Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
MIŠKININKYSTĖ<br />
apie 190 ha miško. Tam štai pernai buvo suprojektuota 86 ha<br />
nenaudojamos žemės. Tačiau jos Kauno apskritis nebegali urėdijai<br />
perduoti, kadangi pagal priimtą Vyriausybės nutarimą, šiuo metu<br />
naikinamos apskritys, nebegali mokėti Registrų centrui už žemės<br />
registravimą valstybės vardu. Taip ir dirvonuoja žemė, o mes<br />
neturim kur sodinti, bei neturime kur dėti šiai programai užaugintus<br />
sodmenis. Ta pati bėda ir su kadastriniais visų valstybinės reikšmės<br />
miškų matavimais. Mūsų urėdijos teritorijoje yra 26 tūkst. ha<br />
valstybinės reikšmės miškų, kurių kadastrinius matavimus jau<br />
vykdome trečius metus. 10 tūkst. ha jau užregistruota, šie miškai<br />
juridiškai visiškai sutvarkyti, su apskritim pasirašytos atitinkamos<br />
sutartys. O štai dar 16 tūkst. ha taip ir nebaigti užregistruoti, nors jie<br />
apmatuoti, paruoštos bylos, net riboženkliai sustatyti. Tolimesnis šių<br />
miškų įregistravimas nekilnojamo turto registre sustojo dėl nutraukto<br />
valstybės finansavimo, todėl miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos<br />
išleisti pinigai registravimo dokumentacijai ir matavimo darbams<br />
atlikti, daugiau kaip 600 tūkst. litų, liko įšaldyti. O kas gali garantuoti,<br />
kad po metų dviejų neatsiras nauji reikalavimai, ir tas kadastro<br />
duomenų bylas gali tekti vėl peržiūrėti, vėl tam išleisti papildomas<br />
lėšas? – klausia urėdas.<br />
Tačiau tiek juridiškai įregistruotuose, tiek ir neįregistruotuose<br />
miškuose vykdoma visa ūkinė veikla. Kaišiadorių miškų urėdijos<br />
miškai ypač dėkingi savo rekreacinėmis pažintinėmis savybėmis.<br />
Urėdija įsikūrusi pačiame Lietuvos centre, tarp svarbiausių šalies<br />
miestų – Vilniaus ir Kauno, jos prižiūrimos girios perjuostos<br />
geležinkelio ir judrios magistralės, iš šiaurės ir pietų aprėmintos<br />
vaizdingųjų Nemuno ir Neries upių. Miškai yra išsidėstę trijų<br />
savivaldybių – Kaišiadorių, Elektrėnų ir Trakų teritorijose, jie užima<br />
46,8 tūkst. ha plotą, iš jų 30 proc. urėdijos valdų sudaro saugomos<br />
teritorijos. Tai Kauno marių, Neries bei Aukštadvario regioniniai<br />
parkai, draustiniai, į NATURA 2000 tinklą įtrauktas Būdos-<br />
Pravieniškių biosferos poligonas, 75 Kertinės miško buveinės.<br />
Kauno marių regioninis parkas išsidėstęs vaizdingame Nemuno<br />
vidurupyje. Parkui priklauso visos Kauno marios su įspūdingomis<br />
eroduotomis pakrantėmis, gretimais miškais, natūraliais upių ir<br />
upelių intakais.<br />
Neries regioninio parko paskirtis yra išsaugoti ypač vertingą<br />
Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries<br />
slėnio miškų biocenozes, kultūros paveldo vertybes, gamtinės<br />
sistemos stabilumą, biotos komponentus, atkurti sunaikintus ir<br />
pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, sudaryti sąlygas<br />
plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei<br />
vietose.<br />
2004 m. buvo įsteigtas Būdos-Pravieniškių biosferos poligonas.<br />
Jis yra įtrauktas į NATURA 200 tinklą. NATURA 2000 – tai Europinės<br />
svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų<br />
ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai.<br />
Poligone pastoviai peri vapsvaėdžiai, jerubės, gervės, žvirblinės<br />
pelėdos, juodosios meletos, juodieji g<strong>and</strong>rai, vidutiniai ir tripirščiai<br />
geniai. Čia palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijos<br />
svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Šių<br />
paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst. ha saugoma teritorija.<br />
Miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose, neskaitant<br />
regioniniuose parkuose esančių draustinių, yra septyni valstybiniai<br />
draustiniai: Lapainios botaninis draustinis skirtas miško, pievų ir<br />
paupių augalų bendrijų bei retų rūšių augalų augaviečių apsaugai;<br />
Būdos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas išsaugoti vietovės<br />
turtingai gyvūnijai ir augalijai; Kaukinės botaninio-zoologinio<br />
draustinio paskirtis tausoti Dzūkų aukštumai būdingus uosynus su<br />
skroblais bei retų rūšių grybų, augalų, gyvūnų įvairovę ir augavietes;<br />
Lithuanian Economic Review<br />
BUSINESS&EXHIBITIONS<br />
