16.01.2013 Views

saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba

saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba

saubari fizikis Sesaxeb - Ganatleba

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Sinaarsi<br />

Tema I. <strong>saubari</strong> <strong>fizikis</strong> <strong>Sesaxeb</strong><br />

1.1. fizika _ mecniereba bunebis <strong>Sesaxeb</strong> .................................................... 8<br />

1.2. fizikuri sxeuli. nivTiereba. fizikuri movlena ................................ 10<br />

1.3. rogor Seiswavlian fizikur movlenebs ............................................... 12<br />

1.4. fizikuri sidideebi da maTi gazomva ................................................ 14<br />

1.5. praqtikuli samuSao #1 _ sxeulis moculobis gazomva ................ 16<br />

rogor warmoiSva metri ..................................................................... 20<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ................................. 22<br />

Tema II. nivTierebis agebuleba<br />

2.1. nivTierebis agebuleba .................................................................. 24<br />

2.2. atomebi da molekulebi ................................................................... 26<br />

Zvel berZen filosofosTa Sexedulebebi samyaros agebulebaze ... 28<br />

2.3. difuzia .............................................................................................. 30<br />

brounis moZraoba ................................................................................. 32<br />

2.4. molekulaTa urTierTqmedeba ........................................................... 34<br />

2.5. niv Tie re bis agregatuli mdgomareobebi ............................................... 38<br />

2.6. airi. siTxe ......................................................................................... 40<br />

2.7 myari sxeuli ..................................................................................... 42<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ..................................... 46<br />

Tema III. meqanikuri moZraoba<br />

3.1 meqanikuri moZraoba ....................................................................... 48<br />

3.2 moZraobis traeqtoria .................................................................. 50<br />

3.3 praqtikuli samuSao #2 _ Tanabari da araTanabari moZraobis Seswavla .... 54<br />

3.4 wrfivi Tanabari moZraobis siCqare ................................................... 56<br />

3.5 fizika amocanebSi: Tanabari moZraoba ............................................. 58<br />

3.6 Tanabari moZraobis warmodgena grafikulad ................................. 62<br />

3.7 araTanabari moZraobis saSualo siCqare. myisi siCqare .................. 66<br />

3.8 fizika amocanebSi: araTanabari moZraoba ......................................... 70<br />

3.9 veqtoruli da skalaruli sidideebi ................................................. 72<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ................................... 74<br />

Tema IV. urTierTqmedeba<br />

4.1. inercia .................................................................................................... 78<br />

4.2. masa ......................................................................................................... 80<br />

4.3. praqtikuli samuSao #3 _ `mZime~ da `msubuqi~ nivTierebebi ........... 82<br />

4.4. simkvrive ........................................................................................ 84<br />

4.5. fizika amocanebSi: masa. moculoba. simkvrive ................................ 86<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ................................... 88<br />

Tema V. Zalebi<br />

5.1. ra aris Zala ..................................................................................... 90<br />

5.2. Zala _ veqtoruli sidide ............................................................... 92<br />

5.3. simZimis Zala .............................................................................. 94<br />

5.4. praqtikuli samuSao #4 _ tolqmedi Zalis gansazRvra ................... 96<br />

5.5. drekadobis Zala .......................................................................... 100<br />

5.6. praqtikuli samuSao #5 _ zambaris deformaciis Seswavla ............. 102<br />

5.7. xaxunis Zala ........................................................................... 104<br />

5.8. xaxunis Zalis saxeebi ................................................................ 106<br />

5.9. praqtikuli samuSao #6 _ xaxunis Zalis Seswavla ........................ 108<br />

5.10. xaxuni _ mteri Tu megobari .................................................. 110<br />

proeqti: avtomoyvarulTaTvis .................................................... 112<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ............................. 113<br />

5


Tema VI. wneva<br />

6.1. wneva ................................................................................. 118<br />

6.2. wnevis Semcirebisa da gazrdis xerxebi .................................. 120<br />

6.3. fizika amocanebSi: wneva ............................................................... 122<br />

6.4. airis wneva ...................................................................................... 124<br />

6.5. paskalis kanoni .............................................................................. 126<br />

6.6. hidravlikuri wnexi ........................................................................ 128<br />

proeqti: ukan, momavalSi... ........................................................ 130<br />

6.7. siTxis wneva .................................................................................... 132<br />

6.8. rogor gamoiTvleba siTxis wneva ............................................ 134<br />

6.9. ziarWurWeli ......................................................................... 136<br />

proeqti: ocnebis qalaqi ................................................. 138<br />

6.10. atmosferuli wneva .............................................................. 140<br />

6.11. toriCelis cda ...................................................................... 142<br />

atmosferuli wnevis damokidebuleba simaRleze .................. 144<br />

proeqti: barometrebi - maTi warsuli da awmyo ................... 146<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ......................... 148<br />

Tema VII. Zalebi siTxesa da airSi<br />

haernaosnoba .................................................................................. 151<br />

7.1. praqtikuli samuSao #7 _ amomgdebi Zalis Seswavla .................... 152<br />

proeqti: oqros gvirgvinis saidumlo ............................................... 155<br />

7.2. razea damokidebuli amomgdebi Zala .................................................. 156<br />

7.3. sxeulTa curva ............................................................................ 158<br />

proeqti: galileis Termometri .......................................................... 161<br />

7.4. fizika amocanebSi: sxeulTa curva ............................................ 162<br />

damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi ............................. 165<br />

saxelmZRvaneloSi mocemuli masala Tqvengan aqtiur monawileobas<br />

moiTxovs. am mizniT masSi CarTulia mravalferovani savarjiSoebi,<br />

romelTagan nawils maswavleblis xelmZRvanelobiT mTeli klasi erTad<br />

Seasrulebs, nawili ki individualu ri, wyvilebSi da jgufuri muSaobisaTvis<br />

aris gankuTv nili. maTi amocnoba ar gagiWirdebaT, radgan TiToeuli<br />

maTgani wignSi Sesabamisi simboloTi (logoTi) aris aRniSnuli:<br />

6<br />

individualuri<br />

samuSao<br />

wyvilebSi samuSao<br />

jgufSi samuSao<br />

gaakeTeT daskvna<br />

cdis Catareba sif rTxi les<br />

moiTxovs!<br />

daakvirdiT!<br />

proeqti<br />

es sainteresoa!<br />

fiqrisa da gansjisaTvis<br />

(SedarebiT rTuli jgufuri<br />

saklaso samuSao)<br />

saSinao davaleba<br />

gaiTvaliswineT!<br />

kiTxvebi


sityva `fizika~ ( `fiuzis~)<br />

berZnulad bunebas niSnavs<br />

da pirvelad is Zv. w. IV saukuneSi<br />

berZeni filosofosis<br />

aristoteles SromebSi<br />

gaCnda. uzarmazaria aristoteles<br />

mecnieruli memkvidreoba:<br />

misi Sromebi moicavs<br />

isto rias, politikas, astronomias,<br />

biologias, fizikas,<br />

lo gikas, eTikas, fsiqologias,<br />

poetikas da sxv.<br />

ganuzomeli iyo aristoteles<br />

avtoriteti saukuneebis ganmavlobaSi. mis moZ-<br />

Rvrebas eklesiac ki aRiarebda da masSi odnavi eWvis<br />

Semtans inkvizicia sikvdiliT sjida. jer kidev Cv.<br />

w.1500 wels ambobdnen: `swavlu li rom iyo, aristotele<br />

unda icode zepirad. misi gageba aucilebeli<br />

araa, magram masSi daeWveba mkrexelobaa.~ saukuneebis<br />

ganmavlobaSi cota vinmes Tu eyo siTamame, rom<br />

aristoteles moZ Rvre bis sawinaaR mdego azri gamoeTqva…<br />

mxolod me-17 saukuneSi didma italielma mecnierma<br />

galileo galileim gabeda da eWvi Seitana aristoteles<br />

mTeli rigi Sexedulebebis WeSmaritebaSi.<br />

galileis mTavari dasayrdeni ama Tu im Teoriis WeSmaritebis<br />

damtkicebaSi eqsperimentuli kvleva iyo,<br />

maSin, roca aristotele bunebis movlenebis mxolod<br />

aRweriT Semoifargleboda da mis Sexedulebebs eqsperimentulad<br />

ganmtkicebuli safuZveli ar hqonda.<br />

`mecnierebaSi erTi ubralo cdiT dasabuTeba bevrad<br />

metad fasobs, vidre aTasi avtoriteti erTad~<br />

_ ambobda galilei, Tavis legendarul cdebs atarebda<br />

(romelTa monawilec male Tavad gaxdebiT) da<br />

<strong>fizikis</strong> istoriaSi Sevida, rogorc eqsperimentuli<br />

<strong>fizikis</strong> fuZemdebeli. am wignis furclebze xSirad<br />

SexvdebiT galileosa da aristoteles `kamaTs~ , eqsperimentisa<br />

da Teoriuli kvlevis dapirispirebas da<br />

SeityobT kidec, vis mxareze iqneba simarTle...<br />

Tema I<br />

<strong>saubari</strong><br />

<strong>fizikis</strong><br />

<strong>Sesaxeb</strong><br />

7


1.1<br />

8<br />

fizika _<br />

mecniereba bunebis <strong>Sesaxeb</strong><br />

dReidan Tqven <strong>fizikis</strong> Seswavlas iwyebT da, albaT, giCndebaT kiTxvebi:<br />

ra aris fizika? ras Seiswavlis is? ra saWiroa misi codna?<br />

cxadia, yvela kiTxvaze pasuxs erTbaSad ver miiRebT, TandaTanobiT ki _<br />

aucileblad. jerjerobiT daviwyoT imiT, rom fizika TqvenTvis arc ise ucxoa,<br />

rogorc ggoniaT: bevri ram, rac <strong>fizikis</strong> sferodanaa, Tqven bunebismetyvelebis<br />

gakveTilebze iswavleT. ukve iciT, rom TviT sityva fizikac bunebas niSnavs<br />

da is, rogorc bunebismetyvelebis erT-erTi dargis aRmniSvneli termini,<br />

pirvelad berZenma filosofosma aristotelem gamoiyena Zv. w. IV saukuneSi.<br />

`filosofia~ sibrZnis siyvaruls niSnavs da rogorc mecniereba, im droindeli<br />

samyarosaTvis misawvdomi codnis yvela sferos moi cavda. mogvianebiT<br />

ki, roca bunebaze dakvirvebis Sede gad uzar mazari codna dagrovda,<br />

filosofias gamoeyo cal ke uli mec ni ere bebi, romlebic garkveuli niSniT<br />

gaer Tianebul bunebriv movlenebs, anu bunebaSi mimdinare cvlilebebs, Seiswavlidnen.<br />

ase gaCnda bunebis Semswavleli sxvadasxva mecnierebebi: fizika,<br />

qimia, biologia, geografia, astronomia.<br />

(gaixseneT, romel bunebriv movlenebs icnobT? romel maTgans Seiswavlis<br />

bio logia? geografia? astronomia?)<br />

sur. 1. wylis vardna, elva fizikuri movlenebia<br />

bunebaSi mimdinare uamravi movle nidan fizika mxolod nawils, fizikur<br />

mov lenebs Seiswavlis. aseTebia, mag.: CanCqeridan wylis vardna, caze<br />

cisartyelas warmoqmna, wvima, Tovli, elva, TviTmfrinavis moZraoba, wylis<br />

duRili, aorTqleba, magnitis mier rkinis mizidva da a. S. erTi sityviT,<br />

Znelad Tu moZebniT bunebaSi movlenas, romlis axsnasac <strong>fizikis</strong> kanonebi<br />

ar udevs safuZvlad.<br />

fizikas gansakuT rebu li ad gi li uWi ravs sxva sa bu nebis metyvelo mecniere<br />

bebs Soris, radgan isini <strong>fizikis</strong> ga reSe bevr mov lenas ver axsnidnen. mag.,<br />

geografiaSi fizi kis kanone biT xsnian, ratom miedineba mdina reebi, rogor<br />

warmo iSoba qari, ra tom xdeba miwis Zvrebi.<br />

astronomebi Seis wav lian ciur sxe ulebs, mag ram mxolod <strong>fizikis</strong> dax marebiT<br />

SeuZliaT, gas cen pasuxi kiT xvebs: rogor anaTebs varskvla ve bi? ratom moZraoben<br />

planetebi mzis gar Se mo, ratom aris mTvare deda miwis Tanam gzav ri.<br />

swored fizika exma reba bio logebs, ax snan, rogor moZraoben cxovelebi,<br />

rogor gamoscemen isini bgerebs da rogor ismenen maT, rogor aris mowyobili<br />

mxedve lobis organo ebi da a. S.


