Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

Pavasario koncertų meniu bliuzo gurmanams 

Kenny Neal Sugar Blue 

Žymus modernaus gimtosios Luizianos swamp-bliuzo (liet. pelkių 

bliuzas) meistras, multiinstrumentalistas Kenny Neal – ypatingas bliuzistas. 

Užaugęs muzikantų šeimoje, ėmęs groti dar vaikystėje ir laimėjęs gausybę 

muzikinių apdovanojimų, Kenny Neal 2004 m. pasitraukė iš bliuzo scenos. 

Per 11 mėnesių jis neteko keturių artimųjų ir pats tapo sunkios ligos 

taikiniu. Tačiau 2008-aisiais jis sugrįžo su nauju albumu, nauja patirtimi 

ir dar daugiau išminties. Pozityvi ir jaudinančiai meistriškai atliekama jo 

muzika visam pasauliui įrodo, kad nieko nėra neįmanoma saulėtų Luizianos 

pelkių bliuzistui ir gyvenimo džiaugsmas grįžta. 

Balandžio 12 d., „REVAL HOTEL NERIS“, Kaunas, K. Donelaičio g. 27 

Balandžio 13 d., klube „RAMYBĖ“, Palanga, Vytauto g. 35 

Grammy apdovanojimo laureatas, lūpinės armonikėlės virtuozas 

Sugar Blue visą savo talentą suaudžia fantastiškame, išskirtiniame 

stiliuje, kuris, būdamas techniškai tobulu nepraranda gilaus 

jausmingumo. Šį muzikantą galima išgirsti Rolling Stones albumuose 

„Emotional Rescue“ ir „Tattoo You“. Jam buvo pasiūlyta tapti šios 

grupės nariu, tačiau Sugar Blue jo atsisakė ir nusekė savo svajonę – 

grįžti į JAV ir groti su garsiausiais bliuzo meistrais. „Geros muzikos 

klubo“ klausytojų pageidavimu šį muzikantą į Lietuvą pakvietėme jau 

antrą kartą. 

Gegužės 21 d., „REVAL HOTEL NERIS“, Kaunas, K. Donelaičio g. 27 

Gegužės 22 d., klube „RAMYBĖ“, Palanga, Vytauto g. 35 

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai 

www.gmklubas.lt

lietuvos NacioNaliNis Dramos teatras 

DiDžioji salė 

2010-05-12 18:00 Trukmė: 2 val. 

A. Schnitzleris „10 dialogų apie meilę“ 

Rež. Yana ROSS 

2010-05-13 18:00 Trukmė: 2 val. 30 min. 

Moliere. „ŠYKŠTUOLIS“ 

Rež. Irena BUČIENĖ 

2010-05-14 18:00 Trukmė: 1 val. 30 min. 

„DIENOS IR DAINOS“ 

Rež. Rimas MORKŪNAS 

2010-05-15 18:00 Trukmė: 3 val. 30 min. 

Miroslav Krleža. „ELITAS (PONAI GLEMBAJAI)“ 

Rež. Ivica BULJAN (Kroatija) 

2010-05-16 12:00 

Kornejaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“ 

Rež. Evaldas JARAS 

2010-05-20 18:00 Trukmė: 2 val. 30 min. 

Thomas Bernhard „PASAULIO GERINTOJAS“ 

Rež. Valentinas MASALSKIS 

2010-05-21 18:00 Trukmė: 2 val. 50 min. 

Fiodor Dostojevskij. „STEPANČIKOVO DVARAS“ 

Rež. Jonas VAITKUS 

2010-05-22 18:00 Trukmė: 2 val. 30 min. 

D. Wasermano, J. Dariono, M. Leigho miuziklas 

„ŽMOGUS IŠ LA MANČOS“ 

Rež. Adolfas VEČERSKIS 

2010-05-23 12:00 Trukmė: 1 val. 45 min. 

Jevgenii Švarc. „RAUDONKEPURĖ“ (Vaikams) 

Rež. Evaldas JARAS 

2010-05-26 18:00 Trukmė: 2 val. 

A. Schnitzleris „10 dialogų apie meilę“ 


2010-05-27 18:00 Trukmė: 2 val. 15 min. 

Borisas Dauguvietis. „ŽALDOKYNĖ“ 

Rež. Kazimiera KYMANTAITĖ 

2010-05-28 18:00 Trukmė: 2 val. 10 min. 

Ray Cooney. „MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ“ 

Rež. Adolfas VEČERSKIS 

GeGužės 

mėNesio 

repertuaras 

mažoji salė 

2010-05-11 18:00 Trukmė: 2 val. 30 min. 

Romualdas Granauskas. „DUBURYS“ 

Rež. Sigitas RAČKYS 

2010-05-12 18:00 Trukmė: 1 val. 10 min. 

A. Maleszka „Jasekas“ Premjera ! 


2010-05-13 18:00 Trukmė: 1 val. 40 min. 

Ingmar Villqist. „HELVERIO NAKTIS“ 


2010-05-14 19:00 Trukmė: 1 val. 30 min. 

A. Baricco „Šilkas“ (pagal A.Baricco romaną) 

Rež. Birutė MARCINKEVIČIŪTĖ (Mar) 

2010-05-15 16:00 Trukmė: 1 val. 30 min. 

Ema Ashley Ema Ashley „Gaidukas“ 

Rež. Jurijus SMORIGINAS 

2010-05-16 16:00 Trukmė: 2 val. 30 min. 

Lukas Bärfuss. „SEKSUALINĖS MŪSŲ TĖVŲ 

NEUROZĖS“ 

Rež. Ramunė KUDZMANAITĖ 

2010-05-18 18:00 Trukmė: 1 val. 10 min. 

Improvizacijų reviu Baronienės gimtadienio puota 

Rež. Regina Jurkonienė 

2010-05-19 18:00 Trukmė: 1 val. 

Fiodor Dostojevskij. „NUOLANKIOJI“ 


2010-05-20 18:00 

Jevgenij Griškovec ir Ana Dubrovskaja PLANETA 

Rež. Algirdas DAINAVIČIUS 

2010-05-22 16:00 

Muzikinis spektaklis „DIEVO ŽMOGAUS ISTORIJA“ 

Premjera ! 

2010-05-23 16:00 

Henrik Ibsen MEISTRAS SOLNESAS 


2010-05-25 18:00 Trukmė: 1 val. 20 min. 

Sławomiro Mrożeko „Našlės“ 

Rež. Sigitas RAČKYS 

2010-05-26 18:00 Trukmė: 1 val. 

Marie-France Marsot Marie-France Marsot. „LAUKIM 

SKAMBUČIO“ 


2010-05-27 18:00 Trukmė: 1 val. 40 min. 

Antanas Škėma „Saulėtos dienos“ (pagal Antano 

Škėmos apysaką) 

Rež. Ramunė KUDZMANAITĖ

6 psl. 

April-May / 

Balandis-Gegužė 2010 

(No. 121) 

Editorial office 

Krokuvos g. 11-2, 09314 Vilnius, Lithuania 

El. p. redakcija@verslas.org 

Editor-in-Chief 

Rimantas Šlajus (+370 674 26 101) 

Executive Editor 

Rima Šereikienė (+370 612 67 134) 

Commerce Director 

Rasa Ona Lukošiūnienė (+370 673 39 856) 

Editor 

Giedrius Kalninis 

Designer 

Laura Masiulytė (+370 671 68480) 

Photo by 

Darius Juozapavičius, Antanas Andrijonas 

Cover by 

46 psl. 

Antanas Andrijonas 

8 psl. 

15 psl. 

39 psl. 

53 psl. 

CONTENTS 

LITHUANIAN HIGHLIGHTS 

Financial Crisis and its Result 

BUSINESS TOPICALITIES 

The Start of Solar Exegetics’ Industry is Declared in Lithuania 

Kaunas Santaka Valley Starts the First Workings’ Project 

The Spread of Science and Innovative Practice in Country’s Farms Gets Even 

Bigger Possibilities 

OPINION 

Forests and the Crossroad of Their Management 

INNOVATION 

ITS Development Policy And Future Agenda 

BUSINESS&PERSONALITY 

What Kind of Mentality Does State and Business Need? 

AGRICULTURE 

Agrobalt is Coming to Vilnius 

FORESTRy 

What Prevents the Greenness of the Forests of Kaišiadorys Forest Directorate 

From Growing Wider? 

Why it is Easier to Breathe in Suvalkija 

BOTANY 

Genetic Resources of Plants in Vilnius University for the Future of Lithuania 

and Europe 

CONSTRUCTION 

Main Structural Component of Alytus Ferroconcrete Products 

EXHIBITIONS 

2010: years of Presenting Business 

Expocenter of Ukraine National Complex Exhibitions 2010 

ART MARKET 

Fragile Art of Glass 

The Strokes Characterized by Miracle 

Modern Sculptures of Traditional Lithuanian Art 

6 

8 

12 

15 

19 

24 

28 

36 

40 

44 

48

Povilas Sigitas Krivickas 

6 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review SVARBIAUSI ĮVYKIAI 

Finansų krizė ir jos padariniai 

2007 metais kilusi globali 

ekonomikos ir finansų krizė 

dar vis tęsiasi, nors ir silpsta. 

Ji prasidėjo nuo JAV, kai 

buvo paleista, lyg džinas iš 

butelio, pernelyg lengvai 

teikiamų paskolų karuselė, o 

bankų valdytojai neatsakingai 

išsikėlė savo atlyginimus ir 

įvairias premijines išmokas. 

Nepamatuotų kreditų 

nekilnojamojo turto rinkoje ir 

besaikio bankininkų godumo 

burbulas turėjo vieną kartą 

sprogti, iki pamatų sukrėsdamas 

finansų rinkas panašiai, kaip 

žemės drebėjimai tiesiogine prasme nusiaubė Haitį ir Čilę. 

Vienas žymiausių pasaulyje ekspertų, buvęs Jungtinių 

Valstijų centrinio banko vadovas Alanas Greenspanas pripažino 

finansų priežiūros institucijų klaidas, sukėlusias pasaulinę 

kreditavimo krizę, Tačiau jis atmetė teiginius, esą ekonomikos 

nuosmukis susijęs vien su mažomis JAV federalinio atsargų 

banko palūkanų normomis. Taip rašo The Wall Street Journal, 

remdamasis A. Greenspano ataskaita, kurią jis pristatė institute 

Brookings. A. Greenspanas visgi pripažino, kad jo vadovauta 

institucija rimtai neįvertino rizikų, susikaupusių hipotekos 

rinkoje per pastarąjį dešimtmetį. Finansų priežiūros tarnybos 

turėjo išreikalauti, kad bankai išlaikytų daugiau kapitalo. 

A. Greenspanas taip pat pastebėjo, kad užkirsti kelią 

krizei vargu ar buvo įmanoma. Jo nuomone, pernelyg ilgas 

ekonomikos klestėjimas, taip pat įprotis neadekvačiai naudoti 

skolintas lėšas neišvengiamai turėjo baigtis tokiais rezultatais. 

Dėl krizės bankrutavo, buvo perimta ar nacionalizuota daugelis 

stambiausių JAV ir Europos finansų institucijų. Krizė sukėlė 

didžiausią JAV bendrojo vidaus produkto nuosmukį nuo 

Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat nedarbo padidėjimą iki 

aukščiausio lygio per 30 metų. 

Krizė neaplenkė ir Lietuvos. 2008 metų gruodį pradėjusiai 

darbą naujajai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei iškilo išties 

sunkus uždavinys – apsaugoti nuo griūties šalies finansų 

sistemą ir pačią valstybę. Todėl buvo imtasi itin griežtos finansų 

valdymo politikos didinant įvairius mokesčius (pirmiausia – 

PVM), mažinant socialines išmokas. Tačiau nebuvo ryžtingai 

imtasi verslo skatinimo (ypač smukaus ir vidutinio sektoriuose), 

kad būtų išlaikyta kiek galima daugiau darbo vietų, nekalbant 

jau apie naujų kūrimą. Nedarbas perkopė 14 proc. ribą, tai yra 

apėmė per 300 tūkst. darbingų šalies gyventoj 

Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono šalyse itin skaudžiai krizę 

pajuto tie žmonės, kurie savo santaupas investavo tiesiogiai 

į akcijas arba tai darė per investicinius, pensijų fondus. Kita 

vertus, kredito krizė netiesiogiai palietė kiekvieną žmogų, nes 

riboja jo galimybes skolintis, vartoti, investuoti, kurti verslą, 

gauti didesnes pajamas bei kelti savo gerovę. Pasitikėjimo 

mažėjimas finansų sektoriuje psichologiškai neigiamai veikia 

ir bankų indėlininkus. 

Lietuvos bankams pasaulinė finansų krizė daro netiesioginę 

įtaką, kuri juntama per kylančią užsienio finansinių išteklių kainą 

bei mažėjančius įplaukų srautus iš tarptautinių finansų rinkų. 

Brangstančios paskolos ir mažėjantis kredito prieinamumas 

užsienio rinkose riboja bankų galimybes palankiomis sąlygomis 

skolinti lėšas verslo atstovams ir gyventojams. Dėl kylančių 

palūkanų normų gali prastėti bankų paskolų portfelio kokybė, o 

mažėjančios kreditavimo apimtys lėtina pelno augimo tempus 

Finansų analitikai teigia, kad situacijos pagerėjimas Lietuvos ir 

kitų Baltijos šalių kredito rinkoje labai priklauso ne tik nuo krizės 

pabaigos pasaulio tarpbankinėje erdvėje. Svarbu, kad atsigautų ir 

toliau augtų regiono ekonomika, o kartu vyktų teigiami palūkanų 

normų pokyčiai euro zonoje. Akivaizdu, kad vadinamąjį ūkio 

perkaitimą lėmė ne produktyvumu, o paskolomis skatintas 

augimas. Susidarė pavojingas ekonominis disbalansas - būsto 

kainų burbulas, didelė infliacija, augantis einamosios sąskaitos 

ir biudžeto deficitas. Turint galvoje ir gana ribotas priemones 

opioms problemoms spręsti, situacija mūsų šalyje gali pradėti 

taisytis ne anksčiau kaip 2010 metų antroje pusėje. 

Vis dėlto reikia pasakyti, kad įtemptu krizės laikotarpiu 

Lietuvos bankų finansinė situacija išliko pakankamai stabili ir 

tokia turėtų būti ateityje. Tai laiduoja tvirtas finansinis užnugaris 

iš motininių užsienio (pirmiausia – Skandinavijos šalių) finansų 

įstaigų, gana griežta priežiūra bei konservatyvus rizikos valdymas. 

Stabilią finansinę bankų situaciją bei likvidumą ateityje užtikrins 

ir didelė jų kapitalo bazė, indėlių draudimas, kuris išlieka 

pakankamas pasitikėjimui garantuoti. 

Mūsų bankai neturėjo nuostolių dėl blogų JAV būsto paskolų, 

o juos kontroliuojančios finansinės institucijos yra palyginti mažai 

investavusios į bankrutavusius užsienio bankus, todėl patyrė tik 

labai nežymių nuostolių. Prie stabilumo prisideda ir tai, kad tik 

maža Lietuvos bankų pajamų dalis susijusi su investicijomis 

į vertybinius popierius. Kita vertus, palyginti daug pajamų 

gaunama iš kitų finansinio tarpininkavimo paslaugų, kurios yra 

gana atsparios negatyviems verslo ciklo pokyčiams. Bendras 

mūsų bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis šiuo metu 

siekia apie 12 proc. (minimalus reikalaujamas yra 8 proc.) ir jį 

dar labiau turėtų padidinti į nuosavybę įskaičiuojamas didžiulis 

ankstesniais metais uždirbtas pelnas. 

Tam, kad situacija pasitaisytų pasauliniu mastu, reikia sulaukti 

JAV būsto rinkos atsigavimo. O kad taip atsitiktų, visų pirma turi 

pagerėti namų ūkių lūkesčiai, kreditavimo sąlygos, radikaliai 

sumažinta susikaupusi perteklinė būsto pasiūla (juk taip yra ir 

Lietuvoje). 

Be abejonės, nelengva bus atsikratyti ir kai kurių neigiamų 

krizės padarinių. Pavyzdžiui, normaliu tapo valdžios kišimasis į 

rinką, taip iškreipiant natūralų jos segmentų santykį. Neigiamas 

aspektas yra mažėjanti konkurencija bankų sektoriuje, moralinės 

atsakomybės nepaisymas, kuris ateityje gali vėl skatinti bankų 

riziką. Todėl labai svarbu, kad bankai ir priežiūros institucijos 

ribotų galimybes susiformuoti naujiems kainų burbulams. Kita 

vertus, pernelyg griežtinant bankų priežiūrą, galima dirbtinai 

iškreipti rinką, sumenkinti jos lankstumą ir efektyvumą. 

Gera žinia yra ta, kad mūsų šaliai pavyko atlaikyti krizės 

išbandymus. Europos valstybių vadovų susitikime Briuselyje 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė: „Graikijai atėjo 

sunkmetis, kurį atlaikė Latvija, Estija ir labai garbingai atlaikė 

Lietuva. Tapdama euro zonos šalimi Graikija, prisiėmė didžiulius 

įsipareigojimus vykdyti atsakingą fiskalinę ir monetarinę politiką. 

Papuolusi į didelę ekonominę bėdą šalis privalo priimti atsakingus, 

ne populistinius finansinius sprendimus, sutelktai ieškoti išeičių 

ir tik tuomet tikėtis kitų šalių pagalbos”. Kaip buvusi Lietuvos 

finansų ministrė ir Europos komisijos komisarė finansų ir biudžeto 

reikalams, ponia D. Grybauskaitė puikiai išmano šią sritį. Todėl 

kitų žemyno šalių vadovai pritaria jos mintims, jog labai svarbu 

pašalinti kliūtis ekonomikos augimui, kurių viena svarbiausių 

- energetikos rinkos fragmentacija Europos Sąjungoje. Pasak 

valstybės vadovės, Lietuvai taip pat aktuali skurdo problema, 

kurią būtina spręsti kuriant naujas darbo vietas.

LITHUANIAN HIGHLIGHTS 

Financial Crisis and its Result 

By Povilas Sigitas Krivickas 

Global economical and financial crisis, which broke in 2007, 

still continues, yet declines. It has started in the USA, when a 

carousel of inordinately easily given credits was released as 

a genie from a bottle and bank managers irresponsibly raised 

their salaries and various premium payouts. The bubble of 

ungrounded credits in real estate market and excessive bankers’ 

rapacity had to explode one day and to shake financial market 

from the base, as earthquakes did to Haiti and Chile. 

One of the most famous experts in the world, former 

manager of the US central bank, Alan Greenspan has admitted 

the mistakes of financial support institutions, which caused the 

global credit crunch. However, he has rejected the propositions 

that economical decline is related only to low norms of the 

USA Federal Reserve Bank interest. This is what the Wall 

Street Journal publishes with reference to the A. Greenspan’s 

report, which he has presented in Brookings Institute. Though 

Greenspan has admitted that the institution he managed had 

not properly evaluated the risk, emerging in the hypothec 

market during the latter decade. Financial support institutions 

had to demand the banks to keep higher funds. A. Greenspan 

had also noticed that it was barely possible to preempt the 

crisis. In his opinion, a way too long economical prosperity 

and a habit to use loaned money in an inadequate way was 

bound to end like this. Due to the crisis, many biggest USA 

and Europe’s financial institutions went bankrupt, were taken 

or nationalized. Crisis has resulted in the highest decline of the 

USA Gross Domestic Product since World War 2, as well as 

the increase of unemployment to the highest level in 30 years. 

The crisis has not passed Lithuania neither. New Government 

of Andrius Kubilius, which started its work in December 2008, 

had faced a really heavy task – to protect the country’s financial 

system and the country itself from collapsing. Exceptionally 

strict financial management politics has been started – various 

taxes have been increased (firstly the VAT), social benefits have 

been lowered. However, no measures have been employed to 

promote business (especially in minor and average sectors) so 

as to sustain as much as possible workplaces and to establish 

new ones. Unemployment have outreached 14 percent limit, 

influencing over 300 thousand of employable citizens. 

In Lithuania and other Baltic countries crisis have touched 

really harshly those people, who invested their savings to 

the stocks directly or through investment and pension funds. 

On the other hand, credit crunch has indirectly touched each 

and every person, because it has limited the ability to borrow, 

consume, invest, create business, get higher income and 

improve own welfare. Decreasing level of trust in financial 

sector psychologically affects bank depositors too. 

Global financial crisis affects Lithuanian banks indirectly; 

it is felt through growing prices of foreign financial resources 

and decreasing flows of income from international financial 

markets. The growing prices of loans and weak accessibility to 

credits in foreign markets limit bank ability to borrow money 

to businessmen and citizens under good conditions. Due to 

increasing interest norms, the quality of bank loan portfolio 

may decline, and decreasing credit amounts may slow down 

the rate of beneficial growth. 

Finance analysts propose that improvement of the situation 

in Lithuanian and the Baltic States credit market highly depends 

not only on the end of the crisis in the global inter-bank sphere. 

It is important that region economics recovers and grows 

together with the positive changes of interest norms in the Euro 

Lithuanian Economic Review 

BUSINESS&EXHIBITIONS 

zone. It is obvious that the so-called economy overheat was 

determined not by productivity but by loan-influenced growth. 

Dangerous economical misbalance has formed: bubble of real 

estate prices, huge inflation, growing deficit of current account 

and budget. Having in mind quite limited means for solving 

sore problems, situation in our country may start to get better 

no earlier than in the second half of 2010. 

However, it is necessary to say that during tense period of 

crisis, Lithuanian financial bank situation remained quite stable 

and should stay so in the future. It was guaranteed by strong 

financial reverse from the superior foreign financial institutions 

(firstly in Scandinavian countries), quite strict control and 

conservative risk management. Stable financial bank situation 

and liquidity ratio in the future should be assured by their huge 

fund base, deposit insurance, which remains satisfactory to 

guarantee. 

Our banks faced no loss due to the bad USA real estate loans, 

while the controlling financial institutions had comparably little 

invested into the bankrupted foreign banks, so it faced only 

really small losses. The stability is also secured by the fact that 

only a small part of the Lithuanian bank income is related to the 

investments into stocks. On the other hand, comparably huge 

income is acquired from other financial corporation services, 

which are quite resistant to negative changes of business 

cycle. General rate of our bank system fund sufficiency at 

the moment reaches about 12 percent (required minimum is 

8 percent) and it should expand even more by huge benefits of 

last year, which is counted to the ownership. 

In order to remedy the situation at the world level, it 

is necessary to wait for the recovery of the USA real estate 

market. For this to happen, at first home economic expectations, 

lending conditions should improve; excess real estate supply 

(as it is in Lithuania) should be radically decreased. 

There are no doubts that it will not be easy to get rid of 

some negative crisis results. For instance, governmental 

intrusion into the market has become normal, distorting the 

natural relations between its segments. Negative aspect is 

the decreasing competition in bank sector, defiance of moral 

responsibility, which may initiate bank risks in the future again. 

So it is very important that banks and support institutions 

limit the possibilities of forming new price bubbles. On the 

other hand, it is possible to artificially distort the market and 

to degrade its flexibility and effectiveness by tightening bank 

control. 

The good news is that our country has succeeded in standing 

against the challenges of the crisis. Lithuanian president Dalia 

Grybauskaitė during the European State leaders’ meeting 

in Brussels has stated: “Greece is facing hard times, which 

Latvia, Estonia and Lithuania have worthily sustained. 

Becoming a member of the Euro zone, Greece has taken great 

responsibilities to perform the responsible fiscal and monetary 

politics. The country in great economical trouble must make 

responsible, rather than populist, financial decisions, must 

raptly search for ways and only then expect for the help from 

other countries. As a former Lithuanian Minister of Finance 

and the commissioner of European Committee for Financial 

and Fund Matters, Ms. D. Grybauskaitė knows this field very 

well. That is why leaders of the countries of other continents 

agree with her opinion that it is very important to eliminate 

obstructions for economical growth, one of the most important 

being the fragmentation of energetic market in the European 

Union. According to the country leader, poverty problem is 

also a sore to Lithuania and it must be solved by creating new 

working places. 

7

8 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Revieww VERSLO AKTUALIJOS 

Lietuvoje skelbiamas 

saulės energetikos pramonės startas 

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės, 

susijungusios į Fotoelektros technologijų 

ir verslo asociaciją, ketina pasinaudoti 

unikalia padėtimi pasaulinėje rinkoje ir pradėti vystyti 

itin perspektyvią Fotoelektros technologijų – saulės 

energetikos gaminių pramonės šaką. 

Šiuo metu net 5 įmonės Lietuvoje ruošiasi pradėti 

gaminti saulės elementus. Fotoelektros technologijų 

ir verslo asociaciją sudaro bendrovės „Precizika- 

MET SC“, „Precizika Metrology“, „Modernios 

E-Technologijos“, „ViaSolis“, „BOD Group“, „Baltic 

Solar Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „Saulės 

energija“, „Šiaurės miestelis“, VšĮ „Perspektyvių 

technologijų taikymo institutas“, „Europarama“, 

„Telebaltikos eksportas ir importas“ ir kt. 

„Šios investicijos – tai pradžia viso sektoriaus, kuris, 

tikiuosi, išaugs į rimtą industriją, Lietuvos augimo 

ramstį. Yra paskaičiuota, kad pridėtinės vertės švariųjų 

technologijų sektoriuje yra sukuriama 7 kartus daugiau, 

negu tradicinėje pramonėje. Viliuosi, 

kad ši investicija taps puikiu pavyzdžiu, 

kaip aukštosios technologijos tampa 

Lietuvos pramonės kasdienybe“, – 

saulės energetikos pramonės pristatyme 

sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. 

Asociacijos prezidento prof. 

Ramučio Simo Petrikio teigimu, 

pasaulio mokslininkai ištyrė, jog 

saulės energetikos technologijos 

bus sparčiausiai besivystanti sritis 

artimiausius 20 m. ir tos šalys, kurios 

pasinaudos galimybe ir pradės laiku 

gaminti saulės elementus ir saulės 

modulius, gaus progą įžengti į didžiulį 

potencialą turinčias rinkas, eksportuoti 

savo gaminius ir tapti neatsiejama 

pasaulinės saulės energetikos pramonės 

dalimi. 

Šiandien įmonė „Precizika-MET 

SC“ atidaro pirmąją saulės elementų 

gamyklą Lietuvoje. Šalia atidaromo cecho dar šiais 

metais planuojama pradėti įrenginėti saulės modulių 

gamybos liniją. Įmonės planuose numatyta žymiai 

išplėsti saulės elementų ir modulių gamybą ir pasaulio 

rinkoms kasmet pateikti saulės elementų, kurių bendra 

galia sieks iki 100 MW. 

Kartu su „Precizika-MET SC“ ir kitos Lietuvos 

bendrovės – „Via Solis“, „BOD Group“, „Baltic Solar 

Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „MG AB Precizika“ 

bei „TB eksportas importas“ – jau yra parengusios 

projektus gamybinių linijų atsiradimui ir artimiausiu 

metu planuoja diegti silicio, saulės elementų ir saulės 

modulių gamybos linijas. 

Visų šių įmonių planai siejami su atsiveriančiomis 

eksporto rinkomis. Investicijos į naujos pramonės 

šakos atsiradimą 2010–2012 m. sieks 150–200 mln. 

Lt. Šios krypties atsiradimą palaiko Vyriausybė, 

verslininkai investuoja padedami Europos Sąjungos 

fondų. Prognozuojama, kad fotoelektros technologijų 

klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje 2016–2018 m. 

pasieks 1,6 mlrd. Lt. 

„Fotoelektros technologijų klasteris yra numatęs 

esminį proveržį aukštųjų technologijų srityje – saulės 

elementų, jų modulių ir silicio gamybos sektoriaus 

sukūrimą Lietuvoje. 

Jau per artimiausius metus silicio saulės elementų 

modulių gamyba šalyje ne tik padės tenkinti pasaulinės 

saulės energetikos 

poreikius, bet ir 

kurs naujas darbo 

vietas bei skatins 

technologinę pažangą 

Lietuvoje. Šios naujos 

pramonės šakos 

įmonių asociacija 

ženkliai prisidės 

prie šalies eksporto 

augimo. Planuojama, 

kad iki 2016–2018 

m. bus sukurta 500 

naujų darbo vietų, 

investuota iki 200 

mln. Lt, o Lietuvos 

eksporto portfelyje 

šios šakos dalis 

sudarys 1,5 mlrd. Lt. 

Šiandien pasaulyje 

didžiausios silicio 

saulės elementus naudojančios saulės elektrinės šiuo 

metu veikia JAV bei Ispanijoje, tačiau jau dabar yra 

paskelbta apie keliolika kartų jų pajėgumus viršijančius 

projektus Kinijoje Vidinės Mongolijos stepėse bei 

Indijoje, Gudžarato valstijoje. Eksporto plėtra naujųjų 

technologijų srityje – tai receptas, kurį siūlo saulės 

energetikai skirtų elementų ir modulių pramonės 

iniciatoriai Lietuvoje.


Lithuanian higher technologies companies, 

joined into Photo Electricity Technologies and 

Business Association, are planning to use a 

unique condition in world market and start to develop 

Photo electricity technologies, which are especially 

perspective – solar energetics products industry branch. 

Currently, even 5 companies in Lithuania are planning to 

produce solar elements. 

Photo Electricity and Business Association consists 

of such companies: “Precizika-MET SC“, “Precizika 

Metrology“, “Modernios E-Technologijos“, “ViaSolis“, 

“BOD Group“, “Baltic Solar Energy“, “Baltic Solar 

Solutions“, “Saulės energija“, “Šiaurės miestelis“, 

PI “Perspektyvių technologijų taikymo institutas“, 

“Europarama“, “Telebaltikos eksportas ir importas“ and 

others. 

“These investments – the beginning of all sectors, 

which, I believe, will grow to serious industry, the prop of 

Lithuania’s growth. It is counted that in the sector of value 

added clean technologies there are created 7 times more 

than in traditional industry. I hope that this investment 

will become a great example how higher technologies 

become a trivial round of Lithuanian industry”, - said 

Dainius Kreivys, minister of economy. 

According to Prof. Ramutis Petrikis, president of 

association, world’s scientists have investigated that solar 

energetics technologies will be the very fast developing 

sphere in the nearest 20 years and those countries, which 

will use the possibility and start to produce solar elements 

and solar modules in time, will get the ability to enter 

the markets, having big potential, export their products 

and become an integral part of world solar energetics 

industry. 

Today, the company “Precizika-MET SC“ opens the 

first solar elements’ factory in Lithuania. This year it is 

planned to start equipping solar modules production line 

next to the opening workshop. The company has foreseen 

to largely expand the production of solar elements and 

modules and to supply solar elements of up to 100 MW 

power to world markets. 

Together with “Precizika-MET SC“, other Lithuanian 

companies – “Via Solis“, “BOD Group“, “Baltic Solar 

Energy“, “Baltic Solar Solutions“, “MG AB Precizika“ 



The Start of Solar Exegetics’ Industry is Declared in Lithuania 

and “TB eksportas importas“ – have already prepared 

the projects for the coming of production lines and are 

planning to instil the production lines of silicon, solar 

elements and solar modules. 

The plans of all these companies are related with the 

opening export markets. In 2010-2012, the investments 

in the rise of the new industry branch will reach 150- 

200 million Litas. The Government maintains the rise 

of this direction and businessmen invest with the help of 

European Union funds. It is predicted that in 2016-2018, 

the turnover of photo electricity technologies’ cluster will 

reach 1,6 milliard Litas in Lithuania. 

“The cluster of photo electricity technologies has 

foreseen the substantial outbreak in the sphere of higher 

technologies – the establishment of production sector of 

solar elements, their modules and silicon in Lithuania. 

The potential of scientists, famous electronics specialists, 

initiatives of private science and obvious interest of 

business to develop this branch, based on their investments 

in this new industry branch condition the success. In order 

to entrench this perspective in Lithuania, we have joined 

into the association of solar energy technologies and 

business companies,” – states Prof. Algirdas Galdikas, the 

representative of photo electricity technologies cluster. 

During the next year, the production of silicon solar 

elements modules in the country will not only help to 

meet the requirements of world solar energetics, but to 

create new work places and to prompt technological 

progress in Lithuania as well. Companies’ association of 

this new industry branch will vastly promote the increase 

of country’s export. 

It is planned that till 2016-2018, there would be created 

500 new work places, invested up to 200 million Litas, 

and the part of this branch in Lithuania’s export portfolio 

will make 1,5 milliard Litas. 

Today, the biggest solar power-stations, using silicon 

solar elements, work in USA and Spain, but there are 

already announced about the projects in China, Inner 

Mongol steppes and India, Gujarat state, which exceed 

their power several times. The development of export 

in the sphere of new technologies – recipe, offered 

by initiators of elements and modules, used for solar 

energetic, industry in Lithuania.

10 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review VERSLO AKTUALIJOS 

Kauno „Santakos“ slėnis pradeda pirmąjį darbų projektą 

Kauno technologijos universitete buvo 

iškilmingai pasirašyta sutartis dėl integruoto 

mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santaka“ 

pirmojo investicinio projekto finansavimo. Vykdant 

šį projektą Kaune, KTU studentų miestelyje, slėnio 

„Santaka“ teritorijoje bus įkurtas pasaulinio lygio 

Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir 

eksperimentinės plėtros (MTEP) centras, kuriame bus 

kryptingai plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios 

chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir 

komunikacinės technologijos, jau dabar sudarančios 

svarią šalies eksporto dalį. 

Projekto vertė – 117,257 mln. Lt (apie 100 mln. Lt 

numatoma skirti iš ES struktūrinių fondų, o 17,6 mln. 

Lt – iš biudžeto lėšų). Tai kol kas didžiausia investicija į 

mokslo plėtrą Kaune ir viena didžiausių Lietuvoje. 