Lomenos kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti gilų Lomenos<br />
slėnį su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, šlapiais<br />
baltalksnynais bei pievas su gausia augalija ir gyvūnija; Gabriliavos<br />
pedologinis draustinis skirtas Rytų Lietuvos aukštumų vakarinių<br />
atšlaičių velėniniams jauriniams glėjiniams priemolio dirvožemiams<br />
išsaugoti; Palaraisčio telmologiniame draustinyje saugoma vienintelė<br />
Kaišiadorių rajone išlikusi aukštapelkė, kurioje gyvuoja specifinės<br />
augalų bei gyvūnų rūšys; Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis skirtas<br />
išsaugoti ypač raiškų unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos<br />
kraštovaizdį. Kaišiadorių miškų urėdijoje taip pat inventorizuotos ir<br />
patvirtintos kertinės miško buveinės, kurios užima 230 ha miško<br />
plotą. Tai pirmapradžiai, žmogaus nepažeisti miško kampeliai<br />
kuriuose r<strong>and</strong>ama daug retų ir nykstančių ar globotinų augalijos bei<br />
gyvūnijos rūšių. Urėdijos teritorijoje yra ir dešimt saugomų gamtinio<br />
paveldo objektų.<br />
Visas saugomų teritorijų kompleksas – išties dėkingas gamtos<br />
paveldas šio krašto žmonėms. Tačiau čia pažinimui praplėsti, gamtos<br />
žinioms praturtinti, atsigauti suvažiuoja žmonės ir iš tolimesnių<br />
kraštų, ypač iš didžiųjų miestų. Miškų urėdas, tiesa, nelabai<br />
džiaugiasi pastaruoju metu paplitusiais keturačiais motociklais,<br />
kuriais važinėdamas jaunimėlis ardo miško paklotę, nes miško<br />
kelių keliukų jiems nelabai ir užtenka. Tačiau miškininkai vis tiek<br />
siekia, kad kiekvienas poilsiui tinkamas, vaizdingesnis kampelis būtų<br />
labiau prieinamas, išryškintas ir atskleistas. Tam patogiai įrengtos<br />
poilsiavietės, rekreaciniai takai, apžvalgos aikštelės ir atokvėpio<br />
vietos, pastatyti informaciniai stendai su schemomis, kuriose<br />
pažymėtos visos urėdijos miškuose esančios saugomos teritorijos,<br />
kultūros paveldo ir kraštovaizdžio objektai. Ypač populiari Neries<br />
kilpos pakrantėje įrengta 18 km ilgio žiedinė trasa keliaujantiems<br />
automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.<br />
– Pakrantėje iškirtome menkaverčius medžius, krūmus, kad<br />
atsivertų visas Neries kilpų žavesys, – kalba miškų urėdas Stasys<br />
Truskauskas. – Tik su bebrais jau turime rimtų problemų, kurie<br />
įsitaisę melioracijos grioviuose, ypač žemesnėse, labiau pelkėtose<br />
vietovėse ne tik gadina rekreacines vietas, bet užtvindydami kelius,<br />
kenkia ir pramoninei medienos gamybai. Tačiau su bebrais urėdija<br />
nelabai ir gali pakariauti, tai medžiotojų rūpestis<br />
Ir štai, jei visas šitas visuomenei priklausantis turtas būtų paimtas<br />
ir perduotas miško vertelgoms, kurie dabar labai aktyviai kėsinasi į<br />
Lietuvos girias, pasitelkdami net atitinkamą jiems parankią ekonominę<br />
ideologiją? Ar sugebės miškininkai atsispirti tokioms užmačioms,<br />
koks čia būtų urėdijų steigėjo – Generalinės miškų urėdijos vaidmuo,<br />
kurios pagrindinė funkcija organizuoti bei koordinuoti miškų<br />
atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą?<br />
– Manau, jei ne Generalinės miškų urėdijos labai tvirta nuosekli<br />
ir nepalenkiama pozicija, daug Lietuvos miškų su visomis urėdijomis<br />
jau seniai būtų amžinai prarasti, – nedvejoja Kaišiadorių miškų<br />
urėdas. – Privačiam kapitalui dažniausiai rūpi tik trumpalaikė nauda.<br />
Išties, medienos tiekimo rodikliai vienam kitam sezonui, privatizavus<br />
miškus, gali atrodyti efektyviai. Bet miškas yra nacionalinis Lietuvos<br />
turtas, mūsų senolių palikimas. Jį augina ir prižiūri kartų kartos.<br />
Profesionalai, kurie ir lietui merkiant, ir saulei kepinant sužiūri<br />
kiekvieną girios kampelį. <strong>Jie</strong> žino ir kokį medį jau galima kirsti, ir kiek<br />
procentų negyvos medienos palikti supuvimui, kad neliktų pažeista<br />
ekosistema, ir kur tas retasis pelkinis pelėnas įsitaisęs begyvena ar<br />
kur savo palikuonimis rūpinasi į Raudonąją knygą įrašyta gulbė<br />
giesmininkė. O nusiaubti tokias šalies vietas, kur net visko matę<br />
Vakarų turistai, kaip pakerėti negali atplėšti akių, kartu negrįžtamai<br />
skurdinant ir miškų gyvūniją, augaliją, tai reiškia – prarasti didelę<br />
dalį Lietuvos, esminę jos savastį.<br />
29