fizika _ mecniereba bunebis <strong>Sesaxeb</strong> 1.1.<br />

aRsaniSnavia qimiisa da <strong>fizikis</strong> mWidro urTierTkavSiric,<br />

radgan xSirad fizikuri da qimiuri<br />

movlenebi erTdroulad mimdinareobs.<br />

<strong>fizikis</strong> gareSe warmoudgenelia Tanamedrove<br />

teqnikis ganviTarebac: <strong>fizikis</strong> kanonebis daxmarebiT<br />

iqmneba sxva dasxva daniSnulebis manqanebi,<br />

romlebic adamians fizikur da gonebriv Sro mas umsubuqebs<br />

(SegiZliaT, daasaxeloT romelime maTgani?<br />

gaixseneT, raSi iyeneben fizikas medicinaSi)<br />

da mainc, ra saWiroa <strong>fizikis</strong> codna TqvenTvis?<br />

yuradRebiT daakvirdiT sur.2-s da aRwereT, ras<br />

xedavT masze.<br />

diax, es sapnis buStebia. cxadia, arc Tqven<br />

da arc Tqvens Tanatols, romelic ase xa lisiT sur. 2.<br />

beravs maT, eWvi odnavac ki ar geparebaT, rom isini mxolod da mxolod<br />

sapnis brWyvi ala buStebia da meti ara feri! arada, mecnierTa uzarmazari<br />

armia swav lobs am buS te bis Tvisebebs da swored Txeli afskebis fi zika (sap nis<br />

buStic xom Txeli afskia!) gaxda safuZveli Tanamedrove mikroeleq tro nikisa,<br />

romlis miRwevebsac iye neben dRes sa yo facxov rebo teqnikasa da samedicino<br />

apara tu ra Si, ra diosa da televiziaSi, kom piuterSi, tele fon Si da a.S.<br />

ase rom, samyaroze Tqvens warmodgenebsa da mis <strong>Sesaxeb</strong> mecnierebis mier<br />

mopovebul codnas Soris didi uf skru lia... swored fizika dagexmarebaT<br />

bunebis mravali saidum los amoxsnaSi, gaswavliT dak vir vebas, fiqrs da<br />

damer wmuneT, rom Tqven SeZlebT ubralo sag nebSi, Cveulebriv movlenebSi<br />

mTeli samyaro dainaxoT... odesme ki iqneb Tqvenc gxvdeT wilad axali aRmoCenis,<br />

axali gamogonebis bedniereba.<br />

gaqvT ki amis survili? maS, gadaSaleT wigni!<br />

sur. 3. 1999 w. 23-28 ivlisi. orbitalur sadgur “vbh”-ze warmatebiT ganxorcielda qarTvel<br />

mecnierTa mier Seqmnili kosmosuri antena-refleqtoris dadgma, romelsac mTeli msoflio<br />

sulganabuli adevnebda Tvals. es qarTvel mecni erTa udidesi gamarjveba iyo.<br />

moamzadeT prezentaciisTvis Tema:<br />

1. `<strong>fizikis</strong> gansakuTrebuli roli sabunebismetyvelo mecnierebebs<br />

Soris~.<br />

2. `fizika Cvens yofa-cxovrebaSi~.<br />

9


1.2<br />

10<br />

fizikuri sxeuli. nivTiereba.<br />

fizikuri movlena<br />

mimoixedeT garSemo da CamoTvaleT Tqven<br />

irgvliv arsebuli sagnebi.<br />

daakvirdiT TiToeul maTgans da SeecadeT<br />

gamoicnoT, ris ganaa isini damzadebuli.<br />

fizikuri movlenebis Ses wavlisas fizika saku<br />

Tar, <strong>fizikis</strong> enas iyenebs: bunebaSi arsebul<br />

nebis mi er sagans fizikuri sxeu li an ubra lod,<br />

sxeuli ewo deba, xolo imas, ris ganac sxeulia<br />

damzadebuli an, rogorc amboben, risganac sxeuli<br />

Sedgeba _ nivTi ere ba.<br />

fizikaSi zogierTi amocanis ganxilvisas WurWelSi Cas xmuli wyali,<br />

cisternaSi moTavsebuli navTi, balonSi CatvirTuli Jangbadi da a.<br />

S. ganixileba, rogorc sxeuli, miuxedavad imisa, rom wyali, navTi,<br />

Jangbadi nivTierebebia.<br />

dafiqrdiT<br />

ra niSniT ganasxvavebT sxeuls nivTierebisgan?<br />

sur.1. oqros lomi. Zv. w. III<br />

aTawleulis meore naxevari. aRmo-<br />

Cenilia wnoris yorRanSi.<br />

dafiqrdiT: oqro sxeulia Tu niv-<br />

Tiereba? oqros lomi?<br />

dafiqrdiT<br />

CamoTvlilTagan romeli sityva aRniSnavs fizikur sxeuls, romeli<br />

_ nivTierebas da SeavseT cxrili:<br />

tyvia, relsi, mTvare, spirti, makrateli, magida, carci, TviTmfrinavi,<br />

navTobi, mze, magniti, kaproni, planeta, vercxli, meteori, qaRaldi,<br />

traqtori,zeTis wveTi, haeri, wyali, rkina, asfalti, wylis wveTi,<br />

ze Ti, vercxlis beWedi.<br />

fizikuri sxeulebia: nivTierebaa:<br />

ar CaweroT wignSi<br />

gaixseneT, rom bunebaSi yovelgvar cvlilebas movlena ewodeba da<br />

daa saxeleT fizikuri movlenebis magaliTebi. dafiqrdiT: ra icvle ba<br />

Tqven mier dasaxelebul fizikur movlenebSi? SeavseT cxrili:<br />

fizikuri movlena ra Seicvala?<br />

Seicvala Tu ara<br />

nivTiereba?<br />

ar CaweroT wignSi<br />

maS ase, fizikur movlenebSi nivTiereba ar icvleba. nivTierebaTa<br />

gardaqmnebs da am gardaqmnaTa Tanmxleb movlenebs qimia Seiswavlis.


fizikuri sxeuli. nivTiereba. fizikuri movlena 1.2.<br />

imsjeleT, rogori movlenebia gamosaxuli suraTebze. axseniT, ratom<br />

fiqrobT ase.<br />

gaixseneT: sxvadasxva nivTierebebs gansxvavebuli fizikuri Tvisebebi aqvs.<br />

mag., zogi nivTiereba denis kargi gamtaria, zogi advilad orTqldeba, zogi<br />

siTbos ukeT inarCunebs da a.S.<br />

fizika, fizikuri movlenebis garda, nivTierebaTa fizikur Tvisebebsac Seiswav<br />

lis. nivTierebaTa Tvise bebis codna ki sa Sualebas gvaZlevs, isini Cvens<br />

sasar geb lod gamoviye noT, zogjer ki usiamovno SemTxv e vebic avici loT<br />

Tavidan.<br />

mag., cnobilia, rom temperaturis momatebiT sxeu lis moculoba izrdeba.<br />

swored amas iTvaliswineben liandagze relsebis dagebisas da relsebs Soris<br />

Suale debs toveben. rogor fiqrobT, ratom iqcevian ase?<br />

moifiqreT sxva SemTxvevebi, roca nivTierebaTa Tvise bebis winaswari codna<br />

gexmarebaT safrTxis Tavidan acilebaSi.<br />

Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi uamravi movlena xdeba, romlis-<br />

Tvisac aqamde SeiZleba yurad Reba arc ki migiqceviaT. mag., roca<br />

diliT wyals aaduRebT, fin janSi CaasxamT, CayriT masSi yavas, Saqars<br />

da siamov ne biT mi ir TmevT, cxadia, arc ki fiqrobT, rom amaso baSi<br />

bevr fi zi kur movlenaze SeiZleboda dakvirveba.<br />

erTi sityviT, daakvirdiT da aRmoaCineT Tqven garSemo mimdinare<br />

uamravi movlena. aRwereT, rogor mimdinareobs isini da SeecadeT<br />

gaarkvioT, romeli maTgania fizikuri movlena. es Tqveni pirveli<br />

kvleva iqneba, romelsac fizikaSi CaatarebT da imedia, Zalian bevr<br />

sa intereso da aqamde TqvenTvis `uCinar~ movlenas Tavi dan aRmoaCenT.<br />

SeajameT kvlevis Sedegebi da warmoadgineT klasis winaSe<br />

prezentacia Temaze: `fizika, romliTac dRe iwyeba~<br />

11


1.3 rogor Seiswavlian fizikur<br />

movlenebs<br />

12<br />

gadaiwereT mocemuli winadadebebi rveulSi. wertilebis nacvlad CasviT<br />

saWiro sityvebi: Tbil SenobaSi yinuli ................; yinvis dros<br />

gubeebSi wyali ................; magniti rkinis sxeulebs .............; wvimis<br />

Semdeg caze zog jer ....................... Cndeba; wyalSi SegviZlia sakuTari<br />

.................... davinaxoT; mzian dRes gaumWvirvale sagans ................<br />

aqvs; Tu qvas xels gavuSvebT, igi dedamiwaze ................ .<br />

Turme ramdeni ram gcodniaT fizikaSi? gaixseneT, kidev romel movlenaze<br />

gicdiaT dakvirveba?<br />

sur.1. `mecnierebaSi erTi<br />

ub ra lo cdiT dasabuTeba<br />

bev rad metad fasobs, vidre<br />

aTa si avtoriteti erTad~.<br />

gali leo galilei.<br />

1564-1642 ww.<br />

cda II<br />

diax, bevri movlenis <strong>Sesaxeb</strong> codna adamianma<br />

dakvir vebis Sedegad miiRo. mecnierebic dakvirvebiT<br />

iwyeben ucnobi movlenis Seswavlas, Semdeg isini<br />

gamoT qvamen varauds, hipoTezas da cdiloben axsnan,<br />

ratom xdeba esa Tu is movlena, rogor warimarTeba<br />

SemdgomSi igi, ra moh yveba mas da a. S. Tumca xSirad<br />

movlenis Sesas wav lad mxo lod masze d a kvir veba<br />

sak ma ri si ar aris, amitom mec nierebi cdas, eqsperiments<br />

atareben da mov lenis kvleva-Ziebas xe lov -<br />

nurad Seq mnil pirobebSi agrZeleben.<br />

fizikas eqsperimentul mec nierebas uwodeben,<br />

radgan bune bis movlenebze dak virvebebis Sedegad<br />

gamoTqmuli hipoTezis WeSmaritebas mec ni e rebi auci<br />

leblad eqsperimentis sa SualebiT amow meben. Tu<br />

eqsperimentiT hipoTezis WeSmariteba damtkicdeba,<br />

es ukve axal aRmoCenaze miuTiTebs! mecnierebis istoria<br />

uamrav SemTxvevas icnobs, roca saukuneebis<br />

ganmavlobaSi aRi arebuli Sexedulebebi cdiT ar dadasturda. SemdgomSi Cven<br />

bevr aseT faqts gavecnobiT. axla ki CavataroT cdebi, raTa davrwmundeT,<br />

ramdenad aucilebelia Cven mier gamoTqmuli varaudis (romlis WeSmaritebaSic<br />

xSirad eWvi ar gvepareba)eqsperimentulad Semowmeba.<br />

cda I<br />

plastmasis ori erTnairi carieli boTli iatakidan erTnair<br />

simaRleze aswieT. gamoTqviT varaudi: romeli boTli davardeba<br />

ufro swrafad, Tu maT erTdroulad gauSvebT xels?<br />

CaatareT cda da SeamowmeT: gamarTlda Tu ara Tqveni varaudi?<br />

aavseT erTi boTli wyliT.<br />

savse da carieli boTlebi iatakidan kvlav erTnair simaRleze<br />

aswieT. gamoTqviT varaudi: romeli boTli davardeba ufro<br />

swrafad, Tu maT erT dro ulad gauSvebT xels?<br />

SeamowmeT eqsperimentulad: gamarTlda Tu ara Tqveni varaudi?<br />

nu gagikvirdebaT, aseT Secdomas TviT aristotelec uSvebda!


