Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Dr. Kęstutis Jaskelevičius<br />
Miškai ir jų valdymo peripetijos<br />
Miškai yra bene vienintelis ūkio sektorius, kuris per<br />
atkurtosios valstybės dvidešimtmetį ne tik nepatyrė<br />
nuosmukio, bet ir sustiprino savo potencialą. Miškų urėdijos,<br />
tarybiniu laikmečiu buvę vargani techniškai atsilikę miškų<br />
ūkiai, per keliolika metų tapo šiuolaikiškomis ir moderniomis<br />
miško priežiūros ir ruošos įmonėmis. Vien per pastarąjį<br />
dešimtmetį šalies miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki<br />
32,9 proc., br<strong>and</strong>žių medynų tūris nuo 73,7 mln. kubinių metrų<br />
iki 94,6 mln. kubinių metrų, ilgalaikis turtas, tenkantis vienam<br />
miškų urėdijų darbuotojui padidėjo beveik 5 kartus, kasmet<br />
atkuriama ir įveisiama vidutiniškai po 10,6 tūkst. naujų miškų.<br />
Net ir dabartines ekonomikos neg<strong>and</strong>as miškų sektorius atrėmė<br />
palyginti su nedideliais nuostoliais.<br />
RefoRmos „viRšutiniuose aukštuose“<br />
Kas lėmė sėkmingą miškų ūkio sektoriaus raidą? Kodėl<br />
bendrame ekonominės suirutės fone miškininkai sugebėjo veikti<br />
tvarkingai ir solidžiai? Reikėtų paminėti mažiausiai dvi stabilią<br />
miškų sektoriaus plėtrą lėmusias aplinkybes. Visų pirma, įvairūs<br />
miškų ūkio valdymo organizaciniai pertvarkymai apsiribodavo<br />
tik „viršutiniais aukštais“, iš esmės nepaliečiant žemutinės, t. y.<br />
miškų urėdijų gr<strong>and</strong>ies. Dėl to šie ūkiniai padaliniai sugebėjo<br />
įgyvendinti nuoseklias reformas, stiprinti techninį potencialą,<br />
rūpintis fitosanitarine miškų būkle, nemažai dėmesio iš lėšų<br />
skirti miško keliams tiesti ir juos prižiūrėti ir kt.<br />
Tuo tarpu miškų ūkio „viršutiniuose aukštuose“ reformų<br />
ir pokyčių netrūko. Beje, apie miškininkų vadovų lankstumą<br />
byloja tai, kad pirmąsias sektoriaus reformas inicijavo jie patys,<br />
atribodami ūkinį ir politinį-strateginį miškų valdymą. Jau 1994<br />
m. buvo įsteigta Generalinė miškų urėdija, kuriai ir buvo pavestos<br />
visos ūkinio miškų valdymo funkcijos. Politinį-strateginį miškų<br />
valdymą kurį laiką vykdė Miškų ūkio ministerija. Deja, politinių<br />
valdžių kaita miškų ūkiui ne visuomet buvo palanki. 1996 m.<br />
buvo likviduota savarankiško miškų valdymo institucija, o šios<br />
funkcijos perduotos Žemės ūkio ministerijai, įsteigiant joje<br />
Miškų ūkio departamentą. Vėliau, 1998 m. šis departamentas<br />
buvo perduotas Aplinkos ministerijai. Beje, šie pavaldumo<br />
pertvarkymai nebuvo itin skausmingi, ir miškams kokios<br />
nors juntamos įtakos neturėjo. Miškų ūkio departamentas ir<br />
Generalinė miškų urėdija ir vienu, ir kitu atveju išsaugojo savo<br />
autonomiją, lėmusią ūkinės ir techninės politikos tęstinumą.<br />
MišKų VAlDyMo KoMPleKsišKuMAs<br />
Antroji svarbi, gal net esmingiausia aplinkybė, užtikrinusi<br />
gana darnią miškų ūkio plėtrą buvo visų funkcijų kompleksiškumo<br />
išsaugojimas. Per šį laikotarpį būta kelių mėginimų atskirti<br />
miškų atkūrimą, priežiūros bei apsaugos ir ruošos funkcijas.<br />
