VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. KOVAS, NR. 3/569

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES 

Nuotr. Edvardas Šiugžda | Im memoriam Monsinjoras Kazimieras Senkus 

Nr.3/569 

2018 

03 

23 PSL. IN MEMORIAM LIETUVOS VĖLEVNEŠIUI, MONSINJORUI K. SENKUI 

4 PSL. 

SKAMBA SKAMBA LIETUVA 

14 PSL. 

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMAS 

34 – 35 PSL. 

„ANNABERG ANNALEN“ 

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 1

2 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

REDAKTORIAUS ŽODIS 

Lietuvybės svarstyklės 

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė 

Kas mėnesį po progą – asmeninę, tautinę, pasaulinę. Kas mėnesį švenčiame, 

minime, lyginame, kas iš mūsų daro tai gražiau, išradingiau. 

Kiekvieną kartą ieškome – žmonių, minčių, idėjų, pokalbių su bendraminčiais. 

Taip dairėmės ir neseniai paminėjome dar vieną svarbią datą – 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją. Dairysimės ir 

balandžio 1-ąją, kuomet visas katalikiškas pasaulis, taip pat ir Vokietijos 

lietuviai, švęs Jėzaus Kristaus prisikėlimą. 

Tačiau taip ir negalime pasakyti, kas ta lietuvybė – ar tai skambūs renginiai, 

pokalbiai apie vertybes, bendra malda ar garsus koncertas? Vokietijos 

Lietuvių Bendruomenė jungia visus – ir skambiai apie ją pasakojančius, ir 

nebylius. Vieni ant tų svarstyklių stoja, kiti pasikuklina. Toks svyruojantis 

kartais yra mūsų tikėjimas ir darbai. Jų tiesiog nepasversi. Jų yra daug, 

skirtingų, tačiau vienodai svarbių. 

∞∞∞ 

Grįžtant į „ I n f o r m a c i j a s “. A p i e švenčiantį Pabaltįjį praskriejusi žinia tarsi stebuklinga 

fėja su lazdele visur pasėjo ramybę ir taiką. Lietuvos šimtmetį minėjo 

visos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės – abejingų neliko. Liko tik skambios 

natos, akordai, įsimintini žodžiai, užsimezgusios naujos draugystės. 

Š. m. kovo 2 d. lietuviškumas suskambėjo Lietuvos nacionalinio simfoninio 

orkestro muzikantų instrumentuose, kaimynų lenkų lūpose. Orkestras ir 

nuostabiai jam dirigavusi bei ypatingą atmosferą Berlyno koncertų salėje 

bei scenoje sukūrusi lietuvių dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla nepaliko abejojančių 

lietuvių kūrybiškumu ir kultūra. 

Toks pat įsimintinas liko ir į Anabergo pilį Bonoje lietuvius ir Lietuvos istorijos 

draugus sukvietęs 25-metį švenčiančio lietuvių-vokiečių istoriją bei 

šalių santykius atspindinčio metraščio „Annaberger Annalen“ susitikimas. 

O kur dar globalus Lietuvoje įvykęs švietimo forumas, į kurį buvo pakviesti 

užsienio lituanistinių mokyklėlių vadovai, atstovai. Šiame forume buvo 

nagrinėtas Lietuvos mokyklų atvirumas pasauliui. 

Bendruomenės po truputį renkasi naujus narius, naujas valdybas. Ataskaitiniai, 

visuotiniai, rinkiminiai susirinkimai jau įvyko Berlyne, Romuvoje. 

Eilėje laukia ir kitos, tarp kurių ir Hamburgo. Numatoma daug pokyčių. 

O svarbiausia – pagaliau įvyko ilgai lauktas VLB posėdis, kuriame susidėliojo 

visi taškai ant i. 

Tikro Kristaus prisikėlimo Jūsų širdyse ir gero skaitymo! 

Nuotr. Dariaus Šulco 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė 

evelina.kislych@vlbe.org 

redakcija@vlbe.org 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim 

BLZ 670 700 24 

Konto-Nr. 581 7978 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete adresu 

www.bendruomene.de 

VIRŠELYJE: 

Viršelyje: 

Im memoriam 

Monsinjoras Kazimieras Senkus 

Dizaineris: Elinas Venckus 

Lorscher Str. 1 

D-68623 Lampertheim 

Tel.: 0162 5200 517 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

Der Bezug dieser Zeitschrift 

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten 

Dėl reklamos „Informacijose“ 

ir VLB interneto svetainėje 

kreipkitės adresu 

reklama@bendruomene.de 

Nuotr. 

Edvardas Šiugžda 


AKTUALIJOS 

Skamba skamba Lietuva: Berlyne nuskambėjo 

svarbiausias šimtmečio koncertas 

„Informacijų“ redakcijos informacija 

Visame pasaulyje švenčiamas Lietuvos šimtmetis pasiekė kulminaciją. 

Š. m. vasario 28 d. Varšuvos filharmonijoje ir kovo 2 d. Berlyno 

koncertų salėje įvyko vieni svarbiausių Lietuvos šimtmečiui skirtų 

muzikos renginių – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO), 

diriguojamo batutos meistrės Mirgos Gražinytės-Tylos, koncertai. Šie 

renginiai suformavo aiškesnį Lietuvos portretą ir patvirtino lietuviškos 

kokybės ženklą – kultūrą. Būtent jie – lietuviškosios kultūros ambasadoriai, 

tądien pavergė lenkų, vokiečių bei tautiečių širdis ir protą. 

Kaimynai lenkai LNSO koncertą Varšuvoje įtraukė į ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“. 

Jame sulaukta daug kviestinės publikos, išpirkti visi bilietai į koncertą. 

Itin laukiamas buvo lietuvių dirigentės M. Gražinytės-Tylos pasirodymas 

Varšuvos ir Berlyno scenose. Dirigentei talkino 21 metų kolega Martynas 

Stakionis, studijuojantis dirigavimą Hamburgo muzikos ir teatro akademijos 

trečiame kurse. Tuo tarpu Berlyno koncertų salėje šis koncertas tapo vainikuojančiu. 

Koncertuose skambėjo lietuvių kompozitorių Osvaldo Balakausko „Penkios 

dainos V. Mykolaičio-Putino žodžiais”, gruzinų kompozitoriaus Vakhtang 

Kakhidze „Bruderschaft“, lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De 

profundis“ ir rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ 

kūriniai. Solistai – M. Gražinytės-Tylos sesuo Onutė Gražinytė (fortepijonas) 

ir Milan Radic (altas). 

Abiejuose koncertuose pasirodė Lenkijos Katovicų miesto choro „Camerata 

Silesia“ – būtent lenkai lietuviškai dainavo Osvaldo Balakausko „5 dainas 

pagal Vinco Mykolaičio-Putino eiles“. Dirigentė M. Gražinytė-Tyla džiaugiasi 

tokiu gražiu bendradarbiavimu su kaimynais lenkais. 

„Dėl rusų kompozitoriaus I. Stravinskio kūrinio užmojo LNSO buvo papildytas 

kitų orkestrų artistais – išaugo net iki 90 žmonių, mat „Šventajame pavasaryje“ 

skamba itin daug mušamųjų, net dvi tūbos, bosinis trimitas ir kiti reti 

pučiamieji. Net brandžiam dirigentui suvaldyti sudėtingą šio kūrinio ritmiką 

ir galingą skambesį – sunki užduotis.“, - rašo LNSO savo paskyroje Facebooke. 

Tačiau pasaulinį pripažinimą pelniusiai dirigentei M. Gražinytei-Tylai – tai 

vienas malonumas. Kaip teigia ji pati: „Mane gali sustabdyti tik mano pačios 

vaizduotės stoka.“, – Lietuvos kultūros institutui kalbėjo dirigentė 

Berlynų koncertų salėje „Berlin Konzerthaus“ dalyvavo ir sveikinimo 

žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas 

Semaška, LR gynybos atašė Vokietijoje Vilmantas Tamošaitis, Lietuvos 

kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 

pirmininkė Dalia Henkė, Berlyno Lietuvių Bendruomenės 

pirmininkas Petras Breimelis, buvusi BLB pirmininkė Irena Sasnauskienė, 

Hamburgo Lietuvių Bendruomenės Valdybos atstovai ir kt. 

Nuotr. organizatorių | Dirigentė M. Gražinytė-Tyla. 


Nuotr. . iš D. Henkės asmeninio albumo 

Dirigentę sveikino Vokietijos Lietuvių Bendruomenių (VLB) atstovai, draugai 

Nuotr. D. Matvejevo 

Koncerto akimirka. Ekspresyvioji dirigentė M. Gražinytė-Tyla. 

Nuotr. D. Matvejevo | Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Berlyno koncertų salėje. 


Lietuvos šimtmetis Hiutenfelde 

Reporteriai Vokietijoje: 

Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas 

Per pasaulį nuvilnijo ir tebesitęsia eilė renginių, skirtų 

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dienai paminėti. 

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (toliau – VLB) šventė 

Lietuvos atkūrimo šimtmetį nuo Berlyno iki Hamburgo, 

nuo Miuncheno iki Kaselio, nuo Štutgarto iki Hiutenfeldo. 

Smagu paminėti, kad neformalūs judėjimai, 

susivienijimai, mums gerai pažįstami kaip: „Vokietijos 

Lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubas“, „Salzgiterio 

Lietuviai“, Facebooko grupė „Gyvenimas Vokietijoje“ 

savo renginiais taip pat paminėjo šią datą, aktyviai 

aplink save burdami lietuvius. 

Lietuvos trispalvė kaip ir kasmet švenčiant Vasario 16-ąją, bei 

Vasario 16-osios vardo Gimnazijos gimtadienį vėl suplevėsavo 

Romuvos, Rennhofo sodyboje – lietuvybės lopšyje Vokietijoje. 

Dar 1953 metais, garbingi tautiečiai įsigijo šią 5 hektarų teritoriją 

su pilimi, turint kilnų tikslą – įkurti Gimnaziją lietuvių 

kilmės vaikams, kaip langą į aukštąjį mokslą, bei galimybę 

Vokietijoje mokytis lietuvių kalbos, o vėliau ir laikyti lietuvių 

kalbos abitūros egzaminą. 

Šventė prasidėjo akademine dalimi Rennhofo pilies Didžiojoje 

salėje. Susirinkusiuosius sveikino garbingi svečiai: pagrindinis 

pranešėjas, profesorius Daktaras Joachim Tauber, LR 

Ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, profesorius 

Wolfgang Freiherr von Stetten, Lampertheimo miesto meras 

Gottfried Störmer, kiti svečiai iš Bergstrasse apskrities. Taip pat 

Nuotr. ????| Irena ??? Mielkutė | Reporteriai Vokietijoje: Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas 

Sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas 

Fagotininkas Artūras Geliusevičius 


Muzikinė šventės dalis 

Nuotr. Šventės ????| svečiai ??? ir dalyviai 

Šventinė atributika ir gera nuotaika 

sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas, 

Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Belgijos Lietuvių 

Bendruomenės valdybos pirmininkė Asta Kulikauskaitė. 

Šventę vainikavo Amangul Klychmuradovos (fortepijonas), 

Artūro Geliusevičiaus (fagotas) ir Annos Marios Wehrmeyer 

(smuikas) ansamblio virtuoziškai atliekama muzika. 

Po šios dalies Gimnazijos direktorė J. Vaitkienė svečius pakvietė 

apžiūrėti Gimnazijoje atidarytą fotomenininko Mindaugo 

Norkaus parodą „Akimirkos“. Miestelio Bažnyčioje taip pat 

vyko ekumeninės pamaldos. Jas laikė Miuncheno kunigas Peter 

Birk, Gimnazijos kapelionas, dr. Virginijus Grigutis bei Hiutenfeldo 

evangelikų bažnyčios kunigas Reinald Fuhr. Pamaldų 

metų giesmes giedojo Štutgarto Lietuvių Bendruomenės choras 

„Ri-Dig-Do“, vadovaujamas Juozo Vasiliauskio. 

Vėliau, jau miestelio salėje, linksmybės tęsėsi beveik iki vidurnakčio. 

Koncertas prasidėjo Gimnazijos mokinių pasirodymu 

(vadovai Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai Audronė ir 

Gintaras Ručiai). Susirinkusieji, iškėlę rankas į viršų, dainavo 

visiems gerai žinomą dainą „Laisvė“, giedojo Tautinę giesmę. 

Vakaro koncerte pasirodė grupė iš Lietuvos – „Jonis“. Cepelinais 

vaišino iš Frankfurto atvykusios Irena Šulinskienė ir Daiva 

Krik. Kava ir pyragais šventės svečius vaišino Romuvos Lietuvių 

Bendruomenė (VLB apylinkė Hiutenfelde). 

Linkime visiems gražių, įsimintinų Nepriklausomybės atkūrimo 

šimtmečio metų. Visi kartu mes esame Vokietijos Lietuviai, 

visi kartu mes esame LIETUVA. Džiaukimės ir didžiuokimės ja. 

