Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

More documents

Recommendations

Info

NUOMONĖ patirties retas sugeba gauti iš savo miško realios naudos. Tuo sumaniai naudojasi miško vertelgos, mulkinantys savininkus. Pastarieji, menkai nutuokdami medienos rinkos konjunktūrą, parduoda savo mišką gerokai pigiau nei jis kainuoja (kartais net 2–3 kartus). Medienos tarpininkai organizuoja miško savininkų pseudokooperatyvus, kurie iš esmės yra susijusių asmenų privačios miško ruošos įmonės. Retas savininkas miško ruošos imasi savarankiškai. Antra. Per miško tarpininkus ir „pakištinius“ asmenis intensyviai vyksta privačių miškų supirkimas. nedidelis skaičius vadinamųjų miško tarpininkų savo rankose yra sutelkę šimtus ir tūkstančius hektarų miško. Dar blogiau, kad šioje rinkoje aktyviai veikia ir užsienio kapitalas. Keletą metų veikusi privačių miškų supirkimo į valstybės fondą sistema buvo nutraukta. Trečia. Privačiuose miškuose pagaminta mediena panaudojama neefektyviai, jos daug išvežama iš šalies. Antai, 2008 m. iš valstybiniuose miškuose pagamintos medienos svetur buvo išgabenta tik 0,4 mln. kubinių metrų, o iš privačių miškų medienos svetur išvežta 1,2 mln. kubinių metrų arba net 52 proc. pagamintos medienos. Ketvirta. Dėl prastos privačiuose miškuose pagamintos medienos apskaitos ir kontrolės šis sektorius tapo nelegalių lentpjūvių ir medienos gaminių įmonių tiekėju. Malkos gyventojams taip pat yra parduodamos nelegaliai, nesumokant valstybei mokesčių. Penkta. Pablogėjo privačių medynų sanitarinė ir priešgaisrinė būklė. sergančių medynų plotų nestebi fitopatologai, jie laiku neiškertami. Pagaliau, šešta. nutrūko savininkų ryšys su valstybinių miškų pareigūnais. Girininkija neretai yra pašonėje, o dėl mažiausio reikalo, konsultacijos ar leidimo kirsti mišką reikia belstis į rajono centrą. išeitis tėra viena – sugrąžinti privačių miškų tvarkymą ir priežiūrą valstybiniam sektoriui. Žinoma, kažin ar šią naštą benorės vėl užsikrauti miškų urėdijos, priešinsis ir lietuvos miškų savininkų asociacija (lMsA), atstovaujanti savininkų interesus ir teikianti jiems tam tikrą paramą. Bus vėl įrodinėjama, kad nepaisoma konkurencijos principų, varžomos savininkų teisės ir pan. Tačiau dirbtinis valstybinio ir privataus miško atribojimo dešimtmetis turėjo įtikinti mažiausiai dviem dalykais. Viena, miškai yra vientisa gamtinė sistema. Todėl ir ūkininkavimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose didžiausią naudą valstybei ir savininkams galėtų atnešti tuomet, kai veikiama išvien ir nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros. Konkurencija tarp urėdijų ir savininkų yra išgalvotas dalykas. Antra, urėdijos gali ir turi būti privačių miškininkų ramstis ir patarėjas daugeliu klausimų (parduodant medieną, apželdinant iškirstus plotus ar apleistas žemes, mokant ir konsultuojant bei kt.). Tuo labiau, kad lMsA vadovai vis dažniau varsto valdžios įstaigų duris, prašydami valstybės biudžeto lėšų privačių miškų tvarkymui ir priežiūrai. Antai pernai vykusiame lMsA ataskaitiniame susirinkime buvo tvirtinama, kad valstybė privačius miškus paliko likimo valiai. Todėl, anot šios asociacijos vadovų, turi būti skirtos lėšos privačių miškų žinybos įkūrimui. ši žinyba spręstų savininkų kooperavimosi, privačių girininkijų steigimosi, es paramos panaudojimo reikalus, užsiimtų miško savininkų mokymu ir švietimu, išduotų leidimus miškui kirsti ir pan. Tačiau tokios valstybinės žinybos įkūrimas tebūtų neracionalus lėšų panaudojimas. Daugelį šių funkcijų galėtų atlikti urėdijos ir girininkijos. Tereikia į privačių miškų problemų sprendimą pažvelgti geranoriškai ir nustoti miškų savininkų organizacijoms kurstyti dirbtinius nesutarimus su valstybinių miškų valdytojais. MenAMAs eKonoMinės nAuDos VeiKsnys nereikia pamiršti, kad miškas – tai ekologinės, socialinės Lithuanian Economic Review ir ekonominės naudos junginys. Pirmųjų dviejų komponentų reikšmė nuolat auga. Taigi ekonominė nauda negali būti ūkininkavimo miškų ūkyje pagrindinis ir vienintelis kriterijus. Miškas ne vien mediena, bet ir žmonių poilsis ir rekreacija bei kraštovaizdį formuojantis elementas, pagaliau, ir viena svarbiausių ekosistemos sudėtinių dalių. iškirsti miškus ir