Raseiniu b

Jono Kuzminskio
muziejaus pastatas
Betygaloje
riame suformuota jo tapybos ir grafikos kûriniø ekspozicija, rodomi
dailininko asmeniniai daiktai, baldai. Èia uþsukus galima pasiþiûrëti
ir videofilmø: „Kas èia beldþiasi?“, „Jonas Kuzminskis“.
Ðiandien vis dar galima atsekti tas Betygalos apylinkiø vietas,
kurias savo tapybos darbuose ir grafikos lakðtuose áamþino dailininkas.
Tie vaizdai vyresniesiems taip giliai yra ásmigæ á ðirdá, kad
ðiandien, pamatæ juos muziejuje saugomuose dailininko kûriniuose,
jie dþiaugiasi, lyg vël bûtø sugráþæ á savo jaunystæ: „(...) Aha,
buvo tie trys berþeliai, bet jau nebër... Ir Dubysos lankoj ne ta þolelë
þelia, ir lieptas ne tas. Tik piliakalnyje èiobreliø kvapas vis toks pat
savas, ir saulei labai vaiskiai ðvieèiant Ðiluvos koplyèia matyti,
kaip ir tada, kai èia dar tik Jonukas, piemenukas, atbëgdavo; mat jo
tëvø þemë kaip tik ribojosi su piliakalniu“...
Jonas Kuzminskis buvo poetiðkos, muzikalios sielos þmogus. Ar
vadino jis save þemaièiu? Greièiau þemaièiu, permestu per Dubysà.
Gausiame Lietuvos dailininkø bûryje Jono Kuzminskio kûryba turi
savo vietà. Labiausiai, be abejo, ji þinoma èia, Betygaloje. Jis ðio
kraðto þmonëms reikalingas toks, koks iðliko savo darbuose: kruopðtus,
mylintis gamtà, þmones, graþuolius þirgus, matyt, nuþiûrëtus
savo tëvø ûkyje. Mes gerbiame, mylime ir garsiname savo dailininkà.
Jis mums ir ðiandien gyvas, nors jau dvi deðimtys metø praëjo, kai
su juo atsisveikinome Vilniuje, palydëjome já á Antakalnio kapines.
Muziejaus lankytojus labiausiai þavi J. Kuzminskio grafikos darbai
lietuviø liaudies dainø temomis. Sustojæs prie jø savaime pradedi
dainuoti: „Kaipgi graþus, graþus rateliø darþelis“, „Oi pûtë pûtë
„Per Dubysà“. Medþio raiþinys, Jono Kuzminskio sukurtas 1942 m., kai
dailininkas gyveno Betygaloje (èia jis praleido vokieèiø okupacijos metus)
ðiaurus vëjelis“, „Visos kaimo merguþëles“ ir kt. Ne kartà ðias
dainas èia yra uþtraukæ muziejaus lankytojai. Tokiais momentais
labai norëtøsi, kad visa tai matytø ir girdëtø pats dailininkas.
Labai gaila, kad dailininkas nespëjo uþbaigti Lietuvos patriarcho
dr. Jono Basanavièiaus portreto, taèiau kad ir nebaigtas, jis vis tiek
labai daug gero pasako apie mûsø kraðtietá, þmogø, kuris ir ðiandien
gyvena savo tëviðkëlëje, lyg niekur ir nebûtø iðëjæs, gal tik ið
paties gyvenimo, bet ne ið tëviðkës....
Nuotraukose (ið kairës): 2005 m. liepos mën. J. Kuzminskio muziejuje
minint dailininko mirties 20-àsias metines, Berteðkiø kaimo (Betygalos
sen.) etnografinis ansamblis dainavo dainas, pagal kurias J. Kuzminskis
yra sukûræs grafikos darbø. M. Kuzminskio nuotrauka; dailininko
J. Kuzminskio tëvø Antaninos ir Mykolo Kuzminskiø kapas Betygalos
kapinëse. M. B. Navakauskienës nuotrauka
Nuotraukos ið J. Kuzminskio muziejaus archyvo
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2
71

72 KULTÛRA
Raseiniø rajono kultûros centro miðrus choras „Ðatrija“.
Nuotrauka ið Graþvydo Jegnoro asmeninio archyvo
Virðuje – Raseiniø rajono kultûros centro kapela „Dubysa“ (vad.
Gintautas Grigalis) Lietuvos liaudies kultûros centro „Aukso paukðtës“
nominacijø áteikimo metu – 2001 m. kovo 24 d. Kæstuèio Bruzgelevièiaus
nuotrauka. Apaèioje – Raseiniø miesto puèiamøjø orkestras (vad.
Alfonsas Rukas). Nuotrauka ið Alfonso Ruko asmeninio archyvo
DAININGAME
DUBYSOS
KRAÐTE ALBINAS
STAKAUSKAS
Raseiniø kraðtas pelnytai vadinamas dainø ðalimi. Labiausiai já
garsina poetas Maironis. Pagal jo þodþius sukurtos dainos neuþmirðtos
ir skamba iki ðiol. Tæsiame, puoselëjame senàsias ðio
kraðto muzikines tradicijas, kuriame ir naujas.
Pastaraisiais metais tradiciniu tampa tarptautinis festivalis „Dainuojam
Maironiui“. Jo organizatorius – Raseiniø rajono kultûros
centro miðraus choro „Ðatrija“ vadovas Graþvydas Jegnoras.
1955 m. ákûrus „Ðatrijos“ siuvimo fabrikà, darbininkai pradëjo
telktis á saviveiklos bûrelius. Daugiausiai dainos mylëtojø susibûrë
á miðrø chorà „Ðatrija“. Tai buvo 1956-øjø pavasará. Ðis kolektyvas
gyvuoja ir ðiandien. Nuo to laiko chorui vadovavo dirigentai
Vladas Simonavièius, A. Misiûnas, Antanas Paulavièius, Elena Dalia
Girdþienë, Zina Kosmauskienë, Juozas Matkus. Jau pirmaisiais
savo veiklos metais choras pradëjo dalyvauti rajoninëse, zoninëse
meno saviveiklos apþiûrose. Nuo 1960 m. jis yra nuolatinis ðalies
ir pasaulio lietuviø dainø ðvenèiø dalyvis. 1986 m. „Ðatrija“ savo
atliekamus muzikinius kûrinius áraðë Lietuvos radijo ir televizijos
studijoje. Kolektyvas yra koncertavæs daugelyje Lietuvos vietø,
Vokietijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje, Èekoslovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje,
Latvijoje, Estijoje, keliose kitose uþsienio ðalyse. „Ðatrija“
daug metø bendrauja su Latvijos choru „Ikðkile“ ir puèiamøjø orkestru
„Ciemupe“, Estijos chorais „Kaju“ ir „Cantus“ bei Punsko
(Lenkija) lietuviø choru „Dzûkija“. Ðis kolektyvas – daugelio Raseiniø
kraðte organizuotø tarptautinës chorinës muzikos festivaliø
iniciatorius. Pastaraisiais metais jis rengia muzikos festivalius „Dainuojam
Maironiui“.
Ðá kraðtà jau daug metø garsina ir Gintauto Grigalio vadovaujama
Raseiniø rajono kultûros centro kaimiðka kapela „Dubysa“. Ji
daþnai koncertuoja Lietuvoje, savo atliekamais muzikiniais kûriniais
ne kartà yra þavëjusi ir kai kuriø kitø Europos ðaliø gyventojus.