Reporteriai Vokietijoje dėkoja Globalios Lietuvos projektui „Pasaulio 

Lietuvių Žinios“. Juos užauginusiems ir globojantiems: 

laidos prodiuseriui Vladui Liniauskui, laidos vyr. redaktorei ir 

direktorei Irmai Mačiulytei, laidos vedėjui Modestui Mastavičiui 

už visokeriopą pagalbą rengiant reportažus. Pasaulio lietuvių 

žinių vedėjas Modestas Mastavičius šventės metu padėkojo 

Reporteriams Vokietijoje Dariui Šulcui ir Jurgitai N.-Pickel už 

siunčiamus reportažus laidai ir palinkėjo sėkmės. 

Nuotr. Miestelio ????| Bažnyčioje ??? vyko ekumeninės pamaldos 



Privates Litauisches Gymnasium | Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld | 06256-859900 | www.litauischesgymnasium.de 

MOKYTIS KVIEČIA VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA 

VOKIETIJOJE 

Prieš 68-erius metus, 1950 m., toli nuo gimtosios Tėvynės, lietuviai įkūrė lietuvišką mokyklą. Bėgo metai, keitėsi laikai, o Gimnazija 

gyveno saugodama savo tradicijas ir tikslus – lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų puoselėjimą bei perdavimą. 

Vasario 16-osios gimnazija kviečia mokytis lietuvių kilmės vaikus iš viso pasaulio. 

APIE GIMNAZIJĄ: 

• Nuo pokario iki šių dienų viso pasaulio lietuvių vertinama, 

tausojama ir auginama. 

• Valstybės pripažinta privati mokykla, kurioje mokomasi pagal 

Hesseno žemės Švietimo ministerijos programą, papildytą 

lituanistine programa. 

• Lituanistinę programą sudaro: lietuvių k. ir literatūros, Lietuvos 

istorijos, religijos, geografijos pamokos (kitos pamokos 

pasirenkamos atsižvelgiant į mokinio poreikius). 

• Mokinys, besimokantis tik pagal lituanistinę programą, išlaikęs 

lietuvių k. egzaminą, gauna kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį 

sertifikatą ir pažymą apie visus lankytus dalykus 

bei jų įvertinimus. 

• 2010 m. Gimnazijai suteiktas Hesseno žemės Švietimo ministerijos 

gabių vaikų ugdymo sertifikatas. 

• Tai dvikalbė, jaunus žmones krikščioniška dvasia ugdanti 

mokykla. Moderni ir tuo pačiu sauganti bei puoselėjanti unikalią 

Gimnazijos istorinę atmintį ir lietuviškas tradicijas. 

• Mokymosi įstaiga, kurioje jauni žmonės dalyvauja tarptautiniuose 

meno, sporto, ekonomikos ir politikos projektuose, kasdien 

mokosi būti sąmoningais bei tolerantiškais Europos piliečiais. 

GIMNAZIJA SIŪLO: 

• Draugišką ir šeimynišką atmosferą, kurioje ypač didelis 

dėmesys skiriamas solidarumui, buvimui kartu ir vienas kito 

pažinimui. 

• Mažas klases, kuriose mokytojai gali atsižvelgti į kiekvieno 

mokinio poreikius ir gebėjimus. 

• Moderniai ir jaukiai įrengtą bendrabutį, kuriame yra sudarytos 

puikios sąlygos mokytis ir tobulėti. 

• Lankyti mokinių orkestrą, vokalinį ansamblį, tautinių šokių, 

ateitininkų, mokinių verslo, dailės, biržos inscenizacijos, 

jaunesniųjų klasių globėjų, „Europos“, „Nestovėk 

nuošalyje“,krepšinio, programavimo ir kt. būrelius. 

GIMNAZIJA IEŠKO: 

• Smalsių, iniciatyvių ir kūrybingų mokinių, motyvuotų aktyviai 

dalyvauti mokykliniame gyvenime bei atkakliai siekiančių 

savo tikslų. 

PRIĖMIMUI REIKALINGI DOKUMENTAI: 

• Semestriniai pažymiai; 

• Prašymas (pildomas Gimnazijoje arba laisvos formos. 

MOKESTIS: 

• Mokslas Gimnazijoje vieneriems metams 

kainuoja 1800 €, pusei metų – 900 

€, trečiam vaikui mokslas nemokamas. 

• Gyvenimas bendrabutyje su visu aprūpinimu 

kainuoja 480 €/ mėn. Bendrabučio 

mokestis mokamas tik 11 mėnesių 

per metus. 

DOKUMENTAI PRIIMAMI IKI 2018 M. BALANDŽIO 1 D. 

INFORMACIJA TEIKIAMA: 

Vasario 16-osios gimnazija 

Lorscher Str. 1, D-68623 

Lampertheim-Hüttenfeld 

Deutschland 

Tel.: +49 6256 859900 

El. paštas: info@litauischesgymnasium.de 

Interneto puslapis: www.gimnazija.de 


Išrinkta nauja BLB 

Valdyba 

Š. m. kovo 4 d. įvykusio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 

metu buvo pristatyta nauja Berlyno Lietuvių 

Bendruomenės (BLB) 2018-2019 metų valdyba: 

Pirmininkas – Petras Breimelis 

Sekretorė, administratorė – Svetlana Kružkova 

Iždininkė – Sidona Petrauskienė 

Viešųjų ryšių administratorius – Saulius Poška 

Projektų vadovas – Artūras Dudoitis 

Visais klausimais kreiptis: berlynas@vlbe.org 

Gerbiami kolegos, bendraminčiai, VLB bičiuliai, 

Š. m. kovo 4 d. Šutgarto apylinkėje buvo išrinkta nauja valdyba: 

Agnė Dargienė – sekretoriavimas/administravimas/korespondencija 

Asta Totilaitė – fi nansai, ansamblio atstovavimas 

Giedrė Rowohlt – ansamblio atstovavimas, komunikacija su „Forum 

der Kulturen“ 

Ina Vosyliūtė – liturginių apeigų organizavimas 

Regina Balčiūnaitė – lituanistinis ugdymas, renginių organizavimas, 

viešieji ryšiai 

Papildomos pozicijos/veiklos grupių vadovai: 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės ansamblio RIDIGDO vadovas – Juozas 

Vasiliauskis, tel.nr. 01742412689, el. paštas juozas.vasiliauskis@gmail.com 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ 

vadovė – dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, tel.nr. 07144/858969. el. 

paštas Sandra.Petraskaite-Pabst@gmx.net 

Esame jauni, entuziastingi, veiklūs bei ieškantys naujų galimybių 

mūsų bendruomenei. Visais aktualiais klausimais (bendradarbiavimo, 

naudingos informacijos apsikeitimo ir pan.) mes esame pasiekiami labai 

paprastai – el. paštu stutgartas@vlbe.org 

Su geriausiais linkėjimais, 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narės 

Darbą pradėjo nauja 

RLB valdyba 

2018 m. vasario 10 d. vykusio Romuvos lietuvių 

bendruomenės susirinkimo metu metu 

buvo išrinkta nauja valdyba: 

Jurgita N.-Pickel – valdybos pirmininkė 

Robertas Skukauskas – sekretorius 

Darius Šulcas – iždininkas, ryšiai su žiniasklaida 

Ilona Jasinskaitė – narė 

Audrius Lazuta – narys 

Visais klausimais kreiptis: romuva@vlbe.org 


Elenai ir Ričardui Baliuliams įteikta Ministro 

Pirmininko S. Skvernelio padėka 

2018 m. vasario 16 d. Elenai ir Ričardui Baliuliams buvo įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Sauliaus Skvernelio padėka už indėlį į Lietuvos 

istoriją, už protėvių tradicijų išsaugojimą, už meilę etnokultūrai, lietuvybės idėjų sklaidą, bei įkvėpiantį patriotiškumo pavyzdį. 

10 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS 

LR ambasados Vokietijoje informacija

ĮVYKO EILINIS, METINIS, ATVIRAS VLB TARYBOS PO- 

SĖDIS: DARBĄ TĘSIA SENOJI VALDYBA 

Nuotr. D. Šulco | VLB eilinio, metinio, atviro Tarybos posėdžio dalyviai 

VLB informacija | Tekstą parengė: E. Kislych-Šochienė 

Š. m. kovo 10 d. Rennhofo pilyje, Hiutenfelde įvyko eilinis, metinis, 

atviras Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Tarybos posėdis. Šis 

posėdis išsiskyrė savo turiniu, darbotvarke ir svarstomais problematiniais 

klausimais, kurie tiesiogiai lietė VLB narių ateitį. 

Iš Tarybos pasitraukus Arūnui Damijonaičiui ir Rūtai Ruočkutei, posėdžio pradžioje 

buvo išrinktas naujas Tarybos prezidiumas: Simonas Černiauskas tapo 

pirmininku, Tomas Bartusevičius ir Laura Janušaitė – nariais. 

Posėdyje buvo pateiktos VLB pirmininko, iždininko, kontrolės, švietimo komisijų, 

garbės Teismo veiklos ataskaitos. Pranešimus skaitė Vasario 16-osios 

gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė 

Dalia Henkė, fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti atstovė. Išsamiausia 

buvo VLB valdybos pirmininko ataskaita, kurioje atsispindėjo labai 

kruopštus visos Valdybos metų darbas. Ataskaitos pabaigoje buvo išvardinti 

numatomi darbai ir ateities uždaviniai, kas patvirtino, jog Valdyba yra pasiruošusi 

ir toliau tęsti pradėtus darbus. 

Posėdyje dalyvavo VLB Tarybos nariai, aktyvūs apylinkių bendruomenių pirmininkai, 

atstovai. Posėdyje dalyvavo Hamburgo, Miuncheno, Saro krašto, 

Kaselio, Romuvos, Niurnbergo, Berlyno bendruomenių pirmininkai. Hamburgo 

lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Jahn džiaugėsi tokiu dideliu, VLB 

Valdybos, Tarybos ir visų veikiančių įstaigų savanorišku darbu bei skleidžiamu 

pozityvumu, daug žadančiu bendravimu. 

Posėdžio metu buvo patvirtintas 2017 metų VLB biudžetas (pajamos ir išlaidos), 

nuo atsakomybės atleista prieš tai veikusi VLB Valdyba. Patvirtintas 

2018 metų VLB biudžetas. 

Posėdžio metu buvo priimti įstatų pakeitimai, bei vyko naujos VLB Valdybos, 

Vasario 16-osios kuratorijos vieno atstovo rinkimai. Išrinkta nauja VLB 

valdyba ir tarpusavyje paskirstytos pareigos: 

Alfred Hermann – pirmininkas 

Martynas Lipšys – pirmininko pavaduotojas 

Kristina Braun – iždininkė 

Dr. Sandra Petraškaite-Pabst – švietimas 

Segėj Šišulin – informacinės technologijos, viešieji ryšiai 

Taryba, perrinkdama visus valdybos narius naujai kadencijai tarsi patvirtino 

dabartinę VLB Valdybos ir visiems priimtiną veiklos kryptį. 

Taip pat buvo išrinkti delegatai į 2018 m. liepos 8-11 d. d. Vilniuje vyksiantį 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenių (PLB) Seimą. Vokietijos Lietuvių 

Bendruomenę atstovaus Rasa Weiss, Irma Petraitytė-Lukšienė, Marytė 

Šmitienė, Mindaugas Jacinevičius. 

Apie išsamesnius nutarimus ir svarstytus klausimus skaitykite sekančiame, 

balandžio mėnesio „Informacijų“ numeryje. 


ŠVIETIMAS 

Užgavėnių ir šimtmečio džiaugsmai Miuncheno lituanistinėje 

mokyklėlėje 

2018 m. vasario 11 d. Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje buvo 

švenčiamos spalvotos užgavėnės ir kartu paminėtas Lietuvos valstybės 

atkūrimo šimtmetis. 

Vaikai, drauge su mokytojomis Daiva Bethke ir Viktorija Ramanauskiene, kalbėjo 

apie užgavėnių apeigas, papročius bei lietuviškų persirengėlių reikšmes. 

Tuo tarpu drauge su tėveliais darė linksmas ir žaismingas kaukes. Šėlsdami, 

trypdami, triukšmaudami ir dainuodami gąsdino bei varė žiemą iš kiemo. 

Na ir aišku, kaip kiekvienoje užgavėnių šventėje, sočiai prisivalgė blynų. 

Tuo pačiu Mokyklėlė (Mažylių ir Nykštukų grupės) minėjo Lietuvos šimtmetį. 

Buvo kalbama apie Lietuvos vėliavą (trispalvę) ir herbą (vytį), vaikai klausėsi 

legendos apie Geležinį vilką ir inscenizavo Vilniaus tarptautinės mokyklos 

projekto idėją „Stauk kaip 100 vilkų“. Taip pat dainavo lietuvių liaudies dainas 

ir smagiai sukosi rateliuose. Mažosiose širdelėse liepsnoja lietuviška ugnelė. 