Dažniausiai būdavo pasitelkiami argumentai, kad, girdi, miško<br />
ruoša yra ūkinė veikla ir valstybei nederėtų ja užsiimti, nes šiuo<br />
atveju nepasiekiama didžiausio ekonominio efekto. Valstybės<br />
institucijos teužsiima miško atkūrimu ir priežiūra, o šie darbai<br />
galėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Akivaizdu, kad<br />
šiuo atveju yra išardomas natūralus miškų ūkio kompleksas, o<br />
miškininkai tampa viso labo primityviais miško prižiūrėtojais ir<br />
sargais.<br />
labiausiai suinteresuoti miškų ūkio komplekso išdraskymu<br />
yra stambūs medienos vartotojai ir vis didesnę galią įgyjančios<br />
užsienio kapitalo įmonės. Kodėl? Priežastis labai paprasta.<br />
12<br />
BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review NUOMONĖ<br />
Atėmus iš miškų urėdijos ruošos funkciją, miške galima<br />
tvarkytis, tenkinant medienos perdirbėjų interesus, t. y. įgauti<br />
didelių galių reguliuojant medienos kainas, didinant metinę<br />
miško kirtimo biržę ir pan. Žinoma, kad nuo tokio funkcijų<br />
atskyrimo pirmiausia nukentės miškas. Beje, pavyzdžių netenka<br />
toli ieškoti. Tokią „reformą“ 1998 m., spaudžiama įtakingų<br />
medienos vartotojų, įgyvendino latvija, kiek vėliau – estija.<br />
šių šalių miškininkai vienu balsu tvirtina apie neigiamas tokių<br />
pertvarkymų pasekmes ir ieško būdų, kaip atkurti buvusį miškų<br />
ūkio valdymo kompleksiškumą.<br />
Dėl gana reiklios priežiūros ir griežtos kontrolės miškų<br />
tvarkymo kompleksiškumo principų itin nepažeidė ir<br />
susiformavęs privačių miškų sektorius. savininkai laikosi<br />
pagrindinių miško kirtimo ir atkūrimo reikalavimų. Tačiau<br />
daugiau žalos nei naudos atnešė privačių miškų valdymo<br />
atskyrimas nuo valstybinių miškų sektoriaus. šios reformos<br />
iniciatoriais vėlgi buvo stambieji medienos vartotojai, ypač<br />
apvalaus miško eksportuotojai, kurie tikėjosi, kad privačių<br />
miškų valdymo atskyrimas susilpnina jų priežiūrą ir kontrolę, o<br />
ypač apskaitą. Jų „lūkesčiai“ iš dalies pasiteisino. Beje, medienos<br />
vartotojams aktyviai talkino grupė miškininkų profesionalų,<br />
suspėjusių įkelti koją į savininkų miškus.<br />
Pagrindinis privačių miškų reformos iniciatorių argumentas<br />
buvo tas, kad, girdi, konkurentai negali glaustis po vienu stogu,<br />
nes tai prieštarauja rinkos principams. Pernelyg nesigilinant į<br />
šių argumentų esmę, privačius miškus tvarkę specialistai iš<br />
urėdijų buvo perkelti į savivaldybių centruose esančias aplinkos<br />
agentūras, o Aplinkos ministerijos Miškų departamente buvo<br />
įkurtas privačių miškų skyrius.<br />
DelsiAMA PRiPAŽinTi KlAiDAs<br />
Privačių miškų reforma buvo įgyvendinta daugiau nei prieš<br />
dešimt metų, tačiau vis dar delsiama pripažinti, kad ji patyrė<br />
nesėkmę. Kodėl?<br />
Pirma. šiuo metu privačių miškų savininkų skaičius siekia<br />
227 tūkst., vidutinis valdos plotas – 3,4 ha. Pasibaigus žemės<br />
reformai privatūs miškai sudarys beveik pusę visų miškų. Deja,<br />
šių miškų savininkai yra neorganizuoti, išsibarstę, daugelis<br />
gyvena toli nuo savo valdų. Dėl menkos ūkininkavimo
Change language