patenkinti medienos naudotojų nūdienos poreikius daug išminties nereikia. šitaip kadaise pasielgė ispanija, italija, Graikija, iškirtusios lygumų ir plynaukščių miškus, kur dabar plyti garigos ir makijos. Grobuoniško miškų kirtimo būta ir lietuvos istorijoje. Deja, pelno ir kitokios naudos siekimas kai kam yra svarbiau nei kompleksinė jo vertė. šiandieninėje polemikoje apie miškų ūkio valdymą įkyriai peršamas vienos miško ruošos įmonės modelis. Girdi, tik šitaip iš miškų galima išspausti pačią didžiausią ekonominę naudą. Tai, kad ekonominė nauda arba maksimalaus pelno siekimas žmonių ūkiniuose santykiuose su gamtine sistema negali būti esminiu kriterijumi, jau pasakyta. Kita vertus, valstybinių miškų sektorius nėra nuostolingas. Tuo tarpu ką atnešė dirbtinis miško ruošos ir atkūrimo atribojimas akivaizdžiai parodė latvijos ir estijos pavyzdžiai. Kodėl siūloma kartoti kitų valstybių klaidas? neturėtų stebinti ta aplinkybė, kad karščiausi vienos miško ruošos įmonės šalininkai yra stambieji medienos naudotojai. neseniai jų chorą papildė Kazlų Rūdos „Girių bizoną“ įsigijusi švedų bendrovė iKeA. Akivaizdu, kad šitaip yra siekiama šešėlinės įtakos medienos rinkoje. Paveikti vieną įmonę yra kur kas paprasčiau negu 42 miškų urėdijas, savarankiškus ūkio subjektus. Tačiau tiesa yra ir tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius gerokai sumažėjus valstybinių miškų plotams, urėdijų skaičius beveik nepakito. Taigi užuot laužius ietis, sprendžiant dilemą 1 ar 42, vertėtų paieškoti optimalaus jų teritorinės dislokacijos varianto. susmulkėjusių urėdijų sujungimas yra neišvengiamas. Tačiau čia nereikėtų kartoti girininkijų eiguvų stambinimo klaidų. Kai kurios urėdijos prieš keletą metų, plėsdamos girininkijų ir eiguvų plotus taip įsismarkavo, kad žemutinės grandies miškininkai po šios „reformos“ į savo valdas retai gali užsukti. Dėl to vėl kenčia miškai, ypač priemiestiniai, daugėja savavališkų kirtimų, medienos vagysčių, didėja gaisringumo pavojus ir pan. RADiKAlAi iš llRi BUSINESS&EXHIBITIONS neseniai ypač radikalią poziciją apie valstybinius miškus išsakė lietuvos laisvosios rinkos institutas (llRi), kuris per visą savo gyvavimo dvidešimtmetį nesidomėjo miškininkystės problemomis. Buvo pasiūlyta privatizuoti visus ūkinės paskirties miškus, kurie sudaro beveik 72 proc. visų miškų, paliekant valstybei tik išskirtinius objektus ir gamtos paminklus. llRi ekspertai mėgina įrodyti, kad valstybiniuose miškuose yra ūkininkaujama neefektyviai, o ir apskritai, anot jų, tai nėra valstybės funkcija. Apmaudu, tačiau tai gali teigti tik miškininkystės ypatumų neišmanantieji, nes būtent valstybė ir tegali užtikrinti kompleksinį miško išteklių naudojimą. Beje, llRi radikalams neprošal būtų priminti, kad miškų svarbą valstybės gyvenime puikiai suvokė žmonės, beveik prieš 100 metų kūrę lietuvą nuo pat pamatų. Anuomet, priėmus Žemės reformos įvedamąjį įstatymą, valstybės naudai buvo nusavinta didelė dalis privačių miškų, paliekant asmeninėje nuosavybėje ne didesnius nei 25 dešimtinės (1 dešimtinė – 1,09 ha) miško plotus. Taigi po nusavinimo beliko 95,1 tūkst. ha privačių miškų. Palyginimui galime paminėti, kad 2009 m. sausio 1 d. privačių miškų plotas (be rezervuotų miškų nuosavybės teisių atkūrimui) sudarė 818 tūkst. ha, t. y. beveik 14 kartų daugiau. 13
14 BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review OPINION By Dr. Kęstutis Jaskelevičius Forests and the Crossroad of Their Management Forests are probably the only economy sector, which both have not experienced decline and have enhanced its potential during the decade of state re-establishment. Forest Directorates, which have been humble and technically falling behind in the Soviet times, became modern corporations of forest supervision and keeping in the last decade. Forest sector has even resisted the nowadays economy hardship with comparatively trivial loss. What has determined the successful development of forestry sector? Why have the foresters managed to act orderly and steadily in the general background of economic upheaval? At least two factors, which have resulted in a steady development of forest sector, are to be mentioned here. First of all, various organizational