Nuotr. Daivos Bethke 



ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMO PRANEŠĖJA I. PETRAI- 

TYTĖ-LUKŠIENĖ: LIETUVOS MOKYKLOS JAU YRA ATVIROS 

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė 

www.pasauliolietuvis.lt 

Š. m. vasario 28 d. – kovo 1 d., įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 

3“, buvo surengtas ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas 

(vyksta nuo 2013 metų). Šiemet forume dalyvavo visų Lietuvos savivaldybių 

atstovai ir svečiai iš keturiuose žemynuose esančių 24 pasaulio 

valstybių, kuriose veikia stiprios lietuvių bendruomenės. 

Irma, ar šiame forume dalyvavai pirmą kartą? 

Taip, šiame forume dalyvavau pirmą kartą, tačiau migracijos, ugdymo daugiakultūrėje 

aplinkoje temos man yra labai artimos. Jau antri metai iš eilės 

esu Miuncheno miesto visų pradinių ir pagrindinių mokyklų bendro tėvų 

komiteto narė (Gemeinsamer Elternbeirat für die Grund- und Mittelschulen 

in der Landeshauptstadt München), taip pat esu Bavarijos ugdymo politikos 

forumo narė (Das Forum Bildungspolitik in Bayern e.V.). 

Kokia buvo tavojo pranešimo tematika? Gal gali trumpai pasidalinti 

svarbiausiomis mintimis? 

Nuotr. iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo | Pasaulio (Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos) pirmininkės forumo metu 

Nacionalinis švietimo lyderystės forumas telkia Lietuvos švietimo bendruomenę 

ir kitus neabejingus svarstyti ir spręsti aktualiausių švietimo klausimų. 

Jame dalinamasi vertinga patirtimi ir sektinais pavyzdžiais. 

Ketvirtojo forumo pasirinkta tema – „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“. 

Buvo kalbama apie mokyklą, gyvuojančią laisvoje šalyje, atvirą migruojančioms 

idėjoms, kultūroms, skirtingiems mokiniams ir jų šeimoms, socialiniams, 

kultūriniams iššūkiams ir naujoms galimybėms. 

Lyderystės forume dalyvavo ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovai, tarp 

jų ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Miuncheno 

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė bei ilgametė 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė Rasa Modic. 

Kalbiname I. Petraitytę-Lukšienę apie įvykusį renginį ir Lietuvos mokyklų 

atvirumą pasauliui. 

Skaičiau pranešimą apie migraciją ir integraciją Bavarijos žemės mokyklose, 

taip pat dalyvavau diskusijoje „Migracija ir šeima: pokyčiai ir jų pasekmės 

kasdienybei“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų profesorėmis 

Aušra Maslauskaite ir Milda Ališauskiene, Vilniaus universiteto 

docentu psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu ir Utenos raj. Užpalių gimnazijos 

direktoriumi Rimantu Žvirbliu. 

Pasakojau apie tai, kaip mokyklos integruoja migrantų vaikus Bavarijos žemėje. 

Kokius projektus jos vysto, kokią aplinką migrantų vaikams kuria, kad 

rastų savo vietą mokykloje ir jaustųsi mokyklos dalimi. Kokią reikšmę čia turi 

kultūra ir religija – ar jos tikrai atlieka pagrindinį vaidmenį? Kalbėjau apie 

politinio švietimo indėlį šioje srityje, taip pat apie empatiją migrantams. 


Pateiksiu keletą pavyzdžių. Moterys ir motinos vaidina svarbų vaidmenį integracijos 

procese. Jų požiūris, pasirengimas ir jų noras integruotis yra svarbūs 

ne tik savo, bet ir visos šeimos integracijos sėkmei. Taip pat pačios migruojančios 

šeimos socialinis statusas dažnai lemia vaiko įsitraukimą ar neįsitraukimą 

į visavertį dalyvavimą mokyklos gyvenime. Popamokinės veiklos 

pačioje mokykloje užima ypatingą vaidmenį integracijos procese. Etninių ryšių 

stiprinimas migracijos paliestoje visuomenėje yra labai svarbus – veikia 

kaip apsauga nuo galimos diskriminacijos ir atskirties, netgi kaip apsauga 

nuo depresijos (Portes & Rumbaut 2001). Kalbėjau ir apie tarpkultūrinį bei 

politinį ugdymą, pvz., demokratijos temas mokykloje – ypač dėl artikuliacijos 

galimybės. Bendruomeniškumas, visuomeninės veiklos prisideda prie 

sėkmingos integracijos naujojoje kultūroje. Kėliau klausimą, ar integracija, 

perimant tos šalies vertybių sistemą ir kultūrą, nėra tolygi prisitaikymui. 

Per paskutiniuosius 15 metų Miuncheno miestas yra intensyvioje augimo 

fazėje. Nuo 2013 m. žmonių skaičius kiekvienais metais padidėja 30000. Taigi 

kiekvieną dieną į Miuncheną atvyksta ir čia įsikuria 80 žmonių. Kai kurias 

Miuncheno miesto mokyklas lanko apie 80% ar net 90% migrantų vaikų iš 

40 skirtingų kultūrų. Tad heterogeniškumas tapo raktine sąvoka aktualiame 

ugdymo diskurse. 

Kaip vertini tokių forumų, globalių konferencijų naudą? 

Tokių forumų metu galima akivaizdžiai pamatyti, kad tam tikros temos, problematika, 

tie patys ar panašūs klausimai yra svarstomi ugdymo įstaigose, 

bendruomenėse ir kasdienybėje visame pasaulyje. Pavyzdžiui, tokios temos, 

kaip bendruomenių stiprinimas, lyderystės ugdymas, kartų draugystė, integracija, 

lituanistinis švietimas, ryšių stiprinimas su Lietuvos institucijomis, 

gerosios patirties Lietuvai perdavimas. 

Taip pat užmezgami ryšiai su įvairių bendruomenių atstovais, naujai kuriami 

arba stiprinami kontaktai su Lietuvos institucijomis, atsiveria daugiau galimybių 

tarptautiniam bendradarbiavimui. Ugdomas savo pačių atvirumas. 

Kokie būtų ryškiausi Tavieji pastebėjimai? 

Pirmasis pastebėjimas yra labai džiuginantis – laiko pokalbiams su lietuviais 

iš viso pasaulio pritrūksta visada! Nors kartu praleidome keturias dienas, 

pokalbiai ir keitimasis patirtimis neišsisemdavo. Pasitvirtino, kad Lietuvos 

švietimo įstaigų, ypač mokyklų, taip pat savivaldybių atstovai yra labai 

atviri bendroms veikloms su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis. Mokyklų 

vadovai, ugdymo centrų darbuotojai turi minčių ir noro kurti pasauliui atvirą 

mokyklą – neretai jie jaučiasi vieni, stinga palaikymo, finansavimo. Apie tai 

teko kelis kartus išgirsti forumo metu. Kitas pastebėjimas – kur žurnalistai? 

Kiekvieną dieną forumas sutraukė po 300 dalyvių. Jame dalyvavo apie 60 

mokyklų vadovų, beveik visų Lietuvos savivaldybių atstovai, pusšimtis mūsų 

pasaulio lietuvių iš 24 valstybių ir 4 kontinentų – tarp jų lituanistinių mokyklų 

vadovai, bendruomenių valdybų pirmininkai, lietuvių klubų atstovai. 

Visi atvyko kalbėtis Lietuvai aktualiomis temomis. Atvyko dalintis, pasakoti. 

Sutikti teko tik „Pasaulio lietuvio“ redaktorę. 

Savo viešnagės metu taip pat dalyvavai LR Socialinės darbo ir apsaugos 

ministerijoje, pristatant Lietuvos demografinės, migracijos 

ir integracijos politikos strategijos projektą 2018-2030 m.? 

Taip, dalyvavau kartu su PLB pirmininke Dalia Henke, su Suomijos, Norvegijos, 

Urugvajaus, Australijos lietuvių bendruomenių atstovėmis. Buvo kalbama 

apie palankios šeimai aplinkos kūrimą Lietuvoje, pavyzdžiui. darbo ir 

įsipareigojimų suderinamumą, būsto, sveikatos, socialinių problemų įveikimo 

klausimus, ekonominį ir socialinį saugumą, geresnės emocinės aplinkos 

kūrimą, pasitikėjimo savo šalies institucijomis skatinimą. Taip pat kalbėta 

apie migracijos srauto valdymo užtikrinimą, vyresnio amžiaus žmonių integraciją 

į visuomenę, veiksmingos diasporos politikos kūrimą. Vienintelis 

dalykas, kurio pasigedau – tai sėkmingos integracijos strategijos, integruojant 

reemigravusius lietuvius, imigrantus iš kitų Europos šalių ir imigrantus 

iš trečiųjų šalių. Galbūt ir todėl, kad lygiagrečiai dalyvavau nacionaliniame 

švietimo lyderystės forume apie atvirumą migruojančioms kultūroms, skirtingoms 

šeimoms, apie pasauliui atviros mokyklos kūrimą, atvykstančiųjų iš 

kitų kultūrų integraciją, šito atvirumo, idėjinių ir finansinių resursų planavimo 

mano akys ir ieškojo. 

Ko palinkėtumei Lietuvos mokykloms – tapti atviromis pasauliui? 

Kaip tai gali įvykti? 

Daugybė tyrimų rodo, kad mūsų visuomenėje įvairovė labiausiai priimtina 

ten, kur įvairios kilmės, religijos ir kultūros žmonės jau ilgą laiką gyveno kartu. 

Tai reiškia, kad baimė nepažįstamam auga dėl trūkstamo kontakto. Galbūt 

ir įvairių šalių lietuvių bendruomenės galėtų prisidėti prie tokio kontakto 

skatinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su mokyklomis Lietuvoje arba joms 

tarpininkauti. Aš jau forumo metu gavau užklausą iš vienos Vilniaus gimnazijos 

direktorės dėl bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Miuncheno mokyklų. 

O kitos mokyklos vadovė parašė man laišką prašydama padėti užmegzti 

kontaktą su kokia nors Bavarijos mokykla. Lietuvos mokyklos yra jau atviros, 

joms reikia tik daugiau resursų, palaikymo, kontaktų, galimybių apsikeisti 

patirtimi, galbūt ir patarimo. Manau, tokių resursų lietuvių bendruomenės 

visame pasaulyje tikrai turi. 

Ačiū už pokalbį. 


JAUNIMO (IM)PULSAS 


KULTURA IR MENAS 

Kino teatruose ir televizijos ekranuose – dokumentinis 

filmas apie lietuvių dirigentę 

PREMJERA 

Redakcijos informacija 

2018 m. kovo 1 d. Berlyne 

įvyko ARTE televizijos ir ZDF 

kanalo kurto dokumentinio 

filmo „Going for the impossible. 

Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla“ 

premjera. Ketverius 

metus filmą kūrusi režisierė 

Daniela Schmidt-Langels pasakojo 

pajutusi turinti labiau 

pažinti M. Gražinytę ir atverti 

žmonėms langą į jos pasaulį ir 

muziką. 

Filme atsispindi dirigentės gyvenimo 

istorija, savojo kelio pasirinkimo 

motyvai. Pasakojama ir 

liudijama jos veikla Vokietijoje, 

Austrijoje, Anglijoje, Lietuvoje 

ir kt., minimi pelnyti pasiekimai. 

Juostoje taip pat vaizduojama 

užburiančio grožio Lietuvos 

gamta, M. Gražinytės-Tylos šeima. 

Lietuvių menininkės portretas 

puošia ir naujausio „ARTE TV“ 

žurnalo viršelį. Šio filmo premjerą 

transliavo Prancūzijos televizijos 

kanalas „ARTE“. Šią juostą 

jau pamatė gausi Berlyno kino 

teatro „Arsenal“ publika. Peržiūroje 

dalyvavo ir visa filmo kūrėjų 

komanda. 

Filmą galite rasti čia: 

https://www.arte.tv/de/ 

videos/072452-000-A/die-dirigentin-mirga-grazinyte-tyla/ 

Nuotr. „ARTE“ televizjos 


Atidaroma Gintaro paroda Hanau 

Reporteriai Vokietijoje 

Jurgita Noreikaitė-Pickel 

Darius Šulcas 

Nuotr. Gesellschaft für Goldschmiedekunst e.V. 

Š. m. kovo 22 d., Hanau Auksakalių namuose, adresu: 

Goldschmiedehaus, Altstädter Markt 6, 63450 Hanau, 

atidaroma 15-kos Gintaro juvelyrų iš Lietuvos paroda. 

Die Ausstellung präsentiert die Bernsteinkunst in ihrer 

ganzen Bandbreite: die 15 bedeutendsten litauischen 

Bernsteinkünstler mit internationalem Ansehen aus 

verschiedenen Generationen – von den Klassikern bis zu 

den bekanntesten Vertretern der mittleren und jungen 

Generation, die eine große Bandbreite von Materialien 

und Techniken verwenden. 

