ŽODŽIAI SU PREPOZICINIAIS NELIETUVIŠKOS KILMĖS ...

Vida Rudaitienë 

ÞODÞIAI SU PREPOZICINIAIS NELIETUVIÐKOS KILMËS 

DËMENIMIS 


Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2000 Vilnius, Lietuva 

Bendrinëje lietuviø kalboje suaktyvëjo skoliniø vartosena. Skoliniø pavyzdþiu daþnai 

sudaroma ir naujø þodþiø arba ið jø pasisavinami þodþiø darybos dëmenys. 

Leksikos vienetø ar kitø elementø skolinimasis yra vienas bûdingiausiø dabartinës 

lietuviø kalbos bruoþø. Ðá procesà paprastai lemia ir tarptautinë terminija. 

Mat terminija daþnai yra tarpininkë, per kurià á visus bendrinës lietuviø kalbos 

stilius ateina tarptautiniø þodþiø, o ið jø pasisavinama ávairiø þodþiø darybos 

dëmenø ir afiksø. Kaip teigia latviø kalbos tyrinëtoja V. Skujinia, „skolinant tarptautinius 

þodþius su tais paèiais prieðdëliniais elementais, tie afiksai kalboje aktyvëja 

ir per ilgà laikà ágauna savarankiðkø darybiniø formantø funkcijas“ 1 . Þodþiø 

daryboje ypaè aktyvûs prepoziciniai dëmenys, pasiskolinti ið klasikiniø graikø 

bei lotynø kalbø. Daugelio jie laikomi sudurtiniø þodþiø dëmenimis, kartais – 

prefiksoidais 2 . Tam tikrais atvejais sunku rasti ribà tarp prieðdëliø vediniø ir sudurtiniø 

þodþiø. Dar nëra tvirtø kriterijø, kuriais remiantis bûtø galima nustatyti, 

kada þodþio pradþioje esanèià morfemà laikyti prieðdëliu, kada – sudurtinio þodþio 

dëmeniu. 

Þodþiai su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis lietuviø kalboje nenaujas, 

kalbininkø tyrinëjamas reiðkinys 3 , bet jø nuolat daugëja. Ðie þodþiai daþnai 

stelbia lietuviø kalboje áprastus dviþodþius junginius. Valstybinë lietuviø kalbos 

komisija priëmë nutarimà „Dël þodþiø su dëmeniu auto- vartosenos ir 

raðybos“ 4 . Dabartinëje bendrinëje lietuviø kalboje vartojama daug þodþiø ir su 

kitais prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis. Gausëja þodþiø, ypaè daiktavardþiø, 

su prepoziciniais dëmenimis aero-, agro-, astro-, audio-, auto-, avia-, 

bio-, eko-, eks-, ekspo-, ekspres-, elektro-, euro-, foto-, hidro-, info-, kosmo-, makro-, 

mikro-, moto-, pop-, porno-, radio-, servo-, stereo-, techno-, tele-, termo-, turbo-, 

velo-, vibro-, video- ir kt. Kai kurie ið jø þodþiø daryboje vartojami gana 

seniai, pvz.: aero-, auto-, hidro-, radio-. Kiti ið jø analogiðkà funkcijà atlieka palyginti 

neseniai. Pavyzdþiui, neátraukti á „Tarptautiniø þodþiø þodynà“ (Vilnius, 

1985) nelietuviðkos kilmës elementai euro-, ekspo-, ekspres-, info- (infor-), techno- 

ir kt. 

ISSN 0235–716X. L i t uanistica. 2001. Nr. 2(46) 

94

Þodþiai su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis 

Pastebëta, kad daugelis prepoziciniø nelietuviðkos kilmës elementø iðeina uþ 

darybiniø formantø ribø ir imami vartoti kaip nekaitomi savarankiðki þodþiai, 

pvz.: audio (:audioaparatûra, audiokasetë, audiomagnetofonas ir kt.) LA 1998 

66, auto (: automobilis) rð., euro (: Europa; kas kita piniginis vienetas euras) 

LÞ 2000 138, info- (: informacija, informacinis, -ë) LR 1999 4, pop (:populiarus, 

popmuzika ir kt.) LR (TVA) 1999 19 9, porno (: pornografija, pornografinis, 

-ë) LR 1999 182, stereo (: stereofonija, stereofoninis,-ë, stereoskopas, stereoskopinis, 

-ë ir kt.) LR 1999 58, turbo (: turbininis, -ë, turbokompresorius ir 

kt.) LÞ 1999 190, video (: videoaparatûra, videomagnetofonas, videoprograma ir 

kt.) LA 1998 202. 

Daþnai, ypaè jaunimo kalboje, kaip ekspresyvus pagiriamasis þodis vartojama 

super, pvz.: Kad ir ko jie imtøsi, viskà daro „s u p e r“ LR (TVA) 2000 51 12. 

Nemanau, kad èia bûtø iðimtis, kaþkas tokio s u p e r tik dël „Williams“ LÞ 

1999 189. Taip, taip melancholija, liûdesys, skausmas, tragiðkas balsas. Ir vis dëlto – 

s u p e r, s u p e r Pn 1999 1 6. 

Ðiam kalbininkø peikiamam reiðkiniui rastis didelæ átakà turi ir interlingvistiniai 

veiksniai. Vakarø kalbose, pavyzdþiui, anglø, daugelis minëtø trumpiniø vartojami 

ir kaip savarankiðki þodþiai, ir kaip prepoziciniai þodþiø dëmenys. Bendrinëje 

lietuviø kalboje jie pateisinami tik kaip prepoziciniai þodþiø dëmenys ir 

raðomi kartu su apibûdinamuoju þodþiu. Taèiau bendrinëje lietuviø kalboje seniai 

kaip savarankiðki þodþiai ir kaip þodþiø dëmenys vartojami elektra ir elektro-, 

kinas ir kino-, radijas ir radio-. Palyginti neseniai bendrinëje lietuviø kalboje ir 

kaip savarankiðki þodþiai, ir kaip prepoziciniai dëmenys vartojami anglø kalbos 

þodþiai hitas ir topas. Pavyzdþiui, hitas ir hitparadas, topas ir topmodelis. Taip pat 

ir per anglø kalbà atëjæs pop < lot.: pop, popsas ir popgrupë, popmuzika, popmenas, 

popþvaigþdë ir kt. 

Bendrinëje lietuviø kalboje vartojamø þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos 

kilmës dëmenimis antrasis dëmuo gali bûti ir svetimas, ir lietuviðkas. Gana daþni 

ðio darybos tipo þodþiai, kuriø antrieji dëmenys yra savarankiðkai nevartojami 

svetimø kalbø kilmës, pvz.: aerobika LR 2000 6, aeronautika LR (RV) 1999 164, 

autostrada LA 1999 12, biocidas LA 1999 23, ekomobilis LA 1996 115, elektrobusas 

LA 1991 5, eurokratas R 1998 238, euromanas LÞ 1999 12, kinoteka LA 

1997 238, kosmodromas LR 1998 14, motobolas LR 1998 41, motodromas LR 

(SA) 1999 12, stereoskopas LA 1997 20, telekomas LÞ 1999 264, velomobilis LA 

1996 115, videofilas MD 1993 40, videoteka LR 1991 164. 

