05.06.2013 Views

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

MIŠKININKYSTĖ<br />

apie 190 ha miško. Tam štai pernai buvo suprojektuota 86 ha<br />

nenaudojamos žemės. Tačiau jos Kauno apskritis nebegali urėdijai<br />

perduoti, kadangi pagal priimtą Vyriausybės nutarimą, šiuo metu<br />

naikinamos apskritys, nebegali mokėti Registrų centrui už žemės<br />

registravimą valstybės vardu. Taip ir dirvonuoja žemė, o mes<br />

neturim kur sodinti, bei neturime kur dėti šiai programai užaugintus<br />

sodmenis. Ta pati bėda ir su kadastriniais visų valstybinės reikšmės<br />

miškų matavimais. Mūsų urėdijos teritorijoje yra 26 tūkst. ha<br />

valstybinės reikšmės miškų, kurių kadastrinius matavimus jau<br />

vykdome trečius metus. 10 tūkst. ha jau užregistruota, šie miškai<br />

juridiškai visiškai sutvarkyti, su apskritim pasirašytos atitinkamos<br />

sutartys. O štai dar 16 tūkst. ha taip ir nebaigti užregistruoti, nors jie<br />

apmatuoti, paruoštos bylos, net riboženkliai sustatyti. Tolimesnis šių<br />

miškų įregistravimas nekilnojamo turto registre sustojo dėl nutraukto<br />

valstybės finansavimo, todėl miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos<br />

išleisti pinigai registravimo dokumentacijai ir matavimo darbams<br />

atlikti, daugiau kaip 600 tūkst. litų, liko įšaldyti. O kas gali garantuoti,<br />

kad po metų dviejų neatsiras nauji reikalavimai, ir tas kadastro<br />

duomenų bylas gali tekti vėl peržiūrėti, vėl tam išleisti papildomas<br />

lėšas? – klausia urėdas.<br />

Tačiau tiek juridiškai įregistruotuose, tiek ir neįregistruotuose<br />

miškuose vykdoma visa ūkinė veikla. Kaišiadorių miškų urėdijos<br />

miškai ypač dėkingi savo rekreacinėmis pažintinėmis savybėmis.<br />

Urėdija įsikūrusi pačiame Lietuvos centre, tarp svarbiausių šalies<br />

miestų – Vilniaus ir Kauno, jos prižiūrimos girios perjuostos<br />

geležinkelio ir judrios magistralės, iš šiaurės ir pietų aprėmintos<br />

vaizdingųjų Nemuno ir Neries upių. Miškai yra išsidėstę trijų<br />

savivaldybių – Kaišiadorių, Elektrėnų ir Trakų teritorijose, jie užima<br />

46,8 tūkst. ha plotą, iš jų 30 proc. urėdijos valdų sudaro saugomos<br />

teritorijos. Tai Kauno marių, Neries bei Aukštadvario regioniniai<br />

parkai, draustiniai, į NATURA 2000 tinklą įtrauktas Būdos-<br />

Pravieniškių biosferos poligonas, 75 Kertinės miško buveinės.<br />

Kauno marių regioninis parkas išsidėstęs vaizdingame Nemuno<br />

vidurupyje. Parkui priklauso visos Kauno marios su įspūdingomis<br />

eroduotomis pakrantėmis, gretimais miškais, natūraliais upių ir<br />

upelių intakais.<br />

Neries regioninio parko paskirtis yra išsaugoti ypač vertingą<br />

Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries<br />

slėnio miškų biocenozes, kultūros paveldo vertybes, gamtinės<br />

sistemos stabilumą, biotos komponentus, atkurti sunaikintus ir<br />

pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, sudaryti sąlygas<br />

plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei<br />

vietose.<br />

2004 m. buvo įsteigtas Būdos-Pravieniškių biosferos poligonas.<br />

Jis yra įtrauktas į NATURA 200 tinklą. NATURA 2000 – tai Europinės<br />

svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų<br />

ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai.<br />

Poligone pastoviai peri vapsvaėdžiai, jerubės, gervės, žvirblinės<br />

pelėdos, juodosios meletos, juodieji g<strong>and</strong>rai, vidutiniai ir tripirščiai<br />

geniai. Čia palyginti gausiai sutinkamos ir kitos Europos Bendrijos<br />

svarbios paukščių rūšys: ereliai rėksniai, baltanugariai geniai. Šių<br />

paukščių apsaugai skirta apie 6 tūkst. ha saugoma teritorija.<br />

Miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose, neskaitant<br />

regioniniuose parkuose esančių draustinių, yra septyni valstybiniai<br />

draustiniai: Lapainios botaninis draustinis skirtas miško, pievų ir<br />

paupių augalų bendrijų bei retų rūšių augalų augaviečių apsaugai;<br />

Būdos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas išsaugoti vietovės<br />

turtingai gyvūnijai ir augalijai; Kaukinės botaninio-zoologinio<br />

draustinio paskirtis tausoti Dzūkų aukštumai būdingus uosynus su<br />

skroblais bei retų rūšių grybų, augalų, gyvūnų įvairovę ir augavietes;<br />

Lithuanian Economic Review<br />

BUSINESS&EXHIBITIONS<br />

Lomenos kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti gilų Lomenos<br />