Daugiau informacijos: 

http://www.goldschmiedehaus.com/ 

Skaitau lietuvą – skaitau pasaulį 

Nuotr. Rašytoja Lina Ever-Neverbickienė 

„Vilniaus knygų mugės“ informacija 

2018 m. Vilniaus knygų mugė ir atkurtos Lietuvos valstybės 

šimtmetis tapo puikia proga įvertinti ir pajausti 

kaip keitėmės, kuo gyvenome, kokie Lietuvos ir pasaulio 

autoriai, asmenybės ir tekstai labiausiai paveikė 

mus per visą šimtą metų, ir tuo pačiu diskutuoti, ieškoti 

ir kalbėtis apie tai, kaip ir kokią Lietuvą bei pasaulį 

skaitydami kursime ateinantį šimtą metų. 

2018m. mugė užėmė visas LITEXPO parodų sales, o tai yra 

net 18.500 kv.m. ploto. Mugėje dalyvavo 370 dalyvių iš 9 

pasaulio šalių, įvyko 564 renginiai, mugę aplankė 67.123 

lankytojai. 

Redakcijos informacija: Knygų mugėje dalyvavo ir savo 

knygas pristatė Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos: 

Lina Ever-Neverbickienė ir Jolita Herlyn. Berlyne gyvenanti 

rašytoja Lina Ever-Neverbickienė pristatė ketvirtąjį 

romaną „Neišryškinta juostelė“, Hamburge gyvenanti 

rašytoja Jolita Herlyn – „Angelai neverkia“. 

Nuotr. organizatorių, Gretos Skaraitienės („Žmonės“), 

Martyno Vainoriaus. 

Nuotr. Rašytoja Jolita Herlyn 

2018 metų Vilniaus knygų mugės tema – „Skaitau 

Lietuvą, skaitau pasaulį“ 


TRAKŲ MENO MOKYKLOS FANFARINIO ORKESTRO 

KONCERTAS VOKIETIJOJE 

Nuotr. iš Orkstero nuotraukų archyvo | Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras 

Redakcijos informacija 

Š. m. balandžio 12 d. 20 val. Menonitų bažnyčioje Hamburge (Mennonitenstraße 

20, 22769) įvyks Trakų meno mokyklos fanfarinio orkestro koncertas. 

Trakų meno mokyklos orkestras įkurtas 1975 metais. 2000 m. orkestras reorganizuotas 

į fanfarinį orkestrą (saksofonai, variniai pučiamieji ir mušamieji 

instrumentai). Kolektyve groja Trakų meno mokyklos mokiniai, absolventai 

ir mokytojai. Per savo gyvavimo metus orkestras išugdė ne vieną žymų šalies 

muzikantą ir muzikos pedagogą bei pelnė laureato ir diplomanto vardus 

daugelyje šalies ir užsienio meistriškumo konkursų. Kolektyvas dalyvavo 

muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, 

Čekijoje, Nyderlanduose, Graikijoje. Pelnė laureatų vardus ir ,,Grand Prix“ 

kasmetiniuose Lietuvos orkestrų čempionatuose, tarptautiniuose konkursuose 

Lenkijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, turi „Aukso paukštės“ apdovanojimą 

nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“. Orkestras dalyvavo visose 

Lietuvos, moksleivių, šalies bei pasaulio lietuvių Dainų šventėse. 

Kolektyvo meno vadovas – Arvydas Mišeikis, dirigentas – Rokas Podelis. 

PROGRAMA: 

1. Intrada festivo - Stephen Bulla (3min) 

2. Valerius variations - Philip Sparke (9min) 

3. O Magnum Mysterium - Morten Lauridsen (7min) 

4. Laisvės daina - Tomas Leiburas (4.30min) 

5. Bayerische polka - (solo Martyna Mišeikytė) (3min) 

6. Gabriel‘s Oboe - Ennio Morricone (4min) 

7. Strazdas - Linas Rimša (3min) 

8. Vaivorykštė - Rimantas Giedraitis (4min) 

9. Blue Rondo a la Turk - Dave Brubeck (6min) 

10. Pedro Iturralde Pequena czarda (Mažasis čardašas) (4 min.) 


MEET THE ARTIST: 

Litauische Kulturattachée in Deutschland 

Klarinettist Žilvinas Brazauskas (*1991 in Litauen) erhielt mit acht 

Jahren den ersten Instrumen-talunterricht an der Klarinette am 

Kaunas J. Jaujalis Musikgymnasium. 2010 setzte er sein Studium in 

Lübeck bei Prof. S. Meyer fort. Ab dem Wintersemmester 2015 fing 

er sein Master Studium an der Hochschule für Musik „Hanns Eisler“ in 

Berlin an, wo er sein Klarinettenspiel weiter mit Prof. M. Spangenberg 

und Prof. R. Forster vertieft. 

Er war Teilnehmer bei unterschiedlichen Meisterkursen bei Prof. J. Farrall, E. 

Eban, E. Brunner, N. Baldeyrou, H. Rosengren, P. Berrod, P. Moragues und O. 

Patey. Žilvinas ist Preisträger von zahlreichen internationalen Wettbewerben, 

unter anderen bei dem A. Mravinsky Wettbewerb (St. Petersburg), dem 

Jeunesses International Music Competition (Bucharest), und er erhielt den 

DAAD Preis. In 2015 erspielte er sich den ersten Preis beim F. Mendelssohn – 

Bartholdy Hochschulwettbewerb (Berlin). Außerdem erhielt er den „Preis der 

Freunde Junger Musiker Deutschland”. Orchestererfahrung sammelte er bei 

Orchestern wie den Philharmonia of the Nations, dem Kaunas City Orchestra 

und dem Brahms Festivalorchester mit Dirigenten wie J. Frantz, M. Poschner, 

M. Gražinytė –Tyla, L. Zagrosek, L. Petitgirard, K. Penderecki und Sir S. Rattle. 

Žilvinas war Stipendiat u.a. bei R. F. Tuck Foundation, der Oskar und Vera 

Ritter Stiftung, der Ad-Infinitum Stiftung, dem Deutschlandstipendium und 

M. Rostropovich Charity and Support Foundation. 

Nuotr. Monikos Penkutės 


Andrius Čeponis: nuo verslo vadybos studijų Lietuvoje 

iki meno paieškų ir atradimų Hamburge 

Nuotr. Thies Rätzke 

Evelina Kislych-Šochienė | www.pasauliolietuvis.lt 

Studijos Vilniaus universitete, pasirinkta Erasmus mainų programa 

Hamburgo universitete padėjo lietuviui A. Čeponiui apsispręsti likti svetur. 

Jau penkioliką metų Vokietijos uostamiestyje gyvenantis menininkas 

garsėja savo atrastu portreto ir architektūros simbiozės žanru, kurį 

yra pavadinęs „portriktektūra“. 

Kalbiname A. Čeponį apie atsikėlimą į Hamburgą, atrastą meną ir puoselėjamą 

lietuvybę užsienyje. 

Andriau, esi užsienyje gyvenantis ir kuriantis Lietuvos fotografas. 

Kaip ir kada fotografija atėjo į tavo gyvenimą? 

Atėjo natūraliai, palaipsniui. Nuo gimimo turiu kūrybinę gyslelę, vaikystėje 

ir paauglystėje piešiau, užsiiminėjau origamiu, tačiau ji plačiau išsišakojo 

šiek tiek vėliau. Fotografija intensyviai domėtis pradėjau maždaug prieš 10 

metų, jau gyvendamas Vokietijoje. Tada dar nebuvo taip išsivystęs internetas, 

o tokiame didmiestyje kaip Hamburgas buvo daugiau įvairių analoginių 

kūrybinių impulsų nei Lietuvoje. Be to, turėjau galimybę įsigyti techninės 

įrangos, kuria galėjau įgyvendinti idėjas bei eksperimentuoti. Esu autodidaktas, 

techninius įgūdžius įsisavinau pats. Nors mokyklos laikais mėgdavau 

išardyti visus įmanomus prietaisus ir išvysti jų veikimo mechanizmą, fotoaparato 

tarp jų nebuvo. Teko išmokti fotografijos nepadarius nė vieno fotoaparato 

skrodimo. 

Prieš beveik dešimt metų tavo kūrybos kelias pakrypo į Vokietiją. Kodėl 

pasirinkai būtent Hamburgą? 

Na, ne aš Hamburgą pasirinkau, o jis mane. O ir kurti pradėjau tik čia. Vilniaus 

universitete studijavau verslo administravimą ir vadybą. Laimėjus Erasmus/ 

Socrates studijų mainų programos stipendiją, mane išsiuntė į šį nuostabų 

uostamiestį, nes Hamburgo universitetas turi partnerystės sutartį su VU ir 

mano užsienio kalba – vokiečių. Baigęs studijas pasilikau čia, dirbau pagal 

specialybę ir laikui bėgant poreikis kūrybiškesnei veiklai išaugo. Hamburgas 

dar vadinamas vartais į pasaulį, tai jis man atvėrė platesnį horizontą į meno 

pasaulį. Muziejai, galerijos, knygynai su galybe meno, dizaino, mados, architektūros 

leidinių ir pats miesto multikultūriškumas yra geras stimulas kūrybiškumui, 

kurį kaip raumenį galima treniruoti. 

Tavo darbai išsiskiria ir juose ryški bei dominuojanti portretų ir architektūros 

elementų simbiozė. Kaip ir kada kilo ši idėja, kaip atradai 

šį kūrybos kelią? Papasakok apie savo darbus plačiau. 

Ši idėja gimė susiformavus naujoms sinapsėms mano autodidaktinėse smegenyse. 

Tai įvairių patyrimų, stebėjimų rezultatas. Smalsumas čia bene pagrindinis 

katalizatorius. 

Savo žanrą pavadinau „portriktektūra“, nes tai – portreto ir architektūros 

simbiozė. Fotografuoju žmonių veidus bei pastatų fasadus, kompiuterine 

grafika juos „sulydau“ į vienalytes skulptūras ir atspaudžiu ant specialios 

tekstūros popieriaus arba išraižau lazerine technika. Dažniausiai tai būna teminės 

konkrečių miestų serijos, pvz., Barselonos modernizmo fasadus sujungiau 

su kataloniečių atvaizdais, taip atsivėrė nauja perspektyva į Katalonijos 

sostinės veidą. Miestas – tai žmonės ir pastatai. 

Tačiau šis raiškos būdas mane įgalino perteikti ir kitas idėjas. Taip atsitiko su 

Singapūru. Čia dominuoja vieno veido su skirtingais fasadais tema. Norėjau 

pabrėžti šios šalies multikultūriškumą, sulaužyti stereotipus. Ten teko sutikti 


indų kilmės žmogų, kuris praktikuoja visai ne induizmą. 

Todėl vieną veidą atvaizdavau su skirtingais fasadais, sukūriau 

erdvę interpretacijoms, spėlionėms. Tai, ką matai, yra 

ne tai, ką manai. 

Kas tau yra menas? 

Man menas yra saviraiškos priemonė, atradimų kelias ir stiprus 

komunikacinis įrankis. 

Prie ko šiuo metu dirbi? 

Prie naujos serijos dirbu jau ilgėlesnį laiką. Kuriu įvairių asmenybių 

identitetų atvaizdus. Tai aktorių, skulptorių, dizainerių 

ir kiti veidai su jų tapatybės atributais. 

Taip pat pas mane galima užsisakyti individualius meno 

kūrinius su savo ar kito konkretaus žmogaus atvaizdu. Asmenukės 

jau tapo nuobodžios. 

Eksponavai savo fotografijas ne vienoje parodoje Berlyne, 

Hamburge, Kaune. Kokia žmonių reakcija į tavo 

neįprastus fotografinius, kūrybinius sprendimus? 

Kūryba man yra ne sprendimas, o būtinybė. Ir nors dažniausia 

reakcija yra nuostaba, tačiau kuriu ne dėl jos. Pirmiausia, 

pats procesas teikia didžiulį malonumą, neretai 

reikalauja daug ištvermės, nes esu perfekcionistas. O išleidus 

kūrinius į platųjį pasaulį interpretacijų būna įvairių, 

nepaisant figūratyvios mano darbų natūros. Kiekvienas 

perleidžia per savo prizmę, padaro savo projekcijas. Šaunu, 

kai pasidalinus savo darbais su publika įvyksta įdomių dialogų, 

nes tai praturtina. 

Kokie yra dar likę tavieji ryšiai su Lietuva? Ar daliniesi 

savo laiku bei kūryba su Lietuvos žmonėmis? 

Šiuo metu savo kūryba dalinuosi internetu. Tai greitas ir 

patogus komunikacijos kelias. Tačiau verta pamatyti mano 

darbus ir gyvai. Žiūrovas dažniausiai nori juos paliesti, 

mano paveikslų trimatiškumas vilioja pajusti tekstūrą. Šiame 

virtualiame informacinių technologijų amžiuje yra vis 

dėlto svarbu apčiuopiamą meną patirti fizinėje realybėje. 

Galbūt ateityje pasitaikius progai eksponuosiu ir Lietuvoje. 

Lietuvybės puoselėjimas užsienyje. Ar tau tai yra svarbu 

ir kaip tu prisidedi prie lietuviškosios kultūros ir savojo 

identiteto sklaidos ir puoselėjimo svetur? 

Savanoriškai dalyvauju ir fotografuoju Hamburgo Lietuvių 

Bendruomenės (tradicinius, Vasario 16-osios ir pan.) renginius. 