Ðie þodþiai padaryti ne lietuviø kalboje, jie pasiskolinti ið kitø kalbø. Lietuviðka 

galûnë jiems pridedama pagal tuos paèius dësnius, kaip ir kitø kalbø kilmës 

nesudurtiniams daiktavardþiams. Tie patys prepoziciniai nelietuviðkos kilmës dëmenys 

pridedami ir prie savarankiðkai lietuviø kalboje vartojamø linksniuojamø 

svetimø kalbø kilmës paprastai tarptautiniø þodþiø, pvz.: agrofirma LR (SA) 2000 

83, agroturizmas LÞ 1999 156, audiocentras LA 1999 221, audiokasetë LA 1996 

108, audiosistema LÞ 2000 10, autokatastrofa LR (TVA) 2000 9 54, automagnetola 

LR (S) 2000 83, autotreileris LÞ 2000 35, aviabilietas LR (GB) 1999 271, 

aviadispeèeris LR (TVA) 2000 10 3, aviaeskadrilë LA 1998 121, aviakompanija 

95


LÞ 2000 61, bioenergetika LÞ 2000 3, biofizika LR (GB) 2000 41, biotualetas LR 

(RV) 1999 99, ekoprodukcija LA 1999 57, ekoproduktas LA 1999 57, ekoturizmas 

LR (GB) 2000 36, euroentuziastas, -ë LA 1999 236, euromisija LR (TVA) 1999 

37 55, euroskepticizmas LA 1999 237, euroskeptikas, -ë LA 1999 277, fotoaparatas 

LÞ 1999 281, fotokritikas, -ë LA 1999 226, fotomodelis LR (RV) 1999 224, fotoportretas 

LA 1999 226, fotoseansas LR (RV) 1999 212, fotostudija LÞ 1999 229, 

inforeportaþas LÞ 1999 14, infotekstas LR (GB) 1999 47, makroekonomika LÞ 

1998 12, makrofizika LA 1999 42, mikroekonomika LÞ 1999 270, mikroklimatas 

LR (SA) 2000 32, motokrosas LÞ 2000 4, motosportas LÞ 1999 12, popchoras LÞ 

1999 102, popkultûra R (PTV) 1999 7 22, popmuzika LR 1999 32, pornoelementas 

LÞ 1999 204, pornofilmas LÞ 1999 204, pornomodelis LR (TVA) 2000 2 51, 

stereobazë LR 1994 74, stereosistema LÞ 2000 10, stereotelevizija LR (TVA) 1998 

2 5, technomotyvas LÞ 1999 199, technomuzika R 1999 203, teleaparatûra LR 

1998 201, telekamera LR (TVA) 2000 5 61, telekomunikacija LA 1998 220, telereportaþas 

LA 1998 143, teleserialas R (PTV) 1999 7 21, teleþurnalistas, -ë R 1994 

239, velotrekas LA 1998 40, videoaparatûra LÞ 1999 190, videokamera LR (TVA) 

2000 4 4, videomagnetofonas LA 1998 1, videooperatorius, -ë LR 1991 142. 

Ðio tipo dariniai daþniausiai yra skoliniai, jie vartojami ávairiose pasaulio kalbose. 

Ðiø daiktavardþiø galûnë yra tokia pat, kaip jø antrøjø dëmenø, kai jie yra 

savarankiðki þodþiai. 

Paskutiniais deðimtmeèiais daugelyje kalbø, taip pat lietuviø kalboje, plinta 

tokia þodþiø darybos tendencija: prepozicinis svetimø kalbø kilmës dëmuo jungiamas 

su lietuviø kalbos þodþiu. Tai hibridai, pvz.: aeroryðys LÞ 1998 4, aerouostas 

LR 1999 14, agromiðkas LA 1997 4, audiogrotuvas LA 1999 20, audiojuosta LÞ 

2000 10, autoverslininkas, -ë LA 1996 101, autovilkikas LÞ 1999 264, aviabendrovë 

LR 1999 170, aviapaslauga LR 2000 18, biodujos MD 1997 48, biokuras LA 

1998 161, biolaukas LÞ 1999 286, euroaugalas LA 1998 5, euroderybininkas, -ë 

LÞ 2000 30, europilietis, -ë LA 1998 5, fotojuosta LR (RV) 1999 212, fotoknyga 

LA 1999 39, fotomëgëjas, -a LÞ 1999 201, fotomenininkas, -ë LÞ 1999 201, 

fotopopierius LÞ 1999 298, infoaplinka LR (GB) 1999 20, infopasaulis VN 1999 

93, makrodalelë LR 1997 18, mikrogyvenimas LR (S) 1999 265, mikrogrûdelis LR 

(GB) 2000 89, mikromokestis LR (RV) 1999 18, mikrosiûlas LA 1997 20, motopëstininkas, 

-ë LA 1997 194, motoveþimëlis LA 1997 41, popdaina LA 1996 54, 

popdainininkas, -ë LR (TVA) 2000 15 10, popmenas LÞ 2000 61, popþvaigþdë LR 

(TVA) 1999 29 55, pornojuosta LR (TVA) 1999 46 65, pornonuotrauka LÞ 2000 

29, pornoþvaigþdë LÞ 1999 286, stereostiprintuvas LÞ 1999 100, stereoðalmas R 

1994 30, stereovaizdas LA 1997 16, technoaudinys LR (GB) 1999 53, technonaktis 

LR (S) 1999 5, telelaida LA 1997 15, telenaujienos LÞ 2000 61, telepaslauga LÞ 

1999 73, telerinka LR (TVA) 1999 38 69, teleryðys LA 1998 239, telesusitikimas 

LR 1994 74, televaizdelis LR 1999 58, teleþaidimas LR 1994 64, termojungiklis LA 

1996 14, termoputa LÞ 1999 234, turbogràþtas LA 1996 10, turbosiurblys R 1994 

14, videodarbas R (PTV) 1999 7 3, videogrotuvas LA 1996 27, videojuosta LA 

1997 5, videomedþiaga LA 1997 223, videomenas LR (TVA) 2000 14 6, videoþaidimas 

LA 1998 20. 

96


Ðio darybinio tipo þodþiai gali bûti vertiniai ið kitø kalbø arba pasidaryti 

lietuviø kalboje. Daugelis jø kalbininkø yra peikiami, laikomi netaisyklingos darybos. 

Kol neaptarta þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis vartosena 

ir neaiðkus darybinis poþiûris á juos, negalima apibrëþti ðiø þodþiø vietos 

lietuviø kalbos sistemoje. Straipsnio tikslas – paanalizuoti ryðkesnius þodþiø su 

prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis audio-, euro-, tele-, video- vartojimo 

ir darybos polinkius, jø vartojimo variantiðkumà su þodþiø junginiais ar kitais 

pasakymais bendrinëje lietuviø kalboje. Vienu kitu atveju ðiø þodþiø vartosena ir 

daryba vertinama lietuviø kalbos normos atþvilgiu. Bet ðio straipsnio tikslas – ne 

koks grieþtas normos nustatymas, bet daþniau vieno ar kito varianto pasiûlymas 

remiantis konkreèiais vartosenos pavyzdþiais. Taip pat panagrinëjamos kai kurios 

þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis gausëjimo bendrinëje lietuviø 

kalboje ekstralingvistinës ir lingvistinës prieþastys. Ðiems tikslams duomenys 

daugiausia rinkti ið periodinës spaudos. Vienas kitas kalbos faktas paimtas ið kitø 

raðtø: ávairiø skelbimø, lankstinukø, reklamos lapeliø, kvietimø; jie þymimi rð. 

Nurodytas ðaltinis nereiðkia, kad teikiamasis þodis ar þodþiø junginys vartojamas 

tik tame leidinyje. Ðaltiniai rodo, kad ðie leksikos vienetai vartojami ávairiuose 

periodiniuose leidiniuose (þr. Santrumpos). Iliustraciniai sakiniai kai kur sutrumpinti. 

Þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis plitimà lemia daugelis 

socialiniø (ekstralingvistiniø) ir vidiniø (lingvistiniø) veiksniø, kurie yra glaudþiai 

susijæ. Keièiasi tradicinis gyvenimo bûdas, kuriamos naujos technologijos. 

