Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

More documents

Recommendations

Info

VERSLAS IR ASMENYBĖ nebenuklausanti ligonio širdies dūžių (buvau tokios scenos liudininku). Su pensininkais, apskritai, turi būti suteiktos galimybės sudaryti trumpalaikes darbo sutartis. Bet, žinoma, jei kalbėsime apie kolektyvinę socialinę patirtį, ji turi tik pozityvią išraišką. Mūsų investuotojas iešmus gamina pusantro šimto metų – praktiškai tiek, kiek egzistuoja geležinkelis. Kurdami įmonę mūsų šalyje, austrai, žinoma, tikrai rizikavo – Lietuva buvo tuo metu patyrusi bankų griūtį. Tačiau jie atėjo, per pusantrų metų ištyrė rinką, poreikius, priėmė sprendimą, pastatė įrengimus, aprūpino finansais, parinko bei apmokė žmones ir paleido suktis. Po to priežiūra - be galo preciziška, griežta ir kasdienė. Taip aš ir suprantu tikrą investuotoją. Mes jiems Europoje buvome septyniolikta įmonė. Ir nors dirbame penkiolika metų, pastoviai mokomės, ieškome specialistų, inžinierių, priiminėjam jaunus žmones su aukštuoju techniniu išsilavinimu. Tiesa, su jų profesiniu paruošimu problemų yra. Bet vėlgi - prisimenu, koks atėjau aš pats, pirmomis dienomis po studijų į darbą – nieko neišmanantis, ir kaip mėtė mano brėžinius. Dabar tokie patys pas mus pasirodo - labai mažai žinantys, bet lygiai tokie patys smalsūs. Susiformavusio mentaliteto, linkę inovacijoms ateina dirbti žmonės iš Vytauto Didžiojo universiteto, geriausiai techniškai parengti iš Kauno technologijos universiteto. O pati nedėkingiausia aukštoji šiuo atžvilgiu – Vilniaus universitetas, nes ant senų laurų tebesiilsi. Į užsieninių universitetų absolventus įmonių vadovams apskritai neverta dairytis. Mūsų aplinkai, mūsų įmonėms čia, Lietuvoje, žmonės geriausiai paruošiami. Universitetas gali išugdyti tik norą siekti. Man gaila tų darbdavių, kurie nesupranta, jog, žmonės po universitetų negali visko išmanyti. Juk kiekviena įmonė, - vis kitokia struktūra, kitokie reikalavimai, net tos pačios funkcijos skirtingose bendrovėse absoliučiai kitaip gali vadintis. Prisiderinti žmogui mūsų fabrike reikia minimum pusantrų metų. O aukštos technologijos specialistui – antrąsyk tiek. Pas mus prieš vienuolika metų įsidarbino inžinierius konstruktorius, dabar jis jau vadovaujantis specialistas, klausiu, per kiek laiko pradėjai dirbti visiškai savarankiškai. Šešių metų prireikė, prisipažino. Ir nieko labai keisto - tai techninis kūrybinis darbas,- nepeikia direktorius savo pavaldinių. Bet, regis, jei iešmus įmonė jau gamina penkiolika metų, kiek čia tos vietos techninei kūrybai belikę... Fabriko administraciniame pastate yra įrengta tikra oazė – žiemos sodas su pakeliamomis konstrukcijomis vazonams pakabinti, paties Antano Kovo sumanytomis Tačiau ten gali pamatyti ir sudėtingesnių konstrukcinių sprendimų. Štai maketas įrenginio, sumontuoto Klaipėdos uoste. „Legetechos“ konstruktoriai suprojektavo ir pagamino geležinkelio Lithuanian Economic Review kelio ir portalinio krano bėgių, kurie yra skirtingo pločio, sankirtą. Šis išradimas buvo pripažintas „Metų gaminiu“ ir apdovanotas aukso medaliu. Tai leidžia kranui saugiai kirsti geležinkelio liniją, todėl sutaupoma ne tik daug lėšų, bet ir pailgėjo krano darbo zona, atsirado erdvės manevravimui, per sankirtą laisvai gali važinėti mašinos su kroviniu. - Įsikūrus įmonei, pradėjome gaminti vienos rūšies iešmus. O dabar jau esame įsisavinę 25 tipų iešmų gamybą, ir pagaminti per metus jų galime apie pustrečio šimto. Kodėl reikia surinkinėti tiek skirtingų iešmų? Nes kiekvienoje valstybėje - skirtingi technologiniai požiūriai. Pirmiausia, į eismo saugumą. Lokomotyvai negali taip sau paprastai pervažiuoti, sakysim, iš Vokietijos į Prancūziją. Tam yra formuojami specialūs traukiniai. Tiesa, vyksta tarptautiniai kongresai, pasitarimai, kuriuose