Dauguma kapelos dalyviø – Raseiniø meno ir kitø mokyklø
muzikos mokytojai. Jø amþius labai ávairus ir tai garantuoja kolektyvo
veiklos tæstinumà. „Dubysa“ reprezentuoja, puoselëja ir populiarina
savo regiono liaudies muzikos tradicijas. Pirmiausia tai lemia
kapelos vadovo, atliekamø kûriniø aranþuotojo Gintauto Grigalio,
kuris ðiam kolektyvui vadovauja nuo 1968 m., profesinë branda,
taip pat ir muzikantø bei dainininkø ilgametis, kruopðtus ir nuoðirdus
darbas, meilë liaudiðkai muzikai.
Kolektyvo nariai uþraðinëja ðio kraðto senuosius muzikos kûrinius,
aranþuoja juos ir ðiuolaikiðkai pateikia klausytojui. Parengtos
programos atliekamos profesionaliai, nuoðirdþiai. Kiekvienas instrumentinis
kûrinys, daina ar jos akompanimentas pasiþymi ne

Raseiniø rajono kultûros centro kapelos „Dubysa“ vadovas
Gintautas Grigalis. S. Minioto nuotrauka
vien profesionalia instrumentuote bei atlikimo technika, bet ir liaudiðkumu.
Kolektyvas vengia vien iðoriðkai efektingos atlikimo manieros,
nepataikauja publikai pigesnio pobûdþio triukais, forsuotais
tempais ir todël iðlaiko prideramà solidaus meno kolektyvo statusà.
G. Grigalis taip pat vadovauja ir Raseiniø meno mokyklai. Jis
yra Lietuvos muzikø sàjungos bei Lietuvos muzikos ir meno mokyklø
direktoriø asociacijos narys. Jo dëka Raseiniø meno mokykloje
daþnai lankosi ir koncertuoja iðkilûs ðalies muzikai ir atlikëjai.
Tokie susitikimai su þymiais meno þmonëmis skatina visø raseiniðkiø,
ypaè Meno mokyklos auklëtiniø, smalsumà, domëjimàsi
menu, suteikia galimybæ pasiþiûrëti, ar teisingai dirbama, ávertinti
savo sugebëjimus ir þinias.
1997 m. Raseiniø kultûros centre susibûrë Puèiamøjø instrumentø
ansamblis, vadovaujamas Alfonso Ruko. Ansamblyje dalyvauja
Meno mokyklà jau baigæ moksleiviai ir puèiamaisiais grojantys
suaugusieji. Ðis kolektyvas per ávairias ðventes groja tiek
koncertinëse salëse, tiek ir vasaros estradose. Jo repertuare vyrauja
pramoginë ðokiø muzika.
Raseiniø kultûros centro folkloro ansamblis „Degulë“ ákurtas
1996 m. (vadovë Asta Nikþentaitienë). Èia dainuoja dvylika moterø
ir vienas vyras. Beveik visos kolektyvo narës yra pedagogës. „Degulë“
jau yra parengusi kelias koncertines programas. Kolektyvas
atlieka folkloro kûrinius, tremtiniø dainas, romansus ir kitokio pobûdþio
muzikinius kûrinius. Pastaraisiais metais „Degulës“ dainininkø
paklausyti turëjo galimybæ televizijos laidø „Kraièio skrynia“,
„Kraðto garbë“, „Gero ûpo!“ þiûrovai. Folkloro ansamblio dalyviai
mëgsta keliauti, kûrybiðkai bendradarbiauja su kitais meno saviveiklos
kolektyvais.
1990 m. Raseiniø kultûros centre susibûrë sportiniø ðokiø kolektyvas,
po kurio laiko pavadintas „Nuotaika“. Ðokëjus meistriðkumo
moko Auðra Jukilaitienë. Nuo 1991 m. ðis kolektyvas dalyvauja
ávairiuose Lietuvoje organizuojamuose sportiniø ðokiø konkursuose
– Kaune, Klaipëdoje, Alytuje, Panevëþyje, Telðiuose, Druskininkuose,
kituose ðalies miestuose. „Nuotaika“ jau yra koncertavusi
ir Belgijoje, Vokietijoje, penkis kartus dalyvavo tarptautiniame
sportiniø ðokiø konkurse „Gintarinë pora“, pati organizuoja tarptautinius
sportiniø ðokiø konkursus. Ðá kolektyvà galime daþnai pama-
(Nukelta á 74 p.)
KULTÛRA
Virðuje – Raseiniø rajono kultûros centro folkloro ansamblis „Degulë“
Pasaulio lietuviø dainø ðventëje Vilniuje 2003 m. Apaèioje – „Degulës“
persirengëliai „kelia vëjà“ Raseiniuose per Uþgavënes.
Astos Nikþentaitienës nuotraukos
Apaèioje – grupë Raseiniø rajono Ilgiþiø kaimo kapelos muzikantø.
Nuotrauka ið Raseiniø rajono kultûros centro archyvo
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2
73

74 KULTÛRA
Raseiniø rajono kultûros centro vaikø estradinë grupë „Ðakar-makar“
(vad. Dalia Bakðienë). D. Valantino nuotrauka
Virðuje – Raseiniuose 2000 m. vykusioje respublikinëje dainuojamosios
poezijos ðventëje „Ðaltinis“ koncertuoja grupë ið Pasvalio. Apaèioje –
Raseiniø rajono kultûros centro meno galerijoje per keramiko Gintaro
Ðpoko parodos atidarymà koncertuoja „Ðaltinio“ vidurinës mokyklos
vaikø folkloro ansamblis. A. Nikþentaitienës nuotrauka, 2005 m.
(Atkelta ið 73 p.)
tyti koncertuojant ávairiø renginiø metu. Ádomios „Nuotaikos“ statomos
ir atliekamos sceninës kompozicijos. Nuo 2001 m. prie ðio
kolektyvo veikia ir modernaus ðokio grupë, kurios nariai taip pat
daþnai koncertuoja renginiø metu ir suteikia jiems spalvingumo,
þavesio ir jaunatviðko polëkio.
Raseiniø kultûros centro vaikø grupë „Ðakar – makar“ savo
veiklà pradëjo 1997 m. Tai jaunø dainininkø kolektyvas, daþniausiai
atliekantis koncertmeisterio Vytauto Kasparavièiaus ir vadovës Dalios
Bakðienës sukurtas daineles. Ði grupë yra dalyvavusi respublikinës
vaikø ðventës „Skriski, sparnuota pasakos paukðte!“ finalinio
koncerto programoje, festivalyje „Graþiausiu taku“, Lietuvos ir
Latvijos vaikø dainos festivalyje „Vyturio giesmë – 2005“, respublikiniame
vaikø estradinës dainos festivalyje „Laumës juosta“.
Ðalies ir rajono muzikiniame gyvenime, ávairiose televizijos laidose
aktyviai dalyvauja ir Raseiniø rajono Ilgiþiø kaimo laisvalaikio
salës armonikininkø ansamblis, vadovaujamas Antano Leskausko.
Jau du kartus kolektyvas rungtyniavo Lietuvos televizijos
laidos „Duokim garo!“ pusfinalyje. Á ðio armonikininkø ansamblio
repertuarà átrauktos nuotaikingos liaudies dainos, smagios polkos.
