Įvadas. Sodų agrotechnikos tyrimai pradėti 1947 m., po karo, atnaujinus Vytėnųsodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės bandymų stoties darbą. Sodo agrotechnikos skyriusįkurtas 1963 metais. Šio skyriaus įkūrėjas <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>masis vedėjas buvo KazimierasBučiūnas. Vėliau skyriui vadovavo Algimantas Kviklys <strong>ir</strong> Nobertas Uselis. Skyriujebuvo atliekami sodo <strong>ir</strong> uoginių augalų bei gėlių veisimo <strong>ir</strong> priežiūros technologiniaityrimai.Reorganizavus Sodų agrotechnikos skyrių į Sodininkystės technologijų skyrių,pagrindinė skyriaus mokslinių tyrimų kryptis – sodo augalų biologijos tyrimas beivaismedžių <strong>ir</strong> uogakrūmių auginimo agrobiologinių rodiklių optimizavimas, kuriant,tobulinant <strong>ir</strong> ekonomiškai pagrindžiant sodų <strong>ir</strong> uogynų veisimo <strong>ir</strong> priežiūros technologijas.Skyriaus tyrimų tikslas – sukurti mokslinius pagrindus moderniai sodininkysteiplėtotis šalyje kintančio klimato bei ekonomikos sąlygomis, užtikrinant saugios,kokybiškos <strong>ir</strong> konkurencingos produkcijos išauginimą vidaus rinkai bei eksportui.Skyriuje atliekami tokie darbai: t<strong>ir</strong>iamos vaismedžių poskiepių <strong>ir</strong> įskiepių deriniųbiologinės <strong>ir</strong> ūkinės savybės <strong>ir</strong> atrenkami deriniai moderniems versliniams sodamsveisti Lietuvos agroklimato sąlygomis; optimizuojama sodo augalų augimo <strong>ir</strong> generatyvinėsraidos pusiausvyra, garantuojanti kasmetį aukštos kokybės vaisių derlių;kuriamos ekonomiškai pagrįstos intensyvių žemaūgių <strong>ir</strong> pusiau žemaūgių sodų veisimo<strong>ir</strong> priežiūros technologijos naujiems sodams įveisti <strong>ir</strong> esamiems rekonstruoti; kuriamosuoginių augalų auginimo technologijos, užtikrinančios ekonomiškai pagrįstus aukštoskokybės žaliavinių bei desertinių uogų derlius tiek sezono, tiek ne sezono metu; t<strong>ir</strong>iamossodo augalų veislių biologinės <strong>ir</strong> ūkinės savybės; modeliuojama agrobiologiniųpriemonių sistema aukštos kokybės vaisiams išauginti; kuriamos ekologiškų bei išsk<strong>ir</strong>tinėskokybės vaisių <strong>ir</strong> uogų auginimo technologijos, tinkamos Lietuvos agroklimatosąlygomis; modernizuojamos sodo augalų dauginimo technologijos, sk<strong>ir</strong>tos šiuolaikinėssodininkystės reikalavimus atitinkantiems sodmenims išauginti.Darbo tikslas – apžvelgti LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaussvarbiausius mokslinius pasiekimus per pastaruosius 25 metus.Poskiepiai. P<strong>ir</strong>mieji skyriaus darbuotojų atlikti moksliniai tyrimai buvo sodoaugalų poskiepių tyrimai. Toliau intensyvinant <strong>ir</strong> modernizuojant sodininkystėsverslą besikeičiančio klimato sąlygomis, tinkamas sodo augalų poskiepių <strong>ir</strong> ypačposkiepių bei veislių derinių parinkimas įgavo dar didesnę prasmę. Per pastarąjįlaikotarpį baigti obelų sėklinių poskiepių tyrimai sode (Šv<strong>ir</strong>inas, 1995 b) beiobelų vegetatyvinių poskiepių tyrimų etapas, kai buvo daug dėmesio sk<strong>ir</strong>iama netik ištvermingumui žiemą, produktyvumui <strong>ir</strong> kitiems biologiniams <strong>ir</strong> ūkiniamsrodikliams, bet <strong>ir</strong> poskiepių savybėms, leidžiančioms vaismedžiams augti be atramų(Kviklys, 1988; Kviklys, 1992 