aristotele amtkicebda, rom msubuqi sxeuli<br />

ufro nela vardeba, vidre mZime, galileo<br />

galileim ki mis mtkicebaSi eWvi Se itana: `...rogor<br />

moiqceva vardnisas ori sxe uli, msubuqi da<br />

mZi me, Tu maT erTad Sev kravT?~ _ dasva SekiTxva<br />

gali leim da msje lo b a ganagrZo (wertilebis<br />

nacvlad igulisxme sityvebi: `nela~ an `swrafad~):<br />

`Tu msubuqi sxeuli ufro nela vardeba, vidre<br />

mZime, maSin msubuqma sxeulma mZime sxeulis<br />

moZraoba unda Seanelos, amitom orive erTad<br />

ufro ................. daeSveba, vidre calke aRebuli<br />

mZime sxeuli. meore mxriv, erTad Sekruli ori<br />

sxeuli kidev ufro mZimea, vidre TiToeuli<br />

maTgani cal-calke. amitom erTad Sekruli<br />

rogor Seiswavlian fizikur movlenebs 1.3.<br />

sur.2. birTvebi galileim pizis ko-<br />

Skidan erTdroulad Camoagdo...<br />

orive sxeuli ufro ............... daeS veba, vidre calke aRebuli mZime sxeuli.<br />

gamodis, rom erTad Sekruli sxeulebis vardna erTsa da imave dros kidec<br />

neldeba da kidec Cqardeba, rac SeuZlebelia. gamosavali mxolod erTia:<br />

unda vivaraudoT, rom sxeulebis vardnis dro maT simZimeze damokidebuli<br />

ar aris~.<br />

galilei mixvda, rom sxeulebis vardnaze Sesam Cnev gavlenas ax denda haeri,<br />

e. i. eqsperimenti sxvadasxva sim Zimis, magram erTnairi for mis sxeulebze<br />

unda Cata rebuliyo, raTa haers Tavisi `Sesworeba“ ar Seetana mov lenis<br />

mimdinareobaSi. am varaudis dasamtkiceblad mecnierma <strong>fizikis</strong> istoriaSi<br />

pirveli eqsperimenti Caatara da swored amitom is eqspe rimentuli <strong>fizikis</strong><br />

fuZemdeblad iTvleba. gadmocemis Tanaxmad, ori erTnairi formisa da zomis,<br />

magram sxvadasxva simZimis (80 kg-iani da 200 g-iani) birTvi galileim pizis<br />

daxrili koSkidan erTdroulad Camoagdo... orive birTvi erTdroulad<br />

daeca dedamiwaze! (am cdis animaciis naxva SegiZliaT internetSi, misamarTze:<br />

http://physics-animations.com/Physics/English/pisa_tmp.htm.<br />

am eqsperimentiT galileim sabolood daamtkica, rom sxeulTa vardnis<br />

dro ar aris damokidebuli sxe ul Ta simZimeze. es rom namdvilad asea, amaSi<br />

Tqvenc advilad darwmun de biT, Tu aseT cdas CaatarebT: aiReT qaRaldis ori<br />

erTnairi furceli da erTi daW muWneT. gaiTvaliswineT, rom furclebis<br />

sim Zime erTnairia da gamoTqviT varaudi: erTdroulad daecema Tu ara orive<br />

furceli iatakze, Tu maT erTsa da imave simaRleze aswevT da orive maTgans<br />

erT dro ulad gauSvebT xels? CaatareT cda da SeamowmeT: gamarTlda Tu<br />

ara Tqveni varaudi? ratom? Tqveni azriT, ra aris amis mizezi?<br />

warmoidgineT, rom furclebze cdas uhaero sivrceSi, va ku umSi, atarebT.<br />

rogor fiqrobT, cdis Sedegi iseTive iqneba Tu ara? ratom fiqrobT ase?<br />

es ukve hipoTezaa _ varaudi, azri, romlis WeSmarite basac damtkiceba unda.<br />

am hipoTezis damtkiceba eqsperimentiT verc galileim SeZlo, radgan im<br />

dros ar arsebobda saSualeba, romliTac vakuums Seqmnidnen.<br />

aseTi eqsperimenti mogvianebiT genialurma ingliselma fizikosma isaak<br />

niutonma Caatara: man minis grZel milSi oqros moneta da bumbuli moaTavsa,<br />

milidan haeri amotumba da mili gad moabruna... orive sxeuli milis fskerze<br />

erTdroulad daeSva!<br />

13


1.4<br />

diax, dakvirvebebi da cdebis Catareba TiTqmis yovel Tvis fizikuri<br />

sidideebis gazomvebTanaa dakavSirebuli, romlebic raodenobrivad axasiaTeben<br />

fizikur movlenebsa da sxeulTa fizikur Tvisebebs.<br />

fizikuri sididea yvelaferi, ris gazomvac SeiZleba, mag., fizikuri sidideebia<br />

manZili, dro, masa, farTobi, moculoba da a. S.<br />

fizikur sidides aqvs ricxviTi mniSvneloba da erTeuli: mag., vTqvaT, gazomvis<br />

Sedegad miiRes, rom sxeulis moZraobis dro 10 wm-ia. am CanawerSi `10~ _<br />

drois ricxviTi mniSvnelobaa, `wm~ ki _ drois erTeulis, wamis, Semoklebuli<br />

aRniSvna.<br />

fizikuri sididis ricxviTi mniSvneloba erTeulis arCevazea damokidebuli,<br />

mag., Tu magidis sigrZe 1m-ia, SeiZleba<br />

iTqvas, rom is aseve 100 sm-is<br />

an 1000 mm-is tolia.<br />

fizikuri sididis erTeulebi<br />

jer kidev uZveles droSi gaCnda,<br />

roca adamianebs dasWirdaT gaezomaT<br />

dro, manZili, WurWlis<br />

moculoba, miwis nakveTis farTobi,<br />

sxvadasxva sxeulTa masebi. vaWrobis<br />

ganviTarebasTan erTad ufro da<br />

ufro aucilebeli xdeboda sxvadasxva<br />

sagnebis sigrZis, moculobis,<br />

masis Sedareba (rogor fiqrobT,<br />

ratom?).<br />

erTi da imave fizikuri sidideebis<br />

(mag., sxvadasxva sxeulis masebis<br />

an sigrZeebis) Sesadareb-<br />

14<br />

fizikuri sidideebi da maTi<br />

gazomva<br />

gaixseneT, rogor daamtkica galileo gali le im sxeulTa vardnaze<br />

aristoteles Sexedulebis mcdaroba? ra daaskvna man?<br />

warmoidgineT, rom galilei xarT da pizis koSkSi im legendarul<br />

cdas atarebT, romliTac saukuneebis ganmavlobaSi WeSmaritebad<br />

miCneuli mosazreba unda gadaamowmoT.<br />

ar dagaviwydeT, rom aristotele udidesi avto ri te tia da arc<br />

ise advi lia, daarwmuno adamianebi misi Teoriis mcdarobaSi. Tqven<br />

zusti monacemebi gWirdebaT.<br />

rogor moiqceviT, raTa darwmundeT, rom birTvebi namdvi lad sxvadasxva<br />

simZimisa da zustad erTnairi for misaa, rom isini erTnairi<br />

simaR lidan mar Tlac erTsa da imave droSi Camocvivdnen miwaze?<br />

sur.1. feodalur saxelmwifoSi sig r Zis erTeulad<br />

mefis mkla vis sigr Ze iyo miCneuli. cxa dia, mefis<br />

SecvlasTan er Tad icv le bo da sazomi erT eu le bic.<br />

warmoidgineT, ra mox deboda, Tu sa xel mwi fo mokle<br />

droSi me fes ramden jer me Se icv lida. . .<br />

lad SemoiRes sazo mi erTeulebi,<br />

romelTac SemdgomSi sidideTa<br />

erTeulebi ewoda.<br />

istoriulad sxvadasxva qveyneb-<br />

Si erTi da imave sididis gansxvave


cxrili 1.1 metruli sistemis TavsarTebi<br />

fizikuri sidideebi da maTi gazomva 1.4.<br />

buli sazomi erTeuli gaCnda. mag., saqarTveloSi sigrZis Zalze gavrcelebuli<br />

sazomi iyo mtkaveli, romelic gaSlili xelis mtevnis neksa da cers Soris<br />

manZilis tolia. ru seTSi sigrZis erTeulad miRebuli iyo arSi ni _ manZili<br />

Sua TiTis wveridan idayvamde, holan diu ri duimi cera TiTis, xolo inglisuri<br />

futi fe xis terfis sigrZes utoldeboda. sxvadasxvagvari sazomi erTeulebi<br />

ara marto sxva dasxva qveynebs Soris savaWro urTierTobebs afer xebda, aramed<br />

erTi qveynis Signi Tac ki srul gaugebrobas qmnida (ratom?).<br />

msoflios civilizebulma qveynebma gadawyvites saerTaSoriso sazomi<br />

erTe ulebis SemuSaveba da 1793 wlis 1 agvistos Seiqmna kidec aseT sazom<br />

erTe ul Ta erToblioba _ sistema, romelSic sigrZis ZiriTad erTeulad metri<br />

iyo miiRebuli, xolo masis ZiriTad erTeulad _ kilogrami. erTeulTa am<br />

sistemas metruli sistema ewoda.<br />

metrul sistemaSi, garda ZiriTadi erTeulebisa, Sedis maTze 10-jer, 100-jer,<br />

1000-jer da.S. meti (naklebi) erTeulebi. maT aRsaniSnavad gamoiyeneba specialuri<br />

TavsarTebi.<br />

dasaxeleba aRniSvna mamravli dasaxeleba aRniSvna mamravli<br />

mega mg 1000 000 deci d 0,1<br />

kilo k<br />

1000 santi s 0,01<br />

heqto h 100 mili m 0,001<br />

deka dk 10 mikro mk 0,000 001<br />

mecnierebaSi dRes gamoiyeneba erTeulTa saerTaSoriso sistema _ SI sistema<br />

(`Sistema Internationale”), romelic metruli sistemis safuZvelze Camoyalibda.<br />

SI sistemaSi sigrZis erTeulad miRebulia 1m, drois erTeulad _ 1wm, xolo<br />

masis erTeulad _1kg.<br />

SI sistemasTan erTad xSirad e. w. CGS sistemasac iyeneben, romelSic sigrZis<br />

erTeulad miRebulia 1sm, masis erTeulad _1g, drois erTeuli ki am<br />

sistemaSic 1wm-ia (swored am erTeulTa dasaxelebidan warmodgeba sistemis<br />

saxelwodebac: C-sm, G-g, S-wm)<br />

cxrili 1.2 fizikur sidideTa SI sistemis erTeulebi<br />

fizikuri SI sistemis<br />

sidide erTeuli<br />

aRniSvna erTeulebi, romlebic SI sistemas ar ekuTvnis<br />

sigrZe<br />

farTobi<br />

moculoba<br />

dro<br />

masa<br />

1metri 1m<br />

1kv. metri 1m 2<br />

1kub. metri 1m 3<br />

1wami 1wm<br />

1kilogrami 1kg<br />

1km = 1000m; 1dm = 0,1m; 1sm = 0,01m; 1mm = 0,001m<br />

1heqtari (ha) = 10 000m 2 ; 1ari = 100 m 2<br />

1 litri (l) = 0,001 m 3<br />

1 wT = 60 wm; 1 saaTi (sT) = 60 wT = 3600 wm<br />

1 tona = 1000 kg; 1 centneri (c) = 100 kg; 1grami (g) = 0,001kg<br />

15


1.5<br />

16<br />

I<br />

praqtikuli samuSao #1<br />

sxeulis moculobis gazomva<br />

Tqven ukve iciT, rom dakvirveba da cdebis Catareba TiTqmis<br />

yovel Tvis fizikuri sidi deebis gazo mvebTanaa dakavSirebuli.<br />

gazomvebs sxvadasxva gamzomi sa Sua le bebis _ xelsawyoebis<br />

daxmarebiT atareben. bevri maTgani TqvenTvis<br />

yovel dRiuri cxov rebidanaa nac nobi. mag., sigrZis gasazo<br />

mad sazom lentas an saxazavs iye ne ben, drois gasazomad<br />

saaTs, tem pe ra tu ras ki TermometriT zomaven.<br />

daaTvaliereT saskolo laboratoriaSi arsebuli sxvadasxva<br />

gamzomi xelsawyo da gaar kvieT gasa zomi fizikuri<br />

sididis erTe uli.<br />

daakvirdiT: gasazomi xelsawyoebis umravlesobas aqvs<br />

skala, romelzec miTiTebulia gasazomi fizikuri sididis<br />

erTeuli. skalaze Strixebs Soris danayofebia. TiToeul<br />

danayofs garkveuli ricxvi Seesabameba.<br />

skalaze or uaxloes Strixs Soris danayofis Sesabamis ricxvs danayofis<br />

fasi ewodeba.<br />

rogorc xedavT, ricxvebi yvela danayofs ar aweria, magram Tu<br />

danayofis fasi gecodinebaT, gasazom sidides advilad ipoviT.<br />

rogor gamoviangariSoT danayofis fasi?<br />

sur.1<br />

ganvixiloT Termometris skala, romelic gamosaxulia sur.1-ze:<br />

ipoveT skalaze ori uaxloesi xazi, romelsac ricxvebi aweria;<br />

gamoakeliT did ricxvs patara;<br />

gayaviT sxvaoba xazebs Soris danayofebis raodenobaze.<br />

swored miRebuli ricxvia Termometris danayofis fasi.<br />

gaarkvieT, ra temperaturas aCvenebs Termometri?<br />

gansazRvreT saxazavisa da menzuris danayofis fasi (sur.2; sur.3).<br />

sm sm<br />

sur.2 sur.3.<br />

20<br />

15<br />

10<br />

5 sm 3<br />

fizikuri sididis maqsimalur<br />

mniSv nelobas, rom lis gazomvac<br />

SesaZlebelia moce muli xelsawyoTi,<br />

xel sawyos gazomvis zRva ri<br />

ewodeba.<br />

gansazRvreT Termometris gazomvis<br />

zRvari (sur.1.).