Raseiniø kraðte kasmet vyksta daug ádomiø ir turiningø kultûriniø
renginiø. Itin gausø bûrá dalyviø sutraukia tarptautinis sàskrydis
„Laisvës ugnis – ateities kartoms“, Pilënø festivalio pradþios koncertas
Molavënuose, medþio droþëjø stovyklos, tarptautinis chorø
festivalis „Dainuojam Maironiui“, tarptautinis teatrø festivalis „Braiþas“,
dainuojamosios poezijos ðventë „Ðaltinis“, Maironio tëviðkëje
rengiamos poezijos ðventës. Pastaraisiais metais rajone paminint
ávairias valstybines ðventes, ypaè Laisvës gynëjø, Lietuvos
nepriklausomybës atkûrimo, Valstybës (Lietuvos karaliaus Mindaugo
karûnavimo), Gedulo ir Vilties dienas, kitas rajonui ir visai
ðaliai atmintinas datas, rajono meno kolektyvai ir atlikëjai taip pat
dþiugina turiningomis koncertinëmis programomis.
2005 m., skatinant ávairiø meno þanrø kolektyvø aktyvumà ir
profesionalumà, rajone ásteigtos nominacijos „Meno mûza“. Pirmosios
nominacijos suteiktos Nemakðèiø kultûros namø vokaliniam
instrumentiniam ansambliui, Plikiø laisvalaikio salës jaunimo
teatrui, Kalnujø kultûros namø folkloro kolektyvui. Kûrybingiausiu
metø þmogumi pripaþintas Plikiø laisvalaikio salës meno vadovas
Arûnas Kazlauskas.
2005 m. rajone graþiai paminëtas poeto J. Nekroðiaus 70-metis,
dailininko J. Kuzminskio mirties dvideðimties metø sukaktis. Betygalos
kultûros namuose visuomenë buvo susirinkusi á pirmojo lietuviðko
spektaklio 100-èio paminëjimo vakarà. Ásiminë ir 2005 m.
Girkalnio kultûros namuose vykusi liaudiðkø kapelø ðventë „Grieþynë“,
tradicinës kaimø ðventës, vykusios Sujainiuose ir Butkiðkëje.
Nuo 2001 m. Raseiniø kultûros centre veikia meno galerija, kuri
miesto ir rajono gyventojams sudaro galimybæ susipaþinti su ávairaus
þanro profesionaliàja daile bei tautodaile. Èia rengiamos tapybos,
grafikos, fotografijos, ðilkografijos parodos. Jose savo kûrybos
parodas jau yra surengusi Aistë Januðkevièiûtë, Gintaras Ðpokas,
Vytautas Kusas, daugelis kitø mûsø kraðte daugiau ir maþiau
þinomø menininkø. Èia kiekvienà mënesá keièiamose parodose eksponuojami
ir rajono tautodailininkø, moksleiviø kûriniai. Ðià galerijà
þino ir jà gausiai lanko tiek miesto, tiek ir rajono gyventojai, jø
sveèiai.

PASANDRAVYS,
BERNOTAI
PARENGË DONATAS TYTUVA
Poeto Jono Maèiulio-Maironio tëviðkë ir gimtinës sodyba – Pagojukø
seniûnijoje. Ðie objektai daþnai vadinami kaimø vardais:
Bernotai, Pasandravys. 1990 m. sausio 29 d. Ministrø Tarybos nutarimu
ásteigtas Maironio istorinis kultûrinis draustinis. Bûtent jo
teritorijoje ir yra ðios dvi sodybos. Jø iðsaugojimu rûpinasi Raseiniø
kraðto istorijos muziejus bei 1992 m. rugsëjo 24 d. Lietuvos
Aukðèiausiosios Tarybos nutarimu ásteigtas Dubysos regioninis parkas;
vienas ið jo draustiniø yra Pasandravio memorialinis draustinis
(jo tikslas – iðsaugoti poeto Maironio gimtinæ, jà supanèià gamtinæ
ir kultûrinæ aplinkà).
Maironio gimtinë – Pasandravys. Èia prabëgo keli poeto vaikystës
metai. Kaip Maèiuliai èia atsidûrë?
Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldëtojai Astrauskai uþ skolas
ûkininkui Aleksandrui Maèiuliui (poeto tëvui) 3–4 metams perleido
Pasandravio dvarà. Palikæs savo ûkyje (Bernotuose) ðeimininkauti
giminaitæ, A. Maèiulis su ðeima persikëlë gyventi á Pasandravá. Èia
1862 m. lapkrièio 2 d. Maèiuliams gimë sûnus Jonas (bûsimasis
poetas Maironis). Jo krikðtamotë buvo bajorø Astrauskø vyriausioji
dukra Katerina.
Maèiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Tada, ið mokslø
gráþus Pasandravio dvaro paveldëtojui P. Astrauskui, Maèiuliai vël
persikëlë gyventi á Bernotus.
Bernotuose iðlikusioje sodyboje 1989 m. ákurtas muziejus (Raseiniø
kraðto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiui
skirta ekspozicija.
Pasandravio memorialinis draustinis kasmet sulaukia daug lankytojø.
Traukia þmones Maironio apdainuotos graþios apylinkës, Sandravos
ir Luknës pakrantës, poeto iðvaikðèioti takeliai, ðaltinëlis.
Poeto Maironio kûrybos gerbëjus, turistus èia visada maloniai sutinka
ekskursijø vadovë Rita Paðkauskienë (vykstantiems á ekskursijà
rekomenduojama ið anksto paskambinti telefonu 8 611 06390).
Bernotai, Pasandravys, jø aplinka simboliðkai áamþina ádomø,
sudëtingà dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kûrybos kelià.
1987 m., minint poeto 125-àsias gimimo metines, árengtas pësèiøjø
takas, sujungæs Bernotø ir Pasandravio sodybas. Abiejuose
Nuotraukoje – Pasandravio memorialinio draustinio (poeto Maironio
gimtinës-muziejaus) pastatas Bernotuose. Nuotrauka ið Raseiniø kraðto
istorijos muziejaus rinkiniø
tako pusëse nuo Luknës iki Sandravos upeliø pradëti sodinti àþuolai
– Maironio àþuolø takas (apie 1 km). Tais metais pasodinti 125
àþuoliukai. Jie toliau sodinami kas penkeri metai – poeto jubiliejiniams
gimtadieniams skirtø renginiø metu. Àþuoliukus, skirtus poeto
atminimui áamþinti, jau yra pasodinæ nemaþai þinomø Lietuvos
mokslo, kultûros veikëjø, tarp jø ir J. Aputis, S. Geda, È. Kudaba,
M. Matinaitis,J. Maèiukevièius, A. Maldonis, J. Nekroðius, V. Zaborskaitë,
taip pat Maironio giminaièiai ir daugelis kitø þmoniø.
Poeto Maironio tëvø sodyboje stovi graþus kryþius. Senasis,
stovëjæs èia Maironio laikais, sunyko ir nugriuvo dar 1912 m. Dabartinis
atstatytas 1989 m. rugsëjo 2 d. (meistras – Raseiniø miðkø
ûkio stalius J. Malinauskas). Netoli ðio kryþiaus poeto giminaièiai,
norëdami, kad ðià sodybà, kaip ir Maironio laikais puoðtø
liepos, yra pasodinæ keturias liepaites.
