ŽODŽIAI SU PREPOZICINIAIS NELIETUVIŠKOS KILMĖS ...

More documents

Recommendations

Info

Þodþiai su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis Ðio darybinio tipo þodþiai gali bûti vertiniai ið kitø kalbø arba pasidaryti lietuviø kalboje. Daugelis jø kalbininkø yra peikiami, laikomi netaisyklingos darybos. Kol neaptarta þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis vartosena ir neaiðkus darybinis poþiûris á juos, negalima apibrëþti ðiø þodþiø vietos lietuviø kalbos sistemoje. Straipsnio tikslas – paanalizuoti ryðkesnius þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis audio-, euro-, tele-, video- vartojimo ir darybos polinkius, jø vartojimo variantiðkumà su þodþiø junginiais ar kitais pasakymais bendrinëje lietuviø kalboje. Vienu kitu atveju ðiø þodþiø vartosena ir daryba vertinama lietuviø kalbos normos atþvilgiu. Bet ðio straipsnio tikslas – ne koks grieþtas normos nustatymas, bet daþniau vieno ar kito varianto pasiûlymas remiantis konkreèiais vartosenos pavyzdþiais. Taip pat panagrinëjamos kai kurios þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis gausëjimo bendrinëje lietuviø kalboje ekstralingvistinës ir lingvistinës prieþastys. Ðiems tikslams duomenys daugiausia rinkti ið periodinës spaudos. Vienas kitas kalbos faktas paimtas ið kitø raðtø: ávairiø skelbimø, lankstinukø, reklamos lapeliø, kvietimø; jie þymimi rð. Nurodytas ðaltinis nereiðkia, kad teikiamasis þodis ar þodþiø junginys vartojamas tik tame leidinyje. Ðaltiniai rodo, kad ðie leksikos vienetai vartojami ávairiuose periodiniuose leidiniuose (þr. Santrumpos). Iliustraciniai sakiniai kai kur sutrumpinti. Þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis plitimà lemia daugelis socialiniø (ekstralingvistiniø) ir vidiniø (lingvistiniø) veiksniø, kurie yra glaudþiai susijæ. Keièiasi tradicinis gyvenimo bûdas, kuriamos naujos technologijos. Mokslo ir technikos procesas aktualina ir reikðmæ tø mokslo srièiø, kurioms priklauso ir daugelis nagrinëjamos darybos terminø. Visuomenës raida veikia þodþiø atsiradimà, aktyvina tam tikrus þodþiø darybos bûdus bei tipus. Kadangi daugelis tautø sukurtø vertybiø yra tarptautinio pobûdþio, tai mokslinio bendravimo ir bendradarbiavimo tikslais iðkyla tarptautiniø terminø poreikis. Taigi aktualu ir naujø terminø sudarymas ið morfemø, pasiskolintø ið klasikiniø graikø bei lotynø kalbø. Ðios morfemos vartojamos daugelyje kalbø: anglø, vokieèiø, prancûzø, italø, ispanø, rusø, latviø, estø ir kt. Sudarant terminus jos ágauna tarptautiniø elementø statusà. Ðie tarptautiniai elementai, arba dëmenys, patogûs tuo, kad atitinkamos grupës tokiø dëmenø reikðmë yra suprantama tam tikrø specialybiø mokslininkams, kalbantiems daugeliu kitø kalbø. Bet dabar mokslinë terminija gausiai vartojama ávairiuose bendrinës lietuviø kalbos stiliuose. Specialûs þodþiai, susijæ su viena ar kita mokslo sritimi, skverbiasi ne tik á moksliná, bet ir á buitiná stiliø. Mat mûsø dienomis ribos tarp siaurai terminologiniø ir buitiniø sàvokø vis labiau nyksta. Vyksta ir integracijos procesai. Vis didëjantys ryðiai su kitomis valstybëmis, uþsienio mokslinës ir groþinës literatûros vertimø gausëjimas skatina vartoti nelietuviðkos kilmës dëmenis ne tik terminø, bet ir ðiaip þodþiø daryboje. Pastaruoju metu iðryðkëjo anglø kalbos poveikis. Kontaktuojant kalboms suaktyvëja ir tam tikri þodþiø darybos modeliai – ir buvæ maþai produktyvûs, ir neproduktyvûs. Á dabartinæ lietuviø kalbà plûsta ne tik pavieniai svetimi þodþiai, bet ir tam tikri jø tipai, kurie linkæ skleisti þodþiø darybos modelius. Tai galima pavadinti þodþiø darybos modeliø skolinimusi. Taigi þodþiø darybà su pre- 97