II<br />

praqtikuli samuSao #1 _ sxeulis moculobis gazomva 1.5.<br />

samuSaos mizani: marTkuTxa paralelepipedis formis<br />

sxeulis moculobis gansazRvra<br />

samuSaosTvis saWiroa: marTkuTxa parale<br />

lepipedis formis sxeuli, saxaza vi<br />

b<br />

an sazomi lenti.<br />

samuSaos msvleloba:<br />

c<br />

gansazRvreT saxazavis (sazomi lentis)<br />

a<br />

danayofis fasi;<br />

a<br />

gazomeT paralelepipedis sigrZe (a), si- sur.4<br />

gane (b), simaRle (c).<br />

miTiTeba: sigrZis gasazomad saxazavis nulovani<br />

danayo fi SeuTavseT sxeulis erT<br />

bolos. danayofi, ro melic sxe ulis meore bo-<br />

b<br />

los SeuTavsdeba, sxe ulis sigrZes gvi Cvenebs<br />

(sur.4,a).<br />

miTiTeba: Tu sxeulis bolo arc erT danayofs ar SeuTavsdeba, maSin mis<br />

sigrZed miiReT im ori ricxvis saSualo ariT meti kuli, romelTa Sorisac<br />

meore bolo moTavs da (sur.4,b).<br />

gaixseneT marTkuTxa para lele pi pedis mocu lobis gamo saTvleli formula<br />

da gamoTvaleT paralelepipedis mocu lo ba.<br />

sigrZe a, sm sigane b, sm simaRle c, sm moculoba V, sm 3<br />

SeitaneT gazomvebisa da gamoTvlis Sedegebi I cxrilSi.<br />

gazomvas, rodesac saZiebeli fizikuri si di de uSualod xelsawyoTi<br />

izomeba, pirdapiri ga zo mva ewodeba.<br />

gazomvas, rodesac saZiebeli fizikuri sidide uSualod xelsawyoTi ki ar<br />

izo meba, aramed formuliT gamo ian gariSeba, arapirdapiri gazomva hqvia.<br />

III<br />

samuSaos mizani: arawesieri formis sxeulis<br />

moculobis gansazRvra<br />

cxrili I<br />

ar CaweroT wignSi<br />

samuSaosTvis saWiroa: menzura, arawesieri formis sxeuli (mag., qva),<br />

Zafi.<br />

samuSaos msvleloba:<br />

gansazRvreT menzuris danayofis fasi;<br />

CaasxiT TvalzomiT im raodenobis wyali menzuraSi, rom:<br />

a) menzuraSi CaSvebuli sxeuli daifaros;<br />

b) menzuraSi sxeulis CaSvebis Semdeg wylis done menzuris gazomvis<br />

zRvars ar ascdes.<br />

gansazRvreT menzuraSi Casxmuli wylis moculoba (V 1 ).<br />

17


1.5. praqtikuli samuSao #1 _ sxeulis moculobis gazomva<br />

daakvirdiT sur. 5-s: wylis done<br />

men zuris kedlebTan aweulia. anaTvalis<br />

asa Re bad menzura Tvalis<br />

doneze daiWireT da anaT vali wylis zedapiris<br />

Sua na wi lis mixedviT aiReT.<br />

gamoabiT sxeuli (qva) Zafze da CauSviT<br />

wyalSi ise, rom wyalma is mTlianad dafaros.<br />

roca menzuraSi wylis done aiwevs,<br />

aiReT anaTvali menzuraze (V 2 ), romelic<br />

wylisa (V 1 ) da masSi CaSvebuli sxeulis (V)<br />

moculobaTa jamis tolia.<br />

gamoTvaleT sxeulis moculoba;<br />

SeitaneT gazomvebisa da gamoTvlis<br />

Sedegebi II cxrilSi.<br />

menzuris daxmarebiT gansazRvreT II samuSaoSi gamoyenebuli marT kuTxa<br />

parale le pipedis formis sxeulis moculoba da SeadareT arapirdapiri<br />

gazomvis Sedegs. gaiTvaliswineT: SeiZleba, parale le pipedi menzuraSi ar<br />

Caetios, amitom sanam am davalebas SeasrulebT,<br />

IV<br />

18<br />

sur.5.<br />

dafiqrdiT<br />

rogor ipoviT menzuris daxmarebiT:<br />

a) mo ce muli WurWlis (mag., Wiqis) moculobas;<br />

b) im sxeulis moculobas, romelic menzuraSi ar eteva?<br />

cxrili II<br />

wylis anaTvali menzuraze sxeulis moculoba<br />

moculoba V sm 1 3 sxeulis CaSvebis Semdeg V sm 2 3 V sm3 ar CaweroT wignSi<br />

samuSaos mizani: mcire sxeulebis gazomva<br />

mwkrivis meTodiT<br />

mcire sxeulebis zomebis dasadgenad specialuri xelsawyoebi (mag.,<br />

mikrometri) gamoiyeneba, magram maTi zomebis gansazRvra Cveulebrivi<br />

saxazaviTac SeiZleba, Tu mcire zomis erTnairi sxeulebi didi raodenobiT<br />

gvaqvs.<br />

samuSaosTvis saWiroa: minis grZeli mili an Rari, saxazavi milimetriani<br />

danayofebiT, 10-20 cali patara burTula (mag., mZivis marcvlebi),<br />

mavTuli.<br />

samuSaos msvleloba:<br />

moaTavseT mcire zomis bu r-<br />

Tulebi minis milSi an RarSi ise,<br />

sur.6.<br />

rom isini erTmaneTs mWidrod<br />

exebodes (burTulebis mwkrivi<br />

orive mxridan ise SemozRudeT,<br />

rom maT gadaadgileba ar SeeZloT)<br />

(sur.6).


gansazRvreT wris far-<br />

Tobi uj re debiani furclis<br />

daxmarebiT (sur.7). CaT valeT,<br />

rom erTi patara uj redis (kvadratis)<br />

gverdis sigrZe 1mm-ia.<br />

samuSaos msvleloba:<br />

a.<br />

gansazRvreT, ris tolia erTi patara<br />

ujredis (kvadratis) farTobi;<br />

daTvaleT patara ujre de bis<br />

ricxvi da gamoTvaleT wris farTobi mm 2 -iT.<br />

b.<br />

gansazRvreT, ris tolia erTi didi kvadratis farTobi (gaiTvaliswineT,<br />

rom didi kvadratis sigrZe 1 sm-ia);<br />

daTvaleT didi ujredebis ricxvi, ara sru li ujre de bi naxevrebad CaTvaleT<br />

da gansazRvreT wris farTo bi sm 2 sur.7<br />

-iT.<br />

SeadareT gamoTv le bis Sedegebi a. da b. SemTxvevebSi da gaakeTeT daskvna,<br />

razea damokidebuli fizikuri sididis ricxviTi mniSvneloba.<br />

g.<br />

gaixseneT formula, romliTac wris farTobi gamoiTvleba;<br />

gazomeT, ris tolia su raTze gamosa xu li wris di ametri jer mm-ebSi, Semdeg<br />

sm-ebSi da gamoTvaleT misi far Tobi formuliT.<br />

SeadareT gamoTvlis Sedegi pirdapiri gazomvis Sedegs a. da b. SemTxvevebSi.<br />

patara<br />

ujrede<br />

bis<br />

ricxvi<br />

n<br />

wris<br />

far­<br />

Tobi S,<br />

mm 2<br />

wris<br />

diametri<br />

d, mm<br />

formuliT<br />

gamo­<br />

Tvlili<br />

wris<br />

farTobi<br />

S, mm 2<br />

praqtikuli samuSao #1 _ sxeulis moculobis gazomva 1.5.<br />

gazomeT saxazaviT mwkrivis sigrZe (l);<br />

gayaviT mwkrivis sigrZe burTulebis ricxvze (N) da gaigebT miaxloebiT<br />

erTi burTulis diametrs (d).<br />

mcire sxeulebis zomebis gazomvis am meTods mwkrivis meTods uwodeben.<br />

SeitaneT gazomvisa da gamoTvlis Sedegebi III cxrilSi.<br />

burTulis diametri<br />

V<br />

mwkrivSi burTulebis<br />

raodenoba N<br />

samuSaos mizani: farTobis gansazRvra<br />

pirdapiri gazomviT<br />

a. wris farTobis gansazRvra patara<br />

ujre de bis daxmarebiT:<br />

mTliani<br />

didi<br />

ujredebis<br />

ricxvi<br />

n<br />

mwkrivis sigrZe<br />

l, mm<br />

ara sruli<br />

didi<br />

ujrede<br />

bis<br />

ricxvi<br />

m<br />

wris<br />

far­<br />

To bi<br />

S, sm 2<br />

diametri (sisqe)<br />

d = l / N, mm<br />

wris<br />

diametri<br />

d, sm<br />

cxrili III<br />

ar CaweroT wignSi<br />

cxrili IV<br />

b. wris farTobis gansazRvra didi ujre de bis<br />

daxmarebiT<br />

ar CaweroT wignSi<br />

formuliT<br />

gamo­<br />

Tvlili<br />

wris<br />

farTobi<br />

S, sm 2<br />

19


20<br />

rogor warmoiSva metri<br />

feodalurma daqucmacebulobam mniSvnelovnad Seaferxa sazom sidideTa<br />

erTeulebis ganviTareba. yvela mmarTveli (mefe, mTavari, hercogi, Tavadi,<br />

grafi) Tavis pirdapir movaleobad Tvlida fizikuri sidideebis (masis,<br />

sigrZis, moculobis) sazomi sakuTari erTeulebi SemoeRo, rac ZiriTadad<br />

maTi dacarielebuli xazinis Sevsebas emsaxureboda. xdeboda isec, rom erTi<br />

da imave saxelwodebiT sxvadasxva sididis erTeuli mimoiqceoda, rac srul<br />

qaoss qmnida da sabolood xels uSlida mrewvelobis, vaWrobis, zRvaosnobis<br />

ganviTarebas. gasakviri ar aris, rom safrangeTis revoluciis dros, 1789<br />

wels, generaluri Stabis amomrCevelTa erT-erTi moTxovna swored zomisa<br />

da wonis erTeulTa sistemis mowesrigeba iyo.<br />

imdroindeli safrangeTis revoluciuri mTavrobis, konventis gadawyvetilebiT<br />

1793 wlis 1 agvistos sazomTa metruli sistema Seiqmna.<br />

metruli sistemis erT-erTi avtori da am sistemis praqtikaSi danergvis<br />

komisiis Tavmjdomare iyo frangi ma Te matikosi,<br />

fizikosi da astronomi p. lap la si.<br />

mas kargad esmoda, rom sigrZis er Te u lad<br />

romelime nacionaluri erTeulis Se mota<br />

na (mag., franguli tuazis, inglisuri<br />

iar dis, rusuli saJenis da a. S.) garkveul<br />

uxerxulobas Seqmnida saerTaSoriso ur-<br />

Ti erTobebSi. saWiro iyo iseTi erTeulis<br />

Se motana, romelic yvela saxelmwifosTvis<br />

erTnairad misaRebi iqneboda.<br />

im droisTvis laplass Tavisi astronomiuli<br />

kvlevisTvis dedamiwis meridianis gazomva<br />

esa Wiroeboda.cxadia, laplasma kargad ico-<br />

da, rom kvlevisTvis saWiro uzarmazar Tanxebs<br />

mTavroba ar gaiRebda da amitom aseTi<br />

dip lomatiuri svla gaakeTa: 1791 wlis 25 marts nacionalur krebas warudgina<br />

pro eqti, romelSic is dabejiTebiT amtkicebda, rom sigrZis erTeulad unda<br />

aerCiaT erTi metri _ parizze gamavali meridianis meoTxedis (CrdiloeT<br />

polusidan ekvatoramde) 1/10 000 000 nawili (sur.1).<br />

laplasma moaxerxa krebis darwmuneba<br />

da miiRo kidec dafinaseba im eqspediciisa,<br />

romelsac unda gaezoma meridiani diunker<br />

ksa da barselonas Soris. meridianis<br />

sigrZis gazomva urTules pirobebSi<br />

mimdinareobda: eqspediciis wevrebi orjer<br />

Cavardnen espaneTSi tyved. maT<br />

sakuTari sicocxlis riskis fasad mainc<br />

moaxerxes gazomvebis Sedegebis gadarCena<br />

da Catarebuli samuSaoebis Sedegad 1799<br />

sur.2. `arqivis metri~<br />

sur.1<br />

wels damzadda sigrZis etaloni: 25 mm<br />

siganis, 4 mm sisqisa da 1 m sigrZis pla


sur.3.es xis naWdevebiani joxi sigrZis erT-erTi yvelaze Zveli sazomia, romelsac Zvel egvipteSi<br />