grąsinama, kad tuoj bus išspręsti visi intermodalumo reikalavimai. Tačiau reikalai juda sunkiai. - Bet ir mes, Lietuva, spręsdami intermodalumo problemą, tesame dar menkiau pažengę. Nesugebame įkurti viešųjų logistikos centrų, išvystyti „Rail Balticos projekto“, iš kurio realizavimo ir „Legetecha“, tikriausia, sulauktų naudos, ir apie kurį Lietuvoje dabar smarkiai diskutuojama, - klausiame. - Galiu suprasti, kad investiciniu požiūriu mums tikros nelaimės – „Mažeikių nafta“, Kėdainių „Lifosa“, kada reikia beveik visas žaliavas importuoti, o produkciją eksportuoti. Tačiau sunku suvokti sveiku protu, kad beveik nejuda toks perspektyvus projektas, kaip „Rail Baltica“. Alternatyva viena - arba susijungiame su visa Europa, arba toliau važinėjam rusiškomis vėžėmis. Tačiau apie šį projektą, pamynus BUSINESS&EXHIBITIONS valstybinį interesą, yra susipynęs visas rezginys verslo grupių, ieškančių sau naudos, ir net kontraargumentų, jog žemę bus brangu išpirkti arba, kad nebus tomis kryptimis pakankamai krovinių, nevažiuos keleiviai. Bet kaip gi formuosis keleivių ar krovinių srautai, kai kelio nėra? Šiuo metu, atrodo, realiausia versija lieka, jog ši europinė trąsa prie Šeštokų ir sustos. Jau ruošiami projektai ten įkurti ir logistikos centrą. Taip, Europos Sąjungos pinigai bus įsisavinti. Bet ta graži vizija, jog Vidurio Lietuvoje sėdi į traukinį, pasikrauni automobilį, ir atsiduri kur Paryžiuje, ar Frankfurte, skendi vis tirštesnėse ūkanose. Nors ir ekonominis efektas labai aiškus - vienas automobilis gali pervežti 22 tonas, o traukinys - 3000. Reiškia, vien šoferių vienam reisui sutaupom apie 130. Visai aišku, kad „Rail Baltica“ turėtų būti nutiesta iki Kauno, šalia Karmėlavos oro uosto, prie „Via Balticos“, kur veiktų modernus logistikos centras su visa infrastruktūra, galinčiu įdarbinti apie 20-30 tūkst. žmonių. ir užtektų to vieno logistikos centro visai šaliai. Jau šiandien žmonės Kinijoje greitaeigiais traukiniais apsipirkti iš Pekino važinėja už 200 kilometrų. Beje, dar visai neseniai, prieš kokius septynerius metus su šios šalies iešmų gamintojais dalyvavome AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtame konkurse, kurį ir laimėjom, nes mūsų produkcija buvo ir dvigubai pigesnė, ir labiau atitiko specifinius reikalavimus. Bet pasaulis vietoje nestovi. Todėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas būtų milžiniškas postūmis Lietuvos ekonomikai, ypač eksporto srityje. Tai ir parodo tikrąją šalies ir įmonės ekonominę vertę. UAB „Legetechos“ gaminami iešmai yra pora karų brangesni už rusiškus, bet užtai bene mažiausiai penkis kartus patvaresni, patogesni traukiniams riedėti Turnouts produced by Legetecha are twice as expensive as the Russian ones, yet at least five times as lasting and as convenient for the trains to ride 21
BUSINESS&EXHIBITIONS Lithuanian Economic Review BUSINESS&PERSONALITY What Kind of Mentality Does State and Business Need? By Rimantas Šlajus 22 Before starting my work in Legetecha I had nothing to do with the trains, except for the trips to Moscow in the Soviet times, said the general manager of the company, Antanas Kovas, remembering the comfortless, tiring trips of the time. UAB VAE Legetecha is a modern Lithuanian-Austrian company, producing and supplying railway-related equipment, such as turnouts, switch blades, frogs, and insulated rail joints, for home and foreign markets, and providing for their full service. Thus 15 years ago, when the high VAR AG leaders came to Lithuania to establish a company, this was definitely not the criteria for choosing an engineer, the graduate of Kaunas Institute of Polytechnics Antanas Kovas as a company manager. Most probably it was the organizational skills and scientific practice, though – Antanas Kovas