Taip pat dalyvauju vokiečių-lietuvių kultūros draugijos 

„LiT.art“ organizuojamuose projektuose, tokiuose kaip „Judančios 

erdvės“. 

Ši sklaida vyksta organiškai, sakyčiau, froidiškai, to net 

nepastebint. Žaviuosi autentiška ir turtinga lietuvių kalba, 

tai man – lietuvybės šerdis. Kadangi mėgstu žodžių žaismą 

įvairiomis kalbomis, natūraliai išeina, jog įterpiu pažodžiui 

išverstus lietuviškus posakius ir priežodžius. Kartais gaunu 

dovanų atgal ekvivalentą kita kalba, kartais tai lieka lietuviška 

ypatybe. Ypač smagu susidurti su lietuviškais žodžiais 

kitose kalbose, tik kitos reikšmės, pvz., ‚iltis‘ vokiečių kalboje 

reiškia ‚šešką‘, ‚radau‘ – ‚triukšmą‘, ‚oras‘ ispanų kalboje 

reiškia ‚auksus‘ ir t. t. Kur nors užkliuvęs už tokio žodelio 

visada pasidalinu jo reikšme su kitakalbiais. Tad su manim 

bendraujantys kitų tautybių žmonės nori nenori jau turi 

šiokį tokį lietuvių kalbos žodyną. 

Manau, mes būdami lietuviais savaime skleidžiam savo kultūrą 

keliaudami po pasaulį, sąmoningai ar nesąmoningai 

mes esame Lietuvos ambasadoriai. 



PORTRETAI 

In memoriam Monsinjorui Kazimierui Senkui 

Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė 

2018 vasario 15 dieną, 5 valandą ryto mirė vienas garbingiausių Senkų giminės atstovų Kazimieras 

Senkus. Švęsdami artėjančią Vasario 16 -ąją netekome žmogaus, kuris buvo daugelio 

Lietuvai svarbių įvykių liudininkas, rėmėjas, giminės ramstis ir rišantis elementas. Mūsų mylimas 

dėdė kasdieniame gyvenime, kiekvieną minutę buvo ištikimas savo įsitikinimams, mylėjo 

žmones ir pamiršdamas savo poreikius jiems padėjo. Užsispyrimas, disciplina, kasdienis 

darbas vedė tikslo – „Kad giedotų visa Lietuva“ link. (Milda Matiukaitė, K. Senkaus giminaitė) 

„Jūsų gyvenimo kelias – ilgametės dvasinės ir pilietinės tarnystės Lietuvos tautai ir bažnyčiai 

pavyzdys. Gyvendamas Vokietijoje Jūs ne tik ėjote pasirinktu kunigystės keliu, bet ir 

aktyviai prisidėjote prie lietuvybės puoselėjimo. Nuoširdžiai dėkoju už atsidavimą bendražmogiškoms 

vertybėms ir tikėjimą savo pašaukimu. Visų Jus pažinojusių lietuvių širdyse Jūsų 

asmenybė ir Jūsų darbai paliko gilius pėdsakus“, - prieš metus Šimtojo jubiliejaus proga Monsinjorą 

sveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

Kazimieras Senkus gimė 1917 m. sausio 24 d., mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, vėliau – Vilkaviškio 

kunigų seminarijoje. Knygelėje „Giminės“ rašoma, kad 1942 metais Miunsteryje, 

Vokietijoje, K. Senkus buvo įšventintas kunigu. 1945-1946 metais lankė Rėgensburgo bažnytinės 

muzikos mokyklą, o 1947-1950-aisiais Romoje studijavo Popiežiškajame bažnytinės 

muzikos institute grigališkąjį choralą ir kompoziciją. Už diplominį darbą apie lietuvių liaudies 

giedojimą gavo magistro laipsnį. Iki 1954 metų Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, buvo 

giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Paruošė giesmynėlį „Giedanti bažnyčia“, 

parašė studiją apie lietuvių liaudies dainų formą, parengė giesmyną „Garbė Dievui“, surinko 

lietuviškų liaudies giesmių melodijų, sukūrė nemažai giesmių. Gyvendamas Vokietijoje, 

daug padėjo Lietuvos žmonėms. Kas iš lietuvių lankėsi Štutgarte, patyrė jo globą ir paramą. 

1962 metų rudenį kun. K. Senkų perkėlė į Štutgartą patarnauti lietuviams ir talkinti dviejose vokiečių 

parapijose. Štutgarte jam buvo suteiktas kapeliono titulas ir pavesta rūpintis lietuvių 

sielovada (jis taip pat mokė vaikus tikybos). Jo dėka buvo atgaivinta Kalėdų eglutės vaikams 

tradicija ir įkurtas „Kultūrinis ratelis“, kuris skatino Štutgarto apylinkėje gyvenančius lietuvius 

burtis į bendruomenę, puoselėti tėvų kalbą, papročius, prisiminti savo Tėvynę. Vėliau Lietuvių 

kultūrinis ratelis išsiplėtė ir tapo Lietuvių kultūros draugija, kuri kartu su Lietuvių katalikų 

misija Štutgarte organizuodavo renginius, įnešdama prasmingą indėlį į kultūrinį krašto gyvenimą 

(ji veikė iki pat mons. K.Senkaus išėjimo į pensiją – 1996-ųjų metų pradžios; Lietuvių 

katalikų misijoje jam teko svari vieta: kartu su pirmininku jis sukviesdavo žmones pamaldoms, 

suburdavo draugėn, vesdavo kultūrines programas bei teikdavo pagalbą taip pat ir 

pavieniams asmenims, atvykusiems stažuotis, šiaip paviešėti 

arba gydytis). Bendraudama su Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 

valdyba, misija religiniu bei tautiniu požiūriu atliko 

prasmingą darbą – palaikė žmonių viltį dėl ateities, tikėjimą, 

kad Lietuva išliks ir vėl bus laisva. Lietuvių katalikų misija ir 

Lietuvių bendruomenė Štutgarte siekė vieno tikslo ir darniai 

bendradarbiavo teikdama pagalbą ten, kur jos reikėjo. 

Štutgarte kun. K. Senkus nesitenkino vien veikla su lietuviais. 

Retkarčiais talkininkavo ir už vyskupijos ribų. Dalyvaudavo 

Vokietijos lietuvių kunigų konferencijose bei pasitarimuose, 

kurie vykdavo įvairiose vietose keletą kartų per metus. Tai 

stiprino kunigo dvasią ir lietuvių kunigų tarpusavio bendravimą, 

padėdavo apžvelgti ir spręsti bendruosius pastoracinius 

reikalus. 

Viena K. Senkaus pastoracinio darbo misijų buvo tautiečių, 

gyvenančių Badene–Viurtemberge, lankymas. Ryšį su tautiečiais 

jis taip pat palaikydavo siųsdamas jiems aplinkraštį 

„Lietuvis Baden–Würtemberge“. Šis laikraštėlis prasmingai 

visiems pasitarnaudavo (šaltinis „XXI amžius“ Nr. 22 „Ilgi metai 

išeivijoje nesutrukdė grįžti į Lietuvą“). 

Kovo 4 d. Štutgarto lietuviai buvo kviečiami bendrai maldai 

Monsinjorui atminti. Šv. Mišias laikė kunigas prof. Gerd Birk, 

kuris asmeniškai pažinojo velionį bei mielai pasidalino prisiminimais 

apie jį. Prisiminimais apie bendrą veiklą Štugarto 

lietuvių bendruomenės labui taip pat pasidalino ir bendruomenės 

narė Irena Natkevičius. Nuoširdžiai dėkojame bendruomenės 

narei Irenei Kundrot, kuri, viešnagės Lietuvoje 

metu, nuvyko išlydėti Monsinjorą Kazimierą Senkų į paskutiniąją 

kelionę bei grįžusi pasidalino jautriais išgyvenimais. 

Nuoširdžiai užjaučiame Monsinjoro Kazimiero Senkaus 

artimuosius sunkią netekties valandą bei liūdime kartu 

su Jumis. 

Vilmanto Raupelio („Kauno diena“) Nuotraukos 

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus 

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus 


BENDRUOMENIU ALEJA 

Istorijos perimetrai Miunchene 

Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija 

Š . m. vasario 22 d. Miunchene įvyko paskutinysis 

planuotas Vasario mėnesio šimtmečio 

renginys. Miuncheno lietuvius lankė ir paskaitą-seminarą 

„Istorijos perimetrai“ vedė 

lektorius, žurnalistas, dokumentinių-istorinių 

filmų režisierius Rimas Bružas. 

Miuncheno Lietuvių Mendruomenės (toliau – 

MLB) organizuojamo seminaro dalyviai turėjo 

unikalią progą išvysti paties režisieriaus R. Bružo 

kurtą dokumentinį filmą – Karo laivas „Prezidentas 

Smetona“. Susirinkusieji taip pat išgirdo pasakojimus 

apie filmo užkulisius, daugiau sužinojo 

apie režisieriaus darbą siūbuojančiame laive! 

MLB dėkoja visiems, aktyviai klausimus uždavinėjusiems 

dalyviams. Ypatingą padėką MLB 

reiškia į Miuncheną atvykusiam kūrėjui R. Bružui. 

Nuotr. Lektorius, dokumentinių filmų režisierius Rimas Bružas 

Nuotr. Rolando Purtulio 

Nuotr. Rimas Bružas 

Nuotr. Miuncheno lietuviai drauge su R. Bružu 


ROMUVOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS PRANEŠIMAS 

Š. m. vasario 10 d. Romuvos Lietuvių Bendruomenės (toliau – RLB) 

metiniame-ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime išrinkta naujoji 

RLB Valdyba nuoširdžiai dėkoja už suteiktą pasitikėjimą. RLB tikisi 

visų pagalbos ir kooperacijos kartu rengiant renginius ir tiesiog būnant 

kartu. 

Susirinkimo metu RLB Valdybai dėl apylinkės veiklos buvo pateikta daug pasiūlymų 

ir pageidavimų,. Valdyba tikisi visų lietuvių pagalbos įgyvendinant 

išreikštus pageidavimus. 

Susirinkimo metu pasiūlyta: 

- Sveikinti RLB narius jubiliejų proga; 

- Rengti „Kalėdų eglutės“, „Inkilėlių akcija parke“, „Užgavėnių“, „Velykų ar atvėlykio“ 

renginius. Taip pat – lietuviško kino vakarus (pagal galimybes rengti 

su filmų aktoriais ar režisieriais), krepšinio turnyrą „Romuvos taurė“, atnaujinti 

„Futbolo ir sporto klubo“ veiklą, atnaujinti dialogą su Vasario 16-osios 

Gimnazija, atnaujinti „Kiškių klubo“ veiklą; 

- Organizuojamuose renginiuose bendruomenės nariams taikyti diferencijuotą 

įėjimo mokestį (arba atleisti nuo mokesčio); 

- Prisidėti prie parko, esančio Romuvos sodyboje, tvarkymo ir priežiūros (krūmų 

ir gėlių darželis). 

RLB Valdyba nuoširdiai kviečia įsitraukti visas aplinkėje gyvenančias šeimas 

– mamas ar tėčius, kuriems yra aktuali bendruomenės veikla ir kurie norėtų 

prie jos prisidėti. Bendruomenė nėra išskritinių narių klubas, bendruomenė 

– visi Romuvoje gyvenantys lietuviai. Nėra svarbus išsilavinimas, amžius ar 

padėtis. RLB siekia būti kartu, būti vieni su kitais ir priimti vienas kitą tokį, 

koks jis yra. 

RLB Valdyba yra atvira visiems pageidavimams ar inciatyvoms, projektams. 

Prašome Jūsų kreiptis į RLB Valdybą su visomis idėjomis, kurias bendromis 

jėgomis stengsimės įgyvendinti. 

Jūsų, 

Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba 


Nuotr. Romuvos lietuvių bendruomenė 

Kaip Lietuvos 100-metį minėjo Štutgarto lietuviai 

Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė 

Dar 2015 metų rudenį, per Štutgarto Lietuvių Bendruomenės organizuotą 

VLB darbuotojų suvažiavimą, buvome kviečiami aktyviai 

prisidėti prie būsimo Lietuvos 100-mečio iniciatyvų, akcijų bei raginami 

patiems inicijuoti iškilmingos progos minėjimus. Laikui bėgant 

ir artėjant garbingai sukakčiai, vis daugiau sulaukdavome įvairių, 

vienas už kitą įdomesnių pasiūlymų, kvietimų. Atsižvelgdami į savo 

bendruomenės organizacinius resursus, tik į nedaugelį galėjome atsakyti 

teigiamai, tačiau džiaugiamės tuo, kad šimtmetį pasitikome 

tikrai turiningai. 

Visų pirma su šia svarbia tema buvo supažindini jauniausi mūsų apylinkės 

nariai – Štutgarto lietuvių bendruomenės (toliau – ŠLB) lituanistinės mokyklėlės 

„Traukinukas“ lankytojai. Jie turėjo įsimintiną progą dar 2017 m. rudenį 

susitikti su svečiais iš Vilniaus M. K. Čiurlionio namų bei pasiklausyti nepaprastai 

įdomių pasakojimų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą, išgirsti jo kūrybą. 