„Kauno technologijos universitetui, turinčiam didelės 

technologijų kūrimo patirties ir gyvybingų jungčių 

su verslu, veriasi unikali galimybė patekti į pasaulyje 

pripažintų šios srities autoritetų lygą, – sakė švietimo ir 

mokslo ministras G. Steponavičius. – Šiame centre savo 

idėjas galės įgyvendinti gabiausi mūsų šalies mokslininkai 

ir specialistai iš užsienio. Visa tai turės naudos Kaunui ir 

visai Lietuvai.“ 

MTEP centre, kuriant naujas vaistiniams preparatams 

Šalies ūkiuose mokslui bei inovacinės praktikos sklaidai – 

dar didesnės galimybės 

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. 

programos (KPP) priemonės „Profesinio 

mokymo ir informavimo veikla” veiklos 

srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės 

ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir 

inovacinės praktikos sklaida” finansavimas nuo 

12 mln. Lt padidintas iki 22 mln. Lt. 

Šiai priemonės veiklai 2010 m. skirta 6 mln. Lt. 

Parama bus teikiama parodomiesiems 

bandymams įrengti (vykdyti, prižiūrėti ir 

demonstruoti) ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, 

seminarams, lauko dienoms ir kitai informavimo 

veiklai organizuoti bei mokslo žinių ir inovacinės 

praktikos sklaidai. Šių renginių organizavimo, 

administravimo ir sklaidos priemonės bus 100 

proc. apmokamos iš Europos žemės ūkio fondo 

kaimo plėtrai lėšų. Tinkamu pareiškėju bus 

mokslo ir studijų institucijos ir (ar) jų asociacijos, 

skirtas veikliąsias medžiagas, bus vykdomi tiksliosios 

cheminės sintezės tyrimai. Mokslininkai ieškos būdų, 

kaip valyti sunkiaisiais metalais užterštus vandenis. Bus 

kuriamos technologijos, leisiančios nustatyti įvairius 

pažeidimus statybinėse konstrukcijose, plėtojamos 

protingo būsto kompiuterio ir kitos pažangios idėjos. 

„Tikiu, kad ši ženkli investicija pasiteisins, – teigė KTU 

rektorius prof. R. Šiaučiūnas. – Čia bus sukurtos puikios 

sąlygos moksliniams tyrimams, aukštosioms studijoms, 

efektyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Tačiau 

svarbiausia, kad čia bus sukurtos patrauklios darbo vietos 

mūsų pačiam gabiausiam jaunimui. Aukščiausio lygio 

laboratorijos, aprūpintos visa reikalinga įranga, motyvuos 

jaunuosius mokslininkus realizuoti savo mokslines 

ambicijas Lietuvoje, o ne užsienyje.“ 

Patvirtinus investicinį projektą prasideda pirmasis 

MTEP centro kūrimo etapas – Kaune iškils modernių 

mokslinių laboratorijų pastatas. Vėliau bus įrengta 

reikiama infrastruktūra, atviros prieigos laboratorijas. 

Projektą įgyvendinti numatyta per 3,5 metų. 

MTEP centro steigimas yra tik vienas iš „Santakos“ 

slėnio projektų Kaune. Jau artimiausiu metu ketinama 

pradėti pažangių farmacinių technologijų centro steigimą, 

kurti Ateities energetikos centrą ir įgyvendinti kitus 

projektus. 

vienijančios narius, vykdančios žemės ir 

miškų ūkio, žemės ūkio ir maisto produktų 

apdorojimo ir perdirbimo ūkyje mokslinius 

tyrimus, užsiimančios jų rezultatų ir inovacinės 

praktikos sklaida. 

Galutiniai naudos gavėjai yra ūkininkai, 

jų partneriai, ūkio darbuotojai bei kiti fiziniai 

ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir 

miškų ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio 

ar miškų valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo 

registre. 

Minėtos priemonės veiklos srities tikslai – 

didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, 

stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant 

pažangias technologijas ir inovacijas; skleisti 

žemės ir miškų ūkio veiklos, žemės ūkio 

produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar žemės 

ūkio įmonėje mokslo žinias bei inovacijas.




Kaunas Santaka Valley Starts the First Workings‘ Project 

An agreement on the integrated science, studies 

and the sponsorship of the first investment project of 

business valley Santaka has been signed in Kaunas 

Technology University. The implementation of this 

project has resulted in the establishment of worldclass 

National scientific researches and experimental 

development (SRED) open-access on the territory of 

Santaka valley in KTU campus in Kaunas. The centre 

shall provide for the directional development of regular 

chemistry, mechatronics, and energetic, informational 

and communicational technologies, which are highly 

significant for Lithuanian economy and comprise a solid 

part of its export. 

The value of the project – 117,257 million Litas 

(approximately 100 million Litas is planned to be given 

off the EU structural funds, and 17,6 million Litas – off 

the budget resources). For the meantime, it is the biggest 

investment in science development in Kaunas and one of 

the biggest in Lithuania. 

“A unique possibility opens up for Kaunas Technology 

University, which has considerable experience in the 

development of technologies, and lively connections with 

business, to fall into the league of world-widely accepted 

sphere authorities,” - said G. Steponavičius, minister of 

education and science. – “The most talented scientists 

and specialists from Lithuania and abroad could embody 

their ideas in this centre. All this will be beneficial for 

Kaunas and all Lithuania.” 

The Spread of Science and Innovative Practice in Country‘s Farms 

Gets Even Bigger Possibilities 

Sponsorship for the activity area titled 

“The Spread of the Scientific Knowledge and 

Innovative Practice in the Field of Land and 

Forest Economy Activity and Agricultural 

Product Processing” of the measure determined 

in the Lithuanian Rural Development Plan of 

2007-2013 (RDP) titled “Activity of Vocational 

Training and Informing” has been increased 

from 12 million Litas to 22 million Litas. 

The sponsorship will be given for equipping 

demonstrative tests (to implement, supervise and 

demonstrate) in farmer‘s or forest manager‘s 

farms, organizing seminars, outdoor days and 

other informative activities, and spreading the 

scientific knowledge and innovative practice. 

The means of organization, administration 

and spread of these events will be paid in full 

by the resources of the European Agriculture 

Fund for Rural Development. Science and study 

institutions and (or) their associations, uniting the 

The researches of definite chemical synthesis will be 

carried out in the SRED centre by creating new active 

substances intended for medicinal preparations. The 

scientists will be searching for the ways of cleaning 

water, polluted with heavy metal. The technologies will 

be created, allowing the indication of various breaches in 

constructions, the development of clever home computer 

and other innovative ideas. 

“I believe, that this investment will serve its purpose,” - 

said KTU rector Prof. R. Šiaučiūnas. – “Perfect conditions 

for scientific researches, higher studies, effective science 

and business collaboration will be established here. 

However, the most important thing is that the centre 

will provide for the attractive work places for the most 

talented of our youth. High-level laboratories, equipped 

with all the necessary facilities, will motivate the young 

scientists to realize their scientific ambitions in Lithuania 

rather than abroad.” 

Upon approval of the investment project, the first 

stage of the SRED centre development will begin – a 

building of modern scientific laboratories will rise in 

Kaunas. Later on, the necessary infrastructure and the 

open-access laboratories will be installed. 

The foundation of SRED centre is only one of the 

Santaka valley projects in Kaunas. In the short run, it is 

planned to start the foundation of an innovative centre of 

pharmaceutical technologies, to create Future Energetics 

centre and implement other projects. 

members, implementing scientific researches in 

the field of land and forest economy, agriculture 

and food processing economy, and spreading 

their results and innovative practice, shall be 

appropriate applicants. 

The final beneficiaries are the farmers, their 

partners, farm‘s workers and other natural or 

legal persons, working in the field of land and 

forest economy, who have registered agriculture 

and forest domains in the registry of agriculture 

and rural business. 

The aims of the activity sphere of the 

aforementioned measure are – to increase 

the competitive ability of the land and forest 

economy by strengthening human resources 

and installing progressive technologies and 

innovations, and; to spread scientific knowledge 

and innovations of land and forest economy, 

agriculture products processing in farmer‘s farm 

or agricultural company. 

11

Dr. Kęstutis Jaskelevičius 

Miškai ir jų valdymo peripetijos 

Miškai yra bene vienintelis ūkio sektorius, kuris per 

atkurtosios valstybės dvidešimtmetį ne tik nepatyrė 

nuosmukio, bet ir sustiprino savo potencialą. Miškų urėdijos, 

tarybiniu laikmečiu buvę vargani techniškai atsilikę miškų 

ūkiai, per keliolika metų tapo šiuolaikiškomis ir moderniomis 

miško priežiūros ir ruošos įmonėmis. Vien per pastarąjį 

dešimtmetį šalies miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 

32,9 proc., brandžių medynų tūris nuo 73,7 mln. kubinių metrų 

iki 94,6 mln. kubinių metrų, ilgalaikis turtas, tenkantis vienam 

miškų urėdijų darbuotojui padidėjo beveik 5 kartus, kasmet 

atkuriama ir įveisiama vidutiniškai po 10,6 tūkst. naujų miškų. 

Net ir dabartines ekonomikos negandas miškų sektorius atrėmė 

palyginti su nedideliais nuostoliais. 

RefoRmos „viRšutiniuose aukštuose“ 

Kas lėmė sėkmingą miškų ūkio sektoriaus raidą? Kodėl 

bendrame ekonominės suirutės fone miškininkai sugebėjo veikti 

tvarkingai ir solidžiai? Reikėtų paminėti mažiausiai dvi stabilią 

miškų sektoriaus plėtrą lėmusias aplinkybes. Visų pirma, įvairūs 

miškų ūkio valdymo organizaciniai pertvarkymai apsiribodavo 

tik „viršutiniais aukštais“, iš esmės nepaliečiant žemutinės, t. y. 

miškų urėdijų grandies. Dėl to šie ūkiniai padaliniai sugebėjo 

įgyvendinti nuoseklias reformas, stiprinti techninį potencialą, 

rūpintis fitosanitarine miškų būkle, nemažai dėmesio iš lėšų 

skirti miško keliams tiesti ir juos prižiūrėti ir kt. 

Tuo tarpu miškų ūkio „viršutiniuose aukštuose“ reformų 

ir pokyčių netrūko. Beje, apie miškininkų vadovų lankstumą 

byloja tai, kad pirmąsias sektoriaus reformas inicijavo jie patys, 

atribodami ūkinį ir politinį-strateginį miškų valdymą. Jau 1994 

m. buvo įsteigta Generalinė miškų urėdija, kuriai ir buvo pavestos 

visos ūkinio miškų valdymo funkcijos. Politinį-strateginį miškų 

valdymą kurį laiką vykdė Miškų ūkio ministerija. Deja, politinių 

valdžių kaita miškų ūkiui ne visuomet buvo palanki. 1996 m. 

buvo likviduota savarankiško miškų valdymo institucija, o šios 

funkcijos perduotos Žemės ūkio ministerijai, įsteigiant joje 

Miškų ūkio departamentą. Vėliau, 1998 m. šis departamentas 

buvo perduotas Aplinkos ministerijai. Beje, šie pavaldumo 

pertvarkymai nebuvo itin skausmingi, ir miškams kokios 

nors juntamos įtakos neturėjo. Miškų ūkio departamentas ir 

Generalinė miškų urėdija ir vienu, ir kitu atveju išsaugojo savo 

autonomiją, lėmusią ūkinės ir techninės politikos tęstinumą. 

MišKų VAlDyMo KoMPleKsišKuMAs 

Antroji svarbi, gal net esmingiausia aplinkybė, užtikrinusi 

gana darnią miškų ūkio plėtrą buvo visų funkcijų kompleksiškumo 

išsaugojimas. Per šį laikotarpį būta kelių mėginimų atskirti 

miškų atkūrimą, priežiūros bei apsaugos ir ruošos funkcijas. 

Dažniausiai būdavo pasitelkiami argumentai, kad, girdi, miško 

ruoša yra ūkinė veikla ir valstybei nederėtų ja užsiimti, nes šiuo 

atveju nepasiekiama didžiausio ekonominio efekto. Valstybės 

institucijos teužsiima miško atkūrimu ir priežiūra, o šie darbai 

galėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Akivaizdu, kad 

šiuo atveju yra išardomas natūralus miškų ūkio kompleksas, o 

miškininkai tampa viso labo primityviais miško prižiūrėtojais ir 

sargais. 

labiausiai suinteresuoti miškų ūkio komplekso išdraskymu 

yra stambūs medienos vartotojai ir vis didesnę galią įgyjančios 

užsienio kapitalo įmonės. Kodėl? Priežastis labai paprasta. 

12 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review NUOMONĖ 

Atėmus iš miškų urėdijos ruošos funkciją, miške galima 

tvarkytis, tenkinant medienos perdirbėjų interesus, t. y. įgauti 

didelių galių reguliuojant medienos kainas, didinant metinę 

miško kirtimo biržę ir pan. Žinoma, kad nuo tokio funkcijų 

atskyrimo pirmiausia nukentės miškas. Beje, pavyzdžių netenka 

toli ieškoti. Tokią „reformą“ 1998 m., spaudžiama įtakingų 

medienos vartotojų, įgyvendino latvija, kiek vėliau – estija. 

šių šalių miškininkai vienu balsu tvirtina apie neigiamas tokių 

pertvarkymų pasekmes ir ieško būdų, kaip atkurti buvusį miškų 

ūkio valdymo kompleksiškumą. 

Dėl gana reiklios priežiūros ir griežtos kontrolės miškų 

tvarkymo kompleksiškumo principų itin nepažeidė ir 

susiformavęs privačių miškų sektorius. savininkai laikosi 

pagrindinių miško kirtimo ir atkūrimo reikalavimų. Tačiau 

daugiau žalos nei naudos atnešė privačių miškų valdymo 

atskyrimas nuo valstybinių miškų sektoriaus. šios reformos 

iniciatoriais vėlgi buvo stambieji medienos vartotojai, ypač 

apvalaus miško eksportuotojai, kurie tikėjosi, kad privačių 

miškų valdymo atskyrimas susilpnina jų priežiūrą ir kontrolę, o 

ypač apskaitą. Jų „lūkesčiai“ iš dalies pasiteisino. Beje, medienos 

vartotojams aktyviai talkino grupė miškininkų profesionalų, 

suspėjusių įkelti koją į savininkų miškus. 

Pagrindinis privačių miškų reformos iniciatorių argumentas 

buvo tas, kad, girdi, konkurentai negali glaustis po vienu stogu, 

nes tai prieštarauja rinkos principams. Pernelyg nesigilinant į 

šių argumentų esmę, privačius miškus tvarkę specialistai iš 

urėdijų buvo perkelti į savivaldybių centruose esančias aplinkos 

agentūras, o Aplinkos ministerijos Miškų departamente buvo 

įkurtas privačių miškų skyrius. 

DelsiAMA PRiPAŽinTi KlAiDAs 

Privačių miškų reforma buvo įgyvendinta daugiau nei prieš 

dešimt metų, tačiau vis dar delsiama pripažinti, kad ji patyrė 

nesėkmę. Kodėl? 

Pirma. šiuo metu privačių miškų savininkų skaičius siekia 

227 tūkst., vidutinis valdos plotas – 3,4 ha. Pasibaigus žemės 

reformai privatūs miškai sudarys beveik pusę visų miškų. Deja, 

šių miškų savininkai yra neorganizuoti, išsibarstę, daugelis 

gyvena toli nuo savo valdų. Dėl menkos ūkininkavimo

NUOMONĖ 

patirties retas sugeba gauti iš savo miško realios naudos. Tuo 

sumaniai naudojasi miško vertelgos, mulkinantys savininkus. 

Pastarieji, menkai nutuokdami medienos rinkos konjunktūrą, 

parduoda savo mišką gerokai pigiau nei jis kainuoja (kartais 

net 2–3 kartus). Medienos tarpininkai organizuoja miško 

savininkų pseudokooperatyvus, kurie iš esmės yra susijusių 

asmenų privačios miško ruošos įmonės. Retas savininkas 

miško ruošos imasi savarankiškai. Antra. Per miško tarpininkus 

ir „pakištinius“ asmenis intensyviai vyksta privačių miškų 

supirkimas. nedidelis skaičius vadinamųjų miško tarpininkų 

savo rankose yra sutelkę šimtus ir tūkstančius hektarų miško. Dar 

blogiau, kad šioje rinkoje aktyviai veikia ir užsienio kapitalas. 

Keletą metų veikusi privačių miškų supirkimo į valstybės fondą 

sistema buvo nutraukta. Trečia. Privačiuose miškuose pagaminta 

mediena panaudojama neefektyviai, jos daug išvežama iš 

šalies. Antai, 2008 m. iš valstybiniuose miškuose pagamintos 

medienos svetur buvo išgabenta tik 0,4 mln. kubinių metrų, 

o iš privačių miškų medienos svetur išvežta 1,2 mln. kubinių 

metrų arba net 52 proc. pagamintos medienos. Ketvirta. Dėl 

prastos privačiuose miškuose pagamintos medienos apskaitos 

ir kontrolės šis sektorius tapo nelegalių lentpjūvių ir medienos 

gaminių įmonių tiekėju. Malkos gyventojams taip pat yra 

parduodamos nelegaliai, nesumokant valstybei mokesčių. 

Penkta. Pablogėjo privačių medynų sanitarinė ir priešgaisrinė 

būklė. sergančių medynų plotų nestebi fitopatologai, jie laiku 

neiškertami. Pagaliau, šešta. nutrūko savininkų ryšys su 

valstybinių miškų pareigūnais. Girininkija neretai yra pašonėje, 

o dėl mažiausio reikalo, konsultacijos ar leidimo kirsti mišką 

reikia belstis į rajono centrą. 

išeitis tėra viena – sugrąžinti privačių miškų tvarkymą 

ir priežiūrą valstybiniam sektoriui. Žinoma, kažin ar šią 

naštą benorės vėl užsikrauti miškų urėdijos, priešinsis ir 

lietuvos miškų savininkų asociacija (lMsA), atstovaujanti 

savininkų interesus ir teikianti jiems tam tikrą paramą. Bus vėl 

įrodinėjama, kad nepaisoma konkurencijos principų, varžomos 

savininkų teisės ir pan. Tačiau dirbtinis valstybinio ir privataus 

miško atribojimo dešimtmetis turėjo įtikinti mažiausiai dviem 

dalykais. Viena, miškai yra vientisa gamtinė sistema. Todėl 

ir ūkininkavimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose 

didžiausią naudą valstybei ir savininkams galėtų atnešti tuomet, 

kai veikiama išvien ir nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros. 

Konkurencija tarp urėdijų ir savininkų yra išgalvotas dalykas. 

Antra, urėdijos gali ir turi būti privačių miškininkų ramstis ir 

patarėjas daugeliu klausimų (parduodant medieną, apželdinant 

iškirstus plotus ar apleistas žemes, mokant ir konsultuojant bei 

kt.). Tuo labiau, kad lMsA vadovai vis dažniau varsto valdžios 

įstaigų duris, prašydami valstybės biudžeto lėšų privačių 

miškų tvarkymui ir priežiūrai. Antai pernai vykusiame lMsA 

ataskaitiniame susirinkime buvo tvirtinama, kad valstybė 

privačius miškus paliko likimo valiai. Todėl, anot šios asociacijos 

vadovų, turi būti skirtos lėšos privačių miškų žinybos įkūrimui. 

ši žinyba spręstų savininkų kooperavimosi, privačių girininkijų 

steigimosi, es paramos panaudojimo reikalus, užsiimtų miško 

savininkų mokymu ir švietimu, išduotų leidimus miškui kirsti 

ir pan. Tačiau tokios valstybinės žinybos įkūrimas tebūtų 

neracionalus lėšų panaudojimas. Daugelį šių funkcijų galėtų 

atlikti urėdijos ir girininkijos. Tereikia į privačių miškų problemų 

sprendimą pažvelgti geranoriškai ir nustoti miškų savininkų 

organizacijoms kurstyti dirbtinius nesutarimus su valstybinių 

miškų valdytojais. 

MenAMAs eKonoMinės nAuDos VeiKsnys 

nereikia pamiršti, kad miškas – tai ekologinės, socialinės 


ir ekonominės naudos junginys. Pirmųjų dviejų komponentų 

reikšmė nuolat auga. Taigi ekonominė nauda negali būti 

ūkininkavimo miškų ūkyje pagrindinis ir vienintelis kriterijus. 

Miškas ne vien mediena, bet ir žmonių poilsis ir rekreacija 

bei kraštovaizdį formuojantis elementas, pagaliau, ir viena 

svarbiausių ekosistemos sudėtinių dalių. iškirsti miškus ir 

patenkinti medienos naudotojų nūdienos poreikius daug 

išminties nereikia. šitaip kadaise pasielgė ispanija, italija, 

Graikija, iškirtusios lygumų ir plynaukščių miškus, kur dabar 

plyti garigos ir makijos. Grobuoniško miškų kirtimo būta ir 

lietuvos istorijoje. Deja, pelno ir kitokios naudos siekimas kai 

kam yra svarbiau nei kompleksinė jo vertė. 

šiandieninėje polemikoje apie miškų ūkio valdymą įkyriai 

peršamas vienos miško ruošos įmonės modelis. Girdi, tik šitaip 

iš miškų galima išspausti pačią didžiausią ekonominę naudą. 

Tai, kad ekonominė nauda arba maksimalaus pelno siekimas 

žmonių ūkiniuose santykiuose su gamtine sistema negali būti 

esminiu kriterijumi, jau pasakyta. Kita vertus, valstybinių miškų 

sektorius nėra nuostolingas. Tuo tarpu ką atnešė dirbtinis miško 

ruošos ir atkūrimo atribojimas akivaizdžiai parodė latvijos 

ir estijos pavyzdžiai. Kodėl siūloma kartoti kitų valstybių 

klaidas? 

neturėtų stebinti ta aplinkybė, kad karščiausi vienos miško 

ruošos įmonės šalininkai yra stambieji medienos naudotojai. 

neseniai jų chorą papildė Kazlų Rūdos „Girių bizoną“ įsigijusi 

švedų bendrovė iKeA. Akivaizdu, kad šitaip yra siekiama 

šešėlinės įtakos medienos rinkoje. Paveikti vieną įmonę yra 

kur kas paprasčiau negu 42 miškų urėdijas, savarankiškus ūkio 

subjektus. 

Tačiau tiesa yra ir tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius 

gerokai sumažėjus valstybinių miškų plotams, urėdijų skaičius 

beveik nepakito. Taigi užuot laužius ietis, sprendžiant dilemą 

1 ar 42, vertėtų paieškoti optimalaus jų teritorinės dislokacijos 

varianto. susmulkėjusių urėdijų sujungimas yra neišvengiamas. 

Tačiau čia nereikėtų kartoti girininkijų eiguvų stambinimo 

klaidų. Kai kurios urėdijos prieš keletą metų, plėsdamos 

girininkijų ir eiguvų plotus taip įsismarkavo, kad žemutinės 

grandies miškininkai po šios „reformos“ į savo valdas retai gali 

užsukti. Dėl to vėl kenčia miškai, ypač priemiestiniai, daugėja 

savavališkų kirtimų, medienos vagysčių, didėja gaisringumo 

pavojus ir pan. 

RADiKAlAi iš llRi 


neseniai ypač radikalią poziciją apie valstybinius 

miškus išsakė lietuvos laisvosios rinkos institutas (llRi), 

kuris per visą savo gyvavimo dvidešimtmetį nesidomėjo 

miškininkystės problemomis. Buvo pasiūlyta privatizuoti visus 

ūkinės paskirties miškus, kurie sudaro beveik 72 proc. visų 

miškų, paliekant valstybei tik išskirtinius objektus ir gamtos 

paminklus. llRi ekspertai mėgina įrodyti, kad valstybiniuose 

miškuose yra ūkininkaujama neefektyviai, o ir apskritai, anot 

jų, tai nėra valstybės funkcija. Apmaudu, tačiau tai gali teigti tik 

miškininkystės ypatumų neišmanantieji, nes būtent valstybė ir 

tegali užtikrinti kompleksinį miško išteklių naudojimą. 

Beje, llRi radikalams neprošal būtų priminti, kad miškų 

svarbą valstybės gyvenime puikiai suvokė žmonės, beveik prieš 

100 metų kūrę lietuvą nuo pat pamatų. Anuomet, priėmus Žemės 

reformos įvedamąjį įstatymą, valstybės naudai buvo nusavinta 

didelė dalis privačių miškų, paliekant asmeninėje nuosavybėje 

ne didesnius nei 25 dešimtinės (1 dešimtinė – 1,09 ha) miško 

plotus. Taigi po nusavinimo beliko 95,1 tūkst. ha privačių miškų. 

Palyginimui galime paminėti, kad 2009 m. sausio 1 d. privačių 

miškų plotas (be rezervuotų miškų nuosavybės teisių atkūrimui) 

sudarė 818 tūkst. ha, t. y. beveik 14 kartų daugiau. 

13

14 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review OPINION 

By Dr. Kęstutis Jaskelevičius 

Forests and the Crossroad of Their Management 

Forests are probably the only economy sector, which both have 

not experienced decline and have enhanced its potential during the 

decade of state re-establishment. Forest Directorates, which have 

been humble and technically falling behind in the Soviet times, 

became modern corporations of forest supervision and keeping 

in the last decade. Forest sector has even resisted the nowadays 

economy hardship with comparatively trivial loss. 

What has determined the successful development of forestry 

sector? Why have the foresters managed to act orderly and steadily 

in the general background of economic upheaval? At least two 

factors, which have resulted in a steady development of forest 

sector, are to be mentioned here. First of all, various organizational 

reforms of forestry management have confined only to “upper 

levels”, practically, without touching the lower link, that is, the forest 

directorates. That is the reason why these economic subdivisions 

managed to implement consistent reforms, consolidate the technical 

potential, take care of phyto-sanitary forest condition, give enough 

attention and resources for laying and attending to forest roads and 

other. 

The second important, and perhaps the most substantial factor, 

which assured a pretty harmonious forestry development, was 

the preservation of the complexity of all functions. During this 

period, there were several attempts to separate forest restoration, 

supervision, protection and keeping functions. The idea that forest 

keeping is an economic activity and that the state should not engage 

in it, as this blocks the achievement of the highest economic effect, 

was frequently used as an argument. State institutions should deal 

with restoration and supervision of the forest, and these activities 

could be funded from state budget. It is obvious, that in such case 

natural forestry complex is being dismantled and the foresters are 

becoming primitive forest supervisors and keepers only. 

Grand wood users and foreign capital companies, gaining more 

and more powers, are the most interested in this break down of 

forestry complex. Why? The reason is very simple. Taking keeping 

function away from the forest directorates, it is possible to manage 

alright in the forests, meeting the requirements of wood processors, 

that is, to gain strong power in regulating wood prices, increasing 

annual forest cutting plot and so on. Surely, such separation of 

functions would firstly damage the forest. We do not need to look 

any further for such examples. Under pressure of influential wood 

users, Latvia implemented such “reform” in 1998; a bit later, Estonia 

has done the same. Foresters from these countries claim in unison of 

the negative outcomes of such reforms and they look for the ways 

how to re-create the former complexity of forestry management. 

Due to the quite exacting supervision and strict control, the 

already formed private forest sector has not damaged the complexity 

principles of forests arrangement eminently. The owners are 

following the main requirements of cutting and restoring the 

forests. The separation of the management of private forests from 

the state forest sector has brought more damage rather than benefit. 

And again, the initiators of this reform were the grand wood users, 

especially round wood exporters, who expected that the separation 

of the management of private forests would reduce their supervision 

and control, and especially accounting. Their “expectations” have 

partly answered the purpose. By the way, a group of foresters, 

professionals, who managed to step into the owners’ woods, 

positively helped the wood users. 

Private forests reform was implemented more than ten years 

ago, but it is still temporized to admit that it failed. Why? 

Firstly. The number of private forest owners reaches 227 

thousand now, the medium area of domain – 3,4 ha. After the end 

of the land reform, private forests should cover almost half of all 

forests. Unfortunately, the owners of these forests are not organized, 

they are scattered, most of them are living far from their domains. 

Only few of them manage to gain real benefit from their forest 

because of little farming experience. This is cleverly used by forest 

commercialists, who are fooling the owners. The latter ones sell 

their forest relatively cheaper that its real costs (sometimes even 

2-3 times), because they poorly understand the conjuncture of the 

market. Wood agents organize forest owners’ pseudocooperatives, 

which mainly are private forest keeping companies of involved 

people. Only few owner take the keeping on his/her own. Secondly. 

Intensive buying of private forests is in progress through forest agents 

and “underlain” persons. A small number of the so-called forest 

agents have mustered up hundreds and thousands of hectares of 

forest in their arms. To make things worse, foreign capital positively 

participates in this market. The system of private forest procurement 

into state fund, which had operated for several years, was ended. 

Thirdly. Wood, produced in private forests, is used ineffectively; a 

big amount is taken away from the country. In 2008, only 0,4 million 

cubic meters of wood, produced in state forests, and 1,2 million 

cubic meters of private forest wood, or even 52 percent of produced 

wood, were taken away from the country. Fourth. This sector 

became a supplier of illegal sawmills and wood product companies 

because of bad control and accounting of wood, produced in private 

forests. Firewood is also sold illegally for people, without paying 

taxes to the state. Fifth. Sanitary and fire safety conditions of private 

forests has worsened. Phytopathologists do not observe the areas of 

sick forests; they are not cut in time. And finally, sixth. The relation 

between owners and officers of state forests has broken. Forestry 

office is usually aside and you need to go to district centre for any 

small matter, consultation or permission to cut. 

There is only one solution – to return private forest arrangement 

and supervision to national sector. Of course, it is questionable 

whether forest directorates would like to shoulder this load, Lithuanian 

forests owners association (LFOA), representing owners’ interests 

and supplying them a particular support, will also counter. It would 

be again arguing that competition principles are not respected; the 

rights of the owners are constricted and so on. Decennary of national 

and private forest strained separation must persuade in at least two 

subjects. First, forests are solid natural system. That is why farming 

in national and private forests could bring the biggest benefit to state 

and owners only when acting together and not breaking ecological 

balance. Competition between directorates and the owners is a 

contrived issue. Second, directorates can and should be the support 

for private foresters in various questions (selling wood, planting cut 

areas or derelict lands, teaching and consulting and so on). 

It is important not to forget that forest is a combination of 

ecological, social and economical benefit. The meaning of the 

first two components is constantly increasing. So the economical 

benefit could not be the main and the only criterion for farming in 

forestries. Forest is not only wood, it is people‘s rest and reaction and 

landscape forming element, finally, it is one of the most important 

compound elements of ecosystem. You don‘t need big knowledge 

to cut forests and satisfy the nowadays needs of wood users. Some 

years ago, Spain, Italy and Greece acted this way, cutting forests 

of flatlands and plateaus, where garrigues and maackias have now 

spread. Predatory forest cutting have happened in Lithuania as well. 

Unfortunately, for someone the pursuit of financial and other benefit 

is more important than its complex value.

INOVACIJOS 

ITS 


plėtros politika 


ir artimiausia jos darbotvarkė 

Alminas Mačiulis, 

Susisiekimo ministerijos kancleris 

ProJEkTų PorEIkį LEmIa konkrETūS 

STraTEgInIaI VEIkSnIaI 

Intelektinių Transporto Sistemų (ITS) diegimas yra 

svarbi veiklos sritis formuojant ir įgyvendinant inovacijų 

transporte ir logistikoje politiką. Pabrėžtina, kad ITS 

savo prigimtimi yra priskirtinos technologinių inovacijų 

kategorijai, o jų diegimas, ypač logistikoje, yra vis dažnesnis 

transporto kompanijų pasirinkimas siekiant optimizuoti 

veiklos sąnaudas. 

Intelektinių transporto sistemų plėtrai skatinti Europos 

Sąjunga šiuo metu skiria ypatingą dėmesį. 2008 m. gruodžio 

mėn. Europos komisija yra pateikusi ITS plėtros Europoje 

veiksmų planą, o 2009 m. liepos mėn. – Direktyvos dėl 

ITS plėtros kelių transporte koordinavimo projektą. Šios 

iniciatyvos sulaukė valstybių narių, Europos Tarybos ir 

Europos Parlamento palaikymo. Tai rodo, kad ketinama 

imtis aktyvaus ITS plėtros skatinimo ir koordinavimo ES 

lygmeniu. kol kas ITS diegimas įvairiose šalyse vyksta 

skirtingai ir fragmentuotai, o tai iš esmės trukdo pažangių 

transporto sistemų sąveikai ES transporto paslaugų rinkoje. 

Todėl tam ir reikia kuo operatyviau priimti bendras Europai 

direktyvines normas ir standartus bei jų įgyvendinimo ir 

finansavimo mechanizmą. 

ITS vieninga plėtra visoje ES siekiama optimizuoti 

transporto veiklą, efektyviau reguliuoti eismo srautus ir 

prisidėti prie darnios plėtros bei ekonomikos skatinimo 

tikslų. Intelektinės transporto sistemos efektyviai 

naudojamos derinant krovinių vežimą ir jų paskirstymą 

logistikos centruose, vykdant navigacinį transportavimo 

procesų sekimą, krovinių paieškas, optimalių maršrutų 

parinkimą. Jos puikiai talkina diegiant efektyvias eismo 

saugos technologijas, mažinant transporto sukeliamą 

aplinkos taršą, organizuojant viešojo transporto eismo 

schemas, teikiant operatyvią informaciją transporto 

paslaugų vartotojams. Siekiant efektyviau diegti ITS, 

planuojama skatinti atitinkamos infrastruktūros ir 

infostruktūros kūrimą. Duomenys apie eismo intensyvumą 

ir jo kryptis turi būti koncentruojami vienoje informacinėje 

bazėje. Tai padeda efektyviau valdyti transportavimo 

procesus, informacinių technologijų (IT) pagalba pagerinti 

infrastruktūros apmokestinimo sistemų funkcionavimą. 