iyenebdnen. joxis sigrZe (52,4 sm) faraonis mklavis sigrZes utoldeboda.<br />

ti nis Rero (sur. 2). es etaloni safrangeTis nacionalur arqivSia daculi<br />

da mas `arqivis metri~ hqvia. arqivis metrze amotvifrulia warwera: `yvela<br />

droisTvis, yvela xalxisTvis.~<br />

es devizi winaswarmetyveluri<br />

aR moCnda: metruli sistema<br />

msof lios yvela civilizebulma<br />

qve yanam aRiara (dResdReobiT 1<br />

metrad miRebulia vakuumSi sinaT<br />

lis mier wamis 1/299 792 458<br />

na wilSi gavlili manZili).<br />

erTi sityviT, metruli<br />

sistemis Camoyalibebas Zalze<br />

saintereso istoria aqvs da Tu<br />

Tqvenc daga interesebT, moi-<br />

ZieT in for macia metris warmoSobis<br />

<strong>Sesaxeb</strong> inter netSi:<br />

sur.4. XIX saukunis dasawyisSi safrangeTSi<br />

metrTan erTad masisa da moculobis sazomebi<br />

SemoiRes.<br />

www. en.wikipedia.org/wiki/metre<br />

XIX saukunis dasawyisSi<br />

safrangeTSi metrTan erTad<br />

masisa da moculobis sazomi<br />

erTeulebi SemoiRes: kilogrami da litri. 1 litri wylis is moculobaa,<br />

romelic 10 sm sigrZis wibos mqone kubis formis<br />

WurWels avsebda, xolo erTi litri wylis<br />

ma sa 1kg-ad iqna miC ne uli.<br />

SemdgomSi daamzades masis etalonic. kilogramis<br />

etaloni platina-iridiumis Senadnobisgan<br />

damzadebuli cilindria, romlis simaRle<br />

da diametri 39 mm-ia (sur. 5). etaloni<br />

safrangeTSi, q. sevrSi inaxeba.<br />

moipoveT informacia, romel sazom erTeulebs<br />

iyenebdnen Zvelad saqarTveloSi (raSic<br />

Zalian dagexmareba sulxan - sabas leqsikoni)<br />

da warmoadgineT Tanaklaselebis winaSe<br />

prezentacia Temaze: `Zveli sazomi erTeulebi<br />

saqarTveloSi~.<br />

sur. 5<br />

21


I Temis damatebiTi savarjiSoebi, kiTxvebi, amocanebi<br />

1. qvemoT CamoTvlili sityvebidan romeli aRniSnavs fizikur movlenas,<br />

romeli _ fi zikur sxeuls da romeli _ niv Tierebas?<br />

TviTmfrinavi, spilenZi, wvima, kalami, faifuri, rkina, mTvare, magida,<br />

mexi, pla ne ta, Wiqa, duRili, vertmfreni, qari, nisli, vercxliswyali.<br />

2. dedamiwis radiusi 6400 km-ia. gamosaxeT es manZili m-iT da sm-iT.<br />

3. savse mTvare caze yoveli 29,5 dRe-Ramis Semdeg Cndeba. gamosaxeT es dro<br />

saaTebSi, wuTebSi.<br />

4. saqarTvelos farTobi 69500 km 2 -ia. gamosaxeT igi m 2 -iT, sm 2 -iT da heq tro biT.<br />

5. gamoTvaleT oTaxis moculoba, Tu misi sigrZea 3 m, sigane _2 m, xolo<br />

simaRle _2,8 m. gamosaxeT moculoba sm 3 -iT da km 3 -iT.<br />

6. wylis zedapirze 1m 3 moculobis navTobis daRvris Sedegad 0,000025 m<br />

sisqis navTobis fena warmoiqmna. gamoTvaleT, ra farTobs daikavebs wylis<br />

zedapirze daRvrili navTobi?<br />

7. fexburTis burTis diametri 22 sm-ia. diametri gamosaxeT decimetriT,<br />

milimetriT da metriT.<br />

8. SeasruleT saWiro gazomvebi da gaigeT aguris moculoba. moculoba<br />

gamosaxeT sm 3 -iT, dm 3 -iT, m 3 -iT.<br />

9. gaigeT <strong>fizikis</strong> wignis ydis farTobi da gamosaxeT igi sm 2 -iT, dm 2 -iT, m 2 -iT.<br />

10. celsiusis Termometri, romelsac msof lios yvela qveynis samecniero<br />

kvlevebSi iye ne ben, 1742 wels Svedma mecni erma<br />

cel siusma Seqmna. garda am Termometrisa,<br />

aSS-sa da did brita neTSi temperaturis<br />

gasazomad tra diciulad iye neben faren haitis<br />

Termometrsac, romelic 1714 wels ger ma neli<br />

fizikosis d. farenhaitis mier iyo Semo-<br />

Rebuli. daakvirdiT, sur. 1-ze gamosaxul<br />

Termo metr ze temperaturis ori skalaa:<br />

22<br />

celsiusisa da faren haitis (sur.1).<br />

gansazRvreT TiToeuli skalis danayofis<br />

fasi.<br />

gansazRvreT TiToeuli skalis gazomvis maqsi ma luri da minimaluri<br />

zRvari.<br />

ra temperaturas aCvenebs TiToeuli Termo met ri?<br />

celsiusis skalaze temperatura 0 0 C -ia. ra temperatura Seesabameba mas<br />

faren haitis skalaze?<br />

11. dagegmeT, rogor ipoviT: a) monetis sisqes (sur.2);<br />

b) mavTulis sisqes (sur.3).<br />

sur. 3.<br />

sur.1.<br />

sur. 2.<br />

g) wveTis moculobas<br />

d) Tqveni xelis mtevnis farTobs (miTiTeba: xeli<br />

dade ujredebiani rveulis furcelze da SemoxazeT<br />

konturi. gaiTvaliswineT, rom TiToeuli<br />

ujris farTobi 25 mm 2 -ia).


gaixseneT: ras Seiswavlis fizika?<br />

fizikuri movlenebisa da sxeulTa Tvisebebis Seswavla<br />

gulisxmobs ara marto maT aRweras da maTze<br />

dakvirvebas, aramed maT axsnasac.<br />

mag., gifiqriaT, ratom aris wyali `sveli~? ratom<br />

aris haeris Se kumS va advili, xolo wyli sa da<br />

myari sxeulisa _ SeuZlebeli? ratomaa ga xurebuli<br />

rkinis naWris gaRunva uf ro ioli, vidre civis? ratom<br />

icvlis zogi sxeuli formas advilad, zogi ki<br />

_ Zne lad?<br />

am da bevr sxva kiTxvaze pasuxis gacemas mogvianebiT<br />

SeZlebT, roca niv Tierebis age bu le bas gaecnobiT.<br />

nivTierebis agebulebis codna gvexmareba, ara marto<br />

avxsnaT mra va li fizikuri movlena, aramed vi wi naswarmetyveloT<br />

kidec, ro gor warimarTeba igi. swored<br />

am codnis Sedegadaa SesaZlebeli nivTierebaTa Tvisebebis<br />

axsna, maTi gamoyeneba Cvens sasargeblod da<br />

aseve sruliad axali nivTierebebis Seqmnac.<br />

naturaluri kau Cuki tropikuli xis<br />

heveas wvenia.<br />

iciT Tu ara, rom naturaluri kau Cuki tropikuli<br />

xis, heveas, wvenia?<br />

xelovnuri kauCuki ki mecnierebis meS veo biT Seiqmna.<br />

aseve xelovnuradaa Seqmnili uamravi masala, romelTac<br />

farTod gamoiyeneben medicinaSi, teqnikasa da<br />

yofa-cxovrebaSi, mag,. aseTebia: plastmasebi, kaproni,<br />

neiloni, cecxlgamZle masalebi da a. S.<br />

Tema II<br />

nivTierebis<br />

agebuleba<br />

23


2.1<br />

risgan Sedgeba nivTiereba? am kiTxvaze pasuxis gacemas jer kidev 25 saukunis<br />

wi naT berZeni filosofosebi Seecadnen. demokritem, romelic Zv. w.<br />

460-370 wlebSi cxov robda, gamoTqva ucnauri hipoTeza, rom sxeulebi mxolod<br />

gveCveneba mTliani, si namd vi leSi isini calkeuli umciresi nawilakebisagan<br />

Sedgeba. misi azriT, mxolod am hipoTeziT aixsneboda, ratom orTqldeba<br />

wyali, ratom vrceldeba suni, ra tom pataravdeba lodi, Tu mas didi xnis<br />

manZilze zRvis talRebi exlebian...<br />

modiT, CavataroT cdebi da maTi Sedegebis mixedviT vimsjeloT<br />

demokrites hipoTezis WeSmaritebaze.<br />

24<br />

nivTierebis agebuleba<br />

cda I<br />

CaagdeT cecxlgamZle minis Wur WelSi<br />

(mag., kolbaSi) iodis mcire kristali da<br />

Wur Wels Ta vi mWidrod dauceT.<br />

CaamagreT WurWeli Stativis TaTSi da<br />

SeaT beT spirt quris alze. ra moxda?<br />

daakvirdiT gacivebuli kolbis kedels.<br />

ras amC nevT?<br />

gamoTqviT varaudi, ratom moxda ase?<br />

rogor fiqrobT, cdis Sedegis mixedviT<br />

SeiZleba Tu ara mtkiceba, rom demokrites hipoTeza WeSmaritia?<br />

cda II<br />

sami erTnairi minis WurWeli erT<br />

donemde SeavseT wyliT.<br />

aiReT iodis mcire kristali da pirvel<br />

WurWelSi CaagdeT.<br />

daakvirdiT mcire drois ganmavlobaSi:<br />

Seferadda Tu ara wyali mTlianad?<br />

pipetiT amoiReT Seferadebu li wyali da gadaitaneT meore Wur-<br />

WelSi. ra SeamCnieT? axseniT, ratom moxda ase?<br />

amoiReT pipetiT meore Wur Wli dan Seferadebuli wyali da gadaitaneT<br />

mesame WurWelSi. Seferadda Tu ara masSi wyali?<br />

dafiqrdiT:<br />

niSnavs Tu ara cdis Sedegebi, rom:<br />

a) iodis kristali, romelic mTliani gveCveneba, calkeuli umciresi<br />

nawilakebisgan Sedgeba;<br />

b) wylis Tundac Zalian mcire ulufaSi (rogoricaa, mag., pipetiT<br />

amoRebuli wylis moculoba) iodis Semadgeneli nawilakebi didi<br />

raodenobiTaa;<br />

g) nivTierebis umciresi nawi la ke bi niv Ti e re bis Tvisebebs inarCuneben?<br />

axseniT Tqveni mosazrebebi.


cda III<br />

erTi bolodan daxSul minis milSi Seferadebuli gamoxdili<br />

wyali naxevramde CaasxiT.<br />

wyals zemodan frTxi lad daasxiT spirti ise, rom misi done<br />

minis Ria bolodan 1-2 sm-iT dabla iyos. moniSneT es done.<br />

milis Ria bolos mWidrod daaxureT sacobi da vertikalur<br />

sibrt yeSi ramdenjerme frTxilad gadatrialebiT siTxeebi<br />

erTmaneTs SeurieT. kvlav moniSneT narevis done da daakvirdiT<br />

Tqven mier gakeTebul niSnulebs. ra SeamCnieT?<br />

cda IV<br />

liTonis birTvi, romelic Ta vi suf lad gadis<br />

rgolSi, gaaxureT spirtquris alze.<br />

daakvirdiT: gadis Tu ara birTvi rgolSi mas Semdeg,<br />

rac is gaxurda?<br />

gamoTqviT varaudi, ratom mox da ase?<br />

cda V<br />

viwro da grZelyelian kolbaSi CaasxiT Seferadebuli<br />

wyali. moniSneT wylis done kolbis yelSi.<br />

CauSviT kolba sufTa wylian WurWelSi da CaamagreT<br />

Stativis TaTSi ise, rogorc es suraTzea gamosaxuli.<br />

SeaTbeT wyali spirtquris alze da daakvirdiT<br />

wylis dones kolbis yelSi. ra SeamCnieT?gamoTqviT<br />

varaudi, ratom moxda ase?<br />

nivTierebis agebuleba 2.1<br />

dafiqrdiT:<br />

niSnavs Tu ara cdis Sedegi, rom nivTierebis Semadgenel umcires<br />

nawi la ke bs Soris Sualedebia? axseniT, ratom fiqrobT ase?<br />

Tqven ukve SegeqmnaT garkveuli war mod gena niv-<br />

Tie re bis agebulebaze da Tu dafiqrdebiT, SeZlebT<br />

pasuxi gasceT Semdeg kiTx vebs:<br />

ratom vrceldeba suni?<br />

yvelaze mkvrivi da erTiani betonisgan agebu<br />

li kaSxlidanac ki Jonavs wyali. rogor<br />

fiqrobT, ratom?<br />

kargad Tavmokruli gaberili sahaero<br />

buStebic ki ramdenime dRis Semdeg iCuteba.<br />

rogor fiqrobT, ra tom?<br />

maS ase, Catarebuli cdebisa da zogierTi<br />

movlenis gaanalizebis Semdeg SegviZlia gavakeToT<br />

daskvna:<br />

nivTiereba umciresi na wi lakebisagan Sedgeba,<br />

romelTa Soris Sualedebia.<br />

25


2.2<br />

ara! _ ase pasuxobda am<br />

kiTxvaze demokrite. _ nawila<br />

kebis dayofa usas ru lod<br />

ar SeiZleba. bolos da bolos<br />

miviRebT nivTierebis<br />

nawilaks, romlis gaxleCac<br />

SeuZlebelia.<br />

niv Tierebis Semadgenel<br />

umcires nawilakebs, romel­<br />

Tac am niv Tierebis Tvisebebi<br />

SenarCunebuli aqvT, molekulebi<br />

ewodeba.<br />

mag., wylis Semadgeneli umciresi nawilaki wylis mole ku laa, Saqris Semadgeneli<br />

um ciresi nawilaki ki _ Saqris mole ku la da a. S. wylis molekulas,<br />

miuxedavad simcirisa, SenarCunebuli aqvs wylis Tvisebebi, Saq ris molekulas<br />