Šis susitikimas įvyko ŠMM remiant šimtmečiui skirtus edukacinius renginius. 

Jau antrus metus ŠLB ansamblis „RIDIGDO“ intensyviai ruošiasi dalyvavimui 

2018 metų Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“. Ansamblis dalyvaus 

dainų šventės ansamblių dienose. Jau ne vieno renginio metu buvo 

galima išgirsti dainų šventės repertuaro kūrinių. Tačiau iki pilno pasirengimo 

dar reikia daug ką nuveikti. Tokio mąsto įvykis mūsų bendruomenėje yra 

bene pirmasis, reikalaujantis ne tik nemažų finansinių resursų, bet ir darnaus 

organizacinio darbo. Džiaugiamės, kad ansamblio nariai turi noro ir ryžto 

vykti į Lietuvą pristatyti savo veiklą, bei tuo pačiu prisidėti prie autentiškos 

šventės išlaikymo. 

Prieš pat Vasario 16-tąją ŠLB narius pasiekė netikėtas, bet labai malonus Lietuvos 

garbės konsulu Baden Württemberg žemėje, prof. dr. Wolfgang Frhr. v. 

Stetten kvietimas atvykti į savo rezidenciją ir visiems kartu iškilmingai paminėti 

Valstybės atkūrimo 100-metį būtent vasario 16-osios vakarą. Tokio kvie- 


timo, žinoma, nebuvo galima atsisakyti, tad nuvykome ne tik pasisvečiuoti, 

bet susirinkusiems ansamblis „RIDIGDO“ padovanojo gražią lietuviškų dainų 

puokštę. Tuo tarpu sekančią dieną, vasario 17-tą, iniciatyvūs bendruomenės 

nariai kvietė šimtmečiui neabejingus iškelti trispalvę Štutgarto mieste ant vieno 

iš aukščiausio apžvalgos bokšto „Killesberturm“. Nepaisant darganoto oro į 

vėliavos kėlimą susirinko gausus būrys tautiečių su atžalomis, kurie drąsiai ir 

išdidžiai laikydami Lietuvos vėliavas kilo bokšto viršūnės link. Iniciatyvą vainikavo 

bokšto viršuje nuskambėjęs Lietuvos himnas. Iniciatyvos organizatorius 

Saulius Martinkėnas: „Tas bendrumo jausmas, kai esi tarp žmonių, kuriems vos 

pažiūrėjus į akis aiškiai matai – meilė Lietuvai dega mūsų širdyse. Iš mūsų to 

niekas neatims, tai – jėga.“ 

Šventišką vasario mėnesį užbaigėme teigiamu atsakymu į gerb. VLB valdybos 

pirmininko A. Hermanno kvietimą prisidėti prie tradicinės Vasario 16-osios 

gimnazijos vardo bei Lietuvos 100-mečio minėjimo šventės Hiutenfelde. 

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ giedojo šv. Mišiose. 

Labai džiaugiamės, kad toks gausus būrys ansamblio narių nuvyko ne tik sudalyvauti 

liturginėse apeigose, bet ir mielai liko smagioje vakaronėje. 

Nuotr. M. Šmitienės 

Štutgarto lietuviai svečiuose pas prof. dr. Wolfgang Frhr. v. Stetten 

Nuotr. A. Kudarausko 

Aukščiausiame apžvalgos bokšte „Killesberturm“ 

Saro krašto lietuviai šventė 

Lietuvos Nepriklausomybės 

atkūrimo dieną 

(OV der Litauer im Saarland feierte 

den Tag der Wiedererlangung 

der Unabhängigkeit Litauens) 

Nuotr. Šventės dalyviai – Saro krašto lietuviai ir draugai 


Nuotr. Šventės dalyviai 

Saro krašto lietuvių informacija 

Š. m. kovo 11 dieną atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 

susirinko ir Saaro krašto Lietuvių Bendruomenės nariai, lietuvių 

draugai. 

Renginio metu buvo paruoštas informacinis stendas apie Lietuvą bei pačią 

šventę, įvykusios teminės diskusijos metu peržvelgti svarbūs Lietuvai istoriniai 

įvykiai. Svečiai dalyvavo viktorinoje – „Kiek pažįsti Lietuvą“. Jiems buvo 

įteiktos atminimo dovanos, o visą šventinę popietę susirinkusiuosius lydėjo 

Nuotr. Saro krašto lietuvės 

lietuviškos dainos bei puiki nuotaika. 

O kaipgi be lietuviškų vaišių? Šventės svečiai kolektyviškai gamino cepelinus 

ir juos ragavo. Saro krašto lietuviai džiaugiasi po trijų mėnesių pertraukos 

įvykusiu susitikimu bei buvimu lietuviškame būryje. 

Artimiausias Saro lietuvių susitikimas planuojamas gegužės 27 dieną. 

Nuotr. Jolita Slapšienė, Inesa Toleikytė-Gross, Laima Rui, Inesa Wrobel 

„Reporteriai Vokietijoje“ informacija 

Bėgimas Manheime pranoko lūkesčius 

Straipsnį parengė: „Informacijų“ redakcija 

2018 m. vasario 18 d. Manheime įvko Vokietijos lietuvių bėgimo, sportinio 

ėjimo klubo organizuotas Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtas 

bėgimas. Gausybę dalyvių pritraukęs reginys sulaukė ne tik didžiulio 

lietuvių, bet ir praeivių susidomėjimo. 

Bėgimas subūrė beveik šimtą lietuvių. Iš jų – 30 dalyvių – vaikai. Jauniausias 

dalyvis – vos dviejų mėnesių kūdikis. Dalyviai galėjo pasirinkti – 8 kilometrų, 

4 kilometrų bėgimą ir ėjimą, tuo tarpu vaikai – 200 m. bėgimą. Visi bendrai 

dalyviai įvėkė 306 kilometrus. 

Pasak „Reporteriai Vokietijoje“ reporterės Jurgos N. Pickel, renginio metu 

vyko labai įdomus pokalbis su vietiniais, kurie išpūtę akis stebėjo tai, kas 

vyksta parke – bėgantys, tautine atributika paispuošę lietuviai, giedamas 

Lietuvos himnas. Papasakojus praeiviams, jog Lietuva švenčia savo 100-ąjį 

gimtadienį, vokiečiai sveikino organizatorius ir dalyvius dėl įgyvendintos 

puikios idėjos savo šaliai. 

VLBSĖ narys Mindaugas Audzijonis reportariams Vokietijoje teigė džiaugiantis 

tokia iniciatyva. Pasak jo, Vasario 16-osios proga surengtas bėgimas 

pralenkė š. m. sausio 13-osios progą organizuotąjį. M. Audzijonis džiaugiasi, 

jog dalyvių gretas pildo vis daugiau žmonių, jog susidomėjimas aktyviu dalyvavimu 

ir šia iniciatyva didėja: „Tai reiškia, jog mes ir mūsų mentalitetas 

augam, jog nėra svarbu tik dirbti ir užsidaryti savo namuose, bet ir susitikti su 

bendraminčiais, šeimomis, susipažinti ir praleisti savaitgalį aktyviai“. 

Bėgimo organizatorė, VLBSĖ klubo įkūrėja Neringa Užomeckienė džiaugiasi, 

kad viso pasaulio lietuviai stengiasi šimtetį paminėti kuo įdomiau ir išradin- 

Nuotr. Manheimo bėgimo dalyvės 


Nuotr. Mažiausieji bėgikai 

giau. Tad klubas šią gražią šventę paminėjo bėgimu: „Smagu, kad žmonės 

tiki, kad žmonėms tai teikia geras emocijas“. 

Kitas renginio organizatorius Žanas Kalvaitis dėkojo visiems prisidėjusiems 

prie šios iniciatyvos ir idėjos įgyvendinimo: „Mums Lietuva stipriai jautėsi bėgančių, 

einančių ir palaikančiųjų būryje – skambant Tautiškai giesmei, kažkur 

Europos viduryje ir aidint lietuviškai kalbai Mannheimó parke. Nekantraudami 

lauksime ir kitų susitikimų – už sekantį šimtą!“, - kalbėjo lietuvis. 


Maža garbė svetimom kalbom 

kalbėti, didi gėda savos 

gerai nemokėti! (J. Jablonskis) 

Nuotr. Lietuvių kalbos dienų dalyviai 

Kristina Braun ir Lina Kalvelytė | Niunbergo Lietuvių Bendruomenė 

Nors toli nuo tėvynės, bet kovo 11ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 

dieną, paminėjome išties lietuviškai: be didelės pompastikos, 

bet su atvira širdim ir noru, nors šią svarbią dieną, mintimis pabūti 

arčiau savo krašto. 

Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (toliau – NLB) prisijungė prie LR Užsienio reikalų 

ministerijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimo prisidėti dalyvaujant 

ir organizuojant „Lietuvių kalbos dienas“. Buvome kviečiami prisidėti 

prie lietuvių kalbos prestižo didinimo ir sklaidos pasaulyje, lietuvių kalbos mokymosi 

motyvacijos stiprinimo ir bendruomenių Lietuvoje ir užsienyje telkimo. 

Viktorinos užduotys buvo skirtos vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems. Popietė 

susidėjo iš trijų dalių: informacijos ažvalgos, bendros diskusijos ir viktorinos. 

Taip pat sekė sveikinimai ir apdovanojimai. Viktorinos klausimai ir užduotys 

apėmė ne tik lietuvių kalbos, bet ir kultūros, istorijos ir kitus klausimus. 

Kiekvienam, išgirdusiam pirmąjį viktorinos klausimą, teko papurtyti ir pasukti 

galvą, tačiau neužilgo dalyviai jau rašė atsakymus popieriuje. Na, o 

ko nepavyko prisiminti ar atspėti, vėliau sužinojome ir stengsimės prisiminti. 

Ačiū Valstybinei lietuvių kalbos komisijai už paruoštą viktoriną ir puikius 

prizus. Smagu buvo tapti šio projekto dalimi. 

Ačiū visiems dalyvavusiems! 

Nuotr. autorių 


ISTORINĖJE LIETUVOS AIKŠTĖJE SUPLĖVESAVO TAUTINĖ 

VĖLIAVA 

Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija 

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Šimtmečio renginys „Litauenplatz“ 

Š. m. vasario 16 d. Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“ įvyko antrasis Miuncheno Lietuvių 

Bendruomenės organizuotas Šimtmečio renginys. 

Miuncheno, Augsburgo, Bad Wörishofeno ir kitų miestelių lietuviai buvo pakviesti susitikti 

Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“, Bavarijos pietinėje dalyje. Lietuviams ši aikštė – ypatingai 

svarbi. Po Antrojo pasaulinio karo juos su šia vietove rišo bendra istorija – bažnyčia 

ir parapija St. Ulrich, kuriai ir priklauso Litauenplatz, Šaltojo karo metais buvo Lietuvos 

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Lietuviai prie „Litauenplatz“ 

vyskupų, gyvenančių Vakarų pasaulyje, susitikimų centras! Kat. 

vyskupas Antanas Deksnys buvo Popiežiaus Pauliaus IV paskirtas 

rūpintis Europos lietuvių katalikų sielovada – jis ir dirbo Bad 

Wörishofen parapijoje iki pat 1984 m. 

A. Deksnys išspausdino „Katalikų mažąjį katekizmą“, pamokslų 

ciklą išeivijos kunigams. Būtent jo garbei Bad Voerishofeno 

mieste pastatyta ši aikštė, esanti netoli vyskupo rezidencijos 

ir pavadinta Lietuvos aikšte. Už nuopelnus miestui 1986 m. A. 

Deksniui suteiktas Bad Voerishofeno Garbės piliečio vardas. Dar 

ne viskas. A. Deksnys pastatė šv. Kazimiero koplyčią St. Ulrich 

bažnyčioje. Šioje koplyčioje jis buvo pašarvotas ir palaidotas 

miestelio kapinėse. Bažnyčioje yra jam skirtas herbas. Antanas 

Bunga – kita svarbi asmenybė – buvo pirmasis St. Ulrich bažnyčios 

kunigas, vietinėje spaudoje vadinamas legendiniu kunigu. 

Savo veikla jis įkūnijo pasauliui atvirą bažnyčią. 

Apie pačią vietovę – Trečiojo Reicho metais čia buvo karinių 

lėktuvų oro uostas. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo didelės 

statybos, buvo statomos gyvenvietės, kuriose apsigyveno tremtiniai 

iš Rytų Europos, tame tarpe lietuviai. Taip pat 1600 žydų 

čia buvo perkelti iš koncentracijos stovyklų „regeneracijai“. 

Taigi sugrįžome į šią istorinę ir Lietuvai svarbią vietą Lietuvos 

valstybės atkūrimo Šimtmečio proga. Ta proga šios vietos parapijiečiai 

iškėlė mums Lietuvos trispalvę. Giedojome Lietuvos 

himną, dainavome, skaitėme eilėraščius, vaišinomės arbata. 