Šiuo metu Lietuvai stinga patirties ir administracinių 

gebėjimų ITS reguliavimo srityje, kuri yra pakankamai 

nauja mūsų šalyje. Be to, ITS diegimo iniciatyvos 

Lietuvoje pasižymi žemu koordinavimo lygiu, dažnai yra 

įgyvendinamos atskirų institucijų kompetencijos rėmuose 

arba privačios veiklos pagrindu. Tai apsunkina galimybę 

derinti tarpusavyje atskiras ITS, kelia problemų apibrėžiant 

skirtingų institucijų kompetencijos ir atsakomybės 

klausimus. Vakarų Europos šalys kuria viešojo ir 

privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindu veikiančias 

asociacijas (ITS Nationals), kurios, veikdamos kaip 

tarpininkas tarp valstybinių, mokslo bei privačių (įskaitant 

ir mažas bei vidutines įmones) institucijų, sugeba deramai 

sinchronizuoti nacionalinę ITS diegimo politiką bei rūpintis 

tokios politikos atitikimu ES standartams. Šios asociacijos 

taip pat aktyviai bendradarbiauja su atsakingomis ES 

institucijomis, keičiasi informacija bei gerosios praktikos

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review INOVACIJOS 

ITS plėTroS prIorITeTaI 

1. Sukurti ir išplėtoti informacinę infrastruktūrą 

• Eismo dalyvių informavimo paslaugoms teikti: 

- Eismo informacinė sistema (EIS). Tai - pirmas etapas, užtikrinant informacijos apie eismą magistraliniuose keliuose 

surinkimą. 

- Nacionalinis eismo valdymo centras. Tai – antras etapas, užtikrinant surinktos informacijos centralizuotą apdorojimą 

ir sklaidą. 

- Centralizuotos informacijos eismo dalyviams teikimas ir juo paremtų paslaugų plėtra. Tai – galutinis etapas: užtikrinant 

informacijos sklaidą visais įmanomais kanalais. 

• Automatinei greičio kontrolės sistemai plėsti ir tobulinti: 

- Taškinių greičio matuoklių tinklo išplėtimas. 

• Automatinei krovininio transporto svorio kontrolei Lietuvos keliuose įgyvendinti. 

-Automatinių svorio kontrolės punktų tinklas leistų efektyviau vykdyti didžiausio leistino svorio pažeidėjų kontrolę. 

2. Koordinuoti ITS ir jomis paremtų paslaugų diegimą lietuvoje. Koordinavimas užtikrins tinkamą diegiamų ITS 

tarpusavio integraciją. 

Atlikti ITS plėtros nacionalinio koordinavimo struktūros sukūrimo galimybių studiją. 

• Sukurti nacionalinę ITS koordinavimo struktūrą – ITS Lithuania (remiantis studijos rezultatais ir 

• 

rekomendacijomis). 

patirtimi su kitų valstybių asociacijomis. 

Kol kas nėra išnagrinėtos galimybės steigti panašią 

asociaciją Lietuvoje, tačiau norint didinti susisiekimo 

sektoriaus veiklos efektyvumą (valdymo optimizavimas, 

efektyvesnė kontrolė ir pan.), turėsime jau artimiausiu 

metu spręsti šiuos iššūkius, nes tai – apie 15 proc. daugiau 

išsaugotų gyvybių, apie 25 proc. sutrumpėjęs kelionės 

laikas, apie 50 proc. sumažintas neigiamas poveikis aplinkai. 

Be to, inovacijomis grįsta pridėtinė vertė – investicija į 

ateitį. Daugumai ES valstybių narių diegiant ITS, būtina 

neatsilikti konkurencingoje transporto paslaugų rinkoje. 

Artimiausiu metu turės būti išspręstas kompleksinės 

politikos formavimo bei įgyvendinimo ITS srityje klausimas. 

Būtina koordinuoti įvairių ITS paslaugų plėtrą, kuri 

fragmentiškai (atskirais projektais) jau vykdoma. Veiksmų 

koordinavimas ir konsolidavimas padėtų „neiškristi“ iš ES 

politikos ITS srityje. Tai itin svarbu žinant, kad ES siekia 

peržiūrėti transporto infrastruktūros finansavimo politiką, 

o naujausi ES teisės aktų projektai rodo, kad daugiau 

dėmesio bus skiriama efektyviam esamos infrastruktūros 

panaudojimui ITS pagalba. 

KoKIE DArBAI Ir projEKTAI BuS VyKDomI 

Šiems tikslams įgyvendinti siūloma artimojo laikotarpio 

(2010–2011 m.) darbotvarkė numatant konkrečius darbus. 

pirmiausia, bus siekiama sukurti Eismo informacinę sistemą 

(EIS) ir nacionalinį eismo valdymo centrą. Šiuo metu jau 

pasirašyta sutartis su EIS įgyvendinimo rangovu, ir 2011 m. 

šią sistemą ketinama pilnai įdiegti. Kitąmet bus pradėti ir 

nacionalinio eismo valdymo centro kūrimo darbai. jie bus 

užbaigti 2012 m. 

ITS plėtros nacionalinio koordinavimo struktūros 

sukūrimo galimybių studijai atlikti gautas finansavimas iš 

ES fondų, šiuo metu jau paskelbtas tarptautinis projekto 

įgyvendinimo konkursas. Sutartį su rangovu numatoma 

pasirašyti vasarą, o planuojama studijos parengimo pabaiga 

– 2010 m. gruodis. Nacionalinės ITS koordinavimo 

struktūros – ITS Lithuania sukūrimas numatomas 2011 m. 

Kitas svarbus darbas – padėti pagrindą nacionaliniam 

e-bilietui veikti ir įdiegti tokį bilietą pilotiniame AB 

„Lietuvos Geležinkeliai“ maršrute (panaudojant AB 

„Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Lietuvos paštas“ 

infrastruktūrą). Šiuo metu rengiami projekto konkurso 

dokumentai, o 2011 m numatoma e-bilieto sistemą pradėti 

eksploatuoti. 

Esame rimtai nusiteikę svarstyti, įvertinant finansavimo 

poreikį ir galimybes, ir keleto kitų konkrečių projektų 

įgyvendinimą. Vienas iš jų – nacionalinės transporto 

maršrutų planavimo sistemos sukūrimas. Ši sistema leistų 

keleiviams susiplanuoti multimodalinės kelionės maršrutą, 

įtraukiant miesto, tarpmiestinį autobusų, geležinkelių 

transportą bei privačius automobilius. Viešojo sektoriaus 

iniciatyva, panaši sistema jau yra įdiegta Estijoje. 

Be to, augant didžiausio leistino svorio Lietuvos 

keliuose pažeidimų skaičiui, domimės ITS teikiamomis 

galimybėmis optimizuoti sunkiasvorių transporto priemonių 

svorio kontrolę. Automatinė svorio kontrolė, panašiai 

kaip ir greičio kontrolė, leistų greitai ir paprastai nustatyti 

pažeidėjus bei juos nubausti, nesukeliant kliūčių eismui. 

Tokiu būdu sumažintume kontrolės kaštus, pažeidimų 

skaičių, o mūsų keliai būtų labiau tausojami.

INNOVATION Lithuanian Economic Review BUSINESS&EXHIBITIONS 

By Alminas Mačiulis 

Its Development Policy 

The Chancellor of the Ministry of Transport and Communications 

DEmAND of projEcTS IS DETErmINED By 

SpEcIfIc STrATEGIc fAcTorS 

The installation of Intellectual Transport Systems (ITS) 

is an important activity area in forming and implementing 

the policy of innovations in transport and logistics. It may 

be emphasized that ITS, by origin, belong to the category 

of technological innovations, while their installation, 

especially in logistics, becomes a more frequent choice 

of transportation companies with the view of operational 

expenditures optimization. 

recently, a development of Intellectual Transport 

Systems receives special attention from the European 

union. The European commission submitted the European 

Action plan for ITS Development in December, 2008, and 

Draft Directive on the coordination of ITS Development 

in road Transport in july, 2009. These initiatives have 

met the support from the member States, the European 

council and the European parliament. It indicates that the 

promotion and coordination of ITS development is about 

to be started at the Eu level. currently, ITS installation 

in different countries is uneven and fragmented, and this 

prevents the interaction between the innovative transport 

systems in the Eu transport service market. for this, 

the faster adoption of common directive provisions and 

standards, as well as their implementation and financing 

mechanisms covering the whole Europe is a matter of the 

top importance. 

common ITS development in the whole Eu is meant for 

transport activities optimization, the more efficient traffic 

and Future Agenda 

The prIorITIeS of The ITS developmenT 

1. The establishment and development of the information infrastructure. 

flow regulation and a contribution to a cohesive development 

and economy encouragement implementation. Intellectual 

Transport Systems are effectively employed in cargo 

transportation and distribution throughout the logistics 

centers, in navigational surveillance of transportation 

processes implementation, in cargo search and a selection 

of optimal routes. The systems are very helpful for 

effective road traffic safety technologies installation, a 

decrease of transport-caused pollution, a development 

of public transport traffic schemes and a provision of 

operational information to transport services users. for a 

more efficient ITS installation, an active promotion of the 

accordant infrastructure and the informational structure 

are planned. The data on traffic intensity and directions 

should be stored in one database. This measure would be 

helpful for efficient transportation management processes 

implementation, and a taxation system of the infrastructure 

as a whole improvement. 

At present, Lithuania lacks experience and administrative 

competences for ITS control, since this a rather new field 

in our country. frankly speaking, the coordination of 

ITS initiatives installation level is too low, Besides, the 

coordination level of the initiatives of ITS installation in 

Lithuania is too low, very often they are implemented 

within a frame of individual institutions competence, or 

based on private individual activities. This fact hinders the 

opportunity of different ITS coordination, and aggravates 

a drawing of the distinct line between the competences and 

responsibility of various institutions. The associations (ITS 

Nationals) operating on the basis of cooperation between 

• A provision of information services for traffic participants: 

- Traffic information system (TIS). This is the first step towards a provision of the information on motor 

ways traffic accumulation. 

- National traffic management center. This is the second step towards the data processing and spread. 

- A centralized provision of information to traffic participants and a development of the services based 

on this provision; this is the last step towards a spread of the accumulated data by all the available 

channels. 

• A development and improvement of automatic speed control system: 

- The extension of point speed cameras net. 

• for automatic weight control of the cargo transport on the Lithuanian roads implementation: 

• A net of automatic weight control points would provide a more efficient control of the maximum weight limits 

violators. 

2. A co-ordination of ITS and ITS-based services implementation in Lithuania. The co-ordination shall ensure a proper 

interrelationship of the implemented ITS . 

• feasibility study of the national coordination structure of the ITS development establishment. 

• Establishment of the national ITS coordination structure – ITS Lithuania (with reference to the study results).

public and individual sectors are being created in West 

Europe countries; these associations acting as mediators 

between the State, educational and private (including small 

and medium companies) institutions, provide a proper 

synchronization of the national ITS installation policy and 

take care about its correspondence with the EU standards. 

These associations also maintain co-operation with the 

responsible EU institutions, exchange information and good 

practices with the associations of other countries. 

The possibility to establish similar association in Lithuania 

has not been considered yet. However, in order to improve 

the communication sector (management optimization, 

control effectiveness, etc) efficiency, we should tackle these 

challenges in the short run, because this is about 15 percent 

more of saved lives, about 25 percent of the shorter travel 

time and about 50 percent decrease of negative impact to 

the environment. Besides, the added value resulted by 

innovations implementation is a good investment into the 

future. Now, when most of the EU countries install ITS, it 

is necessary to keep with a competitive transport service 

market. 

The issue of a complex policy formation and 

implementation in the ITS area has to be tackled in the short 

run. A coordination of various ITS services development, 

now is being implemented in fragments (by individual 

projects), is a matter of the top importance. The coordination 

and consolidation of actions would help to stay within the 

scope of the EU policy in the ITS field. The EU is looking 

forward to the reassessment of the transport infrastructure 

financing strategy, while the most up-to-date EU draft 

legislation show that more attention is to be given to the 

present infrastructure with the help of ITS application. 

WHAT AcTIvITIES ANd ProjEcTS WILL BE 

ImPLEmENTEd? 

For these purposes, a short-term schedule (2010-2011) 

with specific actions is suggested. First of all, the efforts 

will be made for establishment the TIS and the national 

road traffic management centre. currently, the Agreement 

with the contractor undertaking TIS establishment has been 

concluded. The complete establishment of TIS is scheduled 

for the year 2011. The development of the national road 

traffic management centre will start next year, and should 

end in 2012. 

For a feasibility study of the national coordination 

structure of ITS development, the financing from the EU 

18 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review INNOVATION 

funds have been received, and currently there is announced 

the international competition for the project implementation. 

conclusion of the Agreement with the contractor is scheduled 

for the coming summer. The supposed final date of the study 

framing - december 2010. The national ITS coordination 

structure, ITS Lithuania, is scheduled for the year 2011. 

Another important job is to lay the foundations for the 

operation of national e-ticket and to install the ticket in 

a pilot route of Sc Lithuanian rail (Lith. – AB Lietuvos 

Geležinkeliai) (using the infrastructures of SC Lithuanian 

rail and Sc Lithuanian Post). At the moment, the documents 

for the project competition are being prepared, while in 2011 

the e-ticket system is sought to be started. 

We have serious intentions of consideration and 

assessment of financing demands as well as several specific 

projects implementation. one of the projects is a development 

of a national system for transport routes planning. This 

would provide the opportunity to passengers to plan the 

multimodal trip routes, including city and intercity coaches, 

rail transport, and private vehicles. on the initiative of 

public sector, a similar 

system has already been 

installed in Estonia. 

The increasing 

number of the maximum 

weight limit violations 

in the roads of Lithuania 

makes us to scope 

on the opportunities 

provided by TIS for 

optimization of heavy 

cargo vehicles weight 

control. The automatic 

weight control, like 

speed control measures, 

would provide a simple 

and operative detection 

of violators and their 

punishment without 

creating traffic jams. 

This measure would 

reduce control expenses 

for control, a number of 

violations and would 

contribute to a better 

maintenance of the 

roads .

Kokio mentaliteto reikia 

valstybei ir verslui? 

Rimantas Šlajus 

Prieš pradėdamas dirbti „Legetechoje”, su traukiniais turėjau tiek bendrų dalykų, kiek tekdavo 

tarybiniais laikais vykti į Maskvą, - prisimena nejaukias varginančias tuometines keliones 

Antanas KOVAS, bendrovės generalinis direktorius. UAB „VAE Legetecha“ - moderni Lietuvos ir 

Austrijos firma, gaminanti bei tiekianti vidaus ir užsienio rinkoms su geležinkeliais susijusią įrangą – 

iešmus, smailes, kryžmes, izoliuotąsias sandūras ir vykdanti jų priežiūros darbus. Tad prieš penkiolika 

metų atvykę į Lietuvą steigti įmonės aukšti austrų kompanijos VAE AG vadai, inžinierių, Kauno 

politechnikos instituto auklėtinį Antaną Kovą pasirinko direktoriumi aiškiai ne pagal šį kriterijų.

20 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review VERSLAS IR ASMENYBĖ 

Matyt, nulėmė vadybiniai organizaciniai 

įgūdžiai ir mokslinė veikla – Antanas Kovas 

jau prieš tai yra dirbęs vadovu techninio 

profilio įmonėse, parašęs mokslinių straipsnių, 

padaręs išradimų. Tad galima spėti, kad 

bendravimui, tvarkai ir nestandartiniams 

sprendimams linkę Alpių kalnų krašto 

pasiuntiniai rinkosi žmogų, kuris išmanytų 

ne vien techniką. Su Antanu Kovu dairėmės 

po įmonės gamybinius cehus, kur direktorius 

mums aiškino subtilesnius gamybinio proceso 

elementus, pabendraudamas ir su savo 

kolegomis bendradarbiais. 

Pasitempę, aiškiai jaučiantys savo 

vertę ir atsakomybę už savo darbą, 

žmonės, išlaikydami pagarbų atstumą 

su direktoriumi, vis dėlto neatrodė 

savo vadovo autoriteto prislėgti kaip 

kokie sūrmaišiai. Tokia vakarietiško 

darbo kultūra, atrodo, visai limpa prie 

širdies ir pačiam direktoriui, nors ir sakosi, kad 

jam nėra didžiausias gyvenimo troškimas, jog 

pavaldiniai jį mėgtų, jei nori, gali ir pakeikti 

už tvoros užėję. Tik kažin kiek tokių karštų 

galvų atsirastų, nes būtent pats direktorius juos 

atsirinko iš daugybės kandidatų. Kita vertus, 

apsipykimai tokioje sudėtingoje gamyboje 

praktiškai neišvengiami. Ypač kai žmogus vos 

kojas darbe apšilęs. Tai natūralūs socialinės 

savireguliacijos procesai. 

Tačiau Antanas Kovas žvelgia plačiau 

ir norėtų, kad žmonės visoje valstybėje 

ekonominės krizės akivaizdoje perkainuotų 

savo vertybių sistemą ir harmonizuotų savo 

santykį su aplinka ir valdžia. Tokia savotiška 

Antano Kovo pasaulėžiūra, kada Lietuvoje 

formuojasi vis stipresnis nepatenkintų 

mokesčiais ar sveikatos reforma, socialine 

rūpyba ar darbo užmokesčiu choras, pradedant 

verslininkais ir baigiant pensininkais, švelniai 

tariant, gerokai glumina – juk kur kas lengviau 

dainuoti, kai plėši kartu su visais. 

- Krizė yra dėsninga cikliškai 

besivystančios ekonomikos išraiška, ir aš 

pergyvenu, kad ji dar nepakankamai gili. 

Pagrindinė krizės funkcija yra išvalyti šalies 

ūkio organizmą nuo trombų. Krizė – tai 

stipri vėtra, laužanti senas nudžiūvusias 

medžių šakas. Važiuodamas šįryt girdžiu 

per radiją vairuotojus skundžiantis, jog jie į 

rankas nebegauna net po 3-4 tūkst. litų, kaip 

anksčiau. 

Gaila, kad žmonės nieko neišmoko. Ar tie 

vairuotojai nesupranta, kad toks atlyginimas 

jiems ir nepriklauso? Tai juk pusė ministro 

algos. Bet ir Vakaruose tos pačios klaidingos 

ekonominės nuostatos. Kiek Vokietijoje 

valdžia per visokias finansinio stimuliavimo 

programas skyrė pinigų įmonėms, kurios, 

nevykusių vadovų nustekentos, turėjo 

bankrutuoti? 

Kada krizė baigsis? – Antanas Kovas 

perklausia ekonomikos autoritetams 

pastaruoju metu užduodamo populiariausio 

viltingojo klausimo. - Jau niekada negrįšime 

į tą padėtį, kuri buvo prieš du tris metus. 

Kad bankas gaudytų už rankos vakarykštį 

studenčioką, piršte pirštų kreditą butui ar net 

namui, automobiliui, baldams, kelionėms... 

Žinoma, paveikė krizė ir mūsų bendrovę. 

Buvusi prieš krizę 54 milijonų apyvarta krito 

daugiau kaip du kartus, beveik tris kartus 

sumažėjo pardavimai Lietuvoje. Tačiau 

apdairaus akcininko ir steigėjo dėka mūsų 

produkciją užsako ir Saudo Arabija, ir Indija, 

ir Vokietija. Vis dėlto, darbuotojų skaičių 

reikėjo sumažinti, pirmą sykį dešimtimi, antrą 

– Įsikūrus įmonei, pradėjome gaminti vienos rūšies iešmus. O dabar 

jau esame įsisavinę 25 tipų iešmų gamybą, ir pagaminti per metus jų 

galime apie pustrečio šimto. 

sykį – vėl dešimtimi, o trečiąkart susirinkusio 

kolektyvo tiesiog paklausiau – ar toliau 

atleidinėjam žmones, ar dirbam ir uždirbam 

tiek, kiek yra darbo? 

Žmonės siūlymui, žinoma, pritarė. Tik, 

va, kodėl tada kuriame idiotiškiausius darbo 

įstatymus, kurie verčia mokėti už aštuonias 

valandas visas penkias savaitės dienas? O jeigu 

darbo nėra? Prancūzijoje kavinės savininkas 

negali dirbti su savo dukra dvylika valandų per 

dieną. Kodėl žmones verčia valdžia meluoti? 

Vasarą mūsų įmonėje prižiūrėjo žmogus 

šilumos ūkį. Jam užtekdavo ateiti ten kartą į 

mėnesį. Rodos, su žmogum susitarei, ir to turi 

pakakti. Bet jei atvažiuos Darbo inspekcija? 

Kodėl aš turiu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 

rašyti tai, ko nėra? Kodėl aš turiu jausti kaltę? 

Neva, inspekcija atstovauja darbo interesams. 

Žinoma, jokio smagumo darbdaviui nėra, 

kai reikia atleidinėti ar mažinti atlyginimus, 

pačiam rūpi išsaugoti žmones, jei galvoji apie 

savo bendrovės ateitį. Bet juk niekas veltui 

neuždirbtų pinigų nedalija. Nors prieš krizę 

būdavo ir taip. Išeidamas iš mūsų darbo man 

vienas darbininkas pareiškė – direktoriau, pas 

jus už atlyginimą dar ir dirbti reikia. 

Todėl atitinkamas ir mentalitetas mūsuose 

susiformavęs. Jeigu kokia bėda – atrodo, jei ne 

įmonės vadovas, tai bent jau Vyriausybė turi 

ištraukti pinigą ir kiekvienu pasirūpinti. Grįžo 

mergaitė dirbti pas mus, į Lietuvą, iš užsienio. 

Vienas pirmųjų jos klausimų buvo – kur man 

apsidrausti sveikatą? Pas mus liepia draustis, 

ir tai spyriojasi, išsisukinėja iš paskutiniųjų. 

Koks absurdas – žmogus turi pats už save 

atsakyti. Iš tikrųjų, čia slypi aktuali problema 

- bendruomenės ir individo atsakomybės 

santykio optimalus nustatymas. 

Kodėl Vakaruose niekas nežino, kas yra 

kyšis? Todėl, kad gydytojas gauna pinigus į 

rankas, ir jau iš savųjų pats moka sveikatos 

draudimui. Ir pacientas daugiau nebesuka 

galvos - kai esu jau vieną kartą sumokėjęs, 

kodėl turėčiau dar kartą mokėti? 

Pas mus niekas nepasigilina, kokį realiai 

žmogus gauna atlyginimą. Kad darbdaviai 

užmoka Sodrai per trisdešimt papildomų 

procentų nuo darbuotojo algos, visi praleidžia 

pro ausis. O jei pats tuos sodrinius pinigus 

pervestų į socialinį draudimą? Tuomet 

pareikalautų ir iš to paties gydytojo, kad 

medicininė paslauga būtų kai ko verta. Europoje, 

kur vyrauja socializmas, žinoma, viso to nėra. 

Vakarų Europa perėmė pačius blogiausius 

įstatymus ir nuostatas, kiek tik įmanoma iš 

socialistinės Prancūzijos, Skandinavijos kraštų. 

Ten, kur šimtmečiais sukauptų milijonų dėka, 

didelė dalis visuomenės 

tapo išlaikytiniais. Kadaise 

klestėjusios Ispanija su 

Portugalija nusmuko. 

Kodėl? Lengvai įgytas 

turtas sužlugdo tiek asmenį, 

tiek bendruomenę, tiek visą 

visuomenę. Prieš 100 metų iš Šveicarijos 

emigravo žmonės, todėl, kad badavo. Nežiūrint 

tos nacijos įgimto verslumo. 

- Bet ar ir mūsų Vyriausybė negamina 

išlaikytinių besiskolindama, kartu atsisakydama 

Tarptautinio valiutos fondo paslaugų? 

- Kad Standart&Poor‘s didina Lietuvai 

ilgalaikes skolinimosi užsienio ir vietos valiuta 

reitingus, kad, apskritai, Vyriausybė jau gali 

pasiskolinti su žmogiškomis palūkanomis – 

tai didžiulis jos nuopelnas. Ir tik Vyriausybės. 

Paveldėjusi absoliučiai praskolintą valstybę, 

biudžetą, Kubiliaus Vyriausybė sugebėjo 

suvaldyti krašto ekonominę ir socialinę 

situaciją. Nei vieną dieną nevėlavo pensijos, 

nei vieną dieną - atlyginimai. Ir mokesčius 

iš kažkur surinkti reikia. Iš ko dar realiai 

gali bepaimti pinigą? Iš visame pasaulyje 

mažėjančio eksporto? O Jeigu valdžia būtų 

palikusi tuos pačius mokesčius ir algų 

nesugebėjusi beišmokėti? Tada žmonės galėtų 

pagrįstai išeiti į gatves, kadangi Vyriausybė 

nebesugeba valdyti. O tas turgus – Vyriausybė 

valstybę praskolino... Daug daugiau valstybę 

praskolino amerikonai, kurie turi galimybę 

spausdintis pinigus ir pumpuoti savo bankams, 

ar vokiečiai, prancūzai, italai, tie patys 

graikai. 

Dar didesnės spekuliacijos vyksta dėl 

Tarptautinio valiutos fondo. Pasižiūrėkim į 

latvius. Latviai TVF buvo priversti sumažinti 

apmokėjimo minimumą nuo 85 iki 30 latų. 

Mes, gi, socialinius reikalus patys sprendėm, 

praktiškai Lietuvoje išliko nepaliestas 

vargingiausias sluoksnis. Mane liūdina tik 

tai, kad Vyriausybė savo gerai atliekamų 

veiksmų nesugeba parduoti per žiniasklaidą. 

Žinoma, mūsų dirbantys pensininkai verkia, 

kad sumažintos pensijos. Ir ačiū dievui, kad 

sumažintos – sumažės bedarbystė, jaunesni 

žmonės juos pakeis. Patirtis, sakot? Anksčiau 

ir vanduo buvo šlapesnis. Trisdešimtmetis 

gydytojas ar kitas specialistas daugiau naudos 

atneš, negu jo gerokai pagyvenusi kolegė,

VERSLAS IR ASMENYBĖ 

nebenuklausanti ligonio širdies dūžių (buvau 

tokios scenos liudininku). Su pensininkais, 

apskritai, turi būti suteiktos galimybės sudaryti 

trumpalaikes darbo sutartis. 

Bet, žinoma, jei kalbėsime apie kolektyvinę 

socialinę patirtį, ji turi tik pozityvią išraišką. 

Mūsų investuotojas iešmus gamina pusantro 

šimto metų – praktiškai tiek, kiek egzistuoja 

geležinkelis. Kurdami įmonę mūsų šalyje, 

austrai, žinoma, tikrai rizikavo – Lietuva buvo 

tuo metu patyrusi bankų griūtį. Tačiau jie atėjo, 

per pusantrų metų ištyrė rinką, poreikius, 

priėmė sprendimą, pastatė įrengimus, 

aprūpino finansais, parinko bei apmokė 

žmones ir paleido suktis. Po to priežiūra - 

be galo preciziška, griežta ir kasdienė. Taip 

aš ir suprantu tikrą investuotoją. Mes jiems 

Europoje buvome septyniolikta įmonė. Ir nors 

dirbame penkiolika metų, pastoviai mokomės, 

ieškome specialistų, inžinierių, priiminėjam 

jaunus žmones su aukštuoju techniniu 

išsilavinimu. 

Tiesa, su jų profesiniu paruošimu 

problemų yra. Bet vėlgi - prisimenu, koks 

atėjau aš pats, pirmomis dienomis po studijų į 

darbą – nieko neišmanantis, ir kaip mėtė mano 

brėžinius. Dabar tokie patys pas mus pasirodo 

- labai mažai žinantys, bet lygiai tokie patys 

smalsūs. Susiformavusio mentaliteto, linkę 

inovacijoms ateina dirbti žmonės iš Vytauto 

Didžiojo universiteto, geriausiai techniškai 

parengti iš Kauno technologijos universiteto. 

O pati nedėkingiausia aukštoji šiuo atžvilgiu 

– Vilniaus universitetas, nes ant senų laurų 

tebesiilsi. Į užsieninių universitetų absolventus 

įmonių vadovams apskritai neverta dairytis. 

Mūsų aplinkai, mūsų įmonėms čia, Lietuvoje, 

žmonės geriausiai paruošiami. Universitetas 

gali išugdyti tik norą siekti. Man gaila tų 

darbdavių, kurie nesupranta, jog, žmonės po 

universitetų negali visko išmanyti. 

Juk kiekviena įmonė, - vis kitokia 

struktūra, kitokie reikalavimai, net tos pačios 

funkcijos skirtingose bendrovėse absoliučiai 

kitaip gali vadintis. Prisiderinti žmogui mūsų 

fabrike reikia minimum pusantrų metų. O 

aukštos technologijos specialistui – antrąsyk 

tiek. Pas mus prieš vienuolika metų įsidarbino 

inžinierius konstruktorius, dabar jis jau 

vadovaujantis specialistas, klausiu, per kiek 

laiko pradėjai dirbti visiškai savarankiškai. 

Šešių metų prireikė, prisipažino. Ir nieko 

labai keisto - tai techninis kūrybinis darbas,- 

nepeikia direktorius savo pavaldinių. Bet, regis, 

jei iešmus įmonė jau gamina penkiolika metų, 

kiek čia tos vietos techninei kūrybai belikę... 

Fabriko administraciniame pastate yra įrengta 

tikra oazė – žiemos sodas su pakeliamomis 

konstrukcijomis vazonams pakabinti, paties 

Antano Kovo sumanytomis Tačiau ten gali 

pamatyti ir sudėtingesnių konstrukcinių 

sprendimų. Štai maketas įrenginio, sumontuoto 

Klaipėdos uoste. „Legetechos“ konstruktoriai 

suprojektavo ir pagamino geležinkelio 


kelio ir portalinio krano bėgių, kurie yra 

skirtingo pločio, sankirtą. Šis išradimas buvo 

pripažintas „Metų gaminiu“ ir apdovanotas 

aukso medaliu. Tai leidžia kranui saugiai 

kirsti geležinkelio liniją, todėl sutaupoma ne 

tik daug lėšų, bet ir pailgėjo krano darbo zona, 

atsirado erdvės manevravimui, per sankirtą 

laisvai gali važinėti mašinos su kroviniu. 

- Įsikūrus įmonei, pradėjome gaminti 

vienos rūšies iešmus. O dabar jau esame 

įsisavinę 25 tipų iešmų gamybą, ir pagaminti 

per metus jų galime apie pustrečio šimto. 

Kodėl reikia surinkinėti tiek skirtingų 

iešmų? Nes kiekvienoje valstybėje - skirtingi 

technologiniai požiūriai. Pirmiausia, į eismo 

saugumą. Lokomotyvai negali taip sau 

paprastai pervažiuoti, sakysim, iš Vokietijos 

į Prancūziją. Tam yra formuojami specialūs 

traukiniai. Tiesa, vyksta tarptautiniai 

kongresai, pasitarimai, kuriuose grąsinama, 

kad tuoj bus išspręsti visi intermodalumo 

reikalavimai. Tačiau reikalai juda sunkiai. 

- Bet ir mes, Lietuva, spręsdami 

intermodalumo problemą, tesame dar menkiau 

pažengę. Nesugebame įkurti viešųjų logistikos 

centrų, išvystyti „Rail Balticos projekto“, iš 

kurio realizavimo ir „Legetecha“, tikriausia, 

sulauktų naudos, ir apie kurį Lietuvoje dabar 

smarkiai diskutuojama, - klausiame. 

- Galiu suprasti, kad investiciniu požiūriu 

mums tikros nelaimės – „Mažeikių nafta“, 

Kėdainių „Lifosa“, kada reikia beveik visas 

žaliavas importuoti, o produkciją eksportuoti. 

Tačiau sunku suvokti sveiku protu, kad beveik 

nejuda toks perspektyvus projektas, kaip „Rail 

Baltica“. 

Alternatyva viena - arba susijungiame su 

visa Europa, arba toliau važinėjam rusiškomis 

vėžėmis. Tačiau apie šį projektą, pamynus 


valstybinį interesą, yra susipynęs visas 

rezginys verslo grupių, ieškančių sau naudos, 

ir net kontraargumentų, jog žemę bus brangu 

išpirkti arba, kad nebus tomis kryptimis 

pakankamai krovinių, nevažiuos keleiviai. 

Bet kaip gi formuosis keleivių ar krovinių 

srautai, kai kelio nėra? Šiuo metu, atrodo, 

realiausia versija lieka, jog ši europinė 

trąsa prie Šeštokų ir sustos. Jau ruošiami 

projektai ten įkurti ir logistikos centrą. Taip, 

Europos Sąjungos pinigai bus įsisavinti. Bet 

ta graži vizija, jog Vidurio Lietuvoje sėdi į 

traukinį, pasikrauni automobilį, ir atsiduri kur 

Paryžiuje, ar Frankfurte, skendi vis tirštesnėse 

ūkanose. Nors ir ekonominis efektas labai 

aiškus - vienas automobilis gali pervežti 

22 tonas, o traukinys - 3000. Reiškia, vien 

šoferių vienam reisui sutaupom apie 130. Visai 

aišku, kad „Rail Baltica“ turėtų būti nutiesta 

iki Kauno, šalia Karmėlavos oro uosto, 

prie „Via Balticos“, kur veiktų modernus 

logistikos centras su visa infrastruktūra, 

galinčiu įdarbinti apie 20-30 tūkst. žmonių. ir 

užtektų to vieno logistikos centro visai šaliai. 

Jau šiandien žmonės Kinijoje greitaeigiais 

traukiniais apsipirkti iš Pekino važinėja už 

200 kilometrų. 

Beje, dar visai neseniai, prieš kokius 

septynerius metus su šios šalies iešmų 

gamintojais dalyvavome AB „Lietuvos 

geležinkeliai“ skelbtame konkurse, kurį 

ir laimėjom, nes mūsų produkcija buvo ir 

dvigubai pigesnė, ir labiau atitiko specifinius 

reikalavimus. Bet pasaulis vietoje nestovi. 

Todėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas 

būtų milžiniškas postūmis Lietuvos 

ekonomikai, ypač eksporto srityje. Tai ir 

parodo tikrąją šalies ir įmonės ekonominę 

vertę. 

UAB „Legetechos“ gaminami iešmai yra pora karų brangesni už rusiškus, bet užtai bene mažiausiai penkis kartus patvaresni, patogesni 

traukiniams riedėti 

Turnouts produced by Legetecha are twice as expensive as the Russian ones, yet at least five times as lasting and as convenient 

for the trains to ride 

21

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review BUSINESS&PERSONALITY 

What Kind of Mentality Does 

State and Business Need? 

By Rimantas Šlajus 

22 

Before starting my work in Legetecha I had 

nothing to do with the trains, except for the 

trips to Moscow in the Soviet times, said the general 

manager of the company, Antanas Kovas, remembering 

the comfortless, tiring trips of the time. UAB VAE 

Legetecha is a modern Lithuanian-Austrian company, 

producing and supplying railway-related equipment, 

such as turnouts, switch blades, frogs, and insulated 

rail joints, for home and foreign markets, and providing 

for their full service. Thus 15 years ago, when the 

high VAR AG leaders came to Lithuania to establish 

a company, this was definitely not the criteria for 

choosing an engineer, the graduate of Kaunas Institute 

of Polytechnics Antanas Kovas as a company manager. 