Mokslo ir technikos procesas aktualina ir reikðmæ tø mokslo srièiø, kurioms 

priklauso ir daugelis nagrinëjamos darybos terminø. Visuomenës raida veikia þodþiø 

atsiradimà, aktyvina tam tikrus þodþiø darybos bûdus bei tipus. Kadangi 

daugelis tautø sukurtø vertybiø yra tarptautinio pobûdþio, tai mokslinio bendravimo 

ir bendradarbiavimo tikslais iðkyla tarptautiniø terminø poreikis. Taigi aktualu 

ir naujø terminø sudarymas ið morfemø, pasiskolintø ið klasikiniø graikø 

bei lotynø kalbø. Ðios morfemos vartojamos daugelyje kalbø: anglø, vokieèiø, 

prancûzø, italø, ispanø, rusø, latviø, estø ir kt. Sudarant terminus jos ágauna 

tarptautiniø elementø statusà. Ðie tarptautiniai elementai, arba dëmenys, patogûs 

tuo, kad atitinkamos grupës tokiø dëmenø reikðmë yra suprantama tam tikrø 

specialybiø mokslininkams, kalbantiems daugeliu kitø kalbø. Bet dabar mokslinë 

terminija gausiai vartojama ávairiuose bendrinës lietuviø kalbos stiliuose. Specialûs 

þodþiai, susijæ su viena ar kita mokslo sritimi, skverbiasi ne tik á moksliná, bet 

ir á buitiná stiliø. Mat mûsø dienomis ribos tarp siaurai terminologiniø ir buitiniø 

sàvokø vis labiau nyksta. Vyksta ir integracijos procesai. Vis didëjantys ryðiai su 

kitomis valstybëmis, uþsienio mokslinës ir groþinës literatûros vertimø gausëjimas 

skatina vartoti nelietuviðkos kilmës dëmenis ne tik terminø, bet ir ðiaip þodþiø 

daryboje. Pastaruoju metu iðryðkëjo anglø kalbos poveikis. Kontaktuojant kalboms 

suaktyvëja ir tam tikri þodþiø darybos modeliai – ir buvæ maþai produktyvûs, 

ir neproduktyvûs. Á dabartinæ lietuviø kalbà plûsta ne tik pavieniai svetimi 

þodþiai, bet ir tam tikri jø tipai, kurie linkæ skleisti þodþiø darybos modelius. Tai 

galima pavadinti þodþiø darybos modeliø skolinimusi. Taigi þodþiø darybà su pre- 

97


poziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis gali aktyvinti ir kitos kalbos, nes ðis 

darybos bûdas, kaip jau minëjome, bûdingas daugeliui kalbø. Vis dëlto lietuviø 

kalbos þodþiø darybos priemoniø gausa ir ávairovë leidþia mums riboti ir darybos 

modeliø skolinimàsi. 

Þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis darybà, matyt, skatina 

ir vidiniai paèios kalbos (ypaè terminijos) poreikiai, t. y. bûtinumas ávardyti 

sudëtines sàvokas. Ðiuo atveju didelæ reikðmæ ágyja kalbos taupumo dësnis: ilgi 

þodþiø junginiai nepatogûs, todël sudaromi ávairûs sudurtiniai þodþiai. Bet lemia 

ne vien kalbos taupumo principas. Sudurtinis þodis yra aukðtesnë abstrakcijos 

pakopa, palyginti su þodþiø junginiu. Sudurtiniai þodþiai reikalingi ne tik naujø 

þodþiø poreikiui tenkinti, bet ir dël to, kad labai daþnai vienu þodþiu reikia 

iðreikðti dvi idëjas. Ypaè yra patogûs vienaþodþiai terminai. 

Daugëja þodþiø su prepoziciniu nelietuviðkos kilmës dëmeniu audio- (< lot. 

audio ‘klausau(si), girdþiu’). Antrasis ðiø þodþiø dëmuo daþniausiai yra savarankiðkai 

vartojamas tarptautinis (a), reèiau – lietuviðkas (b) þodis. Prepozicinis dëmuo 

audio- paprastai turi sàsajos su garsu leksinæ reikðmæ. Su prepoziciniu dëmeniu 

audio- daiktavardþiais, kuriø daugelis yra terminai, daþniausiai pavadinami 

árenginiai, prietaisai, aparatai bei jø dalys, pvz.: a) audioaparatûra LA 1997 106, 

audiocentras LA 1999 221, audiokanalas LA 1997 223, audiokasetë KD 1999 61, 

audiosistema LÞ 2000 10; b) audiogrotuvas LA 1999 20, audiojuosta LR (TVA) 

2000 44 3. 

Pastebëta, kad dëmuo audio- vartosenoje gana daþnai keièiamas lietuviðku 

þodþiu garso, pvz.: garso aparatûra LÞ 2000 38, garso juosta LR 1999 20 (kalboje 

daþnas ir taisyklingas vienaþodis terminas garsajuostë LA 1999 15), garso kasetë 

LR (S) 2000 69, garso grotuvas LA 1997 234. Vietoj vartojamo (ypaè daþnai 

reklamoje, ávairiuose skelbimuose) audioáraðas LR 1999 14 teiktinas tuose paèiuose 

laikraðèiuose pastebëtas þodþiø junginys garso áraðas LR (SA) 2000 32. 

Aptariamø dariniø ir dviþodþiø junginiø vartosena dar nëra nusistovëjusi. Tuose 

paèiuose laikraðèiuose ta paèia reikðme vartojama ir dariniai su prepoziciniu 

dëmeniu audio-, ir dviþodþiai junginiai, kur ðis dëmuo keièiamas lietuviðku þodþiu 

garso, pvz.: Panevëþieèiai ðokiø salëje ir lauke „darbavosi“ metro ilgio plieniniais 

strypais , kuriais ðvaistydamiesi nuniokojo kultûros rûmø salëje buvusià 

audioaparatûrà LÞ 2000 38. Automobiliø g a r s o a p a r a t û r a 

pagal kainas skirstoma á tris grupes LÞ 2000 10; A u d i o k a s e t ë s ir uþraðai 

tvarkingai sudëti lentynoje V. S. kambaryje LR (TVA) 2000 4 50. Vieneriø metø 

gimtadienio proga jaunøjø aktoriø trupë iðleido tris g a r s o k a s e t e s LR 

(TVA) 1999 45 66. 

Daþnas bendrinëje lietuviø kalboje darinys audiovizualinis, -ë LÞ 2000 40, 

kurio antrasis dëmuo yra savarankiðkai vartojamas tarptautinis bûdvardis. Vietoj 

jo siûloma vartoti daugeliu atvejø tinkantá þodþiø junginá garsinis regimasis 5 . Vartosenoje, 

pavyzdþiui, a u d i o v i z u a l i n ë s visuomenës informavimo 

priemonës daþniau keièiamos junginiu g a r s o i r v a i z d o visuomenës 

informavimo priemonës. Kartais ðie junginiai vartojami pagreèiui, sinonimiðkai, 

pvz.: A u d i o v i z u a l i n ë s visuomenës informavimo priemonës pateko 

á negausaus elito visagaliø, ágavusiø iki ðiolei neregëto masto asmeninæ bei politinæ 

98


valdþià, rankas. Principinë mano mintis iðryðkino bûtinybæ turëti alternatyvias, nesmurtines 

g a r s o i r v a i z d o visuomenës informavimo priemoniø formas, 

atitinkanèias pagrindines þmogaus teises LR (TVA) 1998 7 9. 

Daþnai mûsø kalboje vartojamas þodis audioklipas, kurio antrasis dëmuo yra 

anglø kalbos kilmës þodis klipas. Ðio sudurtinio þodþio vienas ið daþnesniø vartosenoje 

pastebëtø pakaitø yra þodþiø junginiai garsinis klipas LA 1999 14 arba 

garso klipas LR 1999 26. 