ki _ Saqris Tvi se bebi.<br />

bunebrivia, dagebadebaT kiT xva: ratom ver vxedavT nivTi e re bis Semadgenel<br />

nawilakebs?<br />

26<br />

atomebi da molekulebi<br />

dafxveniT carcis natexi da miRebuli nafxvenebi kidev ufro<br />

daaqucmaceT.<br />

daaTvaliereT nafxvenebi lupiT. SeZlebT maT kidev ufro danawevrebas?<br />

scadeT da kvlav daaTvaliereT carcis dapataravebuli<br />

nawilakebi.<br />

gamoiyeneT eleqtrosafqvavi da kidev ufro mcire nawilakebs miiRebT.<br />

gaagrZeleT cda azrobrivad, anu gonebaSi warmoidgineT, rom<br />

ufro da uf ro apataravebT carcis namcecebs. rogor fiqrobT,<br />

nawilakebis da yo fa usasrulod SeiZleba?<br />

sur.1. oTaxis buzis Tvalis diametri 1 mm-ia. marjvniv<br />

eleq t ronul mikros kopSi ga da Re buli fo toa. masze<br />

kargad Cans buzis dana wevrebuli Tvali: is ram denime<br />

aTeuli aTasi Tva lakisagan Sedgeba. ga mo an ga ri Se bu lia,<br />

rom wylis mo le ku lis diametri 100 aTasjer nak lebia er Ti<br />

Tvalakis diametrze.<br />

gaixseneT wina gakve Tilze Catarebuli II cda:<br />

ra raodenobis iodi gav xse niT pirvel WurWelSi?<br />

Tqveni azriT, iodis ra nawili moxvda mesame WurWelSi? miuxedavad<br />

amisa, xsnari mesa me WurWelSi sus tad, magram mainc mTlianad<br />

Se fe radda. raze miganiSnebT es?<br />

gamoTqviT varaudi:<br />

a) ra raodenobiT umcires na wilakebs Seicavs iodis mcire kristalic<br />

ki?<br />

b) Tqveni azriT, ramdenad mcirea niv Tierebis Semadgeneli nawi la ke bi?<br />

diax, nivTierebis Semadgeneli mo lekulebis zomebi imdenad mci rea, rom maTi<br />

da naxva Seuiara Rebeli TvaliT ki ara, didi xnis ganmavlobaSi mikroskopiTac<br />

ki Se uZlebeli iyo. swo red es iyo imis mizezi, rom saukuneebis gan mav lobaSi<br />

de mok ri tes ide ebma mec ni er Ta Soris aRiareba ver poves.<br />

molekulebis zomebis ufro TvalsaCinod warmo sadgenad xSi rad aseT Sedarebebs<br />

iyeneben:<br />

molekula vaSlis zomis rom gax des, vaSli de da mi wi s xela unda gaxdes;


molekula rom fanq risxela gaxdes, fanqari<br />

mTvares unda miswvdes;<br />

wylis asi milioni molekula (molekula<br />

bur Tu lis saxiT warmoidgineT!) erT rigad rom<br />

davalagoT, rigis sigrZe 1sm-is to li aRmoCndeba<br />

(sur.2.).<br />

dafiqrdiT:<br />

sur.2<br />

gaixseneT iodis kristalebze Catarebuli<br />

cda. Tqveni azriT, aris Tu ara kolbis kedelze gaCenili umciresi<br />

nawilakebi iodis molekulebi?<br />

molekulebis ra ode noba nebismier sxe ul Si (Tundac Zalian mcire zomisaSi)<br />

warmoudgenlad didia. mag., cnobilia, rom Tu rezi nis<br />

patara bur Tu las, ro mel Sic sul raRac 3 g ha eri eteva,<br />

iseT nax v rets gavukeTebT, rom 1 wm-Si mi lioni molekula<br />

gamodi o des, haeris yvela mo le ku lis gamosvlas 30 miliardi<br />

weli dasWir de ba!<br />

miuxedavad molekulebis zo meb is aseTi simcirisa, isini<br />

kidev ufro mcire nawi la kebad iyofa: molekulis Semadgenel<br />

nawilakebs atomebi ewodeba.<br />

molekulebi erTmaneTisgan maTi Semadgeneli atomebiT,<br />

ricx viTa da ganlagebiT gan sxvavdeba.<br />

mag., Jangbadis molekula Jangbadis ori atomisa gan<br />

Sedgeba, ozonis mo lekula ki _ Jang badis sami atomisa gan,<br />

ami to mac ozoni da Jangbadi gansx vavebuli nivTierebebia.<br />

ozo ni mxolod Weqa-quxilis dros Cndeba atmosferoSi.<br />

molekulis Se mad gen lo ba Si SeiZ leba iyos ori, sami da me ti atomi. mag.,<br />

cilis mo le ku laSi atomTa ricxvi aseul aTa sobi Taa (sur. 3.)<br />

nivTierebaTa Tvisebebi da mo kidebulia ara marto ima ze, Tu romeli atome<br />

bi sa gan Sed geba am nivTi ere bis Se mad ge neli mole kulebi, ara med ima zec, Tu<br />

ro goraa isini gan la ge bu li sivrceSi.<br />

almasi da gra fi ti (misgan fanqris guls amzadeben) erTi da imave nivTierebis<br />

(naxSir badis) ato me bisa gan Sedgeba, oRond isi ni sivrceSi sxvadasxvanairad<br />

aris gan lagebuli. amis ga mo almassa da gra fits gansx vavebuli Tvi sebebi<br />

aqvT (sur.4.). molekulas ufro `ax los~ momavalSi, qimiis gakveTilebze<br />

gaecnobi, mag ram manamde gaxsovdes: ar SeiZleba imis mtkiceba, rom yvela<br />

nivTiereba molekulebisagan Sedgeba!<br />

arsebobs nivTierebebi, romlebic<br />

calkeuli ato me bis gan Sedgeba (mag.,<br />

igive almasi da grafiti). Tumca me-8<br />

klasis <strong>fizikis</strong> kursSi mxolod molekuluri<br />

agebulebis nivTierebebs gan vi xilavT<br />

da amitom Sev Tanxm deT, rom amis<br />

Semdeg, nacvlad frazisa: `nivTiereba<br />

umciresi na wilakebisagan Sedgeba~, xSirad<br />

vityviT: `nivTiereba molekulebisgan<br />

sur.4<br />

Sedgeba~.<br />

atomebi da molekulebi 2.2<br />

sur.3<br />

27


28<br />

sur.1. evklides elementebi<br />

Zveli berZeni filosofosebis Sexedulebebi samyaros agebulebaze<br />

risgan Sedgeba Cveni garemomcveli samyaro? am kiTxvaze pasuxis gacemas<br />

jer kidev 25 saukunis winaT Seecadnen berZeni filosofosebi. mag., Talesis<br />

azriT samyaro wylisgan Sedgeba, anaqsimenis azriT _ haerisgan, heraklites<br />

azriT _ cecxlisgan, xolo empedokle amtkicebda, rom samyaro oTxi ZiriTadi<br />

elementis, miwis, wylis, haerisa da cecxlisgan Sedgeba.<br />

cxadia, filosofosTa es Teoriebi cota ucnaurad mogeCvenebaT, magram nu<br />

dagaviwydebaT, rom kacobriobis istoriaSi es periodi mecnieruli azrovnebis<br />

mxolod dasawyisia da Teoriebic ZiriTadad bunebaze dakvirvebisa da sakuTari<br />

SegrZnebebis Sedegadaa Camoyalibebuli.<br />

aristotelem empedokles moZRvrebaSi Sesworeba Seitana: misi azriT,<br />

yvelaferi Sedgeba erTi da imave ZiriTadi nivTierebisgan, romelsac Tu oTx<br />

element_Tvisebas (sicives, siTbos, sisveles da simSrales) mivusadagebT,<br />

miviRebT empedokles elementebs. mag., mSrali da civi qmnis miwas, mSrali da<br />

cxeli _ cecxls, sveli da civi _ wyals, sveli da cxeli _ haers.<br />

aristoteles azriT, mTavari iyo element-TvisebaTa dozebis swori<br />

proporciiT SerCeva da SesaZlebeli gaxdeboda, mag., tyviis gardaqmna oqrod.<br />

swored es Zalze momxiblavi idea gaxda alqimiis dabadebis safuZveli:<br />

alqimikosebi eZebdnen saidumlos, Tu rogor mieRoT erTi nivTierebisgan<br />

meore, mag., ubralo liTonisgan oqro. eZebdnen `filosofiur qvas~, romelic<br />

maT am problemis gadaWraSi daexmarebodaT da simdidres, Zalauflebasa da<br />

maradiul axalgazrdobas moutanda. gana ar aris es momxiblavi idea?<br />

roca aristoteles Teoria raime sakiTxs pasuxs ver scemda, is am dros


mexuTe elements _ `RvTiur kvintesencias~ iSveliebda da nebismier gaugebrobas<br />

RvTiuri ZalebiT xsnida. eklesiam aRiara aristoteles moZRvreba da rogorc<br />

ukva iciT, Zalian didxans, TiTqmis XVIII saukunis Sua xanamde, aravis hyofnida<br />

simamace, rom gabatonebuli Teoriebi gadaesinja, radgan masSi odnavi eWvis<br />

Semtansac ki inkvizicia sjida, rogorc eretikoss.<br />

swored es iyo mizezi imisa, rom demokrites atomisturi moZRvreba didi xniT<br />

iqna daviwyebuli. aman, cxadia, Seaferxa mecnierebis swori gziT ganviTareba da<br />

mxolod 1647 wels gamoCnda frang pier gasendis wigni, romelSic man Tamamad<br />

uaryo aristoteles mcdari Sexedulebebi da kvlav win wamoiswia demokrites<br />

Teoria nivTierebis agebulebis <strong>Sesaxeb</strong>...<br />

Tumca miuxedavad yvelafrisa, aristoteles moZRvrebam Tavisi dadebiTi<br />

roli mainc Seasrula mecnierebis ganviTarebis saqmeSi: marTalia, alqimikosebma<br />

ver miagnes oqros miRebis saidumlos, verc `filosofiuri qva~ ipoves,<br />

magram am ZebnaSi maT uamravi WeSmariti da faseuli codna daagroves. isini<br />

mixvdnen, rom samyaros Semadgeneli ZiriTadi elementi oTxze metia, rom<br />

oqroc, vercxliswyalic, gogirdic ZiriTadi elementebia, romelTa miReba<br />

sxva elementebisgan SeuZlebelia. alqimias sasikvdilo ganaCeni gamoutana<br />

sakuTarma aRmoCenebma, magram samagierod maT safuZveli daudes qimiis,<br />

rogorc mecnierebis, warmoSobas.<br />

moamzadeT Tema prezentaciisTvis: Zveli berZeni filosofosebis Sexedulebebi<br />

samyaros agebulebaze.<br />

sur.2. 2000 wlis winaT romaelma poetma<br />

titus karus lukreciusma dawera poema<br />

`saganTa bune bi saTvis~, romelSic man<br />

leqsad mogviTxro samyaros Semadgenel im<br />

umcires, uxi lav nawilakebze, romlebsac<br />

manamde xuTi saukuniT adre demok ri tem<br />

`atomebi~ uwoda.<br />

29


2.3<br />

30<br />

difuzia<br />

cda I<br />

daasxiT saklaso oTaxis kuTxeSi mkveTri sunis<br />

niv Tiereba (mag., niSaduris spirti, eTeri an sunamo).<br />

gavrcelda Tu ara suni mTel oTaxSi? daaxloebiT<br />

ra dro dasWirda sunis gavrcelebas?<br />

wylian WurWelSi CaagdeT iodis mcire zomis<br />

kristali (sur.1). daakvirdiT xsnars da aRwereT,<br />

ra moxda?<br />

sur.2. difuziis mimdinareobis<br />

meqanizmi airebSi.<br />

sunis gavrceleba da xsnaris Seferva TqvenTvis<br />

kargad cnobili movlenebia. gaixseneT, riT aixsneba<br />

isini? Cven mier Catarebul cdebSi surnelovani niv-<br />

Tierebis molekulebi haeris molekulebs Seeria,<br />

iodis molekulebi ki _ wylisas da garkveul man-<br />

Zilze gavrcelda. amasTan maTi Sereva TavisTavad,<br />

yovelgvari Carevis gareSe moxda. movlenas, romlis<br />

drosac nivTierebebi TavisTavad See re va erTmaneTs,<br />

difuzia ewodeba.<br />

difuzia kidev erTi mniSvnelovani da das tu re baa<br />

imi sa, rom nivTiereba calkeuli umciresi nawilakebisgan<br />

Sedgeba da amasTan, nivTierebis Semadgeneli<br />

nawilakebi moZ ra oben: er Ti nivTierebis nawilakebi<br />

SeaRweven meore niv Ti erebis nawilakebs Soris SualedebSi da nivTierebebi<br />

erT maneTs Ta visTavad Seereva (sur.2.). cxadia, nawilakebis moZraobaze uSualo<br />

dakvirveba Se uZ le be lia, magram cdebisa da sxvadasxva movlenebis gaanalizeba<br />

amtkicebs, rom nawilakebi ganuwyvetliv moZraoben, ejaxebian erTmaneTs,<br />

mravaljer icvlian moZraobis mimarTulebas da amitom maT moZraobas uwesrigo,<br />

qaosuri xasiaTi aqvs. amaSi male Tavadac darwmundebiT.<br />

dafiqrdiT:<br />

airis molekulebi Zalian didi siCqariT moZ ra o ben: 1wm-Si ramdenime aseul<br />

metrs gadian. amis gaTvaliswinebiT suni I cdaSi oTaxis yvela kuTxeSi<br />

momentalurad unda gegrZnoT. gaixseneT, daaxloebiT ra droSi igrZeniT<br />

suni? rogor fiqrobT, ratom gavrcelda suni Se da re biT nela?<br />

difuzia xdeba, rogorc airebsa da siTxeebSi, ise myar sxeulebSi, mag ram<br />

siTxeebisa da airebisagan ga nsxvavebiT, myar sxeulebSi difuzia Zalian nela<br />

(zogjer ramdenime wlis ganmavlobaSi) mimdinareobs.<br />

modiT, CavataroT cda da SevadaroT, erTnairi temperaturis pirobebSi<br />

sad ufro swrafad mimdinareobs difuzia: airebsa Tu siT xe ebSi?<br />

cda II<br />

sur.1.<br />

difuzia airebSi<br />

cdisTvis saWiroa: sinjara, romelsac mWidrod ergeba sacobi, ni Sa duris<br />

spirti, lakmusis qaRaldi (cdis Catarebamde darwmundiT, rom lakmusis<br />

qaRaldi wiTldeba, Tu masze niSaduris spirts daasxurebT).


