Jau įteikti diplomai

LÞÛU studentë – Europos èempionë
Ypaè sëkmingi ðie metai buvo AF studentei Meilei Stonytei. Jos
pergalës ant tatamio Lietuvoje jau nieko nestebina. Meilë - daugkartinë
mûsø ðalies èempionë. Europos sambo imtyniø èempionate, vykusiame
Ðiauliuose, Meilë Stonytë tapo viceèempione. Pusfinalyje aiðkia persvara
laimëjusi kovà prieð sportininkæ ið Baltarusijos, finale po atkaklios kovos
nusileido varþovei ið Rusijos. Ðiose varþybose jai buvo áteikta ministro
pirmininko A.Brazausko taurë uþ geriausiai kovojusá Lietuvos sportininkà.
Studentei nebuvo laiko ilgiau ilsëtis, nes tuoj pat Vilniuje vyko
pirmasis “ALYД (kovos uþ dirþø) Europos èempionatas. Ði sporto
ðaka á Lietuvà atkeliavo ið Kazachijos. Pusfinalyje áveikusi sportininkæ
ið Slovënijos, o finale po efektingo metimo nugalëjusi Baltarusijos
imtynininkæ, Meilë Stonytë tapo Europos èempione.
Mûsø ðauniajai sportininkei ðiuo metu átempta egzaminø sesija, reikia
grumtis su storomis knygomis. Palinkëkime Meilei ðioje srityje tapti
nugalëtoja!
LÞÛU miðkininkø veikloje
Laikraðtis leidþiamas nuo 1952 m. geguþës 1 d.
Treneris Marius JUKONIS
Nr. 7-8
(1876-1877)
2004 m.
birþelio mën.
http://www.lzuu.lt/
þemyna
ISSN 1648-2913
Jau áteikti diplomai
Universiteto rektorius prof. A.Kusta su absolventais
Ðiais metais studijas Agronomijos fakultete baigë 43
magistrai ir 142 bakalaurai; Ekonomikos ir vadybos
fakultete - 59 magistrai, 146 bakalaurai; Miðkø fakultete
- 43 magistrai ir 111 bakalaurø; Vandens ûkio ir
þemëtvarkos fakultete - 44 magistrai ir 52 inþinieriai, 112
bakalaurø; Þemës ûkio inþinerijos fakultete - 40
magistrø ir 52 profesiniø studijø specialistai bei 106
bakalaurai. Kiti LÞÛU studentai dar tik gins
baigiamuosius darbus, laikys paskutinius egzaminus.
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
Lietuvos miðkininkø sàjungos suvaþiavimas
LÞÛU ávyko Lietuvos miðkininkø sàjungos (LMS) 8-asis
suvaþiavimas. Jame iðsamià ataskaità apie Lietuvos miðkininkø
sàjungos veiklà 2002 – 2004 m. perskaitë LMS prezidentas, LÞÛU
Miðkininkystës katedros vedëjas profesorius habil. dr. Edvardas
Riepðas.
Daug nuveikta ruoðiant pasiûlymus ágaliotoms valstybës
institucijoms miðko ûkio plëtros, miðkingumo didinimo ir þemës
ûkio paskirties þemës apþeldinimo miðkø programoms, ekologinio
ðvietimo srityje, teikiant paramà Jaunøjø miðko bièiuliø sambûrio
(JMBS) bei Studentø miðkininkø sàjungos veiklai.
Surengtos Baltijos ðaliø miðkininkø sàjungø konferencijos:
“Miðkø atkûrimo ir áveisimo problemos“ (Lietuvoje), “Valstybiniø
ir privaèiø miðkø tvarkymo problemos“ (Latvijoje), „Miðko auginimo
patirtis ir problemos“ (skirta LÞÛU Miðkininkystës katedros
80-eèiui, kartu su LÞÛU Miðkø fakultetu), „Þmogaus ir gamtos
sauga (kartu su LÞÛU, VDU, LMS).
(Nukelta á 4 psl.)
Lietuvos miðkininkø sàjungos suvaþiavime naujai iðrinktam LMS
Garbës nariui, LMS viceprezidentui, Lietuvos þemës ûkio
universiteto studijø prorektoriui profesoriui habil. dr. Antanui
Juodvalkiui LMS prezidentas Edvardas Riepðas áteikia LMS
Garbës nario paþymëjimà.

LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETUI – 80
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
Redakcinë taryba: prof. habil. dr. Albinas KUSTA (pirmininkas), prof. habil. dr. Romualdas DELTUVAS,
prof. habil. dr. Antanas JUODVALKIS, prof. habil. dr. Algirdas MOTUZAS, doc. dr. Algimantas PATAÐIUS,
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
prof. dr. Antanas STANCEVIÈIUS, prof. dr. Meèislovas TREINYS, prof. habil. dr. Veronika VASILIAUSKIENË (Lietuvos 1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123 mokslø
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
akademija, Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius), prof. habil. dr. Zenonas 1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
DABKEVIÈIUS (Lietuvos þemdirbystës
institutas) rengia leidiná “Lietuvos þemës ûkio universitetui – 80”. Jo sudarytojai - prof. habil. 1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
dr. Algirdas MOTUZAS ir
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
doc. dr. Algimantas PATAÐIUS. LÞÛU laikraðtyje ÞEMYNA spausdiname iðtraukas ið ðio leidinio.
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123
UNIVERSITETO ISTORINIAI BRUOÞAI
80-etá ðvenèianèio Lietuvos þemës
ûkio universiteto iðtakos - Vilniaus
universiteto Þemës ûkio katedros veikla
XIX amþiaus pradþioje. Perëmæs Lietuvos
universiteto Agronomijos-miðkininkystës
skyriaus patyrimà ir kaip savarankiðka
aukðtoji mokykla - Þemës ûkio akademija
- 1924 m. ákurtas Dotnuvos þemës ûkio
technikumo bazëje, 1945-1996 metais
veikæs kaip Lietuvos þemës ûkio
akademija, jis nuëjo ilgà plëtotës ir kokybinio
vystymosi kelià nuo 14 pedagogø ir
dviejø specialybiø 67 studentø iki 380
dëstytojø ir trijø studijø lygiø 55 specialybiø,
74 specializacijø 5 580 studentø
bei 95 doktorantø 2004-aisiais.
Tarpukario metø nepriklausomoje
Lietuvoje Þemës ûkio akademijos mokslininkai
buvo aktyvûs naujø mokslo
institucijø bei mokyklø kûrëjai. Ávertindami
ðiø þmoniø moksliná palikimà ir jo reikðmæ
Lietuvos þemës ûkio mokslø raidai, dabar
prof. D.Rudzinskà vadiname augalø
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
Universiteto renginiai
Studentø konkursas „Þemë – mûsø planeta“
Rasa JAGAITË, ryðiø su visuomene atstovë
Lietuvos þemës ûkio universitete tradiciðkai paminëta pasaulinë
Þemës diena, iðkelta Þemës vëliava. Þemës dienos proga LÞÛU
rektorius prof. Albinas Kusta visus paragino sutvarkyti savo aplinkà,
tuo atsiliepiant á aplinkos ministro Arûno Kundroto kvietimà dalyvauti
prasidedanèioje akcijoje „Á Europà – be ðiukðliø“. Þemës dienà 1971 m.
oficialiai paskelbë Jungtinës Tautos. Lietuvoje ðià dienà oficialiai áteisino
Atkuriamasis Seimas 1992 m.
Minint Þemës dienà Universitete tradiciðkai organizuojamas
studentø fotodarbø konkursas „Þemë – mûsø planeta“. Jam savo darbus
pristatë visø penkiø fakultetø jaunimas. Paskelbti nugalëtojai: pirmoji
vieta pripaþinta Miðkø fakulteto IV kurso studentui Giedriui Ðlepiui, antroji
– Agronomijos fakulteto I kurso studentui Stasiui Kupliauskui, treèiosios
– to paties fakulteto III kurso studentei Vytautei Masionytei bei Vandens
ûkio ir þemëtvarkos fakulteto IV kurso studentei Ugnei Maèionytei.
Renginio vieðnia Seimo narë poetë Dalia Teiðerskytë skaitë savo
poezijà, vyko ekologiðkø produktø parodëlë ir degustacija.
Profesorius A. MOTUZAS
selekcijos pradininku, doc. S.Nacevièiø –
darþoviø selekcijos bei sëklininkystës ir
sistemingø fenologiniø stebëjimø pradininku,
doc. J.Kriðèiûnà – praktinës agronomijos
ir bitininkystës mokslo pagrindø
klojëju, prof. V.Ruoká – lietuviðkosios
dirvotyros mokyklos kûrëju, antràjá
rektoriø prof. J.Tonkûnà – lauko bandymø
metodikos ir pievininkystës pamatø
klojëju, treèiàjá rektoriø prof. V.Vilkaitá –
botaniniø ir fitopatologiniø tyrinëjimø
pradininku bei organizatoriumi, prof.