Dabartinëje bendrinëje lietuviø kalboje palyginti neseniai pradëti vartoti þodþiai 

su prepoziciniu dëmeniu euro- (< Europa). Tam turi átakos integracijos á 

Europos Sàjungà procesai. Á ðios darybos þodþius, ypaè lietuviø kalbos normos 

poþiûriu, jau atkreiptas dëmesys 6 . Pastebëta, kad bendrinëje lietuviø kalboje vartojami 

þodþiai su prepoziciniu dëmeniu euro- yra ávairiø reikðmiø. Antrasis ðiø 

sudurtiniø þodþiø dëmuo daþniausiai yra savarankiðkai vartojamas tarptautinis 

(a), reèiau – lietuviðkas (b) þodis. Daþni sudurtiniai þodþiai, kuriø prepozicinis 

dëmuo euro- turi Europos Sàjungos arba ryðio su Europos Sàjunga leksinæ 

reikðmæ, pvz.: a) eurobiurokratas, -ë KD 1999 56, eurodiplomatas, -ë LÞ 1999 

20, euroentuziastas, -ë V 1996 8 9, eurointegracija LR (RV) 2000 277, eurokorpusas 

LA 1995 185, eurooptimistas, -ë LA 1997 40, eurooptimizmas rð., europarlamentaras, 

-ë LA 1998 12, europarlamentas LA 1991 221, europroblema rð., euroskepticizmas 

LR (RV) 2000 10, euroskeptikas, -ë LR 1999 277; b) euroderybininkas, 

-ë LÞ 2000 30, europareigûnas, -ë rð., euroðalininkas, -ë rð. 

Daþnai tuose paèiuose laikraðèiuose vartojami dariniai su aptariamos leksinës 

reikðmës dëmeniu euro- ir þodþiø junginiai bei kiti pasakymai tiems patiems dalykams 

ávardyti, pvz.: Rekomendavus Lietuvos vyriausiajam euroderybininkui 

V. U., ástatymø leidëjai neoficialiai yra ásipareigojæ iki liepos 1 d. 

priimti Visuomenës informavimo ástatymo redakcijà LÞ 2000 40. Uþvakar apie 6 

val. ryto á Palangos ligoninæ buvo pristatytas netoli „Mineraliniø vandenø“ kavinës 

sumuðtas uþsienio reikalø viceministras, vyriausiasis d e r y b i n i n k a s s u 

E u r o p o s S à j u n g a V. U. LÞ 2000 144; Vis dëlto eurointegracijos 

prasme Lietuvos kontaktai su ðia ðalimi [Makedonija] svarbûs LÞ 2000 

45. Aptariami L i e t u v o s i n t e g r a c i j o s á E u r o p o s 

S à j u n g à procesai LÞ 2000 144; Aðtuoniolikmeèiai ið Baltijos ðaliø drauge su 

Liuksemburgo prestiþinio licëjaus mokiniais gvildeno tokius pat rimtus klausimus, 

kaip ir tikrieji e u r o p a r l a m e n t a r a i LA 1998 12. Lapkrièio 

5 d. V. L. susitiko su E u r o p o s S à j u n g o s parlamentarø 

delegacija LA 1991 221; Remiantis naujausiais agentûros „Vilmorus“ duomenimis, 

e u r o ð a l i n i n k ø yra daugiau kaip du penktadaliai gyventojø, arba pustreèio 

nuoðimèio daugiau nei liepà LR (RV) 2000 236. Didþiausi E u r o p o s i n- 

t e g r a c i j o s ð a l i n i n k a i jau seniai puoselëja idëjà: suvienyti þemynà 

taip, kad bûtø ávestas ðaliø nuo Didþiosios Britanijos iki Suomijos federalinis valdymas 

iðlaikant nacionaliná savitumà LR (RV) 2000 124. 

Su minëtos leksinës reikðmës prepoziciniu dëmeniu euro- pastebima ir þodþiø, 

kuriø antrasis dëmuo yra savarankiðkai nevartojamas. Ið jø daþnesni eurokratas, 

-ë (plg. eurobiurokratas, -ë) R 1998 238 ir euromanas, -ë rð. „tas, kuris trokðta, 

kad Lietuva bûtø priimta á Europos Sàjungà“. Bet, pavyzdþiui, tuose paèiuose 

99


laikraðèiuose vartojama ir dariniai eurokratas, -ë, eurobiurokratas, -ë, ir þodþiø 

junginys Europos Sàjungos biurokratas, -ë: Tarp Europos Sàjungos Parlamento deputatø 

bei e u r o k r a t ø Baltijos ðalys turi bièiuliø LA 1991 5. E u r o - 

b i u r o k r a t a i (paèia geriausia prasme) iðgyvena dvasios pakilimà ðiuo 

organizaciniu darbymeèiu LA 1995 59. Prisimenate terminà „tarybinis þmogus“, o 

ar esate kada nors susidûræ su E u r o p o s S à j u n g o s b i u r o - 

k r a t a i s? LA 1995 195. 

Vartosenoje daugëja ir tokiø dariniø, kuriø prepozicinis dëmuo euro- turi daiktavardþio 

Europa leksinæ reikðmæ. Tai daþniausiai tikriniai daiktavardþiai, pvz.: 

Eurobarometras LR (S) 2000 177, Eurocentras LR (S) 2000 148, Eurodisneilendas 

LA 1998 114, Eurofestivalis LR (SA) 2000 83, Eurokrepðinis LÞ 2000 127, Eurolyga 

LR (SA) 1999 43, Euromuzika LR (TVA) 2000 39 5, Eurooperetë rð., 

Europolas LR (RV) 2000 39, Euroradijas LA 199 58, Euroreklama rð., Eurovizija 

LR (TVA) 1999 17 62. 

Ir ðiuo atveju daþnai sinonimiðkai, kartais net tø paèiø straipsniø gretimuose 

sakiniuose vartojami ir dariniai su euro-, ir þodþiø junginiai, pvz.: Eurokrepðinyje 

– perversmas. Pirmadienio naktá po susirinkimo Barselonoje 17 

E u r o p o s k r e p ð i n i o komandø ið ULEB (Europos krepðinio lygø 

sàjunga) priëmë sprendimà palikti FIBA ir ateinantá sezonà surengti alternatyvias 

Suprolygai varþybas LÞ 2000 127; Lietuviø muzika keliauja po erdvø E u r o - 

p o s r a d i j à. Paprastai temas pateikiame E u r o r a d i j o sezonams – 

tai labai progresyvu, ðvietëjiðka, aktualu LA 1999 58. 

Vis daþniau vartojant á lietuviø kalbà atëjusá tarptautiná þodá grandas reikðmëmis 

áþymybë, garsenybë, prizininkas, -ë (daþniausiai kalbant apie menininkà, mokslininkà, 

sportininkà, sporto komandà ir kt.), spaudoje pasirodë ir Eurograndas, 

pvz.: Daugelyje Europos valstybiø pasibaigus nacionaliniams ðaliø futbolo èempionatams, 

pajëgiausiø Europos futbolo klubø E u r o g r a n d u tapo Romos „Lazio“ 

komanda LÞ 2000 121. 

Gausëja ir tokiø dariniø, kuriø prepozicinis dëmuo euro- turi bûdvardþio europinis 

arba daiktavardþio Europa leksinæ reikðmæ, pvz.: a) eurokomunistas, -ë rð., 

eurokomunizmas LA 1991 104, eurokultûra R 1999 53, euroremontas LÞ 2000 

170, euroskautas, -ë LA 1999 142, eurosocialdemokratas, -ë LA 1997 238, eurosocialdemokratija 

LA 1997 238, eurostandartas LR 1994 55; b) euromuitinë rð., europilietis, 

-ë LA 1998 52, eurotëvas LA 1995 185, eurovaikas LA 1995 185. 