Vida Rudaitienë poziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis gali aktyvinti ir kitos kalbos, nes ðis darybos bûdas, kaip jau minëjome, bûdingas daugeliui kalbø. Vis dëlto lietuviø kalbos þodþiø darybos priemoniø gausa ir ávairovë leidþia mums riboti ir darybos modeliø skolinimàsi. Þodþiø su prepoziciniais nelietuviðkos kilmës dëmenimis darybà, matyt, skatina ir vidiniai paèios kalbos (ypaè terminijos) poreikiai, t. y. bûtinumas ávardyti sudëtines sàvokas. Ðiuo atveju didelæ reikðmæ ágyja kalbos taupumo dësnis: ilgi þodþiø junginiai nepatogûs, todël sudaromi ávairûs sudurtiniai þodþiai. Bet lemia ne vien kalbos taupumo principas. Sudurtinis þodis yra aukðtesnë abstrakcijos pakopa, palyginti su þodþiø junginiu. Sudurtiniai þodþiai reikalingi ne tik naujø þodþiø poreikiui tenkinti, bet ir dël to, kad labai daþnai vienu þodþiu reikia iðreikðti dvi idëjas. Ypaè yra patogûs vienaþodþiai terminai. Daugëja þodþiø su prepoziciniu nelietuviðkos kilmës dëmeniu audio- (< lot. audio ‘klausau(si), girdþiu’). Antrasis ðiø þodþiø dëmuo daþniausiai yra savarankiðkai vartojamas tarptautinis (a), reèiau – lietuviðkas (b) þodis. Prepozicinis dëmuo audio- paprastai turi sàsajos su garsu leksinæ reikðmæ. Su prepoziciniu dëmeniu audio- daiktavardþiais, kuriø daugelis yra terminai, daþniausiai pavadinami árenginiai, prietaisai, aparatai bei jø dalys, pvz.: a) audioaparatûra LA 1997 106, audiocentras LA 1999 221, audiokanalas LA 1997 223, audiokasetë KD 1999 61, audiosistema LÞ 2000 10; b) audiogrotuvas LA 1999 20, audiojuosta LR (TVA) 2000 44 3. Pastebëta, kad dëmuo audio- vartosenoje gana daþnai keièiamas lietuviðku þodþiu garso, pvz.: garso aparatûra LÞ 2000 38, garso juosta LR 1999 20 (kalboje daþnas ir taisyklingas vienaþodis terminas garsajuostë LA 1999 15), garso kasetë LR (S) 2000 69, garso grotuvas LA 1997 234. Vietoj vartojamo (ypaè daþnai reklamoje, ávairiuose skelbimuose) audioáraðas LR 1999 14 teiktinas tuose paèiuose laikraðèiuose pastebëtas þodþiø junginys garso áraðas LR (SA) 2000 32. Aptariamø dariniø ir dviþodþiø junginiø vartosena dar nëra nusistovëjusi. Tuose paèiuose laikraðèiuose ta paèia reikðme vartojama ir dariniai su prepoziciniu dëmeniu audio-, ir dviþodþiai junginiai, kur ðis dëmuo keièiamas lietuviðku þodþiu garso, pvz.: Panevëþieèiai ðokiø salëje ir lauke „darbavosi“ metro ilgio plieniniais strypais , kuriais ðvaistydamiesi nuniokojo kultûros rûmø salëje buvusià audioaparatûrà LÞ 2000 38. Automobiliø g a r s o a p a r a t û r a pagal kainas skirstoma á tris grupes LÞ 2000 10; A u d i o k a s e t ë s ir uþraðai tvarkingai sudëti lentynoje V. S. kambaryje LR (TVA) 2000 4 50. Vieneriø metø gimtadienio proga jaunøjø aktoriø trupë iðleido tris g a r s o k a s e t e s LR (TVA) 1999 45 66. Daþnas bendrinëje lietuviø kalboje darinys audiovizualinis, -ë LÞ 2000 40, kurio antrasis dëmuo yra savarankiðkai vartojamas tarptautinis bûdvardis. Vietoj jo siûloma vartoti daugeliu atvejø tinkantá þodþiø junginá garsinis regimasis 5 . Vartosenoje, pavyzdþiui, a u d i o v i z u a l i n ë s visuomenës informavimo priemonës daþniau keièiamos junginiu g a r s o i r v a i z d o visuomenës informavimo priemonës. Kartais ðie junginiai vartojami pagreèiui, sinonimiðkai, pvz.: A u d i o v i z u a l i n ë s visuomenës informavimo priemonës pateko á negausaus elito visagaliø, ágavusiø iki ðiolei neregëto masto asmeninæ bei politinæ 98
Page 1 and 2: Vida Rudaitienë ÞODÞIAI SU PREPO
Page 3: Vida Rudaitienë LÞ 2000 61, bioen
Page 7 and 8: Vida Rudaitienë laikraðèiuose va
Page 9 and 10: Vida Rudaitienë 1991 98, telekompa
Page 11 and 12: Vida Rudaitienë do áraðø salë
Page 13 and 14: Vida Rudaitienë IÐVADOS Þodþiø

ŽODŽIAI SU PREPOZICINIAIS NELIETUVIŠKOS KILMĖS ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?