J.Krikðèiûnà – þemës ûkio mokslo ir
praktinës kooperacijos iniciatoriumi. Pirmasis
rektorius prof. P.Matulionis tada
paskelbë miðko augavieèiø klasifikacijà,
pasiûlë metodà reguliuoti miðko naudojimà,
prof. P.Jucaitis iðgarsëjo darbais taikomosios
chemijos srityje, prof. A.Kondrotas
buvo pirmasis þemës ûkio maðinø bandytojas.
Jauna aukðtoji mokykla nuolat
ieðkojo tobulesnës struktûros, kûrë paþan-
gesnius studijø planus ir programas.
Profesoriø taryba turëjo teisæ teikti agronomijos
ir miðkininkystës mokslø daktaro
laipsná. Dotnuvos laikotarpiu joje apgintos
trys disertacijos. Akademijos profesoriai
ir dëstytojai buvo aktyvûs Þemës ûkio
rûmø, þemdirbiðkø visuomeniniø organizacijø,
kooperatyvø veiklos vadovai ir
dalyviai. Kartu su auklëtiniais jie vykdë
þemës reformà ir daug nuveikë kaimo
ekonominei paþangai tarpukario metais
nepriklausomoje Lietuvoje.
Akademijos kokybiná tobulëjimà nutraukë
pirmoji sovietinë ir vokieèiø okupacijos
1940-1944 metais. Per jas dauguma
aukðtosios mokyklos dëstytojø ir
studentø buvo iðtikimi Lietuvos nepriklausomybës
idëjai ir su okupacinëmis
valdþiomis nebendradarbiavo, pagal
iðgales ir sàlygas jie rûpinosi ðalies þemës
ûkiu, teikë jam rekomendacijas.
(Tæsinys kitame numeryje)
Universiteto rektorius prof. Albinas Kusta sveikina ir prizà áteikia
fofodarbø konkurso „Þemë – mûsø planeta“ nugalëtojui MF
studentui Giedriui Ðlepiui.
Praktinis - informacinis seminaras apie organizacijø administravimas
Lietuvos þemës ûkio universitete vyko praktinis - informacinis
seminaras “Organizacijø administravimas: apskaitos ir finansavimo
problemos ástojus á ES”. Já organizavo LÞÛU EVF Administravimo ir
kaimo plëtros katedros bei konsultacinës ástaigos “I4E” Ekonominës
verslo apsaugos skyriaus darbuotojai. Praktiniame - informaciniame
seminare “Organizacijø administravimas: apskaitos ir finansavimo
problemos ástojus á ES” praneðimus skaitë UAB „EKK“ vadovë Eglë
Balkevièienë “Kaip pasinaudoti ES fondø parama?”, banko NORD/LB
Lietuva atstovë Donata Ginkutë ”Smulkiø ir vidutiniø ámoniø kreditavimo
galimybës”, konsultacinës ástaigos ,,I4E” Ekonominës verslo apsaugos
skyriaus paslaugø plëtros vadovë Renata Kiðonienë “Konsultavimo
paslaugos ûkio subjektams”. Seminarà vedë LÞÛU Administravimo ir
kaimo plëtros katedros dr. Janas Þukovskis.
A.PABRICAITË
2

Lietuvos þemës ûkio universiteto 80-eèio jubiliejui
Mokslinë praktinë konferencija
“Socialinë ir ekonominë partnerystë plëtojant kaimo vietoves”
Laura LAZEREVAITË, EVF Administravimo ir kaimo plëtros katedros doktorantë
Angelë PABRICAITË, LÞÛU laikraðèio “Þemyna” redaktorë
Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plëtros
katedra ir Þemës ûkio mokslo ir technologijø parko Kaimo regioninës
plëtros centras surengë mokslinæ praktinæ konferencijà “Socialinë ir
ekonominë partnerystë plëtojant kaimo vietoves”, skirtà Lietuvos þemës
ûkio universiteto 80-ies metø jubiliejui.