Pasandravio ir Bernotø aplinkà, takus puoðia 1991 m. Lietuvos
tautodailininkø kûrybinës stovyklos metu iðdroþti ir Maironio gimtinei
padovanoti kryþiai bei koplytëlës: „Marijos Maloningosios“
skulptûra (aut. G. Dudaitis, Kauno r.); kryþius (aut. J. Binkis, Ðirvintø
r.); koplytstulpis su „Ðv. Jono Nepamuko“, „Ðv. Jurgio“, „Ðv. Cecilijos“,
„Ðv. Kazimiero“ bareljefais (autoriai S. Karanauskas ir
A. Jurkaitis, Utena); kryþius su „Ðv. Jono Nepamuko“ bareljefu (aut.
J. Tvardauskas, Anykðèiai); koplytstulpis su „Ðv. Florijono“ skulptûra
(aut. J. Dzvëga, Ðiauliai); kolytstulpis su „Ðv. Jono krikðtytojo“
bareljefu (aut. J. Grabauskas, Raseiniai); koplytstulpis su „Ðv. Jurgio“
skulptûra (aut. A. Èesnulis, Varënos r.); kryþius 1863 m. kapinaitëse,
kuriose palaidota ir poeto Maironio krikðtamotë, Pasandravio
dvarininkaitë K. Astrauskaitë (aut. A. Baranauskas, E. Akulauskas,
Pr. Paleckis, Kaunas); koplytstulpis su „Ðv. Marijos Sopulingosios“
ir „Kristaus Nazarieèio“ skulptûromis (aut. R. Puðkorius,
Kretinga); kryþius su dvylikos apaðtalø bareljefais (aut. A. Urbðys,
Anykðèiai); „Ðv. Marijos Maloningosios“ skulptûrëlë Bernotø
km. sodyboje-muziejuje (aut. G. Gaidys, Raseiniai).
Bernotuose svarina ðakas obelys, oðia puðis, dar menanti Maironio
apsilankymà buvusioje tëvø, vëliau – sesers sodyboje. Dabar
dar þaliuojanèias egles yra sodinæs pats poetas.
2006 m. numatyta restauruoti sodo pakraðtyje esantá unikalø
statiná – ilgus metus naudotà ledainæ.
Sodo pakraðtyje, kitoje kelio pusëje – takelis, vedantis link Luknës
upelio. Èia poetas daþnai vaikðèiodavo jaunystëje, èia jis svajodavo.
Jo rankomis árengtas ðaltinëlis; vandená ið èia poetas semdavo
ir neðdavo arbatai virti, kai tik lankydavosi pas gimines.
Pasandravyje iðlikæs svirtinis ðulinys su áspûdingo dydþio akmeniniu
rentiniu, gyvenamojo namo pamatai, restauruota akmens
mûro pavalkinë (pakinktinë).
Kasmet paskutiná geguþës mënesio savaitgalá muziejuje Pasandravyje
vyksta poeto Maironio atminties dienos renginiai. Juos organizuoja
Raseiniø kraðto istorijos muziejus. Geguþës, birþelio mënesiais
poeto gimtosiose vietose vyksta tradiciniai poezijos renginiai.
Rajono literatø klubo „Dubysa“, Raseiniø vieðosios bibliotekos
iniciatyva èia rengiami „Poezijos pavasarëliai“, kuriuose dalyvauja
ne tik rajono, bet ir kitø rajonø literatai. Birþelio mënesiais
Pikèiûnø pagrindinë mokykla organizuoja poeto vardo dienos paminëjimus.
Geguþës mënesiais èia daþnai lankosi Lietuvoje plaèiai
savo veiklà iðvystæ maironieèiai, organizuojami ávairûs jø sambûriai,
talkos. Á poeto gimtadieniui skirtus renginius muziejaus darbuotojai
kasmet gventojus pakvieèia spalio pabaigoje – lapkrièio
pradþioje.
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2
75

76 BIBLIOTEKOSE
85 RASEINIØ
vieðosios
bibliotekos
metai
JONAS BRIGYS
Raseiniø vieðosios bibliotekos teikiamomis paslaugomis naudojasi
jau nebe pirma ðiame kraðte gyvenanti karta. Vieni èia uþsuka
siekdami ágyti daugiau þiniø, susirasti literatûros studijoms, kiti
– planuodami pasiimti knygà vakaro skaitymams, treti – tiesiog
laikraðèiø paskaityti. Kokie bebûtø jø interesai, kiekvienas ið jø èia
tikisi rasti tai, ko ieðko, kiekvienas nori bûti tinkamai aptarnautas.
Greta judriausios miesto gatvës veikianti Raseiniø rajono
savivaldybës vieðoji biblioteka – ne tik saugykla, kur sukaupta daug
knygø, periodiniø leidiniø, kitø spaudiniø. Devintà deðimtá ápusëjusi
ástaiga aktyviai dalyvauja ir kraðto kultûriniame gyvenime.
Solidi, turtinga jos istorija – ápusëtas devintasis deðimtmetis.
Pirmosios visuomeninio pobûdþio bibliotekos, kuriose skaitytojai
galëdavo surasti lietuviðkø leidiniø, Raseiniuose ákurtos XX a.
pr., panaikinus lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimà.
1909 m. Raseiniuose „atsakomybëje kunigo Jono Kraniausko“
ákurta „Saulës“ draugijos biblioteka, kurioje 1910 m. 136 skaitytojai
perskaitë 2 187 knygas. Kraðto kultûros plëtrà sustabdë Pirmasis
pasaulinis karas. Jam pasibaigus, nepriklausomybæ iðkovojusi, taèiau
iðsekusi Lietuva pirmiausia suskato stiprinti valstybingumà,
kurti tautinio ðvietimo sistemà, gaivinti ekonomikà. Vieðøjø bibliotekø
tinklo kûrimu pradëta rûpintis 1920 m. Tais metais priimtame
„Ástatymo apie Centraliná Valstybës Knygynà papildyme“ buvo nurodyta,
kad „Centralinis Valstybës Knygynas steigia reikalui esant
savo skyrius“. Kitas reikðmingas þingsnis, kuriant juridiná naujø
vieðøjø bibliotekø steigimo pagrindà, buvo þengtas 1921 m. kovo
1 d., kai Steigiamasis Seimas priëmë ástatymà dël Ðvietimo ministerijos
etatø papildymo. Seimo narys Vladas Laðas, dar vasario
15 d. posëdyje pristatæs ðio ástatymo projektà, nurodë, kad „sumanyta
provincijoje atidaryti Centralinio Valstybës Knygyno 6 skyriai:
Marijampolëje, Ðiauliuose, Raseiniuose, Telðiuose, Panevëþyje ir
Ðvenèionyse“. Kovo 29 d. ðá aktà pasiraðë Prezidento pareigas einantis
Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis. Taip
aukðèiausios valstybinës institucijos patvirtino Raseiniø vieðosios
bibliotekos ásteigimà.