Taip pat teko garbė pabendrauti su vietiniu kunigu, aplankyti 

šv. Kazimiero koplyčią. 

Ačiū visiems už nuostabią Šimtmečio šventę! 


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS 

Lietuvių kalbos dienos 

Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės 

Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 dienomis visoje Lietuvoje 

ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir 

užsienyje, kalbos prestižui didinti. Vasario 21 d. per 7-ą ir 8-ą pamokas gimnazijoje 

praktiką atliekančios Vilniaus universiteto studentės Ieva ir Justė Ancevičiūtės 

skaitė pranešimą „Latvių kalba ir kultūra“. 

Tokia pranešimo tema pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės gyvos 

baltų kalbos pasaulyje, turinčios ne tik skirtumų, bet ir labai daug panašumų. Iš pradžių trumpai 

pristatyta, kas yra baltai. Tai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios 

baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Politiniame ir ekonominiame kontekste 

baltais taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. lietuviai, latviai 

ir finų grupės kalba kalbantys estai. Vėliau kalbėta apie tai, kodėl lietuviai latvius vadina „žirgo 

galva“. Pasirodo, atsakymas slypi žemėlapyje. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra manančių, jog 

latviškai ežiukas yra adata galva, gyvatė – džiunglų šniūrs, banginis – okeana burbuls, drakonas 

– pūkis baisuolis ir t. t. Paaiškinta, kad tai tėra žmonių fantazija ir pristatyta, kaip latviai iš 

tiesų vadina šiuos gyvūnus. Per pranešimą pasakota apie latvių ir lietuvių abėcėlės skirtumus. 

Trumpai apžvelgti svarbiausi latvių kalbos žodžiai, frazės, reikalingi pasisveikinti, susipažinti, 

prisistatyti. Aptartos svarbiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės subtilybės. Pristatyta 

nemažai bendrašaknių baltiškos kilmės žodžių. Taip pat paaiškinta, kad yra nemažai baltiškos 

kilmės žodžių, kurių šaknys tokios pat, o reikšmės visiškai skirtingos, pavyzdžiui, lie. skola, la. 

skola „mokykla“. Kalbėta apie įdomiausius faktus, susijusius su Latvija: pirmąją latvišką knygą, 

milijoninį miestą – Rygą, Latvijos vėliavą – vieną seniausių pasaulyje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje 

buvusias Latvijos kolonijas, nuostabias Latvijos upes, ežerus, Baltijos Versalį – Rundalės pilį, 

garsųjį šokoladą „Laima“, plačiausią krioklį Europoje – Ventos slenkstį Kuldygoje, modernią ir 

didingą Nacionalinę Latvijos biblioteką ir t. t. Daugiau dėmesio skirta latvių tautosakai – dainų 

tėvu vadinamam Krišjaniui Baruonui, dainų rinkimui, sisteminimui, dainų rinkiniui ir garsiajam 

Latvijos simboliui – Dainų spintai. Kalbėta ir apie išskirtinį latvių dainavimo būdą – burdoną. 

Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę paklausyti, kaip jis skamba. 

Pristatyta pasaulinio lygio latvių grupė „Brainstorm“ (la. 

„Prāta vētra“). Pranešimą skaičiusios praktikantės džiaugiasi, 

kad susirinko kur kas daugiau mokinių, nei tikėtasi (pranešimo 

klausė 9-ų, 10-ų, 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai), ir tikisi, kad 

gimnazistai sužinojo naujų dalykų apie mūsų kaimynus latvius. 

Nuotr. Astos D‘Elia 

Trumpųjų filmų kūrimo konsultuojamojo ugdymo paskaita 

Asta DÈlia 

Vasario 14 d. kino pedagogas Urs Daun, jau antrą kartą 

viešintis mūsų gimnazijoje, vedė trumpųjų fimų kūrimo 

konsultuojamojo ugdymo paskaitą. Renginys vyko bendradarbiaujant 

su Vokietijos filmų institutu (iniciatorė 

dr. Gabriele Hoffmann). 

Po teorinės įžangos 11 klasės mokiniai kibo į darbą: parašė 

scenrijų, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis. Kadangi 

paskaita vyko per šv. Valentino dieną, filmo temą rasti nebuvo 

sunku. Mokinė, vardu Maria, pamokoje svajoja apie 

savo mylimąjį. Ją garsiai „pažadina“ supykusi mokytoja. Rūta 

puikiai suvaidino pagrindinę heroję Marią, Danil atiteko svajonių 

princo vaidmuo. Nojus ir Marija įsijautė į dainuojančių 

bendraklasių vaidmenis, o Kristina įkūnijo pikčiurną mokytoją. 

Su garso ir vaizdo technika dirbo Leonie, Aida ir Alisa. 

Trumpojo fimo „Maria“ epizodus gimnazistai filmavo kelias 

valandas, o nufilmuotos medžiagos montavimui prireikė 

dar dviejų valandų. Vienuoliktokai buvo vieningos nuomonės 

– filmavimas labai įdomus, bet tikrai nelengvas darbas. 

Nuotr. dr. Gabriele Hoffmann 


Svarbi kiekvienam lietuviui šventė 

Audronė Ručienė 

Skaičiuodami paskutines dienas iki Lietuvos Valstybės 

atkūrimo šimtmečio, bendrabutyje gyvenantys Vasario 

16-osios gimnazijos mokiniai savaip prisidėjo prie šimtmečio 

minėjimo. 

Vasario ketvirtosios pavakare mokiniai rinkosi į bendrabučio 

salę, kur savo delnus, nudažytus Lietuvos trispalvės vėliavos 

spalvomis, vienas po kito dėjo ant drobėje išpieštos 

Lietuvos kontūrų. Taip mokiniai simboliškai prisilietė prie 

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. Vakaro momentus 

savo fotoaparatu įamžino aštuntos klasės mokinė Jana Kunt. 

Nuotr. autorės 

„Klaros Šuman salono“ 

koncertas 

Gabrielė Luka Ružytė (11 kl.) 

Vasario 20 d. buvome pakviesti į „Klaros Šuman salono“ 

koncertą „Kolegos – konkurentai’’. Jis vyko Renhofo pilies 

salėje. Pagrindinius šio pasirodymo personažus, žymius 

XIX a. kompozitorius ir muzikantus – Klarą Šuman 

(Vyk), Ferencą Listą ir Sigismundą Talbergą – įkūnijo 

virtuozai: pianistai Guoda Gedvilaitė, Paulius Andersson 

bei Simonas Poška. Pianistė G. Gedvilaitė prieš pasirodymą 

pabrėžė, kad šiandienos koncerto tikslas – ne tik paklausyti 

gražios muzikos, bet ir pabandyti į ją įsijausti, 

interpretuoti už kiekvienos melodijos slypinčią istoriją. 

Koncertas prasidėjo Claros Šuman kūriniu „Caprice à la Boléro 

op.5 (Pièces characteristiques)“. Vos muzikantei prisilietus prie 

pianino klavišų, publika nutilo ir sukluso. Neįtikėtino miklumo 

pirštai bėgiojo fortepijonu, o Guoda Gedivailtė, įkūnijusi Klarą 

Šuman, protarpiais net užsimerkusi, judėjo kartu su atliekama 

melodija. Skambėjo visiems gerai žinomi kūriniai: Sigismundo 

Talbergo ,,Fantazija Verdi“ operos ,,La Traviata“ temomis, 

Roberto Šumano ,,Svajonė op. 15’“ ir ,,Tokata op. 7“. Šumaną 

įkūnijęs vaikinas visus nustebino savo talentu, rodės, kad 

jo veide atsispindi kiekvieno klavišo skambesys. Klausytojus 

apstulbino vėliau paaiškėjęs faktas, kad jis – tik dešimtokas! 

Buvo grojamas Ferenco Listo etiudas nr. 8 ,,Laukinė medžio- 

klė‘‘, kuris, kaip ir kiti kūriniai, skambėjo puikiai. 

Po kiekvieno atlikto šedevro, teisingai atsakius į pianistės G. Gedvilaitės užduotus klausimus, 

buvo galima laimėti keletą kompaktinių diskų. Po trumpos pertraukos koncertą 

išties įspūdingai baigė visų trijų muzikantų pakaitomis atliekamos „Hexameron“ variacijos. 

Finale abu vaikinai, vienu metu grodami fortepijonu, inscenizavo konkurencinę tarpusavio 

kovą. Šis paskutinis pasirodymas labai gražiai apibendrino visą koncertą, puikiai 

perteikė jo pavadinimo prasmę ir renginio esmę. 

Žiūrovai liko sužavėti genialių atlikėjų pasirodymais. Klasikinės muzikos melodijos daugumai 

klausytojų sužadino gilias emocijas – ne vienas iš jų braukė ašarą. 


Skaityk lietuviškai – renginys „Imkit mane ir skaitykit“ 

Asta DÈlia 

Atkurtai Lietuvai – 100! 

Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės 

„Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas) 

Vasario 15-ą minėjome tiek Lietuvai, tiek mūsų gimnazijai 

svarbią dieną – Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį. 

Mokyklos bendruomenė įvairiais būdais prisidėjo prie šios 

šventės. Per ketvirtą pamoką mokytojai su mokiniais kalbėjosi 

apie Lietuvą, vėliau gimnazistai iš Lietuvos vėliavos spalvų medžiagų 

pynė juostas. Šešta pamoka buvo skirta Lietuvos Valstybės 

atkūrimo šimtmečiui minėti. Renginį sveikinimu pradėjo 

gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Vėliau ypač didelė 

svarba suteikta Vasario 16-osios aktui, jis perskaitytas garsiai. 

Po to dainą „Mano kraštas“ dainavo gimnazijos devintokai. 

Mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pamatyti išskirtinį 

pasirodymą – Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ atliko gimnazistės 

Gabrielė, Kamilė, Jana, Smiltė, Marija, Greta, pianinu 

grojo Marija, pagal šią dainą šoko septintokė Iglesija Friezen. 

Janinos Degutytės eilėraštį „Mažutė“ skaitė devintos klasės 

mokinė Greta Januškaitė. Paskui pagal lietuvių liaudies muziką 

tautinių šokių ansamblis šoko „Šokių pynę“. Po nuotaikingo 

šokio susirinkusieji klausėsi Justino Marcinkevičiaus eilėraščio 

„Tai gražiai mane augino“, kurį deklamavo penktokas Tauras 

Jankauskas. Didelis dėmesys skirtas vienam iš pagrindinių 

valstybės simbolių – vėliavai, skambėjo atlikėjo Andriaus Mamontovo 

daina „Geltona, žalia, raudona“. Renginys pabaigtas 

Vytauto Kernagio daina „Giedu dainelę“, kurią kartu su gimnazijos 

ansambliu dainavo dauguma salėje buvusių lietuvių. 

Koncertą puošė devintos klasės mokinio Justino Gečo nuotraukos. Šventinę nuotaiką padėjo 

sukurti vedėjai – dvyliktokė Jovilė Palevičiūtė ir dešimtos klasės mokinys Bernardas 

Pilinkus. Koncertui mokinius ruošė tautinių šokių ansamblio vadovė Audronė Ručienė, 

muzikos mokytojas, mokyklos vokalinio ansamblio vadovas Gintautas Ručys ir lietuvių 

kalbos mokytoja Asta D‘Elia. Renginį organizavo gimnazijoje praktiką atliekančios Vilniaus 

universiteto studentės – Ieva ir Justė Ancevičiūtės. Vakare nuo 19 val. vyko susitikimas 

su Gabriele Gylyte-Hein ir lietuvių diplomatu Žygimantu Pavilioniu. Jie pristatė 

Lietuvos-Vokietijos Forumo veiklos planą, nuveiktus darbus. Susitikime kalbėta apie dvišalius 

Lietuvos ir Vokietijos santykius, vykusius ir planuojamus renginius. 

Nuotr. M. D. Schmidt 

Vasario 26 d. mūsų gimnazijoje vyko antras renginys, 

skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Tądien bibliotekoje susirinko 

5-9 klasių mokiniai 

Renginio „Imkit mane ir skaitykit“ pradžioje lietuvių kalbos 

mokytoja Asta DÈlia perskaitė gilias devintoko Tomo 

Švabausko mintis apie gimtąją kalbą. Susirinkusieji taip pat 

galėjo išdėstyti savo nuomonę, ką jiems reiškia gimtoji kalba.Vėliau 

mokytoja Asta trumpai pristatė pirmąją lietuvišką 

knygą. Bibliotekos vedėja Raimunda Jankūnienė, kalbėdama 

apie skaitymo svarbą, pabrėžė, kad knyga gali tapti kiekvieno 

mokinio geriausiu draugu. Bene daugiausiai knygų perskaitęs 

aštuntokas Gintautas Guntulis pristatė tris E. M. Remarko knygas 

apie karo beprasmiškumą. Šio vokiečių autoriaus kūrinius 

Gintautas perskaitė lietuvių kalba. Bibliotekos vedėja Tomui ir 

Gintautui atsisveikindama padovanojo po dvi knygas. 

Renginiui pasibaigus, gimnazistai vis dar žvalgėsi po biblioteką, 

o kai kuriems skaitytojams tai buvo puiki galimybė pasiskolinti 

keletą naujų knygų. 

