gali vykti visai bešviesos (Šikšnianienė ir kt., 2004, 2006), tačiau šviesos kokybė gali turėti įtakos jųtempams bei fiziologinių procesų pobūdžiui (Samuolienė ir kt., 2004).Nagrinėjant augalų žydėjimo iniciacijos procesus, susiduriama su jaunatvišku (juvenaliniu)periodu, kada augalai nejautrūs žydėjimą indukuojančiam poveikiui. Įvairiųaugalų rūšių ir net veislių šis tarpsnis skirtingas (Duchowski, 2005). Laboratorijojeatliekant tyrimus su morkomis, nustatyta, kad juvenalinis tarpsnis fotoindukcijai vyktiyra trumpesnis ir baigiasi, kai augalai išaugina 5 skrotelės lapus, o termoindukcijaivykti reikia, kad skrotelėje būtų 9 lapai (Duchovskis ir kt., 2003). Šie tyrimai patvirtinažydėjimo indukcijos ir evokacijos dviejų tarpsnių koncepcijos teiginius. Kita vertus,įvairių augalų formų juvenalinis tarpsnis yra mažai ištirtas ir yra rimtas uždavinys,kurį reikia išspręsti atliekant tolesnius ontogenezės tyrimus.Nustatant augalų morfogenezės dėsningumus, laboratorijoje daug dėmesio skiriamaendogeniniams morfogenezės veiksniams: fitohormonų sistemai, angliavandeniųir kitų metabolitų vaidmeniui, fotosintezės pigmentų sistemai, taip pat egzogeniniamsveiksniams: šviesos spektrui ir srautui, fotoperiodo bei temperatūros vaidmeniuiskirtingais žydėjimo iniciacijos tarpsniais (Kurilčik ir kt., 2008 a, 2009; Samuoliene,Duchovskis, 2012).Augalai įvairiais žydėjimo iniciacijos tarpsniais nevienodai reaguoja į temperatūrosir fotoperiodo pasikeitimus (Duchovskis, 1998 b; Juknevičienė ir kt., 2011 b).Termoindukcijai vykti visiems žiemojantiems augalams reikia žemų teigiamų temperatūrų(Duchovskis, 2004), tačiau jos turi būti ne vienodos ir ne vienodas jų derinyssu fotoperiodu (Duchovskienė ir kt., 1999; Duchovskienė, 2000; Samuolienė ir kt.,2008 c,2009 a; Samuoliene, Duchovskis, 2009). Specifiniai augalų poreikiai šviesosspektro sudėčiai nustatyti visais žydėjimo iniciacijos tarpsniais (Samuolienė ir kt.,2004, 2006, 2007).Fitohormonai koordinuoja visų augalo struktūrų raidą, proporcijas bei sąveiką(Duchovskis, 2006), todėl yra patrauklu egzogeniniais veiksniais valdyti hormonųsintezę bei santykį skirtingais ontogenezės tarpsniais ir taip siekti norimo morfogenetinioefekto. Skirtingais žydėjimo iniciacijos tarpsniais laisvų fitohormonų kiekiskinta, o jų veikimas yra sinergistinio arba antagonistinio pobūdžio (Samuolienė ir kt.,2005 b; Samuolienė, Duchovskis, 2006 c).Fotosintezės sistemos vaidmuo žydėjimo iniciacijos procese iki šiol yra vertinamasnevienareikšmiškai. Diskutuojama, ar pati fotosintezės sistema dalyvaujažydėjimo iniciacijos procesuose tiesiogiai ar tik per metabolitus (Duchovskis, 2004).Fotosintetinių pigmentų kiekio bei jų santykio poveikis žydėjimo iniciacijos procesamsnagrinėtas daugelyje mūsų darbų (Samuoliene, Duchovskis, 2005; 2012; Samuolienėir kt., 2008 a, 2008 b). Dažnai žydėjimo indukcijos sąlygos veikia pigmentų sistemąkaip nedidelis stresas, todėl pasikeičia pigmentų kiekiai bei santykis ir tai turi įtakosįvairiems fiziologiniams procesams žydėjimo iniciacijos metu. Taip pat nagrinėtasangliavandenių vaidmuo vykstant augalų žydėjimo iniciacijos procesams (Samuolienė111


ir kt., 2005 a, 2006). Sacharidai sąveikauja su fitohormonais bei kitais metabolitais,todėl jų poveikis yra sudėtingas ir sunkiai identifikuojamas. Daroma prielaida, kadangliavandenių sintezė tik sukuria palankias sąlygas žydėjimo iniciacijos procesamsvykti. Šie darbai turi būti tęsiami.Ontogenezės metu taip pat buvo tirtas ir kitų metabolitų (Šikšnianienė ir kt.,2004, 2006 b), fiziologiškai aktyvių medžiagų (Šikšnianienė, Duchovskis, 2002 b,2003; Duchovskis ir kt., 2009) bei fiziologinių procesų (Bobinas, Duchowski, 2001;Šikšnianienė ir kt., 2005; Samuolienė, Duchovskis, 2009) kitimas ir jų vaidmuo atskiraisraidos arba žydėjimo iniciacijos tarpsniais.Sodo augalų žydėjimo iniciacijos procesų tyrimai turi savo specifiką, nes šiųaugalų meristemų vystymosi ciklas mūsų geografinėje platumoje dažniausiai yra ilgesnisnei vieneri metai ir paprastai trunka 3 metus (Šikšnianienė, 2002; Šikšnianienė,Duchovskis, 2002 a). Tinkamai parenkant technologines priemones galima efektyviaivaldyti sodo augalų ontogenezės ciklo trukmę, daryti įtaką jų produktyvumui ir produkcijoskokybei (Duchovskis ir kt., 2000).Augalų žydėjimo iniciacijos teorija sudarė sąlygas morfogenezei valdyti norimakryptimi. Vienas jos taikomųjų aspektų – augalų generacijų kaitos paspartinimasdirbtinio klimato įrenginiuose. Jis leidžia gerokai paspartinti atskirus selekcijosbei sėklininkystės proceso etapus (Duchovskis, 1997, 2001; Duchovskienė, 2000;Žebrauskienė ir kt., 2003; Samuoliene, 2007). Kitas augalų morfogenezės tyrimų taikomasisaspektas – sėklininkystės proceso optimizavimas bei sėklų kokybės rodikliųgerinimas (Stašelis ir kt., 1996; Duchovskiene, Bobinas, 1998; Orentienė ir kt., 1998,2000; Žebrauskienė ir kt., 2001, 2003 a; Duchovskis ir kt., 2001).Fotofiziologija – klasikinė augalų fiziologų nagrinėjama kryptis. Fotofiziologiniaidarbai ypač paspartėjo pastaraisiais dešimtmečiais atsiradus šviečiantiems didelėsgalios puslaidininkiniams diodams (LED) (Olle, Viršilė, 2013) bei jų pagrindu sukurtomsnaujo tipo puslaidininkinėms lempoms augalams apšviesti (Tamulaitis ir kt.,2004; 2005; Bliznikas ir kt., 2004, 2009; Žukauskas ir kt., 2011, 2012; Novičkovasir kt., 2012).Laboratorijoje atlikti darbai parodė, kad derinant šviesos spektrą, srautą, fotoperiodą,impulsus galima valdyti augalų fotosintezės pigmentų koncentraciją bei fotosintezėsintensyvumą, grynąjį fotosintezės bei ūkinį produktyvumą (Brazaitytė ir kt.,2004 b, 2006 b; Urbonavičiūtė ir kt., 2007 a, 2009 c; Samuoliene ir kt., 2011 b), augalųmorfogenezės kryptingumą (Urbonavičiūtė ir kt., 2007 b; Samuolienė ir kt., 2010).Buvo parodyta, kad tam tikri šviesos spektro deriniai gali mažinti augalų apikaliniodominavimo efektą (Juknevičienė ir kt., 2011 a).Šiltnamiuose pomidorų, agurkų, paprikos ir kitų augalų daigai auginami šviesoskultūros sąlygomis (Jankauskienė ir kt., 2013). Tai labai svarbus kietakūnės šviesosšaltinių taikymas (Urbonavičiūtė ir kt., 2008 a). Tyrimai rodo, kad daržovių daigusgalima auginti kombinuotoje šviesoje, įprastinius šviesos šaltinius papildant tinkamospektro LED (Brazaitytė ir kt., 2009 a; Samuoliene ir kt., 2012 a), arba vien tik popuslaidininkinėmis lempomis su konkrečiai augalų rūšiai optimizuotu šviesos spektru,srautu bei fotoperiodu (Brazaitytė ir kt., 2009 c, 2010).Augalų fotofiziologiniai procesai gali būti efektyviai valdomi puslaidininkinėmislempomis in vitro sistemoje (Kurilčik ir kt., 2007, 2008 a, 2008 b, 2009, 2011) didinant112


iotechnologinių darbų efektyvumą.Nauji kietakūniai šviesos šaltiniai leidžia valdyti augalų pirminių ir antriniųmetabolitų (Urbonavičiūtė ir kt., 2008 b, 2009 a; Samuoliene ir kt., 2013) bei antioksidaciniopotencialo rodiklių (Urbonavičiūtė ir kt., 2009 b, 2009 d; Samuoliene ir kt.,2011 a, 2012 b, 2012 c) kitimą augaluose. Laboratorijoje buvo sukurta ir užpatentuotalempa nitratų redukcijai vykti žalumyninėse daržovėse (Samuolienė ir kt., 2009 c;Žukauskas ir kt., 2012), kartu didinant antioksidacinį potencialą bei kitus maistinėsvertės rodiklius (Samuolienė ir kt., 2009 b).Šiuolaikiniai fotofiziologiniai darbai sudaro prielaidas plėtoti aukštąsias technologijasagronomijos kryptyje (Urbonavičiūtė ir kt., 2008 a), kurti naujojo tipo šviesoskultūros sistemą šiltnamiuose (Brazaitytė ir kt., 2009 b) bei atlikti biotechnologiniustyrimus su augalais in vitro sistemoje (Duchovskis, 2008 b).Fotofiziologinių darbų išradimams patentuoti bei lempoms gaminti laboratorijosdarbuotojai kartu su partneriais iš VU įkūrė atžalinę įmonę UAB „HORTILED“.Vykdant įvairius mokslinius projektus buvo perengti du patentai, skirti daržoviųšvitinimo technologijoms bei puslaidininkiniams šviestukams tobulinti (Žukauskas,Duchovskis, 2009; Žukauskas ir kt., 2012).Ekofiziologija. Pastaraisiais dešimtmečiais vis aktualesni tampa besikeičiančiųklimato ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikio augalams klausimai (Brazaitytėir kt., 2008 b). Tai susiję su stratosferos ozono sluoksnio irimu, ultravioletinių spinduliųsrauto didėjimu, temperatūros kilimu, astronominiais reiškiniais. 2013 metųgegužės mėnesį atmosferoje CO 2koncentracija pirmą kartą žmonijos istorijoje viršijo400 ppm. Dėl klimato kaitos padidėjo sezoniniai temperatūrų bei drėgnio ekstremumai,antropogeninė aplinkos tarša (Gelvonauskis ir kt., 2004; Sakalauskaitė ir kt., 2008 a;Juknys ir kt., 2011; Povilaitis ir kt., 2011). Visos šios problemos reikalauja augalųfiziologų dėmesio. Pirmaisiais laboratorijos gyvavimo metais daug dėmesio buvoskirta natūralių aplinkos veiksnių stresiniam poveikiui augalams bei taikomiesiemsšių tyrimų aspektams (Duchovskis, 1998 a; Bandaravičienė ir kt., 1999; Gelvonauskisir kt., 1999, 2000; Duchovskis ir kt., 2001, 2007; Lukatkin ir kt., 2012). Nuo 2000 m.laboratorijoje atliekami ekofiziologiniai darbai, skirti diferencijuotam ir kompleksiniamnatūralių ir antropogeninių veiksnių poveikiui augalams, jų adaptacijos ir konkurencijosgalimybėms tirti (Juknys ir kt., 2000, 2008; Dukhovskis ir kt., 2003; Šlepetys ir kt.,2007; Sakalauskaitė ir kt., 2008 b, 2010, 2013; Sakalauskienė ir kt., 2009 b,; 2013;Rasiukevičiūtė ir kt., 2011).Nuo stresinio poveikio labai nukenčia augalo fotosintezės sistema, mažėja pigmentų,ypač chlorofilo a, kiekis bei jo santykis su chlorofilu b (Brazaityte ir kt., 2001,2005 b, 2006 a, 2008 a; Sakalauskaitė ir kt., 2006 a), mažėja fotosintezės efektyvumas(Sakalauskaitė ir kt., 2006 b; Urbonavičiūtė ir kt., 2006 d; Sakalauskienė ir kt., 2007,2008 a, 2008 b, 2009 a; Šabajevienė ir kt., 2008 a). Daugelis streso veiksnių sužadinahomeostazės mechanizmus ir augalai papildomam stresui yra atsparesni. Tačiau tamtikrais atvejais stresinis aplinkos veiksnių poveikis sumuojasi (Brazaityte ir kt., 2001,2004 a, 2005 a; Dukhovskis ir kt., 2003; Duchovskis ir kt., 2006, Urbonaviciute ir kt.,2006 a). Augalai skirtingiems streso veiksniams yra nevienodai jautrūs (Brazaityteir kt., 2001, 2004 a).Augalo atsakas į stresinių veiksnių poveikį organizmo lygiu bei jo sąveiką su113


kitais fiziologiniais procesais koordinuojamas fitohormonų sistemos (Urbonavičiūtėir kt., 2006 b, 2006 c; Sakalauskaitė ir kt., 2007 b). Parodyta, kad sintetiniai augimoreguliatoriai gali sumažinti neigiamą stresinių veiksnių poveikį augalams (Bashmakovir kt., 2007).Piktžolės, konkuruodamos su žemės ūkio augalais dėl šviesos, drėgmės bei mineraliniųelementų, sukelia konkurencinę įtampą, mažina pasėlio fotosintezės rodikliusbei produktyvumą (Kavaliauskaitė ir kt., 2005, 2006). Panašiai veikia ir gentinisdirvos nualinimas soduose (Sakalauskaitė ir kt., 2007 a). Žinant šios konkurencijosdėsningumus, galima efektyviai naudoti technologines priemones žalingam jos poveikiuisumažinti.Augalų produktyvumo fiziologija. Tai žemės ūkio mokslo ir studijų institucijųprivaloma tyrimų kryptis, kuri leidžia teoriškai pagrįsti augalų auginimo technologijasir motyvuotai priimti technologinius sprendimus (Šlapakauskas, Duchovskis,2008). Augalų pasėlių bei sodų fotosintezės rodiklių tyrimai leidžia vegetacijos metulaiku pastebėti veiksnius, apribojančius produktyvumą ir kokybę, ir technologinėmispriemonėmis juos optimizuoti. Kai vienas ar kitas aplinkos veiksnys būna „minimume“,augalų grynasis fotosintezės produktyvumas mažėja ir tai mažina ūkinį augalųproduktyvumą, prastėja augalinės produkcijos kokybė. Laiku pastebėjus neigiamasproduktyvumo formavimosi tendencijas, galima jas efektyviai pašalinti optimizuojantatitinkamas technologines priemones (Tarvydienė, 2004 a, 2004 b, Šabajevienė ir kt.,2005; 2006 a, 2006 b, 2006 c, 2008 b, 2009 a, 2009 b; Šikšnianienė ir kt., 2006 a,2007 a, 2007 b; Tranavičienė ir kt., 2007; Bundinienė, ir kt., 2008; Balčiūnas ir kt.,2008; Šabajevienė, 2009; Velička ir kt., 2012). Fotosintetinių rodiklių dinamika nevisiškaiatspindi ūkinio derliaus formavimo dėsningumus, tačiau labai glaudžiai su jaissusijusi (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008).Intensyvioje sodininkystėje svarbu valdyti derliaus formavimąsi bei produkcijoskokybę. Viena efektyviausių priemonių šiam tikslui pasiekti – poskiepių parinkimas.Poskiepių poveikio vaismedžio raidai ir produktyvumui fiziologinės priežastys nėraiki galo išaiškintos (Šabajevienė ir kt., 2007).Moderni augalų produktyvumo fiziologijos tyrimų kryptis – fitomonitoringas,arba viso augalo fiziologija. Šių tyrimų metodologija grindžiama elektronine augalųtyrimo įranga. Fitomonitoringo metodologija leidžia kompleksiškai efektyviai stebėtiaugalų fiziologinius rodiklius vegetacijos metu ir sudaro sąlygas juos valdyti technologinėmispriemonėmis. Tai leidžia operatyviai koreguoti auginimo technologijas. Šimetodologija ypač tinkama uždarose auginimo sistemose, pvz., šiltnamiuose, kur yragalimybė valdyti daugiau aplinkos parametrų bei auginimo priemonių (Brazaitytė,1998; Brazaitytė, Duchovskis, 1999). Ši metodologija tai pat naudinga tiriant stresiniųveiksnių poveikį augalų fiziologiniams procesams (Brazaitytė ir kt., 2005 a).Kintant klimato sąlygoms pasikeičia augalų fotosistemos stabilumas, todėl svarbupasėlio produktyvumą prognozuoti naudojantis įvairiais modeliais (Povilaitis ir kt.,2009, Lazauskas ir kt., 2012).Išvados. Augalų fiziologijos tyrimai leidžia pažinti augalo struktūrų formavimobei funkcionavimo mechanizmus ir žinias panaudoti augimo ir raidos procesamsvaldyti, biologinio produktyvumo potencialui realizuoti. Taikomieji fiziologiniaityrimai gali efektyviai prisidėti prie augalų produktyvumo didinimo bei augalinės114


produkcijos kokybės gerinimo. Visos LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijosmokslinės kryptys prisideda prie aktualių agronominių problemų sprendimo.Pastaruoju laikotarpiu aktualiausi tampa fotofiziologiniai darbai. Tai atitinka bendrasagrobiologinio mokslo raidos tendencijas.Padėka. Autoriai nuoširdžiai dėkoja buvusiems laboratorijos bendradarbiams:A. Čelkienei, V. Švelniui, A. Krivickui, G. Bandaravičienei, Z. Duchovskienei, L.Slavikaitei, R. Berūkštienei, A. Laukevičienei, Z. Brazienei, J. Šikšnianienei, B. Butkutei,R. Baltrėnui, V. Orentienei, R. Ulinskaitei, K. Baranauskui, G. Šabajevienei,A. Kurilčik, už kūrybinį indėlį į laboratorijos mokslinius darbus bei laborantėmsV. Surkevičienei ir L. Šaduikienei – už nuoširdų darbą. Dėkojame visiems bendraautoriamsiš kitų mokslo ir studijų institucijų bei užsienio už kūrybinį bendradarbiavimą.Taip pat dėkuojame VMSF, LMT ir kitoms institucijoms bei organizacijoms užmoksliniams tyrimams atlikti suteiktą finansinę pagalbąGauta 2013 08 13Parengta spausdinti 2013 09 20Literatūra1. Balčiūnas M., Jankauskienė Z., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2008. Lapų indeksoir fotosintezės pigmentų dinamika įvairaus tankumo pluoštinių linų pasėlyje.Žemdirbystė-Agriculture, 95(4): 97–109.2. Bandaravičienė G., Duchovskis P., Šikšnianas T. 1999. Development dynamicsof black currant (Ribes nigrum L.) generative organs and their resistance tospring frosts. Biologija, 1: 9–11.3. Bashmakov D. I., Lukatkin A. S., Duchovskis P. V., Stanys V. A. 2007. Effect ofsynthetic regulators on cucumber and corn growth responses under the effect ofheavy metals. Russian Agricultural Sciences, 33(5): 304–305.4. Bliznikas Z., Breivė K., Novičkovas A., Vitta P., Žukauskas A., Duchovskis P.2009. Solid-State Lamp for the Improvement of Nutritional Quality of LeafyVegetables. Electronics and electrical Engineering, 8(96): 47–50.5. Bliznikas Z., Breivė K., Tamulaitis G., Kurilčik G., Novičkovas A., Žukauskas A.,Duchovskis P., Ulinskaitė R., Brazaitytė A., Šikšnianienė J. 2004. Puslaidininkinėlempa augalų fotofiziologiniams procesams tirti ir valdyti. Elektronika ir elektrotechnika,56(7): 74–79.6. Bobinas Č., Duchowski P. 2001. Monitoring of Cabbage Respiration duringFlowering Initiation. Acta Horticulturae, 562: 305–309.7. Brazaitytė A., Blažytė A., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., Ulinskaitė R.,Juknys R., Duchovskis P. 2004 a. Pomidorų fotosintetinių pigmentų sistemosadaptacija prie kompleksinio antropogeninių aplinkos veiksnių poveikio.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 133–143.8. Brazaitytė A., Duchovskis P., Januškaitienė I., Juknys R. 2005 a. Possibilitiesof phytomonitoring to determine reaction of plant adaptivity to anthropogenicstress. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 57–64.115