1921 m. rugsëjo 27 d. ásakymu Ðvietimo ministras pirmàja
Raseiniø bibliotekos vedëja paskyrë Onà Vidutaitæ. Nors ji darbà
2003 m. Raseiniø vieðosios bibliotekos ir Raseiniø rajono
savivaldybës organizuoto ekslibrisø konkurso, skirto Raseiniø 750osioms
metinëms, atsiøstø kûriniø parodos katalogo virðelis
(dizainerë Rima Ramonienë). Ant virðelio – Alinos Tauterienës
konkursui sukurtas ekslibrisas „Rasseyne medietatem 1253“,
2003. CAD, 18,4x13,1
pradëjo spalio 15 d., biblioteka veikë tik nuo 1922 m. pradþios. Vis
dëlto pagal susiklosèiusià tradicijà 1921 m. spalio 15 d. laikoma
bibliotekos ákûrimo data.
Tik kà duris lankytojams atvërusi biblioteka turëjo 462 knygas,
pusæ ið jø – rusø kalba. Tikëtina, kad pirmaisiais metais bibliotekos
skaitykloje þmonës neuþsibûdavo, nes tuo laiku visai nebuvo skiriama
lëðø laikraðèiø ir þurnalø prenumeratai. Padëtis pamaþu gerëjo.
1938 m. biblioteka jau gavo 58 pavadinimø laikraðèius ir þurnalus.
Didëjo ir knygø fondas – 1941 m. biblioteka jau turëjo daugiau
kaip 9 tûkst. knygø.
Pirmaisiais bibliotekos gyvavimo deðimtmeèiais didþiàjà skaitytojø
dalá sudarë gimnazistai. Apie ketvirtadalá skaitytojø – amatininkai,
prekybininkai bei tarnautojai. Kasmet tarp skaitytojø daugëjo
ûkininkø; kaimas ðiuo poþiûriu nors ir nespëriai, bet vijosi miestà.
1940 m. sovietinë okupacija pristabdë bibliotekos plëtrà – teko
nuraðtyti nemaþai „antitarybinio turinio“ leidiniø. Dar labiau bibliotekai
pakenkë Antrojo pasaulinio karo audra. 1941 m. birþelio 23 d.
Raseiniuose siautëjæs gaisras sunaikino visà bibliotekos fondà –
9 352 knygas. Po to atkuriamai bibliotekai teko ieðkoti naujø patalpø.
Frontui ritantis á Vakarus, biblioteka, kaip ir visas Raseiniø miestas,
antrà kartà sudegë. Taèiau net ir tokiu sunkiu laikotarpiu biblioteka
þmonëms buvo reikalinga. 1944 m. gruodþio 5 d. (nuo lapkrièio
16 d.) buvo paskirta bibliotekos vedëja Nadieþda Jarilinaitë. Ji darbà
pradëjo griuvësiais virtusiame mieste, kai biblioteka neturëjo
nei knygø, nei baldø, nei pastogës. Laikui einant visa tai atsirado.
Knygø fondas pirmaisiais pokario metais buvo kuklus, taèiau vis
dëlto „Glavlito“ reguliariai vykdomø bibliotekos fondø „valymø“
metu èia bûdavo randama ir nuraðoma ideologiðkai þalingø spaudiniø.
Kilus net menkiausiam átarimui, bûdavo pradedami persekioti ir
bibliotekos darbuotojai. Ðtai 1950 m. bibliotekininkë Stasë Rumðaitë
buvo atleista ið darbo uþ tai, kad klausë „Amerikos radijo“ laidø ir
apie jas kalbëjo su þmonëmis. Gyvenimas buvo toks, kad kartais
bibliotekininkams tekdavo ir persikvalifikuoti – 1948 m. Antanas Sirtautas
buvo atleistas ið bibliotekos vedëjo pareigø ir „paimtas agronomo
pareigoms“.
1951 m. rugsëjo 1 d. darbà pradëjo Raseiniø miesto vaikø biblio-

teka (pirmoji jos vedëja buvo Elena Gilvickaitë), kuri beveik dvejus
metus veikë ankðtokose rajono bibliotekos patalpose. 1957 m. rajono
bibliotekos darbà tikrino Kauno vieðosios bibliotekos darbuotojai.
Jø ataskaitoje raðoma, kad Raseiniø biblioteka yra ásikûrusi
dviejuose kambariuose, jai trûksta lentynø, spintø, këdþiø, patalpas
reikia remontuoti, nes bet kuriuo metu gali ágriûti lubos.
Padëtis ið pagrindø pasikeitë 1960 m. pradþioje, kai biblioteka
persikëlë á naujai pastatytus Raseiniø kultûros namus, kuriuose
buvo numatyta vieta rajoninei ir vaikø bibliotekoms.
Ano meto kultûros ástaigø darbà buvo stengiamasi ideologizuoti.
Neiðvengë to ir bibliotekos. 1963 m. priimtose programinëse bibliotekø
veiklos nuostatose nurodyta, kad „bibliotekø pareiga bûti
uoliais sanitarais, sielø daktarais, dirbti profilaktiná auklëjamàjá darbà,
kad religijos bacilos nekankintø þmoniø“. Neþiûrint to, visada
bibliotekose didþiausias dëmesys bûdavo skiriamas skaitytojø aptarnavimui,
kultûrinei veiklai. Nuolat buvo pleèiamas teikiamø paslaugø
ratas. 1967 m. bibliotekoje ákurtas neetatinis muzikos skyrius-fonoteka.
1972 m. uþ pavyzdingà darbà „propaguojant muzikos-estetines
þinias“ Kultûros ministerija rajoninës bibliotekos vedëjai
Graþinai Janonienei pareiðkë padëkà.
Vienas ið svarbiausiø bibliotekos veiklos etapø yra rajono bibliotekø
centralizacija (1977). Jos metu prie Centrinës bibliotekos
prijungta ir rajoninë vaikø biblioteka. Centrinës bibliotekos direktore
paskirta iki to laiko rajoninës bibliotekos vedëja dirbusi Graþina
Janonienë. Tokia bibliotekø sistema iðliko ilgà laikà ir tik 1991 m.
sausio 20 – 1995 m. geguþës 2 d. rajono kaimø bibliotekos buvo vël
atsidûrusios seniûnijø þinioje.
Per 85 bibliotekos gyvavimo metus rajono bibliotekai vadovavo
19 þmoniø. Ilgiausiai ðá darbà dirbo pirmoji bibliotekos vedëja Ona
Vidutaitë-Juodkienë (1921–1936) ir dabartinë Raseiniø vieðosios
bibliotekos direktorë Graþina Janonienë (36 metus). Vadovaujant
G. Janonienei, buvo atsigræþta á praeitá ir prisimintos „burþuazinës“
bibliotekos steigimo iðtakos. 1971 m. rajoninë biblioteka, pirmoji ið
tokio tipo Lietuvos bibliotekø, paþymëjo savo veiklos 50-metá. Nuo
to laiko kas deðimt metø rajone rengiami iðkilmingi bibliotekos
jubiliejø paminëjimai. Kiekviena tokia ðventë tampa svarbiu rajono
kultûrinio gyvenimo ávykiu.
Biblioteka puoselëja daug graþiø kultûrinio darbo tradicijø. Jau
daugiau kaip 20 metø prie bibliotekos gyvuoja 1983 m. direktorës
G. Janonienës iniciatyva suburtas rajono literatø klubas „Dubysa“
(klubo pirmininkë Danguolë Peckuvienë). 1994 m. bibliotekos pastangomis
iðleistas rajono literatø kûrybos almanachas „Atminties
þiedai“ (sudarytoja G. Janonienë). Èia paskelbta dvideðimties autoriø
kûriniai. Po to ne vienas literatas, savo kûrybà skelbæs minëtoje
knygelëje, iðleido autorines knygas, o kai kurie net po keletà.