Vis dëlto daugelá mûsø nagrinëtø dariniø su pirmuoju dëmeniu euro-, ypaè 

kai jie turi bûdvardþio europinis reikðmæ, gali atstoti áprastesni mûsø kalbai þodþiø 

junginiai. Juolab kad ir spaudoje, daþnai tuose paèiuose laikraðèiuose, kartais 

net tuose paèiuose straipsniuose sinonimiðkai vartojami ir vienaþodþiai dariniai, 

ir þodþiø junginiai, pvz.: Birðtono vidurinëje mokykloje pradëta dëstyti 

eurokultûra. Idëjà apie e u r o p i n ë s k u l t û r o s pamokas Birðtone 

mokytojams pasiûlë jø kolegos danai R 1999 53; Dabar visi butuose daro 

euroremontus, o soduose darþus verèia poilsio zonomis LÞ 2000 170. 

Madingas butø e u r o p i n i s r e m o n t a s ne visiems pagal kiðenæ LÞ 

1999 210; Þymiausi italø firmos „Maddlena“ karðto vandens skaitikliai ilgaamþiai, 

garantija laikantis e u r o s t a n d a r t ø – penkeri metai LR 1994 55. Daugelis 

100


Lietuvoje gaminamø baldø atitinka e u r o p i n á s t a n d a r t à LA 2000 4. 

Be to, þodþiø junginiai daþnai yra tikslesni negu vienaþodþiai dariniai su dëmeniu 

euro-. Kartais bûna nevisiðkai aiðku, kokia dëmens euro- reikðmë: Europos 

Sàjungos, Europos ar europinio, pvz.: E u r o o b l i g a c i j ø metinë 

palûkanø norma yra 8 proc. LA 1999 56. Lenkijos ir Lietuvos tarpvyriausybinë 

pasienio bendradarbiavimo komisija palaiko Nemuno e u r o r e g i o n o 

ákûrimo idëjà LA 1996 123. Lietuvos banko Tarptautiniame departamente superkami 

vardiniai, kelioniniai bei e u r o è e k i a i LA 1999 56. „Lietuvos rytas“ vël 

pradeda e u r o m i s i j à LR (TVA) 1999 37 55. 

Su prepoziciniu dëmeniu euro- plinta ir bûdvardþiø, kuriø junginiais su daiktavardþiais 

nusakomos tos paèios arba panaðios sàvokos kaip ir sudurtiniais daiktavardþiais 

su ðiuo dëmeniu, pvz.: Ypaè daug dëmesio skiriama Lietuvos e u r o- 

a t l a n t i n e i integracijai ir ryðiams su Rusija LÞ 2000 16. Vienijasi e u- 

r o k o m u n i s t i n ë s partijos LR 1999 133. Tradiciðkai e u r o s k e p- 

t i ð k a britø spauda uþsipuolë J.F. pasiûlymà kaip Vokietijos „planà sukurti 

Europos supervalstybæ“ LR (RV) 2000 124. Apklausos rodo, jog, lyginant su jaunimu, 

pagyvenæ þmonës e u r o s k e p t i ð k e s n i LA 1999 236. 

Atsiranda ir visiðkai nevykusiø hibridø, t. y. bûdvardþiø, kur dëmuo eurojungiamas 

su lietuviðku bûdvardþiu, pvz.: Estija ið trijø Baltijos ðaliø eurotinkamiausia 

LA 1998 109. 

Per palyginti trumpà laikà televizijai áëjus á þmoniø gyvenimà atsirado daug 

þodþiø su prepoziciniu dëmeniu tele- (< gr. tle ‘tolumoje, toli’), kuris daþnai 

reiðkia „veikiantis per tam tikrà atstumà arba vykdomas, atliekamas ið tolo“. 

Ðiais þodþiais, kuriø daugelis yra terminai, paprastai reiðkiama viskas, kas susijæ 

su televizija. Taigi dëmuo tele- daþnai turi þodþiø televizija, televizinis leksinæ reikðmæ. 

Dariniai su prepoziciniu dëmeniu tele- ypaè ëmë plisti á bendrinæ lietuviø 

kalbà XX a. septintajame deðimtmetyje. Antrasis ðiø dariniø dëmuo gali bûti 

tarptautinis (a) arba lietuviðkas (b) daiktavardis. Daiktavardþiais su prepoziciniu 

dëmeniu tele- daþnai pavadinami ávairûs árenginiai, prietaisai, aparatai bei jø dalys, 

pvz.: a) teleantena rð., teleaparatûra LR 1998 201, telecentras LÞ 1999 100, 

teleekranas LR (TVA) 1999 37 14, telefaksas LR 1991 183, telekamera LR (TVA) 

2000 5 61, telekanalas VN 1999 160, telelinija LR (TVA) 2000 11 64, telemetrai 

„televizinë tyrimo sistema“ LR (TVA) 2000 22 8, telerentgenas rð., telestudija LA 

1997 15, teleteksas „dialoginë televizinë informavino sistema“ R 1991 27; b) telepalydovas 

rð., telestotis LR 1993 227, teletinklas R 1999 53. 

Ðios darybos þodþiais pavadinami ávairûs procesai, paslaugos ir kt., veikiantys 

per tam tikrà atstumà arba vykdomi, atliekami ið toli, pvz.: a) telebirþa LR 1991 

97, telegidas LR 1994 4, teeleinformacija rð., telekomunikacija LA 1998 220, telekontaktavimas 

rð., telekontrolë rð., telesignalizavimas LR 1999 40, teletransliacija 

LR (TVA) 1999 38 69; b) teleapskaita LA 1999 13, telematavimas rð., teleparduotuvë 

rð., telepaslauga LÞ 1999 73, telerinka LR (TVA) 1999 38 69, teleryðys LA 

1998 239, telestebëjimas LR (S) 1998 68. 

Vis daugiau atsiranda dariniø, kuriø prepozicinis dëmuo tele- turi aiðkià þodþiø 

televizija, televizinis leksinæ reikðmæ, pvz.: a) teledebatai LÞ 2000 232, telediskusija 

LA 1991 253, teledokumentika rð., telefilmas LR 1992 88, telekomanda LA 

101


1991 98, telekompanija LR (TVA) 1999 48, telekorespondentas, -ë LR 1991 43, 

telemaratonas LR (TVA) 1998 8 4, telenovelë LR (TVA) 2000 40 4, teleoperatorius, 

-ë LA 1996 90, teleprograma LR 1991 90, telereportaþas LA 1998 143, telereporteris, 

-ë LA 1998 119, teleseansas LR 1991 111, teleserialas R (PTV) 1999 7 21, 

telesiuþetas LA 1997 156, teleskeptikas, -ë LR (TVA) 1999 42 8, telespektaklis LA 

1991 29, teleþurnalas LA 1998 110, teleþurnalistas, -ë R 1994 239, teleþurnalistika 

LR (TVA) 2001 3 59; b) teleapybraiþa rð., telegerbëjas, -a LR (TVA) 1999 19 3, 

telelaida VN 1995 50, telenaujienos LR (TVA) 1999 41 5, telepasakojimas rð., 

teletiltas LÞ 2000 141, televaizdelis LR 1999 58, teleþaidimas LR 1994 64, teleþiûrovas, 

-ë R 1994 19, teleþmogus LR (TVA) 2000 50 10. 

Pastebima, kad ta paèia reikðme vartojami ir dariniai su prepoziciniu dëmeniu 

tele-, ir áprastesni mûsø kalbai dviþodþiai junginiai, kur ðis dëmuo keièiamas þodþiu 

televizija, reèiau – televizinis, pvz.: T e l e c e n t r u i árengti reikia daug 

lëðø LÞ 1999 26. Èia, prieð patekdamas á Kaune esantá t e l e v i z i j o s 

c e n t r à, LNK signalas yra silpniausias LR (TVA) 2000 14 6; Vaikinø fizionomijos 

tapo t e l e k a n a l o veidu VN 1999 160. Strateginio investuotojo ðiuo 

metu ieðko ir t e l e v i z i jo s k a n a l a s „TV Riga“ LR (TVA) 1999 48 

14; Að visà laikà stebiu jûsø pasirodymus t e l e l a i d o s e LA 1997 15. 