Mokslinës praktinës konferencijos tikslas buvo organizuoti
platesnæ mokslinæ praktinæ diskusijà su kaimo plëtros veikëjais apie
socialinës ir ekonominës partnerystës svarbà ir naudà kaimo ir regioninei
plëtrai Lietuvai ástojus á ES; aptarti partnerystës formavimo,
struktûrizavimo bei partnerystës struktûrø áteisinimo problemas ðalyje
bei pateikti rekomendacijas joms spræsti. Konferencijoje dar kartà, bet
naujai, buvo aktualizuota partnerystës reikðmë socialiniuose
ekonominiuose procesuose.
Ekonominiai ir socialiniai pokyèiai tarpusavyje labai susijæ – kaimo
ekonominës plëtros efektyvumui átakos turi socialinë situacija kaime, o
socialinë paþanga daugiausia priklauso nuo ekonominio augimo kuriamø
iðtekliø, kuriuos tinkamai panaudojus sudaromos sàlygos visuomeniniø
paslaugø plëtrai bei þmoniø gerovei uþtikrinti. Ðioje sàveikoje
problemoms spræsti Lietuvos kaimo vietovëse daþnai pasirenkamos
socialinës ekonomikos alternatyvos.
Nemaþai paraleliø tarp socialinës ekonomikos siûlomø problemø
sprendimo bûdø bei socialinës ir ekonominës partnerystës buvo galima
iðvesti prelegentø praneðimuose: vietos veiklos grupiø (VVG), kaip
partnerystës funkcionavimo mechanizmo, darbas paremtas partneryste
tarp kaimo bendruomenës, valdþios institucijø bei vietos verslo atstovø;
socialinëje ekonomikoje naujoviø bei kaitos varikliu yra bûtent socialinis
dialogas tarp partneriø - Europos, nacionaliniø, vietos institucijø ir ámoniø
atstovø, sprendþiant socialines ekonomines problemas. Mokslinëje
praktinëje konferencijoje buvo nagrinëjami vieni ið sëkmingiausiø atradimø
vykdant kaimo plëtros ir regioninæ politikà - partnerystës principø
taikymas ES ðalyse. Ávertinta, kad bendras sprendimø ieðkojimas yra
efektyvesnis, kai jis organizuojamas partnerystës, susitarimo bûdu ir
vadovaujasi laisva valia, iniciatyva bei kompetencija.
Probleminius praneðimus konferencijos sveèiams ir dalyviams
pristatë Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas dr. J.Èaplikas “Miesto
ir kaimo partnerystë kaip subalansuotos plëtros sàlyga”, Administravimo
ir kaimo plëtros katedros dëstytojai dr.V.Atkoèiûnienë, A.Aleksandravièius
“Socialinës ir ekonominës partnerystës modelis ir principai”.
Socialinës ir ekonominës partnerystës tematika buvo plëtojama
akcentuojant partnerystës vaidmená maþinant skurdà ir socialinæ atskirtá,
miesto ir kaimo ekonominæ ir socialinæ partnerystæ kaip subalansuotos
plëtros sàlygà. Buvo iðskirtos ekonominës, socialinës partnerystës
kryptys bei kitos priemonës ðiai partnerystei plëtoti.
Praktine patirtimi ðioje konferencijoje pasidalino Kaimo
bendruomeniø partnerystës programos agentûros direktorë
O.Babravièienë, Socialiniø tyrimø instituto mokslinë bendradarbë dr.
L.Kublickienë, pristatydamos praneðimà tema “Socialinës ir ekonominës
partnerystës ir strateginio poþiûrio vaidmuo maþinant skurdà ir socialinæ
atskirtá: praktinë patirtis”, E.Labanauskaitë, pateikdama LÞÛU Kaimo
regioninës plëtros centro vykdytø mokymø apibendrintus rezultatus,
M.Tvarionavièius, aptardamas UAB „Þemës ûkio kooperacijos ir verslo
mokymo centro“ kartu su LÞÛU Mokslo ir technologijø parku vykdytø
SAPARD tæstinio mokymo kursø „Kaimo bendruomeniø veiklos
organizavimas“ rezultatus.
Aktualiø temø pristatymas konferencijoje baigësi diskusija dël
sprendimø priëmimo „ið apaèios á virðø“ ir „ið virðaus á apaèià“ suderinimo
ágyvendinant „LEADER+“ programà. Patirtimi, rengiantis ágyvendinti ðià
programà, pasidalino atstovai ið Veisiejø bendruomenës, Alytaus,
Utenos, Tauragës, Birþø ir Vilniaus, akcentuodami strateginio planavimo
metodikos, stabdanèios jø tolesnæ veiklà trûkumà.