had had the experience of being a manager in a company of technical character, had had quite a few scientific articles written and discoveries made. It could only be guessed that the representatives of the Alps region, who feel strong inclination towards communication, order and extraordinary decisions, had been looking for a person who knew more than just technology. Together with Antanas Kovas we were exploring the production workshops, where the manager was trying to explain us the subtlest elements of the production process, not forgetting to have a word with his colleagues. Focused people, knowing exactly what they are worth, kept a respectful distance from, yet did not seem to be oppressed by their superior. It seemed that the manager was in favour of such western-like working culture. Even though he assured us that being liked by the employees was not his first goal, and that they could curse him by all means just around the corner if they wanted to. Most probably there would be no such hotheads though, because it was the manager himself who had chosen them of a number of other candidates. And yet, dissension is quite inevitable in such a difficult production; especially when a person has just got on track. This is the natural processes of self-regulation. However, Antanas Kovas has a broader view and now, at the presence of the recession, he would like the people in the whole country to reassess their value system and harmonize their relationship with the environment and the government. Especially now, when the voice of each person, unsatisfied about the taxes, health reform, social care, or the salaries in Lithuania, grows stronger and joins into a mighty chorus, including the businessmen and the pensioners, such odd Antanas Kovas’ world outlook is at its least perplexing; having in mind that single voice sounds louder when there are more voices to sing. ”Recession is a consistent expression of a developing economics, and I am worried that it is not deep enough. The main function of the recession is to clean state economy from the clots. Recession is a strong windstorm, breaking old dried out tree branches. On my way to work this morning, I heard some drivers complaining on the radio about not getting 3-4 thousands of take-home pay, like they did before”. ”It’s a pity that the people haven’t learnt a lesson. Don’t those drivers understand that such amount of money doesn’t even belong to them? However, they have the same perverse economic concept in the West. How much money have German government allocated to the companies, the managers of which have emaciated them and forced to go bankrupt?” ”When will the recession end?”, Antanas Kovas asks the hopeful question, which the influential economists are being asked lately. “We will never get back to the position we were two or three years ago; when banks were grabbing every freshly-made postgraduate, poking in mortgages for the apartment or even a house, for cars, furniture, travelling...” “Our company was surely influenced by the recession too. The circulation of 54 millions has more than halved, the sales became almost three times lower. And yet, with the help of the shifty stockholder and founder of the company, our production is being requested by Saudi Arabia, and India, and Germany. However, the number of employees had to go down; by ten the first time, by ten more the second time, while at the third time I gathered all my employees and offered them an alternative – either we continue firing the people, or we keep working and earning as much as there is work?” “The people surely agreed to the suggestion. Then why are we making idiotic labour laws, forcing us to pay for eight hours of each five days of the working week? What if