Most probably it was the organizational skills and 

scientific practice, though – Antanas Kovas had had 

the experience of being a manager in a company of 

technical character, had had quite a few scientific 

articles written and discoveries made. It could only be 

guessed that the representatives of the Alps region, who 

feel strong inclination towards communication, order 

and extraordinary decisions, had been looking for a 

person who knew more than just technology. Together 

with Antanas Kovas we were exploring the production 

workshops, where the manager was trying to explain 

us the subtlest elements of the production process, not 

forgetting to have a word with his colleagues. 

Focused people, knowing exactly what they are 

worth, kept a respectful distance from, yet did not seem 

to be oppressed by their superior. It seemed that the 

manager was in favour of such western-like working 

culture. Even though he assured us that being liked 

by the employees was not his first goal, and that they 

could curse him by all means just around the corner if 

they wanted to. Most probably there would be no such 

hotheads though, because it was the manager himself 

who had chosen them of a number of other candidates. 

And yet, dissension is quite inevitable in such a difficult 

production; especially when a person has just got on 

track. This is the natural processes of self-regulation. 

However, Antanas Kovas has a broader view and now, 

at the presence of the recession, he would like the people 

in the whole country to reassess their value system and 

harmonize their relationship with the environment 

and the government. Especially now, when the voice 

of each person, unsatisfied about the taxes, health 

reform, social care, or the salaries in Lithuania, grows 

stronger and joins into a mighty chorus, including the 

businessmen and the pensioners, such odd Antanas 

Kovas’ world outlook is at its least perplexing; having 

in mind that single voice sounds louder when there are 

more voices to sing. 

”Recession is a consistent expression of a 

developing economics, and I am worried that it is not 

deep enough. The main function of the recession is 

to clean state economy from the clots. Recession is a 

strong windstorm, breaking old dried out tree branches. 

On my way to work this morning, I heard some 

drivers complaining on the radio about not getting 3-4 

thousands of take-home pay, like they did before”. 

”It’s a pity that the people haven’t learnt a lesson. 

Don’t those drivers understand that such amount of 

money doesn’t even belong to them? However, they 

have the same perverse economic concept in the 

West. How much money have German government 

allocated to the companies, the managers of which have 

emaciated them and forced to go bankrupt?” 

”When will the recession end?”, Antanas Kovas 

asks the hopeful question, which the influential 

economists are being asked lately. “We will never get 

back to the position we were two or three years ago; 

when banks were grabbing every freshly-made postgraduate, 

poking in mortgages for the apartment or 

even a house, for cars, furniture, travelling...” 

“Our company was surely influenced by the 

recession too. The circulation of 54 millions has more 

than halved, the sales became almost three times 

lower. And yet, with the help of the shifty stockholder 

and founder of the company, our production is being 

requested by Saudi Arabia, and India, and Germany. 

However, the number of employees had to go down; 

by ten the first time, by ten more the second time, 

while at the third time I gathered all my employees and 

offered them an alternative – either we continue firing 

the people, or we keep working and earning as much as 

there is work?” 

“The people surely agreed to the suggestion. Then 

why are we making idiotic labour laws, forcing us to 

pay for eight hours of each five days of the working 

week? What if there is no work to be done? A cafe 

owner in France cannot work 12 hours a day with his 

daughter. Why are people forced to lie? Last summer a 

man was looking after our heat economy. It was more 

than enough for him to come there once a month. It 

seems that settling things down with the person should 

be enough. But what if State Tax Inspectorate comes? 

Why am I forced to fill-in the non-existent information 

into the roll? Why am I forced to feel guilt? Pretending 

that the Inspectorate represents the labour interests. 

There is certainly no fun for the employer, when he or 

she has to fire people or cut their salaries. Moreover, if 

the employer thinks of the future of the company, he or 

she is interested in saving the people right where they are. 

However, no one pays for nothing; even though it was 

so before the recession. One of my former employees 

once said to me upon leaving the job: “Manager, one 

even has to work to get money at your place”. 

“This is where our mentality 

comes from. In case of any trouble 

it seems that either the head of the 

company or at least the government 

has to empty their pockets and attend 

to each and every one. A young lady 

has come back to Lithuania from 

abroad to work with us. One of the 

first questions she asked was where 

she could get ensured. People are 

forced to get ensured here and yet, 

they avoid that at all costs. What 

an absurd! – the person has to be 

responsible for him or herself. Indeed, 

this is exactly where the problem 

of the determination of the optimal 

relation between the society and the individual lies.” 

“Why are Western people not aware of what a 

bribe is? Because a doctor receives the money straight 

into his or her hands and pays health insurance on his or 

her own. Thus the patient doesn’t have to consider why 

he or she is forced to pay again for something that as 

paid for already.” 

“No one even bothers about the actual salaries the 

people get here. The fact that the employers pay over 

30 additional percent off the employees salary to the 

Social Insurance, is being completely forgotten. What if 

the same employee was to make these social insurance 

payments on his or her own? The payer would require 

the doctor to provide an adequate medical service then. 

There’s nothing much like this in Europe, where the 

socialism prevails. Western Europe has overtaken the 

worst legislation and its provisions from the socialist

BUSINESS&PERSONALITY 

France, and the Scandinavian region; the places in which 

most of the society became spongers, with the help of 

the millions, gathered over the centuries. The formerly 

prosperous Spain and Portugal have fallen. Why? 

Easily obtained property ruins all: an individual, the 

community, and the whole society. Hundred years ago 

people emigrated from Switzerland due to starvation, 

despite the enterprising character of the nation.” 

“Anyway, doesn’t our state produce spongers too, 

by borrowing as well as refusing the services of the 

International Monetary Fund?” 

“The fact that Lithuania goes up in the rating scale 

of the Standard&Poor’s on the long-term borrowing in 

foreign and home currency, and that the Government 

may now borrow for the reasonable interest is quite 

an achievement; an achievement of the Government 

solely. Despite the fact of inheriting a totally debt-laden 

state and budget, Kubilius’ Government managed to 

govern its economic and social situation. There was 

not a single day that pensions or salaries fell behind 

schedule. Besides, taxes don’t come for granted. 

Where else do you get the money from? From the 

world-widely decreasing export? But what if the 

Government kept the same taxes and failed to pay the 

salaries as a result? This is exactly when the people 

would gain the right to go off to the streets, claiming 

that the Government failed to govern properly. And 

what about that fuss now – the Government has 

incurred debts on the state... Americans, who can print 

out the money and pump it to the banks, have incurred 

bigger debts on their country, or Germans, French, 

Italians, and the very Greeks.” 

“There is an even bigger speculation on the 

International Monetary Fund. Let’s take Latvians, who 

had to reduce the payment minimum from 85 to 30 

Latas in the IMF, whereas Lithuanians were managing 

social issues on their own. The poorest practically 

weren’t affected in Lithuania. I feel rather upset that the 

Government fails to ‘sell’ their well-done actions on the 

media. Our pensioners surely weep over the reduced 

pensions. Thanks to God they were reduced; this way 

unemployment will decrease too, younger people will 

substitute for the pensioners. Experience, you say? 

Well, water was also wetter before. A thirty-year old 

doctor or other specialist will do better than his or her 

elderly colleague, who fails to even hear the heart beats 

of a patient (I witnessed such scene once). There should 

be a possibility to draw up a short-term labour contract 

with the pensioners.” 

“However, talking about the collective social 

experience, it has the positive expression. Our investor 

has been producing turnouts for a century and a half – 

practically as long as the railway exists. Establishing 

a company in our country was a huge risk for the 

Austrians at that time. Despite the fact of the collapse 

of banks in Lithuania, they came in, analysed the 

market and the needs in some year and a half, made 

the decision, placed the equipment, provided for the 

finances, selected and trained the people and started 

the business. The control has followed afterwards, 

exceptionally precise, strict and introduced on the daily 

basis. We were the seventeenth company for them in 

Europe. And despite the fact of working for fifteen 

years now, we keep learning, looking for specialists, 


engineers, admitting young people with university 

degree in technology.” 

“We definitely have problems with their 

professional training, though. However, I remember me 

coming to the work couple of days after graduation – 

completely clueless; my schemes were being thrown 

away. Same younglings come to us today – having 

little knowledge, yet very curious. Vytautas Didysis 

Universtity provides for the people with already shaped 

mentality and inclination towards innovations, Kaunas 

Technological University – for the best technically 

prepared ones. Vilnius University, which seems to have 

fallen asleep on its pedestal, is the least useful institution 

at this point. Moreover, the companies should not even 

bother to search for the employees amongst the people 

with the degree of foreign universities. The people 

for our environment, our companies are prepared best 

here, in Lithuania. The university can only develop 

the desire to pursue. I feel sorry for those employers, 

who fail to understand that novice post-graduates are 

incapable of knowing everything. Each company has 

a different structure, different requirements; even the 

same functions may have entirely different titles in 

various companies. It takes minimum a year and a half 

to adapt in our company; and twice as long for the hightech 

specialist. 

“Eleven years ago, a constructing engineer came to 

work with us; he’s a leading specialist now. I once asked 

how long it took him before starting to work on his 

own. He admitted it to be six months. There’s nothing 

unusual about that; it’s a technical-creative work,” said 

the manager understandingly. 

And yet, if the company have been producing 

turnouts for fifteen years now, has there any spot 

for creativity left... There is a true oasis set in the 

administrative building – observatory with uplifting 

constructions for placing flowerpots – the invention of 

Antanas Kovas himself. You can find the constructive 

decisions of a more complex nature there too. This is the 

model of the device, assembled in Klaipeda Port. The 

designers of Legetecha have designed and produced the 

crossing of railway track and the portal crane rail. This 

discovery was ranked the “Product of the Year” and 

awarded the gold medal. This solution allows the crane 

to cross the railway track, saving money and extending 

its working zone. Moreover, there is more space for 

manoeuvring, and vehicles with cargo may move freely 

through the crossing now. 


“When the company was first established, we 

were only producing one type of turnouts, whereas 

now, we have mastered 25 types, extending our annual 

production to two hundred and a half of turnouts. Why 

do we need to assemble so many turnouts? Because 

each country has different technological approaches; 

firstly, towards road safety. Locomotives cannot simply 

move, let’s say, from Germany to France. There are 

special trains, formed for these purposes. True, many 

international congresses and meetings have resulted 

in threats on the intention to resolve the inter-modality 

issue. Yet this process has slow acceleration.” 

“However here, in Lithuania, we are even less 

speedy in the resolution of the inter-modality problem. 

We fail to establish public centres of logistics, develop 

the Rail Baltica project, the realization of which should 

bring benefit to Legetecha too, and over which there are 

restless discussions lately.” 

“From the viewpoint of investments, 

I can surely understand the severity of 

our misfortunes – the cases of Mazeikiu 

Nafta or Kedainiai Lifosa, where all the 

stock is imported and the production 

is exported. However, it is hard to 

comprehend the failure to proceed 

with such perspective project as Rail 

Baltica.” 

“There is only one alternative: 

either we join the rest of Europe, or 

we continue riding Russian gauges. 

However, there is a whole net of business 

groups webbing this project, looking 

forward to benefitting from it. They even 

try to find contra arguments, claiming that the land will 

be too expensive to buy, or that there won’t be enough 

passengers or cargos riding in that direction.” 

“And yet, how can the passenger or cargo flow 

form, if there’s no track? Most realistically, it looks 

like this European track is going to come to a halt by 

Sestokai station. The projects for the establishment of 

the centre of logistics there are already being prepared. 

Yes, the EU funds are going to be allocated. However, 

this beautiful vision of taking the train somewhere in 

the midst of Lithuania, loading your vehicle on it, and 

ending up somewhere in Paris or Frankfurt, seems to 

disappear in a heavy fog, despite a clear economic 

effect; one car might transport 22 tons, while one train 

– 3000. It means that we could save on 130 drivers per 

trip. It is clear enough that Rail Baltica should stretch 

along with the Via Baltica road through Kaunas, up to 

Karmelava Airport with a modern centre of logistics 

situated here, having a complete infrastructure and 

being capable of engaging 20-30 thousand people. 

Today, people in China ride over 200 kilometres from 

Peking on high-speed trains just to shop. By the way, 

quite recently, some seven years ago, we participated 

in the AB Lietuvos Gelezinkeliai competition, along 

with the Chinese company, producing turnouts; and we 

won, because our production was cheaper and matched 

the specific requirements more precisely. However, the 

world is not at a standstill. Thus the implementation of 

the project Rail Baltica would be a huge impulse for 

Lithuanian economics, especially for the export, which 

shows the real value of the state and the company. 

23

24 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review ŽEMĖS ŪKIS 

Į Vilnių žengia Agrobaltas 

Vėl į Vilniaus Litexpo rūmus grįžta reikšmingiausia ir didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio, maisto 

ir pakuočių pramonės paroda „AgroBalt 2010“ ir kaip sako jos organizatoriai, lankytojus ir dalyvius pasitiks šūkiu - 

„Tiesiai iš ūkio“. Tradiciškai parodos struktūra apims tris pagrindines dalis: verslo, vartotojišką ir politinę. Parodos 

verslo dalyje bus akcentuojamos smulkaus ir vidutinio verslo galimybės, tokioms įmonėms skirtos technologijos, 

alternatyvioji veikla žemės ūkyje, gyvulininkystė, Europos Sąjungos lėšų tikslingo panaudojimo galimybės. 

Vartotojiškoje parodos dalyje bus akcentuojamas bendravimas su vartotojais, verslo ryšiai, o pagrindinės šios dalies 

temos – maisto produktų pramonė, kulinarinis paveldas, pakuotės, medžiagos, įrengimai, ekologinis ūkininkavimas, 

kaimo plėtra, veislininkystė, gėlininkystė ir daržininkystė, žemės, sodų ir miškų ūkio technika. Politinės „AgroBalt 

2010“ dalies pagrindinis renginys – politinis-ekonominis forumas, kurio tema „Gyvenimo kokybė kaime bei galimybės 

naujosios ES finansinės perspektyvos kontekste“. Pristatome pagrindinius parodos akcentus išsamiau. 

Tiesioginės išmokos iš es biudžeTo Turi 

būTi suvienodinTos visoms es šalims 

Žemdirbių savivalda tvirtina, kad vienas aktualiausių 

pastaruoju metu klausimų yra Bendrosios žemės ūkio politikos 

(BŽŪP) gairės po 2013 m. Prasidėjusios diskusijos šia tema 

Briuselyje kelia nerimą daugeliui naujųjų ES šalių. Mat 

Skandinavijos šalys (Švedija, Danija) pasisako už radikalų 

finansinės paramos mažinimą visam ES žemės ūkiui. Tuo 

tarpu naujosios ES šalys narės aktyviai siekia ne tik išlaikyti 

nemąžtantį žemės ūkio rėmimą, bet ir paramą skirstyti 

vadovaujantis vienodais principais visoje ES. „AgroBalt 2010“ 

tarptautiniame forume apie BŽŪP po 2013 m. žada dalyvauti 

ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, 

apie 20 oficialių delegacijų iš užsienio. 

Šiuo metu ES vykdoma BŽŪP remiasi gamybinių 

ūkių rėmimo sistema, kuri sudaro apie 43 proc. visų ES 

biudžeto išlaidų. Parama padeda užtikrinti minimalias kainas 

gamintojams, o kartu ir ES žemdirbių ūkių stabilumą bei 

žemės ūkio produkcijos kokybę. 

Lietuvos žemdirbiai dėl gerokai mažesnės tiesioginės 

paramos, lyginant su daugelio kitų ES šalių ūkininkų gaunama 

parama, atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Todėl 

Žemės ūkio ministerija siekia, kad BŽŪP po 2013 m. ir toliau 

remtųsi gamybinių ūkių rėmimu, o parama visoms ES šalims 

būtų skirstoma kaip įmanoma vadovaujantis vienodesniais 

principais. Kitaip tariant, Ministerija siekia, kad tiesioginės 

išmokos iš ES biudžeto būtų suvienodintos visoms ES šalims. 

BŽŪP tęstinumas po 2013 m. ir suvienodinta tiesioginių 

išmokų sistema bei dydis užtikrintų šalies žemdirbių pajamų 

palaikymą ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą 

bendroje ES rinkoje. 

Tarptautiniame forume apie BŽŪP po 2013 m. žada 

dalyvauti ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas 

Čiolosas, kurio viešai ir aiškiai išsakytos nuostatos dėl žemės 

ūkio investicinio rėmimo ypač suteikia optimizmo naujosioms 

ES narėms. 

Galutinį sprendimą dėl BŽŪP po 2013 m. priims ES šalių 

žemės ūkio ministrai. Todėl labai svarbu, kad jų nuomonė 

atspindėtų tikrą ir realią ES žemdirbių nuomonę bei pozicijas. 

invesTavimo galimybės žuvininkysTėje 

Parodos „AgroBalt 2010“ metu, visus besidominčius 

žuvininkyste bus siekiama supažindinti su Europos 

žuvininkystės fondo teikiamos paramos sąlygomis, taip pat 

pristatyti investavimo galimybes pagal Lietuvos žuvininkystės 

sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos prioritetines 

kryptis: 

• I prioritetinė kryptis „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo 

priemonės“. Pagrindinis tikslas – suderinti žvejybos 

pajėgumus su žvejybos galimybėmis ir sukurti modernų, 

konkurencingą bei efektyvų žvejybos laivyną. 

• II prioritetinė kryptis „Akvakultūra, žvejyba vidaus 

vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų 

perdirbimas ir rinkodara“. Pagrindinis tikslas – plėtoti 

akvakultūrą, suderinti žvejybos pajėgumus su esamais 

žuvų ištekliais ir sukurti konkurencingą vidaus vandenų 

žvejybos laivyną, plėtoti žuvų perdirbimą ir rinkodarą, 

didinant sektoriaus produktų konkurencingumą rinkoje. 

• III prioritetinė kryptis „Bendro intereso priemonės“. 

Pagrindinis tikslas – kuriant konkurencingą žuvininkystės 

sektorių, skatinti įmonių ir pripažintų gamintojų 

organizacijų arba kitų visuomeninių organizacijų bendrą 

veiklą, saugoti ir plėtoti vandens išteklius, užtikrinti 

žvejybos uostų ir prieplaukų bei jų infrastruktūros objektų 

plėtrą. 

• IV prioritetinė kryptis „Tvari žuvininkystės regionų 

plėtra“. Pagrindinis tikslas – žuvininkystės regionų 

tvari plėtra ir gyvenimo kokybės juose gerinimas vietos 

iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. 

2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvos žuvininkystės sektoriui iš 

viso skirta 246 034 702 mln. Lt parama: iš Europos žuvininkystės 

fondo – 188,91 mln. Lt, iš nacionalinio biudžeto – 57,12 mln. Lt. 

seminarai sudomins ne vieną, kuris Tikisi 

sėkmingiau plėToTi savo veiklą 

Žemės ūkio, maisto ir pakuočių pramonės parodoje 

„AgroBalt“ rengiami seminarai aktualiausiais žemės ir maisto 

ūkio bei kaimo plėtros klausimais visuomet pritraukia gausų 

būrį verslo, mokslo ir žemdirbių atstovų. 

Šiemet parodoje daug dėmesio bus skirta Lietuvos kaimo 

plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo aktualijoms. 

Jau pirmąją parodos dieną (balandžio 29 d.) įvyksiančiame 

seminare Žemės ūkio ministerijos specialistai išsamiai 

pristatys programos priemonių naujoves ir pakeitimus, 

supaprastinančius paramos administravimą ir turinčius padėti 

ūkininkams sėkmingiau plėtoti savo veiklą. 

Kiekvienas pirkėjas, įsigydamas maisto produktų, tikisi, 

kad jie bus saugūs ir kokybiški. Žemės ūkio ministerijos

surengtame seminare ,,Vartotojui – kokybiški lietuviško 

ūkio produktai“ bus pristatyta pagrindinė išskirtinės kokybės 

bei ES lygiu pripažintų produktų koncepcija, jų gamybos 

ypatumai, sertifikavimas ir ženklinimas. Kauno technologijos 

universiteto Maisto instituto seminare „Produktų gamyba savo 

ūkyje“ bus aptarti tradicinių ir naujų pieno produktų gamybos 

ūkiuose ir mažose įmonėse ypatumai. O Lietuvos žemės ūkio 

universiteto surengtame seminare „Netradicinių augalinių 

žaliavų panaudojimas maisto produktų kokybei gerinti“ bus 

galima sužinoti, kaip platesne maistinių medžiagų gama 

kruopščiai atrinktomis netradicinėmis, mažiau paplitusiomis 

žaliavomis (topinambais, aliejiniais moliūgais, burnočiais) 

galima praturtinti jau esančių rinkoje paklausių produktų 

(duonos ir konditerijos gaminių) kokybę bei praplėsti jų 

asortimentą. 

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto 

specialistai seminare ,,Pieno ūkio tvarkymo aktualijos ir patirtis” 

apžvelgs pieno ūkio tvarkymo aspektus ir pasidalins patirtimi 

organizuojant pieno produktų gamybą ūkyje. Apsilankusieji 

seminare „Biologiškai sklaidžių atliekų (BSA) tvarkymas“ 

daugiau sužinos apie galimus BSA tvarkymo būdus: biodujų 

gamybą, kompostavimą, substratų apdorojimą. Kas domisi 

kitų šalių ekologine žemdirbyste, turėtų atvykti į Vokietijos 

Mecklenburg-Vorpommern žemės ūkio, aplinkosaugos ir 

vartotojų apsaugos ministerijos surengtą seminarą, kuriame 

susipažins su šios žemės ekologinės žemdirbystės ypatumais. 

Šiandien ne vienas kaimo gyventojas planuoja statyti 

vėjo jėgainę. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus 

domina ir jėgainių kaina, ir jų statybų reikalavimai, ir skiriama 

parama, tad jie atsakymus į rūpimus klausimus turėtų rasti 

seminare „Mažų vėjo jėgainių plėtros galimybės ir ypatumai 

Lietuvoje“. 

dalyvių laukia aukso medaliai ir 

eksponaTai 

Nuo 1995 m. tarptautinės žemės ūkio, maisto ir pakuočių 

pramonės parodos „AgroBalt“ metu apdovanojami geriausieji 

eksponatai. Šiemet ši graži tradicija bus tęsiama – labiausia 

nusipelniusieji šio vardo bus renkami maisto produktų, 

tautinio paveldo, veislinių gyvūnų bei žemės ūkio technikos 

kategorijose. Kas gi šiemet galės puikuotis „AgroBalt 2010“ 

geriausiųjų eksponatų aukso medaliais bei diplomais paaiškės 

pačią pirmąją parodos dieną – balandžio 29 d. Konkurso 

vertinimo komisija, kurią sudaro 4 ekspertų grupės (maisto 

produktų, tautinio paveldo (ne maisto), veislinių gyvūnų ir 

žemės ūkio technikos), eksponatus vertins pagal tam tikrus 

kriterijus, nustatytus konkurso nuostatose. Renkant geriausius 

maisto eksponatus komisija vertins jų sudėtį, maistinę vertę, 

technologinius ypatumus, juslines savybes, prekinę išvaizdą, 

gamybos ekologiškumą, vartotojų atsiliepimus ir kt. 

Vertinant tautinio paveldo produktus bus kreipiamas 

dėmesys, ar gaminimo būdas perduodamas iš kartos į kartą, ar 

produktai gaminami ne mažiau kaip 100 metų, ar naudojamos 

senosios technologijos (įrankiai, padargai), ar produktai 

gaminami išsaugant gaminio unikalias tradicines savybes bei 

sudėtį, ar produktas šalyje paplitęs ir pan. Žemės ūkio technikos 

kategorijoje svarbūs įvairių bandymų rezultatai, atitikimas 

agrotechninius reikalavimus, techniniai–ekonominiai rodikliai, 

atitikimas mašinų saugos reikalavimus. Veislinių gyvūnų 

kategorijoje dėmesys kreipiamas į bendrą gyvūno išvaizdą, 

gyvūno kondiciją ir paruošimą parodai, produktyviąsias ir 

reprodukcines savybes ir pan. 

lieTuviškoms daržovėms – deramą 

pagarba 

Kasmet parodų lankytojus originaliais stendais stebinančios 

Lietuvos daržovių augintojų ir Lietuvos šiltnamių asociacijos 

jau planuoja, ką ir kaip eksponuoti parodoje „AgroBalt 2010“. 

Daržovių augintojai be įprastinių lauko daržovių degustavimo, 

šiemet parodoje stengsis daugiau bendrauti su vartotojais. 

Nors dėl užsitęsusių šaltesnių pavasario orų šviežių kopūstų 

parodoje dar nebus, parodos lankytojams ruošiama kita maloni 

staigmena – atmintinė, kuri ne tik padės susirasti pageidaujamų 

vietinių daržovių pardavėją, bet ir primins gerąsias maistines 

daržovių savybes. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija 

Cironkienė teigia, kad Lietuvos daržovių augintojai liko 

bene vieninteliai visoje ES, kurie po derliaus nuėmimo prieš 

produkcijos sandėliavimą, transportavimą ar tiekimą į rinką, 

jos neapdoroja chemija. Tiesa, mažiau chemizuota produkcija 

trumpiau išlaiko prekinę išvaizdą, bet pasitikėjimas augintoju 

ir tokių daržovių poreikis vartotojus skatina pirmenybę teikti 

būtent vietinei produkcijai. 

TauTinio paveldo puoselėTojai 

Tarptautinė „AgroBalt 2010“ paroda netrukus į LITEXPO 

parodų centrą Vilniuje turėtų sutraukti būrį ir tautinio paveldo 

mylėtojų. Čia balandžio 29 – gegužės 1 dienomis Lietuvos 

tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija pristatys 

daugiau kaip 50 sertifikuotų amatininkų. 

Tautinio paveldo produktai – vienas iš svarbiausių tautos 

identiteto elementų. Per juos puoselėjamos mūsų kultūros 

tradicijos ir savitumas, ypatybės, kuriomis išsiskiriame ir 

esame įdomūs pasauliui. Į tautinio paveldo sampratą įeina 

išties daug kas – tai ir tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų 

dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai bei jų produktai, 

muzikos instrumentai ir net tokios paslaugos, kaip giedojimas, 

tradicinių renginių, kalendorinių švenčių organizavimas. 

Parodos „AgroBalt 2010“ lankytojai bus supažindinami su 

margaspalve tautinio paveldo gama – puodžių, vytelių pynėjų, 

audėjų, siuvinėtojų ir mezgėjų, žvakininkų, tošininkų, vilnos 

karšėjų ir verpėjų, vilnos ir milo vėlėjų, žaislininkų, margučių 

margintojų dirbiniais, kepėjų, virėjų, mėsininkų, pienininkų, 

midininkų, aludarių kulinarinio paveldo produktais ir kt. 

Visi besidomintys galės stebėti, kaip amatininkų rankose 

gimsta tautiniai dirbiniai, kokius gamybos procesus, žaliavas 

ir įrangą, pvz. sūrių spaudimo, sviesto mušimo, pieno 

separavimo, duonos kepimo, jie naudoja. Be abejo, čia bus 

galima konsultuotis, išbandyti savo sugebėjimus, įsigyti su 

meile sukurtų dirbinių, pagamintų produktų. 

Parodoje kur akis paganyti bei uoslę pamaloninti turės ir 

kulinarinio paveldo puoselėtojai. Čia bus gausu įvairių rūšių 

mėsos gaminių: didelių originaliai rūkymui paruoštų skilandžių, 

įvairių formų ir dydžių šalto rūkymo kumpių, naminės dešros, 

kaimiškų lašinių palčių. Lankytojai galės paragauti ir nusipirkti 

ruginės duonos, pyragų, šakočių, meduolių, pagal originalų 

šeimos receptą pagaminto midininko midaus, saldaus pieno, 

vestuvinių, krikštynų ir kitų švenčių sūrių. Kas norės, galės ne 

tik paskanauti aludarių virto alaus, bet ir įsijungti į alaus virimo 

procesą, susipažinti su senovinėmis jo paruošimo tradicijomis. 

Pro šalį praeiti neleis įvairiausių žolelių kvapai. Žolininkės ne 

tik skanią arbatą paruoš, bet ir dalinsis savo patyrimu, kaip 

rinkti, džiovinti ir tinkamai paruošti žoleles, kokias geriausiai 

nuo konkretaus negalavimo vartoti 

25

26 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review AGRICULTURE 

Agrobalt is Coming to Vilnius 

The most significant and extensive international exhibition of agriculture, food and package industry in the Baltic 

region AgroBalt 2010 has once again returned to Vilnius Litexpo Centre of Exhibition and according to its organizers, 

both the visitors and the participants will be met with a slogan – Directly from a farm. As usually, the exhibition structure 

is going to cover three main areas: business, consumers and politics. The business part will highlight the possibilities 

of small and medium businesses, the technologies meant for such enterprises, alternative activity in agriculture, 

stockbreeding, and the possibilities of purposeful employment of EU funds. The consumer part will highlight the 

communication with consumers, business links, developing such topics as food industry, culinary heritage, packaging, 

substances, equipment, ecologic farming, rural development, breeding, floriculture and olericulture, land, garden and 

forest technology. The main event of the political part of AgroBalt 2010 shall be the political-economical forum, titled 

“The quality of life in the rural areas and the possibilities in the context of the new EU financial perspective”. Here is 

an introduction of the main accents of the exhibition in detail. 

Direct AllowAnces from the eU BUDget 

hAve to Be UnifieD for All eU memBer stAtes 

the municipality of farmers claims that recently one of the 

most relevant questions is common Agricultural Policy (cAP) 

framework of 2013. open discussions on this topic in Brussels 

intimidate the new eU members, because the scandinavian 

states (sweden, Denmark) sustain the idea of radical decrease 

of financial aid for all eU agriculture. Yet, new member 

states actively seek not only to maintain the present support 

for agriculture, but also to distribute the aid on the basis of 

equal principles throughout the eU. the commissioner of rural 

development Dacian Cioloş and approximately 20 official 

delegations from abroad are going to attend the international 

forum on the cAP after 2013 in AgroBalti 2010. the cAP, 

which is now implemented in the eU, is based on the support 

system for industrial farms, comprising around 43 percent of 

total EU budget expenses. The support helps to secure the 

minimal prices for the producers, as well as the stability of 

the eU agriculturalists’ farms and the quality of agricultural 

products. 

Due to a considerably smaller direct support, in comparison 

to the support received by the farmers from other eU states, 

the lithuanian farmers find themselves in unequal competitive 

circumstances. this is the reason why the ministry of 

Agriculture tries to retain the support for industrial farms and 

to distribute that support throughout the eU states on the basis 

of equal principles in the cAP after 2013. in other words, 

the ministry is seeking for a unification of direct allowances 

for all eU states. the continuity of the cAP after 2013 and 

the unified system and amount of direct allowances would 

secure the maintenance of state farmers’ income and the 

competitiveness of the lithuanian agricultural products in the 

common eU market. 

The Rural Development Commissioner Dacian Cioloş, 

whose publicly and clearly stated provisions regarding the 

investment support of agriculture sound optimistic to the new 

eU states, is planning to participate in the international forum 

on the cAP after 2013. 

the final decision regarding the cAP after 2013 shall be 

made by the ministers of Agriculture of the eU states. 

investment PossiBilities in fisherY 

During the exhibition AgroBalt 2010, everybody who is 

interested in fishery will be sought to get acquainted to the 

terms of support, provided by the european fishery fund, and 

to get introduced to the investment possibilities in accordance 

with the priorities of the Action Plan of the lithuanian fishery 

sector of 2007-2013: 

• 1st priority – Adjustment measure for maritime 

fishery; the main objective – to coordinate fishery 

capacities and possibilities, and to create a modern, 

competitive and effective fishery fleet. 

• 2nd priority – Aquaculture, fishery in inland waters, 

Processing and marketing of Aquaculture and fishery 

Production; the main objective – to develop aquaculture, 

coordinate fishery capacities with present fish resource 

and create a competitive an effective fishery fleet for 

inland waters, to develop fish processing and marketing 

by enlarging the competitiveness of sector production 

in the market. 

• 

• 

3rd priority – means of common interest; the main 

objective – to promote cooperation between the 

companies, organizations of approved producers or 

other public organizations, to protect and develop water 

resources, to secure the development of fishing ports, 

berths and their infrastructure by means of creating a 

competitive fishery sector. 

4th priority – stable Development of fishery regions; 

the main objective – stable development of fishery 

regions and their life quality on the basis of local 

initiative and partnership. 

in the period from 2007 to 2013 the lithuanian fishery 

sector was granted a 246 034 702 million litas aid: 188.91 

million litas from the european fishery fund, and 57.12 

million litas from national budget. 

the seminArs shAll engAge the mAnY who 

hoPe for A sUccessfUl DeveloPment of 

their ActivitY 

the seminars on the most actual topics of land and food 

industry and on the rural development issues, organized in the 

exhibition of agriculture, food and package industry AgroBalt, 

always attract a broad circle of business, science and farming 

representatives. 

much attention will be given to the topicalities of the 

implementation of the lithuanian rural Development 

Programme of 2007-2013 in this year exhibition. During the 

seminar, on the very first day (29 April), the specialists from 

the ministry of Agriculture will present the novelties and 

adjustments, which are to simplify the support administration 

and to help the farmers to develop their activity, of the 

programme.

AGRICULTURE 

Upon purchasing an article of food, each customer expects 

that it is a quality product. During the seminar “Quality 

products of the lithuanian farm for the customer”, organized 

by the ministry of Agriculture, the general conception of the 

EU accepted products of exceptional quality, their production 

peculiarities, certification and marking will be introduced to 

the participants. During the seminar of the food institute of 

Kaunas technological University “Production in one’s farm” 

the peculiarities of traditional and new dairy production in farms 

and small enterprises will be discussed. whereas the seminar 

“non-traditional use of vegetal raw in the improvement of 

food product quality”, organized by the lithuanian University 

of Agriculture, will provide for the information on how to 

enrich the quality of already present widely-spread products 

(bread and confectionary) and to broaden their assortment by a 

larger nutritive scale – thoroughly selected, yet less-spread raw 

(artichokes, squashes, pigweeds). 