a, 1992 b). Vėliau, glaudžiai bendradarbiaujant suužsienio šalių mokslininkais bei verslininkais, pradėti platūs naujų, šiuolaikiniusintensyvios sodininkystės reikalavimus atitinkančių poskiepių bei poskiepių <strong>ir</strong> veisliųderinių tyrimai. Daugiausia dėmesio buvo sk<strong>ir</strong>iama poskiepių bei poskiepių <strong>ir</strong>veislių derinių ištvermingumui žiemą, produktyvumui, derėjimo ankstyvumui beiperiodiškumui, derliaus kokybei <strong>ir</strong> taip toliau. Taip pat atliekami <strong>ir</strong> išsamesni poskiepioįtakos vertinimai. Nustatyta, kad vaismedžių akiavimo aukštis turi įtakosvaismedžių augumui <strong>ir</strong> produktyvumui (Kviklys <strong>ir</strong> kt., 2007 b). Optimalus akiavimoaukštis su dauguma poskiepių yra 10–20 cm (Kviklys <strong>ir</strong> kt., 2007 b; Kviklys,50
Lanauskas, 2007), su nykštukiniais P 22 <strong>ir</strong> P 59 poskiepiais turi būti iki 10 cm, nesaukščiau įakiuoti vaismedžiai auga per silpnai, prastai dera <strong>ir</strong> išaugina mažesniusobuolius (Kviklys, Kviklienė, 2007).Tyrimais nustatyta, kad poskiepis gali lemti sodinuko savybes jau medelyne. Čiastipriausiai auga sodinukai su B.118 poskiepiais <strong>ir</strong> daugumos veislių vienmetukaiišauga šakoti. Vienamečiai sodinukai su P 60 poskiepiu auga silpniau <strong>ir</strong> dažniausiaiišauga nešakoti (Kviklys, 2004). Vaismedžių augumas labai priklauso nuo poskiepio<strong>ir</strong> jauname sode (Kviklys, Petronis, 2000; Kviklys, 2011a). Sodinukų kokybė labaipriklauso <strong>ir</strong> nuo to, kokiame aukštyje jie įakiuoti (Kviklys, Lanauskas, 2007) <strong>ir</strong> kokiamed<strong>ir</strong>vožemyje auga. Gentiškai nualintoje d<strong>ir</strong>voje sodinukai su P 60 <strong>ir</strong> P 59 poskiepiaisauga prasčiausiai, jų augumas sumažėja iki 40 %. Sodinukai su P 22, B.396 poskiepiais<strong>ir</strong> su ‘Paprastojo antaninio’ sėkliniu poskiepiu d<strong>ir</strong>vos nuovargiui mažiausiai jautrūs(Kviklys <strong>ir</strong> kt., 2007 a; Kviklys <strong>ir</strong> kt., 2008; Sakalauskaitė <strong>ir</strong> kt., 2007; Kviklys <strong>ir</strong> kt.,2011). Ši tendencija pastebima <strong>ir</strong> soduose. Įvertinta šaknies kaklelio puvinio bei herbicidųtolerancijos įtaka vegetatyvinių poskiepių biometriniams rodikliams (Kviklys<strong>ir</strong> kt., 2009; Kviklys, 2009 a). Vertinant įva<strong>ir</strong>aus intensyvumo sausros įtaką obelųsodinukams su sk<strong>ir</strong>tingais poskiepiais, nustatyta, kad pagal žalios masės <strong>ir</strong> sausųjųmedžiagų kiekį jautriausi sausrai yra M.26, M.9, P 2 <strong>ir</strong> B.396 poskiepiai, atspariausi –P 22, P 60, B.118 poskiepiai <strong>ir</strong> ‘Paprastojo antaninio’ sėklinis poskiepis (Sakalauskaitė<strong>ir</strong> kt., 2006).Nustatyta poskiepių įtaka vaisių kokybei (Kviklys, 2002). Obelys su Pure 1, P 22<strong>ir</strong> P 59 poskiepiais išaugina iš esmės mažesnius vaisius (Kviklienė, Kviklys, 2006).Obelys su P 60 <strong>ir</strong> B.396 poskiepiais išaugina spalvingesnius vaisius, o su P 2 <strong>ir</strong> Pure 1 –vaisius sunokina anksčiausiai (Kviklienė, Kviklys, 2001). Nustatyta poskiepių įtakavaismedžių fiziologinių procesų eigai (Duchovskis <strong>ir</strong> kt., 2000; Šabajavienė <strong>ir</strong> kt.,2006 a; Šabajavienė <strong>ir</strong> kt., 2006 b; Šabajavienė <strong>ir</strong> kt., 2007), šaknų