9. Brazaitytė A., Duchovskis P., Juknys R., Žukauskaitė I. 2001. Influence of unfavourablenatural factors and pollutants on the complex of tomato photosyntheticpigments. Biologija, 2: 4–7.10. Brazaitytė A., Duchovskis P. 1999. Monitoring of dynamics of tomato ‘Svara’physiological parameters and environmental factors and their interrelation.Sodininkystė ir daržininkystė, 18(3): 312–320.11. Brazaitytė A., Duchovskis P., Ulinskaitė R., Šikšnianienė J. B., Jankauskienė J.,Samuolienė G., Baranauskis K., Bliznikas Z., Breivė K., Novičkovas A.,Tamulaitis G., Žukauskas A. 2004 b. Impact of spectral composition of illuminationon photosynthetic pigment amount and photosynthesis intensity in onionleaves. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 54–64.12. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., JankauskienėJ., Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K.,Žukauskas A. 2009 a. Daržovių daigų auginimas po aukšto slėgio natrio lempomispapildant šviesos spektrą 447 nm komponente. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 121–135.13. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., JankauskienėJ., Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K.,Žukauskas A. 2009 c. The effect of light-emitting diodes lighting on cucumbertransplants and after-effect on yield. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 102–118.14. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Kazėnas V., Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K.,Žukauskas A. 2009 b. After-effect of light-emitting diodes lighting on tomatogrowth and yield in greenhouse. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 115–126.15. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,Sakalauskaitė J., Šabajevienė G., Sirtautas R., Novičkovas A. 2010. The effectof light-emitting diodes lighting of tomato transplants. Žemdirbystė-Agriculture,97(2): 89–98.16. Brazaitytė A., Juknys R., Sakalauskaitė J., Sakalauskienė S., Gelvonauskis B.,Samuolienė G., Šabajevienė G., Urbonavičiūtė A., Ulinskaitė R.,Sliesaravičius A., Ramaškevičienė A., Duchovskis P. 2008 a. Effect of UV-Bradiation and ozone stress on photosynthetic pigment system of various horticulturalplants. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 93–105.17. Brazaitytė A., Juknys R., Sakalauskaitė J., Sakalauskienė S., Lazauskas S.,Kupčinskienė E., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Šabajevienė G.,Ulinskaitė R., Kviklys D., Duchovskienė L., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K.,Duchovskis P. 2008 b. Ekofiziologiniai tyrimai kintančios aplinkos sąlygomis.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 263–276.18. Brazaitytė A., Juknys R., Sakalauskaitė J., Šikšnianienė J. B., Januškaitienė I.,Dedelienė K., Sliesaravičius A., Ramaškevičienė A., Juozaitytė R., Šlepetys J.,Kadžiulienė Ž., Lazauskas S., Duchovskis P. 2006 a. Žemės ūkio augalų fotosintezėspigmentų sistemos tolerancija ozono ir UV-B spinduliuotės sukeltamstresui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): 14–24.116


19. Brazaitytė A. 1998. Pomidorų produktyvumo elementų ir aplinkos veiksnių monitoringasšiltnamiuose: daktaro disertacija. Babtai.20. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Juknys R., Šikšnianienė J. B.,Lukatkin A. S., Revin V. V., Samuolienė G., Ulinskaitė R., Baranauskis K.,Šabajevienė G., Navarskaitė L., Strakšas V. 2005 b. Response of radish pigmentssystem to anthropogenic factors. Sodininkystė ir daržininkystė, 24 (3): 440–447.21. Brazaitytė A., Ulinskaitė R., Duchovskis P., Samuolienė G., Šikšnianienė J. B.,Jankauskienė J., Šabajevienė G., Baranauskis K., Stanienė G., Tamulaitis G.,Bliznikas Z., Žukauskas A. 2006 b. Optimization of lighting spectrum for photosyntheticsystem and productivity of lettuce by using light-emitting diodes. ActaHorticulturae, 711: 183–188.22. Bundinienė O., Duchovskis P., Brazaitytė A. 2008. The influence of fertilizerswith nitrification inhibitor on edible carrot photosynthesis parameters and productivity.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 245–257.23. Duchovskiene Z., Bobinas C. 1998. Wintering of carrot NIIOCH 336 grown bythe method „from seed – to seed“. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(3): 179–183.24. Duchovskienė Z. 2000. Gūžinių, ropinių kopūstų ir raudonųjų burokėlių žydėjimoiniciacija bei generatyvinė raida: daktaro disert. santr. Babtai.25. Duchovskienė Z., Šikšnianienė J., Bobinas Č., Duchovskis P. 1999. Peculiaritiesof flowering initiation in cabbage. Biologija, 1: 35–37.26. Duchovskis P. 2006. Augalų morfogenezė in vitro ir jos reguliavimas. Rodiklis,Kaunas, 32.27. Duchovskis P., Bobinas C., Orentienė V. 2001. Valgomųjų morkų (Daucus sativusRöhl.) sėklų augimas ir vystymąsis ontogenezėje. Sodininkystė ir daržininkystė,20(2): 48–53.28. Duchovskis P., Brazaitytė A., Juknys R., Januškaitienė I., Sliesaravičius A.,Ramaškevičienė A., Burbulis N., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K.,Duchovskienė L., Stanys V., Bobinas Č. 2006. Changes of physiological and geneticindices of Lycopersicon Esculentum Mill. by cadmium under different acidicityand nutrition. Polish Journal of Environmental Studies, 15(2): 235–242.29. Duchovskis P. 2000. Conception of two-phase flowering induction and evocationin wintering plants. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3–1): 3–14.30. Duchovskis P. 1997. Fiziologiniai tyrimai daržininkystėje. Žemės ūkio mokslai,3: 40–45.31. Duchovskis P. 2008 b. Fiziologinių tyrimų raida sodininkystėje ir daržininkystėje.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 229–240.32. Duchovskis P. 2004. Flowering initiation of wintering plants. Sodininkystė irdaržininkystė, 23(2): 3–11.33. Duchovskis P., Kviklys D., Kawecki Z., Petronis P., Kviklienė N. 2000. Impactof rootstock and irrigation on apple bud differentiation and flowering initiation.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 352–358.117


34. Duchovskis P. 1996. Model of flowering initiation in perennial plants. Theoreticaland practical problems in modern physiology of cultured plants. Collection ofScientific Articles. Babtai, 15–25.35. Duchovskis P. 2001. Physiological principles for breeding efficiency of horticulturalplants. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 3–14.36. Duchovskis P. 1998 b. Photomorphogenetic effects in flowering initiation withinperennial plants. Biologija, 3: 42–44.37. Duchovskis P. 1998 a. Problems of resistance to abiotic factors of horticulturalplants in Lithuania and their solution. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(3):3–12.38. Duchovskis P. 2005. Progress of physiological research in vegetable growing.Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 18–31.39. Duchovskis P., Stanys V., Aliukevičiūtė R. 2001. Naminės slyvos (Prunus domesticaL.) ir kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera Ehrh.) atsparumas šalčiams.Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 3–17.40. Duchovskis P., Stanys V., Sasnauskas A., Bobinas C. 2007. Cold Resistanceof Prunus domestica L. and Prunus cerasifera Ehrh. in Lithuania. ActaHorticulturae, 734: 299–303.41. Duchovskis P., Stanys V., Šikšnianienė J., Stanienė G., Šikšnianas T., Bobinas Č.2009. Peroxidase and polyphenoloxidase polimorphism during embyogenesis inEucoreosma section currants. Žemės ūkio mokslai, 16(1–2): 47–52.42. Duchovskis P. 2008 a. The vicennial of scientific searches in the field of plantphysiology. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 3–16.43. Duchovskis P., Žebrauskienė A., Šikšnianienė J. B., Viškelis P., Samuolienė G.,Bobinas Č., Kmitienė L., Kmitas A. 2004. Evocation of edible onions.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(2): 125–136.44. Duchovskis P., Žukauskas N., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G. 2003. Valgomųjųmorkų (Daucus sativus Röhl.) juvenalinio periodo, žydėjimo indukcijos ir evokacijosprocesų ypatumai. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 86–93.45. Duchowski P. 1995. Indukcja kwitnienia wybranych roślin pastewnych (trawi koniczyny białej). Acta Academiae Agriculturae ac Technicae Olstenensis,Agricultura, 61(509), Supplementum C, 61.46. Dukhovskis P., Juknys R., Brazaitytė A., Žukauskaitė I. 2003. Plant response tointegrated impact of natural and anthropogenic stress factors. Russian Journal ofPlant Physiology, 50(2): 147–154.47. Gelvonauskis B., Duchovskis P., Bandaravičienė G. 1999. Estimation of appleseedlings winterhardiness and its inheritance. Biologija, 3: 36–38.48. Gelvonauskis B., Duchovskis P., Bandaravičienė G. 2000. Investigation of winterhardiness and cold hardiness in apple progenies. Acta Horticulturae, 538:277–280.49. Gelvonauskis B., Duchovskis P., Gelvonauskienė D., Sasnauskas A.,Duchovskienė L. 2004. Temperatūros kaitos ir auginimo technologijų įtaka obelųproduktyvumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(4): 3–8.118


50. Jankauskienė J., Brazaitytė A., Bobinas Č., Duchovskis P. 2013. Effect oftransplant growth stage on tomato productivity. Acta Scientiarum Polonorum,Hortorum Cultus, 12(2): 143–152.51. Juknevičienė Ž., Samuolienė G., Viršilė A., Duchovskis P., Venskutonienė E.2011 a. Šviesos spektro sudėties įtaka bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiųapikalinio dominavimo slopinimui. Žemės ūkio mokslai, 18(1): 1–8.52. Juknevičienė Ž., Venskutonienė E., Pranaitienė R., Duchovskis P. 2011 b. Theinfluence of different temperatures and exposition time on potato tuber sproutingand development of plants. Zemdirbyste-Agriculture, 98(2): 131–138.53. Juknys R., Duchovskis P., Sliesaravičius A., Šlepetys J., Januškaitienė I.,Brazaitytė A., Ramaškevičienė A., Lazauskas S., Dėdelienė K., Sakalauskaitė J.,Juozaitytė R., Kadžiulienė Ž., Dikšaitytė A. 2011. Response of different agriculturalplants to elevated CO 2and air temperature. Žemdirbystė-Agriculture,98(3): 259–266.54. Juknys R., Duchovskis P., Sliesaravičius A., Šlepetys J., Raklevičienė D.,Januškaitienė I., Brazaitytė A., Ramaškevičienė A., Lazauskas S., Rančelienė V.,Dėdelienė K., Sakalauskaitė J., Juozaitytė R., Kadžiulienė Ž., Švegždienė D.,Martinavičienė J., Urbonavičiūtė A. 2008. Changes in the sensitivity of agriculturalplants to the impact of ozone and UV-B radiation in simulated warmerclimate conditions. Ekologija, 54(4): 195–200.55. Juknys R., Žukauskaitė I., Duchovskis P., Brazaitytė A. 2000. Integrated impactof low temperatures and pollutants on tomato growth. Sodininkystė ir daržininkystė,19(3): 55–65.56. Kavaliauskaitė D., Duchovskis P., Bobinas Č. 2005. Competitive influenceof white goose-foots (Chenopodium album L.) on biological productivityand chemical composition on red beets (Beta vulgaris L. var. conditiva Alef.).Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 127–137.57. Kavaliauskaitė D., Duchovskis P., Brazaityte A. 2006. Impact of common lambsquarter(Chenopodium album L.) competition on formation of red beet (Betavulgaris L. var. vulgaris) photosynthetic indices. Sodininkystė ir daržininkystė,25(2): 118–124.58. Kurilčik A., Dapkūnienė S., Kurilčik G., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A.,Žilinskaitė S., Žukauskas A. 2011. Effect of far-red light on the growth of chrysanthemumplantlets in vitro. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(3–4): 103–108.59. Kurilčik A., Dapkūnienė S., Kurilčik G., Žilinskaitė S., Žukauskas A.,Duchovskis P. 2008 a. Effect of the Photoperiod Duration on the Growth ofChrysanthemum Plantlets in vitro. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 39–46.60. Kurilčik A., Dapkūnienė S., Žilinskaitė S., Duchovskis P. 2009. Per parą pasikartojančiofotoperiodo poveikis chrizantemų augimui ir vystymuisi in vitro.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 147–152.61. Kurilčik A., Miklušytė-Čanova R., Dapkūnienė S., Žilinskaitė S., Kurilčik G.,Tamulaitis G., Duchovskis P., Žukauskas A. 2008 b. In vitro culture ofChrysanthemum plantlets using light-emitting diodes. Central European Journalof Biology, 3(2): 161–167.119


62. Kurilčik A., Miklušytė-Čanova R., Žilinskaitė S., Dapkūnienė S., Duchovskis P.,Kurilčik G., Tamulaitis G., Žukauskas A. 2007. In vitro cultivation of grape cultureunder solid-state lighting. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 235–245.63. Lazauskas S., Povilaitis V., Antanaitis Š., Sakalauskaitė J., Sakalauskienė S.,Pšibišauskienė G., Auškalnienė O., Raudonius S., Duchovskis P.. 2012. Winterwheat leaf area index under low and moderate input management and climatechange. Journal of Food, Agriculture & Environment, 10(1): 588–593.64. Lukatkin A. S., Brazaitytė A., Bobinas Č., Duchovskis P. 2012. Chilling injuryin chilling-sensitive plants: a review. Žemdirbyste-Agriculture, 99(2): 111–124.65. Novičkovas A., Brazaitytė A., Duchovskis P., Jankauskienė J., Samuolienė G.,Virsilė A., Sirtautas R., Bliznikas Z., Zukauskas A. 2012. Solid-state lamps(LEDS) for the short-wavelength supplementary lighting in greenhouses: experimentalresults with cucumber. Acta Horticulturae, 927: 723–730.66. Olle M., Viršilė A. 2013. The effects of light-emitting diode lighting on greenhouseplant growth and quality. Agricultural and Food Sciences, 22: 223–234.67. Orentienė V., Duchovskis P., Bobinas C. 2000. Morphophysiological investigationof cabbage seed ripening. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3–1): 212–216.68. Orentiene V., Duchovskis P., Zalatorius V., Bobinas C., Stašelis A. 1998. Impactof mechanic, physical, and chemical factors on germination power of parrotseeds. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(2): 104–110.69. Povilaitis V., Lazauskas S., Antanaitis Š., Sakalauskienė S., Sakalauskaitė J.,Pšibišauskienė G., Auškalnienė O., Raudonius S., Duchovskis P. 2011.Carbon Accumulation in Winter Wheat under Different Growing Intensity andClimate Change. World Academy of Science, Engineering and Technology, 59:2 390–2 393.70. Povilaitis V., Lazauskas S., Duchovskis P. 2009. Possibilities to SimulateProductivity of Spring Barely Using Model DSSATv4. Vagos, 82(35): 22–27.71. Rasiukevičiūtė N., Sakalauskienė S., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2011.Kompleksinis temperatūros ir drėgmės poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativumL.) fiziologiniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(2): 85–93.72. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Duchovskis P., Samuolienė G., Urbonavičiūtė A.,Šabajevienė G., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K. 2006 a. Morkų fotosintetinėssistemos reakcija į didėjančią anglies dioksido (CO 2) koncentraciją. Sodininkystėir daržininkystė, 25(1): 123–129.73. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Šabajevienė G.,Sakalauskienė S., Duchovskis P. 2010. Radish plant behaviour under short-termelevated ozone fumigation. Central European Journal of Biology, 5(5): 674–681.74. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G.,Šabajevienė G., Sakalauskienė S., Duchovskis P. 2008 b. Radish Response toDistinct Ozone Exposure and to its Interaction with Elevated CO 2Concentrationand Temperature. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 151–160.120


75. Sakalauskaitė J. 2009. Klimato ir antropogeninių veiksnių kompleksinis poveikisvalgomojo ridikėlio (Raphanus sativus L.) fotosintezės sistemai: daktaro disertacija.Babtai.76. Sakalauskaitė J., Kupčinskienė E., Kviklys D., Duchovskienė L., Urbonavičiūtė A.,Šabajevienė G., Stiklienė A., Šikšnianienė J. B., Taraškevicius R., Radzevicius A.,Zinkutė R., Duchovskis P. 2008 a. Nutritional diagnosis of apple-tree growingin the nitrogen fertilizer factory region. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2):111–119.77. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Duchovskis P. 2006 b. BiomassProduction, Dry Weight Partitioning and Leaf Area of Apple Rootstocks underDrought Stress. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 283–291.78. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Kviklienė N., Uselis N., Duchovskis P.2007 a. Gentinio dirvos nualinimo poveikis fotosintetinių pigmentų kiekiui obelųposkiepių lapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 70–76.79. Sakalauskaitė J., Šikšnianienė J. B., Kviklys D., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G.,Šabajevienė G., Lanauskas J., Duchovskis P. 2007 b. Sausros sukelto streso poveikisobelų poskiepių fitohormonų sistemos kitimui. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 35–44.80. Sakalauskaitė J., Viskelis P., Dambrauskienė E., Sakalauskienė S., Samuolienė G.,Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičienė D. 2013. The effects of differentUV-B radiation intensities on morphological and biochemical characteristics inOcimum basilicum L. Journal of the Science of Food and Agriculture, 93(6):1 266–1 271.81. Sakalauskienė S., Brazaitytė A., Lazauskas S., Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J.,Samuolienė G., Radzevičius A., Šabajevienė G., Lukatkin A., Kolmykova T.,Duchovskis P. 2009 a. Imituotų šalnų poveikis žirnių fotosintetinių pigmentų irsacharidų kaupimuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 157–165.82. Sakalauskienė S., Brazaitytė A., Šabajevienė G., Lazauskas S., Sakalauskaitė J.,Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Duchovskis P. 2009 b. Kompleksinis aplinkosveiksnių poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologiniams rodikliamsIII–IV organogenezės etapais. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 93–101.83. Sakalauskienė S. 2011. Kintančio klimato ir aplinkos veiksnių kompleksiniopoveikio žirnių fiziologiniams rodikliams modeliavimas: daktaro disertacija.Akademija.84. Sakalauskienė S., Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A.,Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2007.Padidintos CO 2koncentracijos poveikis ridikėlių fiziologiniams rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 136–141.85. Sakalauskienė S., Sakalauskaitė J., Lazauskas S., Povilaitis V., Auškalnienė O.,Pšibišauskienė G., Samuolienė G., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2013. Interactiveeffects of elevated CO 2, temperature and water stress on Apera spica- venti L.Journal of Food, Agriculture & Environment, 11(1): 1 121–1 124.121