slėnį su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, šlapiais<br />

baltalksnynais bei pievas su gausia augalija ir gyvūnija; Gabriliavos<br />

pedologinis draustinis skirtas Rytų Lietuvos aukštumų vakarinių<br />

atšlaičių velėniniams jauriniams glėjiniams priemolio dirvožemiams<br />

išsaugoti; Palaraisčio telmologiniame draustinyje saugoma vienintelė<br />

Kaišiadorių rajone išlikusi aukštapelkė, kurioje gyvuoja specifinės<br />

augalų bei gyvūnų rūšys; Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis skirtas<br />

išsaugoti ypač raiškų unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos<br />

kraštovaizdį. Kaišiadorių miškų urėdijoje taip pat inventorizuotos ir<br />

patvirtintos kertinės miško buveinės, kurios užima 230 ha miško<br />

plotą. Tai pirmapradžiai, žmogaus nepažeisti miško kampeliai<br />

kuriuose r<strong>and</strong>ama daug retų ir nykstančių ar globotinų augalijos bei<br />

gyvūnijos rūšių. Urėdijos teritorijoje yra ir dešimt saugomų gamtinio<br />

paveldo objektų.<br />

Visas saugomų teritorijų kompleksas – išties dėkingas gamtos<br />

paveldas šio krašto žmonėms. Tačiau čia pažinimui praplėsti, gamtos<br />

žinioms praturtinti, atsigauti suvažiuoja žmonės ir iš tolimesnių<br />

kraštų, ypač iš didžiųjų miestų. Miškų urėdas, tiesa, nelabai<br />

džiaugiasi pastaruoju metu paplitusiais keturačiais motociklais,<br />

kuriais važinėdamas jaunimėlis ardo miško paklotę, nes miško<br />

kelių keliukų jiems nelabai ir užtenka. Tačiau miškininkai vis tiek<br />

siekia, kad kiekvienas poilsiui tinkamas, vaizdingesnis kampelis būtų<br />

labiau prieinamas, išryškintas ir atskleistas. Tam patogiai įrengtos<br />

poilsiavietės, rekreaciniai takai, apžvalgos aikštelės ir atokvėpio<br />

vietos, pastatyti informaciniai stendai su schemomis, kuriose<br />

pažymėtos visos urėdijos miškuose esančios saugomos teritorijos,<br />

kultūros paveldo ir kraštovaizdžio objektai. Ypač populiari Neries<br />

kilpos pakrantėje įrengta 18 km ilgio žiedinė trasa keliaujantiems<br />

automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.<br />

– Pakrantėje iškirtome menkaverčius medžius, krūmus, kad<br />

atsivertų visas Neries kilpų žavesys, – kalba miškų urėdas Stasys<br />

Truskauskas. – Tik su bebrais jau turime rimtų problemų, kurie<br />

įsitaisę melioracijos grioviuose, ypač žemesnėse, labiau pelkėtose<br />

vietovėse ne tik gadina rekreacines vietas, bet užtvindydami kelius,<br />

kenkia ir pramoninei medienos gamybai. Tačiau su bebrais urėdija<br />

nelabai ir gali pakariauti, tai medžiotojų rūpestis<br />

Ir štai, jei visas šitas visuomenei priklausantis turtas būtų paimtas<br />

ir perduotas miško vertelgoms, kurie dabar labai aktyviai kėsinasi į<br />

Lietuvos girias, pasitelkdami net atitinkamą jiems parankią ekonominę<br />

ideologiją? Ar sugebės miškininkai atsispirti tokioms užmačioms,<br />

koks čia būtų urėdijų steigėjo – Generalinės miškų urėdijos vaidmuo,<br />

kurios pagrindinė funkcija organizuoti bei koordinuoti miškų<br />

atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą?<br />

– Manau, jei ne Generalinės miškų urėdijos labai tvirta nuosekli<br />

ir nepalenkiama pozicija, daug Lietuvos miškų su visomis urėdijomis<br />

jau seniai būtų amžinai prarasti, – nedvejoja Kaišiadorių miškų<br />

urėdas. – Privačiam kapitalui dažniausiai rūpi tik trumpalaikė nauda.<br />

Išties, medienos tiekimo rodikliai vienam kitam sezonui, privatizavus<br />

miškus, gali atrodyti efektyviai. Bet miškas yra nacionalinis Lietuvos<br />

turtas, mūsų senolių palikimas. Jį augina ir prižiūri kartų kartos.<br />

Profesionalai, kurie ir lietui merkiant, ir saulei kepinant sužiūri<br />

kiekvieną girios kampelį. <strong>Jie</strong> žino ir kokį medį jau galima kirsti, ir kiek<br />

procentų negyvos medienos palikti supuvimui, kad neliktų pažeista<br />

ekosistema, ir kur tas retasis pelkinis pelėnas įsitaisęs begyvena ar<br />

kur savo palikuonimis rūpinasi į Raudonąją knygą įrašyta gulbė<br />

giesmininkė. O nusiaubti tokias šalies vietas, kur net visko matę<br />

Vakarų turistai, kaip pakerėti negali atplėšti akių, kartu negrįžtamai<br />

skurdinant ir miškų gyvūniją, augaliją, tai reiškia – prarasti didelę<br />

dalį Lietuvos, esminę jos savastį.<br />

29

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!