Su „Dubysos“ vardu susijæs dar vienas, nuo 1983 m. tradiciniu
tapæs renginys. Tai kasmet birþelio pirmàjá ðeðtadiená Raseiniø kraðto
dainiaus Maironio gimtinëje Pasandravyje vykstantis „Poezijos
pavasarëlis“, á kurá susirenka gausus poezijos mylëtojø bûrys, atvyksta
kitø rajonø ir miestø literatø. Ypaè glaudûs rajono literatø
ryðiai su Ðiauliø literatø klubu „Verdenë“. Pasandravyje ne kartà
yra lankæsi Kelmës, Molëtø rajonø literatai.
2001 m. prie bibliotekos susikûrë tautodailininkø bendrija „Sodþius“
(pirmininkë Nijolë Rimkienë), 1998 m. – sveikuoliø klubas
BIBLIOTEKOSE
V. Judicko nuotraukoje – Raseiniø rajono vieðosios bibliotekos
darbuotojai 2003 m.
A. Janonio nuotraukoje – „Poezijos pavasario“ dalyviai Maironio gimtinëje
Pasandravyje 2004 m. birþelio 5 d.
„Draugystë“. 1993 m. bibliotekoje ákurtas Raseiniø baþnyèios kle- A. Janonio nuotraukoje – Raseiniø rajono ir Ðiauliø „Verdenës“ klubo
(Nukelta á 78 p.)
literatai Maironio tëviðkëje Bernotuose 2000 m. birþelio mën.
Iliustracijos ið Raseiniø vieðosios bibliotekos archyvo
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2
77

78 BIBLIOTEKOSE
(Atkelta ið 77 p.)
bono Gintauto Jankausko vadovaujamas „Ádomiøjø susitikimø klubas“,
veikæs iki 1998 m. pavasario. Per tà laikà bibliotekoje klubas
suorganizavo net 31 renginá. Klebono pakviesti susitikti su raseiniðkiais
tais metais á bibliotekà atvykdavo daug iðkiliø Lietuvos
kultûros veikëjø, menininkø, dvasininkø.
1994 m. gruodþio 22 d. bibliotekoje pradëjo veikti Dailës salonas,
vëliau pavadintas Dailës galerija. Èia ne vienas Raseiniø tautodailininkas
yra surengæs pirmàjà savo kûrybos autorinæ parodà ir
iðskleidæs sparnus tolesniam skrydþiui. Galerijoje eksponuojama
ne tik Raseiniø, bet ir kitø rajonø tautodailininkø kûryba. Ðtai 2004 m.
èia veikë didelë Kelmës tautodailininkø darbø (140 eksponatø) paroda.
2003 m. èia buvo eksponuoti ekslibrisai, sukurti Raseiniø 750
metø jubiliejaus proga bibliotekos iniciatyva organizuotam konkursui.
2004 m. iðleistas ðios parodos katalogas.
Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, iðnykus ideologiniams suvarþymams,
biblioteka uþmezgë ryðius su iðeivija, gavo nemaþai
uþsienyje iðleistø vertingø knygø. Taip bibliotekos spaudiniø fondas
buvo papildytas Stasio Ðiuðkaus, Albino Hofmano, Irene L. Goddard
dovanotomis knygomis, periodiniais leidiniais. 1995 m. uþmegzti
ryðiai su kraðtieèiu poetu, visuomenës veikëju Stasiu Dþiugu.
Jo dëka gauta nemaþai þurnalø komplektø, 6 000 egzemplioriø
vertingø, daugiausia JAV iðleistø iðeiviø autoriø knygø – biblioteko-
je suformuotas vardinis Stasio Dþiugo fondas, rajono gyventojams
sudarytos itin geros sàlygos susipaþinti su beveik 50 metø iðeivijoje
kauptais kultûros lobiais. 2004 m. bibliotekos teikimu rajono
Taryba Stasiui Dþiugui suteikë Raseiniø garbës pilieèio vardà.
1995 m. bibliotekoje pradëtas formuoti senø ir retø spaudiniø fondas,
kurio pagrindà sudarë ið Bibliografijos ir knygotyros centro, o
vëliau ið Lietuvos nacionalinës bibliotekos (LNB) mainø ir rezervinio
fondo gautas apie 1,5 tûkst. egzemplioriø siekiantis iki 1944 m. iðleistø
knygø ir apie 4 tûkst. egz. turintis XIX – XX a. I p. periodiniø leidiniø
rinkinys. Ypaè vertingà ðio fondo dalá sudaro knygos lietuviø kalba,
iðleistos iki 1904 m. Bibliotekoje saugoma 121 tokia knyga (118 pavadinimø).
Kad ir kokios vertingos ir retos bûtø knygos, taèiau jos praranda
didelæ savo vertës dalá, jei yra neprieinamos skaitytojui, neatlieka
savo pirmapradës paþinimo, informacijos ðaltinio funkcijos. 1995 m.
vieðojoje bibliotekoje (VB) atidarytas Knygos muziejus. Jis skaitytojams
suteikia puikià galimybæ ðiuos retus leidinius panaudoti
edukacinëje veikloje. Galimybë ieðkoti naujø, netradiciniø darbo
formø atsirado 1992 m., kai bibliotekai buvo perduotas visas buvusiø
rajoniniø kultûros namø pastatas. Muziejaus ekspozicijà nuo
pat jo ákûrimo pradþios tvarko ir lankytojus aptarnauja vyr. bibliografë
kraðtotyriniam darbui Elena Kvietkienë.
1995 m. rugpjûèio 15 d. rajono Valdybos sprendimu seniausiai
rajono kultûros ástaigai – bibliotekai – gràþintas istorinis Raseiniø
vieðosios bibliotekos pavadinimas
XXI a. bibliotekininkai savo darbe taiko ne tik tradicines darbo
formas. Ðiandien jie jau dalyvauja ir informacinës visuomenës kûrime.
2002 m. kovo 7 d. bibliotekoje atidarytas Informacijos centras,
kuriame skaitytojams árengtos trys kompiuterizuotos darbo
vietos. Èia skaitytojai gali naudotis internetu (nuo 2006 m. pradþios
ði paslauga nemokama). Informacijos centrui vienà kompiuterá padovanojo
Europos komisijos delegacijos Lietuvoje atstovybë. Ðios
atstovybës dëka bibliotekos skaitytojai gali susipaþinti su naujausiais
leidiniais apie Europos Sàjungà. Ið viso biblioteka ðiuo metu
turi 12 kompiuteriø. Kompiuterizuojami ir kaimo filialai. Interneto
ryðiu skaitytojai jau gali naudotis Ariogalos, Girkalnio, Kalnujø, Sujainiø,
Viduklës ir Ðiluvos filialuose. Ðios paslaugos bibliotekoje
nuolat pleèiamos. Pastaraisiais metais dalyvaujama rengiant me-
Ið kairës: Raseiniø vieðosios bibliotekos globëjas Stasys Dþiugas, bibliotekos direktorë Graþina Janonienë ir Sofija Dþiugienë bibliotekoje 1999 m.