Nuotr. autorės 


SIELOVADA 

Kapelionas dr. Virginijus Grigutis 

„Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas) 

Vasario 19 dieną Vasario 16-osios Gimnazijoje lankėsi 

dr. Baerbel Kilian iš Lampertheimo. Ponia Kilian yra šeimos 

gydytoja ir dirba Manheimo kalėjime. Susitikime su 

viešnia dalyvavo 7a ir 9b klasių mokiniai. 

Kiekvienas susitikimas buvo pradėtas jaunimo pamėgtomis 

Taizé pamaldomis. Jas laikė gimnazijos kapelionas dr. Virginijus 

Grigutis drauge su evangelikų kunigu Reinhald Fuhr. 

Po trumpos dvasinio susikaupimo valandėlės ponia Kilian 

pasidalino savo ilgamete darbo su įkalintaisiais patirtimi. 

Gydytoja mielai atsakinėjo į mokinių užduodamus klausimus, 

kvietė atsisakyti vyraujančių stereotipų apie nuteistųjų 

gyvenimą anapus grotų ir pažvelgti į juos kaip mūsų 

visuomenes narius. Šie žmonės, pasak viešnios, nepaisant jų 

padarytų nusikaltimų, yra verti humaniško elgesio ir supratimo, 

mūsų maldų bei gerų darbų. Tai yra mūsų krikščioniška 

pareiga: „Buvau kalinys ir jūs mane aplankėte...“ (Mt 25,36 ). 

Nuoširdžiai dėkojame poniai Kilian už apsilankymą mūsų gimnazijoje 

ir nuoširdų pasidalijimą savo mintimis bei patirtimi. 

Nuotr. dr. Virginijaus Grigučio 

Nuotr. Rekolekcijos dalyviai 

Rekolekcijos 

Popiežius Pranciškus viešės Lietuvoje 

LRT.lt informacija 

Valstybiniu vizitu Popiežius Lietuvoje viešės šių metų 

rugsėjo 22–23 dienomis, penktadienį pranešė Vatikanas. 

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad popiežiaus vizitui 

valstybė yra pasiruošusi, o lėšas, skirtas pontifiko vizitui 

ir jo apsaugai užtikrinti, yra numačiusi dar priimant 2018 

metų biudžetą. 

Nuotr. Popiežius Pranciškus 

Nuotr. Sipa/Scanpix. 


ATRADIMAI 

UNIKALUS IR VIENINTELIS VOKIETIJOS LIETUVIŲ IR BEN- 

DRAUTORIŲ METRAŠTIS ŠVENČIA: 25-ERI GYVAVIMO METAI 

Evelina Kislych-Šochienė 

Ant kalno, tarp Bonos ir Bonos priemiesčio Bad Godesbergo įsikūrusioje 

Annabergo pilyje įvyko lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio 

„Annaberger Annalen“ (liet. Anabergo metraštis) šeštasis autorių ir 

skaitytojų susitikimas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos 

Norint įkurti kažką naujo, reikalingas jau gyvuojančio centro palaikymas. 

Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje tokiu centru 

tapo Baltų krikščionių studentų sąjunga (BKSS, toliau – Sąjunga), kuriai 

priklauso Annabergo rūmai Bonoje. Sąjunga sujungia visas tris baltų 

tautas, kurios ne tik užsiima įvairia veikla, bet ir plėtoja jų tautinį 

darbą. Tuomet lietuvių sekcijoje veikė lietuvių literatūros būrelis, kuris 

taip pat leido laikraštį „Anabergo lapelis“. Istoriškai Lietuvai tampant 

vis laisvesne, Sąjungos nariai jautė, jog reikia imtis naujos veiklos. 

Vokietijoje labai trūko informacijos apie Lietuvą, reikėjo iš naujo vokiečiams 

priminti buvusią plačią vokiečių ir lietuvių kaimynystę. Lietuva, 

tapusi laisva, dar pati neįstengė intensyviau brandinti naujus vokiečiųlietuvių 

santykius. Todėl 1992 m. Sąjungos lietuvių sekcija nutarė vietoj 

lietuviško leidinėlio pradėti leisti platesnės apimties vokišką metraštį, jį 

Nuotr. autorės | Anabergo pilis 

lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys 

– geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas siekiantiems labiau 

pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus. 

Redakcinę metraščio „Annaberger Annalen“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann, 

Annemarie Lepa, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė. 

Apie metraščio „Annaberger Annalen“ susikūrimą, leidybą ir ateities perspektyvas 

kalbiname A. Hermaną. 

„Annaberger Annalen“ – kasmet leidžiamas, lietuvių-vokiečių santykius, 

tautų istoriją, kultūras apžvelgiantis leidinys, kuris pirmą 

kartą pasirodė 1993-iaisiais metais. Nuo ko ir kaip kilo idėja leisti šį 

metraštį? Kas buvo šio leidinio sumanytojai, idėjos autoriai? 

pervadinant į „Annaberger Annalen“. Metraštis greitai prigijo, kasmet didėjo 

straipsnių apimtis ir gerėjo straipsnių kokybė. Iki 2002 m. metraščio 

reikalus tvarkė Arthur Hermann ir Annemarie Lepa, nuo 2003 m. redakciją 

papildė dr. Christina Nikolajew. Taip pat tais pačiais metais šalia BKSS nauju 

užsakovu tapo ir prie veiklos prisijungė Lietuvių kultūros institutas. Nuo 

2014 m. redakcijos gretas papildė iš Lietuvos į Vokietiją studijuoti atvykusi 

dr. Lina Pilypaitytė. Dabar leidėjai atitinka Vokietijos lietuvių bendruomenės 

sudėtį. Leidėjai, kurie yra ir redaktoriai, autoriai, vertėjai, lektoriai 

dirba be užmokesčio, visuomeniniais pagrindais, pajamos iš prenumeratorių 

padengia tik leidybos išlaidas (metraščio spausdinimą, platinimą). 

Kas yra pagrindiniai žurnalo straipsnių autoriai? Kas sudaro ir kaip 

susibūrė Jūsų redakcinė kolegija? 

Nuo pat pradžių leidėjai dėjo pastangas suburti kiek galima platesnį autorių 

ratą, pritraukiant ne tik vokiečių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius 

vokiečių-lietuvių santykius, bet ir iš Lietuvos ir Rytų Prūsijos kilusius žmones, 

kurie domisi Lietuva, jos istorija. Taip pat stengėmės įtraukti ir Lietuvos 

piliečius, kuriems rūpėjo ir buvo aktuali Vokietija. Iki šiol mūsų metraštyje 

buvo publikuojami 226-ių autorių darbai, kasmet sąrašą papildo naujos 

pavardės. Kai kurių autorių straipsniai spausdinami dažniau, kiti pasirodo 

po kurio laiko. Kalbant apie leidėjus, didesnių pasikeitimų nebuvo, tik šie- 


met mūsų vyriausia bendradarbė Annemarie 

Lepa atsisakė savo pareigų. Redakcijai 

tenka gana anksti apsispręsti dėl kito numerio 

temų, visą laiką atidžiai stebėti vokiečių-lietuvių 

santykių mokslinę produkciją, 

susirašinėti su autoriais ir institucijomis, 

įtraukiant autorius į svarbių temų gilinimąsi. 

Kokios pagrindinės temos dominuoja 

kiekviename iš numerių? 

Vieną tomą daugiausia sudaro 14-16 straipsnių 

įvairiomis temomis. Straipsniai būna 

vidutiniškai 25 puslapių apimties. Esame išleidę 

25 tomus su 302 straipsniais, visų tomų 

apimtis siekia daugiau nei 7 tūkst. puslapių. 

Aštuoni tomai skirti vienai, ypatingai temai. 

Esame paskelbę ir viešinę daugybę straipsnių 

apie Mažąją Lietuvą, kur ilgus šimtmečius 

artimai ir paraleliai vystėsi vokiečių ir lietuvių 

kultūros. Plačiau buvo analizuojama 

Klaipėdos krašto problematika ir Lietuvos 

vokiečių gyvenimas. Daugelis straipsnių tyrinėja 

vokiečių-lietuvių literatūrinius sąryšius, 

viešinta gausybė atsiminimų iš įvairių 

Lietuvos ir Vokietijos piliečių išgyvenimų. 

„Annaberger Annalen“ – leidinys vokiečiams 

ar ir lietuviams? Ar Jūsų leidinį 

prenumeruoja ir vokiškai kalbantys lietuviai? 

Kadangi žurnalas leidžiamas vokiečių kalba, 

dauguma skaitytojų yra vokiečiai. Apie 60 

procentų autorių yra vokiečių kilmės, nors 

paskutiniu laiku pamažu auga lietuvių autorių 

skaičius. Ilgą laiką metraštį nemokamai 

siuntėme į Lietuvą vokiškai skaitantiems 

žmonėms, bet pradėjus jį skelbti ir internete, 

dabar metraštį siunčiame tik keletui bibliotekų 

ir patiems autoriams. Mūsų metraštis yra 

laisvai prieinamas, adresu www.annaberger-annalen.de. 

Šiemet metraštis „Annaberger Annalen“ 

atšventė 25 metų jubiliejų. Kokiomis 

įžvalgomis, ateities planais galėtumėte 

pasidalinti? 

25-eri metai žurnalui, kuris gyvuoja ir išsilaiko 

be tiesioginės Vokietijos ir Lietuvos 

finansinės paramos, yra nepaprastai ilgas 

laikotarpis. Deja, bet metraščio ateitis tiesiogiai 

priklauso nuo leidėjų užsidegimo, 

kantrybės ir sveikatos. Leidėjų kaita didėja, 

rasti naujų darbuotojų išties yra labai sunku. 

Todėl žurnalas išsilaiko nuo vieno numerio 

iki kito. Tikiu, kad situacija pagerėtų, 

jei leidybą kada nors perimtų valstybinis 

institutas Lietuvoje, kuris sugebėtų apmokėti 

redaktoriaus, autorių, leidybos išlaidas. 

Šiuo metu darbuotojams yra nepaprastai 

svarbu jausti, kad jų įdedamas darbas 

yra reikalingas, o metraštis – skaitomas. 

Nuotr. autorės | Minėjime dalyvavo LR Ambasadorius Vokietijoje Jonas Darius Šemaška 

Kaip vertinate š. m. kovo 3-5 dienomis įvykusį minėjimą? Kaip yra žinoma, susitikime dalyvavo ir 

LR ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, pirmą kartą prisijungė ir leidiniu susidomėję lietuviai, 

vokiečiai. Kokios temos buvo nagrinėjamos? Ar jaučiatės reikalingi? 

Maždaug kas trejus metus redakcija organizuoja autorių ir skaitytojų susitikimus, suvažiavimus, taip sudarant 

galimybę tarpusavio pažinčiai, pokalbiams. Kadangi turime ypatingą progą, šiais metais norėjome atšvęsti jubiliejų 

ir į svečius, į Annabergo pilį, pasikvietėme LR ambasadorių Vokietijoje, lietuvių bendruomenes bei mūsų 

žurnalo užsakovų – BKSS ir Lietuvos kultūros instituto vadovybes. Vykusio suvažiavimo metu daug laiko buvo 

skirta diskusijoms. Dar praėjusiame, 2015 metais vykusiame suvažiavime buvome nusprendę ateityje leisti tik 

elektroninį Anabergo metraščio variantą, tačiau šįkart dalyviai pageidavo ir norėjo neprarasti galimybės įsigyti 

spausdintą variantą. Redakcija ir dalyviai džiaugėsi ambasadoriaus apsilankymu ir jo asmeniniu susidomėjimu 

mūsų žurnalu. Malonu buvo išgirsti, jog metraštis išties svarbus plėtojant vokiečių ir lietuvių santykius. 

Kur ir kaip galima įsigyti, užsiprenumeruoti Jūsų leidinį? 

Metraštis lengvai prieinamas internete, kur galima perskaityti ir atsispausdinti visus išleistus numerius bei 

straipsnius. Pageidaujantys įsigyti iki šiol išleistus spausdintus numerius gali kreiptis į Arthur Hermann, 

C. M. v. Weber-Str. 14, 69245 Bammental (elektroninio pašto adresas arthur@jhermann.de). Iki šiol naujieji 

emigrantai iš Lietuvos gana vangiai domėjosi mūsų leidiniu. Tikimės, kad laikui bėgant tai pasikeis, 

juk kiekvienas asmuo iš Lietuvos yra mažas savo krašto ambasadorius. Mums labai trūksta gabių vertėjų, 

kurie galėtų mums dažniau pagelbėti, skelbiant rašytus arba publikuotus straipsnius ir Lietuvoje. 


Nuotr. autorės | Metraščio „Annaberger Annalen“ redakcija sveikinama 25-mečio proga 


© www.elinas-design.de 


Čia galėtų būti ir Jūsų reklama 

Kreipkites adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org 


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post 

Nuotr. Dailininko Tomo Jovaišos, Hamburgas 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. KOVAS, NR. 3/569

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?