CaagdeT sinjaraSi niSaduris spirtSi dasvelebuli bamba.<br />

CakideT sin ja ra Si lak musis qaRaldi da daaxureT sinjaras Tavi.<br />

aR wereT, ra moxda. SeecadeT, axsnaT es movlena.<br />

cda III<br />

difuzia siTxeebSi<br />

cdisTvis saWiroa: minis ori WurWeli, grZeli<br />

Zab ri, wyali (sa sur velia, gamoxdili), Sabiamnis<br />

fxvnili.<br />

CaasxiT erT-erT WurWelSi wyali da gaxseniT masSi<br />

Sabiamani iseTi raodenobiT, rom muqi Se ferilobis<br />

xsnari miiRoT.<br />

CaasxiT sufTa wyali naxevramde meore WurWelSi<br />

da CauSviT masSi fske ram de Zab ri. CaasxiT ZabrSi Sa bi am nis xsnari.<br />

gaiTvaliswineT:<br />

a) xsnari Zalian frTxilad unda CaasxaT, raTa siT xeebi erT maneTs<br />

ar Seerios da maT Soris mkveTri sazRvari gaCndes.<br />

b) imisaTvis, rom Zabris amo Re bisas wyals Sabiamani ar Seerios, ZabrSi<br />

cotaodeni sufTa wyali CaasxiT da igi Zalian frTxi lad amoiReT.<br />

dadgiT WurWeli iseT adgilze, rom ar gainZres da ramdenime<br />

dRis gan mav lo ba Si daakvirdiT, rogor icvleba siTxeebs Soris<br />

sazRvris simkveTre.<br />

gaakeTeT daskvna Catarebuli cdebis safuZvelze: erT nairi temperaturis<br />

piro bebSi sad ufro swra fad mim di nareobs di fuzia:<br />

aireb Si Tu siTxeebSi?<br />

dafiqrdiT:<br />

civ wyalSi ufro swrafad ixsneba Saqari Tu cxelSi? rodis ufro<br />

swrafad vrceldeba suni: zafxulSi Tu zamTarSi?<br />

Tqveni azriT, ra gansxvavebaa `civi~ da `cxeli~ wylis molekulebs<br />

Soris, anu ratomaa difuziis siCqare temperaturaze damokidebuli?<br />

dagegmeT cdebi da gamoikvlieT difuziis xelSemwyobi da Semaferxebeli<br />

pirobebi.<br />

gaakeTeT daskvna: difuziis siCqare damokidebulia temperaturaze: rac<br />

ufro maRalia temperatura, miT ufro .......... mimdinareobs difuzia<br />

(wertilebis nacvlad igulisxmeT sityvebi: `swrafad~ an `nela~).<br />

difuzias didi mniSvneloba aqvs cocxali organizmebisTvis. swored difuziis<br />

Se degad aRwevs Jangbadi filtvebidan sisxlSi, sisxlidan ki organizms<br />

miewodeba. difuziis wyalobiT sakvebi nivTierebebi niadagidan mcenaris fesvebSi<br />

gadadis, kuW-nawlavidan _ cxovelebisa da adamianis sisxlSi. difuziis<br />

meSveobiT mwerebi Sor manZilze grZnoben mcenareTa aromats, cxovelebi ki<br />

suniT agneben msxverpls. difuzias zianis motanac SeuZlia. mag., 1986 wels<br />

Cernobilis atomuri eleqt ro sad guris afeTqebis Sedegad amofrqveuli<br />

sicocxlisaTvis saSiSi niv Tierebebi ara marto ukrainis teritoriaze gav -<br />

rcel da, aramed dedamiwis mTel Crdi loeT na xe varsferoSi.<br />

moamzade prezentaciis Tvis Tema: `difuzia~.<br />

difuzia 2.3<br />

31


32<br />

brounis moZraoba<br />

1827 wels Sotlandieli botanikosi robert<br />

brouni wyalSi Setivtivebul mcenaris mtvris<br />

nawilakebs mikroskopSi akvirdeboda da didi<br />

xnis dakvirvebis Sedegad sakmaod ucnauri<br />

movlena aRmoaCina: mtvris nawilakebi qaosurad<br />

moZraobdnen da maTi moZraoba arasodes<br />

wydeboda.<br />

brounma gamoTqva varaudi, rom mtvris<br />

nawilakebi cocxali organizmebia da Tavisi<br />

varaudis Sesamowmeblad ganmeorebiTi cda<br />

gamxmari foTlebis namcecebze Caatara. Sedegi<br />

sur.1. brounis mikroskopi<br />

daujerebeli iyo: namcecebi kvlav qaosurad da<br />

ganuwyvetliv moZraobdnen.<br />

brounma cdis axsna ver SeZlo. igi istoriaSi Sevida, rogorc manamde ucnobi<br />

movlenis aRmomCeni. siTxeSi Setivtivebuli nawilakebis moZraobas SemdgomSi<br />

brounis moZraoba ewoda, TviT nawilakebs ki _ brounis nawilakebi.<br />

gaixsene: mziT ganaTebul oTaxSi advili SesamCnevia, rogor moZraoben<br />

mtvris nawilakebi haerSi. es brounis moZraobaa airSi (sur.2).<br />

varaudi, rom brounis moZraoba wylis Semadgeneli nawilakebis moZraobiT<br />

iyo gamowveuli, pirvelad 1874 wels belgielma fizikosma i. karbonelem<br />

mier gamoTqva.<br />

brounis moZraobis srulyofili axsna mxolod XX saukunis dasawyisSi,<br />

mas Semdeg gaxda SesaZlebeli, rac sabolood dadginda, rom nivTiereba<br />

Sedgeba umciresi nawilakebisgan (atomebisgan an molekulebisgan), romlebic<br />

ganuwyvetlad da qaosurad moZraoben:<br />

sur.2. mtvris nawilakebis<br />

moZraoba haerSi


sur.3. brounis nawilakze garemos molekulebis dajaxebis Sedegad nawilakis<br />

siCqaris mimarTuleba da sidide ganuwyvetliv icvleba.<br />

siTxis (an airis) qaosurad moZravi molekulebi yoveli mxridan ejaxebian<br />

masSi Setivtivebul brounis nawilaks. amis Sedegad, nawilakis siCqare da<br />

moZraobis mimarTuleba ganuwyvetliv icvleba. brounis moZraobis naxva<br />

SegiZlia internetSi. moZebneT: www.youtube.com-ze `Brownian Motion~ an misamarTze:<br />

http://www.brianjford.com/wbbrownc.htm)<br />

1906 wels frangma fizikosma Jan perenma aRwera brounis sami nawilakis<br />

moZraobis traeqtoria: is nawilakebis moZraobas mikroskopSi akvirdeboda.<br />

yoveli 30 wm-is Semdeg mecnieri maT mdebareobas aRniSnavda da Semdeg am<br />

mdebareobebs monakveTebiT aerTebda<br />

sur. 4. wyalSi Setivtivebuli yvavilis mtveris nawilakebis<br />

moZraoba, romelic Jan perenma aRwera.<br />

33


2.4<br />

daakvirdiT:<br />

wylis zedapiri mweris simZimisgan ise izniqeba, TiTqos masze Txeli<br />

afski iyos gadakruli (sur.1.), zogi mcenaris foTlebze nami wveTebad<br />

rCeba (sur.2.), zogis foTlebs ki Txel fenad ekvris, wvril milebSi wyali<br />

zeviT iwevs (sur.3.). am movlenebis axsnas mogvianebiT SeZlebT, manamde ki<br />

SeecadeT, gaWimoT an gatexoT myari sxeuli, mag., plastmasis joxi.<br />

Tumca Cveni amocana sulac ar aris joxis ga te xa. ubralod, kidev erTxel<br />

darwmundiT imaSi, rom amis gakeTeba arc ise advilia. arada, TiTqos arc Zneli<br />

unda iyos: sxeuli xom mTliani ar aris. is Sedgeba molekulebisgan, romelTa<br />

Soris Sualedebia. miuxedavad amisa, sxeulebi inarCuneben mTlia no bas, isini<br />

calkeul molekulebad ar iSlebian!<br />

metic, Tu molekulebs Soris arsebuli Sualedebis gazrdas (anu sxeulis<br />

gaWimvas an su lac gatexas) SeecdebiT, darwmunebiT, rom zogierT SemTxvevaSi<br />

es sakmaod Znelia. ratom? am kiTxvaze pasuxis gasacemad ganvixiloT, rogor<br />

`iqcevian~ erTmaneTTan zambarebiT dakavSirebuli burTulebi (sur.4.).<br />

34<br />

molekulaTa urTierTqmedeba<br />

sur.1 sur.2 sur.3<br />

dafiqrdiT:<br />

ra moxdeba,<br />

Tu sur. 4-ze gamosaxul sxeuls gavWimavT,<br />

anu Tu burTulebis erTmaneTisagan<br />

daSorebas Se vec debiT?<br />

Tu sxeuls SevkumSavT, anu Tu vecdebiT,<br />

rom burTulebi erTmaneTs davuax lo voT?<br />

(gaiTvaliswineT, rom molekulebic swored<br />

am burTulebis msgavsad `iqcevian~. oRond<br />

gaxsovdeT, rom Cven mier ganxiluli sxeuli sur.4.<br />

mxolod modelia da ar ifiqroT, rom molekulebic, burTulebis msgavsad,<br />

`zambarebiTaa~ SeerTebuli).<br />

Tu zambarebiT dakavSirebul bur Tulebisa da molekulebis `qcevas~<br />

Soris paralels gaavlebT, SeZlebT axsnaT:<br />

ratom `gewinaaRmdegebaT~ sxeuli,<br />

roca mis gaWimvas an gatexas cdilobT;<br />

roca mis SekumSvas cdilobT (SeecadeT, SekumSoT sxvadasxva sxeulebi,<br />

mag., foladis burTula, wyliT savse plastmasis boTli, rezinis<br />

burTi da daakvirdiT, advilia Tu ara sxeulebis SekumSva).