During the seminar “The topicalities and experience of dairy 

farm management”, the specialists from the stockbreeding 

institute of the lithuanian veterinary Academy will review 

the aspects of dairy farm management and will share their 

experience on organization of dairy production in farms. 

those who visit the seminar “management of biologically 

decomposing waste (BDw)” will find out more about possible 

BDw cleaning methods: biogas production, composting, 

substrate processing. those who are interested in the ecofriendly 

agriculture of foreign states should visit the seminar, 

organized by the ministry of Agriculture, environment and 

consumer Protection of mecklenburg-vorpommern, during 

which, the participants will get acquainted with the peculiarities 

of eco-farming of this land. 

many people from the rural areas are now planning to set 

wind-plants. the future energy producers are also interested 

in the price, building requirements, and the provided support 

for these plants. thus the interested should find the answers 

to all these questions in the seminar “the possibilities and 

peculiarities of small wind-plant development in lithuania”. 

golD meDAls AnD exhiBits Are AwAiting the 

PArticiPAnts 

The best exhibits have been awarded during the exhibition 

of agriculture, food and package industry AgroBalt ever 

since 1995. this year the tradition shall continue – the most 

worthy are going to be nominated in the following categories: 

food, national heritage, pedigree animals and agricultural 

equipment. who is going to get a change to swagger about 

the gold medals and diplomas for being the best exhibits in 

AgroBalt 2010? the answer will come out on the very first 

day of the exhibition – April 29th. The jury of the competition, 

comprising of 4 expert groups (food, national heritage (nonfood), 

pedigree animals, and agricultural equipment), will 

evaluate the exhibits in accordance with certain criteria, 

determined in the competition regulation. During the choice of 

the best food exhibit, the jury shall evaluate their composition, 

nutritional value, technological peculiarities, sensual features, 

marketing appearance, eco-friendliness, user reviews, and 

other factors. 

During the choice national heritage products, the jury shall 

bear in mind if the production method has been transferred 

from generation to generation, if the product has been 

produced for no less than 100 years, if old technologies are 

used (equipment, implements), if the product is produced 

keeping the unique traditional features and composition of 

the process, if the product is widely spread in the country, 

and so on. in the category of agricultural equipment, various 

experimentation results, the conformity with agro-technical 

requirements, the technical-economical indicators, and the 

conformity with the vehicle safety requirements are all taken 



into the consideration. in the category of pedigree animals, the 

jury minds an overall animal appearance, the condition of an 

animal and its preparedness for the competition, the productive 

and reproductive features and so on. 

with All DUe resPect to the lithUAniAn 

vegetABles 

the growers of the lithuanian vegetables and the lithuanian 

greenhouse Associations, surprising the visitors by original 

stands each year, are already thinking of the content and design 

of their expositions in the exhibition AgroBalt 2010. The 

growers plan to pay more attention to the visitors along with 

an ordinary outdoor vegetable testing this year. even though 

there will be no new cabbage due to the lengthy chill this year, 

another pleasing surprise will be prepared for the visitors – a 

memo, which will not only help to find a required seller of local 

vegetables, but will remind of the good nutritional features of 

vegetables. 

the head of the lithuanian vegetable growers Association 

Zofija Cironkienė claims that the Lithuanian growers are 

practically the only ones in the whole eU, who do not process 

their vegetables with chemicals after harvest gathering and 

before putting them into storage, transporting or supplying 

them to the market. true, a less chemicalized production tends 

to retain its marketing appearance for a shorter period of time. 

Yet, trust in the grower and the demand of such vegetables, 

promotes the priority of local production. 

KeePers of nAtionAl heritAge 

The international exhibition AgroBalt 2010 shall bring 

quite a bunch of national heritage lovers into Litexpo Centre 

of Exhibitions soon. The Lithuanian Association of National 

heritage Producers and composers shall introduce more than 

50 certified craftsmen on 29 April – 1 may here. 

the production of national heritage is one of the key 

elements of nation’s identity. the traditions and peculiarity, 

the features that make us interesting to the world are fostered 

with the help of it. the notion of national heritage includes 

quite a lot: traditional cuisine, craftsmen articles, plants, 

animals and products of old kinds, musical instruments or 

even such services as chanting, traditional events, organization 

of calendar celebrations. 

the visitors of AgroBalt 2010 will be introduced to the 

mottled scale of national heritage: the products of ceramicists, 

split wattlers, weavers, needle-persons and knitters, wool 

and kersey fullers, toypersons, egg painters, bakers, cooks, 

butchers, dairymen, meaders, brewers and others. 

the interested will have the opportunity to watch how the 

craftsmen create national articles, what production processes, 

materials or equipment they use. for instance, the equipment 

used for cheese making, butter battering, milk separation, or 

bread baking. surely, there will be a possibility to consult, try 

out one’s abilities, and purchase articles made with love here. 

the eyes and nose of the cuisine heritage lovers will also 

be embraced in this exhibition. A huge assortment of meat 

production will be suggested here: big sausages, originally 

prepared for smoking, smoked ham of various forms and sizes, 

home-made sausages, rural flitch. the visitors may try out or 

buy rye bread, pies, cake-trees, ginger-biscuits, mead, made in 

accordance to an original family recipe, sweet milk, wedding, 

christening cheese. the willing will have the possibility not 

only to try out the brewed bear, but also to join the brewing 

process, get acquainted with the old brewing traditions. the 

odour of various herbs will not let to pass by. the herbalists 

will not only make tea, but also share their experience on how 

to gather, dry and prepare the herbs properly, what particular 

herbs to use for various illnesses.

Kas trukdo dar plačiau sužaliuoti 

Kaišiadorių miškų urėdijos miškams? 

Rimantas Šlajus 

VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos medelynas – vienas jauniausių 

Lietuvoje. Įkurtas Žiežmarių girininkijoje prieš penketą metų. Šiuo 

metu, anot miškų urėdo Stasio Truskausko, pasiekė visą projektinį 

pajėgumą – 28 ha plotą, kuriame įrengta automatinė laistymo 

sistema, šiltnamis, pilnai sukomplektuota atitinkama technika. 

Didžioji dauguma sėklų sodinukams surenkama iš miškų urėdijoje 

esančių sėklinių plantacijų. Medelynas augina eglės, pušies, ąžuolo, 

beržo, klevo ir kitų medžių bei krūmų rūšių sodmenis, tikintis, kad 

šiais sodmenimis susidomės privačių miškų ir žemių savininkai. 

Nesusidomėjo. Negelbėjo ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 

m. programoje numatytos priemonės dėl netinkamos žemdirbystei 

žemės apželdinimo mišku, finansuojamos iš ES paramos fondų per 

Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. O tai 

miškininkams, pasak miškų urėdo, gresia nuostoliais, kadangi rinkoje 

susidarė sodmenų perteklius. 

– Privačių miškų ir žemių savininkai turi norėti patys savo 

nenaudojamoje žemėje veisti mišką, – įsitikinęs miškų urėdas. 

– Juo labiau, kad dabar yra supaprastinta finansavimo tvarka, 

ir lėšas leidžiama atgauti jau įveisus mišką. Želdinimo projektus 

gali parengti miškų urėdijos specialistai ar bet koks fizinis asmuo, 

turintis miškininko išsilavinimą, tik šie projektai turi būti patvirtinti 

miškų urėdijos vyriausiojo miškininko arba kito miškų urėdo įgalioto 

pareigūno. 

– Lietuvos privačių miškų asociacijos atstovai lankosi Aplinkos 

ministerijoje ir prašo – duokit mums 20 mln. litų, kad mes galėtume 

suburti privačių miškų savininkus, teikti jiems pagalbą, kurti privačias 

girininkijas, – užsimenam. 

– Miškų savininkas visada gali nemokamai pasikonsultuoti su 

mūsų specialistais, gauti patarimą, paprašyti pagalbos. – Miškų urėdo 

nuomone, papildomas privačių girininkijų finansavimas valstybės 

lėšomis būtų pinigų švaistymas. 

– Aš ir pats esu miško savininkas, turiu 8 ha, tačiau mes, kaip 

miško savininkai, iš esmės nieko ir nedarome prižiūrėdami bendrą 

mišką supančią infrastruktūrą. Ką miško savininkai ir gali padaryti, 

ypač tie, kurie miestuose gyvena? Miškų urėdija prižiūri visus 

miškus. Už sanitarinę, ir už priešgaisrinę miškų apsaugą vienodai 

esame atsakingi tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. 

Miško keliams, kuriais važinėja ir mūsų žmonės, ir privačių miškų 

savininkai, ir tie patys poilsiautojai, tiesti ir taisyti kasmet išleidžiame 

po 300–400 tūkst. litų. Tik urėdijos nebeišduoda leidimų miško 

kirtimams, kaip būdavo anksčiau, ir nebekontroliuoja to proceso – tą 

daro rajono aplinkos apsaugos agentūros miškininkai. Lyg ir negražu 

būtų kontroliuoti savo konkurentus. 

– Tai, vis dėlto, privačių miškų savininkai – konkurentai, – 

tikslinamės, bandydami aiškiau nustatyti miškų urėdijų ir miško 

savininkų bičiulystės laipsnį? Tačiau urėdas, nors ne tik gyvo būdo, 

bet ir žvalios minties savininkas, šįkart ne kažin kiek įlieja šviesos į šį 

beveik hamletišku virtusį klausimą, palikęs atsakymą, kaip sakoma, 

paraštėse. 

– Medienos iš valstybinių miškų kasmet parduodama po 3,7–3,9 

mln. kietmetrių. Kartu su mediena iš privačių miškų tas skaičius 

siekia apie 6,3 milijonų. Valsybinis sektorius lyg ir aiškiai dominuoja. 

Tačiau urėdijos kerta miškus prisilaikydamos griežtai nustatytų 

apimčių. Tuo tarpu miškų savininkas turi teisę dešimtmečio normą 

28 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review 

MIŠKININKYSTĖ 

Privačių miškų ir žemių savininkai turi norėti patys savo nenaudojamoje žemėje veisti mišką, – įsitikinęs miškų urėdas 

“The owners of private forests and lands must have the will to plant a forest on their unused land,” persuaded 

the supervisor 

iškirsti per pirmus metus, ir gali leisti sau pateikti į rinką tokį kiekį 

apvaliosios medienos, kuris sujauktų rinkoje nusistovėjusias kainas. 

Kaip, apskritai, šiuo metu vyksta apvaliosios medienos 

pardavimai, ar laikomąsi sudarytų pirkimo sutarčių? 

– Mūsų didžiausias pirkėjas ilgą laiką buvo Valstybės įmonė prie 

Pravieniškių pataisos namų. Gerai atsimenu tuos laikus, nes tuo metu 

buvau atsakingas už medienos ruošą. Dabar iš stambių medienos 

pirkėjų turime UAB GKF, dar UAB „Swedspan Girių Bizonas“. 

Tačiau medienos pramonės žemėlapis keičiasi. Dauguma medienos 

perdirbimo įmonių prašo atidėti mokėjimus už medieną. Iš vienos 

pusės lyg ir suprantama – nupirktą žaliavą reikia išpjauti, išdžiovinti, 

ir dar gaminį spėti pagaminti, o to gaminio pirkėjai taip pat prašo 

mokėjimo atidėjimo. Bet, kita vertus, jei darai verslą, jei trūksta 

apyvartinių lėšų, tam yra bankai. Mokėjimų atidėjimai yra ydingas 

reikalas, nors mes ir turime teisę reikalauti sumokėti per penkioliką 

dienų. Net per tas penkiolika dienų galima prisiimti medienos ir 

bankrutuoti, paliekant miškų urėdijoms skolas. 

Bet juk urėdija ir kitur gali pasieškoti užsakovų? 

– Nelabai, – sako urėdas. – Pirkėjai visoje Lietuvoje yra praktiškai 

tie patys. Ir kaip bežiūrėsi, šia prasme visos urėdijos yra konkurentai. 

Visos turi savo komercinių paslapčių. Konkurencijai turi reikšmės 

ir urėdijų regionavimas. Sakysim, sodmenų be Valstybinės miškų 

tarnybos leidimo mes negalim parduoti kitam regionui. 

Taigi, sodmenų kaišiadoriečiai nelabai turi kur dėti. Iš dalies 

pagelbėjo UAB „Skogran“, kuri kasmet iš miškų urėdijos nuperka 

nemažą kiekį sodmenų; štai vien pernai į Švediją ji eksportavo apie 

milijoną eglės sodinukų. Smagu, kad Kaišiadorių miškų urėdijoje 

gimusios eglaitės ošia kitapus Baltijos. O Vyriausybės patvirtinta 

Lietuvos miškingumo didinimo programa, pagal kurią iki 2020 m. 

šalyje turi būti papildomai įveista 3 proc. miškų, aiškiai stringa. Ir 

ne vien tik todėl, jog privačių žemių savininkai su miško sodinimu 

neskubūs. 

– Mūsų urėdijoje pagal šią programą kasmet reikėtų užsodinti


apie 190 ha miško. Tam štai pernai buvo suprojektuota 86 ha 

nenaudojamos žemės. Tačiau jos Kauno apskritis nebegali urėdijai 

perduoti, kadangi pagal priimtą Vyriausybės nutarimą, šiuo metu 

naikinamos apskritys, nebegali mokėti Registrų centrui už žemės 

registravimą valstybės vardu. Taip ir dirvonuoja žemė, o mes 

neturim kur sodinti, bei neturime kur dėti šiai programai užaugintus 

sodmenis. Ta pati bėda ir su kadastriniais visų valstybinės reikšmės 

miškų matavimais. Mūsų urėdijos teritorijoje yra 26 tūkst. ha 

valstybinės reikšmės miškų, kurių kadastrinius matavimus jau 

vykdome trečius metus. 10 tūkst. ha jau užregistruota, šie miškai 

juridiškai visiškai sutvarkyti, su apskritim pasirašytos atitinkamos 

sutartys. O štai dar 16 tūkst. ha taip ir nebaigti užregistruoti, nors jie 

apmatuoti, paruoštos bylos, net riboženkliai sustatyti. Tolimesnis šių 

miškų įregistravimas nekilnojamo turto registre sustojo dėl nutraukto 

valstybės finansavimo, todėl miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos 

išleisti pinigai registravimo dokumentacijai ir matavimo darbams 

atlikti, daugiau kaip 600 tūkst. litų, liko įšaldyti. O kas gali garantuoti, 

kad po metų dviejų neatsiras nauji reikalavimai, ir tas kadastro 

duomenų bylas gali tekti vėl peržiūrėti, vėl tam išleisti papildomas 

lėšas? – klausia urėdas. 

Tačiau tiek juridiškai įregistruotuose, tiek ir neįregistruotuose 

miškuose vykdoma visa ūkinė veikla. Kaišiadorių miškų urėdijos 

miškai ypač dėkingi savo rekreacinėmis pažintinėmis savybėmis. 

Urėdija įsikūrusi pačiame Lietuvos centre, tarp svarbiausių šalies 

miestų – Vilniaus ir Kauno, jos prižiūrimos girios perjuostos 

geležinkelio ir judrios magistralės, iš šiaurės ir pietų aprėmintos 

vaizdingųjų Nemuno ir Neries upių. Miškai yra išsidėstę trijų 

savivaldybių – Kaišiadorių, Elektrėnų ir Trakų teritorijose, jie užima 

46,8 tūkst. ha plotą, iš jų 30 proc. urėdijos valdų sudaro saugomos 

teritorijos. Tai Kauno marių, Neries bei Aukštadvario regioniniai 

parkai, draustiniai, į NATURA 2000 tinklą įtrauktas Būdos- 

Pravieniškių biosferos poligonas, 75 Kertinės miško buveinės. 

Kauno marių regioninis parkas išsidėstęs vaizdingame Nemuno 

vidurupyje. Parkui priklauso visos Kauno marios su įspūdingomis 

eroduotomis pakrantėmis, gretimais miškais, natūraliais upių ir 

upelių intakais. 

Neries regioninio parko paskirtis yra išsaugoti ypač vertingą 

Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries 

slėnio miškų biocenozes, kultūros paveldo vertybes, gamtinės 

sistemos stabilumą, biotos komponentus, atkurti sunaikintus ir 

pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, sudaryti sąlygas 

plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei 

vietose. 

2004 m. buvo įsteigtas Būdos-Pravieniškių biosferos poligonas. 

Jis yra įtrauktas į NATURA 200 tinklą. NATURA 2000 – tai Europinės 

svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų 

ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai. 

Poligone pastoviai peri vapsvaėdžiai, jerubės, gervės, žvirblinės 

pelėdos, juodosios meletos, juodieji gandrai, vidutiniai ir tripirščiai 

geniai. Čia palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijos 

svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Šių 

paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst. ha saugoma teritorija. 

Miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose, neskaitant 

regioniniuose parkuose esančių draustinių, yra septyni valstybiniai 

draustiniai: Lapainios botaninis draustinis skirtas miško, pievų ir 

paupių augalų bendrijų bei retų rūšių augalų augaviečių apsaugai; 

Būdos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas išsaugoti vietovės 

turtingai gyvūnijai ir augalijai; Kaukinės botaninio-zoologinio 

draustinio paskirtis tausoti Dzūkų aukštumai būdingus uosynus su 

skroblais bei retų rūšių grybų, augalų, gyvūnų įvairovę ir augavietes; 



Lomenos kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti gilų Lomenos 

slėnį su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, šlapiais 

baltalksnynais bei pievas su gausia augalija ir gyvūnija; Gabriliavos 

pedologinis draustinis skirtas Rytų Lietuvos aukštumų vakarinių 

atšlaičių velėniniams jauriniams glėjiniams priemolio dirvožemiams 

išsaugoti; Palaraisčio telmologiniame draustinyje saugoma vienintelė 

Kaišiadorių rajone išlikusi aukštapelkė, kurioje gyvuoja specifinės 

augalų bei gyvūnų rūšys; Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis skirtas 

išsaugoti ypač raiškų unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos 

kraštovaizdį. Kaišiadorių miškų urėdijoje taip pat inventorizuotos ir 

patvirtintos kertinės miško buveinės, kurios užima 230 ha miško 

plotą. Tai pirmapradžiai, žmogaus nepažeisti miško kampeliai 

kuriuose randama daug retų ir nykstančių ar globotinų augalijos bei 

gyvūnijos rūšių. Urėdijos teritorijoje yra ir dešimt saugomų gamtinio 

paveldo objektų. 

Visas saugomų teritorijų kompleksas – išties dėkingas gamtos 

paveldas šio krašto žmonėms. Tačiau čia pažinimui praplėsti, gamtos 

žinioms praturtinti, atsigauti suvažiuoja žmonės ir iš tolimesnių 

kraštų, ypač iš didžiųjų miestų. Miškų urėdas, tiesa, nelabai 

džiaugiasi pastaruoju metu paplitusiais keturačiais motociklais, 

kuriais važinėdamas jaunimėlis ardo miško paklotę, nes miško 

kelių keliukų jiems nelabai ir užtenka. Tačiau miškininkai vis tiek 

siekia, kad kiekvienas poilsiui tinkamas, vaizdingesnis kampelis būtų 

labiau prieinamas, išryškintas ir atskleistas. Tam patogiai įrengtos 

poilsiavietės, rekreaciniai takai, apžvalgos aikštelės ir atokvėpio 

vietos, pastatyti informaciniai stendai su schemomis, kuriose 

pažymėtos visos urėdijos miškuose esančios saugomos teritorijos, 

kultūros paveldo ir kraštovaizdžio objektai. Ypač populiari Neries 

kilpos pakrantėje įrengta 18 km ilgio žiedinė trasa keliaujantiems 

automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis. 

– Pakrantėje iškirtome menkaverčius medžius, krūmus, kad 

atsivertų visas Neries kilpų žavesys, – kalba miškų urėdas Stasys 

Truskauskas. – Tik su bebrais jau turime rimtų problemų, kurie 

įsitaisę melioracijos grioviuose, ypač žemesnėse, labiau pelkėtose 

vietovėse ne tik gadina rekreacines vietas, bet užtvindydami kelius, 

kenkia ir pramoninei medienos gamybai. Tačiau su bebrais urėdija 

nelabai ir gali pakariauti, tai medžiotojų rūpestis 

Ir štai, jei visas šitas visuomenei priklausantis turtas būtų paimtas 

ir perduotas miško vertelgoms, kurie dabar labai aktyviai kėsinasi į 

Lietuvos girias, pasitelkdami net atitinkamą jiems parankią ekonominę 

ideologiją? Ar sugebės miškininkai atsispirti tokioms užmačioms, 

koks čia būtų urėdijų steigėjo – Generalinės miškų urėdijos vaidmuo, 

kurios pagrindinė funkcija organizuoti bei koordinuoti miškų 

atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą? 

– Manau, jei ne Generalinės miškų urėdijos labai tvirta nuosekli 

ir nepalenkiama pozicija, daug Lietuvos miškų su visomis urėdijomis 

jau seniai būtų amžinai prarasti, – nedvejoja Kaišiadorių miškų 

urėdas. – Privačiam kapitalui dažniausiai rūpi tik trumpalaikė nauda. 

Išties, medienos tiekimo rodikliai vienam kitam sezonui, privatizavus 

miškus, gali atrodyti efektyviai. Bet miškas yra nacionalinis Lietuvos 

turtas, mūsų senolių palikimas. Jį augina ir prižiūri kartų kartos. 

Profesionalai, kurie ir lietui merkiant, ir saulei kepinant sužiūri 

kiekvieną girios kampelį. Jie žino ir kokį medį jau galima kirsti, ir kiek 

procentų negyvos medienos palikti supuvimui, kad neliktų pažeista 

ekosistema, ir kur tas retasis pelkinis pelėnas įsitaisęs begyvena ar 

kur savo palikuonimis rūpinasi į Raudonąją knygą įrašyta gulbė 

giesmininkė. O nusiaubti tokias šalies vietas, kur net visko matę 

Vakarų turistai, kaip pakerėti negali atplėšti akių, kartu negrįžtamai 

skurdinant ir miškų gyvūniją, augaliją, tai reiškia – prarasti didelę 

dalį Lietuvos, esminę jos savastį. 

29

30 

What Prevents the Greenness of the Forests of 

Kaišiadorys Forest Directorate from Growing Wider? 

By Rimantas Šlajus 

The nursery garden of the state enterprise Kaišiadorys Forest 

Directorate (lith. – Kaišiadorių miškų urėdija) is one of the youngest 

in Lithuania. It was established some five years ago in Žiežmariai 

forestry. According to forest supervisor Stasys Truskauskas, at 

present, the nursery has reached complete rated capability: an area of 

28 hectares, installed with automated watering system, greenhouse, 

and complete relative equipment. The best part of the seeds for 

saplings is being gathered from the forestry seed plantations. The 

nursery garden holds the saplings of spruces, pines, oaks, birches, 

maples, and other trees or bushes, hoping that this variety will attract 

the owners of private forests and lands. 

It didn’t. Even the measures on the foresting of agricultural land, 

financed from the EU funds through the National Paying Agency 

under the Ministry of Agriculture, set out in the Lithuanian Rural 

Development Plan for 2007-2013 did not help. According to the 

forest supervisor, this means loss for the foresters, because there is an 

excess of saplings in the market. 

“The owners of private forests and lands must have the will to plant 

a forest on their unused land,” persuaded the supervisor. “Especially 

now that the financing procedure is simplified, and the allocations 

are refunded upon planting a forest. The afforesting projects may be 

framed by the forest directorate specialists or by any other natural 

person, who has a degree in forestry. Yet, the latter projects have to 

be approved by the senior forester of the forest directorate or by any 

other officer authorized by the supervisor.” 

“The representatives of the Lithuanian Private Forests Association 

keep visiting the Ministry of Environment with a request: ‘Give us 

20 million Litas, so we could gather the owners of private forests, 

provide them with the help, establish private forestry’,” we mention. 

“Forest owners can always consult our specialists, get a piece of 

advice, or get help, all for free.” According to the forest supervisor, 

additional financing of private forestry from the state resources is a 

complete waste of money. 

“I am a forest owner myself. I have 8 hectares. Yet, we, as 

forest owners, fail to do anything in particular while looking after 

a common infrastructure, surrounding the forest. What can owners 

do? Especially those living in cities. Forest directorate supervises 

all forests. We are equally responsible for sanitary and fire security 

in both state and private forests. We spend 300-400 thousand Litas 

each year on laying and repairing forest roads, which are being 

driven by our people, private owners, and the holidaymakers. The 

only difference is that the directorates have discontinued issuing 

deforesting permits and supervising this process the foresters from 

regional agency of environmental protection are responsible for that. 

It wouldn’t be nice to control our competitors.” 

“So forest owners are the competitors, aren’t they?” we double 

check, trying to define the degree of forest supervisors’ and forest 

owners’ friendship. Yet the supervisor, being not only of lively 

character, but also of gingery thought, fails to drop any more covers 

off this Hamlet-like question, leaving the answer to it behind the 

scenes. 

“Up to 3.7-3.9 million meters of wood are being sold from state 

forests each year. Along with the wood from private forests these 

digits reach 6.3 million. Apparently, the public sector takes the leading 

position. Yet, the directorates keep deforesting within strictly set 

boundaries; while private forest owners remain the right to deforest 

a 10-year norm within the first year, and may allow themselves to 

supply an amount of round wood, which would scramble the settled 

prices in the market.” 

Anyhow, how are the sales of round wood going on today? Are 

the drawn contracts being followed? 

“For a long time, our biggest buyer was the state enterprise under 

the Pravieniškės penitentiary. I well remember those days, because I 

was then responsible for the wood prep. Now among biggest buyers 

we have UAB GKF, and UAB Swedspan Girių Bizonas. Yet the map 

of wood market changes. Most of the wood processing companies 

ask for the postponement of payments for wood. On one hand, this is 

completely understandable: the bought stock has to be cut, dried, and 

the product has to be produced, while the buyers of the product also 

ask for payment postponement. On the other hand, if you are into 

business, and if you are out of current assets, there are banks for that. 

Payment postponement is a vicious habit, even though we remain the 

right to ask for the payment within fifteen days. Even within these 

15 days it is possible to pile up the wood and go bankrupt, staying 

indebted to forest directorates.” 

But the directorate may find clients elsewhere, right? 

“Hardly,” says the supervisor. “The buyers across Lithuania 

are practically the same. Thus, one way or another, all directorates 

are at some point competitors. Each of them has commercial 

secrets. The regionalism of the directorates also has an impact on 

the competitiveness. For instance, we have no right of transferring 

saplings to another region without prior permission from State Forest 

Service.” 

And so, people from Kaišiadorys region have nowhere to place 

their saplings. At this point, UAB Skogran is a somewhat rescuer: 

they buy a reasonable amount of saplings from the forest directorate 

each year. UAB Skogran has exported nearly a million spruce 

saplings solely to Sweden last year. It’s good to know that spruces 

born in Kaišiadorys Forest Directorate sough on the other side of 

the Baltic. Yet, the Lithuanian forest-raising plan, approved by the 

Government, according to which the forest area within the state 

shall ascend in 3 percent by 2020, apparently comes to a halt. This 

is not only because of the torpidity of private land owners to plant 

the forests. 

“Under this programme, 190 hectares of forest is to be planted 

each year. Last year, 86 hectares of unused land were projected for 

this purpose. Yet, Kaunas County fails to transfer it to the directorate, 

because according to the Resolution of the Government, the counties, 

which are being abolished now, lose the right to pay the Registry 

Centre for registering the land on behalf of the state. Thus the land 

lies waste, while we have nowhere to plant the saplings grown for 

this programme. The same holds for the cadastral measurement of 

all state forests. We have 26 thousand hectares of state forests in our 

directorate, the cadastral measurement of which is being carried out 

for three years now. 10 thousand hectares has already been registered: 

these forests are legally settled, the contracts with counties are already 

signed. Yet, 16 more thousand hectares are still unregistered, despite 

the fact that they are already drafted, the files are prepared, and the 

landmarks stationed. Further registration process of these forests in 

the real estate registry has stopped because of the discontinued state

FORESTRY 

financing. Thus the money of forest directorate and the Ministry of 

Environment spent on registry documentation and measurement 

works, reaching more than 600 thousand Litas, are frozen in. Who 

can possibly guarantee that in some two years there will be no new 

requirements, forcing to review the old cadastral files, spending 

additional finances?” asks the supervisor. 

Nevertheless, full economic activity is executed in both, legally 

registered and non-registered forests. The forests of Kaisiadorys 

Directorate are largely appreciated for their recreational-cognitive 

features. The directorate lies in the very 

centre of Lithuania, between the mostly 

notable cities of Vilnius and Kaunas. 

The forests under its supervision are 

belted with railways and busy highway, 

framed with vivid rivers of Nemunas 

and Neris on the North and the South. 

The forests are located on the territories 

of three municipalities: Kaišiadorys, 

Elektrėnai, Trakai. They cover a territory 

of 46.8 thousand hectares, 30 percent 

of which make up a protected zone. 

This zone includes the regional parks of 

Kaunas Sea, Neris, and Aukstadvaris, 

the reservations, the Būda-Pravieniškės 

Biosphere Ground, included in NATURA 

2000 network, and 75 woodland key 

habitats. 

Regional Park of Kaunas Sea is 

located in the vivid mid-river of Nemunas. All Kaunas Sea along 

with its carved strands, adjacent forests, influents of natural rivers 

and streams belong to this park. 

The purpose of Neris Regional Park is to save the precious loop 

system of Neris mid-river, the Bražuolė lower reaches, the valued 

forest community of Neris valley, the cultural values, the stability 

of natural system, the biotic components and objects, to provide 

for the development of cognitive tourism and recreation within the 

permitted zones. 

The Būda-Pravieniškės Biosphere Ground was established 

in 2004. It is included in the NATURA 2000 network. NATURA 

2000 is the network of Europe-wide protected territories, intended to 

protect rare and endangered species of animals and plants, and natural 

habitats in Europe. This ground is constantly used for brooding by 

perns, grouses, cranes, pigmy owls, black woodpeckers, black storks, 

middle spotted and three-toed woodpeckers. You can also meet other 

kinds of birds important to the European Community here: lesser 

spotted eagles, and white-backed woodpeckers. Approximately 6 

hectares of protected territory is reserved for the protection of these 

birds. 

There are seven state reservations within the premises of the 

state forests of the forest directorate, excluding the reservations 

located in the regional parks: Lapaina Botanic Reservation, meant 

for the protection of growing places of forest, field and strand plant 

communities and of rare plant species; the purpose of Buda Botanical- 

Zoological Reservation is to save ash forests with hornbeams, 

particular to Dzukija hills, and varieties and growing placed of 

rare mushroom, plant, and animal species; Lomena Landscape 

Reservation is meant to save a deep valley of Lomena river, rich in 

boulder exposures, washes, springs, wet gray alder forests and fields 

with rich flora and fauna; Gabriliava Pedologic Reservation is meant 

to save the turfy swampy gleyed loamy soil of the western slopes 

of Eastern-Lithuanian hills; Palaraistis Thelmological Reservation 

protects the only surviving upland moor in Kaišiadorys region, 

which gives home to specific plant and animal species; Strosiunai 

Lithuanian Economic Review BUSINESS&EXHIBITIONS 

Landscape Reservation is meant to protect an expressive landscape 

of the unique highly carved moraine elevation. Kaišiadorys Forest 

Directorate holds a territory of 230 hectares of inventoried and 

approved woodland key habitats; these are the primeval, untouched 

forest corners full of rare and endangered or protected species of 

flora and fauna. There are ten protected objects of natural heritage on 

the territory of the directorate. 

The whole complex of protected territories is really valuable 

for the people of this region. Yet, it is also visited for cognitive or 

recreational reasons by the people 

from further regions, especially from 

the cities. True, the supervisor is 

not thrilled about the youth driving 

around on the recently taken off 

four-wheelers, ruining the forest 

floor, because the existing paths are 

not enough for them. Nevertheless, 

the foresters are looking forward 

to the availability, highlighting, 

and exhibition of each and every 

appropriate forest corner. The resorts, 

recreational paths, viewing grounds, 

and reposition spots were established, 

informational stands with schemes, 

showing all protected territories, 

and objects of cultural heritage and 

landscape, were set for these purposes. 

The most popular is 18-kilometer 

circular track for those travelling by car, on a bike, or walking on 

foot, laid within the strand of Neris loop. 

“We have cut down some scanty trees, and bushes, so as to 

open up the whole beauty of Neris loops,” says the forest supervisor 

Stasys Truskauskas. “We only have problems with the beavers now, 

which not only ruin recreational areas by settling in the reclamation 

trenches, especially in the lower and swampier places, but also 

harm the industrial wood production by flooding the roads. Yet, the 

directorate has little power in this combat against them; that is the 

domain of the hunters.” 

And yet, what if all this community property is taken and 

transferred to forest businessmen, who are actively attempting to 

take over the Lithuanian woods, by invoking adequate favourable 

economic ideology? Would the foresters be able to resist this 

scheme? What shall be the function of the establisher of directorates, 

the General Forest Directorate, the main function of which is now 

to organize and coordinate the rehabilitation, supervision, and 

protection of forests and the use of forest resources? 

“In my opinion, if it wasn’t for the firm, consistent, and stable 

position of the General Forest Directorate, many Lithuanian forests 

along with the directorates would have been well lost,” claims 

the supervisor of Kaišiadorys Directorate. “The private capital is 

usually interested in the momentary benefit. Indeed, the numbers 

of wood supply may seem effective for a season or two after the 

privatization. Yet, forest is the national Lithuanian treasure, the 

legacy of our ancestors. It was well looked after by generations. The 

professionals watch every corner of the forest, be it the pouring rain 

or the burning sun outside. They also know which tree is right to be 

cut down already; what percentage of dead wood to be left to decay 

in order to sustain the ecosystem; and where that rare tundra vole 

lives, or where the whooping swan, included into the Red Book of 

endangered species, takes care of its offsprings. The devastation of 

such state areas, which make even the worldly-wise Western tourists 

gasp, the emasculation of forest flora and fauna means the loss of big 

part of Lithuania, the loss of its individuality.” 

