Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Jie neleidžia nutilti gerai muzikai - Business and Exhibitions
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
BOTANIKA<br />
Tik VU botanikos sodo Augalų genetikos skyriuje<br />
auginami ir tiriami savaiminiai ir indukuoti augalų<br />
mutantai. Pati svarbiausia, geriausiai ištirta – 300<br />
pavadinimų miežių mutantų, revertantų, genetinių<br />
linijų kolekcija. Skyriuje dirbantys mokslininkai<br />
nustato mutantų vertingumą pagal grūdų cheminę<br />
sudėtį, atsparumą ligoms ir nepalankiems ekologiniams<br />
veiksniams, įvertina jų panaudojimo galimybes, o<br />
taip įvairių požymių paveldėjimo savybes. 12 miežių<br />
mutantų įtraukta į ANG išteklių centrinę duomenų<br />
bazę.<br />
Augalų genetikos skyriuje taip pat auginamos<br />
72 rūšių žolinių ir sumedėjusių augalų gamtiniai<br />
mutantai, 120 rūšių prieskoniniai, aromatiniai,<br />
vaistiniai augalai.<br />
Pomologijos skyriuje nuo 1975 m. šalia tradicinių<br />
uoginių augalų (agrastų, serbentų), auginami ir<br />
netradiciniai retesni jų atstovai (sausmedžiai,<br />
vynmedžiai, šermukšniai, šilauogės, spanguolės ir<br />
kt.). Iš viso kolekcijose sukaupta 12 genčių, 120 rūšių,<br />
apie 680 veislių augalai.<br />
Gausiausia skyriuje ir šiuo metu didžiausia Lietuvoje<br />
yra serbentų ir agrastų veislių bei rūšių kolekcija. Jos<br />
pradininkas 1975–1990 m. skyriuje dirbęs žinomas<br />
Lietuvoje serbentų ir agrastų selekcininkas dr.<br />
Antanas Ryliškis. Šiuo metu kolekciją sudaro virš 400<br />
serbentų ir agrastų rūšių ir veislių, iš kurių 12 sukurtos<br />
Pomologijos skyriuje (originatorius A. Ryliškis).<br />
VU botanikos sodo mokslininkų ir serbentų<br />
bei agrastų kolekcijos kuratorių pastangos buvo<br />
pastebėtos ir pasaulyje: nuo 2003 m. sode veikia<br />
Europos Ribes L. ir Rubus L. genčių augalų centrinė<br />
genetinių išteklių duomenų bazė. Nuo 2006 m. kartu<br />
su kitų 7 ES šalių mokslininkais, remiant Europos<br />
Komisijai kuriama bazinė Šiaurės Europos serbentų<br />
ir agrastų genotipų kolekcija (programa RIBESCO).<br />
Kartu dirbdami Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos,<br />
Latvijos, Estijos, Švedijos ir Danijos mokslininkai<br />
kuria decentralizuotą serbentų ir agrastų genotipų<br />
kolekciją, kuria ateityje galės naudotis naujas veisles<br />
kuriantys mokslininkai, o surinktais duomenimis ir<br />
platesnis visuomenės ratas.<br />
Nuo 2002 m. intensyviai tiriami ir valgomieji<br />
sausmedžiai (kolekcijoje 6 rūšys, 26 veislės ir 37<br />
genetinės linijos) bei šermukšniai (kolekcijoje 12<br />
rūšių, 3 porūšių ir 32 veislės), apie kurių veisles<br />
subr<strong>and</strong>inančias skanius, neturinčius kartumo,<br />
vertinamus dėl įvairių vitaminų komplekso,<br />
fitohormonų ir kt. obuoliukus, tinkamus valgymui ir<br />
perdirbimui, Lietuvos gyventojai žino dar mažai. Šie<br />
augalai tiriami ne tik tradiciniais, bet ir šiuolaikiniais<br />
genetikos metodais.<br />
18 pomologijos skyriuje auginamų veislių yra<br />
įtraukta į ANG išteklių centrinę duomenų bazę.<br />
Taigi įvairių tarptautinių kiekvienos šalies<br />
įsipareigojimų iškeltas uždavinys ateities kartoms<br />
išsaugoti biologinę įvairovę sėkmingai įgyvendinamas<br />
Vilniaus universiteto botanikos sode. Su gausiomis<br />
augalų kolekcijomis, jų tyrimų rezultatais visuomenė<br />
gali susipažinti apsilankymų sode, specializuotų<br />
ekskursijų ar sode vykstančių paskaitų ir mokymų<br />
metu.<br />
Lithuanian Economic Review<br />
Bijūnas / Peony Garbė Motinai<br />
Raktažolė / Primrose Augūnė<br />
Lelija / Lily Goda<br />
BUSINESS&EXHIBITIONS<br />
37