86. Sakalauskienė S., Šabajevienė G., Lazauskas S., Brazaitytė A., Samuolienė G.,Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J., Ulinskaitė R., Duchovskis P. 2008 a.Complex influence of different humidity and temperature regime on pea photosyntheticindices in VI–VII organogenesis stages. Sodininkystė ir daržininkystė,27(2): 199–207.87. Sakalauskienė S., Šabajevienė G., Lazauskas S., Brazaitytė A., Samuolienė G.,Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J., Ulinskaitė R., Duchovskis P. 2008 b.Skirtingo drėgmės ir temperatūros režimo kompleksinis poveikis ridikėlių fotosintetiniamsrodikliams III–IV organogenezės etapuose. Sodininkystė ir daržininkystė,27(1): 97–104.88. Samuolienė G., Brazaitytė A., Duchovskis P., Viršilė A., Jankauskienė J.,Sirtautas R., Novičkovas A., Sakalauskienė S., Sakalauskaitė J. 2012 a.Cultivation of vegetable transplants using solid-state lamps for the short-wavelengthsupplementary lighting in greenhouses. Acta Horticulturae, 952: 885–892.89. Samuolienė G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Sakalauskienė S., Jankauskienė J.,Duchovskis P., Novičkovas A. 2012 c. The impact of supplementary shorttermred LED lighting on the antioxidant properties of microgreens. ActaHorticulturae, 956: 649–656.90. Samuolienė G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Viršilė A., Sakalauskaitė J.,Sakalauskienė S., Duchovskis P. 2013. LED illumination affects bioactivecompounds in romaine baby leaf lettuce. Journal of the Science of Food andAgriculture. doi: 10.1002/jsfa.6173.91. Samuolienė G., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., Duchovskis P.2010. The effect of red and blue light component on the growth and developmentof frigo strawberries. Zemdirbyste-Agriculture, 97(2): 99–104.92. Samuolienė G., Duchovskis P. 2006 a. Angliavandenių dinamika ir vaidmuo paprastojokmyno žiedų iniciacijos ir diferenciacijos metu. Sodininkystė ir daržininkystė,25(1): 199–206.93. Samuolienė G., Duchovskis P. 2006 b. Fitohormonų dinamika ir vaidmuo popaprastojo kmyno žydėjimo indukcijos. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4):278–285.94. Samuolienė G., Duchovskis P. 2005. Fotosintetinių pigmentų dinamika įvairiaisvalgomųjų morkų žydėjimo iniciacijos tarpsniais. Sodininkystė ir daržininkystė,24(1): 48–56.95. Samuoliene G., Duchovskis P. 2012. Interaction between flowering initiation andphotosynthesis. In: Mohammad Mahdi Najafpour (ed.), Applied Photosynthesis.InTech., 121–140.96. Samuolienė G., Duchovskis P. 2009. Skirtingų žydėjimo indukcijos sąlygų įtakapaprastojo kmyno augimui bei organogenezei. Sodininkystė ir daržininkystė,28(1): 167–174.122


97. Samuolienė G., Duchovskis P., Šikšnianienė J., Brazaitytė A., Ulinskaitė R.,Tamulaitis G., Bliznikas Z., Kurilčik G., Žukauskas A. 2006. Flowering initiationin carrots by tailoring the illumination spectrum. Acta Horticulturae, 711:279–284.98. Samuolienė G., Duchovskis P., Ulinskaitė R. 2005 a. Dynamics and role of carbohydratesin carrot during different flowering initiation stages. Sodininkystė irdaržininkystė, 24(3): 147–154.99. Samuolienė G., Duchovskis P., Urbonaviciūtė A. 2005 b. Phytohormones dynamicsduring flowering initiation in carrots. Acta Biologica Szegediensis, 49(3–4): 33–37.100. Samuolienė G., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G. 2009 a.Flowering initiation in plants of different Apiaceae species. Žemdirbystė, 96(3):186–198.101. Samuolienė G., Duchovskis P. 2006 c. Variation of ABA and carotenoids duringflowering initiation in carrots. Acta Biologica Szegediensis, 50(3–4): 121–125.102. Samuolienė G., Sirtautas R., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2012 b. LED lightingand seasonality affects antioxidant properties of baby leaf lettuce. FoodChemistry, 134(3): 1 494–1 499.103. Samuoliene G., Sirtautas R., Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Sakalauskienė S.,Duchovskis P. 2011 b. The impact of red and blue light-emitting diode illuminationon radish physiological indices. Central European Journal of Biology, 6(5):821–828.104. Samuolienė G., Šabajevienė G., Ulinskaitė R., Duchovskis P. 2008 a. Fotosintezėsrodiklių kitimas paprastojo kmyno žydėjimo iniciacijos metu. Sodininkystė irdaržininkystė, 27(1): 131–138.105. Samuolienė G., Šabajevienė G., Urbonavičiūtė A., Duchovskis P. 2008 b. Augalųmorfogenezė ir žydėjimo iniciacija. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 241–251.106. Samuolienė G., Šabajevienė G., Urbonaviciūtė A., Duchovskis P. 2007. Carrotflowering initiation: light effect, photosynthetic pigments, carbohydrates. ActaBiologica Szegediensis, 51(1): 39–42.107. Samuolienė G., Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Brazaitytė A., Ulinskaitė R.,Baranauskis K. 2004. Šviesos kokybės įtaka valgomųjų morkų fiziologiniamsprocesams evokacijos bei žiedų iniciacijos tarpsniais. Sodininkystė ir daržininkystė,23(1): 78–87.108. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Duchovskis P.,Bliznikas Z., Žukauskas A. 2009 b. The benefits of red LEDs: improved nutritionalquality due to accelerated senescence in lettuce. Sodininkystė ir daržininkystė,28(2): 111–120.109. Samuoliene G., Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Šabajevienė G., Sakalauskaitė J.,Duchovskis P. 2011 a. The impact of LED illumination on antioxidant propertiesof sprouted seeds. Central European Journal of Biology, 6(1): 68–74.123


110. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Duchovskis P., Bliznikas Z., Vitta P.,Žukauskas A. 2009 c. Decrease in Nitrate Concentration in Leafy VegetablesUnder a Solid-state Illuminator. HortScience, 44: 1 857—1 860.111. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., Duchovskis P. 2008 c.Flowering Initiation in Carrot and Caraway. Sodininkystė ir daržininkystė,27(2): 17–25.112. Samuolienė G. 2007. Valgomosios morkos (Daucus sativa (Hoffm.) Röhl.) žydėjimoiniciacijos fiziologiniai ir biocheminiai aspektai: daktaro disert. santr.,Babtai, Akademija.113. Stašelis A., Optažas R., Meškelis L., Duchovskis P. 1996. Elektromagnetiniųlaukų įtaka pomidorų ir agurkų sėklų daigumui bei daigų morfogenezei. Žemėsūkio inžinerija, 28(2): 121–130.114. Šabajevienė G., Kviklys D., Duchovskis P. 2006 a. Rootstock effect on photosyntheticpigment system formation in leaves of apple cv. ‘Auksis’. Sodininkystėir daržininkystė, 25(3): 357–363.115. Šabajevienė G., Kviklys D., Kviklienė N., Kasiulevičiūtė A., Duchovskis P.2006 b. Poskiepių įtaka obelų vaismedžių fotosintezės sistemos veiklai. Sodininkystėir daržininkystė, 25(4): 79–87.116. Šabajevienė G., Kviklys D., Samuolienė G., Sasnauskas A., Duchovskis P. 2007.Seasonal patterns of carbohydrates in apple tree cv. ‘Auksis’ on different rootstocks.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 159–165.117. Šabajevienė G., Sakalauskienė S., Lazauskas S., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A.,Samuolienė G., Ulinskaitė R., Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Povilaitis V.2008 a. Aplinkos temperatūros ir substrato drėgmės poveikis vasarinių miežiųfiziologiniams rodikliams. Žemdirbyste-Agriculture, 95(4): 71–80.118. Šabajevienė G. 2009. The management of apple photosynthesis indexes andmorphogenesis processes in the high density orchards: summary of doctoral dissertation.Babtai.119. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2005. ‘Auksio’ obelų fotosintezės pigmentųtyrimai įvairių konstrukcijų intensyviuose soduose. Sodininkystė irdaržininkystė, 24(4): 57–64.120. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2009 a. ‘Auksio‘ veislės obelų suP 22 poskiepiu asimiliaciniai rodikliai esant skirtingoms vainiko formoms.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 13–19.121. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2006 c. ‘Auksio’ veislės obelų su P 22poskiepiu fotosintetinės pigmentų sistemos formavimasis įvairių konstrukcijųsoduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 23–28.122. Šabajevienė G., Uselis N., Kviklienė N., Samuolienė G., Sasnauskas A.,Duchovskis P. 2008 b. Effect of Growth Regulators on Apple Trees cv. ‘JonagoldKing’ Photosynthesis and Yield Parameters. Sodininkystė ir daržininkystė,27(4): 23–32.123. Šabajevienė G., Uselis N., Samuolienė G., Kviklys D., Sakalauskaitė J.,Duchovskis P. 2009 b. Sodinimo tankumo įtaka obelų veislės ‘Auksis‘ su P 22poskiepiu fiziologiniams rodikliams. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 83–92.124


124. Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P., Stepulaitienė I.2007 b. Skirtingų azoto trąšų formų ir ceolito įtaka morkų fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 142–148.125. Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2007 a. Trąšųsu nitrifikacijos inhibitoriumi poveikis raudonųjų burokėlių fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 52–59.126. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Brazaitytė A., Barkauskienė Z. 2005. Influenceof seedling size and storage conditions of the growth and development of onions.Sodininkystė ir daržininkystė, 24 (3): 448–455.127. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Bundinienė O., Brazaitytė A. 2006 a. Skirtingųazoto trąšų formų ir ceolito įtaka burokėlių pasėlio fotosintezės rodikliams.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 116–122.128. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P. 2002 a. Eucoreosma sekcijos serbentų rūšiųgeneratyvinių organų raida. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(2): 3–10.129. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P. 2002 b. Peroksidazės izofermentų tyrimai mažajameserbentų raidos cikle. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(4): 3–11.130. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P. 2003. Polifenoloksidazės izofermentų tyrimaimažajame serbentų raidos cikle. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 14–21.131. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Viškelis P., Karklelienė R., Samuolienė G.2004. The dynamics of carbohydrates and nitric substances of edible carrots(Daucus sativus Röhl.) during evocation. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(2):137–142.132. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Viškelis P., Petronienė D. 2006 b. Raudonųjųburokėlių ‘Ilgiai’ angliavandenių ir azoto medžiagų dinamika žydėjimo indukcijosir evokacijos tarpsniais. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 100–109.133. Šikšnianienė J. B. 2002. Eucoreosma sekcijos serbentų peroksidazės ir polifenoloksidazėstyrimai skirtinguose ontogenezės tarpsniuose: daktaro disert. santr.Babtai.134. Šlapakauskas V., Duchovskis P. 2008. Augalų produktyvumas. Klaipėda, 277.135. Šlepetys J., Šikšnianienė J. B., Kadžiulienė Ž., Brazaitytė A., Duchovskis P.2007. Aukštesnės temperatūros, rūgštaus substrato bei kadmio ir vario poveikismėlynžiedėms liucernoms. Žemdirbystė, 94(3): 47–59.136. Tamulaitis G., Duchovskis P., Bliznikas Z., Breivė K., Ulinskaitė R., Brazaitytė A.,Novičkovas A., Žukauskas A., Shur M. S. 2004. High-power LEDs for plant cultivation.Proc. SPIE, 5 530: 165–173.137. Tamulaitis G., Duchovskis P., Bliznikas Z., Breivė K., Ulinskaitė R.,Brazaitytė A., Novičkovas A., Žukauskas A. 2005. High-power light-emittingdiode based facility for plant cultivation. Journal of Physics D: Applied Physics,38(17): 3 182–3 187.138. Tarvydienė A., Duchovskis P., Šiuliauskas A. 2004 a. Raudonųjų burokėliųfotosintetinių rodiklių formavimosi dinamika skirtingai tręštame pasėlyje.Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 76–88.125


139. Tarvydienė A., Duchovskis P., Šiuliauskas A. 2004 b. Skirtingų raudonųjų burokėlių(Beta vulgaris L. var. conditiva) morfotipų fotosintetinių rodiklių formavimosidinamika įvairaus tankumo pasėlyje. Vagos, 62(15): 44–52.140. Tranavičienė T., Šikšnianienė J. B., Urbonavičiūtė A., Vagusevičienė I.,Samuolienė G., Duchovskis P., Sliesaravičius A. 2007. Effects of nitrogen fertilizerson wheat photosynthetic pigment and carbohydrate contents. Biologija,53(4): 80–84.141. Urbonavičiute A., Pinho P., Samuolienė G., Duchovskis P., Vitta P., Stonkus A.,Tamulaitis G., Žukauskas A., Halonen L. 2007 a. Effect of short-wavelengthlight on lettuce growth and nutrotional quality. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 157–165.142. Urbonavičiūtė A., Pinho P., Samuolienė G., Duchovskis P., Vitta P., Stonkus A.,Tamulaitis G., Žukauskas A., Halonen L. 2007 b. Influence of bicomponentcomplementary illumination on development of radish. Sodininkystė ir daržininkystė,26(4): 309–316.143. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Duchovskis P., Karklelienė R.,Šliogerytė K., Žukauskas A. 2009 a. The effect of light quality on nutritionalaspects of leafy radish. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 147–155.144. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Duchovskis P., Ruzgas V.,Žukauskas A. 2009 d. The effect of variety and lighting quality on wheatgrassantioxidant properties. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 119–128.145. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Kurilčik A.,Duchovskis P., Žukauskas A.. 2008 a. Augalų fotofiziologiniai tyrimai aukštosiomstechnologijoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 253–261.146. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Ruzgas V., Šabajevienė G.,Šliogerytė K., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Žukauskas A. 2009 b. The effectof light quality on the antioxidative properties of green barely leaves.Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 153–161.147. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Brazaitytė A., Ulinskaitė R., Jankauskienė J.,Duchovskis P., Žukauskas A. 2008 b. The possibility to control the metabolismof green vegetables and sprouts using light emitting diode illumination.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 83–92.148. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Brazaitytė A.,Šikšnianienė J. B., Šabajevienė G., Baranauskis K., Sakalauskienė S.,Gelvonauskis B., Uselis N. 2006 d. Kompleksinis UV-B spinduliuotės ir temperatūrospoveikis braškių fiziologiniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 146–152.149. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Brazaitytė A.,Šikšnianienė J. B., Ulinskaitė R., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2006 a. Theeffect of elevated CO 2concentrations on leaf carbohydrate, chlorophyll contentsand photosynthesis in radish. Polish Journal of Environmental Studies, 15(6):921–925.126


150. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P. 2006 c. Ozonoir UV-B spinduliuotės poveikis morkų fitohormonų sistemai. Sodininkystė irdaržininkystė, 25(2): 138–146.151. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskienė S., Brazaitytė A.,Jankauskienė J., Duchovskis P., Ruzgas V., Stonkus A., Vitta P., Žukauskas A.,Tamulaitis G. 2009 c. Effect of flashing amber light on the nutriotional qualityof green sprouts. Agronomy Research, 7(2): 761–767.152. Urbonavičiūtė A., Ulinskaitė R., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P.,Brazaitytė A., Šikšnianienė J. B., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2006 b. Theresponse of radish phytohormone system to ozone stress. Sodininkystė ir daržininkystė,25(1): 170–176.153. Velička R., Marcinkevičienė A., Kosteckas R., Pupalienė R., Duchovskis P.,Brazaitytė A. 2012. The influence of crop density on the photosynthetic characteristicsand productivity of the spring oilseed rape under non-fertilized andfertilized conditions. Journal of Food, Agriculture & Environment, 10(3–4):850–856.154. Viršilė A. 2012. Fotofiziologiniai efektai metabolitų dinamikai žalumyninėsedaržovėse ir želmenyse: daktaro disertacija. Akademija.155. Žebrauskienė A., Duchovskis P., Bobinas Č. 2001. Ropinių svogūnų (Alliumcepa L.) vaisiaus augimas ir vystymasis ontogenezėje. Sodininkystė ir daržininkystė,20(1): 96–101.156. Žebrauskienė A., Duchovskis P., Kmitienė L., Kmitas A. 2003. Drėgmės deficitoįvairiais organogenezės etapais įtaka valgomųjų svogūnų sėklojų morfogenezei,sėklų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 102–112.157. Žukauskas A., Bliznikas Z., Breivė K., Novičkovas A., Samuolienė G.,Urbonavičiūtė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Duchovskis P. 2011. Effect ofsupplementary pre-harvest LED lighting on the antioxidant properties of lettucecultivars. Acta Horticulturae, 907: 87–90.158. Žukauskas A., Duchovskis P., Bliznikas Z., Samuoliene G., Urbonavičiute A.,Vitta P. 2012. Method and Apparatus for the Reduction of Harmful Nitrates inPlants Using Radiant Flux Generated By a Solid-State Illuminator. Patent No.2111097 B1. European Patent Bulletin 12/21 of 23.05.12.159. Žukauskas A., Duchovskis P. 2009. Phosphor conversion light-emitting diodefor meeting photomorphogenetic needs of plants. European Patent ApplicationEP2356702.127


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2013. 32(1–2).Investigations of plant physiology for agronomic challenges: a reviewP. Duchovskis, A. Brazaitytė, G. Samuoliene, A. Viršilė, J. Sakalauskaitė,S. Sakalauskienė, R. Sirtautas, R. KasiulevičiūtėSummaryThere is overview of scientific works of Plant physiology laboratory for over 25 years,intended for understanding of plant biology and agronomic means efficiency. Laboratoryscientific topics cover several areas of plant physiology: plant morphogenesis and floweringinitiation, photophysiology, ecophysiology, plant productivity physiology. The theory of floweringinitiation in wintering, biennial and perianial plants was developed in the laboratory. Theseworks represent the scientific basis for knowledge and control of plant growth and developmentprocesses. Investigations accent of the last decade was management of photophysiological andplant metabolic processes using semiconductor light sources. Important trend of investigationswas physiology of plant productivity formation. In pursuance of these works there was appliedin greenhouses advanced phytomonitoring methodology, allowing in vivo to follow themajor plant physiological parameters and on the basis of that to correct technological means.There were investigated crops photosynthetic indices and the possibility to optimize them bytechnological tools. Investigations of climatic and anthropogenic factors unfavorable effecton plants were carried out. There was studied one and complex impact of substratum acidity,heavy metals, ozone, UV-B radiation, CO 2, temperature, drought on changes of plants biologicalindices, adaptivity and competition. Results from these studies will allow the modeling ofagroecosystems strategy under climate change.Key words: flowering initiation, light, metabolites, morphogenesis, photosynthesis, stress.128