Nors socialinës ir ekonominës partnerystës sàsaja, plëtojant kaimo
vietoves, buvo naujai aktualizuota, taèiau vis dar nepakankamai
akcentuojant socialinës partnerystës ekonomines formas, kuriant
bendruomeniná verslà, kuris tenkina daugelá visuomenës ekonominiø
poreikiø (ekonominio saugumo, palaikymo ir produktyvumo) per
kooperacinæ ekonominæ veiklà, grindþiamà asmenø bendrais interesais
ir jø dalyvavimu (átraukimu). Minëtais principais remiasi ir socialinë
ekonominë partnerystë kaimo vietovëse per „LEADER+“ programos
ágyvendinimà. Bendrajame programavimo dokumente numatyta, kad
socialinë veikla taip pat ir kaimo vietovëse turi ágyti ekonominæ iðraiðkà,
t.y. kurti pridëtinæ vertæ. Lietuvoje, skirtingai nei ES ðalyse, socialinës
partnerystës ekonominës formos nëra plaèiai iðplëtotos. Dël pastarøjø
prieþasèiø socialinio dialogo sureikðminimas, stiprinant socialiniø
partneriø vaidmená bei jø tarpusavio konsultavimàsi, kaimo vietovëse
tampa labai svarbiu, nes tai vienas ið bûdø, kaip efektyviau valdyti
kaime vykstanèius procesus.
Þemës ûkio akademijos rektorius, ðvietimo ministras Juozas TONKÛNAS
Istorinëje Lietuvos Respublikos
Prezidentûroje vyko minëjimas, skirtas
buvusio Þemës ûkio akademijos rektoriaus,
ðvietimo ministro Juozo Tonkûno
110-osioms gimimo metinëms. LÞÛU
rektorius prof.A.Kusta supaþindino su
ÞÛA rektoriaus profesoriaus Juozo
Tonkûno asmenybe, moksline veikla.
Praneðimus skaitë prof.A.Motuzas
“Þemës ûkio profesoriai-agrarinës kultûros
elitas tarpukario Lietuvoje”, prof.
A.Stancevièius “Gyvenimo audrø
grûdintas”, doc.E.Klimas “Lauko bandymø
metodikos ir pievininkystës pamatø
kûrëjas”. Prisiminimais pasidalino
buvusio Þemës ûkio akademijos rektoriaus,
ðvietimo ministro Juozo Tonkûno
vaikai, buvæ studentai.
3
Sukaktis
Koncertavo LÞÛU tautinës dainos ansamblis, vadovaujamas V. Milaknienës.
Vytauto Didþiojo karo muziejaus, LR Prezidentûros (1919-1940) sektoriaus vedëja
A.Veilentienë parengë parodà “Ðvietimo ministrui Juozui Tonkûnui-110”.

4
LÞÛU miðkininkø veikloje
Lietuvos miðkininkø sàjungos suvaþiavimas
Taip pat surengti seminarai ir pasitarimai: „Apvalios medienos
gaminiø matavimo, kokybës klasifikavimo ir apskaitos
problemos“, „Þemës ûkio paskirties apleistø þemiø apþeldinimo
miðku patirtis ir problemos“, „Biologinës ávairovës iðsaugojimo
ir gausinimo problemos Lietuvoje“, “Medþioklës problemos
ðiuolaikiniame miðko ûkyje”.
Ir toliau plëtojami ryðiai su uþsieniu - Lietuvos miðkininkø
komanda dalyvavo Europos miðkininkø orientacinio sporto
èempionate Lenkijoje, aplankë Krokuvos regioninæ miðkø
direkcijà. Mûsø ðalyje lankësi Poznanës regioninës miðkø
direkcijos miðkininkai (Dubravos eksperimentinëje – mokomojoje
miðkø urëdijoje, Prienø miðkø urëdijoje).
LÞÛU inþinieriø veikla
Lietuvos þemës ûkio universiteto inþinieriai: dëstytojai ir studentai, mûsø
absolventai yra patys aktyviausi Lietuvos þemës ûkio inþinieriø sàjungoje. Neseniai
Lietuvos þemës ûkio inþinieriø sàjungos susirinkime, pirmininkaujamame LÞÛU doc.