reforms of forestry management have confined only to “upper levels”, practically, without touching the lower link, that is, the forest directorates. That is the reason why these economic subdivisions managed to implement consistent reforms, consolidate the technical potential, take care of phyto-sanitary forest condition, give enough attention and resources for laying and attending to forest roads and other. The second important, and perhaps the most substantial factor, which assured a pretty harmonious forestry development, was the preservation of the complexity of all functions. During this period, there were several attempts to separate forest restoration, supervision, protection and keeping functions. The idea that forest keeping is an economic activity and that the state should not engage in it, as this blocks the achievement of the highest economic effect, was frequently used as an argument. State institutions should deal with restoration and supervision of the forest, and these activities could be funded from state budget. It is obvious, that in such case natural forestry complex is being dismantled and the foresters are becoming primitive forest supervisors and keepers only. Grand wood users and foreign capital companies, gaining more and more powers, are the most interested in this break down of forestry complex. Why? The reason is very simple. Taking keeping function away from the forest directorates, it is possible to manage alright in the forests, meeting the requirements of wood processors, that is, to gain strong power in regulating wood prices, increasing annual forest cutting plot and so on. Surely, such separation of functions would firstly damage the forest. We do not need to look any further for such examples. Under pressure of influential wood users, Latvia implemented such “reform” in 1998; a bit later, Estonia has done the same. Foresters from these countries claim in unison of the negative outcomes of such reforms and they look for the ways how to re-create the former complexity of forestry management. Due to the quite exacting supervision and strict control, the already formed private forest sector has not damaged the complexity principles of forests arrangement eminently. The owners are following the main requirements of cutting and restoring the forests. The separation of the management of private forests from the state forest sector has brought more damage rather than benefit. And again, the initiators of this reform were the grand wood users, especially round wood exporters, who expected that the separation of the management of private forests would reduce their supervision and control, and especially accounting. Their “expectations” have partly answered the purpose. By the way, a group of foresters, professionals, who managed to step into the owners’ woods, positively helped the wood users. Private forests reform was implemented more than ten years ago, but it is still temporized to admit that it failed. Why? Firstly. The number of private forest owners reaches 227 thousand now, the medium area of domain – 3,4 ha. After the end of the land reform, private forests should cover almost half of all forests. Unfortunately, the owners of these forests are not organized, they are scattered, most of them are living far from their domains. Only few of them manage to gain real benefit from their forest because of little farming experience. This is cleverly used by forest commercialists, who are fooling the owners. The latter ones sell their forest relatively cheaper that its real costs (sometimes even 2-3 times), because they poorly understand the conjuncture of the market. Wood agents organize forest owners’ pseudocooperatives, which mainly are private forest keeping companies of involved people. Only few owner take the keeping on his/her own. Secondly. Intensive buying of private forests is in progress through forest agents and “underlain” persons. A small number of the so-called forest agents have mustered up hundreds and thousands of hectares of forest in their arms. To make things worse, foreign capital positively participates in this market. The system of private forest procurement into state fund, which