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Sodo ir daržo augalų apsaugos nuo ligų irkenkėjų naujausi tyrimaiAlma Valiuškaitė, Elena Survilienė, Laisvūnė Duchovskienė,Neringa Rasiukevičiūtė, Rimantas TamošiūnasLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas a.valiuskaite@lsdi.ltAugalų apsaugos laboratorija atlieka sodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų rūšinės įvairovės,jų žalingumo, biologijos bei ekologijos ypatybių tyrimus. Besikeičiančio agroklimatosąlygomis tiriami atsirandantys, sąlygiškai nauji kenkėjai ir ligos. Kuriamos ir įdiegiamosintegruotos augalų apsaugos sistemos sodininkystėje ir daržininkystėje. Nuo 2007 m. įdiegtasmeteorologinių stotelių su integruotais ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais tinklas.Siekdami optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą, laboratorijos mokslininkai pritaikosodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius, koordinuoja šiuolaikinėsprognozavimo sistemos diegimą Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės sektoriuje. Nuo2001 m. augalų apsaugos produktų biologinio efektyvumo tyrimai atliekami laboratorijojelaikantis geros eksperimentinės praktikos (GEP sertifikatas) reikalavimų, užtikrinančių gerąbandymų kokybę ir gautų duomenų pripažinimą kitose Europos Sąjungos šalyse. Naujastikslas – įvertinus fitosanitarinę sodo ir daržo augalų būklę, naudojamų augalų apsaugosproduktų efektyvumą, optimizuoti pesticidų poreikį Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriujetausiai naudojant pesticidus, kaip reikalaujama ES direktyvoje 2009/128/EB. Straipsnyjeapžvelgiami 2008–2012 m. mokslinių tyrimų rezultatai, kurie buvo reikšmingi sodininkystėsir daržininkystės sektoriui.Reikšminiai žodžiai: augalų apsaugos produktai, integruota augalų apsaugos sistema,kenkėjai, ligos.Įvadas. Dėl plintančių žaladarių sodo ir daržo augalų bendrijose kasmet neišvengiamaipatiriama derliaus bei kokybės nuostolių. Pastebėta; kai kurių ligų ir kenkėjųplitimo sezoniniai protrūkiai, geografinis persiskirstymas, pokyčiai populiacijose,kai žaladariai darosi agresyvesni, didėja jų žalingumas. Augalams apsaugotinuo žaladarių naudojami cheminiai augalų apsaugos produktai, tačiau pastaraisiaismetais grėsmingai didėja ligų sukėlėjų ir kenkėjų atsparumas pesticidams. Ligų irkenkėjų daromos žalos valdymas, siekiant išauginti konkurencingą ir saugią žemėsūkio produkciją ir kartu užtikrinti agroekosistemų stabilumą, gyvybingumą, išsaugotikuo švaresnę aplinką, yra vienas esminių uždavinių. Atliekami žalingiausių fi-129


topatogenų ir fitofagų populiacijų struktūros tyrimai siekiant numatyti vykstančiuspokyčius žaladarių populiacijose bei prognozuoti ligų ir kenkėjų protrūkius. Ligųir kenkėjų plitimo priklausomumo nuo aplinkos veiksnių tyrimai yra labai svarbūs,kad būtų galima prognozuoti žaladarių plitimą ir parinkti efektyvius bei tausojančiusaplinką žaladarių kontrolės metodus.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijosveiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, pabrėžiama, kad ateitiesaugalų apsauga bus pagrįsta integruota žaladarių kontrole, pirmenybę teikiant tiemsmetodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Integruotosžalingiausių ligų bei kenkėjų kontrolės metodų tyrimais bus siekiama suderinti ekonominęnaudą su saugumu gamtai, žmonėms, agroekosistemų tvarumu bei biologinėsįvairovės išsaugojimu.Darbo tikslas – apžvelgti LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos 2008–2012 m. atliktus svarbiausius mokslinius tyrimus.Sodo ir daržo augalų žaladarių stebėsena. Vienas svarbiausių augalų apsaugostikslų – žalą darančių organizmų pažinimas. Plėtojant integruotą sodo ir daržoaugalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemą, daug dėmesio skiriama tiksliniam patogeniniųorganizmų nustatymui (Survilienė, Duchovskienė, 2008). Norint apsaugotiaugalus nuo ligų ar kenkėjų, būtina žinoti, kas sukelia patologiją arba pažeidžiaaugalus, kada tai vyksta, kokios aplinkos sąlygos lemia, kur aptinkami vieni ar kitiligų sukėlėjai ir kenkėjai, kokią ir kokio masto žalą jie daro. Tik turint išsamiosinformacijos apie kenksmingus organizmus, galima parinkti veiksmingas augalųapsaugos priemones bei būdus, parengti moksliškai pagrįstas augalų apsaugos sistemas.Augalų apsaugos laboratorijos mokslininkai tiria pagrindinių Lietuvoje auginamųsodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų rūšinę įvairovę, jų plitimo dėsningumus,biologiją, ekologiją, fenologiją (Survilienė, Duchovskienė, 2008; Raudonis ir kt.,2008a, 2008 b; Valiuškaitė, Raudonis, 2008 a; Valiuškaitė, Raudonis, 2008b; Valiuškaitėir kt., 2009; Survilienė ir kt., 2010). Taip pat atliekami ligų sukėlėjų rūšinėssudėties, struktūros, plitimo tyrimai, įvertinamas jų vaidmuo augalų patogenezėje(Kazlauskaitė ir kt., 2010; Valiuškaitė ir kt., 2008). Be to, ligų bei kenkėjų stebėsenaatliekama ir mažuose auginamų augalų plotuose (Sasnauskas ir kt., 2008; Survilienėir kt., 2010), perspektyvių prieskoninių augalų (Duchovskienė, Karklelienė, 2008;Duchovskienė ir kt., 2010; Survilienė ir kt., 2009), uoginių sodo augalų plotuose(Sasnauskas ir kt., 2009; Uselis ir kt., 2009; Valiuškaitė ir kt., 2008). Augalų ligotumobei kenkėjų plitimo tyrimai, žaladarių žalingumo vertinimas taikant skirtingassodininkystės ir daržininkystės technologijas atliekami siekiant sukurti, tobulintibei diegti pažangiausias integruotos sodo ir daržo augalų apsaugos sistemas.Norint efektyviai apsaugoti vaismedžius, pagrįsti apsaugos priemonių naudojimoreikalingumą, nustatyti optimalų jų naudojimo laiką, modeliuoti potencialią žalą vienaiar kitai veislei, būtinos išsamios žinios apie mažai ištirtų Lietuvoje sodinių pjūkleliųmitybos, dauginimosi, vystymosi, gausumo dinamikos dėsningumus obelų ir slyvųsoduose mūsų agroklimato sąlygomis. Obuolinio pjūklelio gausumo ir žalingumotyrimai buvo atlikti ekologiniame ir intensyviame soduose. Kenkėjas nevienodai pakenkėįvairių obelims: ekologiniame sode labiausiai nukentėjo veislių ‘Aldas’, ‘Vitos’ir ‘Rubinola’ veislių obelys, intensyviame sode – ‘Noris’, ‘Auksis’ ir ‘Lobo’. Pažeidimo130


intensyvumas priklausė nuo suaugėlių masinio skraidymo laikotarpio sutapimo sukonkrečios obelų veislės žydėjimo pradžios tarpsniu (Tamošiūnas ir kt., 2011 b).Atlikti juodojo ir geltonojo slyvinių pjūklelių gausumo, žalingumo ir slyvų apsaugosnuo šių kenkėjų tyrimai. Nustatyta, kad juodasis slyvinis pjūklelis plito gausiau užgeltonąjį ir abiejų rūšių kenkėjų bendras gausumas siekia ekonominę žalingumo ribą(Tamošiūnas ir kt., 2011 a).Integruota augalų apsaugos sistema. Jos pagrindas – sukurti tokias apsaugossistemas, kurias taikant pirmenybė būtų teikiama biologinėms bei agrotechninėmspriemonėms, atsparių žaladariams augalų veislių parinkimui, o cheminių priemoniųnaudojimas būtų sumažintas iki būtino minimumo. Be to, ypač daug dėmesio skiriamagalimybių užsikrėsti kenksmingais organizmais mažinimui ir natūralių jų priešų išsaugojimui,nes kenksmingi organizmai išplinta tik tada, kai susidaro palankios sąlygos,kurias lemia mitybinių medžiagų ištekliai, temperatūros ir drėgmės režimas, natūraliųantagonistų ar simbiontų gausumas.Pastaraisiais metais tripsai tapo žalingais kenkėjais, pridarančiais daug žalosdaugeliui augalų, todėl tobulinant integruotą daržovių apsaugos sistemą buvo atliktitabakinio tripso populiacijos ir apsaugos priemonių nuo šių kenkėjų tyrimai (Survilienė,Duchovskienė, 2008). Ištyrus Thrips tabaci Lind. gausumą skirtingo ankstyvumo veisliųporų pasėliuose, nustatyta stipri priklausomybė tarp tabakinio tripso gausumo ir orotemperatūros vidutinio ankstyvumo porų pasėlyje, vidutinio vėlyvumo porų pasėlyje šipriklausomybė buvo silpna, o vėlyvųjų porų – vidutinė (Duchovskienė ir kt., 2010 a).Tiriama biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka ligų sukėlėjų (Survilienė ir kt., 2008;Raudonis ir kt., 2008 a; Valiuškaitė, Raudonis, 2008 b; Kazlauskaitė ir kt., 2010;Kviklys ir kt., 2009), kenkėjų rūšių biologinei įvairovei (Duchovskienė, Survilienė,2009, 2011). Atliekami augalų augimo tarpsnio ir žaladarių pasireiškimo bei jų natūraliųpriešų ar parazitoidų pasirodymo laiko ir gausumo tyrimai (Valiuškaitė ir kt., 2010;Duchovskienė ir kt., 2009, 2010 b; Duchovskienė ir kt., 2012; Raudonis ir kt., 2010),kurių pagrindu rengiamas veiksmingos integruotos ir ekologinės augalų apsaugossistemos sodininkystėje ir daržininkystėje mokslinis pagrindimas. Integruotos augalųapsaugos svarbiausi uždaviniai yra žalingų organizmų stebėjimas ir jų plitimo prognozavimas.Integruotos augalų apsaugos taikymas leidžia sumažinti pesticidų naudojimomastus, kartu mažinti augalų apsaugos darbų išlaidas ir galimą pesticidų žalą aplinkai.Taikant integruotą obelų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, išauginami geros kokybėsvaisiai. Kad vaisiai ilgai išsilaikytų geros kokybės, juos būtina laiku nuskinti ir laikytioptimaliomis sąlygomis. Kartu su Sodininkystės technologijų skyriaus mokslininkaisatlikti ‘Ligol’, ‘Lodel’, ‘Shampion’ veislių obuolių, nuskintų skirtingo sunokimolaipsnio, tyrimai. Nustatyta, kad vaisių kokybė skynimo ir laikymo metu priklausėnuo sunokimo laipsnio. Vėliau nuskinti vaisiai buvo minkštesni ir skynimo metu, irlaikymo pabaigoje ir labiau puvo. Laikymo metu obuoliai buvo pažeisti Moniliniasp., Gloeosporium spp. ir Penicillium spp. genčių grybų, dominavo Gloeosporiumspp. genties grybų sukeliami obuolių puviniai (Kviklienė ir kt., 2008, 2009, 2011).Sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimas. Ligų ir kenkėjų prognozavimosistemų diegimas – prioritetinė Augalų apsaugos laboratorijos tyrimų sritis.2007 m. Lietuvoje pradėtas diegti sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimotinklas, kuris apima 10 šalies ūkių, esančių skirtingose agroklimatinėse zonose.131


LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto kuruojamų 10 meteorologiniųstočių naudojama pažangi sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemaiMETOS®sm, sukurta 2005 m. Austrijoje (Pessl Instruments). Siekiant užtikrinti geroskokybės ir saugių vaisių ir daržovių išauginimą šalies versliniuose soduose ir daržuose,būtina šį tinklą plėsti. Siekiant įgyvendinti saugias, ES reikalavimus atitinkančiasaugalų apsaugos produktų naudojimo strategijas, būtina atlikti ligų ir kenkėjų prognozavimomodelių pritaikymo mokslinius tyrimus, įdiegti ligų ir kenkėjų prognozavimosistemas tiek sodininkystėje, tiek ir daržininkystėje. Prognozavimo sistemų įdiegimasleidžia optimizuoti purškimų kiekį, nes tiksliai nustato žaladarių pasireiškimo riziką(purškiama tik tada, kada reikia), palengvina pesticidų pasirinkimą atsižvelgiant įprognozavimo modelio duomenis.Jei ligos prognozuojamos taikant tausojančią obelų apsaugos sistemą, fungicidaispurškiama iki 30 proc. mažiau ir išvengiama dėl ligų patiriamų derliaus nuostolių(Raudonis, Valiuškaitė, 2009; Raudonis ir kt., 2008 a, 2008 b).Obuolinio vaisėdžio prognozavimo modelis gana tiksliai nustato drugių skraidymoir kiaušinių dėjimo aktyvumo laikotarpius. Tačiau norint optimizuoti modelį būtinaderinti jo prognozes su drugių populiacijos būklės stebėsena sode naudojant feromoninesgaudykles. Optimalus purškimo insekticidais laikas yra praėjus vidutiniškai8 dienoms po prognozuoto rizikos laikotarpio (Raudonis ir kt., 2008 a).Sodinių amarų plitimo modelio analizė parodė, jog šis modelis nėra toks tiksluskaip obuolinio vaisėdžio. Tačiau remiantis prognoze galima spręsti, ar yra potencialiosgalimybės šiems kenkėjams masiškai daugintis ir peržengti ekonominio žalingumoribą (Raudonis ir kt., 2008 a, 2009, 2010).Naudojant iMETOS ® sm ligų prognozavimo sistemą ištirtas Alternaria dauci infekcijosplitimas skirtinguose agroekologiniuose regionuose. Nustatyta, kad purškimaspagal Alternaria prognozavimo modelio duomenis buvo tikslesnis ir efektyvesnis.Morkos pagal Alternaria prognozavimo modelio duomenis pradėtos purkšti 12 dienųanksčiau nei pagal faktinius ligos nustatymo duomenis (Survilienė ir kt., 2010, 2011;Rasiukevičiūtė ir kt., 2012).Kiekvienais metais nevienodos meteorologinės sąlygos, lemia skirtingą ligųir kenkėjų paplitimą. Tiriant skirtinguose agroekologniuose rajonuose išdėstytasiMETOS®sm meteorologines stoteles su integruotais ligų ir kenkėjų prognozavimomodeliais matyti, kad susidaro nevienodos sąlygos žaladariams plisti ir kad kiekvienamerajone prognozavimo modelio duomenis reikia vertinti individualiai. Augalųapsaugos produktų naudojimas, remiantis ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais,yra tikslesnis ir efektyvesnis.Augalų apsauga taikant ekologiška sodo ir daržo augalų auginimo technologiją.Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų ekologinės gamybos ūkiuose yra sudėtingiausiatechnologinė grandis, nes sintetiniai pesticidai negali būti naudojami. Svarbiausiostampa agrotechninės, fizinės ir mechaninės apsaugos priemonės. Pastaruoju metu sparčiaiplėtojantis ekologiniam ūkininkavimui bei naudojant augalų apsaugos produktus,kurių veikliosios medžiagos yra mikroorganizmai arba biologinės medžiagos, siekiamesukurti moksliškai pagrįstas augalų apsaugos sistemas, pritaikytas ekologinei sodininkysteibei daržininkystei. Tuo tikslu buvo atlikti tyrimai su biologinės kilmės augalųapsaugos produktais. Biopreparatai BioNature R2000 ir NeemAzal-T/S efektyviai132


slopino kenkėjų: Aphis fabae, Tetranychus urticae, Myzus persicae, Thrips tabaci,vystymąsi – daug jų žuvo (Duchovskienė, Karklelienė, 2008; Duchovskienė ir kt.,2008; Duchovskienė, Survilienė, 2009; Raudonis ir kt., 2009, 2010). Atlikti aktualūssodo ir daržo augalų veislių tyrimai ir jų įvertinimas fitosanitariniu aspektu taikantekologiška auginimo technologiją (Karklelienė ir kt., 2009, 2010, 2012; Lanauskasir kt., 2009; Valiuškaitė ir kt., 2009) bei biologinių augalų apsaugos priemonių efektyvumotyrimai (Duchovskienė ir kt., 2010 b; Valiuškaitė ir kt., 2008).Augalų apsaugos produktų biologinio efektyvumo tyrimai. Augalų apsauganeatsiejama nuo cheminių produktų naudojimo. Rinkoje egzistuoja nuolatinis naujų,efektyvesnių, mažiau kenksmingų aplinkai ir žmogui augalų apsaugos produktų poreikis.Pagal LR augalų apsaugos įstatymą augalų apsaugos produktai, prieš pradedantjuos tiekti į rinką, turi būti registruojami. Įstatyme reikalaujama, kad apie kiekvienąproduktą ir jo veikliąją medžiagą būtų pateikti išsamūs duomenys: fizikinės ir cheminėssavybės, nuodingumas žmogui ir gyvūnams, aplinkai keliamas pavojus ir kita. Vienas išprivalomų punktų yra produkto efektyvumas vietos sąlygomis – tai turi būti patvirtintamoksliniais tyrimais. LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorija – viena iš moksloinstitucijų, atliekančių tokius registracinius augalų apsaugos produktų bandymus. Beto, laboratorijai 2001 m. išduotas Geros eksperimentinės praktikos (GEP) sertifikatas,suteikiantis teisę atlikti augalų apsaugos produktų biologinio efektyvumo registraciniusbandymus su sodo ir daržo augalais. Nuo to laiko visi pesticidų biologinio efektyvumobandymai atliekami laikantis GEP reikalavimų, užtikrinančių gerą bandymų kokybęir gautų duomenų pripažinimą kitose Europos Sąjungos šalyse.Išvados. Straipsnyje apžvelgti 2008–2012 m. mokslinių tyrimų rezultatai, kuriebuvo reikšmingi sodininkystės ir daržininkystės sektoriui. Pagrindinės Augalų apsaugoslaboratorijos mokslinių tyrimų kryptys yra besikeičiančio klimato sąlygomisištirti dominuojančių fitopatogenų ir fitofagų bendrijas bei nustatyti jų funkcionavimoypatumus (augalo šeimininko ir ligos sukėlėjo ar kenkėjo bei aplinkos ryšius,žaladarių pasiskirstymą ir jų plitimo protrūkius lemiančius veiksnius) sodo ir daržoagrocenozėse, taikant intensyvią, tausojančią ar ekologiška auginimo technologijas,įdiegti integruotą apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemą bei optimizuoti augalų apsaugosproduktų naudojimą remiantis prognozavimo sistemos modelių duomenimis.Gauta 2013 09 09Parengta spausdinti 2013 09 27Literatūra1. Duchovskienė L., Karklelienė R., Survilienė E., Starkutė R. 2008. The Effectof biopesticide NeemAzal-T/S on the Tetranychus urticae Koch. in carrotseed plants under greenhouse conditions. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4):177–182.2. Duchovskienė L., Karklelienė R. 2008. The effect of biopesticides BioNatureR2000 and NeemAzal-T/S on the Aphis fabae Scop. in spinach. Žemdirbystė,95(3): 401–405.133


3. Duchovskienė L., Maročkienė N., Karklelienė R. 2010 a. Skirtingos vegetacijostrukmės porų veislių, jų augimo tarpsnio ir oro temperatūros įtaka Thrips tabaciLind. gausumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(1): 51–61.4. Duchovskienė L., Raudonis L., Karklelienė R., Starkutė R. 2009. Toxicity ofinsecticides to predatory mite Phytoseuilus persimilis in cucumber. Sodininkystėir daržininkystė, 28(3): 41–46.5. Duchovskienė L., Starkutė R., Tamošiūnas R. 2010 b. Abundance of cabbageaphid and their natural enemies in differently fertilized and covered with agrofilmwhite cabbage. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(4): 59–66.6. Duchovskienė L., Survilienė E. 2009. Effect of abamectin against two-spottedspider mite and leaf miner flies in greenhouse cucumber. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 47–56.7. Duchovskienė L., Survilienė E. 2011. Effect of insecticides on the most widelyspread cabbages pest in white cabbages. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(1):35–42.8. Duchovskienė L., Survilienė E., Valiuškaitė A., Karklelienė R. 2012. Effects oforganic and conventional fertilization on the occurrence of Brevicoryne brassicaeL. and its natural enemies in white cabbage. Acta Agriculturae Scandinavica,Section B – Soil and Plant Science, 62(1): 16–22.9. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Duchovskienė L., Bobinas Č.,Kavaliauskaitė D. 2009. Reproduction features of organically grown edible carrot(Daucus sativus Röhl.) of Lithuanian cultivars. Agronomy Research, 7 (specialissue I): 305–310.10. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Survilienė E., Bobinas Č.,Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D., Bundinienė O. 2012. Root yield, qualityand disease resistance of organically grown carrot (Daucus sativus Röhl.) hybridsand cultivars. Zemdirbyste-Agriculture, 99(4): 393–398.11. Karklelienė R., Survilienė E., Maročkienė N., Dambrauskienė E.,Duchovskienė L. 2010. Valgomojo svogūno (Alium cepa L.) ekologiškai auginamųveislių derlius ir kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(2): 33–41.12. Kazlauskaitė S., Survilienė E., Šaluchaitė A. 2010. Soil-borne disease/pest controlresearch in Lithuania. Proceedings of the VII th international symposium onchemical and non-chemical soil and substrate disinfestation. Acta Horticulturae,883: 243–246.13. Kviklienė N., Kviklys D., Valiuškaitė A., Viškelis P., Uselis N., Lanauskas J.,Buskienė L. 2011. Effect of harvest date on fruit maturity, quality and storabilityof ‘Lodel’ apples. Journal of Food, Agriculture & Environment, 9(3–4):132–135.14. Kviklienė N., Valiuškaitė A. 2009. Influence of maturity stage on fruit qualityduring storage of ‘Shampion’ apples. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3):117–123.15. Kviklienė N., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2008. Effect of preharvest maturity onquality and storage ability of apple cv. ‘Ligol’. Sodininkystė ir daržininkystė,27(2): 339—346.134