architektonikai(Fazio <strong>ir</strong> kt., 2009) <strong>ir</strong> kita. Toliau poskiepių tyrimai sode tęsiami su naujais P serijosposkiepiais iš Lenkijos <strong>ir</strong> Geneva serijos poskiepiais iš JAV (Kviklys <strong>ir</strong> kt., 2012).Atliktų visapusiškų mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje registruoti žemaūgiaiP 60, B.396, M.9 bei nykštukiniai P 22 <strong>ir</strong> P 59 obelų poskiepiai, su kuriais perpastaruosius 10–15 metų įveista daugiau nei 90 % intensyvių šiuolaikinių versliniųsodų. Išsamūs tyrimai <strong>ir</strong> ūkinė pat<strong>ir</strong>tis parodė, kad iš minėtų poskiepių tinkamiausiasLietuvos agroklimato sąlygomis yra B.396 poskiepis. Obelys su šiuo poskiepiu produktyvumuneatsilieka nuo Vakarų Europoje plačiai paplitusio M.9 poskiepio <strong>ir</strong> yradaug ištvermingesnės nepalankiomis žiemojimo sąlygomis.Institute sukurti <strong>ir</strong> vėliau registruoti trys ištvermingi žiemą <strong>ir</strong> produktyvūs paprastojosvarainio poskiepiai kriaušėms (K.11, K.16, K.19) (Kviklys, 2000). Išt<strong>ir</strong>ta šių<strong>ir</strong> kitų poskiepių įtaka kriaušių derliui, vaismedžių produktyvumui <strong>ir</strong> vaisių kokybei(Kviklys, 2005; Kviklys, Kviklienė, 2004, 2005; 2008; Haak <strong>ir</strong> kt., 2006; Kviklys,2011 b)Baigti Alfonso Šumskio daryti vyšnių <strong>ir</strong> trešnių poskiepių bei intarpų tyrimai(Šumskis, 1991, 1997, 1998) <strong>ir</strong> atliekami nauji tyrimai, siekiant surasti produktyvius,ištvermingus žiemą <strong>ir</strong> žemaūgius vyšnių <strong>ir</strong> trešnių poskiepius (Lanauskas, 2005 b;Lanauskas <strong>ir</strong> kt., 2007; Lanauskas, 2006; Lanauskas <strong>ir</strong> kt., 2007; Lanauskas <strong>ir</strong> kt.,2012 b). Nors kol kas gauti rezultatai nedžiugina, bet, t<strong>ir</strong>iant slyvų poskiepius, ieškoma51
- Page 1 and 2: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3 and 4: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6: pavadinimas - Lietuvos sodininkyst
- Page 7 and 8: sudarė sąlygas mokslininkams grei
- Page 9 and 10: medžiaga visus šalies medelynus.A
- Page 11 and 12: gana didelis savarankiškumas, tač
- Page 13 and 14: atlieka kitus darbus. Informaciniam
- Page 15 and 16: institute veikė Daržovių agrotec
- Page 17 and 18: ministerijos atstovei dr. Zitai Duc
- Page 19: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. M
- Page 22 and 23: Introduction. The climatic conditio
- Page 24 and 25: Fig. Pedigree of selected black cur
- Page 26 and 27: Table 1. Characteristics of selecte
- Page 29 and 30: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 31 and 32: eleased in 1983 (Lukoševičius, 19
- Page 33 and 34: eproductive material of fruit plant
- Page 35 and 36: Table 4 continued4 lentelės tęsin
- Page 37 and 38: The study demonstrated that additiv
- Page 39 and 40: As an alternative to the embryo res
- Page 41 and 42: LRCAF looks forward to collaboratio
- Page 43 and 44: 25. Gelvonauskis B., Shikshnianas T
- Page 45 and 46: 58. Sasnauskas A. 1998. Juodųjų s
- Page 47 and 48: 89. Tuinyla V. 1960. Kai kurių obe
- Page 49: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 53 and 54: nagrinėta vainikų formų bei sodi
- Page 55 and 56: tyrimų įvairiais aktualiais braš
- Page 57 and 58: 2. Armolaitis E. 1994. Obelų ir sl
- Page 59 and 60: 39. Kvikliene N., Kviklys D. 2005.