Remigijaus Zinkevièiaus, atsiþvelgiant á tarybos nariø doc.V.Butkaus, prof.A.Railos,
E.Karalevièiaus, A.Brusoko ir kt. pasiûlymus, apsvarstë LÞÛI sàjungos veiklos planus.
Diskusijoje kalbëjo LÞÛI nariai doc.K.Giedra, prof.A.Raila, A.Bekeris, e.prof.p.
J.Deikus, A.Brusokas, E.Karalevièius, doc.J.Èësna, S.Valanèius. Lietuvos þemës ûkio
inþinieriø sàjungos nariai nutarë Þemës ir miðkø ûkio parodoje “Lietuvos agropanorama
2004” organizuoti seminarø ciklà aktualiais þemës ûkio inþinerijos klausimais; atnau-
Studentø veikla
LÞÛU studentø organizacinis komitetas:
Greta Levendrauskaitë (pirmininkë), Inga
Dociûtë, Virginija Daniulevièiûtë, Nerijus Ledas,
Liuda Pinèiuk, Roberta Staniûtë, Giedrius Valaðinas,
Sandra Jakimavièiûtë, Jonas Arûnas,
Giedrë Smolskaitë, Lina Kuèinskaitë (konsultantai:
doc. Giedrë Klimovienë, lekt. Jûratë
Urbonienë, lekt. Aistë Urbaitë, lekt Raminta
Barzdþiukienë, lekt. Daiva Baltramonaitienë)
drauge studentø mokslinis komitetu: Kristina
Dubikovaitë (pirmininkë), Justina Þitkevièiûtë,
Jovita Valaitytë, Ðarûnas Celieðius, Ðarûnas
Bardauskas, Vilma Zamblauskaitë, Klaudijus
Pakeltis, Mantvydas Stabingis (konsultantai:
doc. Svetlana Statkevièienë, lekt. Ingrida
Augustaitienë, lekt. Ilona Kildienë, lekt. Sigutë
Stankevièienë, lekt. Egidija Þelvytë, lekt. Rima
Sabaliauskienë, lekt. Alfredas Orantas)
surengë studentø kalbø konferencija
“Tarpkultûrinis dialogas: pasaulis ir mes”.
Plenariniame posëdyje praneðimus skaitë
I.Maksimavièiûtë , A.Endriukaitytë, L.Petraus-
LMS buvo áteikti konkursø “Geriausiai miðkus ugdanèiai
girininkijai iðaiðkinti”, „Geriausiai administraciná pastatà ir jo
aplinkà tvarkanèiai urëdijai iðaiðkinti“, “Graþiausia kaimo sodyba“
nugalëtojø ir JMBS koordinatoriø apdovanojimai.
LMS suteikë paramà studijoms: priedà prie stipendijos skyrë
Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos studentams N.Raulinavièiui,
M.Gabraièiui, premijavo geriausius Miðkø fakulteto magistro
D.Pranskûnienës, A.Gapðytës, A.Gaudieðiaus, T.Tebëros,
Þ.Maþeikos, D.Kinderienës darbus.
Lietuvos miðkininkø sàjungos 8-asis suvaþiavimas LMS
prezidentu LÞÛU antrai kadencijai iðrinko prof. E. Riepðà.
Studentø kalbø konferencija “TARPKULTÛRINIS DIALOGAS: PASAULIS IR MES”
kaitë, V.Vaièiûtë, R. Mikelionytë (EVF II k.)
“Litauen in der EU“, K.Dubikovaitë, V. Urbonaitë
(EVF I k.) „Business culture in the UK”, R.