31 

Urėdijos darbuotojai su Kaišiadorių savivaldybės administracijos atstovais 

po miško „Tūkstantmečio giraitė” sodinimo 

The staff of the directorate together with the representatives of Kaišiadorys 

municipality administration after forest planting “Millenium Grove”

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review MIŠKININKYSTĖ 

Kodėl Suvalkijoje lengviau kvėpuoti 

Robertas Kindarys 

PaPiLDoMas MoKesTis Nevaro Į NeviLTĮ 

Šakių miškų urėdo kabinete kabo urėdijos valdų žemėlapis. Teisybę 

pasakius, anokia čia ir naujiena – labai jau retame urėdo kabinete 

pasigesi panašaus vizualinio akcento. Tačiau Šakiuose jis įdomus tuo, 

jog labai aiškiai pamatai, kad urėdijos teritorijos miškingumas tesiekia 

tik ketvirtadalį, ir gerokai atsilieka nuo respublikos vidurkio (rajono 

miškingumas – 24,8 proc., Lietuvos – 32 proc.), o didesni miškų masyvai 

susitelkę šiaurinėje ir rytinėje urėdijos pusėje. 

Kaip tokiu atveju ūkininkauti? vien kol perriedi iš vieno krašto 

į kitą... Kiek kelių ir benzino reikia, o dar, žiūrėk, ir ūkininko žemes, 

begabendamas kokius rąstus, užkliudai. 

– Turime pakankamai išvystytą infrastruktūrą, yra išskirti servitutiniai 

keliai, bet, žinoma, ne viską sudėsi į teisinius santykius. Kartais tenka 

važiuoti ir per lauką. Kita vertus, juk per želdinius ir nepasileidžiam. 

su ūkininkais labai gražiai sutariam, – nedramatizuoja situacijos urėdas 

sigitas Tamošaitis. 

Urėdijos miškų prižiūrimas masyvas, nors ir išmėtytas, vis dėlto – 

labai nemenkas: siekia per 25 tūkst. ha. Urėdijos valdomi valstybinės 

reikšmės miškai suskirstyti į keturias grupes ir pogrupius. Kiekvienai 

miškų grupei nustatytas atitinkamas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis 

režimas. Kasmet urėdija atkuria per 200 ha miškų sodmenimis, 

išaugintais Lekėčių daigyne – medelyne: atkurdama ir įveisdama miškus 

susodina per 620 tūkst. pagrindinių medžių veislių (pušų, eglių, ąžuolų, 

beržų, juodalksnių) ir kitų medžių rūšių sėjinukų ir sodinukų. 

Po 220 ha urėdija miškų atkuria, pagrindinai, sodmenimis iš Lekėčių 

medelyno, išugdo po 350–400 ha jaunuolynų. Tokia priežiūra leidžia 

kasmet iškirsti apie 90 tūkst. ktm. vien per miško ugdymo ir sanitarinius 

kirtimus iškertama apie 30–35 tūkst. ktm. per metus. 

ar užsakovai šiame sunkmetyje nelieka miškininkams skolingi? 

– Mes labai sekam, kad neliktų uždelstų skolų. Kai pasižiūri kas 

yra mūsų pagrindiniai pirkėjai, pamatai, kad jie tie patys, kaip visoje 

Lietuvoje – UaB „Juodeliai“, medienos plokščių gamybai „girių 

Bizonas“ užsakinėja, kurie pernai labai tiksliai vykdė įsipareigojimus 

visiems. gruodžio mėnesį pasirašėm naujas sutartis, kainos pakilo 6 

„Papildomas mokestis į neviltį nevaro – vis dėlto džiugina, kad didėja pklausa, mediena 

pradedama labiau pirkti“, – sako Sigitas Tamošaitis 

Additional fee does not drive to despair - the increasing demand and the fact that wood 

becomes more marketable, cheers up just as well, says Sigitas Tamošaitis 

proc. Tiesa, iš jų mums teklius koks vienas nuošimtis, nes, žinia, pernai 

seimas pataisė Miškų įstatymą, kuiame įtvirtinta nuostata, jog nuo liepos 

1 d. bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti vyriausybės 

nustatyta tvarka miškų urėdijoms nustatomi papildomi privalomieji 5 

proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę 

medieną ir nenukirstą mišką. Tačiau vis tiek džiugina, kad didėja pklausa, 

pradedama mediena labiau pirkti.


Novaraisčio gervės 

Šakių urėdija laikoma dėl savo saugomos augalijos viena švariausių 

ekologiniu požiūriu teritorijų visoje šalyje. Miškai saugomose 

teritorijose užima 8190 ha arba 21 proc. visų miškų urėdijos teritorijoje 

esančių miškų ploto, iš jų valstybinių parkų ir visų draustinių miškai – 3 

845 ha arba 47 proc. visų saugomų teritorijų ploto. iš viso, pirmapradės 

gamtos žavesį čia saugo net septyni valstybiniai draustiniai ir vienas 

rezervatas. Urėdijos teritorijoje išskirta 124 ha genetinių draustinių, 

334 ha kertinių miško buveinių bei Natura 2000 teritorijos, bei iš jų 

paukščių apsaugai svarbios teritorijos. su šypsena urėdas sigitas 

Tamošaitis prisimena atvykusį į Šakių urėdiją pirkti medžių sėklų 

verslininką iš Švedijos: „Kartą žiūrim, grįžta po kelių valandų iš miško 

įsivoliojęs mūsų svečias. Pasirodo, jis siekė padaryti kuo efektyvesnę 

gandro nuotrauką. ir koks liko mūsų sėklų pirkėjo veidas, kai toks pat 

baltasis gandras nutūpė, galima sakyti, čia pat, panosėje, ant keliuko“. 

Bet paukščiai, ypač gervės ypač pamėgę garsųjį Novaraisčio 

ornitologinį draustinį. 

Kažkada Novaraistis su prieigose augančiais aukštapelkei būdingais 

pušynais užėmė 1000 ha. Ši aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, 

nes jį maitino tik paviršinio vandens srautai, jam vandens nepapildė nei 

viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. gausi augalija, ypač kiminai, 

spaudė ežerą, kol iš jo liko tik apie vieno ha dydžio atviro vandens 

plotas, vietinių vadinamas akimi. gamtiniu požiūriu Novaraistis 

visais atžvilgiais buvo labai gyvybingas. Jį puošė viržynai, gailynai, 

girtuoklynai, gausi kiminų danga, derlingi spanguolynai, kurių 

uogos viliodavo tetervinus, nuo kurių burbuliavimo virdavo visas 

Novaraistis. ir gervių čia buvo daug, rašo prisimindami netolimus 

laikus Šakių miškininkai. visą laiką čia gyveno ir vaikus vedė vilkai, 

mėgdavo užklysti briedžiai, prieigose gyveno šernai. Labai gausu 

buvo žalčių, angių – marguolių gyvačių, gluodenų. ir daug gyvių: 

įdomių gyvūnų, vabzdžių. Tačiau durpynas visa tai sunaikino. Bet 

ir pačios durpės pasirodė ne kažin ko vertos. 1990 m. Novaraisčio 

durpynas buvo paliktas likimo valiai. Tada, neskaičiuodami darbo 

laiko, jėgų ir lėšų, Šakių miškų urėdija pasirūpino visą durpyną 

perimti savo žinion, rekonstravo užtvanką ant Novos upės, padarė 

ant magistralinių griovių patvankas, patvenkė šiaurinę Novaraisčio 

dalį, dėl ko sunyko beužaugantys beržų sąžalynai, plėtėsi atviri 

plotai, atsirado daug erdvės paukščiams. Durpyno prieigose susidarė 

sąlygos augti aukštapelkės augalams, užliejamuose plotuose 

atsirado žuvies, miškininkai pastatė paukščių stebėjimo bokštelį, 

sutvarkė įvažiuojamąjį kelią į raistą. Šandien Novaraistyje aptiktos 

33 paukščių rūšys, įtrauktos europos sąjungos saugomų gyvūnų 

sąrašus, o rudenį migracijos metu suskrenda per 3 tūkst. gervių. 

apie Novaraistį sukurtas filmas „Naujam gyvenimui prikeltas“. 

Šio filmo autorius vytautas Jankevičius už jį apdovanotas Petro 

abukevičiaus premija. 

Taigi, Novoraistis didesnių rūpesčių miškininkams nebekelia. 

Tačiau šiuo metu urėdui sigitui Tamošaičiui nerimo kelia jau 

kitas įsibėgėjantis projektas – kad liks menkai beprižiūrimi ar net 

apleisti miškai supantys architektūros ir landšafto paveldo perlą – 

gelgaudiškio dvarą ir jo parką. Konkrečiau kalbant, atlikus detalųjį 

planą, valstybinių miškų plotas, prisišliejęs prie dvaro sodybos bus 

perduotas savivaldybei ar apskričiai. Urėdas turi pagrįstų abejonių, 

jog naujiesiems šeimininkams gali pritrūkti specialistų, pajėgų, 

supratimo ir lėšų jį tvarkyti, kuris išties įspūdingas – kartu su 

miško parku apima 112,5 ha teritoriją, yra mišraus plano: būdingi 

geometriniai elementai, natūraus perėjimas į Nemuno slėnyje 

plytinčius miškus. Urėdijos miškininkai su profesine atida prižiūri 

pažintinį taką. čia galima ne tik susipažinti su praeities istorija, 

bet ir retų medžių išvysi – juodąją pušį, taip pat veimutinę pušį, 

raudonąjį ąžuolą, paprastąjį buką. Dar visai neseniai, prieš keliolika 

dienų čia savo vainiką į padangę tiesė aukščiausia suvalkijos eglė 

(42,5 metro). Deja, ji jau buvo gerokai patrešusi ir kėlė grėsmę 

žmonėms, todėl miškininkai ją nupjovė. Beje, nupjautos eglės 

mediena nebuvo panaudota kokioms malkoms. atpjovos (ripkos) 

yra eksponuojamos Lekėčių girininkijoje įkurtame vĮ Šakių miškų 

urėdijos muziejuje – informaciniame centre, perduotos mokslo ir 

mokymo įstaigoms. Jose bus atliekami moksliniai ir biometriniai 

didingojo medžio tyrimai. Tad galima drąsiai teigti, kad nors eglė ir 

nupjauta, ji toliau plės mokslines ir pažintines funkcijas. 

Kaip ir kiti muziejaus informacininio centro eksponatai, kurių čia 

priskaičiuojama per tūkstantį. Dauguma šių eksponatų yra surinkta 

Lekėčių apylinkėse, ir nėra nei vienos žvėries ar žvėrelio iškamšos, 

dėl kurios gyvūnui būtų atimta gyvybė. Todėl tik šių metų kovo 20 d. 


Šakių miškininkų atminimo ąžuolynas 

Commemorative oakery of šakiai foresters 

Sintautų ąžuolyne 

In the Sintautai oakery 


buvo atidaryta diarama su gervėmis, kurias muziejui padovanojo 

garsus taksadermistas Kęstutis Bybartas. 

aTMiNiMo ąžUoLai žaLiUos 

Šakių miškininkai, atsiliepdami į ąžuolynų atkūrimo 

valstybiniuose miškuose programą, organizavo ir įveisė apie 30 

ha ąžuolynų. Prie sintautų miestelio 1990 m. įkurtas dviejų ha 

dydžio Nepriklausomybės ąžuolynas. 2001 m. atsirado Šakių 

miesto 400 metų ąžuolynas, kuriame pasodinta per 150 ąžuolų. 

Šakių girininkijos 30 kvartale sulapojo Šakių miškininkų 

atminimo ąžuolynas, kurio plotas per 3 ha. ąžuolynas pradėtas 

sodinti 1994 m. balandžio 29 d. Pirmuosius ąžuolus turėjo teisę 

pasodinti miškininkai, išdirbę miškų žinyboje 30 ir daugiau 

metų. Už mirusius miškininkus ąžuolus sodino jų šeimų nariai. 

Pirmais metais buvo pasodinta 128 vardiniai ąžuolai. 1995 

m. buvo pasodinti ąžuolai už visus mirusius ir Šakių miškų 

urėdijoje dirbusius miškininkus, taip pat leista pasodinti 20 

ir daugiau metų urėdijoje dirbusiems darbuotojams. Taip 

vardinių ąžuolų skaičius padidėjo iki 157 medžių. 1996 m. buvo 

pasodinta keturi vardiniai ąžuolai ir keletas bevardžių ąžuolų. 

1997 m. vardinių ąžuolų nebuvo sodinta, tik apželdinta teritorija, 

pastatytas koplytstulpis. 1998 m. pasodinti trys vardiniai 

ąžuolai ir 36 bevardžiai. 2000 m. – trys vardiniai ąžuolai. 2001 

m. siekiant sutvarkyti teritoriją ir tvarkingiau užpildyti laisvą 

plotą buvo leista pasodinti savo vardinius ąžuolus visiems 

urėdijoje dirbantiems specialistams ir iš Šakių krašto kilusiems 

miškininkams specialistams; buvo ąžuolai sodinami ir už 

buvusius miškų ministrus. Tais metais pasodintas 61 vardinis 

medelis. 2002 m. urėdijoje dirbusių specialistų ir iš šio krašto 

kilusių miškininkų pasodinti dar 28 ąžuolai. 2004 m. pasodinta 

12 vardinių ąžuolų. 2006 m. pasodinti 5 vardiniai medeliai. 2009 

m. pasodinti du vardiniai ąžuolai. Šiuo metu Šakių miškininkų 

atminimo ąžuolyne auga 320 vardinių ąžuolų. Šie medeliai yra 

sunumeruoti ir pažymėti schemoje. Noriai medelius lanko juos 

pasodinę žmonės ir mirusiųjų artimieji. 1999, 2003, 2005, 2007, 

2008 m. ąžuolai nebuvo sodinami. Tais metais buvo tvarkoma 

aplinka, pasirūpinti savo sodintais ąžuolais. 

33

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review FORESTRY 

Why it is Easier to Breathe in Suvalkija 

By Robertas Kindarys 

Extra ChargE DoEs Not DrivE to DEspair 

a map of directorate domains hangs in the office of 

Šakiai forest supervisor. to tell the truth, it is not that 

unusual – you could miss such visual accent only in 

the minority of forest supervisors’ offices. But what is 

particular about that one in Šakiai is that you can see very 

clearly that forest area of the directorate territory reaches 

only about a quarter and stands noticeably behind the 

average of the republic (forested territory of the region – 

24.8 percent, forested territory of Lithuania – 32 percent), 

and that bigger forest arrays are segregated in the north 

and east of the directorate. 

how can one possibly farm in such case? it takes 

time only to wheel from one side to the other… how 

many roads are needed and how much petrol, and, look, 

while carrying some balks, you may scrape the land of a 

farmer. 

“our infrastructure is developed well enough, servitude 

roads are singled out, but, surely, not everything may be 

placed within the legal relations. sometimes it fells out 

that you have to drive through the fields. Yet, we are not 

striking through the plants, are we? We get along with the 

farmers nicely too,” the supervisor sigitas tamošaitis does 

not dramatize the situation. 

Despite of being quite scattered, the forest array, 

supervised by the directorate, is not too scarce: it covers 

over 25 thousand hectares. the state forests, managed by 

the directorate, are divided into four groups and subgroups. 

Each forest group is attributed a particular farming 

objective and regime. annually, the directorate recovers 

over 200 hectares of forests by the saplings grown in the 

Lekėčiai nursery-garden; for the recovery and planting of 

forests it plants over 620 thousand of main (pines, spruces, 

oaks, birches, black alders) and other species of seedlings 

and saplings. 

the directorate recovers 220 hectares of forests, 

mainly by the saplings from the Lekėčiai nursery-garden; 

raises 350-400 hectares of undergrowth. Such supervision 

allows cutting approximately 90 thousand solid cubic 

meters (SCM) per year. 30-35 thousand SCM per year are 

cut solely during the forest cultivation and sanitary cuts. 

Do the clients remain indebted to the foresters during 

this hardship? 

“We are particularly taking care that there would be 

no overdue debts. Looking at who our main customers 

are, one will see that they are the same as in all Lithuania 

– UAB Juodeliai and Girių Bizonas, who fulfilled their 

obligations to everyone very precisely last year, order 

for wood panel production. We signed new contracts in 

December; the prices rose by 6 percent. True, we will 

only get one percent of these, because last year seimas 

corrected the provisions of the Forest Law, setting an 

Paskutinis girių karalienės atodūsis 

The last sigh of wood queen 

additional compulsory 5-percent charge, to be paid by 

directorates into the state budget in accordance to the 

procedure laid down by the government, for their income 

from the sold raw wood and uncut forests. and yet, the 

facts that the demand is increasing and the wood becomes 

more saleable are delighting. 

Novaraistis CraNEs 

Due to its protected plants, Šakiai Directorate is 

thought to be one of the ecologically cleanest territories 

throughout the country. Forests in the protected territory 

cover 8190 hectares or 21 percent of the area of all forests 

of the directorate; 3845 hectares or 47 percent of all the 

protected territories within the directorate is composed of 

national parks and all reserve forests. all in all, the charm 

of primeval nature is protected by seven national reserves 

and one sanctuary. on the territory of the directorate, 

there are 124 hectares of genetic reserves, 334 hectares 

of woodland key habitats, Natura 2000 territories and 

areas, important for bird protection. Forest supervisor 

sigitas tamošaitis smiles as he remembers a businessman 

from sweden, who came to Šakiai Directorate to buy tree 

seeds: “once we saw our guest coming from the forest

FORESTRY 

Pavasarinės inkilų kėlimo akcijos metu 

During the spring action of lifting nesting-boxes 

after several hours all dirty. as it happened, he had tried 

to take the most effective photo of a stork then. and you 

should have seen that look on our seed buyer’s face, when 

the same white stork perched, we may say, within a reach 

of a hand, under our noses, on the road.” 

Yet birds, especially the cranes, are particularly keen of 

Novaraistis ornithological reserve. 

some time ago, Novaraistis together with the pineries, 

growing at the approaches, typical to upland moor, used to 

cover a 1000-hectare area. This upland moor has formed 

from an overgrown lake, because it was only fed from 

the streams of surface waters, none of the rivers refilled 

it with water, and only Nova outflowed from it. rich 

flora, especially the peat-moss, has squeezed the lake, 

leaving only one hectare of open water area there, which 

is now being called “the Eye” by the locals. Naturally, 

Novaraistis was very lively in all aspects. the lake used 

to be embellished by the heaths, marsh teas, blueberries, 

rich cover of peat-moss, fecund cranberries, which lured 

blackcocks, making all Novaraistis a one big gogglybubbly 

place. “there used to be loads of cranes here too,” 

the Šakiai foresters write, remembering the time not that 

distant. at all times, wolves have lived and reproduced 

here, elks liked to drop in and wild boars used to live at the 

approaches. there were plenty of whipsnakes, vipers – 

adder snakes – and blindworms; and many living beings 

as well: interesting animals and insects. still the moor has 

destroyed everything. Yet the very peat appeared to be not 

much worth either. Novaraistis peatbog was left stranded 

in 1990. Šakiai Forest Directorate has without prejudice to 

working hours, human and financial resources taken all the 

peakbog on their shoulders then. they have reconstructed 



the dike of Nova river, made lifts on the motor ways, 

affluented the north part of Novaraistis, which resulted 

in the languishing of overgrowth of growing birches, the 

development of open areas for birds. at the approaches of 

the peatbog the conditions for the growth of upland plants 

have emerged, fish have appeared in the affluent areas; 

the foresters have built a turret for bird observation and 

have fixed the marsh entrance road. today, 33 types of 

birds, registered in the list of the EU protected birds, are 

tracked in Novaraistis; during the migration in autumn, 

over 3 thousand cranes fly over to Novaraistis. there is 

even a film created about Novaraistis, titled “raised for 

new life”. The author of this film is Vytautas Jankevičius, 

who was awarded a Petras Abukevičius prize. 

and so today Novaraistis does not cause any big trouble 

to the foresters. Yet the forest supervisor sigitas tamošaitis 

is worried about another oncoming project; that the forests 

surrounding the pearl of landscape and architecture – the 

gelgaudiškis manor and park – will be poorly supervised 

or completely abandoned. to be exact, after drafting a 

detailed plan, the state forest territory, adjoining the manor, 

will be transferred to the municipalities or the county. the 

supervisor has well-reasoned doubts that the new owners 

may lack the specialists, human resources, comprehension 

or finances for its management. the manor is really 

impressive – it covers a territory of 112.5 hectares along 

with the forest park; it is also of a mixed plan: with particular 

geometrical elements, and natural crossings to the forests 

stretching within the Nemunas valley. the foresters of the 

directorate take care of the cognitive path thoroughly and 

professionally. here one can not only get acquainted with 

the history, but also to see rare trees – Black pine, Eastern 

White pine, red oak, and European Beech. only a few 

weeks ago, the highest spruce of suvalkija (42.5 meters) 

stretched its crown to the sky. Unfortunately, it has already 

been well-rotten and endangered the locals and tourists, 

thus the foresters have cut it down. Besides, the cut spruce 

has not been used as firewood. The cut-offs are now either 

exhibited in the VĮ Šakiai Forest Directorate Museum- 

Informational Centre, established by the Lekėčiai Forestry, 

or transferred to educational institutions. scientific and 

biometric researches of the grand tree are going to take 

place there. thus we can openly say that despite the fact 

that the spruce was cut down, it will still develop the 

scientific and cognitive functions, just like the rest of the 

exhibits of the museum-informational centre, the total of 

over a thousand pieces. 

the most of the exhibits have been gathered in the 

Lekėčiai neighbourhood; and there are no animal or 

taxidermied animal purposely killed for that reason. thus 

it was only 20 th of March, 2010 that a diorama of cranes, 

donated to the museum by a well-known taxidermist 

Kęstutis Bybartas, was finally opened. 

the memory is also saved within live trees. With regard 

to the state programme of oakery restoration, the foresters 

of Šakiai have organized the planting of 30 hectares of 

oaks. in the Šakiai commemorative oakery there are 

loads of nominal oaks, paying respect to the long-serving 

foresters. 

35

36 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review BOTANIKA 

Augalų genetiniai ištekliai Vilniaus 

universitete – Lietuvos ir Europos ateičiai 

Dr. Darius Ryliškis 

Kiekviena šalis augalų, gyvūnų ar bet kokių kitų 

naudingų gyvų organizmų genofondą laiko svarbiu 

nacionaliniu turtu. Jis sudaro bazę naujos įvairovės 

kūrimui. 

VU botanikos sodas turi daug patirties kaupiant 

ir saugant augalų genofondą. Čia augalų genetinių 

išteklių tyrimai pradėti nuo 1994 m., Lietuvos mokslo 

ir studijų fondui parėmus mokslo programą „Kultūrinių 

augalų resursai“; nuo 1998 m. iki 2002 m. pabaigos 

buvo vykdoma valstybinė 

mokslo programa „Lietuvos 

naudojamųjų augalų genetinių 

išteklių tyrimai ir išsaugojimas 

(Genofondas)“. Nuo 2003 iki 

2008 m. vykdyta programa 

„Augalų nacionalinių genetinių 

išteklių moksliniai tyrimai“. 

Pagal 2001 m. LR Seimo 

priimtą Augalų nacionalinių 

genetinių išteklių įstatymą, 

reglamentuojantį augalų 

nacionalinių genetinių išteklių 

kaupimą, saugojimą ir 

naudojimą, kuriame numatoma 

kaip užtikrinti tausojantį augalų 

nacionalinių genetinių išteklių 

naudojimą, apsaugoti juos 

nuo niokojimo, nykimo ar 

visiško sunaikinimo, išsaugoti 

biologinę įvairovę, atrenkami ir 

į augalų nacionalinių genetinių 

išteklių centrinę duomenų bazę 

įtraukiami augalų genetiniai 

ištekliai, turintys ekologinę, 

selekcinę bei ekonominę svarbą 

Lietuvos Respublikai. Tai gali 

būti augalų populiacijos ar jų 

dalys, pavieniai augalai ar jų 

grupės, augalų reprodukcinės 

dalys (sėklos, žiedadulkės, 

Vilkdalgis / Orris Žiemos rytas 

gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). 

Vykdyti augalų nacionalinių genetinių išteklių 

koordinacinių centrų funkcijas aplinkos ministro ir 

švietimo ir mokslo ministro bendru įsakymu įpareigotos 

4 mokslo ir studijų institucijos, tarp jų ir Vilniaus 

universitetas, koordinuojantis dekoratyvinių augalų 

kaupimą tyrimą ir išsaugojimą. 

VU botanikos sode augalų genetiniai ištekliai 

kaupiami ir tiriami penkiuose skyriuose. Tai ne tik 

dekoratyviniai augalai, bet ir augalai valgomais vaisiais 

bei savaiminiai ir indukuoti augalų mutantai. 

1992 m. įkurtame Gėlininkystės skyriuje auginama 

apie 3000 pavadinimų augalų, priklausančių 320 

genčių. Kolekcijose saugoma ir tiriama beveik po 

200 jurginų ir vilkdalgių, virš 100 kardelių, beveik 

100 bijūnų, po keliasdešimt krokų, lelijų, raktažolių 

ir tulpių veislių bei hibridų sukurtų Lietuvoje – viso 

beveik 720 pavadinimų augalų. Po nuodugnių tyrimų į 

augalų nacionalinių genetinių (ANG) išteklių centrinę 

duomenų bazę jau įtrauktą 103 gėlių veislės, auginamos 

VU botaniko sodo gėlininkų. Tyrimų duomenys 

skelbiami moksliniuose žurnaluose ne visada pasiekia 

ūkininkus ir kitus dekoratyvinių 

augalų augintojus, tad 

dalyvaujant sodo darbuotojams 

parengtas ir LR žemės ūkio 

ministerijai 2010 m. kovą 

pateiktas projektinis pasiūlymas 

pagal Lietuvos kaimo plėtros 

2007–2013 m. programos 

priemonę „Profesinio mokymo 

ir informavimo veikla“ – 

„Universalus ūkininkavimo 

modelio diegimas auginant 

perspektyvias kardelių, tulpių 

ir šermukšnių veisles bei rūšis“. 

Suinteresuoti gėlininkystės 

ūkių vystymų informacijos 

gali gauti ir Gėlininkų 

sąjungos organizuojamuose 

seminaruose-konferencijose, 

kuriose VU botanikos sodo 

specialistai nuolatos dalyvauja. 

Dendrologijos ir Augalų 

geografijos ir sistematikos 

skyriuose sukauptos gausios 

dekoratyvinių augalų 

kolekcijos – dendrologinėse 

kolekcijose auginama 

daugiau nei 2600 pavadinimų 

sumedėjusių augalų, iš jų apie 

1300 introdukuotų Lietuvoje ir 

savaime paplitusių įvairiuose 

geografiniuose regionuose ir dar apie 1300 kultūrinės 

kilmės dekoratyvinių. Gausiausios kolekcijos – 

rododendrų, alyvų, kadagių, rožių, lianų. Augalų 

geografijos ir sistematikos skyriuje auginama daugiau 

kaip 3000 pavadinimų augalų, o gausiausios kolekcijos 

– lelijų, tulpių, vienadienių. Čia auga reti ar net unikalūs 

Lietuvoje medžiai ir krūmai, pavyzdžiui pilkasis celtis, 

kanadinis plikšakis ir pan. Didžioji dalis čia auginamų 

augalų rūšių ir veislių kilusios ne iš Lietuvos, tad nors ir 

nuolat stebimos ar tiriamos, nors tyrimų rezultatai rodo, 

kad dalis jų gali būti sėkmingai auginami Lietuvoje, 

jos neįtrauktos į ANG išteklių centrinę duomenų bazę, 

išskyrus 16 ypač vertingų medžių.

BOTANIKA 

Tik VU botanikos sodo Augalų genetikos skyriuje 

auginami ir tiriami savaiminiai ir indukuoti augalų 

mutantai. Pati svarbiausia, geriausiai ištirta – 300 

pavadinimų miežių mutantų, revertantų, genetinių 

linijų kolekcija. Skyriuje dirbantys mokslininkai 

nustato mutantų vertingumą pagal grūdų cheminę 

sudėtį, atsparumą ligoms ir nepalankiems ekologiniams 

veiksniams, įvertina jų panaudojimo galimybes, o 

taip įvairių požymių paveldėjimo savybes. 12 miežių 

mutantų įtraukta į ANG išteklių centrinę duomenų 

bazę. 

Augalų genetikos skyriuje taip pat auginamos 

72 rūšių žolinių ir sumedėjusių augalų gamtiniai 

mutantai, 120 rūšių prieskoniniai, aromatiniai, 

vaistiniai augalai. 

Pomologijos skyriuje nuo 1975 m. šalia tradicinių 

uoginių augalų (agrastų, serbentų), auginami ir 

netradiciniai retesni jų atstovai (sausmedžiai, 

vynmedžiai, šermukšniai, šilauogės, spanguolės ir 

kt.). Iš viso kolekcijose sukaupta 12 genčių, 120 rūšių, 

apie 680 veislių augalai. 

Gausiausia skyriuje ir šiuo metu didžiausia Lietuvoje 

yra serbentų ir agrastų veislių bei rūšių kolekcija. Jos 

pradininkas 1975–1990 m. skyriuje dirbęs žinomas 

Lietuvoje serbentų ir agrastų selekcininkas dr. 

Antanas Ryliškis. Šiuo metu kolekciją sudaro virš 400 

serbentų ir agrastų rūšių ir veislių, iš kurių 12 sukurtos 

Pomologijos skyriuje (originatorius A. Ryliškis). 

VU botanikos sodo mokslininkų ir serbentų 

bei agrastų kolekcijos kuratorių pastangos buvo 

pastebėtos ir pasaulyje: nuo 2003 m. sode veikia 

Europos Ribes L. ir Rubus L. genčių augalų centrinė 

genetinių išteklių duomenų bazė. Nuo 2006 m. kartu 

su kitų 7 ES šalių mokslininkais, remiant Europos 

Komisijai kuriama bazinė Šiaurės Europos serbentų 

ir agrastų genotipų kolekcija (programa RIBESCO). 

Kartu dirbdami Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, 

Latvijos, Estijos, Švedijos ir Danijos mokslininkai 

kuria decentralizuotą serbentų ir agrastų genotipų 

kolekciją, kuria ateityje galės naudotis naujas veisles 

kuriantys mokslininkai, o surinktais duomenimis ir 

platesnis visuomenės ratas. 

Nuo 2002 m. intensyviai tiriami ir valgomieji 

sausmedžiai (kolekcijoje 6 rūšys, 26 veislės ir 37 

genetinės linijos) bei šermukšniai (kolekcijoje 12 

rūšių, 3 porūšių ir 32 veislės), apie kurių veisles 

subrandinančias skanius, neturinčius kartumo, 

vertinamus dėl įvairių vitaminų komplekso, 

fitohormonų ir kt. obuoliukus, tinkamus valgymui ir 

perdirbimui, Lietuvos gyventojai žino dar mažai. Šie 

augalai tiriami ne tik tradiciniais, bet ir šiuolaikiniais 

genetikos metodais. 

18 pomologijos skyriuje auginamų veislių yra 

įtraukta į ANG išteklių centrinę duomenų bazę. 

Taigi įvairių tarptautinių kiekvienos šalies 

įsipareigojimų iškeltas uždavinys ateities kartoms 

išsaugoti biologinę įvairovę sėkmingai įgyvendinamas 

Vilniaus universiteto botanikos sode. Su gausiomis 

augalų kolekcijomis, jų tyrimų rezultatais visuomenė 

gali susipažinti apsilankymų sode, specializuotų 

ekskursijų ar sode vykstančių paskaitų ir mokymų 

metu. 


Bijūnas / Peony Garbė Motinai 

Raktažolė / Primrose Augūnė 

Lelija / Lily Goda 


37

38 



Genetic Resources of Plants in Vilnius University 

for the Future of Lithuania and Europe 

By Dr. Darius Ryliškis 

Every country considers the gene pool of plants, 

animals or any other useful live organisms to be an 

important national treasure. It forms the basis for the 

development of new variety. 

The botanical gardens of Vilnius University have 

loads of experience in accumulating and preserving the 

gene pool of plants. The genetic analysis of plants started 

in 1994 here, after the 

Lithuanian Science and 

Study Fund had taken over 

the programme Resources 

of Cultivated Plants; 

from 1998 till the end of 

2002, the state scientific 

programme The Analysis 

and Preserving of Genetic 

Resources of Lithuanian 

Usable Plants (Gene pool) 

was performed; from 2003 

till 2008 the programme 

Scientific Research 

of National Genetic 

Resources of Plants was 

performed. 

In 2001 the Parliament 

of the Republic of 

Auksuotojo serbento uogos 

Golden currant fruits 

Lithuania Seimas adopted the Law on National Genetic 

Resources of Plants, which regulates the accumulation, 

preservation and use of national genetic resources of 

plants, and which states how to provide for a sparing 

use of these resources, protect them from devastation, 

extinction and complete destruction, as well as to save 

the biological variety. According to the provisions 

of this law, the genetic resources of plants, which 

have ecological, selective and economic value for the 

Republic of Lithuania, are selected and included into the 

central database of national genetic resources of plants. 

This might be the plant populations or their parts, single 

plants or their groups, or the reproductional parts of the 

plants (seeds, pollen, embryos, meristematic tissues, 

buds, sprouts). In accordance to the common order of the 

Minister of Environment and the Minister of Education 

and Science, four science and study institutions, including 

Vilnius University, which coordinates the accumulation, 

analysis and preservation of decorative plants, are 

designated to perform the functions of the coordinative 

centres of genetic resources. 

There are five units in the botanical gardens of Vilnius 

University, which accumulate and analyze the genetic 

resources of plants. These are not only the decorative 

plants, but also the edible fruit, and spontaneous and 

induced plant mutants. 