16. Kviklys D., Valiuškaitė A., Kviklienė N. 2009. Obelų šaknies kaklelio puvinioįtaka vegetatyvinių poskiepių biometriniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė,28(1): 29–35.17. Lanauskas J., Valiuškaitė A., Kviklienė N., Sasnauskas A., Uselis N. 2009.Assessment of apple cultivars for organic fruit cultivation. Agronomy Research,7 (special issue I): 363–368.18. Rasiukevičiūtė, N. Survilienė E., Valiuškaitė, A. 2012. Alternaria dauci infekcijosprognozavimas skirtinguose agroekologiniuose regionuose su iMETOS®smligų prognozavimo sistema. Sodininkystė ir daržininkystė, 31(3–4): 77–85.19. Raudonis L., Duchovskienė L., Valiuškaitė A., Survilienė E. 2010. Toxicity ofbiopesticides to green apple aphid, predatory insects and mite in an apple-treeorchard. Zemdirbyste-Agriculture, 97(1): 49–54.20. Raudonis L., Valiuškaitė A., Duchovskienė L., Survilienė E. 2009. Toxicity ofbiopesticides to green apple aphid in apple-tree. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 173–179.21. Raudonis L., Valiuškaitė A. 2009. Integrated approach of apple scab managementusing iMETOS varnign system. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3):181–191.22. Raudonis L., Valiuškaitė A., Survilienė E. 2008 a. Effect of abiotic factors onrisk of Venturia inaequalis infection depending on apple tree growth stages.Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 411–418.23. Raudonis L., Valiuškaitė A., Survilienė E. 2008 b. Sodo ir daržo augalų ligų irkenkėjų prognozavimo, naudojant internetinę sistemą iMETOS®sm, moduliųefektyvumas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 277–287.24. Sasnauskas A., Rugienius R., Šikšnianas T., Uselis N., Raudonis L., Valiuškaitė A.,Brazaitytė A., Viškelis P., Rubinskienė M. 2008. Small berry research accordingto COST 863 Action. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 389–400.25. Sasnauskas A., Trajkovski V., Strautina S., Tikhonova O., Šikšnianas T.,Rubinskiene M., Viškelis P., Lanauskas J., Valiuškaite A., Rugienius R.,Bobinas Č. 2009. Evaluation of blackcurrant cultivars and perspective hybridsin Lithuania. Agronomy Research, 7 (special issue II): 737–743.26. Survilienė E., Duchovskienė L. 2008. Kenksmingų organizmų tyrimų aktualijosdaržininkystėje. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 313–325.27. Survilienė E., Karklelienė R., Valiuškaitė A., Duchovskienė L. 2010.Alternariozės (Alternaria dauci) žalingumo įvertinimas skirtingų veislių valgomųjųmorkų pasėliuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 35–43.28. Survilienė E., Raudonis L., Jankauskienė J. 2009. Investigation of pesticideseffect on pollination of bumblebees in greenhouse tomatoes. Sodininkystė ir daržininkystė,28(3): 235–241.29. Survilienė E., Valiuškaitė A., Kazlauskaitė, S., Duchovskienė, L. 2011. CarrotAlternaria leaf blight management using forecasting model. Rural development2011: proceedings of the fifth international scientific conference. 24–25November, Aleksandras Stulginskis University, Akademija, Lithuania, 5(2):227–231.135


30. Survilienė E., Valiuškaitė A., Raudonis L. 2008. The effect of fungicides onthe development of downy mildew of onions. Zemdirbyste-Agriculture, 95(3):171–179.31. Survilienė E., Valiuškaitė A., Snieškienė V., Stankevičienė A. 2009. Effect ofthe essential oils on fungi isolated from apples and vegetables. Sodininkystė irdaržininkystė, 28(3): 227–234.32. Tamošiūnas R., Duchovskienė L., Žiogas A. 2011 a. Slyvinių pjūklelių gausumasir naikinimas ‘Stenli’ veislės slyvų sode. Sodininkystė ir daržininkystė,30(3–4): 53–61.33. Tamošiūnas R., Duchovskienė L., Žiogas A., Tamošiūnas K. 2011 b. Obuoliniopjūklelio (Hoplocampa testudinea Klug) gausumo ir žalingumo tyrimai skirtingųūkininkavimo sistemų soduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 30(3–4):41–52.34. Uselis N., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2009. Braškių veislių tyrimas,auginant jas profiliuotoje dirvoje po priedanga. Sodininkystė ir daržininkystė,28(4): 51–60.35. Valiuškaitė A., Raudonis L. 2008 b. Epidemiology of bark diseases of apple treein Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 51–57.36. Valiuškaitė A., Raudonis L., Lanauskas J., Sasnauskas A., Survilienė E. 2009.Disease incidence on different cultivars of apple tree for organic growing.Agronomy Research, 7(special issue I): 536–541.37. Valiuškaitė A., Raudonis L. 2008 a. Sodo augalų fitopatogenų ir fitofagų moksliniaityrimai ir jų plėtojimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 289–299.38. Valiuškaitė A., Raudonis L., Survilienė E. 2008. Control of grey mould and whiteleaf spot in strawberry. Zemdirbyste-Agriculture, 95(3): 221–226.39. Valiuškaitė A., Survilienė E., Baniulis D. 2010. Genetic diversity and pathogenicitytraits of Botrytis spp. isolated from horticultural hosts. Žemdirbystė-Agriculture, 97(4): 85–90.40. Valiuškaitė A., Survilienė E., Raudonis L. 2008. Effect of Mycostop on Fusariumroot-rot agents of raspberry. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 47–51.41. Valiuškaitė, A., Uselis, N., Survilienė, E. 2010. iMETOS®sm Botrytis sp. prognozavimomodelio efektyvumo tyrimai braškyne. Sodininkystė ir daržininkystė,29(3): 13–21.136


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2013. 32(3–4).Recent studies on protection of horticultural plantsA. Valiuškaitė, E. Survilienė, L. Duchovskienė, N. Rasiukevičiūtė, R.TamošiūnasSummaryPlant protection laboratory undertakes research work on horticultural pest species diversity,extent of damage, their biology and ecology . Relatively new emerging pests and diseases arethoroughly investigated under changing agroclimatic conditions. Integrated pest managementsystems for horticulture are being established and implemented. A network of meteorologicalstations equipped with pest and disease forecasting tools was established since 2007. Pestand disease forecasting models are being validated and adapted to local conditions as well asimplemented in horticultural sector by the research workers of Plant protection laboratory inorder to ensure optimal use of plant protection products. Since 2001 efficacy trials of plat protectionproducts are being performed according to requirements of Goood Experimental Practice(GEP certificate), thus ensuring high quality of trials and recognition of results in other memberstates of European Union. Most recent challenge in plant protection is to ensure optimal needsfor pesticides in Lithuanian fruit and vegetable production sector based on phytosanitary stateof gardens and efficacy of plant protection products in use, in the context of sustainble use ofpesticides according to EU directive 2009/128/EB. In current paper most impotant results ofstudies performed in 2008–2012 are reviewed.Key words: diseases, integrated plant protection, plant protection products, plant pestsand diseases.137


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2013. 32(3–4).Vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybės beisaugos tyrimų apžvalgaPranas ViškelisLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas biochem@lsdi.ltStraipsnyje apžvelgiami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystėsir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijoje nuo1992 metų atlikti svarbiausi vaisių ir daržovių bei jų produktų cheminės sudėties, juslinių,fizikinių savybių ir kitų kokybės rodiklių bei saugos moksliniai tyrimai. Pagrindinės laboratorijosveiklos mokslinės kryptys – vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo irperdirbimo būdų optimizavimas, biologiškai vertingų produktų kūrimas, panaudojant sodoir daržo augalų biologinę įvairovę.Buvo tiriama svarbiausių bei mažai paplitusių sodo ir daržo augalų biocheminė sudėtisbei biologiškai aktyvios medžiagos, siekiant atrinkti vertingiausias veisles, aromatinių augalųcheminės bei technologinės savybės, siekiant išplėsti vietinių prieskonių vartojimą beieksportą, nustatomos optimalios įvairių sodo ir daržo augalų produkcijos laikymo sąlygos,tiriami vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo procesai, kuriami nauji biologiškai vertingi beispecifinės tekstūros produktai, tobulinami augalų cheminės sudėties tyrimo metodai, kuriamascheminės sudėties duomenų bankas.Tyrimai atlikti vykdant ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,kultūrinės) plėtros programos, nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugusmaistas“, tarptautinius (BP, EUREKA, COST, SOCRATES ir t. t.), podoktorantūros stažuočių,VMSF, LMT, Žemės ūkio ministerijos remiamus bei ūkio subjektų užsakomus moksliniųtyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus.Reikšminiai žodžiai: cheminė sudėtis, daržovės, laikymas, perdirbimas, produktai,vaisiai.Įvadas. Vaisių, uogų ir daržovių reikšmė žmogaus organizmui neįkainojama –tai bene pagrindinis vitaminų, mineralinių medžiagų, fenolinių junginių bei kitųantioksidantų, maistinių skaidulų šaltinis. Būtent iš vaisių, uogų, daržovių bei aromatiniųaugalų dažniausiai kuriami ir gaminami įvairūs funkcionalieji ingredientai,maisto papildai bei vaistų substancijos. Europoje 2003–2005 metais vaisių ir daržoviųprodukcija sudarė 108 mln. tonų, o statistinis europietis suvartoja jų iki 170 kgper metus. Lietuvoje užauginama apie 20 tūkst. tonų obuolių, 13 tūkst. tonų juodųjų139


serbentų, 1,5 tūkst. tonų braškių, tačiau jų suvartojama du kartus mažiau. Todėlypač daug dėmesio turi būti skiriama atrinkimui vertingų vaisių, uogų ir daržoviųveislių, auginimui, saugojimui bei perdirbimui taip, kad maksimaliai būtų išsaugotajų maistinė vertė.Tenka konstatuoti, kad, nepaisant tobulėjančių vaisių ir daržovių saugojimotechnologijų, 5–50 proc. jų derliaus pasaulyje sunaikina kenksmingi mikroorganizmai(Janisiewicz, Korsten, 2002). Nėra abejonių, kad tokie nuostoliai, turint omenyjegilėjančią globalinę maisto krizę pasaulyje, yra neleistini. Todėl pastarąjį dešimtmetį,stebint vaisių ir daržovių saugos technologijų plėtrą pasaulyje, ryškėja akivaizdusposlinkis nuo cheminių link biologinių ir fizikinių mikroorganizmų kontrolės metodų.Remdami Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos užmojus skatintivertingų ir saugių maisto produktų gamybą, pasaulio mokslininkai plėtoja visiškainaują neterminių perdirbimo technologijų koncepciją (Barbosa-Canovas ir kt., 2005).Europos Sąjungos ir Lietuvos maisto pramonės ateitis – didelės pridėtinės vertėskokybiška ir saugi produkcija, pagaminta pagal modernias technologijas, taikantžinias ir naujoves. Naujų kokybiškų ir saugių maisto produktų kūrimas yra ir vienasstrateginių žemės ir maisto ūkio plėtros tikslų. Nacionalinės maisto ūkio technologijųplatformos strateginių tyrimų plane, Nacionalinio maisto ūkio klasterio bei Europostechnologinės platformos „Food for life“ veiklos planuose išskirtinės kokybės produktųkūrimas pateikiamas kaip prioritetinė kryptis.Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir kokybę, ypač svarbi žaliavos kokybė,kurią galima užtikrinti diegiant šiuolaikines technologijas pirminėje maisto grandinės„nuo lauko iki stalo“ grandyje. Žemės ūkio produkcijos ir pramoninės žaliavos kokybeiir saugai gerinti, naujoms augalinės žaliavos panaudojimo pramonėje technologijomsįdiegti reikalingi agrotechnologijos ir biotechnologijos moksliniai tyrimai, kurie leistųnustatyti žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų augalų genetinį potencialą. Tam atliekamibiotechnologiniai augalų prisitaikymo, produktyvumo ir metabolizmo tyrimai,kuriamos aplinką ir išteklius tausojančios agrotechnologijos, konkurencingo ir saugausmaisto bei novatoriškos pramonės produktų žaliavų gamybos technologijos. Būtina netik parinkti tam tikrame regione bei konkrečiomis agroklimato sąlygomis tinkamiausiųauginti augalų veisles, bet ir išsaugoti produkcijos kokybę ją laikant ir perdirbant.Šioje darbų ciklo apžvalgoje pateikti tinkamiausių taikyti Lietuvos agroklimatosąlygomis vaisių ir daržovių auginimo technologijų, su bendraautoriais sukurtų iratrinktų vaisių bei daržovių veislių, išsiskiriančių produktyvumu, biologine verte beikokybės rodikliais, įvertintų Lietuvoje auginamų bei introdukuotų vaisių, uogų ir daržoviųveislių biologiškai aktyvių medžiagų kiekybinės ir kokybinės sudėties, kokybėsformavimosi dėsningumų, modernių laikymo ir perdirbimo būdų modeliavimo beioptimizavimo, išvystytų novatoriškų technologijų, užtikrinančių vaisių ir daržoviųmikrobiologinę saugą bei ilgesnę vartojimo trukmę, tyrimų pagrindiniai rezultatai.Vaisių, uogų ir daržovių kokybės formavimosi dėsningumų tyrimai. Vienaslietuviškos vaisių ir daržovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių yraaukštos kokybės produktų pateikimas rinkai. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškaipagrindus, ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimato sąlygomis išauginamų vaisių,uogų ir daržovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinius, skirtingų veisliųfiziologinius rodiklius. Dalis tyrimų buvo atlikta vykdant VMSF remiamą projektą140


„Vaisių ir uogų kokybės parametrų modeliavimas Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomissiekiant išsaugoti ir praturtinti jų vertingąsias maistines savybes“ (Sasnauskasir kt., 2006; Sasnauskas ir kt., 2009; Стаугайтис, Вишкялис, Дамбраускене,2006).Genotipas turi didžiulę įtaką vaismedžių produktyvumui bei derliaus kokybei.Ištirta daugelio obelų (Malus domestica Mill.) veislių ir hibridų biologinės ir ūkinėssavybės (Sasnauskas ir kt., 2006), įvertinta vaismedžių su M.26 poskiepiu fenologija,augumas, fotosintetinių pigmentų kiekis, derlius, vaisių skynimo ir vartojimo laikas,cheminė sudėtis, pateikta naujų veislių morfologinė charakteristika. Nustatytos vertingiausiosrudeninės (‘Rudenis’) ir žieminės (‘Skaistis’) obelų veislės, ištirta ir įvertinta įLietuvą introdukuotų veislių obelų (Malus domestica Borkh.) produktyvumas ir vaisiųkokybė (Sasnauskas ir kt., 2006 b). Nustatytos rauplėms atsparios obelų veislės beihibridai (Sasnauskas ir kt., 2006 a). Atlikta tirtų 145 veislių obelų (Malus domesticaBorkh.) biologinių ir ūkinių savybių apžvalga (Sasnauskas ir kt., 2008). Remiantistyrimų rezultatais, į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta šešiolika obelų veislių.Vaismedžiai tręšiami siekiant optimizuoti jų derlių ir kokybę, tačiau svarbu išvengtididesnio nitratų kiekio vaisiuose. Nustatyta, kad K, Ca, Mg kiekis ir jų tarpusavio(K + Mg)/Ca santykis obelų lapuose bei K, Ca kiekis vaisiuose priklauso nuo agrotechniniųpriemonių, mineralinės mitybos bei meteorologinių sąlygų (Švagždys, Viškelis,2002). Kalcio trąšos (fosfogipsas) mažina (K + Mg)/Ca santykį obelų lapuose ir K/Casantykį vaisiuose. Be to, pagal (K + Mg)/Ca santykį obelų lapuose galima prognozuotiir koreguoti vaisių kokybės rodiklius.Ne mažiau svarbi ūkininkavimo sistemų įtaka vaisių kokybei bei cheminei sudėčiai.Gauti rezultatai rodo, kad obelų veislę ‘Elise’ galima auginti ne tik intensyviuose,bet ir ekologinės gamybos soduose: vaisių išorinė kokybė panaši, tačiau ekologiški‘Elise’ veislės obuoliai sukaupia daugiau mineralinių medžiagų (K, Ca, B) ir vitamino Cbei bendrojo cukraus (Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos, 2005).Išsamiai ištirta įvairių braškių auginimo technologijų bei jų elementų įtaka braškiųūkinėms ir biologinėms savybėms, derlingumui, biologiškai aktyvių medžiagų kiekiui,uogų CIELab spalvų koordinatėms bei tekstūrai, rekomenduotos veislės, tinkamos nesezoniniamderliui išauginti (Uselis ir kt., 2007). Ūkiniu biologiniu požiūriu Lietuvosklimato sąlygomis veisti vadinamaisiais frigo daigais anksti pavasarį tinkamiausios‘Elsanta’ ir ‘Kent’ veislių braškės.Ištirta ir įvertinta juodųjų serbentų veislių bei perspektyvių hibridų cheminėsudėtis, ūkinės ir biologinės savybės (Sasnauskas ir kt., 2009), BRi 9504-5, BRi 9568-1A, BRi 9508-3A ir BRi 9508-3B hibridai rekomenduoti auginti pramoniniu būdu.Ištirta agrotechninių priemonių įtaka įvairių rūšių salotų bei žalumyninių daržovių(Staugaitis, Viškelis, 2000), raudonųjų burokėlių (Tarvydienė, Staugaitis, Viškelis,2003), svogūnų (Cizauskas, Viskelis, 2002) bei agurkų (Jankauskienė, Brazaitytė,Viškelis, 2010) derliui, kokybei bei biocheminei sudėčiai.Nustatytos tinkamiausios auginti Lietuvoje porų veislės, ištirta pagrindiniųagrotechninių priemonių įtaka porų derliui bei kokybei (Стаугайтис, Вишкялис,2002), įvertinta auginimo sistemų bei tręšimo įtaka porų (Стаугайтис, Вишкялис,Дамбраускене, 2006) ir salierų (Стаугайтис, Вишкялис, Дамбраускене, 2004)produktyvumui bei laikymuisi, spręsti ekologiškai auginamų moliūgų kokybės141