A. Janonio nuotrauka; Raseiniø meno mokyklos mokytoja Laisvida Juodytë per savo sukurtø floristikos paveikslø parodos atidarymà bibliotekos
Dailës galerijoje 1999 m. rugsëjo 1 d. G. Janonienës nuotrauka; pirmoji Raseiniø vieðosios bibliotekos vedëja Ona Vidutaitë-Juodkienë.
Nuotraukos ið Raseiniø vieðosios bibliotekos archyvø
dþiagà potencialios interneto prieigos plëtros Lietuvos vieðosiose
bibliotekose projektui. Dalyvaujama ir ágyvendinant projektà „Vieðojo
interneto prieigos taðkai kaimo vietovëse“.
2003 m. Raseiniø vieðoji biblioteka prisijungë prie Lietuvos
integralios bibliotekø informacijos sistemos (LIBIS). Tai sudaro
galimybæ skaitytojus operatyviai informuoti apie visose Lietuvos
bibliotekose gautus leidinius, naudotis LNB kaupiamu Nacionalinës
bibliografijos duomenø banku. Savo ruoþtu vieðoji
biblioteka ðá duomenø bankà reguliariai papildo áraðais apie rajono
spaudos publikacijas. Dirbant LIBIS sistemoje, rekataloguojamas
vieðosios bibliotekos fondas. Bibliotekos skaitytojai
naudojasi prenumeruojamomis ELTA, LITLEX elektroninëmis duomenø
bazëmis, Nacionalinës bibliografijos duomenø banku, Lietuvos
periodinës spaudos bibliografiniø straipsniø apraðø archyvu.

Vieðoji biblioteka ir jos filialai nuolat atsakingai dirba ir kraðtotyros
srityje. 2005 m. Pramedþiavos filialo bibliotekininkui Antanui
Ðulskiui suteiktas Lietuvos Garbës kraðtotyrininko vardas.
Raseiniø vieðoji biblioteka (VB) yra ir rajono bibliotekø metodikos
centras. Ðiuo metu ji vadovauja 32 kaimo ir vienam miesto
(Ariogalos) filialui. Èia veikia skaitytojø aptarnavimo ir vaikø literatûros,
metodikos ir spaudiniø komplektavimo skyriai.
VB ir jos filialø darbà iliustruoja ðie rodikliai. 2005 m. VB ir
jos filialuose skaitytojams iðduoti 236 757 egzemplioriai spaudiniø
ir kitø dokumentø (tarp jø VB – 97 973). 2005 m. bibliotekose
skaitë 10 613 skaitytojø (VB – 3 584), kurie apsilankë 112
336 kartus (VB – 35 606). Vienas ið svarbiausiø rodikliø, charakterizuojanèiø
bibliotekà, yra spaudiniø fondo dydis, jo augimas.
2005 m. gauti 11 855 dokumentai (VB – 3804) ir metø
pabaigoje VB ir jos filialuose buvo 345 891 dokumentas, ið jø VB
– 106 413. 2005 m. VB ir filialuose buvo prenumeruojami 108
pavadinimø periodiniai leidiniai.
2005 m. rajono bibliotekininkai dalyvavo ávairiuose konkursuose
finansinei paramai, reikalingai projektø ágyvendinimui, gauti.
Vienas ið tokiø paskutiniøjø metø projektø – „Ekspozicijos „Raseiniø
kraðto raðtija Lietuvos kultûros istorijoje“ parengimas ir pristatymas
Knygos muziejuje“. Þaiginio filialas ir VB vaikø literatûros
skyrius kartu su Viduklës, Uþkalniø ir Nemakðèiø filialais dalyvavo
2003 m. Raseiniø pirmojo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose 750-øjø
metiniø proga Raseiniø vieðosios bibliotekos ir Raseiniø rajono
savivaldybës organizuoto ekslibrisø konkurso paskatinamosios premijos
laimëtojo Alfonso Èepausko sukurti ekslibrisai (ið kairës): „Raseiniø
vieðoji biblioteka“, 2003. CGD, 11x6,5; „Graþina Janonienë“, 2003.
CGD, 10x7,3
2005 m. Ðiaurës Ministrø Tarybos informacinio biuro Lietuvoje paskelbtoje
tradicinëje Ðiaurës ðaliø bibliotekø savaitëje, kurios tema
„Keliaujant po Ðiaurës ðalis“. Kaimo filialai nuolat aktyviai dalyvauja
vietos bendruomeniø veikloje ir vis daþniau kartu su jomis
rengia, ágyvendina bendrus projektus.
2005 m. pradëta Raseiniø vieðosios bibliotekos pastato renovacija.
Tikimasi, kad uþbaigus ðiuos darbus, bibliotekininkai turës
geresnes sàlygas aptarnauti skaitytojus. Jau dabar, atlikus tik dalá
planuotø darbø, atnaujintose, jaukiose patalpose ásikûrë vaikø literatûros,
spaudiniø komplektavimo, metodikos skyriai, administracija.
Renovacijos metu laikinai teko uþdaryti Knygos muziejø ir Dailës
galerijà, nors parodinë veikla bibliotekoje ir nebuvo nutraukta.
RASEINIØ RAJONO LITERATØ KÛRYBA
IÐSIPJAUSIU LAZDÀ
VLADAS DANUSAS
Iðsipjausiu lazdà gerà, ðermukðninæ,
paklajot iðeisiu vienas po Tëvynæ.
Þolæ, medá, paukðtá ðirdimi paliesiu.
Kà geresnio rasiu, – á kuprinæ dësiu.
Nieko, Dieve gink, oi nieko nenuskriausiu,
lyg nematomas, lyg vëjas pakeliausiu.
Kaimo gimtojo sodybas prisiminsiu;
su vaikais kaimynø buvo gera, linksma
þaist slëpyniø, ristis, arba laidyt ripkà
ir svajoti susitikti kità rytà...
Liûdna. Kaimas dingo. Nebëra Trakuèiø.
Ant kalvø teliko Girkalnis, Kalnujai
ir Biliûnø dvaro þalumoje glûdi
vienas bepalikæs pastatø senøjø.
Vieniðas keliausiu Ðaltuonos pakrantëm.
Ðeðuviu ir Jûra sieksiu panemunæ,
Karnavyþiø kaimais pro Rambyno kalnà
Kurðmares prieisiu ir priglausiu galvà
prie pajûrio kopø, prie dangaus mëlynës,
prie bangø oðimo, prie Birutës kalno,
prie visos Tëvynës
að priglausiu galvà.
Kà kuprinëj gero prisitaupæs bûsiu, –
viskas iki ðapo bus, mielieji, jûsø.
TU IR AÐ
VALË MILTENIENË
Paþinau tave
Ið tylos ir þodþiø...
Tu ðypsojais
Keistai,
Neþadëdamas nieko...
Nuogo pasaulio
Aðaroj
Su kanèia
Að stebëjau tave,
Bijodama prisiliesti,
Bijodama nusikalsti,
Norëdama pradingti,
Kadugio uogoj
Atrasti aitrumà
Tiesos... –
- - - - - - - - - - - -
Ir sugráþti kartu
Á gyvenimo sapnà –
Naujà rytdienà –
Tik su tavim.
GIMTI NAMAI
STEPONAS MILTENIS
Keisti jausmai aplanko mus,
Kai gráþtame á tëviðkës namus.
Kitaip èia, rodos, gëlës þydi,
Kitaip rasoj paliekam brydæ.
Kitoks èia ðulinio vanduo...