molekulaTa urTierTqmedeba 2.4<br />

amrigad, sxeulis Semadgeneli molekulebi urTierTqmedeben: miizidebian<br />

da ganizidebian.<br />

molekulebis urTierTmizidva SesamCnevi mxolod maSin xdeba, ro ca maT<br />

Soris daSoreba molekulis zomis tolia. aseT manZilebze car cis na texebis<br />

miaxloeba SeuZlebelia. gadatexili nawilebis uswor mas woro ze dapirebi<br />

mxolod zogierT wertilSi Seexeba erTmaneTs, mo le kulebis um ravlesoba<br />

erTmaneTisgan im man Zilebze aRmoCndeba daSore<br />

buli, rodesac mi zi du lo ba Zalian sus tia an<br />

sulac ar arsebobs. carcis molekulebs Soris<br />

0, 000 001 sm daSorebac ki ar aris sakmarisi, rom<br />

molekulebma erTmaneTi miizidon.<br />

Zalian gaprialebuli da gluvi sxeulebi erTmaneTze<br />

miWerisas erTdeba, radgan mo lekulebis umravlesoba<br />

iseT manZilebze uaxlovdeba erTmaneTs,<br />

rom isini erT ma neTs miizidaven.<br />

gaixseneT, rogor aRadgenen xis, faifuris, qaR-<br />

sur.5.<br />

cda I<br />

gadatexeT carci or nawilad da SeecadeT, natexebis SeerTebiT<br />

carci isev gaam Te loT. ra moxda?<br />

gamoTqviT varaudi, ratom ar SeerTda natexebi, molekulebs<br />

Soris xom miziduloba arsebobs?<br />

aldis, sanTlis, rkinis sxe u le bis mTli ano bas?<br />

rbili masalis (mag., plastilinis) an gaxure-<br />

bis Sedegad darbilebuli myari sxeulis molekulebi Se iZleba erT maneTs<br />

im manZilze mivuaxlovoT, romelzec miziduloba iCens Tavs. swored amas<br />

emyareba liTonebis mirCilva, Sedu Reba: gacxelebisas liToni dne ba da<br />

SesaZlebelia gam dna ri nawilebis miaxloeba im man Zilze, roca mizi du loba<br />

iCens Tavs (sur.5.).<br />

weboTi ki zedapiris uswor maswo ro be bi amoivseba. webos mo lekulebi miizidavs<br />

rogorc erT maneTs, ise Sesawebebeli zedapirebis mole kulebs da<br />

gaS robis Semdeg natexebi miwebebuli rCeba.<br />

dafiqrdiT:<br />

rogor fiqrobT, ratom aris molekulebs Soris Sualedebi, ratom<br />

ar ekvrian molekulebi erTmaneTs, isini xom urTierTmiizidebian?<br />

gaixseneT, rogor `iqcevian~ modelis burTulebi, Tu maT erTmaneTs<br />

mivuax loebT? ase rom, molekulebi ara marto miizidebian, aramed<br />

ganizidebian kidec: Tu SevecdebiT, molekulebi ise mivuaxlovoT<br />

erTmaneTs, rom maT Soris manZili TviT molekulis zomaze naklebi<br />

gaxdes, aRiZvreba ganzidva.<br />

maS ase, nivTierebis agebulebis <strong>Sesaxeb</strong> codna im sam ZiriTad faqts eyrdnoba,<br />

romelsac ukve gaecaniT:<br />

nivTiereba Sedgeba umciresi nawilakebisagan, romelTa Soris Sua le debia.<br />

nivTierebis Semadgeneli nawilakebi ganuwyvetliv moZ raoben.<br />

molekulebi urTierTqmedeben: miizidebian da ganizidebian.<br />

35


36<br />

cda II<br />

brtyeli sarke frTxilad SeaxeT wylis zedapirs ise, rom wyals<br />

sarkis mTliani zedapiri exebodes da nela aswieT zeviT. daakvirdiT:<br />

wylis ze da pi ri dan sarkis moSoreba TiTqos gaZnelda. axseniT,<br />

ratom xde ba ase.<br />

cda III<br />

gaWeriT saponi. miaWireT gadanaWeri TefSis fskers da as wieT<br />

zeviT. ra moxda?<br />

axla sapnis gadanaWeri wyliT daasveleT, isev miaWireT TefSis<br />

fskers da kvlav aswieT zeviT. ra SeamCnieT?<br />

SeecadeT axsenaT orive cdis Se de gi (albaT mixvdiT kidec, rom es<br />

movlenebi molekulebis urTierTmizidulobis Sedegia).<br />

cda IV<br />

wyalSi CauSviT xis joxi, minis firfita, sanTeli, tyavis naWeri<br />

da cximwasmuli qa Raldi. romeli maTgani dasvelda?<br />

dasvelebis movlena molekulebis urTierTmizidulobiT aix sneba. siTxis<br />

molekulebi miizidebian ro gorc erTmaneTisken, ise masSi CaSvebuli sxeulis<br />

mole ku lebisken.<br />

Tu siTxis molekulebi erT mane Tisken ufro ................ miizidebian, vidre<br />

sxeulis moleku lebisken, maSin siTxe asvelebs sxeuls, xolo Tu siT xis<br />

mole kulebi erTmaneTisken ufro ................. mi i zidebian, vidre sxeulis<br />

moleku lebis ken, maSin siTxe ar asvelebs sxeuls (sur.2).<br />

wylis frinvelebi bumbulze nis kar tiT cxims isvamen, romelsac gan sakuT<br />

re buli jirk vali gamoyofs. amis gamo bum buli wyliT ar sveldeba da<br />

mis qveS RinR li yo velT vis mSralia. swored ami tom dacuraven frin ve le bi<br />

wylis ze da pir ze, ar iZi re bian da civ wyalSic ki ar iyinebian.<br />

wylis frinvelebisTvis Zalian sa Si Sia wylis gaWuWyianeba navTobiT,<br />

radgan navTobi frin velis frTebs cxims acilebs, wyali RinRlis sa farq<br />

veS aR wevs da frinveli SeiZleba gaiyinos.<br />

axla SegiZliaT isic axsnaT, Tu ratomaa, rom zogi mcenaris foTlebze nami<br />

wveTebad rCeba, zogis foTlebs ki Txel fenad ekvris (anu asvelebs).<br />

cda V<br />

saSrobi qaRaldis lentze daawveTeT iodi.<br />

gamoTqviT varaudi, ra moxdeba, Tu qaRaldis<br />

lents erTi boloTi wyalSi CauSveb (sur.6)<br />

da cota xniT gaaCerebT? CaatareT cda da<br />

SeamowmeT Tqveni varaudi.<br />

movlena, romelsac am cdis saSualebiT daakvir<br />

diT, kapilaruli movlenaa. kapilaruli movlenebic<br />

molekulebis urTierTmizidulobiT aixsneba.<br />

`kapillus~ laTinuri sityvaa da `Tmas~ niSnavs.<br />

aqedan gamomdinare, wvril mi lebs, romelTa diamet<br />

ri 1 mm-s ar aRemateba, kapilarebi hqvia. sur.6


kapilarebis kedlebis Semadgeneli molekulebi ufro metad izidavs<br />

damsvelebeli siTxis mo lekulebs, vidre TviT siTxis molekulebi<br />

erTmaneTs da siTxe kapilarebSi zeviT iwevs. rac ufro wvrilia ka pilari,<br />

miT ufro zeviT adis masSi siTxe (sur.3).<br />

kapilaruli movlenebi bunebaSi xSiria: xe, qaRaldi, tyavi, qsovili,<br />

bamba, mce na ris fesvebi uamravi kapilarisgan Sedgeba, amitom wyali an sxva<br />

romelime maTi damas ve lebeli siTxe, `Seiwoveba~ ra kapilarebiT, yvela<br />

mimarTulebiT gadaad gil de ba sxeulSi. bamba, romelsac Tundac odnav<br />

SevaxebT wyals, swrafad sveldeba, navTi fiTilSi zeviT miiwevs, mce nareTa<br />

fesvebi niadagidan Seiwoven tens _ es kapilaruli mov lenebia, romelTa<br />

gamomwvevi mizezi molekulebis ur TierT mizi du lobaa.<br />

sur.8<br />

dafiqrdiT<br />

► minis sinjarebSi sxvadasxva siTxea Casxmuli<br />

(sur. 7). romeli maTgani asvelebs<br />

sinjaris kedlebs? pasuxi axseniT.<br />

► minis firfitis naxevarze mcireodeni<br />

zeTi wausves. firfitaze wyali daasxes.<br />

sur. 8-ze gamosaxulia cdis Sedegi.<br />

firfitis romel mxaresaa zeTi<br />

was muli?<br />

sur.7<br />

molekulebis urTierTmizidulobiT aixsneba isic, Tu ratom izniqeba<br />

mwe ris simZimis qveS wyali, TiTqos mas ze Txeli afski iyos gadakruli.<br />

darwmundiT kidev erTxel, rom wyals `kani<br />

aqvs~. amisaTvis CaatareT aseTi cda:<br />

nemss an samagrs wausviT cotaodeni zeTi da<br />

frTxi lad dadeT wylis zedapirze (sur.9). Tu<br />

cdas sworad gaakeTebT, iseTive Sedegs miiRebT,<br />

rogoric suraTzea gamosaxuli. axseniT, ratom<br />

gaCerda nemsi (samagri) wylis zedapirze?<br />

sur.9<br />

37


2.5<br />

38<br />

niv Tie re bis agregatuli<br />

mdgomareobebi<br />

saocari sanaxavia yinulis skul<br />

pturebi, ganurCevlad imisa,<br />

bu neba qmnis maT Tu adamiani, magram<br />

maTi naxva mxolod zamTarSi<br />

SeiZleba, isic mxolod maSin, Tu<br />

haeris temperatura 0 0 C-ze daba-<br />

sur.1<br />

lia. rogor fiqrobT, ratom?<br />

Tqven iciT, rom nivTiereba SeiZleba myar, Txevad da airad mdgomareobaSi<br />

iyos. niv Tie re bis myar, Txevad da airad mdgomareobas agregatuli mdgomareobebi<br />

hqvia.<br />

dafiqrdiT:<br />

yvelaze xSirad romeli nivTiereba gxvdeba sxvadasxva agregatul<br />

mdgomareobaSi? ra hqvia wyals myar mdgomareobaSi? TxevadSi?<br />

airadSi?<br />

gamoTqviT varaudi, ra mizezma SeiZleba gamoiwvios nivTierebis<br />

erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi gadasvla?<br />

modiT, CavataroT cda da SevamowmoT, ramdenad sworia Tqveni varaudi.<br />

cda<br />

davakvirdeT, rodis gadadis nivTiereba erTi agregatuli<br />

mdgomareobidan meoreSi.<br />

1.<br />

moaTavseT yinulis natexebi kolbaSi da kolba<br />

Stativis TaTSi CaamagreT (sur.2.);<br />

SeaTbeT kolba spirtquris alze da daakvirdiT:<br />

ra moxda temperaturis momatebisas? rogor Se-<br />

sur.2.<br />

icvala yinulis agregatuli mdgomareoba?<br />

gaakeTeT daskvna: ra aris saWiro imisaTvis, rom nivTiereba myari<br />

mdgomareobidan TxevadSi gadavides, anu gadnes? Txevadi mdgomareobidan<br />

airadSi rom gadavides, anu aorTqldes?<br />

2.<br />

daakvirdiT: roca kolbaSi wyali aorTqlebas daiwyebs, kolbis<br />

kedlebze wveTebi Cndeba.<br />

dauxvedreT WurWlidan amosul orTqls civi lambaqi<br />

da daakvirdiT: ras amCnevT lambaqze?<br />

gaakeTeT daskvna: ra xdeba, roca orTqli civdeba,<br />

mag., roca is SedarebiT civ garemoSi: haerSi an<br />

WurWlis kedlebze xvdeba (sur.3)?<br />

3.<br />

Tqveni yoveldRiuri gamocdilebidan, albaT, iciT, ra<br />

unda moimoqmedoT imisaTvis, rom wyali gaiyinos?<br />

sur.3.<br />

gaakeTeT daskvna:<br />

ra aris saWiro imisaTvis, rom nivTiereba Txevadi mdgomareobidan<br />

myarSi gadavides, anu gamyardes?


nivTierebis myari mdgomareobidan TxevadSi<br />

gadasvlas dnoba hqvia, xolo Txevadi mdgomareobidan<br />

myarSi gadasvlas _ gamyareba.<br />

nivTierebis Txevadi mdgomareobidan airadSi<br />

gadasvlas aorTqleba hqvia, xolo airadi mdgomareobidan<br />

TxevadSi gadasvlas _ kondensacia.<br />

process, romlis drosac nivTiereba myari<br />

mdgomareobidan airadSi gadadis (ise, rom ar<br />

Txevaddeba), sublimacia ewodeba.<br />

sur.5. es iodis sublimaciaa.<br />

sur.7.<br />

niv Tie re bis agregatuli mdgomareobebi 2.5<br />

sur.6,7. es ulamazesi yinulis `maqmanebi~ fanjris<br />

minebze da TrTvili balaxze ki desublimaciis Sedegia,<br />

romlis drosac nivTiereba airadi mdgomareobidan<br />

(wylis orTqli) ise gadadis myarSi (yinulis kristalebi),<br />

rom siTxed ar gadaiqceva.<br />

maS ase, nivTierebis agregatuli mdgomareobis cvlileba temperaturis<br />

cvlilebiTaa SesaZlebeli. nivTierebis agregatuli mdgomareobis cvlileba<br />

fizikuri procesia, romlis drosac Tavad nivTiereba (anu misi Semadgeneli<br />

molekulebi) ar icvleba, magram icvleba nivTierebis (an sxeulis) fizikuri<br />

maxasiaTeblebi: masa, forma, moculoba.<br />

fiqrisa da gansjisaTvis<br />

dagegmeT cda, romlis saSualebiTac SeZlebT daakvirdeT, rogor icvleba<br />

erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi gadasvlisas nivTierebis fizikuri<br />

maxasiaTeblebi (mag., yinulis forma, masa da moculoba gadnobisas).<br />

gaaanalizeT Catarebuli cdebis Sedegebi, SeajameT da SeavseT<br />

cxrili:<br />

agregatuli mdgomareobis<br />

cvlileba<br />

myari → Txevadi<br />

Txevadi → airadi<br />

airadi → Txevadi<br />

Txevadi → myari<br />

procesis<br />

dasaxeleba<br />

sur.6.<br />

rogor icvleba<br />

temperatura, izrdeba<br />

Tu mcirdeba?<br />

icvleba Tu ara<br />

forma? moculoba? masa?<br />

ar CaweroT wignSi<br />

gamyareba<br />

sur.4.<br />

dnoba<br />

aorTqleba<br />

kondensacia<br />

39

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!