klausimai (Karklelienė, Rubinskienė, Viškelis, 2009), pagal derlingumą ir biocheminęsudėtį įvertintos brokolių veislės ir hibridai (Karitonas, Viškelis, 1999). Ištirtaazoto normų įtaka paprastojo čiobrelio (Thymus vulgaris L.) (Baranauskienė ir kt.,2003) ir pipirmėčių (Mentha piperita L.) derliui ir kokybei (Dambrauskienė, Viškelis,Karklelienė, 2008), įvertintos ir apibrėžtos vaistinių ir prieskoninių augalų ūkio plėtrosLietuvoje priemonės, parengtos intensyvios vaistinių augalų auginimo technologijos(Dambrauskienė ir kt., 2006).Ištyrus ir įvertinus įvairių rūšių bei veislių sodo ir daržo augalų ūkines ir biologinessavybes, kokybės rodiklius, laikymosi ypatumus ir pamačius jų trūkumus,instituto selekcininkai, bendradarbiaudami su Biochemijos ir technologijos laboratorijosmokslininkais, kūrė naujas veisles, kurių kokybės rodikliai buvo išskirtiniai.Su bendradarbiais sukurtos juodųjų serbentų veislės: ‘Senjorai’, ‘Gojai’, ‘Salviai’,‘Dailiai’, ‘Svajai’, valgomosios morkos veislė ‘Skalsa BS’, trešnių veislės: ‘Norta’,‘Germa’, ‘Lukė’, laiškinių česnakų veislė ‘Aliai’, agurkų veislės: ‘Troliai’, ‘Ulonai’,‘Pūkiai’, ‘Gintai’, ‘Artai’. Auginimo technologijos išbandytos gamybinėmis sąlygomisir visuomenei bei specialistams pateiktos aštuoniose knygose (su bendraautoriais):• Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis (sudaryt.).Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Babtai.• Viškelis P. 2003. Kokybės reikalavimų taikymas šviežiems vaisiams ir daržovėms.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institutas, Babtai.• Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos. 2005. N. Uselis (sudaryt).Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Babtai.• Dambrauskienė E., Zalatorius V., Jankauskienė J., Survilienė E., Bundinienė O.,Karklelienė R., Kavaliauskaitė D., Viškelis P. 2006. Intensyvios vaistinių augalųauginimo technologijos. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,Babtai.• Vaistažolių verslas. 2007. R. Nekrašienė, J. Danielienė (sudaryt.). Klaipėdosuniversiteto leidykla, Klaipėda.• Pranckietis V., Uselis N., Kviklys D., Viškelis P. 2008. Intensyvaus sodo technologijos:metodiniai patarimai praktiniams darbams. Girionys.• Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. 2010. Sodinių šilauogių auginimas. VDUir Pasaulio lietuvių centras, Kaunas.• Daubaras R., Česonienė L., Viškelis P. 2011. Stambiauogių spanguolių plantacinioauginimo galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universitetas,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystėsinstitutas, Kaunas.Vaisių, uogų ir daržovių kokybės bei biologiškai aktyvių medžiagųtyrimai. Vaisių, uogų ir daržovių cheminė sudėtis bei sukauptų biologiškai aktyviųmedžiagų kiekis priklauso nuo genotipo, klimato sąlygų, agrotechnikos, ūkininkavimosistemų bei derliaus laikymo sąlygų. Vaisių ir daržovių cheminę sudėtį nustatytisvarbu dėl jų teigiamo poveikio sveikatai, susijusio su juose esančiomis biologiškaiaktyviomis medžiagomis, tokiomis kaip askorbo rūgštis, tokoferoliai, karotinoidai,selenas, antocianinai, flavonoidai ir kiti fenoliniai junginiai, aromatinės medžiagos,bei dėl specifinių kokybės reikalavimų, kurie lemia žaliavos tinkamumą vienaip ar142


kitaip perdirbti ir užtikrina perdirbtos produkcijos biologinę ir maistinę vertę beikokybę. Atliekant šiuos tyrimus išsamiai ištirta įvairių vaisių, uogų ir daržovių rūšiųbei veislių cheminė sudėtis, biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai, jų kokybės formavimosidėsningumai (Sasnauskas ir kt., 2006; Sasnauskas ir kt., 2009; Švagždys,Viškelis, 2002; Cizauskas, Viskelis, 2002; Dambrauskiene, Viskelis, Venskutonis,2002; Daubaras ir kt., 2003; Chesoniene, Daubaras, Viskelis, 2004; Rubinskiene ir kt.,2005 a; Rubinskiene ir kt., 2005 b; Rubinskiene ir kt., 2006; Lanauskas ir kt., 2006;Cesonienė ir kt., 2006; Staugaitis, Viškelis, Venskutonis, 2008; Viskelis ir kt., 2009;Dambrauskienė ir kt., 2009; Karklelienė ir kt., 2009; Viskelis ir kt., 2010 a; Česonienėir kt., 2010 b; Viskelis ir kt., 2010 b).Fenolinės fitocheminės medžiagos yra natūralūs antioksidantai, esantys vaisiuoseir daržovėse. Fotocheminės fenolinės medžiagos gali dalyvauti genų ekspresijos skatinimoir slopinimo arba baltymų, fermentų ir pagrindinių medžiagų, apykaitos reakcijassužadinančių veiksnių aktyvinimo ir inaktyvinimo veikloje. Todėl fenolinių junginiųtyrimams skirta daug dėmesio. Antocianinai įdomūs ir vertingi kaip natūralūs maistodažai. Dalis antocianinų tyrimų atlikta vykdant pramoninės biotechnologijos plėtrosprojektą „Vaisiniai augalai – natūralių antocianinų producentai“, parengta rekomendacija„Maisto dažų gamyba iš juodųjų serbentų išspaudų“. Ištirtas fenolinių junginių išaviečių išspaudų ekstrakcijos procesas (Bobinaitė, Viškelis, Buskienė, 2010). Kartu suVDU Kauno botanikos sodo mokslininkais atlikti paprastojo putino kultūrinių veisliųir atrinktų klonų agrobiologinių savybių tyrimai ir nustatyta, kad paprastojo putinovaisiai sukaupia išskirtinai didelius fenolinių junginių kiekius, palyginti su kitais vaisiais(spanguolėmis, šilauogėmis, braškėmis, avietėmis ir kt.) (Česonienė ir kt., 2010 a;Česonienė, Daubaras, Viškelis, 2008). Labai vertingi ir šermukšnių vaisiai, kurie vis darnėra plačiai naudojami gaminant funkcionaliuosius maisto produktus (Gelvonauskis,Viskelis, 2003). Bendradarbiaujant su kardiologais ištirta kai kurių antioksidantų įtakaširdies mitochondrijų funkcijoms (Trumbeckaite ir kt., 2011).Bioaktyviųjų fenolinių junginių kiekis ir kaupimosi ypatybės priklauso nuoįvairių veiksnių: veislės, auginimo sąlygų, laikymo specifikos. Nokstant aviečių, spanguolių,juodųjų serbentų ir mėlynių uogoms, keičiasi antocianinų bei kitų fenoliniųjunginių ne tik kiekis, bet ir kokybinė sudėtis, antioksidacinis aktyvumas (stabilausDPPH* radikalo sujungimo geba) (Viskelis ir kt., 2009; Viškelis ir kt., 2007; Viškelis,Bobinaitė, Rubinskienė, 2007; Anisimovienė ir kt., 2009) bei antimikrobinės savybės(Viskelis ir kt., 2009; Šarkinas, Jasutienė, Viškelis, 2005), o tai sudaro moksliškai pagrįstasįvairios paskirties funkcionaliojo maisto prototipų bei natūralių antimikrobiniųsistemų kūrimo prielaidas (vykdytas „Eureka“ projektas E! 3490 - HEALTHFOOD„Functional Food Ingredients From Plant Products“). Difuzijos į agarą metodu ištyrusuogų ekstraktų antimikrobines savybes, nustatytas jų poveikis testavimo kultūroms:Listeria monocytogenes, Pseudomonas aeruginosa, Salmonella typhimurium (ATCC14028), Staphylococcus aureus (ATCC 25923), Escherichia coli (ATCC 25922),Bacillus cereus (ATCC 10876), Micrococcus luteus, Enterobacter aerogenes, beipieno perdirbimo įmonėse išskirtų aštuonių rūšių mielėms: Debaryomyces hansenii,Trichosporon cutaneum, Kluyveromyces marxianus var. lactis, Sacharomyces cerevisiae,Candida parapsilosis, Torulaspora delbrueckii, Pichia kluyveri, Rhodotorularubra. Palyginus ekstraktus iš uogų ir uogų išspaudų, pastebėta, kad žaliava turi įtakos143


ekstraktų antimikrobinėms savybėms, jie nevienodai veikia testavimo kultūras. Mielėsatsparios spanguolių ir juodųjų serbentų ekstraktams, bet kai kurių mielių augimą šiektiek slopina mėlynių ekstraktas.Kita biologiškai aktyvių junginių grupė – karotinoidai ir vienas jų – likopenas.Nustatytas likopeno kiekis įvairių tipų bei veislių pomidoruose (Radzevičius, Viškelis,Bobinas, 2008; Radzevičius ir kt., 2009 a), jo kitimo dėsningumai pomidorams nokstant(Radzevičius ir kt., 2009 b), ištirtas likopeno tirpumas ir ekstrakcija iš šalutiniųperdirbimo produktų, taip sprendžiant ir atliekų panaudojimo, ekologines problemas,tirtos funkcionaliojo maisto su natūraliu likopenu gavimo galimybės, vykdant „Eureka“projektą „Funkcinio maisto su natūraliu likopenu sukūrimas“ sukurtas funkcionaliojomaisto prototipas.Biologiškai aktyvių ir vertingų junginių yra ne tik vaisiuose, uogose bei daržovėse,bet ir augalų botaninėse dalyse. Šio ciklo darbai – juodųjų serbentų (Ribus nigum L.)tyrimai, siekiant nustatyti pumpurų produktyvumą ir tinkamumą eteriniams aliejams(Dvaranauskaite ir kt., 2008; Dvaranauskaite ir kt., 2009), kurie gali būti naudojamimaisto, kosmetikos bei farmacijos pramonėje kaip antioksidantai, antimikrobiniaipreparatai, aromatizatoriai ir pan., išgauti. Tirti šešių Lietuvoje dažniau auginamųveislių serbentai ir nustatytas eterinių aliejų kiekis jų pumpuruose įvairiais serbentųūglių pjovimo mėnesiais. Nustatyta, kad gausiausiai – apie 1,5 % – eterinių aliejųsintetina ‘Almių’ ir ‘Ben Nevis’ veislių serbentai, kiek mažiau – apie 1,2 % – ‘Gagatai’ir ‘Ben Lomond’. Masyviausi ‘Almių’ veislės juodųjų serbentų pumpurai, daugiausiapumpurų ant ūglio suformuoja ‘Joniniai’ serbentai. Tinkamas serbentų ūglių pjovimotarpsnis yra nuo gruodžio iki kovo mėnesio. ‘Almiai’ ir ‘Ben Nevis’ yra tinkamiausieteriniams aliejams gaminti.Tiriant biologiškai aktyvius junginius, ypač daug dėmesio buvo skiriama selenui,kuris veikia kaip antioksidantas ir antikancerogenas. Selenas būtinas skydliaukės hormonogenezeiir jos veikimui audiniuose. Lietuvoje seleno koncentracija žemės ūkioaugaluose ir vaistažolėse netyrinėta, tačiau vis reklamuojami preparatai žmonėms irįvairūs pašarų priedai gyvuliams su selenu. Ar jie būtini žmonėms ir gyvuliams, betyrimų nuspręsti negalima. Literatūroje aptinkama skirtingų nuomonių apie selenoporeikį. Manoma, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti po 0,05–0,2 mg, o gyvuliamspakaktų 0,10–0,15 mg seleno 1 kg sauso pašaro. Šio darbų ciklo tyrimaisnustatytas seleno kiekis dirvožemyje (Antanaitis ir kt., 2008) ir jo kaupimasis kai kuriuosevaisiuose ir daržovėse (Вишкялис, Антанайтис, Стаугайтис, 2004) bei žemėsūkio augaluose ir vaistažolėse (Antanaitis ir kt., 2004). Tyrimų rezultatai parodė, kaddaugiausia seleno (0,079–0,093 mg/kg) sukaupia topinambai, moliūgai ir pupelės, oropiniai kopūstai, ridikėliai, burokėliai, cukriniai runkeliai ir bulvės seleno sukaupia vos0,006–0,18 mg/kg. Seleno kaupimąsi augaluose lemia ne vien jo kiekis dirvožemyje,bet ir kitos dirvožemio agrocheminės ir fizikinės savybės. Atskirose augalų dalysesusikaupia nevienodai seleno: obuolių ir daržovių sėklose – 1,3–3,3 karto daugiaunegu minkštime, burokėlių ir ropių lapuose – 2,1–3,0 karto daugiau negu šaknyse.Lapinių daržovių maistinė vertė, ypač vitamino C kiekis ir galimų nitratųkoncentracija, buvo įvertinta 13 rūšių lapinėse daržovėse, nustatant jų askorboindeksą. Didžiausias vitamino C kiekis (daugiau kaip 60 mg/100 g) rastas lapinėsepetražolėse, 41–60 mg/100 g – lapiniuose salieruose ir špinatuose, mažiausiai144


(2–20 mg/100 g) – laiškiniuose svogūnuose, endivijoje, lapinėse ir gūžinėse salotose,Pekino kopūstuose ir poruose. Tiriant nitratų kiekį paaiškėjo, kad kai kurios daržovėsjų beveik nekaupia: porai, laiškiniai svogūnai – iki 600 mg/kg, endivijos, gūžinėssalotos, lapkotiniai mangoldai, salotinės cikorijos, špinatai – 601—1 200 mg/kg), tačiauPekino kopūstuose, lapiniuose salieruose, lapinėse petražolėse, lapinėse salotose,sultenėse jų randama 1 201–1 800 mg/kg. Beje, lapkotiniai salierai ir burokėlių lapainitratų sukaupia daugiausia – 1 801–2 400 mg/kg.Ištyrus šakniavaisių daržovių lietuviškų veislių ir hibridų biocheminių rodikliųpokyčius nustatyta, kad biocheminių medžiagų kiekį daržovėse lemia veislės genetinėssavybės ir augimo sąlygos. β-karotino ir bendrojo cukraus daugiausia buvo heteroziniuosemorkų hibriduose: ‘Svalia’ (17,7 mg/100 g, 7,2 %) ir ‘Skalsa’ (16,9 mg/100 g,6,5 %). Askorbo rūgšties kiekis visų veislių ir hibridų morkose buvo stabilus – 1,6–1,8 mg/100 g. Mažiausiai nitratų sukaupia ‘Šatrijos’ veislė ir ankstyviausias morkųhibridas ‘Svalia’ – atitinkamai 196,0 ir 203,6 mg/kg.Raudonųjų burokėlių penkių veislių tipų bei įvairių veislių grupių biocheminėssudėties šešerių metų tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia (14,7 %) tirpių sausųjųmedžiagų ir cukrų susikaupia Bordo tipo burokėliuose. Visų tipų veislėse askorborūgšties rasta 18,15–15,82 mg/100 g. Remiantis šiais rezultatais atrinkti Lietuvoje perspektyvūsauginti raudonųjų burokėlių selekciniai numeriai (Karkleliene ir kt., 2009).Modernios ir novatoriškos vaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo technologijos.Nepaisant tobulėjančių vaisių ir daržovių laikymo technologijų, 5–50 proc. derliauspasaulyje sunaikina kenksmingi mikroorganizmai (Janisiewicz, Korsten, 2002),todėl būtina įvertinti vaisių ir daržovių derliaus nuostolius Lietuvoje ir ieškoti galimybiųišsaugoti derlių. Be to, šiuo metu žinoma daugiau negu 250 su maistu siejamų ligų,kurias gali sukelti jame užsilikusios bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Sveikatosekspertai apskaičiavo, kad šių ligų padaryti nuostoliai vien JAV kasmet sudaro nuo 10iki 83 mlrd. dolerių. JAV nuo maisto kasmet suserga apie 76 mln. žmonių, 325 tūkst.patenka į ligonines ir 5 tūkst. miršta. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gali būti šių ligųsukėlėjų. Šiuo metu visuomenės sveikatos, žemės ūkio ir aplinkosaugos institucijosskiria daug dėmesio maisto ir vandens mikrobiologinei saugai, nes jie gali būti irbioterorizmo objektas (Wallin ir kt., 2007). Taigi būtina diegti naujas vaisių laikymotechnologijas, tokias kaip laikymas kontroliuojamoje bei ultražemo deguonies kiekioatmosferoje, pakavimas modifikuotoje atmosferoje, ir plėtoti novatoriškas saugos technologijas.Tai leistų ne tik kiek galima daugiau išsaugoti vaisių bei daržovių kokybę,sumažinti laikymo nuostolius, bet ir pratęsti vaisių bei daržovių vartojimo terminus,užtikrinant jų saugą. Svarbu pažymėti, kad pastarąjį dešimtmetį stebint vaisių ir daržoviųsaugos technologijų plėtrą pasaulyje ryškėja akivaizdus poslinkis nuo cheminiųprie biologinių ir fizikinių metodų (Barbosa-Cánovas ir kt., 2005).Įgyvendinant VMSF remtą projektą „Vaisių ir uogų kokybės parametrų modeliavimasLietuvos agroklimatinėmis sąlygomis siekiant išsaugoti ir praturtinti jų vertingąsiasmaistines savybes“ nustatyta, kad optimaliu laiku (nustatomas pagal daugelį indeksų)nuskinti vaisiai laikosi geriausiai (Kvikliene, Kviklys, Viškelis, 2006; Kviklienėir kt., 2011), tačiau laikant juos šaldomose saugyklose net ir optimaliomis sąlygomisnuostoliai siekia net iki 50 %. Siekiant maksimaliai išsaugoti vaisių kokybę ir sumažintilaikymo nuostolius, patiriamus dėl puvimo, transpiracijos bei kvėpavimo, buvo145


tiriamos, modeliuojamos bei optimizuojamos laikymo kontroliuojamoje atmosferoje(tiksliai palaikoma nustatyta atmosferos sudėtis, kurioje anglies dvideginio kiekispadidintas iki 2–6 %, o deguonies kiekis sumažintas iki 1–5 %) bei modifikuotojeatmosferoje (atmosferos sudėtis nėra tiksliai palaikoma, ji kinta iki nustatytų ribųlaikymo metu) technologijos. Dėl maždaug 100–200 kartų didesnio nei natūraliameore anglies dvideginio kiekio daugelis mikroorganizmų nesivysto arba žūva, todėlšios technologijos padeda spręsti ir produktų saugos klausimus. Tirta kontroliuojamosatmosferos sudėties įtaka kai kurių Lietuvoje auginamų veislių obuolių kokybei beilaikymuisi (Viškelis ir kt., 2011). Laikant obuolius modifikuotoje ir kontroliuojamojeatmosferoje, 4 % CO 2koncentracija jau yra ribinė. Laikant obuolius kontroliuojamojeatmosferoje, askorbo rūgšties nuostolius laikymo metu galima sumažinti 2–3 kartus.Įgyvendinant nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektą„Auginimo ir laikymo būdų bei technologijų įtaka sodininkystės ir daržininkystėsproduktų kokybei“, kurio tikslas – sudaryti moksliškai pagrįstas prielaidas biologiškaiaktyvių junginių biosintezės obuoliuose efektyvumui ir jų kiekiui didinti, maksimaliaiišsaugoti biologiškai aktyvias medžiagas vaisiuose ir daržovėse laikymo metu ir pasvartotoją. Taip pat ir kuriant valgomąsias plėveles siekiant pailginti vartojimo trukmę,užtikrinti kokybę ir saugą, tiriama obelų auginimo sistemų bei pagrindinių technologiniųelementų įtaka bioaktyviųjų medžiagų sintezei ir vaisių antioksidacinėms savybėms,vaisių vidinės ir išorinės kokybės požymių kaita obuoliams nokstant bei šių požymiųir bioaktyviųjų medžiagų tarpusavio priklausomybės ryšiai (Liaudanskas, Viškelis,Janulis, 2012; Raudonis ir kt., 2012). Įvertinama efektyvių laikymo (kontroliuojama,ultražemo deguonies kiekio atmosfera, modifikuota atmosfera), aklimatizacijos polaikymo bei apdorojimo (daržovių apdorojimas homeopatiniais preparatais, braškiųir pjaustytų obuolių padengimas valgomosiomis plėvelėmis) technologijų ir būdųįtaką vaisių ir daržovių cheminei sudėčiai, tekstūrai, biologiškai aktyvių medžiagųkiekiui ir saugai. Siekiant įvertinti kai kurių mažiau tirtų biologiškai aktyvių junginiųar jų izomerų biologinį aktyvumą, atliekami elago rūgšties ir likopeno bei jo izomerųbiologinio aktyvumo (uždegimo slopinamųjų, antioksidacinių savybių ir poveikioląstelių proliferacijai ir gyvybingumui) tyrimai.Šviežių braškių uogų vartojimo trukmė labai trumpa – kelios valandos laikantkambario temperatūroje arba 1–2 paros laikant šaldytuve. Botrytis cinerea infekcija yrasvarbiausias veiksnys, lemiantis braškių laikymąsi bei jų kokybę. Siekiant kuo ilgiauišsaugoti prekinę braškių uogų kokybę, tiriami, bandomi ir diegiami įvairūs apdorojimobei laikymo būdai: tręšimas kalcio trąšomis, pakavimas su etileno absorbentais,fumigavimas azoto oksidu, labai greitas atšaldymas, apdorojimas anglies dvideginiu,laikymas bei pakavimas modifikuotoje atmosferoje. Ištyrus paplitusių ir pramoniniuoseuogynuose auginamų braškių (Fragaria × ananassa D.) ‘Senga Sengana’ ir ‘Ventos’veislių šviežių ir 10 parų 0, 4 ir 10 °C temperatūroje įvairios sudėties modifikuotojeatmosferoje laikytų uogų cheminę sudėtį, audinių tvirtumą, spalvą (antocianinų kiekis),kvėpavimo intensyvumą bei juslinius rodiklius, nustatyta (Viškelis, 2004; Viškelis,Rubinskienė, 2006), kad geriausiai ‘Senga Sengana’ bei ‘Venta’ išsilaiko modifikuotojeatmosferoje 0 °C temperatūroje.Pastaruoju metu šilauogių plantacijos plečiasi įvairiose Europos valstybėse, nes itinsparčiai didėja šių biologiškai vertingų uogų paklausa rinkoje. Tam tikslui auginamos146