had operated for several years, was ended. Thirdly. Wood, produced in private forests, is used ineffectively; a big amount is taken away from the country. In 2008, only 0,4 million cubic meters of wood, produced in state forests, and 1,2 million cubic meters of private forest wood, or even 52 percent of produced wood, were taken away from the country. Fourth. This sector became a supplier of illegal sawmills and wood product companies because of bad control and accounting of wood, produced in private forests. Firewood is also sold illegally for people, without paying taxes to the state. Fifth. Sanitary and fire safety conditions of private forests has worsened. Phytopathologists do not observe the areas of sick forests; they are not cut in time. And finally, sixth. The relation between owners and officers of state forests has broken. Forestry office is usually aside and you need to go to district centre for any small matter, consultation or permission to cut. There is only one solution – to return private forest arrangement and supervision to national sector. Of course, it is questionable whether forest directorates would like to shoulder this load, Lithuanian forests owners association (LFOA), representing owners’ interests and supplying them a particular support, will also counter. It would be again arguing that competition principles are not respected; the rights of the owners are constricted and so on. Decennary of national and private forest strained separation must persuade in at least two subjects. First, forests are solid natural system. That is why farming in national and private forests could bring the biggest benefit to state and owners only when acting together and not breaking ecological balance. Competition between directorates and the owners is a contrived issue. Second, directorates can and should be the support for private foresters in various questions (selling wood, planting cut areas or derelict lands, teaching and consulting and so on). It is important not to forget that forest is a combination of ecological, social and economical benefit. The meaning of the first two components is constantly increasing. So the economical benefit could not be the main and the only criterion for farming in forestries. Forest is not only wood, it is people‘s rest and reaction and landscape forming element, finally, it is one of the most important compound elements of ecosystem. You don‘t need big knowledge to cut forests and satisfy the nowadays needs of wood users. Some years ago, Spain, Italy and Greece acted this way, cutting forests of flatlands and plateaus, where garrigues and maackias have now spread. Predatory forest cutting have happened in Lithuania as well. Unfortunately, for someone the pursuit of financial and other benefit is more important than its complex value.
Page 1 and 2: Pavasario koncertų meniu bliuzo gu
Page 4 and 5: 6 psl. April-May / Balandis-Geguž
Page 6 and 7: LITHUANIAN HIGHLIGHTS Financial Cri
Page 8 and 9: BUSINESS TOPICALITIES Lithuanian hi
Page 10 and 11: BUSINESS TOPICALITIES Lithuanian Ec
Page 14 and 15: INOVACIJOS ITS Lithuanian Economic
Page 16 and 17: INNOVATION Lithuanian Economic Revi
Page 18 and 19: Kokio mentaliteto reikia valstybei
Page 20 and 21: VERSLAS IR ASMENYBĖ nebenuklausant
Page 22 and 23: BUSINESS&PERSONALITY France, and th
Page 24 and 25: surengtame seminare ,,Vartotojui -
Page 26 and 27: AGRICULTURE Upon purchasing an arti
Page 28 and 29: MIŠKININKYSTĖ apie 190 ha miško.
Page 30 and 31: FORESTRY financing. Thus the money
Page 32 and 33: MIŠKININKYSTĖ Novaraisčio gervė
Page 34 and 35: FORESTRY Pavasarinės inkilų kėli
Page 36 and 37: BOTANIKA Tik VU botanikos sodo Auga
Page 38 and 39: Vilnius University grows and analyz
Page 40 and 41: STATYBA plokštes, kitą produkcij
Page 42 and 43: CONSTRUCTION around the chimney, so
Page 44 and 45: EXHIBITIONS Lithuanian Economic Rev
Page 46 and 47: EXPOCENTER OF UKRAINE National Comp
Page 48 and 49: ART MARKET Fragile Art of Glass A g
Page 50 and 51: ART MARKET Prie ežero II, 2009, 35
Page 52 and 53: ART MARKET Lithuanian Economic Revi
Page 54: Gegužės 4 d. (antr.) 18.30 val. A

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?