There are over 3000 species of plants, belonging to 320 

genuses, in the Floricultural Unit, which was founded in 

BOTANY 

1992. The collection holds 200 species of each, dahlias 

and irises, over 100 species of gladioluses, almost 100 

species of peonies, several tens of species of crocuses, 

lilies, primroses and other hybrids paired in Lithuania: 

a total of almost 720 plant species. After a thorough 

research, there were 103 flower species, grown by the 

florists of the botanical gardens of Vilnius University, 

included into the central 

database of national 

genetic resources. The 

research data, published 

in scientific journals, 

constantly fails to reach 

the farmers and other 

growers of decorative 

plants. Thus with the help 

of the gardens workers, the 

Ministry of Agriculture of 

the Republic of Lithuania 

was provided with the 

project proposal under 

the measure Application 

of Universal Farming 

Model for Growing the 

Perspective Species of 

Gladioluses, Tulips and 

Sorbs from the Lithuanian Rural Development Plan for 

2007-2013 in March 2010. The people concerned in the 

development of floricultural farms may also acquire 

more information in seminars-conferences, organized 

by the Florists Union, which are highly attended by 

the specialists of the botanical gardens of Vilnius 

University. 

The units of Dendrology and Plant Geography and 

Systematics have gathered large collection of decorative 

plants: the dendrologic collections hold over 2600 

species of ligneous plans, 1300 of which are introduced 

in Lithuania and accordingly distributed across various 

geographic regions, and other 1300 of which are 

decorative plants of tamed origin. The most numerous 

collections are of rhododendrons, lilacs, junipers, roses 

and lianas. Plant Geography and Sistematics Unit 

grows more than 3000 species of plants with the most 

numerous collections of lilies, tulips and ephemerals. 

Rare and unique trees and bushes in Lithuania, such 

as grey hackberry, greater sand-hill crane, grow here. 

The biggest part of the plants, growing in the gardens 

under this unit, does not originate from Lithuania. Thus 

despite being constantly supervised and analyzed, and 

despite the results showing that part of them might be 

successfully grown in Lithuania, they are not included in 

the central database of national genetic resources, except 

for 16 particularly valuable trees. 

Only Plant Genetics Unit of the botanical gardens of

Vilnius University grows and analyzes the spontaneous 

and induced plant mutants. The most important and wellanalyzed 

collection is of 300 species of barley mutants, 

revertants, and genetic lines. The scientists working in 

the unit determine the value of the mutants in accordance 

to the chemical composition, resistance to diseases and 

negative ecological factors of the grains; measure the 

potential of their use, and hereditary features. 12 barley 

mutants are included into the central database of national 

genetic resources. 

Natural mutants of 72 species of gramineous and 

ligneous plants, 120 species of spices, luscious and drug 

plants grow in Plant Genetics Unit. 

Pomology Unit grows untraditional rarer species 

(honeysuckle, vines, sorbs, vacciniums, and cranberries) 

of traditional berry plants (gooseberries, currants) since 

1975. In total the collection holds 12 genuses, 120 

species and 680 breeds of plants. 

The best in the unit and the biggest in Lithuania is 

the collection of species and breeds of currants and 

gooseberries. The founder of this collection is a wellknown 

currant and gooseberry selector Dr. Antanas 

Ryliškis, who worked in Pomology Unit in 1975-1990. 

At the moment, the collection holds more than 400 

species and breeds of currants and gooseberries, 12 

of which originate from this unit (the originator – 

A. Ryliškis). 

The effort of the scientists and the currant and 

gooseberry collection supervisors of the botanical 

gardens of Vilnius University have been noticed in 

the world: the central database of genetic resources of 

Europe’s Ribes L. and Rubus L. genuses operates here 

since 2003. Since 2006, the Lithuanian specialists, along 

with the scientists of 7 other EU states, are building 

up the basic collection of Eastern-European currant 

and gooseberry genotype, funded by the European 

Commission (programme RIBESCO). Working together, 

the German, Polish, Lithuanian, Latvian, Estonian, 

Swedish and Danish scientists create a decentralized 

currant and gooseberry genotype collection, which will 

be open for use to scientists, who develop new species, 

and the gathered data of which will be open to wider 

circles of the community. 

Edible honeysuckles (the collection holds 6 species, 

26 breeds and 37 genetic lines) and sorbs (the collection 

holds 12 species, 3 subspecies and 32 breeds) are 

intensively analyzed since 2002. The Lithuanians know 

little about tasty, bitter-less fruit, rich in multi-vitamin 

complexes, and phytohormones, perfect for eating 

or processing. These plants are analyzed not only by 

traditional means, but by modern genetic methods as 

well. 

18 breeds grown in Pomology Unit are included into 

the central database of national genetic resources. 

Consequently, the goal to preserve the biological 

variety, resulting in from international commitments 

of each country, is being successfully pursued in the 

botanical gardens of Vilnius University. The general 

public has the possibility to get acquainted with numerous 

plant collections and the analysis results during the visits 

and tours in the gardens, or during the lectures and 

trainings held in them. 

Lelija / Lily “Goda” 

Šermukšnis / Sorb “Aloje Krupnoje” 

Jurginas / Dahlia “Svajonė” 

Agrastai / Gooseberries “Isabella” 

39


Esminis Alytaus gelžbetonio gaminių 

struktūrinis komponentas 

Dauguma Dzūkijos sostinėje dar prieš dešimtmečius 

iškilusių miesto įmonių, vidurinių mokyklų, darželių 

pastatyti ant UAB „Alytaus gelžbetonis“ pagamintų 

polių, bendrovė taip pat gamina gelžbetonio plokštes, 

žiedus, liukus, karkaso gaminius, sąramas, šaligatvio 

plyteles, rūsių sienų blokus ir kitus gaminius. 

Taigi, pagrindinė alytiškių produkcija skirta 

gyvenamiesiems namams ir pramoniniams pastatams. 

– Labai stiprūs esame požeminių komunikacijų 

gaminių srityje – kad ir lovių, kitų šiluminių trąsų 

elementų gamyboje. Turime platų liejimo formų 

arsenalą, todėl, kai tik kam ko nors prireikia daug ir 

greitai, tuomet mus ir pasirenka, – su įmonės potencialu 

supažindina bendrovės generalinis direktorius Kęstutis 

Aučinikas. 

Tačiau įsisiautėjus krizei alytiškiai nesistengia 

gaminti sandėliui. Gamina tiek, kiek užsako. Bendrovė, 

nors ir nemenkai susimažinusi žmonėmis bei apyvarta, 

vis dėlto, net ir pastaruoju metu siekė atnaujinti 

savo gamybinę bazę. Kad sutaupytų laiko ir mažiau 

žmonių bereikėtų, pernai nusipirko autotechnikos, 

galinčios pavežti inertinių medžiagų iki 20 t, savo 

eksploatuojamame karjere sugebėjo pakeisti giluminius 

siurblius, kuriais išplaunamos inertinės medžiagos. 

Taip vėlgi sutaupoma elektros energijos, svarbiausia, 

modernūs siurbliai beveik negenda, nereikia lakstyti 

ieškant detalių. Kita vertus, į įmonės atsinaujinimą, 

gaminančiai gelžbetonį, reikia pirmiausia žvelgti 

per racionalumo prizmę, kiek tai pakeis produkcijos 

kiekybinius ir kokybinius parametrus. 

– Maišyklės ne pačios naujausios, – neslepia 

Kęstutis Aučinikas. – Bet visa esmė yra – ne kokiam 

kibire tu maišai, bet ką maišai. Kitoks betonas nebus, 

maišomas ir naujesnėje maišyklėje. Jei visas medžiagas 

sudedi pagal normas, jei stengiesi, kad klientai 

40 


STATYBA 

nesiskųstų, kad tavo produkcija netrupėtų, nelūžtų, tai 

ir nusipelnysi užsakovų dėmesio. Ir, išties, klientai mus 

vertina, tegu ir sunkmečiu, atvažiuoja, su kiekvienu 

deramės, šnekamės, siekiam, kad jis išeitų patenkintas. 

Kiekvienam besistatančiam visada klausimų atsiranda. 

Užtai ir sakom – jūs ateikit su visu projektu, dėkit ant 

stalo, ką galim, renkam iš karto, ko negalim dabar – 

pagaminsim per kelias dienas. Ir atvežimas vienas, ir 

nuolaidas didesnes galėsim pritaikyti. Žinoma, dėl kainų 

mes niekada negalėsim konkuruoti su namudininkais, 

kurie garažėlyje pagamintą gaminį parduoda be jokių 

dokumentų, be PVM. Į tokius karus mes ir nesiveliam. 

Tačiau ir besistatantys turi žinoti, jog rizikuoja, kad 

anksčiau ar vėliau toks gaminys subyrės. Mūsų visa 

produkcija sertifikuota, tikrinama, kaip ir jo sudėtinės 

dalys – betonas ar armatūra, kuri, deja, per paskutinį 

mėnesį pabrango. 

Bet namudininkai, regis, turi dar vieną ginklą, 

jie gali lanksčiau tenkinti užsakovo poreikius kad ir 

individualiems namams? 

– Architektų suprojektuotiems individualiems 

namams paprastai reikalingi tik standartiniai gaminiai. 

Bet mes gaminam ir nestandartinius. Reikia apie 

kaminą specialios plokštės, netrukus užsakovas ją ir 

turės. Kai pernai buvo rekonstruojami Alytaus sporto 

rūmai, mes tiekėm ne tik kolonas, kitus gaminius, 

bet ir pritaikytas konkrečioms tribūnoms plokštes. 

Alytus, apskritai, juk pramonės miestas. Didžiosios 

miesto gamyklos po žiemos, žiūrėk, ir pasigenda mūsų 

produkcijos, kai reikia kokį kampą suremontuoti. 

O ar racionalu būtų vežti alytiškių produkciją ir 

toliau, už apskrities ribų? 

– Vežam ir į Kauną, į Vilnių, ir į Druskininkus. 

Net patiems keista – juk didmiesčiuose, regis, pilna, 

gelžbetonio gamyklų. Štai iš vienos Vilniaus įmonės 

prieš pusmetį gavom užsakymą gaminti perdangos

STATYBA 

plokštes, kitą produkciją. Ir gaminom, visą žiemą 

dirbom. Kodėl mus pasirinko? Matyt, kainą geresnę 

pasiūlėm. Labai gerai pavyko abiems pusėms šis 

bendradarbiavimas. O į užsienį ar vertėtų eksportuoti? 

Lenkija visai čia pat, ir baltarusiai galėtų pasidomėti 

mūsų produkcija. Turim geležinkelio atšaką, galim 

savo gaminius gabenti nors ir į Sibirą. 

Nuoširdus bendravimas su potencialiu užsakovu, 

ieškant palankiausio abiems pusėms sprendimo, 

pirmiausia, ir lėmė, jog bendrovė ne tik krizės 

sąlygomis išgyvena, bei pamažu planuoja tolimesnes 

investicijas, šį pavasarį priėmė net šiek tiek žmonių. 

„Alytaus gelžbetonio“ žmonės – čia tikri senbuviai, 

daugelis dirba po kelias dešimtis metų. Tik Kęstučiui 

Aučinikui labai gaila, jog dirbantiems pensininkams 

sumažinamos pensijos, ir jie nebegali gamykloje 

panaudoti savo sukauptos patirties. Žmonės įmonėje 

vertinami, kita vertus, iš atsakingų įmonės darbuotojų 

girdėjau vienareikšmišką nuomonę, jog būtent, 

direktorius savo lanksčia ekonomine politika, gebėjimu 

skaičiuoti ir mokėjimu bendrauti ir ištempė bendrovę 

per pačius sudėtingiausius ekonominio nuopolio 

metus. 

PRODUKCIJA: 

• Prekiniai skiediniai 

• Inertinės 

medžiagos 

• Gelžbetonio 

gaminiai 

• Laikančios 

sąramos 

• Nelaikančios 

sąramos 

• Sąramos 

palengvintoms sienoms 

• Sijos 

• Šulinio 

žiedai 

• Šulinio 

žiedų dangčiai 

• Perdangos plokštės 

• Kiaurymėtosios 

perdangos plokštės 

• Briaunuotosios perdangos plokštės 

• Mažagabaritinės 

perdangos plokštės 

• Šiluminių 

trasų kamerų plokštės 

• Kolonos 

• Rygeliai 


trasų loviai 


trasų lovių dangčiai 

• Kelio plokštės 

• Poliai 

• Tvoros plokštės 

• Presuoti betono gaminiai 

• Tvoros elementai 

• Tvoros blokeliai 

• Tvoros stogelis 

• Stulpelio blokelis 

• Stulpelio stogelis 

• Vejos bortai 

• Kelio bortai 

• Šlaitų 

tvirtinimo elementai 

• Šaligatvio 

plytelės 

• Trinkelės 

• Betono gaminiai 

• Pamatų 

blokai 



- Siekiam cechų viršininkams, kitiems vadovams 

daugiau administracinės laisvės suteikti, kad patys 

spręstų gamybinius klausimus, – pats direktorius ūkinio 

stabilumo priežasčių linkęs ieškoti tarp kolektyvo 

žmonių. – Jie išties vietoje geriau viską mato, ir 

išmano, kaip pasiekti optimalų sprendimą, kaip geriau 

organizuoti darbą. O man ten, apskritai, nėra ko kišti 

nosies, bei vadovauti. Ir darbininkui pasakyta – jeigu 

matai, kad neišeina, nepavyksta, nėra kokybės – 

žiūrim, taisom kartu. Šiandien viename ceche buvau 

– darbininkas diskutuoja su cecho viršininku, siūlo 

savo sprendimą. Kas žmogus be iniciatyvos? Gali sau 

dauginti tą patį broką, ir – ramus. Su tokia vadybos 

politika mums pavyko nemažai resursų sutaupyti. Kad 

ir tame pačiame karjere. Pastaruoju metu žmonės iš 

mūsų perka ne tik plauto smėlio, žvyro ar skaldos, 

bet atsirado gyvas poreikis akmenims. Dzūkija – 

akmeningas kraštas, tačiau juk tuos lauko riedulius 

reikia ir surinkti, ir surūšiuoti. Ir ką gi, tą uždavinį 

išsprendė ten dirbantys žmonės kartu su savo cecho 

viršininku. Iš esmės, be jokių investicijų. Esminę 

gaminio vertę lemia ne cementas, ne atsijotas žvyras, 

o į jį įlydomas profesinis atsidavimas savo darbui. 

PASLAUGOS: 

– statybos remonto darbai; 

– aplinkotvarkos darbai; 

– grindų (pagrindų) betonavimo darbai; 

– pastatų fasadų atnaujinimo darbai; 

– transporto, mechanizmų paslaugos.



CONSTRUCTION 

Main Structural Component of Alytus 

Ferroconcrete Products 

that sprang up in the capital of Dzūkija several decades ago, 

were built on the posts produced by UAB Alytaus Gelžbetonis 

(eng. – joint stock company Alytus Ferroconcrete); the 

enterprise also produces ferroconcrete panels, bands, hatches, 

carcass products, platbands, pavement tiles, basement wall 

blocks and other products. 

Thus the main production of Alytus is meant for dwelling 

houses and industrial buildings. 

“We are very substantial in the field of underground 

communication products, such as hods, other elements of 

thermo-trace production. We have a broad arsenal of casts, thus 

under the necessity of amount and promptness, people choose 

us,” says general manager Kęstutis Aučinikas, presenting the 

• Merchant grouts 

• Inert substances 

• Ferroconcrete products 

• Bearing platbands 

• Non-bearing platbands 

• Platbands for lightweight walls 

• Beams 

• Well bands 

• Well band lids 

• Span panels 

• Holed span panels 

• Edged span panels 

• Small-dimensional span panels 

• Thermo-trace cell panels 

• Columns 

• Girders 

• Thermo-trace hods 

• Thermo-trace hod lids 

• Road panels 

• Posts 

• Fence panels 

• Extruded concrete products 

• Fence elements 

• Fence blocks 

• Fence roofs 

• Column blocks 

• Column roofs 

• Lawn edgings 

• Road edgings 

• Slope bracing elements 

• Pavement piles 

• Chopping blocks 

• Concrete products 

• Foundation blocks 

PRODUCTION Most of the companies, secondary schools, kindergartens, 

potential of his company. 

Yet after the blow up of the recession, the people in Alytus 

do not attempt to produce for storage; they produce as much 

as there are orders. Despite the fact of having considerably 

less staff and circulation, the company has attempted to update 

its production base recently. Last year, in order to save time 

and to decrease the demand of personnel the company bought 

auto-enginery, capable of transporting up to 20 tons of inert 

substances, managed to change abyssal pumps, capable of 

washing out inert substances, in the quarry exploited by them. 

This all adds up to the energy-saving; moreover, the pumps 

barely ever break; you do not have to run around looking for 

spare parts. On the other hand, the refurbishment of a company, 

producing ferroconcrete, should firstly be reviewed from the 

point of view of rationality; how it shall change the qualitative 

and quantitative parameters of the production. 

“Our mixers are not very new,” Kęstutis Aučinikas reveals. 

“Yet the bucket you’re mixing in is less important than the 

content of that bucket. The concrete won’t become different 

after mixing it in a newer mixer. If you add all the materials in 

accordance to the norm, if you try hard for your client not to 

complain, for your production not to crumble or break, you’re 

going to gain customer attention. We are really valued by our 

clients; even during the hard times they come over, we bargain, 

speak and try to get them happy. Everyone who’s building 

something always has questions. Thus we always say to come 

with the project and we’ll see what we can do straight away 

and what will be done in few days. This way there will be only 

one delivery and we’ll be able to apply bigger discount. Surely, 

when it comes to price, we will always be out of competition 

with outworkers, who sell the product, made in sheds, without 

any papers or VAT. We don’t even intrude into such affairs. 

Yet then, the builders should know the risk that such product 

may fall to pieces sooner or later. All our production and its 

constituents, such as concrete or armature, which unfortunately 

has doubled in price within last month (we now pay 2400 Litas 

per ton), are certified, constantly checked.” 

Yet it seems that the outworkers have an additional weapon: 

they may meet the needs of a client more flexibly; let’s say for 

dwelling-houses? 

“Usually the dwelling-houses projected by architects 

require standard production. But we can produce substandard 

items as well. Let’s say the client needs a special panel

CONSTRUCTION 

around the chimney, so the panel it is. Last year, when Alytus 

Recreation Centre was being reconstructed, we supplied not 

only columns, other products, but also the span panels specially 

fitted for particular tribunes. Alytus is an industrial city overall. 

The biggest city factories miss our production after winter, 

when they need to fix a corner or so.” 

Would it be rational to carry the production of Alytus any 

place further, behind the line of the region? 

“We transport it to Kaunas, Vilnius and Druskininkai. We 

find it quite strange, considering that the metropolitan cities 

should have plenty of ferroconcrete factories. Six months ago 

we received an order for span panels and other production 

from one of the Vilnius companies. And so we have been 

producing; have been working all winter. Why did they choose 

us? Apparently we’d offered a better price. This cooperation 

turned out to be beneficial to both sides. Is it rational to export 

to other countries, you may ask? Poland is within a touch and 

the Byelorussians may attend to our production. We have a 

railway branch, thus we can easily transport our products even 

to Siberia.” 

Sincere cooperation with a potential client by searching for 

a mutually beneficial solution is the reason why the company 

not only survives during the time of recession, but also plans 

further investments; it even hired some people this spring. The 

people form Alytaus Gelžbetonis are real old-timers, most of 

them work here for several decades. Kęstutis Aučinikas only 

feels sorry that the retirement benefits have been reduced for 

working pensioners and that they cannot use their experience 

in the factory. The people are valued in the company; yet the 

executive employees said that it was the general manager’s 

flexible economic policy, his ability to count and communicate 

that helped the company to survive the hard times of economic 

decline. 

“We are seeking to provide the workshop heads and other 

executives with more freedom to make decisions on their 

own,” the general manager tends to search for economic 

stability among the staff. “They surely see everything better at 

local level; they know how to reach optimal decision, how to 

organize the work. There’s no reason for me to nose into and 

command there. And the employees have been clearly said that 

if they see that something goes wrong, that there’s no quality 

we sit together and fix the situation. I visited one workshop 

today: an employee discussed the situation with head of the 

workshop, suggested own solution. Who is a man without an 

initiative? You can simply spread the spoilage and be calm 

about it. We have reached enough with such management 

policy. Let’s take the same quarry. Recently, washed sand, 

gravel and breakstone are not the only products that people 

purchase from us. A live demand of stones has also appeared. 

Dzūkija is a stony region; yet these field boulders have to 

be collected and sorted. This task was solved by the people 

working there together with head of the workshop; basically 

without any additional investments. The substantial value of 

the product is determined by the professional devotion to one’s 

job rather than the choice of concrete or bolted gravel.” 

SERvICES: 

- Construction maintenance; 

- Environment trimming; 

- Floor (foundation) concrete pouring; 

- Building facade renovation; 

- Transportation, equipment services. 



Most of the companies, secondary schools, kindergartens, 

that sprang up in the capital of Dzūkija several decades ago, 

were built on the posts produced by UAB Alytaus Gelžbetonis 

(eng. – joint stock company Alytus Ferroconcrete); the 

enterprise also produces ferroconcrete panels, bands, hatches, 

carcass products, platbands, pavement tiles, basement wall 

blocks and other products. 

Thus the main production of Alytus is meant for 

dwelling houses and industrial buildings. 

“We are very substantial in the field of underground 

communication products, such as hods, other elements of 

thermo-trace production. We have a broad arsenal of casts, thus 

Pagrindinė AB „Alytaus gelžbetonio“ produkcijos dalis paslepiama po žeme ar tinku. Bet alytiškiai 

vis tiek tvirtina, jog gaminiui svarbus dalykas – ir prekinė išvaizda 

Main production of UAB Alytaus Gelžbetonis is hidden under the ground or plaster. Yet the 

workers from Alytus claim that the representative looks is an important part of the product 

43

44 



2010-ieji: verslo pristatymo metai 

Parodų organizatoriai prognozuoja, kad šiemet parodose naujai 

prisistatys ir apie save primins laikmečio patikrintos organizacijos. 

Ne pirmus metus parodose dalyvaujantys versininkai bando suskubti 

gauti matomesnius plotus ir ilgai nedelsdami užsako nestandartinius 

stendus. Tuo tarpu norintys parodose savo gaminius ar paslaugas 

pristatyti pirmą kartą, šiam įvykiui ruošiasi kaip vienam iš svarbiausių 

įėjimo į atsigaunančią rinką žingsniui. Tokias tendencijas pastebi jau 

16-ka metų parodų organizavimo paslaugas teikiančios bendrovės 

„Ekspozicijų centras“ verslo konsultantai. 

Ne prabaNga, o būtiNybė 

Pasak bendrovės gen. direktoriaus E. Piskunovo, sunkmetis 

atitinkamai atsiliepė ir parodų verslui. „Nors reaguodami į savo 

užsakovus, turėjome prisitaikyti ir mes, tačiau sumenkę parodų 

dalyvių finansiniai resursai padidino ir mūsų galimybes. Įmonės 

savo dalyvavimo parodose biudžetus vidutiniškai sumažino 

trečdaliu, tačiau mes išsikėlėme sau tikslą – padaryti taip kaip buvo 

arba netgi geriau. Ir tai sėkmingai pavyksta, nes ir mūsų partneriai, iš 

kurių gauname medžiagas stendų gamybai arba užsakome viešinimo 

paslaugas, savo įkainius sumažino atitinkamai“, – dėsto E. Piskunovas. 

Todėl, pasak jo, manyti, kad dalyvavimas parodose šiuo metu yra 

prabanga, yra klaidinga, nes tai 

jau tampa būtinybe. 

„Mano įsitikinimu, tie, kurie 

atlaikys sunkmetį ir išgyvens, 

ekonomikai atsigaunant nusigriebs 

saldžiausią grietinėlę. Steigiama 

vis daugiau įmonių, kurios rinkoje 

dar nėra žinomos. Parodos tampa 

puikia proga prisistatyti savo 

būsimam pirkėjui, potencialiam 

konkurentui. O nauji, lankstesni 

ir daugeliu atveju greitesni 

rinkos žaidėjai priverčia judėti ir 

senuosius. Pastebime, kad šalies 

verslas jau žino, kaip reikia save 

pristatyti, todėl netgi norintys tą 

daryti pirmą kartą dažnai susiranda 

mus patys“, – sako pašnekovas. 

Jis prisimena, kai dar visai nesenai 

verslo konsultantai nėrėsi iš kailio 

bandydami įtikinti verslininkus, 

kad savo prekės eksponavimas 

yra viena iš pagrindinių verslo 

strategijos dalių. 

Pasak E. Piskunovo, buvo laikmetis, kai sutikusios dalyvauti 

parodose įmonės netgi pageidaudavo nekviesti jų konkurentų, tačiau 

šią „baimę“ greitai nugalėjo suvokę, kad parodos metu pamatoma 

kaip dirba konkurentai ir įvertinama reali padėtis rinkoje. Parodos, 

kaip ir visi renginiai, sukelia tam tikrą bangą, suaktyvėja rinka, 

nes parodų lankytojai pamato naujoves, tampa labiau informuoti ir 

išprusę. 

paroda irgi darbas 

Parodų organizatoriai džiaugiasi, kad per pastaruosius du 

vartojimo šalyje kritimo metus, parodų lankytojų skaičius išliko 

augantis, o dalyvių – keitėsi neženkliai. 

„Vien užsisakyti parodos plotą ir stendą neužtenka“, – teigia 

PARODOS 

E. Piskunovas. Pasak jo, dalyvių darbas parodoje labai daug lemia, 

todėl neretai dalyvaujantys pirmą kartą daro nemažai klaidų bei lieka 

nusivylę. „Paroda nėra ta vieta, į kurią ateina lankytojai pasižiūrėti 

į prekes kaip į eksponatus. Dabartinis vartotojas ieško – kur 

kokybiškiau, kur geriau, kur racionaliau. Nusistovėję tradiciniai būdai 

pažinti prekę ir ją nusipirkti prekybos centre jau žmogaus netenkina. 

Todėl jeigu prekė parduotuvėje laukia savo pirkėjo lentynoje, tai 

parodoje ji kviečia. Didžiausia parodų naujokų klaida, kad jie pasyviai 

laukia lankytojų, kuriuos pakeliui nuvilioja tie, kurie moka tą daryti 

– drąsiai kalbina. Dalyvauti parodose irgi reikia mokėti“, – pažymi 

pašnekovas. Jis priduria, kad „Ekspozicijų centro“ klientai visuomet 

yra supažindinami su dalyvavimo parodose vadybos subtilybėmis, 

parodomos klaidos ir geri pavyzdžiai. 

Jau ne pirmus metus parodoje „Namų pasaulis“ dalyvaujančio 

miegamojo salono „Andėja“ direktorė Asta Kazickienė neslepia, kad 

dalyvavimo parodoje sėkmė labai priklauso nuo konsultantų, kurie 

padeda „susivokti naujoje erdvėje“. 

„Pirmą kartą parodoje dalyvavome prieš tris metus, mūsų tikslas 

buvo prisistatyti. Antrą kartą – pasitikrinome, ar esame žinomi. Dabar 

galiu drąsiai teigti, abu tikslai buvo pasiekti. Kaskart po parodos 

savo salone sulaukiame vis 

Kad ir kokie finansiškai sunkūs buvo praeiti metai, tačiau daugiau klientų. Juos nesunkiai 

pasinaudoję galimybe išgryninti sėkmės veiksnius šalies verslininkai atskiriame, nes pirkti jie ateina 

neatsisakė dalyvavimo parodose. Priešingai, parodos tapo ta su parodoje išdalintais nuolaidų 

vieta, kurioje susitinka patikimi verslo partneriai, pagrindiniai kuponais“, – sako verslininkė. 

konkurentai, potencialūs užsakovai, pristatomos rinkos naujovės. 

Ji įsitikinusi, kad blogą prekę 

reklamuoja reklama, o gerą – 

paroda. Pernai parodose prisistatę 

verslininkai sako nesitikėję tokio 

gausaus lankytojų būrio. Tai 

pranoko ne tik lūkesčius, bet ir 

sugriovė išankstinę nuostatą, kad 

sumažėjus pirkėjų perkamajai 

galiai tradicinės parodos bus 

nelankomos. 

steNdams – ypatiNgas 

dėmesys 

Klaidinga yra Lietuvos 

verslininkų nuomonė, kad įsirengti 

„brangų“ stendą yra nuostolinga, 

ir jis neatsiperka. Yra priešingai. 

Kaip sako „Ekspozicijų centro“ 

parodų įrengimo vadovas Evaldas 

Januškevičius, tai labai panašu į situaciją, kurią žinojo jau mūsų 

protėviai – kaip senoje lietuvių liaudies patarlėje – „sutinka pagal 

drabužį, palydi pagal protą“. Į parodą atėję lankytojai, konkurentai, 

verslo partneriai pirmiausiai įvertina parodos dalyvio „drabužį“ – t. y. 

jo stendą, o tik paskui užmezgami verslo santykiai, aptariami galimi 

pardavimai, o tai jau stendo komandos darbas. 

Dar pastebėtina, kad dalyvaujant keliose parodose per metus ir 

sudarius stendo įrengimo sutartį su viena įmone, stipriai sumažėja 

tam skirti kaštai, ir išskirtinio dizaino stendas tampa kiekvienai 

įmonei įkandamas. Iš stendo įrengimo partnerio patartina išspausti 

viską, ką jis turi sukaupęs geriausio – nebijoti prašyti patarimų, 

rekomendacijų dėl stendo vietos, dydžio, idėjų. Juk tai profesionalai, 

„verdantys“ parodose.

EXHIBITIONS 



2010: Years of Presenting Business 

Despite the fact that the last years were financially hard, state’s businessmen, using the possibility to try out 

success factors, have not rejected the participating in exhibitions. Contrary, exhibitions became such a place, 

where meet reliable business partners, main competitors, potential clients and where there are presented market 

news. 

Organizers of exhibitions forecast that time tested 

organizations will newly present themselves and remind 

about them this year. Businessmen, participating in 

exhibitions not for the first years, rush to get more visible 

areas and without delays order non standard stands. (arba 

šitą) Meanwhile those, who want 

to introduce their products or 

services for the first time, prepare 

for this event as for the most 

important step, entering resurgent 

market. Business’ advisers of 

“Ekspozicijų centras”, who 

supplies exhibitions organizing 

services for already 16 years, 

recognize such tendencies. 

Not a luxury, but a 

Necessity 

According to Erikas 

Piskunovas, general manager of 

the company, hard times had an 

appropriate effect on exhibitions 

business as well. “Although we 

had also to adjust, reacting to 

our clients, but reduced financial 

resources of our participants 

increased our possibilities. 

Companies reduced their 

budgets for participating in the 

exhibitions three times, though 

we raised an aim – to do as it was or even better. And we 

are succeeding, because our partners, from who we get 

materials for making stands or order publicity services, 

reduced their prices accordingly”, - lays E. Piskunovas. 

“In my opinion, those, who would sustain the hard 

times and survive, will skim the sweetest cream off 

during the recovering of economy. There are established 

more and more new companies and they are not known 

in the market yet. The exhibitions are becoming a perfect 

chance to present oneself to the future client and potential 

competitor.” 

exhibitioN is also a work 

Exhibitions’ organizers are happy that during the last 

two years of usage fall in the country, the amount of 

exhibitions’ visitors remained increasing and the amount 

of participants have changed narrowly. 

“It is not enough to order exhibition’s stand”, - says 

Piskunovas. According to him, participants’ work in 

exhibitions conditions a lot, so those, who participate for 

the first time, make a lot of mistakes 

and become disappointed. “An 

exhibition is not a place, where 

visitors come to look at the items 

as a showpiece. Nowadays user is 

searching – where to buy an item 

more qualitative, rationally and 

better. So if the item in the shop is 

waiting for the client in the self, in the 

exhibition – it is inviting. The biggest 

mistake of the new participants is 

that they are passively waiting for 

the clients, while the old participants 

lure them away.”, - marks the talker. 

Asta Kazickienė, the director of 

bedroom salon “Andėja”, participates 

in the exhibition “Home world” not 

for the first year, and emphasizes 

that the success of participating 

in the exhibition depends on the 

consultants, who help to “orient in 

the new space”. 

For staNds – special 

atteNtioN 

Lithuania’s businessmen have a wrong opinion that to 

equip “expensive” stand is loss-maiking and it does not 

buys off. According to Evaldas Januškevičius, exhibitions 

equipping manager of “Ekspozicijų centras”, it is very 

similar to situation, which our ancestor have already knew 

– as in old Lithuanian folk proverb – “meets by cloth, 

sees off by intellect”. Visitors, competitors and business 

partners, who came to the exhibition, firstly evaluate the 

“cloth” of the participant – that is, his stand, and only then 

business intercourses are contracted, possible market is 

discussed. This is the work of a team. 

You must get everything possible from the stand’s 

partner – do not be afraid to ask him for advices, 

recommendations due to the stand’s place, size and ideas. 

After all, they are the professionals, who are “boiling” in 

the exhibitions. 

45

UKRAINOS EXPOCENTRAS Nacionalinis kompleksas 

2010 m. PARODŲ PLANAS 

25.05–28.05 „SVEIKATOS APSAUGOS INDUSTRIJA – 2010“. 

Medicinos švietimas ir mokslas: įranga ir medicinos prekės. 

25.05–28.05 Tarptautinė specializuota paroda „INMED – 2010“. 

Medicinos technika, įranga, įrankiai. Medicinos gaminiai ir baldai. 

25.05–28.05 Nacionalinė specializuota paroda „ORTOPEDIJA – 2010“. 

Ortopedijos ir traumatologijos naujos technologijos, ortopedijos 

gaminiai, potrauminė reabilitacija. Invalidų priežiūra. 

25.05–28.05 Nacionalinė specializuota paroda „FARMACIJA – 2010“. 

Technologijos ir įranga vaistų gamybai, vaistai, med. baldai ir įranga 

vaistinėms. 

25.05–28.05 Nacionalinė specializuota paroda „UKRAINOS 

SANATORIJOS IR KURORTAI“. Medicininė reabilitacija, SPA 

procedūros, įranga, sveikatos centrai, Ukrainos mineralinis vanduo. 

15.06–18.06 Tarptautinė specializuota paroda „GRYBEXPO – 2010“. Grybų 

auginimas ir gretutinės biotechnologijos. Naujieji hibridai grybienai. 

Valgomųjų grybų auginimas. Technologijos ir įranga grybų apdorojimui, 

saugojimui, pakavimui ir transportavimui. Logistika. 

17.08–20.08 Nacionalinė specializuota paroda „VAIZDINGA 

UKRAINA“. Ukrainos regionų ir sostinės ekonomikos, mokslo, 

pramonės, kultūros potencialas. Socialinės programos. Mokslo 

raida, mokslo technologijos. Visų gamybos šakų, prekių ir paslaugų 

konkurencingi produktai. Investavimo projektai ir pasiūlymai. 