Daugelis t e l e v i z i j o s l a i d ø skirtos jaunimui LR 1999 18; Tikriausiai 

„Pensakoka“ yra mano paskutinis t e l e s e r i a l a s, paskui norëèiau reþisuoti 

R (PTV) 1999 7 21. T e l e v i z i j o s s e r i a l o „Draugai“ („Friends“) 

þvaigþdë J. A. nori, kad pirmoji ceremonija ávyktø Las Vege LR (GB) 2000 100. 

Nereti atvejai, kai net tame paèiame straipsnyje pagreèiui, sinonimiðkai vartojami 

ir dariniai su dëmeniu tele-, ir þodþiø junginiai, pvz.: R. turi daug t e l e- 

g e r b ë j ø. O daþniausiai R. jos t e l e v i z i n i a i g e r b ë j a i nori 

pakviesti á sveèius LR (TVA) 1999 19 3; T e l e p u b l i c i s t i k a – ádomus 

þanras. Ar tebenorëtumëte domëtis t e l e v i z i n e p u b l i c i s t i k a? 

LR (TVA) 1999 18 16; Komercinës t e l e s t o t y s daugiau rodo pramoginio 

pobûdþio laidø. Valstybinë ar visuomeninë televizija negali konkuruoti su komercinëmis 

t e l e v i z i j o s s t o t i m i s, nes visuomeninë televizija privalo rengti 

nedaug þiûrovø pritraukianèias kultûros ar ðvietimo laidas LR (TVA) 1999 48 15; 

R. S. bendrauja su t e l e þ u r n a l u „TV Mare Balticum“. Ðis t e l e- 

v i z i j o s þ u r n a l a s apkeliauja visas Baltijos jûros valstybiø nacionalines 

televizijas LA 1998 110. 

Kai kurie dariniai su prepoziciniu dëmeniu t e l e- yra dirbtiniai ir visiðkai 

nereikalingi lietuviø kalbai. Ypaè tai pasakytina apie darinius, kuriø antrasis dëmuo 

yra lietuviðkas þodis. 

Kas kita bendrinëje lietuviø kalboje vartojami su prepoziciniu dëmeniu teledariniai, 

kuriø antrasis dëmuo yra savarankiðkai nevartojamas, pvz.: telegrama rð., 

telekomas KD 2000 56. Panaðia arba ta paèia reikðme net tuose paèiuose laikraðèiuose 

vartojama telemanas, -ë LÞ 2000 205 ir telefanatikas, -ë LÞ 2000 204. 

Tose paèiuose laikraðèiuose vartojama darinys telefotomodelis LR 1991 134, 

kur, be prepozicinio dëmens tele-, dar pridedamas dëmuo foto- (< gr. phôs (phôtos) 

‘ðviesa’), ir dviþodis junginys televizijos fotomodelis LR 1999 40. 

102


Paplitus bendrinëje lietuviø kalboje ávairiomis reikðmëmis vartojamam anglø 

kalbos kilmës þodþiui ðou, pasidarë daþnas darinys teleðou LR 1999 14. Pastebima, 

kad spaudoje vartojama ir vienaþodis darinys teleðou, ir dviþodis junginys 

televizijos ðou, pvz.: Nuotaikingas t e l e ð o u negalëjo paslëpti tiesos LA 1991 

106. J. Ch. – populiarus t e l e v i z i j o s ð o u apie virtuvës herojus LR 1999 

187. Vietoj jø mes turime ir vartosenoje kartais pastebimà pakaità pramoginë 

televizijos laida LA 1999 10. 

Dëmuo tele- daugeliu atvejø sukonkretina, terminologizuoja viso þodþio leksinæ 

reikðmæ. Bet kai kurie mûsø vartojami þodþiai nëra nei terminai, nei ðiaip 

reikalingi þodþiai. Daugelis jø atsiranda tam tikrame tekste kaip okazionalizmai. 

Nereikia piktnaudþiauti terminø specifika ir dëlioti dëmená tele- prie paprastø 

þodþiø, kur jis nebûtinas. Prieðingu atveju mes suteikiame kalbai familiarumo, o 

kartais net apsunkiname suvokti mintá. 

Bendrinëje lietuviø kalboje atsirandantys þodþiai su prepoziciniu nelietuviðkos 

kilmës dëmeniu video- (< lot. video ‘matau’) rodo sàsajà su vaizdo perdavimu, 

áraðymu. Taigi dëmuo video- daþniausiai atitinka þodþio vaizdas leksinæ reikðmæ. 

Antrasis ðiø dariniø dëmuo yra savarankiðkai vartojamas tarptautinis (a), reèiau – 

lietuviðkas (b) þodis. Su prepoziciniu dëmeniu video- daiktavardþiais, kuriø daugelis 

yra terminai, daþnai pavadinami árenginiai, prietaisai, aparatai bei jø dalys, pvz.: 

a) videoaparatas R 1999 37, videoaparatûra LÞ 1999 190, videodiskelis LA 1996 

121, videokamera LR (GB) 2000 218, videokasetë LR 1998 1, videomagnetofonas 

LÞ 1999 274, videomonitorius MD 1997 48, videopiliulë „maþytë vaizdo kamera, 

padedanti tirti þmogaus þarnynà“ LR (GB) 2000 218, videotechnika LA 1996 18, 

videotelefonas LÞ 1999 157, videoteksas (plg. teleteksas) „dialoginë televizinë informavimo 

sistema“ rð., videoterminalas LÞ 1999 14; b) videogalvutë rð., videogrotuvas 

LA 1999 27, videoáranga LR (RV) 2000 177, videojuosta LR 1999 147. 

Vietoj ðiø daiktavardþiø tuose paèiuose laikraðèiuose vartojami lietuviø kalbai 

áprastesni þodþiø junginiai, kur dëmuo video- keièiamas þodþiu vaizdo, pvz.: vaizdo 

aparatûra LÞ 2000 50, vaizdo grotuvas LR (GB) 1999 265, vaizdo magnetofonas 

LÞ 2000 36, vaizdo technika LA 1999 12. Nors daþnai sinonimiðkai vartojama 

videokasetë LR 1998 1, vaizdo kasetë LR (S) 2000 41, videojuosta LR 1999 

147, vaizdo juosta LR (S) 2000 39, vis dëlto linkæs ásigalëti geras lietuviðkas þodis 

vaizdajuostë LR (TVA) 2000 15 62. Bet nereti atvejai, kai tame paèiame straipsnyje 

pagret, sinonimiðkai vartojama ir vaizdajuostë, ir vaizdo juosta, pvz.: Tardomi 

nepilnameèiai pasakojo viskà, kà per sulaikymà teisësaugos pareigûnai uþfiksavo 

v a i z d a j u o s t ë j e. Þiûrint v a i z d o j u o s t à (ten jie rodo, kaip 

padarë nusikaltimà), ðiurpas per kûnà eina LÞ 2000 44. 

Ir vietoj videoplejeris LA 1991 97, kurio antrasis dëmuo anglø kalbos kilmës 

þodis, kartais pavartojamas kalbininkø siûlomas vaizdajuosèiø leistuvas 7 rð. 

Daiktavardþiais su prepoziciniu dëmeniu video- pavadinama ávairios institucijos, 

ástaigos, jø padaliniai, skyriai, pvz.: a) videoagentûra LÞ 1998 228, videoarchyvas 

LA 1998 143, videokooperatyvas LA 1996 144, videosalonas LR 1991 164, 

videostudija LR (TVA) 2000 159 10; b) videosalë R 1996 108. 