there is no work to be done? A cafe owner in France cannot work 12 hours a day with his daughter. Why are people forced to lie? Last summer a man was looking after our heat economy. It was more than enough for him to come there once a month. It seems that settling things down with the person should be enough. But what if State Tax Inspectorate comes? Why am I forced to fill-in the non-existent information into the roll? Why am I forced to feel guilt? Pretending that the Inspectorate represents the labour interests. There is certainly no fun for the employer, when he or she has to fire people or cut their salaries. Moreover, if the employer thinks of the future of the company, he or she is interested in saving the people right where they are. However, no one pays for nothing; even though it was so before the recession. One of my former employees once said to me upon leaving the job: “Manager, one even has to work to get money at your place”. “This is where our mentality comes from. In case of any trouble it seems that either the head of the company or at least the government has to empty their pockets and attend to each and every one. A young lady has come back to Lithuania from abroad to work with us. One of the first questions she asked was where she could get ensured. People are forced to get ensured here and yet, they avoid that at all costs. What an absurd! – the person has to be responsible for him or herself. Indeed, this is exactly where the problem of the determination of the optimal relation between the society and the individual lies.” “Why are Western people not aware of what a bribe is? Because a doctor receives the money straight into his or her hands and pays health insurance on his or her own. Thus the patient doesn’t have to consider why he or she is forced to pay again for something that as paid for already.” “No one even bothers about the actual salaries the people get here. The fact that the employers pay over 30 additional percent off the employees salary to the Social Insurance, is being completely forgotten. What if the same employee was to make these social insurance payments on his or her own? The payer would require the doctor to provide an adequate medical service then. There’s nothing much like this in Europe, where the socialism prevails. Western Europe has overtaken the worst legislation and its provisions from the socialist
Page 1 and 2: Pavasario koncertų meniu bliuzo gu
Page 4 and 5: 6 psl. April-May / Balandis-Geguž
Page 6 and 7: LITHUANIAN HIGHLIGHTS Financial Cri
Page 8 and 9: BUSINESS TOPICALITIES Lithuanian hi
Page 10 and 11: BUSINESS TOPICALITIES Lithuanian Ec
Page 12 and 13: NUOMONĖ patirties retas sugeba gau
Page 14 and 15: INOVACIJOS ITS Lithuanian Economic
Page 16 and 17: INNOVATION Lithuanian Economic Revi
Page 18 and 19: Kokio mentaliteto reikia valstybei
Page 22 and 23: BUSINESS&PERSONALITY France, and th
Page 24 and 25: surengtame seminare ,,Vartotojui -
Page 26 and 27: AGRICULTURE Upon purchasing an arti
Page 28 and 29: MIŠKININKYSTĖ apie 190 ha miško.
Page 30 and 31: FORESTRY financing. Thus the money
Page 32 and 33: MIŠKININKYSTĖ Novaraisčio gervė
Page 34 and 35: FORESTRY Pavasarinės inkilų kėli
Page 36 and 37: BOTANIKA Tik VU botanikos sodo Auga
Page 38 and 39: Vilnius University grows and analyz
Page 40 and 41: STATYBA plokštes, kitą produkcij
Page 42 and 43: CONSTRUCTION around the chimney, so
Page 44 and 45: EXHIBITIONS Lithuanian Economic Rev
Page 46 and 47: EXPOCENTER OF UKRAINE National Comp
Page 48 and 49: ART MARKET Fragile Art of Glass A g
Page 50 and 51: ART MARKET Prie ežero II, 2009, 35
Page 52 and 53: ART MARKET Lithuanian Economic Revi
Page 54: Gegužės 4 d. (antr.) 18.30 val. A

Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?