veislės, sunokinančios dideles aromatingas uogas su intensyviu vaškiniu apnašu irtvirta odele. Ištyrus 23 įvairaus ankstyvumo sodinių šilauogių veislių agrobiologinessavybes ir uogų išsilaikymą (Česonienė, Daubaras, Viškelis, 2010), nustatyta, kad,laikant uogas šaldomose saugyklose 2 °C temperatūroje, geriausiai išsilaiko ‘Reka’,‘Weymouth’ ir ‘Bluecrop’ veislių uogos: natūrali masės netektis po 10 dienų sudarėnuo 3,6 % (‘Reka’) iki 4,8 % (‘Rancocas’).Siekiant patenkinti kokybiško, biologiškai vertingo ir saugaus maisto poreikį,svarbu ne tik išauginti kokybišką, biologiškai vertingą produkciją, bet ir ją optimaliaiperdirbti taip, kad būtų maksimaliai išsaugota jos, kaip žaliavos perdirbamajai pramonei,maistinė vertė. Modeliuoti ir optimizuoti vaisių, uogų, daržovių bei aromatiniųaugalų perdirbimo procesai, sukurtos naujų biologiškai vertingų produktų receptūrosir jų prototipai, įvertinti technologiniai veiksniai, turintys įtakos įvairių rūšių daržoviųkokybei ir išsilaikymui, optimizuoti vaisių ir daržovių džiovinimo būdai siekiantpagaminti specifinės tekstūros konditerijos gaminius. Remiantis chemine sudėtimibei technologinėmis savybėmis įvertintas naujų juodųjų serbentų veislių, kurių bendraautoriaiyra laboratorijos mokslininkai, tinkamumas perdirbti (Siksnianas ir kt.,2006). Įvertinta (Rubinskiene ir kt., 2007) veislės įtaka juodųjų serbentų uogų ir jųproduktų cheminei sudėčiai ir nustatytos juodųjų serbentų džemų bei užšaldytų pertrintųuogų reologinės charakteristikos. Didžiausiu askorbo rūgšties kiekiu išsiskyrė‘Joninių’, ‘Minaj Šmyriov’ ir ‘Vakarių’, o tirpių sausųjų medžiagų, antocianinų kiekiuir rūgštingumu – ‘Vakarių’ ir ‘Ben Alder’ uogos. Nustatyta stipri koreliacija tarp bioaktyviųjųmedžiagų kiekio ir cukraus koncentracijos užšaldytose pertrintose uogose.Iš ‘Vakarių’ veislės uogų pagamintuose džemuose buvo daugiausia askorbo rūgšties(106,3 mg/100 g) ir antocianinų (147,3 mg/100 g), jiems būdinga tvirta, klampi, geraivandenį sulaikanti struktūra. Juodųjų serbentų džemų reologines savybes lėmė sausųjųmedžiagų bei pektino kiekis uogose.Džemų kokybę lemia ne tik jų maistinė vertė, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis,bet ir jusliniai rodikliai, reologija. Ištyrus serbentų perdirbimo būdų ir tyrelės bei džemųsudėties įtaką reologinėms savybėms (Speiciene ir kt., 2008), nustatyta, kad atšildantužšaldytas tyreles mikrobangomis gerokai padidėja jų klampumas ir pseudoplastiškumas,palyginti su atšildytomis kambario temperatūroje ar šaldytuve. Raudonųjųserbentų tyrelių klampumas mažesnis, sinerezė didesnė nei juodųjų serbentų tyrelių.Iš blanširuotų uogų pagamintų džemų konsistencijos koeficientas ir tiksotropija buvodidesni nei džemų, pagamintų iš šalto spaudimo būdu gautų tyrių.Konservavimas šalčiu – vienas geriausių ir patikimiausių būdų saugoti produktusnuo gedimo. Šaltyje išsaugoma greitai gendančių vaisių ir uogų maistinė vertė irkokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų,oro deguonies, šilumos ir šviesos poveikis. Užšaldytų produktų kokybės rodikliaikiek prastesni negu šviežių, nes, kristalizuojantis vandeniui, mechaniškai pažeidžiamiaudinių morfologiniai elementai, persiskirsto drėgmė, padidėja ištirpusių medžiagųkoncentracija, kitaip vyksta fizikiniai, cheminiai ir biocheminiai procesai. Siekiantmaksimaliai išsaugoti vaisių ir uogų natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes,modeliuotas ir optimizuotas užšaldymo procesas, nustatytos tinkamiausios šaldytiveislės (Cesnauskas, Viskelis, Rubinskiene, 1998; Viškelis, Rubinskienė, Bobinas,2008; Bobinaitė, Viškelis, 2009), parengtos rekomendacijos (Braškių veislės, kurių147


uogos tinka užšaldyti, ŽŪM).Maisto produktų juslines savybes galima modeliuoti ir keisti naudojant aromatiniusaugalus, kurie turi dar ir antimikrobinį poveikį, didinantį produktų saugą. Aromatiniųir vaistinių augalų atsargos paprastai ruošiamos džiovinant. Pagrindinis džiovinimotikslas – išgarinti vandenį bei sustabdyti fermentų veiklą. Nustatyta, kad 50–60 °Ctemperatūroje fermentų veikla sulėtėja arba visai sustoja. Tokioje temperatūroje galimadžiovinti žaliavą, kuri kaupia alkaloidus, saponinus, raugines medžiagas. Eteriniųaliejų turinčią žaliavą rekomenduojama džiovinti natūraliomis sąlygomis arba neaukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Džiovinant aukštesnėje temperatūroje, eteriniaialiejai išgaruoja, pakinta žaliavos cheminė sudėtis (Dambrauskienė, Viškelis, 2002).Tradicinės terminės maisto saugos technologijos palyginti nebrangios ir naikinadaugelį ligų sukėlėjų, taip pailgindamos vaisių ir daržovių vartojimo trukmę bei sumažindamosinfekcinių ligų riziką. Deja, terminis poveikis maisto matricoje sukelianesuskaičiuojamą daugybę nekontroliuojamų destrukcinių reakcijų. Be abejo, tokioprodukto maistinė vertė gerokai sumažėja. XX amžiaus antrojoje pusėje, palaikydamiJungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos užmojus skatinti vertingų ir saugiųmaisto produktų gamybą, pasaulio mokslininkai ėmėsi plėtoti visiškai naują neterminiųperdirbimo technologijų koncepciją (Barbosa-Cánovas, 2005).Į naujų ir perspektyvių neterminių technologijų sąrašą buvo įtraukta daug fiziniųpoveikių. Aukštas hidrostatinis slėgis (100–1000 MPa), veikdamas nekovalentinesjungtis, inaktyvina vegetatyvines mikroorganizmų ląsteles. Galinga impulsinė šviesaveikia tiek vegetatyvines ląsteles, tiek sporas, todėl gali būti sėkmingai pritaikyta mikrobamsnaikinti maisto paviršiuje. Impulsinis elektrinis laukas (10–80 kV/cm) elektroporuojamikroorganizmų membranas. Mikrobangos (2450 MHz) efektyviai naikinamikroorganizmus visame maisto matricos gylyje, tačiau dėl netolygaus temperatūrospasiskirstymo gali būti naudojamos tik derinant jas su kitais metodais. Jonizuojantispinduliuotė pažeidžia mikroorganizmų DNR struktūrą, veikia vegetatyvines ląstelesir sporas.Vaisių ir daržovių kokybei išsaugoti pasaulyje plėtojama galingos impulsinėsšviesos technologija. Pagrindinis jos pranašumas tas, kad per kelias sekundes, nesukeliantpavojaus žmogaus sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, galima sėkmingaisunaikinti kenksmingus ir pavojingus mikroorganizmus vaisių paviršiuje. Ryškusantibakterinis šios šviesos poveikis leidžia pailginti vaisių ir daržovių vartojimo terminus,nepadarant žalos jų maistinei vertei ir prekinei išvaizdai. BendradarbiaujantVU TMI ir LAMMC SDI buvo įvertintas antibakterinis galingos impulsinės šviesospoveikis vaisių ir daržovių mikrobiologiniam užterštumui ir kokybei (Luksiene ir kt.,2012; Luksiene, Buchovec, Viskelis, 2013). Tiriant paveikto vaisiaus maistinės vertėspokyčius nustatyta, kad galinga impulsinė šviesa nedaro įtakos bendrajam antioksidaciniaiaktyvumui, vitamino C ir fenolių koncentracijai, o mezofilinių ir patogeniniųmikroorganizmų (Bacillus cereus) populiacija sumažėja 1,3–2,0 log.Apibendrinimas. Šis Biochemijos ir technologijos laboratorijos darbų ciklas,apimantis novatoriškų vaisių ir daržovių auginimo, saugojimo, perdirbimo, kokybėsbei mikrobiologinės saugos technologijų plėtotę, pareikalavo multidisciplininio požiūrio.Darbai buvo atlikti derinant molekulinės biologijos, biochemijos, biofizikos,mikrobiologijos, citologijos, žemdirbystės, maisto mokslo bei ekologijos žinias, skir-148


tingų mokslo sričių ekspertų kompetenciją, naudojant naujausius biotechnologiniusinstrumentus bei metodus, siejant juos su pažangiausiomis šviesos technologijomis,taikomomis biomedicinos moksluose.Taigi nueitas ilgas kelias ne tik panaudojant Lietuvos mokslo įstaigų, aukštųjųtechnologijų įmonių, verslo partnerių potencialą, bet ir bendradarbiaujant tarptautiniulygiu mokslinėje ir technologinėje srityse. Tai vyko žingsnis po žingsnio, pradedantnuo pažintinių ir taikomųjų tyrimų, principo veikimo demonstravimo, gausybėstyrimų modeliniu lygiu, nesibaigiančių diskusijų, unikalių įrenginių projektavimo irkonstravimo bei abstraktaus produkto kūrimo ir baigiant inžineriniais pasirengimaisverslo partnerių gamybinėje bazėje, stengiantis išbandyti novatorišką technologiją jausukurtoje maisto perdirbimo infrastruktūros bazėje. Tyrimų rezultatai yra pripažintitarptautiniu mastu, pateikti leidiniuose, pristatyti daugelyje tarptautinių kongresų,konferencijų. Šios žinios gali būti praktiškai pritaikytos ir panaudotos naujoms pažangiomstechnologijoms kurti.Padėka. Darbą iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. SVE-02/2011).Dėkojame buvusiems ir esamiems laboratorijos bei instituto mokslo ir techniniamsdarbuotojams už bendrą darbą, kitų institucijų mokslininkams už bendradarbiavimąir jų kūrybinį indėlį.Gauta 2013 08 12Parengta spausdinti 2013 08 30Literatūra1. Anisimovienė N., Rubinskienė M., Viškelis P., Stankevičienė E., Stanys V.,Šikšnianas T., Jankovska E., Sasnauskas A. 2009. Antocianinai serbentų, vyšniųbei šilauogių uogose ir ekstraktų antioksidacinis aktyvumas. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 158–167.2. Antanaitis A., Lubyte J., Antanaitis S., Staugaitis G., Viskelis P. 2008. Seleniumconcentration dependence on soil properties. Journal of Food, Agriculture andEnvironment, 6(1): 163–167.3. Antanaitis A., Lubytė J., Antanaitis Š., Staugaitis G., Viškelis P. 2004. Selenaskai kuriuose Lietuvos žemės ūkio augaluose ir vaistažolėse. Sodininkystė ir daržininkystė,23(4): 37–45.4. Baranauskienė R., Venskutonis P. R., Viškelis P., Dambrauskienė E. 2003.Influence of Nitrogen Fertilizers on the Yield and Composition of Thyme(Thymus vulgaris). Journal of Agricultural and Food Chemistry, 51: 7 751–7 758.5. Barbosa-Cánovas G. V., Góngora-Nieto M. M., Rodriguez J. J., Swanson B.G. 2005. Nonthermal Processing of Foods and Emerging Technologies. In:G. V. Barbosa-Cánovas (ed.), Food Engineering. Encyclopaedia of Life SupportSciences. EOLSS Publishers/UNESCO, Paris, 575–593.149


6. Bobinaitė R., Viškelis P., Buskienė L. 2010. Extraction of phenolic compoundsfrom raspberry press cake. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(2): 19–31.7. Bobinaitė R., Viškelis P. 2009. Quality of raspberry fruits after frozen storage.Proceedings of the 5 th international symposium on food processing, monitoringtechnology in bioprocesses and food quality management. Potsdam, 1 020–1 023.8. Cesnauskas V., Viskelis P., Rubinskiene M. 1998. Suitability for freezing strawberryvarieties cultivated in Lithuania. Refrigeration Science and Technology.Advances in the refrigation systems, food technologies and cold chain, 6:564–569.9. Cesonienė L., Daubaras R., Areškevičiūtė J., Viškelis P. 2006. Evaluation ofMorphological Peculiarities, Amount of Total Phenolics and Anthocyanins inBerries of European Cranberry (Oxycoccus palustris). Baltic Forestry, 12(1):59–63.10. Chesoniene L., Daubaras R., Viskelis P. 2004. Biochemical composition of berriesof some kolomikta kiwi (Actinidia kolomikta) cultivars and detection ofharvest maturity. Acta Horticulturae, 663: 305–308.11. Cizauskas A., Viskelis P. Influence of nitrogenous fertilizers on onion yield,quality, and storability. 2002. In: R. Dris, F. H. Abdelaziz, S. M. Jain (eds.),Plant Nutrition: Growth and Diagnosis. Science Publishers, Inc., Enfield, USA,Plymouth, UK, 129–135.12. Česonienė L., Daubaras R., Venclovienė J., Viškelis P. 2010 a. Biochemicaland agro-biological diversity of Viburnum opulus genotypes. Central EuropeanJournal of Biology, 5(6): 864–871.13. Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. 2008. Evaluation of productivity and biochemicalcomponents in fruit of different Viburnum accessions. Biologija, 54(2):93–96.14. Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. 2010 b. Sodinių šilauogių veislių agrobiologinėsypatybės ir uogų išsilaikymas. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3):3–12.15. Dambrauskienė E., Maročkienė N., Viškelis P., Rubinskienė M. 2009.Evaluation of productivity and biochemical composition of edible root celery.Acta Horticulturae, 830: 115–119.16. Dambrauskiene E., Viskelis P., Venskutonis R. 2002. Effect of NitrogenousFertilisers on Yield and Chemical Composition of Thyme. In: R. Dris,F. H. Abdelaziz, S. M. Jain (eds.), Plant Nutrition: Growth and Diagnosis.Science Publishers, Inc., Enfield, USA, Plymouth, UK, 123–128.17. Dambrauskienė E., Viškelis P. 2002. Effect of drying methods on quality of balm(Melissa officinalis L.). Polish Journal of Cosmetology, 4: 299–304.18. Dambrauskienė E., Viškelis P., Karklelienė R. 2008. Productivity and biochemicalcomposition of Mentha piperita L. of different origin. Biologija, 54(2):105–107.150


19. Dambrauskienė E., Zalatorius V., Jankauskienė J., Survilienė E., Bundinienė O.,Karklelienė R., Kavaliauskaitė D., Viškelis P. 2006. Intensyvios vaistinių augalųauginimo technologijos. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,Babtai, 53.20. Daubaras R., Budriuniene D., Chesoniene L., Rimkiene S., Viskelis P. 2003.Chemical composition and storability of cranberry. In: R. Dris, A. Sharma (eds.),Food Technology and Quality Evaluation. Science Publishers, Inc., Enfield,USA, Plymouth, UK, 173–177.21. Dvaranauskaite A., Venskutonis P. R., Raynaud C., Talou T., Viskelis P.,Dambrauskiene E. 2008. Characterization of steam volatiles in the essential oilof black currant buds and the antioxidant properties of different bud extracts.Journal of Agricultural and Food Chemistry, 56(9): 3 279–3 286.22. Dvaranauskaite A., Venskutonis P. R., Raynaud C., Talou T., Viškelis P.,Sasnauskas A. 2009. Variations in the essential oil composition in buds of sixblackcurrant (Ribes nigrum L.) cultivars at various development phases. FoodChemistry, 114: 671–679.23. Gelvonauskis B., Viskelis P. 2003. Biochemical composition of Sorbus fruitsand its change during ripening. In: R. Dris, A. Sharma (eds.), Food Technologyand Quality Evaluation. Science Publishers, Inc., Enfield, USA, Plymouth, UK,179–182.24. Janisiewicz W. J., Korsten L. 2002. Biological control of postharvest diseases offruits. Annual review of phytopathology, 40: 411–441.25. Jankauskienė J., Brazaitytė A., Viškelis P. 2010. Kalcio ir magnio trąšų įtakaagurkų derliui ir vaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 55–64.26. Karitonas R., Viškelis P. 1999. Brokolių veislių ir hibridų tyrimas ir biocheminėssudėties įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 18(1): 86–97.27. Karklelienė R., Rubinskienė M., Viškelis P. 2009. Ekologiškai augintų skirtingosunokimo moliūgų (Cucurbitae) biologinės ir ūkinės savybės. Žemdirbystė-Agriculture, 96(4): 209–217.28. Karklelienė R., Viškelis P., Radzevičius A., Duchovskienė L. 2009. Evaluationof productivity and biochemical composition of perspective red beet breedingnumber. Acta Horticulturae, 830: 255–260.29. Kviklienė N., Kviklys D., Valiuškaitė A., Viskelis P., Uselis N., Lanauskas J.,Buskiene L. 2011. Effect of harvest date on fruit maturity, quality and storabilityof ‘Lodel’ apples. Journal of Food, Agriculture and Environment, 8(3–4):210–213.30. Kvikliene N., Kviklys D., Viškelis P. 2006. Changes in fruit quality during ripeningand storage in the apple cultivar ‘Auksis’. Journal of Fruit and OrnamentalPlant Research, 14(2): 195–202.31. Lanauskas J., Uselis N., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2006. Effect of foliar and soilapplied fertilizers on strawberry healthiness, yield and berry quality. AgronomyResearch, 4: 247–250.151