Ta paèia reikðme vietoj kai kuriø ðiø dariniø vartojami ir þodþiø junginiai, 

pvz.: vaizdajuosèiø archyvas LA 1998 108, vaizdajuosèiø salonas R 1999 200, vaiz- 

103


do áraðø salë LR (S) 2000 41. Tuose paèiuose laikraðèiuose darinio videoteka LR 

(TVA) 1999 45 63 vartosena varijuoja su þodþiø junginiu vaizdo kartoteka LR 

2000 65 arba dar tikslesniu – vaizdajuosèiø kartoteka LR 2000 32. 

Dariniais su prepoziciniu dëmeniu video- pavadinami ávairûs procesai, paslaugos 

ir kt., perduodami vaizdu per tam tikrà atstumà arba vykdomi, atliekami 

ið toli, pvz.: a) videoinformacija (plg. teleinformacija) LÞ 2000 12, videokontrolë 

(plg. telekontrolë) LR 1998 68, videoreklama (plg. telereklama) LR 

(TVA) 2000 28 12; b) videoryðys (plg. teleryðys) LA 1998 4, videostebëjimas 

(plg. telestebëjimas) rð. 

Darinys videokonferencija Sv 1999 1 pradëtas vartoti ir visiðkai nauja reikðme 

– distancinis mokymo bûdas, t. y. tiesioginis bendravimas per kompiuteriø 

tinklà, filmavimo kameromis perduodant uþfiksuotà vaizdà ir garsà. Ta paèia arba 

panaðia reikðme vartojami ir þodþiø junginiai distancinis mokymas LR (TVA) 

2001 22 59, internetinis mokymas Vl 2001 4. 

Daugelis daiktavardþiø su prepoziciniu dëmeniu video- yra kultûros bei kitokio 

pobûdþio darbø ar net meno þanrø bei stiliø pavadinimai, pvz.: a) videoantologija 

LA 1997 223, videobiografija R 1994 25, videodokumentas R 1994 49, 

videofilmas LR (RV) 2000 5, videografika LR (TVA) 1999 9 69, videoistorija LA 

1997 39, videokinas LA 1991 19, videokonferencija LA 1991 111, videokronika LA 

1997 247, videomontaþas LR (TVA) 2000 5 6, videonovelë LR 1994 59, videoopera 

rð., videoportretas MD 1997 48, videoprograma LÞ 2000 138, videosiuþetas 

LR (TVA) 1999 19 14, videoversija LÞ 2000 153; b) videodarbas MD 1997 48, 

videodienoraðtis LA 1997 37, videomenas LR 1999 20, videometraðtis R 1999 49, 

videoðokis LA 1997 27, videovaizdas LA 1997 247, videoþaidimas LA 1998 20. 

Nagrinëjamø dariniø su prepoziciniu dëmeniu video- gausëjimui bendrinëje 

lietuviø kalboje turi átakos ir anglø kalba. Anglø kalboje video reiðkia ir televizijà. 

Taigi daugelio ðiø dariniø prepozicinio dëmens video- negalime sieti su þodþio 

vaizdas leksine reikðme. Tai rodo ir jø vartosenos variantiðkumas su þodþiø junginiais, 

pvz.: 34 minuèiø trukmës v i d e o f i l m a s pasakoja apie eutanazijos 

praktinius klausimus ir su tuo susijusias problemas. Ðis t e l e v i z i j o s 

filmas, parodytas 97-uoju kanalu, matomas tik Oregono valstijoje LR (RV) 

2000 5; Vyko v i d e o k o n f e r e n c i j a, kurioje dalyvavo ávairiø Lietuvos 

partijø atstovai. Ðioje t e l e v i z i j o s k o n f e r e n c i j o j e buvo kalbama 

apie ekonominæ padëtá LA 1999 40; Rodomas v i d e o v a i z d a s. Ðiame 

f i l m u o t a m e v a i z d e matyti, kaip rugpjûèio ðeðtos dienos rytà á 

sraigtasparná neðamas suþeistas Rusijos kareivis LA 1996 154. 

Vietoj darinio videokinas LR (TVA) 2000 12 50 tuose paèiuose laikraðèiuose 

vartojamas ir þodþiø junginys namø kinas LR (GB) 2000 51. Ypaè daþnas variantiðkumas 

darinio videosiuþetas LA 1997 16 ir þodþiø junginio vaizdo siuþetas LR 

(TVA) 1999 19 15. Neretai jie vartojami pagret, sinonimiðkai, pvz.: Prieð trejus 

metus I. F. atrado publicistikos konkursà „Ad rem“: jos v i d e o s i u þ e t a s 

„Giminës“, rodytas per LNK televizijà, buvo apdovanotas regioniniø televizijø konkurse. 

Dvi seserys ir brolis tame v a i z d o s i u þ e t e dalijosi brolio namà 

LR (TVA) 1999 253. 

104


Bendrinëje lietuviø kalboje su prepoziciniu dëmeniu video- vartojama ir dariniø, 

kuriø antrasis dëmuo yra anglø kalbos kilmës þodis. Vieni ið daþnesniø yra 

videointerviu rð. ir videoklipas MD 1997 48. Vartosenoje pastebëtas darinio videointerviu 

pakaitas, kuris pagreèiui pavartojamas net tame paèiame straipsnyje, pvz.: 

Vakaras prasidëjo v i d e o i n t e r v i u. V. papraðë ðá f i l m u o t à p o- 

k a l b á laikyti testamentu LA 1994 51. 

Ypaè daþnas videoklipas, nors vartosenoje pastebima ir jo pakaitø. Daþnai jis 

keièiamas mûsø kalbai áprastesniu þodþiø junginiu vaizdo klipas R 1999 40. Daþni 

atvejai, kai abu variantai vartojami ir pagret tame paèiame straipsnyje arba net 

tame paèiame sakinyje, pvz.: Dainos „Eurolyga“ v i d e o k l i p o premjera 

LNK televizijoje ávyko praëjusá penktadiená, kai þalgirieèiai sveèiavosi tiesioginiame 

LNK eteryje. Visos kitos v a i z d o k l i p à norinèios transliuoti televizijos dël 

teisiø turi tartis su „Þalgirio“ klubu LR (TVA) 1999 19 53; „V i d e o k l i p ø 

kûrëjas – kaip pianistas“, – mano á motinas daugeliui ðiandieniniø madingø atlikëjø 

ir v a i z d o k l i p ø kûrëjø tinkanti patyrusi muzikiniø laidø reþisierë Dz. V. 

LR (TVA) 2000 3 52. 

Dariniui videoklipas surandama ir kitø pakaitø, kurie taip pat daþnai sinonimiðkai 

vartojami net tuose paèiuose straipsniuose, pvz.: Jau daugelá savaièiø ðis 

r e k l a m i n i s f i l m u k a s [„Internetas“] rodomas per visus Vokietijos 

televizijos kanalus. Visiems patinka ðis v i d e o k l i p a s ir ypaè „Internetà“ 

reklamuojantis B. B. LR (TVA) 1999 46 58; Praëjusià savaitæ visi LTV þiniø 

vedëjai buvo veþami prie jûros, kur kiekvienas atskirai filmavosi v i d e o - 

klipuose. Vilniuje ðià vasarà visuomeninio transporto stotelëse kabës aðtuoniø 

rûðiø r e k l a m i n i a i p l a k a t a i su „Þiniø“ vedëjø veidais LA 1998 

110. Pripaþinkime – LRT laidos „Erdvë“ reþisierës Dz. V. pastangos atgaivinti lietuviðkø 

m u z i k i n i ø v i d e o k l i p ø kûrimà – donkichotiðkas þygis. Maþa 

to – net ið paskutiniø sukurpæ varganà m u z i k i n á v a i z d e l á kûrëjai 

jau antrà televizijos sezonà neturëjo jo kur parodyti LR (TVA) 2000 3 52. 