17.08–20.08 Ukrainos konkursas – paroda „METŲ GERIAUSIA 

NACIONALINĖ PREKĖ“. Visų gamybos šakų konkurencingi produktai 

pagaminti šiuolaikinėmis technologijomis ir moksliniais pasiekimais, 

įskaitant maisto produktų, gėrimų ir paslaugų mašinas ir įrenginius. 

18.08–21.08 ETNOGRAFINĖ EKSPOZICIJA „AMATININKŲ 

MESTELIS“. Keramikos, audimo, drožybos, dažymo darbai, 

siuvinėjimas, papuošalai. 

17.08–20.08 Nacionalinė mugė - Ukrainos Nepriklausomybės 

dienai. Drabužiai, batai, patalynė, odos galanterija, prekės grožiui ir 

sveikatai, vaikų prekės, namų ūkio reikmenys, prekės – viskas sodui, 

maisto produktai ir gėrimai. 

21.09–24.09 Tarptautinė specializuota paroda „POLIGRAFIJA – 2010“. 

Spausdinimo įrengimai ir mašinos, technologijos ir medžiagos. 

Spausdinimas. 

21.09–24.09 Tarptautinė specializuota paroda „DIGIDRUK – 2010“. 

„PLAčIAFORMATĖ SPAUDA – 2010“. Leidybos, spausdinimo ir 

reklamos verslo skaitmeninės technologijos. Technologijos ir įranga 

spausdinimui. 

21.09–24.09 Tarptautinė specializuota paroda „POPIERIUS“. 

Popierius: poligrafinis, laikraštinis, techninis ir kt. Kartonas ir jo rūšys. 

Gaminiai iš popieriaus ir kartono. 

21.09–24.09 Specializuota paroda „KNYGŲ PARODA – 2010“. 

Knygos ir spaudos produkcija: leidyba, reklama, knygų distribucija, 

knyga projektavimas, įvairių rūšių spaudos ir leidybos produktai. 

Specializuoti leidiniai, knygų prekyba. 

Spalis. Tarptautinė specializuota paroda „UKRAINOS GRŪDAI – 2010“. 

Selekcija, sėklų auginimas. Gamyba, saugojimas. Grūdų ir aliejinių augalų 

perdirbimas. Pašarų gamyba. Technika, technologijos, įranga. Trąšos, grūdų 

apsauga. 

Spalis. Nacionalinė specializuota paroda „DOSNUS KIJEVO RUDUO“. 

Vartojimo prekės. Liaudies meno prekes. Žemės ūkio gamybos prekės. Trąšos 

ir priemonės sodinukų, sėklų apsauga. Maisto produktai. Gėrimai. 

19.10–21.10 Tarptautinė specializuota paroda „KURO IšTEKLIAI, 

ENERGIJA – 2010“. Technologijos ir įranga tradicinių ir netradicinių 

energijos resursų gamybai. Įrengimai šilumos, dujų, elektros energijos tiekimo 

tinklams, pramonės, komunalinių, žemės ūkio įmonių elektrinėms. Energijos 

rezervai: atliekų regeneravimo ir perdirbimo. Atsinaujinanti energija. 

19.10–21.10 Specializuota paroda „VAMZDINĖ ARMATŪRA – 2010“. 

Vožtuvai (vamzdinė armatūra). 

19.10–21.10 Nacionalinė specializuota paroda „KIEVMAš – 2010“. 

Naujos technologijos mašinų gamyboje. Mašinos ir įranga, metalo ir medienos 

apdirbimas. Gumos. Įrankiai. Pneumatiniai ir hidrauliniai įrenginiai. Elektros 

inžinerijos. Automatikos ir mechanizacijos gamybos procesai. 

19.10–21.10 Nacionalinė specializuota paroda „ANTIKOROZINĖ 

APSAUGA – 2010“. Korozijos monitoringas ir diagnostika. Naujieji būdai 

apsaugai nuo korozijos. šiuolaikinės nerūdijančio plieno, lydinių, metalų, 

vamzdžių ir nemetalų medžiagos. 

19.10–21.10 Tarptautinė specializuota paroda „INTERCHIM“/ 

„NAFTOCHIM“. Chemijos mokslas – gamybai. Modernios chemijos 

technologijos, žaliava, medžiagos. Chemijos inžinerija. Prietaisai ir 

automatizavimo priemonės. Aplinkosaugos aspektai chemijos gamybai. 

Chemijos pramonės produkcija. 

19.10–21.10 Specializuota paroda „PLASTIKAI“. Technologijos, 

žaliavos, perdirbimas. 

19.10–21.10 Nacionalinė specializuota paroda „GUMA – 2010“. Žaliava, 

įranga ir technologijos gumos gamybai. Gumos gaminiai pramonei, medicinai 

ir namų ūkio poreikiams. Padangos: gamyba, remontas ir senų padangų 

perdirbimas. 

19.10–21.10 Nacionalinė specializuota paroda „KABELIS. VIELA. 

AKSESUARAI – 2010“. Įranga kabelių gamybai, technologijos ir medžiagos. 

Įvairios paskirties kabeliai ir laidai. Priedai. Elektros instaliacija. 

19.10–21.10 Tarptautinė specializuota paroda „INLEGMAš – 2010“. 

Siuvimo, tekstilės, trikotažo ir avalynės pramonės technologijos ir įranga. 

Technologijos žaliavų ir gatavos produkcijos gamyba. Atliekų apdorojimas 

ir perdirbimas ekologiniais metodais. Projektavimo metodai, modeliavimo 

automatizavimas, projektavimo sistemos. 

19.10–21.10 Specializuota paroda „INTERTEX – 2010“. „TEKSTILĖS 

DIZAINAS – 2010“. Tekstilės pramonės produkcija. Pramonės tekstilės 

gamyba, drabužių dizainas, aksesuarai, meno tekstilės dirbiniai. 

01.12–03.12 Tarptautinė paroda – konferencija „DARŽOVĖS IR VAISIAI 

UKRAINA – 2010“. šiuolaikinės technologijos ir įranga daržovėms ir uogoms: 

auginimo, rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir pardavimo procesai. Logistika. 

Daržovių ir uogų pakavimas. Grybų, riešutų, džiovintų vaisių įvairovė. Eksporto ir 

importo galimybės vaisių ir daržovių rinkoje. Efektyvus rinkodaros panaudojimas.

EXPOCENTER OF UKRAINE 

National Complex 

EXhIbITIONS 2010 

25.05-28.05 INDUSTRY OF HEALTH PROTECTION-2010. 

Medicine and medical education; technique and medical products. 

Medical science. 

25.05-28.05 INMED-2010. International Specialized Exhibition. 

Medical technique, equipment, tools, furniture. Medical education and 

science. Medical products. 

25.05-28.05 ORTHOPEDICS-2010. New technologies for 

orthopedics and traumatology, orthopedic products, posttraumatic aftertreatment. 

Medical invalid surveillance. 

25.05-28.05 PHARMACEUTICS-2010. Technologies and 

equipment for medicinal drugs production, ready-made medicine, 

furniture and equipment for modern drug-stores. 

25.05-28.05 RESORT AND HEALTH CANTERS OF UKRAINE- 

2010. National Exhibition with Foreign Participation. Medical 

rehabilitation, spa treatment, equipment for health centers, mineral water 

of Ukraine. 

15.06-18.06 MUSHROOMEXPO-2010. International specialized 

Exhibition Mushroom growing and relative biotechnologies. New hybrids 

of mushroom mycelium. Cultivated edible mushrooms. Equipment and 

technologies for processing, storing, packing and transporting of edible 

mushrooms, mycelium, substrata. Logistics. 

17.08-20.08 BARVYSTA UKRAINA. Nationwide exhibition action. 

Economic, scientific, industrial, cultural potential of the regions and 

capital of Ukraine. Social programs. Scientific developments, science 

absorbing technologies, competitive products of the branches, goods, 

services etc. Investing projects and offers. 

17.08-20.08 UKRAINIAN COMPETITION-EXHIBITION. THE 

BEST DOMESTIC PRODUCT OF THE YEAR. In the framework of 

the State Exhibition Action “Barvysta Ukraina”. Competitive products 

of all the producing branches made due to modern technologies and 

achievements of domestic science, including machinery and equipment, 

foodstuffs and drinks; services. 

18.08-21.08 CRAFTSMEN’S VILLAGE Ethnographical exposition. 

Pottery, weaving, carving, paint work, embroidery, knick-knackeries. 

17.08-20.08 Fair to the Independence Day of Ukraine. Clothes, 

shoes, linen, fancy leather, goods for beauty and health, children goods, 

household goods, everything for garden and kitchen garden, foodstuffs 

and drinks. 

21.09-24.09 POLYGRAPHY-2010. International Specialized 

Exhibition. Printing equipment and machinery, technologies and 

materials for poligraphy. 

21.09-24.09 DIGIDRUK-2010. LARGE-FORMAT PRINTING-2010. 

Expositions within the framework of the international exhibition. 

POLYGRAPHY-2010. Digital technologies for publishing, printing and 

advertising business. Technologies and equipment for the large-printing 

21.09-24.09 PAPER-2010. International Specialized Exhibition. Paper: 

polygraphic, newsprint, office, technical, sanitary-hygienic etc. Cardboard. 

Special kinds of paper and cardboard. Products made of paper. 

21.09-24.09 BOOK EXHIBITION-2010. Specialized Exhibition. 

Book and printing products; publishing business; advertising; book 

distribution; book design; different kinds of printing and publishing 

products; specialized editions; book trade. 

October. UKRAINE GRAIN-2010. International Specialized 

Exhibition. Selection, seed-growing. Producing, storing, and 

processing of cereals and vegetable oil crops. Mixed fodder 

production. Technique, technologies, equipment. Fertilizers, cereals 

protection. 

October. GENEROUS KYIV AUTUMN-2010. Exhibition-fair. 

Consumer goods. Folk arts goods. Agricultural production. Fertilizers 

and means for plants, seeds protection. Foodstuffs. Drinks. 

19.10-21.10 FUEL-RESOURCES-ENERGY-2010. International 

Specialized Exhibition. VALVES (PIPELINE ARMATURE)-2010. 

Specialized Exposition Technologies and equipment for the 

producing of conventional and unconventional power sources. 

Equipment of heat-, gas-, power supply networks, autonomous 

power stations for industrial, communal, agricultural enterprises. 

Energy reserves: waste reclamation and recycling. Renewable 

energy. Valves (pipeline armature) and modern technologies of 

leading industries. 

19.10-21.10 KYIVMASH-2010. ANTIRUST PROTECTION-2010. 

Specialized Exposition Advanced technologies for machine 

engineering. Machinery and equipment for metal and wood 

processing. Rubber. Tools. Pneumatic and hydraulic equipment. 

Electrical engineering. Automation and mechanization for 

manufacturing processes. Corrosion monitoring and diagnostics. 

New methods of corrosion protection. Modern corrosion-proof for 

steel, alloys, metals, pipes and nonmetallic materials. 

19.10-21.10 INTERCHEM/OILCHEM-2010. (original title 

INTERKHIM/NAFTOKHIM-2010) International Specialized 

Exhibition PLASTICS-2010. Specialized Exposition Chemical 

science for manufacturing. Up-to-date chemical technologies, raw 

materials, auxiliary materials. Chemical engineering. Devices and 

automation means, ecological aspects of chemical manufacture. 

Products of chemical manufactures. Technologies, raw materials, 

processing. 

19.10-21.10 RUBBER-2010 (original title GUMA-2010). 

National Exhibition with Foreign Participation Raw materials, 

equipment and technologies for rubber production. Rubber products 

for industry, medical and household needs. Tires: manufacturing, 

repair and processing of old tires. 

19.10-21.10 CABLE. WIRE. ACCESSORIES-2010. National 

Exhibition with Foreign Participation Equipments, technologies and 

materials for production of cables and conductors. Cables and wires 

of different destination. Accessories. Electrical installation. 

19.10-21.10 INLEGMASH-2010. International Specialized 

Exhibition INTERTEX-2010. TEXTILE DESIGN-2010. Specialized 

Expositions Technologies and equipment for sewing, textile, hosiery 

and shoe industries. Technologies of raw materials and final products 

manufacturing. Ecological methods of waste processing and 

recycling. Developments, design methods, modeling in automation 

projecting system. Textile products for different purposes. Industrial 

textile manufacture, clothes design, accessories, art-textile. 

01.12-03.12 VEGETABLES AND FRUIT OF UKRAINE-2010. 

International Conference-Exhibition. Modern technologies and 

equipment for growing, gathering, processing, storing and sale of 

vegetables and grapes. Logistics. Packaging for fruit and vegetables. 

Export and import potential of fruit and vegetables market. Effective 

marketing. Diversity of mushrooms, nuts, dried fruits. 

EXPOCENTER OF UKRAINE Gluškovo St. 1, 03680, Kiev, Ukraine 

Tel.: +380 /44/ 596 93 39, 596 91 01 Fax: +380 /44/ 596 91 16 E-mail: marketing@expocenter.com.ua www.expocenter.com.ua

Stiklo dailininkas Vytautas Janulionis 

gimė Klaipėdoje, studijavo Estijos (Talinas) 

Valstybiniame Dailės institute (dabar – 

48 

Žiemos langas 

Winter window 

BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review MENO RINKA 

Trapus menas iš stiklo 

Apelsinas ant mano lango 

Orange on my window 

akademija) stiklo specialybę. Parvykęs į 

Lietuvą menininkas pradėjo dirbti Vilniaus 

dailės akademijos Kauno dailės fakultete, 

kur Stiklo katedroje docento pareigas eina iki 

šiol. Estijoje menines stiklo studijas baigęs 

dailininkas atsivežė novatoriškų stiklo 

meno idėjų, skandinaviškos stiklo mokyklos 

patirtį, buvo įgijęs platesnį šiuolaikiško 

stiklo meno akiratį, kuris atsispindėjo 

ir jo paties kūryboje, ir studentams 

formuluojamuose uždaviniuose. Vytautas 

Janulionis nuo 1988 m. yra Lietuvos 

dailininkų sajungos narys. Savo kūrybą 

pristato tiek personalinėse parodose, tiek 

respublikinėse Lietuvoje ir už jos ribų. 

Dailėtyrininkė, doc., dr. Raimonda 

Simanaitienė taip atsiliepia apie menininko 

Raudonas taškelis 

Red dot 

kūrybą: „Pradžioje Vytautas Janulionis kūrė 

dekoratyvines, utilitarią paskirtį turinčias 

vazas, dabar dailininkas dirba meninio 

(plastiniai akcentai, skulptūros) ir interjerinio 

(vitražai, plaketės) stiklo srityse. 

Tiek tūriniai, tiek ir dvimatės formos 

menininko kūriniai pasižymi saikingumu, 

subtiliais siužetais ir apgalvota, lakoniška 

plastine raiška. Subtilūs, neretai gamtos 

inspiruoti siužetai jo darbuose dažnai 

išreiškiami tapybos ant stiklo arba vitražo 

technikos metodais. 

Dailininko kūryboje meninių išraiškos 

priemonių (niuansuoto kolorito, ryškios 

spalvos ir tamsos, grafinio piešinio, stiklo 

optikos) dermė sukuria ypatingą jo darbų 

estetiką.“

ART MARKET 

Fragile Art of Glass 

A glass painter Vytautas Janulionis was born in Klaipėda and has studied at Estonian (Talinas) 

National Art Institute (now - academy), pursuing the speciality of glass. When he came back 

to Lithuania, the artist began to work in Vilnius Art Academy, Kaunas Faculty of Art, where 

he continues to serve as a docent of Glass Department up to now. The artist, who has finished 

artistic glass studies in Estonia, has brought innovative glass art ideas, Scandinavian glass school 

experience and has gained a wider view of nowadays glass art, which have reflected in both his 

own works and tasks, formulated to his students. Since 1988, Vytautas Janulionis is a member of 

Lithuanian Artists’ Union. He presents his works in personal and republican exhibitions both in 

Lithuania and abroad. 

This is what an art critic, Doc., Dr. Raimonda Simanaitienė says of the artist’s oeuvre: “In 

the beginning, Vytautas Janulionis was creating decorative, utility-like vases, whereas now the 

painter works in the areas of artistic (plastic accents, sculptures) and interior glass. Both threedimensional 

and dimensional artist’s works are characterized by the moderation, subtle subjects 

and well-thought, laconic plastic expression. Subtle and nature-inspired subjects of his works are 

frequently expressed by painting on glass or stained glass technique methods. In artist’s oeuvre, 

the tune of artistic expression means (optics of nuanced coloration, bright colour and darkness, 

graphic picture, glass optics) creates a specific aesthetics of his works“. 

Contacts: 

Mobile: +370 682 24583 

Medis 

Tree 

Vėjuota naktis 

Windy night 



49

Tomas Jokūbonis gimė 1986 m. ir 

šiandien yra jauniausias dailininkas 

garsios Lietuvos menininkų šeimos, Jokūbonių, 

dinastijoje. Tomas Jokūbonis priskiriamas 

50 


Sodyba, 2009, 60x60 cm, aliejus drobė 

Grange, 2009, 60x60 cm, oil on canvas 

Potėpiui būdingas stebuklas 

naujausiajai pripažintų dailininkų kartai. 

Savo meninei saviraiškai naudoja tiek 

šiuolaikines skaitmenines priemones, tiek 

ir tradicinę tapybą. 

Kaip ir daugelio talentingų tapytojų, 

Tomo Jokūbonio potėpiui būdingas 

stebuklas. Paprastais menininko judesiais 

jis įamžina tai, kas mūsų kasdienybėje 

miela, reikšminga, svarbu. Būdamas ne tik 

jautria, bet jau ir užsigrūdinusia asmenybe, 

dalininkas savo kūrybinį procesą apibūdina 

ypač glaustai: „Naudodamas tapybą 

aš išreiškiu savąjį aplinkos supratimą. 

Dažniausiai mano darbas prasideda 

nuo realybės užmojo, kuris ir išsilieja 

kūrinyje. Tapau taip, kad visos proceso 

Ežeras IV, 2009, 60x60 cm, aliejus drobė 

Lake IV, 2009, 60x60 cm, oil on canvas 

jausminės detalės išsireikštų drobės plotmėje, verstų 

ją besiplaikstančia. Naudojant įvairias spalvas, 

kibirkštis ir dėmes medžiagoje darbas pradeda 

cirkuliuoti. Prieš prasidedant tokiai magijai, ypač jei 

tarp kūrinių sukūrimo yra mažas laiko tarpas, būtina 

ir fiziškai susikaupti. 

Kai fizine ir dvasine būsena yra palaikoma 

pusiausvyroje gali atsirasti didžiulis ryšys tarp kūrėjo 

ir kūrinio. Mėgstu daugiasluoksnę tapybą, kai dažai 

tiesiog lenda iš paveikslo didžiule ir stora tekstūra. 

Priimtina dirbti ir keliais sluoksniais. Praleisdamas 

daugelį siužetinių linijų aš pasirenku tai, ko nelydi 

priežastis, ir tapau tai, kas tvyro priešais mane. Tai 

išreiškia manosios apsupties stilių ir taip sudaro 

manąjį…“.

ART MARKET 

Prie ežero II, 2009, 35x45cm, popierius pastelė 

By the lake II, 2009, 35x45cm, cryon on paper 

Tomas Jokūbonis was born in 1986 and 

today is the youngest dynastic artist in 

the Lithuanian art celebrities Jokūbonis family. 

Tomas Jokūbonis is assigned to the most recent 

generation of recognized artists. For their artistic 

self-expression he use modern digital tools as 

well as traditional painting. 

Like many talented painters, the strokes of 

Tomas Jokūbonis are characterized by a miracle. 

By simple artist’s movements, he perpetuates 

all what’s in our daily life are sweet, significant, 

important. Being not only sensitive, but also the 

hard-bitten personality, painter describes this 

Paplūdimys III, 2009, 35x25cm, popierius pastelė 

Beach III, 2009, 35x25cm, cryon on paper 


Darbo vietos natiurmortas, 2009, 35x45cm, popierius pastelė 

Working place, 2009, 35x45cm, cryon on paper 

creative process at a glance: “I use painting and 

drawing as my understanding of surroundings, 

through myself. 

Mostly my work starts from a scratch of 

reality, which I swing to the material. I work 

on, all what matters to me the feeling making 

a canvas look flap. Using different colours and 

sparks and marks on the material makes the piece 

of art circle around. 

Before to start such magic, special if it is small 

time period between the artworks made physical 

form must be maintained. Then physical and 

psychical balance is maintained highly results 

Audra, 2009, 35x35cm, aliejus drobė 

Storm, 2009, 35x35cm, oil on canvas 


The strokes characterized by miracle 

Pieva, 2009, 25x35cm, popierius pastelė 

Field, 2009, 25x35cm, cryon on paper 

of the touch with the piece of art may occur. 

Favourite style of painting for me are many 

layers as the oils come out of the canvas with 

huge and fat texture, as well experience of few 

layers are accepted. No story lines I do I take no 

reason and paint what stands in front of me. This 

makes the style of my surroundings, and the style 

of me…”. 

Contacts: 

Tel.: +370 5 261 6369 

Tel.: +370 5 213 4850 

www.jokubonis.com 

Stalas su kėde kieme II, 2009, 35x25cm, popierius pastelė 

Table with the chair outside II, 2009, 35x25cm, cryon on paper 

51

52 


Šiuolaikiškos tradicinio lietuvių meno skulptūros 

Paukštininkė 

Bird-fancier 

Svarstyklės 

Scale 

Dar besimokydamas M. K. Čiurlionio meno mokykloje (dabar Nacionalinė 

M. K. Čiurlionio menų gimnazija), apsisprendžiau susieti savo kūrybinę ateitį su 

skulptūra. Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus Dailės Akademija) savo 

studijoms pasirinkau medžio skulptūrą. Kodėl? Mane traukė tradicinės lietuviškos 

medžiagos šiluma, turtingas mūsų krašto kultūrinis paveldas bei prisirišimas prie 

paprastų, bet tikrų vertybių. Didelę įtaką mano kūrybinės stilistikos formavimuisi 

turėjo lietuvių skulptorių prof. K. Bogdano, prof. B.Vyšniausko, prof. J. Kėdainio, 

prof. G. Jokūbonio, P. Mazūro asmenybės, jų perteiktos žinios ir patirtis. 

Pastaruoju metu kuriu mažo formato figūrines skulptūras iš raudonmedžio 

bei neseniai mano atrasto balzos medžio. Mane itin domina tradicinio lietuvių 

meno palikimas bei jo sąsajos su nūdiena. Savo kūryboje bandau sujungti seno 

lietuviško drožybos meno tradicijas su šiuolaikinio meno tendencijomis. 

Tikiu, kad mano kūryba medžio skulptūros srityje bus šioks toks indėlis į 

lietuvių tradicinio meno tęstinumą. 

- Vilmantas Adamonis 

„Savita stilizacija, akį stabtelėti priverčiantys intarsijos fragmentai bei 

spalvinga polichromija, jau tiesiogiai rodanti liaudiškumą, suteikia medinukams 

teisę egzistuoti lietuviškojo meno žemėlapyje. Jie tarsi nuolatos primena, kad 

„jei nebūsime kaip vaikai, neįžengsime į Dangaus karalystę“. Kad paprastumas 

ir nuoširdumas taip pat yra vertybės. Kad „smūtnumas“, apimantis, žiūrint į 

apvalias medinuko akis, iš senovės yra tikram lietuviui būdingas jausmas, kurio 

reikėtų ne vengti, o puoselėti. Vilmanto Adamonio kūriniai, besiremiantys ne 

inovacija, o savų ir svetimų kraštų tradicija, verčia prisiminti tai, kas, regis, buvo 

jau užmiršta: gerumą ir paprastumą.“ 

- Dailėtyrininkė Jurgita Ludavičienė 

Saulutė 

Sun 

Su skėčiu 

With an umbrella

ART MARKET 



Modern Sculptures of Traditional Lithuanian Art 

While still studying in M. K. Čiurlionis Art School (now the National 

M. K. Čiurlionis Art Gymnasium), I have decided to link my creative life 

to sculpture. At National Institute of Fine Arts (now Vilnius Academy 

of Arts) I chose to study wood sculpture. Why? I was attracted by the 

warmth of the traditional Lithuanian material, by the substantial cultural 

heritage of our land and the attachment to ordinary, yet real values. 

Huge impact on the formation of my creative stylistics was made by the 

individuality of such Lithuanian sculptors as Prof. K. Bogdanas, Prof. B. 

Vyšniauskas, Prof. J. Kėdainis, Prof. G. Jokūbonis, P. Mazūras, by their 

knowledge and experience. 

Lately, I mainly work on small-format figural mahogany and recently 

discovered balsa wood sculptures. I am particularly keep on the heritage 

of traditional Lithuanian art and its links to the nowadays. In my works, 

I try to combine the old Lithuanian traditions of carving and the modern 

art tendencies. 

I believe that my works in the field of wood sculpture shall be a 

somewhat contribution towards the continuity of the traditional 

Lithuanian art. 

- Vilmantas Adamonis 

“A distinctive stylization, eye-catching fragments of tarsia and 

colorific polychromy, directly indicating the folksy nature, provides the 

woodees with the right to exist within the map of the Lithuanian art. 

As if they constantly remind us that if we fail to be like children, we 

shall never enter the Kingdom of Heaven; that simplicity and sincerity 

are still valuables as well; that haziness, which overwhelms while 

looking at round eyes of a woodee, is traditionally typical Lithuanian 

feature, which should rather be cherished than oppressed. The works of 

Vilmantas Adomonis, based on own and foreign traditions rather than 

on innovations, force us to remember something that was long-forgotten: 

kindness and simplicity.” 

Art critic – Jurgita Ludavičienė 

Contact details: 

Mobile: +370 685 26781 

Website: www.freewebs.com/mutisart 

E-mail: adamutis@yahoo.com 

Paparacis 

Paparazzi 

Maudynės 

Swim 

Žuvys 

Fishes 

Jautukas 

Bullock 

Rūpintojėlis 

Cross 

53

Gegužės mėnesio repertuaras 

GeGužės 2 d., sekmadienį, 17 val. 

Koncertas skirtas Motinos dienai 

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS 

Vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas 

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS 

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis 

Solistai 

Sandra Janušaitė (sopranas) 

Dirigentas 

www.kaunofilharmonija.lt 

Modestas Pitrėnas 

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt 

GeGužės 5 d., trečiadienį, 18 val. 

Koncertas skirtas pasaulinei akordeono dienai 

Dalyvauja daugelio tarptautinių konkursų lauretas, pasaulio taurės laimėtojas (2008 – 1 st prize in the 

61 International Contest “Coupe Mondiale” (Glasgow,Scotland) 

Vladislav Pligovka (akordeonas, Baltarusija) 

ARNO MIKALKĖNO TRIO 

Arnas Mikalkėnas (akordeonas) 

Arvydas Joffė (mušamieji) 

Nerijus Ardzevičius (bosinė gitara) 

Programoje originalios Arno Mikalkėno kompozicijos 

Bilietų kaina: 15, 20 Lt 

GeGužės 14 d., penktadienį, 18 val 

Gegužės 14 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertuos vienas žymiausių ir garbingiausių 

Rusijos kolektyvų – RUSIJOS JURLOVO VALSTYBINĖ AKADEMINĖ CHORO KAPELA 

(vadovas Genadijus Dmitriakas). Koncerte skambės S. Rachmaninovo, G. Sviridovo, S. Tanejevo ir 

kitų rusų kompozitorių kūriniai. 

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt 

GeGužės 15 d., šeštadienį, 13 val. 

KONCERTAS IŠ CIKLO: 

Kauno berniukų ir jaunuolių chorui „Varpelis“ – 50 

Dalyvauja: 

Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ 

Meno vadovas Ksaveras Plančiūnas 

Frankfurto (prie Oderio, Vokietija) berniukų choras Singakademie 

Vadovas Jürgen Hintze 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto studentai – Doc. Sabinos Martinaitytės ir 

Audronės Eitmanavičiūtės klasė 

Kauno simfoninis orkestras 

Meno vadovas Modestas Pitrėnas 

Kelsterbacho (Vokietija) muzikos mokyklos trombonų trijo 

Vadovas Karl-Ernst Eschborn 

Programoje: 

W. A. Mozart – „Karūnavimo mišios“ 

Užsienio ir lietuvių kompozitorių choriniai kūriniai 

Bilietų kaina: 10 Lt 

GeGužės 20 d., ketvirtadienį, 18 val. 

Jungtinių Valstijų kariuomenės Europos orkestras ir choras 

Koncerte skambės šių autorių kūriniai: 

Dmitrij Šostakovič, Nikolai Rimskij-Korsakov, Modest Mussorgskij, 

George Gershwin, John Phillip Sousa. 

GeGužės 29 d., šeštadienį, 18 val. 

Kauno miesto mišraus choro „KAMERTONAS“ 15–os metų jubiliejinis koncertas 

Koncerte dalyvauja: 

Rafailas Karpis (tenoras), Artūras Mikoliūnas (fagotas), Juozas Kuraitis (saksofonas), Sergėjus 

Krinicinas (gitara), Nerijus Ardzevičius (bosinė gitara), Aldas Danėlius (mušamieji), Aušra Gakaitė 

(fortepijonas) 

Programoje Josef Gabriel Rheinberger, Sergej Rachmaninov, Atahualpa Yupanqui, Eric Whitacre, 

Gintauto Venislovo, Jono Tamulionio, Giedriau Svilainio, Raimundo Martinkėno ir kitų kompozitorių 

kūriniai. 

G 

A 

V 

R 

T 

G 

M 

M 

R 

A 

T 

G 

D 

K 

K 

N 

G 

T 

V 

R 

T 

G 

M 

R 

T 

I 

R

Gegužės 4 d. (antr.) 18.30 val. 

Anton Čechov 

VYŠNIŲ SODAS 

Režisierius Rimas Tuminas 

Trukmė: 3 val. 5 min. 

Gegužės 5 d. (treč.) 18.30 val. 

Marius Ivaškevičius 

MADAGASKARAS 

Režisieriai Rimas Tuminas, 

Arvydas Dapšys 

Trukmė: 3 val. 

Gegužės 6 d. (ketv.) 18.30 val. 

DOLORESOS KAZRAGYTĖS 

KŪRYBOS VAKARAS IR 

KNYGOS „RAMYBĖS 

NERIMAS“ PRISTATYMAS 

Gegužės 8 d. (šešt.) 18.30 val. 

Tracy Letts 

VESTONAI 

Režisierius Vilius Malinauskas 


Gegužės 9 d. (sekm.) 12 val. 

MANO BATAI BUVO DU 

Režisierė Gintarė Latvėnaitė 

Trukmė: 45 min. 

GENERALINIS RĖMĖJAS 

INFORMACINIAI 

RĖMĖJAI 

200-asis „Madagaskaras“ – gegužės 22 d. 


Samuel Beckett 

BELAUKIANT GODO 




Edward Albee 

TRYS AUKŠTOS MOTERYS 

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė 


Gegužės 14 d. (penkt.) 18.30 val. 

Brian Clark 

PALAUKIT, KIENO ČIA 

GYVENIMAS? 

Režisierius Jonas Vaitkus 



Anton Čechov 

ŽUVĖDRA 



PAGRINDINIAI RĖMĖJAI 

INFORMACINIAI 

PARTNERIAI 


PREMJERA 

August Strindberg 

FREKEN JULIJA 

Režisierius Artūras Areima 



Anton Čechov 

TRYS SESERYS 



Gegužės 21 d. (penkt.) 18.30 val. 

PREMJERA 


MISTRAS 

I dalis 





MADAGASKARAS 

200-asis spektaklis 

Režisieriai Rimas Tuminas, 

Arvydas Dapšys 


RĖMĖJAI PARTNERIAI 

„MAŽOJO TEATRO 

PASAKŲ“ DRAUGAS 

Repertuaras 

2010 gegužė 

Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui – 20 

TEATRO PARAMOS 

FONDO „RŪTA“ RENGINIAI 


DIDYSIS ERLICKAS 

MAŽAJAME TEATRE 

Juozo Erlicko programa 

Renginio trukmė: 2 val. 20 min. 


Terrence McNally 

MEISTRIŠKUMO 

PAMOKA (MARIA 

CALLAS) 

Režisierius Gytis Padegimas 


Gegužės 16 d. (sekm.) 18.30 val. 

PREMJERA 

Nijolės Narmontaitės 

muzikinis spektaklis 

SELAVY! (C’est la vie – 

Toks gyvenimas) 


Bilietai parduodami Vilniaus 

mažojo teatro, Bilietai.lt kasose ir 

internetu www.bilietai.lt 

Teatro kasa dirba antradienį – 

šeštadienį 11 – 18.30 val., 

sekmadienį 13 – 18.30 val. 

Kasos tel. (8 5) 249 9869 

KOMUNIKACIJOS 

KONSULTANTAI 

TEATRO 

DIENRAŠTIS 

MAŽASIS TEATRAS – 

VAIKAMS 

Savaitė, skirta Vaikų gynimo dienai 

Gegužės 26 d. (treč.) 13 val. 

MANO BATAI BUVO DU 

Režisierė Gintarė Latvėnaitė 


Gegužės 27 d. (ketv.) 13 val. 

KARALAITĖ IR PRINCAS 

KRABAS 

Režisierė Agnė Sunklodaitė 


Gegužės 28 d. (penkt.) 13 val. 

Vytautas V. Landsbergis 

UODŲ PASAKOS 

Režisierius Vytautas V.Landsbergis 


Gegužės 29 d. (šešt.) 15 val. 

Aleksej Slapovskij 

BATRAIŠTIS 

Režisierius Kiril Glušajev 

Spektaklis paaugliams 


Gegužės 30 d. (sekm.) 13 val. 

KARALAITĖ IR PRINCAS 

KRABAS 

Režisierė Agnė Sunklodaitė 


TEATRO 

VIEŠBUTIS 

Foto: Dmitrij Matvejev 

LIETUVOS 

RESPUBLIKOS 

KULTŪROS IR SPORTO 

RĖMIMO FONDAS 

TEATRO 

TELEVIZIJA

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?