32. Liaudanskas M., Viškelis P., Janulis V. 2012. Polifenoliniai junginiai obuoliuose:cheminė sudėtis, struktūros ypatumai, biologinis poveikis (apžvalga).Sodininkystė ir daržininkystė, 31(1–2): 3–17.33. Luksiene Z., Buchovec I., Kairyte K., Paskeviciute E., Viskelis P. 2012. Highpowerpulsed light for microbial decontamination of some fruits and vegetableswith different surfaces. Journal of Food, Agriculture and Environment, 10(3–4):162–167.34. Luksiene Z., Buchovec I., Viskelis P. 2013. Impact of High-Power Pulsed Lighton Microbial Contamination, Health Promoting Components and Shelf Life ofStrawberries. Food Technology and Biotechnology, 51(2): 284–292.35. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Viškelis P. 2009 a. Nutrition qualityof different tomato cultivars. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 67–75.36. Radzevičius A., Karklelienė R., Viškelis P., Bobinas Č., Bobinaitė R.,Sakalauskienė S. 2009 b. Tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) fruit qualityand physiological parameters at different ripening stages of Lithuanian cultivars.Agronomy research, 7: 712–718.37. Radzevičius A., Viškelis P., Bobinas Č. 2008. Quality and physiological parametersof tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) fruits of Lithuanian selection.Biologija, 54(2): 108–111.38. Raudonis R., Raudonė L., Janulis V., Viškelis P. 2012. Antiradikalinio ir redukcinioaktyvumo nustatymo metodai (apžvalga). Sodininkystė ir daržininkystė,31(3–4): 15–35.39. Rubinskiene M., Jasutiene I., Venskutonis P. R., Viskelis P. 2005 a. HPLCDetermination of the Composition and Stability of Blackcurrant Anthocyanins.Journal of Chromatographic Science, 43(9): 478–482.40. Rubinskiene M., Speiciene V., Leskauskaite D., Viskelis P. 2007. Effect of blackcurrant genotype on the quality and rheological properties of jams. Journal ofFood, Agriculture & Environment, 5(1): 71–75.41. Rubinskiene M., Viskelis P., Jasutiene I., Duchovskis P., Bobinas C. 2006.Changes in biologically active constituents during ripening in black currants.Journal of Fruit and Ornamental Plant Research, 14 (Suppl. 2): 237–246.42. Rubinskiene M., Viskelis P., Jasutiene I., Viskeliene R., Bobinas C. 2005 b.Impact of various factors on the composition and storability of black currantanthocyanins. Food Research International, 38(8–9): 867–871.43. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Viskelis P., Duchovskis P.,Bobinas C., Siksnianienė J., Sabajevienė G. 2006 a. Productivity and fruit qualityof scab resistant apple cultivars and hybrids. Journal of Fruit and OrnamentalPlant Research, 14 (Suppl. 2): 247–255.44. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Viškelis P., Duchovskis P.,Šikšnianienė J., Šabajevienė G., Bendokas V. 2005. Naujų obelų veislių Rudenisir Skaistis bei perspektyvių hibridų tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4):3–12.152


45. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Viškelis P. 2006 b. Introdukuotų obelų veisliųproduktyvumas ir vaisių kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 13–22.46. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Viškelis P., Šabajavienė G., Duchovskis P.2008. Introdukuotų obelų veislių tyrimų apžvalga. Sodininkystė ir daržininkystė,27(3): 77–84.47. Sasnauskas A., Trajkovski V., Strautina S., Tikhonova O., Šikšnianas T.,Rubinskienė M., Viškelis P., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Rugienius R.,Bobinas Č. 2009. Evaluation of blackcurrant cultivars and perspective hybridsin Lithuania. Agronomy Research, 7: 737–743.48. Siksnianas T., Stanys V., Sasnauskas A., Viskelis P., Rubinskiene M. 2006. Fruitquality and processing potential in five new blackcurrant cultivars. Journal ofFruit and Ornamental Plant Research, 14(2): 265–266.49. Speiciene V., Leskauskaite D., Viskelis P., Rubinskiene M. 2008. Rheologicalproperties of currant purees and jams: Effect of composition and method of proceeding.Journal of Food, Agriculture and Environment, 6(3–4): 162–166.50. Staugaitis G., Viškelis P. 2000. Trąšų ir dirvožemio mineralinio azoto įtaka gūžinėmssalotoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 82–97.51. Staugaitis G., Viškelis P., Venskutonis R. 2008. Optimization of application ofnitrogen fertilizers to increase the yield and improve the quality of Chinese cabbageheads. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B. Soil and Plant Science,58: 176–181.52. Šarkinas A., Jasutienė I., Viškelis P. 2005. Mėlynių, spanguolių ir juodųjų serbentųekstraktų antimikrobinės savybės. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4):100–111.53. Švagždys S., Viškelis P. 2002. Effect of nitrogen fertilization on ‘Sawa’ appleyield and quality. Folia Horticulture, 14(1): 213–225.54. Tarvydienė A., Staugaitis G., Viškelis P. 2003. Impact of fertilization intensityand seed rates on quality of various variety types beetroot. Sodininkystė ir daržininkystė,22(4): 87–96.55. Trumbeckaite S., Benetis R., Bumblauskiene L., Burdulis D., Janulis V.,Toleikis A., Viškelis P., Jakštas V. 2011. Achillea millefolium L. s. l. herb extract:Antioxidant activity and effect on the rat heart mitochondrial functions. FoodChemistry, 127: 1 540–1 548.56. Uselis N., Lanauskas J., Kviklys D., Buskienė L., Kviklienė N., Duchovskis P.,Brazaitytė A., Viškelis P. 2007. Braškių veislių tinkamumas nesezoniniam derliuiišauginti iš anksti pavasarį nešildomame šiltnamyje pasodintų „Frigo“ daigų.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 26–33.57. Viskelis P., Anisimovienė N., Rubinskienė M., Jankovska E., Sasnauskas A.2010 a. Physical properties, anthocyanins and antioxidant activity of blackcurrantberries of different maturities. Journal of Food, Agriculture and Environment,8(2): 159–162.153


58. Viskelis P., Rubinskienė M., Bobinaitė R., Dambrauskienė E. 2010 b. Bioactivecompounds and antioxidant activity of small fruits in Lithuania. Journal of Food,Agriculture and Environment, 8(3–4): 259–263.59. Viskelis P., Rubinskienė M., Jasutienė I., Šarkinas A., Daubaras R., Česonienė L.2009. Anthocyanins, antioxidative, and antimicrobial properties of Americancranberry (Vaccinium macrocarpon Ait.) and their press cakes. Journal of FoodScience, 74(2): C157–C161.60. Viškelis P., Bobinaitė R., Rubinskienė M. 2007. Biochemical composition andantioxidant properties of raspberries during ripening. Sodininkystė ir daržininkystė,26(4): 162–173.61. Viškelis P. 2004. Modifikuotos atmosferos įtaka Senga Sengana braškių kokybei.Maisto chemija ir technologija, 38(1): 107–114.62. Viškelis P., Rubinskienė M., Bobinas C. 2008. Evaluation of strawberry andblack currant berries intended for freezing and the methods of their preparation.Journal of Food, Agriculture and Environment, 6(3–4): 151–154.63. Viškelis P., Rubinskienė M. 2006. Modifikuotos atmosferos įtaka braškių Ventakokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 64–73.64. Viškelis P., Rubinskienė M., Sasnauskas A., Bobinas Č., Kviklienė N. 2011.Changes in apple fruit quality during a modified atmosphere storage. Journal ofFruit and Ornamental Plant Research, 19(1): 155–165.65. Viškelis P., Rubinskienė M., Stanys V., Šikšnianas T., Sasnauskas A. 2007.Biologiškai aktyvių medžiagų juoduosiuose serbentuose ir jų antioksidacinių savybiųkitimas uogoms nokstant. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 125–134.66. Wallin A., Luksiene Z., Zagminas K., Surkiene G. 2007. Public health and biotherorismof anthrax and smallpox. Medicina, 43(4): 278–284.67. Вишкялис П. И., Антанайтис Ш. А., Стаугайтис Г. Ю. 2004. Содержаниеселена в некоторых плодах и овощах, выращиваемых в Литве. Вопросысельского хозяйства, 118–123.68. Стаугайтис Г. И., Вишкялис П. И., Дамбраускене E. Л. 2006. Влияниесистем выращивания и норм азота на урожай и качество лука-порея.Овощеводство, 12: 209–212.69. Стаугайтис Г. Ю., Вишкялис П. И., Дамбраускене Е. Л. 2004. Внекорневоевнесение бора под корневой сельдерей. Вопросы сельского хозяйства, 79–84.70. Стаугайтис Г. Ю., Вишкялис П. И. 2002. Исследование важнейшихагротехнических приемов выращивания лука-порея. Современныепроблемы сельского хозяйства, 196–202.154


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2013. 32(3–4).Quality and safety research of fruits, vegetables and their products: a reviewP. ViškelisSummaryThe most important scientific studies performed in IH, LRCAF Biochemistry andTechnology Laboratory since 1992 that concerns chemical composition, sensory and physicalproperties as well as other quality and safety parameters of fruits and vegetables are reviewed.The most important direction of scientific activity: investigation of fruit and vegetablequality, optimization of their storage conditions and processing methods, development of biologicallyvaluable products by using the bio-variety of orchard and garden plants.Themes of investigation: biochemical composition of fruits, berries and vegetables, biologicallyactive compounds are investigated in order to select the most valuable cultivars. Chemicaland technological properties of spice plants are investigated in order to expand their use andexport. The optimal conditions of the storage of various orchard and garden plant productionare established. Processing methods of fruits, berries and vegetables are investigated. New,biologically active products of specific textural properties are being created. The methods ofinvestigation of plant chemical composition are improved; data bank of chemical compositionis accumulated.Research was carried out by executing long-term institutional programme of scientificresearch and experimental (social, cultural) development, National research programme “Qualityand safety of food”, international projects (FP, EUREKA, COST, SOCRATES and etc.,), postdoctoralresearch projects, projects sponsored by LSSF, RCL and Ministry of Agriculture, andresearch and experimental development projects booked by industrial subjects.Key words: chemical composition, fruits and vegetables, processing, products, storage,texture.155


ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ MOKSLO DARBUS „SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūraStraipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies mokslodarbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo darbuotojo straipsnisturi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.Rankraštis redakcijai siunčiamas paštu dviem egzemplioriais, atspausdintaskompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų. Pateiktasstraipsnio rankraštis užregistruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui,kuruojančiam šią sritį. Jis įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinkasvarbiausius periodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kuriebuvo atmesti pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui.Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiriadu recenzentus.Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu arba paštu redakcijai kartu suelektronine laikmena (diskeliu arba kompaktiniu disku) per dešimt dienų.Struktūra ir apimtisRankraščio reikalavimaiRankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamusreikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:– Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų adaptacijosprie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).– Autoriaus vardas, pavardėVardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Viktor Sharma).Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio tvarka.– Institucija, adresas, elektroninis paštasRašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos agrarinių ir miškųmokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas).Pagrindinis tekstas– Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai.– Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10)– ĮvadasTrumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių tyrimųrezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas.– Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos157


– RezultataiTrumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelės,grafikai).– AptarimasAptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys, palyginamisu kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių priežastys, keliamosnaujos idėjos, hipotezės.– Išvados– Padėka (neprivaloma)– LiteratūraRekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių literatūrosšaltinių rašoma tema.– Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų duomenimis ir jųrezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu rinktoteksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai derinami suredaktorių kolegijos pirmininku).Teksto parengimasStraipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas MicrosoftWORD teksto redaktoriumi Windows 2000, XP ar VISTA operacinėse sistemose.Tekstas rašomas TIMES NEW ROMAN 12 dydžio šriftu, A4 formato(210 × 297 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single), išlyginamas išabiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, dešinėje –1,5 cm,kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine laikmena.Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraštėsbei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas, metodai ir sąlygos,rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra, santrauka). Kursyvu (Italic)rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų ir kitųbiologinių objektų pavadinimai. Augalų veislių pavadinimai rašomi viengubosekabutėse (pvz., ‘Auksis’).Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriauspavardė, metai).LentelėsLentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose pateiktainformacija.Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis TIMES NEW ROMAN12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje, tarp jų dedamasženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis neatskiriamos.Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelėspabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali (Portrait).158


Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais, sudėtingomissantrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai sutrumpinta aprašoforma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama pirmosios lentelės (paveikslo)apraše.Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenysPageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų originaliusšaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt. bandymųišdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiamiduomenys privalo būti statistiškai įvertinti. Rodiklių žymėjimo santrumpos turibūti paaiškintos, jeigu jos neatitinka tarptautinių ISO standartų.PaveikslaiVisa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniaiir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas juose rašomas lietuvių iranglų kalbomis.Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA paketų elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis irpradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal straipsnioar viso leidinio dizainą.Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10 dydžioTIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti sužymėtosraidėmis a, b, c ir t. t.LiteratūraĮ literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.Citavimo pavyzdžiai:Vieno autoriaus knyga:1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Kelių autorių knyga:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.159


Straipsnis knygoje:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination andPrediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. EuropeanCommission. Luxembourg, 15–20.2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Straipsnis konferencijos medžiagoje:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resourcesfor sustainable production. Proceedings of the International Workshopon Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection ofGenitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,Skierniewice, Poland, 147–158.Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science, 21(1):41–48.Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):1. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation ofnew scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(3): 29–37.2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Straipsnis e. žurnale:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDuomenų bazė:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/Disertacijos santrauka:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.160


GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSIONOF ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS“SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Rules for Submission – Acceptance of PapersPapers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific workersand persons carrying out scientific research. The latter’s paper will be acceptedonly when the co-author is scientific worker.Manuscripts should be sent by mail typed on computer printed in two copieson paper taking in account following instructions. The manuscript will be registeredand submitted to the member of the Editorial Board in charge. He (she) willevaluate if the contents and the form corresponds to the main requirements forperiodical articles. Manuscripts rejected during the first evaluation will be returnedto the author with explanatory remarks. If the article is approved the member ofthe Editorial Board appoints two reviewers.The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board in tendays by e-mail or by mail in a diskette or CD.Structure and lengthRequirements to the manuscriptThe form of a manuscript has to correspond to the requirements for periodicalscientific articles. The paper should be organized in the following order:– Title (should not exceed 10 words)Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color acclimationmolecular mechanism).– Author(s)’ name, surnameThe name and surname should be written in small letters in bold (ViktorSharma). If there is more than one author they are listed according to their inputto the paper.– Institution(s), address, email addressShould be written in small letters in Italic (Institute of Horticulture LithuanianResearch Centre for Agriculture and Forestry).The main text– Abstract (should not exceed 1 400 characters or 250 words)Should contain the statement of the aims, methods and main results inshort.– Key words (should not exceed 10 words)– IntroductionShould present the investigated subject, results of earlier related research,161


easons of the study, innovation. Should indicate the aim of the investigation.– Object, methods and conditions– ResultsShould present concisely the collected data during investigation, documentation(tables, figures).– DiscussionShould not repeat results presented in “Results” but should interpret themwith reference to the results obtained by other authors, explain the reasons of theinvestigated phenomena and raise new ideas, hypotheses.– Conclusions– Acknowledgements (optional)– ReferencesShould be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.– Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)Articles written based on non-traditional trial data and the obtained resultsmay have other than traditional structural parts of a paper.The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and figuresincluded (longer articles are agreed with the chairman of the Editorial Board).Text preparationThe manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed on aPC, used Microsoft WORD for Windows 2000 XP or VISTA word-processorformat. The font to be typed – TIMES NEW ROMAN size 12, on A4 paper(210 × 297 mm), single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom – 2 cm,right – 1.5 cm, left – 3 cm. Article should be submitted in electronic carrier.In bold there are written the title of the paper in all languages, headings and allmain structural elements (introduction, object, methods and conditions, results,discussion, conclusions, acknowledgements, references, abstract). In Italic thereare written Latin names of species, genera, diseases, pests micro-organisms andother biological objects. Names of plant cultivars should be placed within singlequotation marks (for example, ‘Auksis’).The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s surname,year).TablesInformation given in figures or other illustrations, should not be repeated intables.Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If Lithuanianand English texts are in one line they are separated by /. Do not use vertical andhorizontal lines to separate parts of the text. A horizontal line separates only headingsof columns and the end of the table. Orientation in a page only vertical(Portrait).Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicated162


abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations,they should be understandable. The used abbreviation should be explained in thedescription of first table (figure).Statistical data, figures, numeralsIt is desirable to describe in detail the applied research methods and indicatetheir original references. The information on the scheme (design) of field,vegetative and other trials and motivation of their choice is very important. Datapresented in tables and figures must be statistically processed. Abbreviationsof parameters should be explained if they do not correspond to the internationalstandard abbreviations (ISO).FiguresAll illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures, etc. areconsidered as figures. The text in them is written in Lithuanian and English.Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA package, EXCEL electronic table with conformed programs and initialinformation. Editorial Board has the right to change their format according to thedesign of the article or the whole publication.Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10 TIMESNEW ROMAN. Block parts of figures should be numbered consecutively byletters a, b, c, etc.ReferencesInto references it may be included scientific publications.Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not abbreviated.The reference list should be arranged in alphabetical order.Examples of quotation:Book of one author:1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Books of several authors:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.163


Article in book:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the‘Bodensee’ area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determinationand Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94.European Commission. Luxembourg, 15–20.2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Article in conference material:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resourcesfor sustainable production. Proceedings of the International Workshopon Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection ofGenitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,Skierniewice, Poland, 147–158.Article in scientific journal:1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience, 21(1):41–48.2. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation ofnew scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(3): 29–37.3. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Article in e. journal:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDatabase:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/Thesis abstract:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.164


Turinys – ContentsČ. BobinasSvarbiausi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklos etapai irpasiekimai ...................................................................................................................3The most important stages and achievements of LRCAF Institute ofHorticulture ...............................................................................................................19D. Baniulis, D. Gelvonauskienė, R. Rugienius, A. Sasnauskas,G. Stanienė, I. Stepulaitienė, B. Frercks, S. Sikorskaitė,V. Lukoševičiūtė, I. Mažeikienė, J. B. Šikšnianienė,Š. Morkūnaite-Haimi, P. Haimi, V. Bendokas, B. Gelvonauskis,T. Šikšnianas, V. StanysOrchard Plant Breeding, Genetics, and Biotechnology Research at the Institute ofHorticulture, LRCAF ................................................................................................21Sodo augalų selekcija ir genetiniai bei biotechnologiniai tyrimai Sodininkystės irdaržininkystės institute, LAMMC ............................................................................47N. Uselis, D. Kviklys, J. Lanauskas, N. Kviklienė, L. BuskienėSodininkystės mokslo raida LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriuje ......49Development of horticulture science at the Orchard technology departament ofIH, LRCAF................................................................................................................67R. Karklelienė, A. Radzevičius, D. Juškevičienė, N. Maročkienė,Č. BobinasDaržo augalų selekcijos tyrimų apžvalga..................................................................69Overview of vegetable breeding research.................................................................86O. Bundinienė, R. Starkutė, J. Jankauskienė, D. Kavaliauskaitė,V. ZalatoriusIntegruoto lauko ir šiltnamių daržovių auginimo tyrimai ir technologijųmodeliavimas.............................................................................................................87Investigations of the integrated field and greenhouse vegetable growing andmodeling of the technologies...................................................................................108P. Duchovskis, A. Brazaitytė, G. Samuolienė, A. Viršilė, J. Miliauskienė,S. Sakalauskienė, R. Sirtautas, A. KasiulevičiūtėAugalų fiziologijos tyrimai agronominėms problemoms spręsti: apžvalga............109Investigations of plant physiology for agronomic challenges: a review.................128


A. Valiuškaitė, E. Survilienė, L. Duchovskienė, N. Rasiukevičiūtė,R. TamošiūnasSodo ir daržo augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų naujausi tyrimai......................129Recent studies on protection of horticultural plants...............................................136P. ViškelisVaisių ir daržovių bei jų produktų kokybės bei saugos tyrimų apžvalga................139Quality and safety research of fruits, vegetables and their products: a review ..........155Atmintinė autoriams, rašantiems į mokslo darbus „Sodininkystė ir daržininkystė“ .......157Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumes ofscientific works “Sodininkystė ir daržininkystė”.......................................................... 161


ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialoSodininkystės ir daržininkystės instituto irAleksandro Stulginskio universiteto mokslo darbai„Sodininkystė ir daržininkystė“. T. 32(3–4). 1–168.Redagavo ir skaitė korektūrą Danguolė Vanagaitė, Jolanta KriūnienėKompiuteriu maketavo Larisa KazlauskienėSL 1070. 2013 10 02 10,5 sp. l. Tiražas 200 egz.Išleido Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialasSodininkystės ir daržininkystės institutas,LT-54333 Babtai, Kauno r.Spausdino UAB „Mudu2“, Studentų g. 12-64,LT-50243 KaunasUžsakymo Nr. 9796

More magazines by this user
Similar magazines