Sudurtiniø daiktavardþiø su prepoziciniu dëmeniu video- yra ir kitø ávairiø 

reikðmiø, pvz.: a) videobiznierius, -ë LA 1999 119, videodogma LR (TVA) 1999 

37 4, videooperatorius, -ë LR 1999 142, videopiratas, -ë LR 1999 164, videopiratavimas 

LA 1997 196, videospecialistas, -ë LA 1994 16; b) videoáraðas LÞ 2000 

202, videokanèia LR (RV) 2000 38, videokûrëjas, -a LA 1997 27, videomedþiaga 

LA 1996 12, videoperþiûra LA 1998 128. Greta daugelio ðiø dariniø sinonimiðkai 

vartojami teiktinesni mûsø kalbai þodþiø junginiai, pvz.: vaizdo áraðas LR (SA) 

2000 100, vaizdo operatorius, -ë (plg. garso operatorius, -ë) rð., vaizdajuosèiø perþiûra 

LA 1998 126, vaizdajuosèiø piratas, -ë LR (TVA) 2000 16 43, vaizdajuosèiø 

piratavimas rð. 

Taigi dariniø su prepoziciniu dëmeniu video-, kaip ir su kitais prepoziciniais 

nelietuviðkos kilmës dëmenimis, ir juos atitinkanèiø þodþiø junginiø vartosena 

nëra nusistovëjusi. Kasdienëje vartosenoje atsiranda vis naujø ir naujø dariniø su 

prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis. Nereikëtø piktnaudþiauti dariniais 

su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis, ypaè tais, kurie nëra terminai. 

Juoba kad toli graþu ne visi jie yra priimtini bendrinei lietuviø kalbai. 

105


IÐVADOS 

Þodþiø su prepoziciniais dëmenimis audio-, euro-, tele-, video- analizë rodo ðiuos 

ryðkesnius jø vartojimo ir darybos polinkius bendrinëje lietuviø kalboje: 

1) daugelis ðiø þodþiø yra skoliniai, ypaè tie, kuriø antrasis dëmuo yra svetimø 

kalbø kilmës; dariniai, kuriø antrasis dëmuo yra savarankiðkai vartojamas 

lietuviðkas þodis, gali bûti sudaryti lietuviø kalboje arba iðversti ið kitø kalbø; 

2) linkstama kai kuriuos prepozicinius dëmenis keisti lietuviðkais þodþiais; daþniausiai 

lietuviðkais þodþiais keièiami audio- ir video-; 

3) pastebima kai kuriø áprastø þodþiø junginiø keitimas dariniais su prepoziciniais 

nelietuviðkos kilmës dëmenimis arba jø sinoniminis vartojimas; 

4) plinta ir netaisyklingos darybos bei neaiðkios reikðmës þodþiø su nagrinëtais 

prepoziciniais dëmenimis; nevisada motyvuota ir ðiø dariniø, ypaè tø, kurie 

nëra terminai, vartosena. 

Gauta 

2001 03 05 

Santrumpos 

KD – Kauno diena (dienraðtis). 

LA – Lietuvos aidas (dienraðtis). 

LR – Lietuvos rytas (dienraðtis). 

LR (GB) – Lietuvos ryto priedas „Gyvenimo bûdas“ . 

LR (RV) – Lietuvos ryto priedas „Rytai–Vakarai“. 

LR (S) – Lietuvos ryto priedas „Sostinë“. 

LR (SA) – Lietuvos ryto priedas „Sporto arena“. 

LR (TVA) – Lietuvos ryto priedas „TV antena“ (þurnalas). 

LR (V) – Lietuvos ryto priedas „Vartai“. 

LÞ – Lietuvos þinios (dienraðtis). 

MD – 7 meno dienos (savaitraðtis). 

Pn – Panelë (þurnalas). 

R – Respublika (dienraðtis). 

R (PTV) – Respublikos priedas „Plius TV“. 

rð. – raðtai. 

Sv – Savas (Lietuvos studentø laikraðtis). 

V – Veidas (þurnalas). 

Vl – Valstieèiø laikraðtis. 

VN – Vakarinës naujienos (dienraðtis). 

Skaitmenys visur þymi metus, numerius, puslapius. 

Nuorodos 

1 

V. Skujinia, Tarptautiniø elementø vartojimas latviø terminijoje, Kalbos kultûra, Vilnius, 

1979, sàs. 37, p. 57–63. 

2 

Plg. K. Gaivenis, Terminijos ugdymo vingiai, Kalbos kultûra, Vilnius, 1973, sàs. 25, 

p. 19–27. 

3 

V. P. Bûda, Sudurtiniai ir prieðdëlinës darybos þodþiai su tarptautiniu dëmeniu, Vilnius, 

1994; St. Keinys, Tarptautiniai elementai lietuviø terminologijoje, Kalbos kultûra, Vilnius, 

106


1979, sàs. 37, p. 14-26; J. Klimavièius, Tarptautiniø ir lietuviðkøjø terminø sinonimija 

terminologijoje, Lietuviø kalbotyros klausimai, Vilnius, 1975, t. 16, p. 91–123; V. Simonaitytë-Rudaitienë, 

Lietuviø literatûrinës kalbos sudurtiniai daiktavardþiai su pirmaisiais tarptautiniais 

dëmenimis, Lietuviø kalbotyros klausimai, Vilnius, 1988, t. 27, p. 180–202 ir kt. 

4 

Dël þodþiø su dëmeniu auto- vartosenos ir raðybos, Kalbos komisijos 1995 m. lapkrièio 

30 d. protokolinis nutarimas, Kalbos kultûra, Vilnius, 1997, sàs. 69, p. 109. 

5 

Þr. Terminologijos taisymai, Vilnius, 1992, p. 20. 

6 

A. Kupèinskaitë, Nelietuviðkø kalbos elementø (dëmenø) vartojimo polinkiai, Kalbos 

kultûra, Vilnius, 1997, sàs. 69, p. 56–61; J. Mikelionienë, Naujaþodþiai VDU kompiuteriniame 

tekstyne, Jono Jablonskio konferencija, Nauji kalbos reiðkiniai ir jø vertinimas, 

Vilnius, 1998, p. 11–12; A. Ryklienë, Euras, euro ir euro-, Kalbos kultûra, Vilnius, 1999, 

sàs. 72, p. 47–51 ir kt. 

7 

Þr. Terminologijos taisymai, p. 122. 


WORDS WITH PREPOSITIONAL NON-LITHUANIAN COMPONENTS 

Summary 

The article deals with words including the prepositional non-Lithuanian components audio-, 

euro-, tele-, video- and trends of their usage and formation in modern Standard 

Lithuanian. Some extra-linguistic and linguistic factors which influence the spreading of 

such constructs are also discussed in the article. The analysis is based on materials drawn 

from periodicals, as they are one of the main sources of information for the public and 

usually reflect the situation in other varieties of the language. 

The majority of the words including the prepositional components in question are 

loan words. Constructs whose second components are free and can be used as independent 

Lithuanian words can be constructed in Lithuanian or translated from other languages. 

It has been noticed that some usual word combinations are often substituted by 

constructs including prepositional non-Lithuanian components, or these variants are in 

certain relations of synonymic competition. There is a trend to substitute some prepositional 

components by native Lithuanian words as well. The most usual case of such 

substitution concerns the components audio- and video-. We have also noticed cases of 

spreading words with irregular composition and unclear meaning including prepositional 

components. The usage of such components is not always motivated, especially when 

speaking about the words that are not specific terms. 

107

ŽODŽIAI SU PREPOZICINIAIS NELIETUVIŠKOS KILMĖS ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?