Kodël?.. Ir pats nesuprantu...
Tiktai, pajutæs tëviðkëlës vëjà,
Tuojau kaþkaip að suvaikëju.
Ir nori basas braidþiot po rasas,
Pauostyti gëles visas.
Álipt aukðtai, aukðtai á berþà,
Ropom pavaikðèioti po darþà.
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2
79

80
TEATRAS
PIRMAJAM LIETUVIÐKAM
VAIDINIMUI
RASEINIUOSE – 100
JOLANTA ÐIMAITIENË
Lietuviðkø vieðø vakarëliø su vaidinimais ir dainomis pradþia
Raseiniø mieste – 1906 m. sausio 6 d. Buvæs teatro kuopelës narys
H. Kromeris prisimena: „Uþuomazga buvo padaryta jaunuomenës,
kuri dël ávairiø prieþasèiø po 1905 m. revoliucijos atsidûrë Raseiniuose.
Kiek þinome, á Raseinius gráþo paleisti ið kalëjimø Ðileika
Vacys ir Kromeris Henrikas, geleþinkelieèiai, Bimba Petras ir Lopata
Vladas, mokiniai, pastarasis Vilniaus muzikos mokyklos, Martusevièius
Julius ir kiti. Visa ðita jaunuomenë daþnai rinkdavosi
Edelio vaistinëje, kur dirbo paþangûs vyrai: vaist. valdytojas Vaitiekûnas
Vincas, jo padëjëjas Landsbergis ir praktikantas Dapkus
Jonas. Èia ir kilo sumanymas ásteigti Dramos Mylëtojø kuopelæ.
Uþdavinys buvo gana sunkus, nes visi beveik buvome nevisai „blagonadeþnyje“,
o ið antros pusës ir finansinë mûsø bûklë buvo sunki,
o èia reikëjo finansø. Dekoracijos, vadovëliai ir gaidos pareikalavo
nemaþai rubliø. Taèiau viskas buvo nugalëta: lëðø davë vaistininkai
ir Raseiniø klebonas Boèkus, atsakomybæ uþ kuopelës veiklà
prisiëmë p. Vaitiekûnas. Buvo nutarta suvaidinti komedijà „Dëdë
atvaþiavo“ ir surengti choro koncertà. Lopatai buvo pavesta organizuoti
chorà, o kiti ëmësi organizuoti trupæ. Per kokias ðeðias savaites
viskas buvo paruoðta ir pirmà kartà raseiniðkiai pamatë lietuviðkà
teatrà ir vieðai iðgirdo Lietuvos himnà... Po pirmo vakaro
buvo surengta dar bene 4–5 vakarai, buvo vaidinama „Velnias spàstuose“,
„Amerika pirtyje“ ir kt. Choras tiek iðsilavino, kad dràsiai
galëjome pasirodyti ir uþ Raseiniø. 1907 m. apskrities virðininkas
rusas, pavardës nebeatmenu, buvo pakeistas, jo vieton buvo paskirtas
vokietis Stenas. Pastarasis kuopelës veikime áþiûrëjo „ugrozu
gosudarstvu“ ir pradëjo trukdyti darbà. 1907 m. Kalëdø metu
suvaidinome paskutiná kartà.
Bet kaip ten bebûtø, mûsø visø ðirdyse uþsiliko ðviesûs atsiminimai,
dirbome vien dël idëjos, nes net pelnas nuo vakarëliø buvo
naudojamas politiniø kaliniø – lietuviø – ðelpimui, nors patys buvome...
bekelniai“.
Po karo Raseiniai atrodë kaip didþiulë griuvësiø krûva. Nebuvo
kultûros namø. Vis dëlto vaidinti raseiniðkiai norëjo. Buriant teatrà
pedagogai pasirodë aktyviausi. Reþisûros ëmësi mokytojas Z. Marcinkevièius,
vëliau – A. Radzevièius. Mokytojai pastatë A. Vienuolio
„Prieblandoje“. 1952 m. mieste atsirado maþos patalpos ir kultûros
namams, tad vietos inteligentø veikla pagyvëjo. Pastaèius
rajoninius kultûros namus, I. Stravinskienë reþisavo V. Krëvës „Pas
dangaus vartus“, inscenizavo J. Biliûno „Liûdnà pasakà“. Paskui
teatro veikla priblëso ir grupë iðiro.
Naujas dramos kolektyvas susibûrë 1966 m. pabaigoje, á Raseinius
atvykus gyventi dabartiniam Klaipëdos universiteto Menø fakulteto
reþisûros katedros reþisieriui docentui Gediminui Ðimkui.
1906 m. Raseiniuose veikusi dramos kuopelë (ið kairës): stovi
H. Kromeris, V. Ðileika. Sëdi choro vadovas V. Lopata, J. Matusevièius,
J. Dapkus. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus
rinkiniø
Raseiniø teatro grupei jis vadovavo 1966–1972 m. Per tà laikà
G. Ðimkus pastatë daug nuostabiø spektakliø: M. Smirnovo ir
M. Kraindelio „Baisi istorija“, A. Èechovo „Pirðlybos“, P. Merime
„Moteris – tai velnias“, A. Arbuzovo „Irkutsko istorija“, R. Samulevièiaus
„Jeigu pasibels“, A. Kasono „Medþiai mirðta stovëdami“,
V. Miliûno „Kad jà kur, tà meilæ“ ir daugelá kitø. 1972 m. birþelio
24 d. Raseiniø teatrui buvo suteiktas Liaudies teatro vardas.
Nuo 1973 m. teatrui vadovavo Zigmas Volungis. Jam dirbant
rampos ðviesà iðvydo J. Semaðkaitës „Lauþai ant sniego“, J. Josadës
„Ðirdis dëþutëje“, B. Sruogos „Uoðvë“. Ðiuo metu Zigmas Volungis
teatriná menà puoselëja Raseiniø Þemaièio gimnazijoje.
1983 m. Raseiniø teatro reþisiere dirbti pradëjo Albina Damaðauskienë.
Jos vadovaujami miesto scenos mylëtojai pastatë: I. Ðtoko
„Velniø malûnas“, B. Sruogos „Dobilëlis penkialapis“, A. Arbuzovo
„Mano vargðas Maratas“, I. Radojevos „Benzino kolonëlë“,
pjesæ, sukurtà pagal S. Pliatuvnos romanà „Uþmuðti nuobodulá“,
J. Vaièiûnaitës „Mënulio gëlë“. Dabar Albina Damaðauskienë vadovauja
Raseiniø meno mokyklos vaikø ir jaunimo teatrui „Svajoklis“,
kuriam ðis vardas suteiktas 1995 m. Kolektyvo repertuare –
tiek lietuviø, tiek ir uþsienio autoriø kûriniai. „Svajoklis“ dalyvauja
ávairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose bei projektuose,
pats iðradingai, originaliai organizuoja ávairius festivalius,
skatina jaunuomenæ domëtis teatru ir dalyvauti jo veikloje.
1988 m. Raseiniø þiûrovai buvo pakviesti á Raseiniø miesto teatro
grupës pastatytà R. Kaðkausko pjesæ „Vaiduokliai vienkiemyje“
(reþisierius Vytautas Butkus). 1989 m. pastatyta B. Sivicko „Ðmëkla“,
1990 m. – Ardþio Lyveso „Þmogus margu kostiumu“. Visi ðie