- Page 61: 75. Kviklys A. 1992 b. Obelų veget
- Page 64 and 65: 128. Šabajavienė G., Kviklys D.,
- Page 66 and 67: 163. Uselis N., Lanauskas J., Ducho
- Page 68 and 69: ootstocks there was passed to the v
- Page 70 and 71: pomidorų selekcijos srityje pradė
- Page 72 and 73: jų ir testerių kombinacinė galia
- Page 74 and 75: siai pusiau elipsės, elipsės ir
- Page 76 and 77: tos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni
- Page 78 and 79: Išvados. 2003-2013 m. į Europos S
- Page 80 and 81: 28. Gaučienė O. 1998. Daržo auga
- Page 82 and 83: 63. Karklelienė R., Petronienė O.
- Page 84 and 85: 92. Maročkienė N., Radzevičius A
- Page 86 and 87: 123. Tarvydienė A., Petronienė O.
- Page 88 and 89: Darbo tikslas - aptarti ir apibendr
- Page 90 and 91: duomenys (Staugaitis, 1995 a, b, 19
- Page 92 and 93: svogūnų pasėlyje veiksmingai pik
- Page 94 and 95: inkodarą, remiant dalyvavimą naci
- Page 96 and 97: 11. Brazaitytė A., Duchovskis P.,
- Page 98 and 99: 37. Bundinienė O., Zalatorius V. 2
- Page 100 and 101:
69. Jankauskienė J., Brazaitytė A
- Page 102 and 103:
102. Kavaliauskaitė D. 2008. Herbi
- Page 104 and 105:
136. Staugaitis G. 1995 a. Azoto tr
- Page 106 and 107:
174. Tarvydienė A., Šiuliauskas A
- Page 108 and 109:
202. Залаторюс В. Виш
- Page 110 and 111:
Lietuvos agronominio profilio moksl
- Page 112 and 113:
ir kt., 2005 a, 2006). Sacharidai s
- Page 114 and 115:
kitais fiziologiniais procesais koo
- Page 116 and 117:
9. Brazaitytė A., Duchovskis P., J
- Page 118 and 119:
34. Duchovskis P. 1996. Model of fl
- Page 120 and 121:
62. Kurilčik A., Miklušytė-Čano
- Page 122 and 123:
86. Sakalauskienė S., Šabajevien
- Page 124 and 125:
110. Samuolienė G., Urbonavičiūt
- Page 126 and 127:
139. Tarvydienė A., Duchovskis P.,
- Page 128 and 129:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 130 and 131:
topatogenų ir fitofagų populiacij
- Page 132 and 133:
LAMMC Sodininkystės ir daržininky
- Page 134 and 135:
3. Duchovskienė L., Maročkienė N
- Page 136 and 137:
30. Survilienė E., Valiuškaitė A
- Page 139 and 140:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 141 and 142:
„Vaisių ir uogų kokybės parame
- Page 143 and 144:
kitaip perdirbti ir užtikrina perd
- Page 145 and 146:
(2-20 mg/100 g) - laiškiniuose svo
- Page 147 and 148:
veislės, sunokinančios dideles ar
- Page 149 and 150:
tingų mokslo sričių ekspertų ko
- Page 151 and 152:
19. Dambrauskienė E., Zalatorius V
- Page 153 and 154:
45. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 155:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 158 and 159:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 160 and 161:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 162 and 163:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 164 and 165:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 166:
A. Valiuškaitė, E. Survilienė, L