Tekutytë, L. Kuèinskaitë (EVF II k.) “Les traditions
et les moeurs des fêtes lituaniennes»,
Javier Velarde, Jesus Ruiz Miranda, Gerardo
jinti siûlanèiø darbà duomenø bazæ,
tarpininkauti ásidarbinant Þemës ûkio
universiteto, Marijampolës bei Þemaitijos
kolegijø absolventams; premijuoti
geriausius 2004 metø LÞÛU, Marijampolës
ir Þemaitijos kolegijø studentø darbus;
pasiûlyti Lietuvos ðvietimo ir mokslo
ministerijai á darbo grupæ Nacionaliniø
kvalifikacijø sistemai rengti átraukti LÞÛI
sàjungos atstovà; organizuoti mokslinæ
– praktinæ konferencijà Marijampolës
kolegijoje; sukurti sàjungos nariø
duomenø bazæ; pateikti Þemës ûkio
ministerijai paraiðkà Konsultavimo ástaigø
akreditacijai gauti; ápareigoti sàjungos
narius parengti po vienà sàjungos veiklà
populiarinantá straipsná á profesinius
þurnalus (“Mano ûkis”, “Agroinþinerija ir
energetika”) bei laikraðèius (“Ûkininko
patarëjas”, “Valstieèiø laikraðtis”); mokslo
ir gamybos þurnalà “Agroinþinerija ir energetika”
leisti drauge su LÞÛU Þemës ûkio
inþinerijos fakultetu, kiekvienam subjektui
padengiant po 50 procentø leidybos
iðlaidø.
A.PABRICAITË
Gonzales Munoz “Espaòa – tierra del sol y de
alegrìa”. Toliau darbas vyko sekcijose. Tai
buvo pats efektingiausias ir masiðkiausias ðiø
mokslo metø renginys. Apie já iðsamiau
skaitykite kitame LÞÛU laikraðèio ÞEMYNA
numeryje.

Lietuvos dirvoþemininkø draugija prie
MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus
ir jo Dirvotyros ir agrochemijos komisija
ðalies ástojimo á Europos Sàjungà iðvakarëse
(geguþës 30 d.) LÞÛU surengë
turiningà seminarà “Aktualûs Lietuvos
dirvoþemiø naujosios klasifikacijos taikymo
klausimai”, skirtà tolesniam jos prisitaikymui
prie Pasaulio dirvoþemiø legendos
principø, ðalyje sukauptø dirvoþemio
tyrimø duomenø priderinimui prie
analogø, gaunamø taikant tarptautinius
standartizuotus analiziø metodus.
60 seminaro dalyviø draugiðkai pasveikino
vieni kitus ðaliai tapus pilnateise
ES nare. Konkreèiu didesnës tarptautinës
integracijos þenklu galima laikyti seminaro
pradþioje perskaitytà Austrijos dirvotyros
instituto (Viena) prof. W.E.H.Blumo
iniciatyviná laiðkà ásteigti Europos dirvoþemininkø
draugijø konfederacijà, á kurià
kvieèiami ir Lietuvos dirvoþemininkai.
Á renginá buvo pakviestas ir dalyvavo
nemaþas bûrys ðalies mokslo ir studijø
institucijø doktorantø. Pirmajame praneðime
“Pasaulio dirvoþemiø klasifikacijos
bendrieji bruoþai” prof. habil. dr. A.Motuzas,
LÞÛU, atkreipë dëmesá á dirvoþemio
diagnostiniø horizontø, diagnostiniø
savybiø ir diagnostiniø medþiagø vaidmená
identifikuojant dirvoþemio taksonominá
vienetà. Diskusijose iðkilo spræstini
Lietuvos dirvoþemiø naujosios klasifikacijos
tolesnio tobulinimo klausimai.
Praneðime “Dirvoþemio profilio
morfologinio apraðymo naujovës” doc. dr.
V. Buivydaitë konkreèiu tos srities
neatidëliotinu darbu nurodë bûtinumà
kuo skubiau taikyti naujos formos anketà
dirvoþemiui apraðyti ir identifikuoti. Joje
Magistrantûra
LÞÛU laikraðtyje “Þemyna” jau raðëme
apie mûsø Universiteto Miðkø fakulteto
dalyvavimà tarptautinëje miðko mokslø
programoje, rengiamoje kartu su partneriais
ið Ðvedijos, Danijos, Estijos, Latvijos,
Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos. “Europinës
miðko mokslø studijos ðalyse aplink
Baltijos jûrà” (arba EUROFORESTER) yra
iðskirtinë magistrantûros programa,
ágavusi pripaþinimà europiniu mastu.
Prieð pusmetá ES Socrates suteikë 104000
eurø paramà tolesnëms bendroms
studijoms 2004-2006 metais.
Kasmet 4-5 fakulteto studentai dalyvauja
vienø metø studijose Ðvedijoje,
fakulteto dëstytojai skaito paskaitas ir
rengia ekskursijas tarptautinei studentø
auditorijai, dalyvauja metodiniuose semi-
DIRVOÞEMININKØ INTEGRACIJA Á ES
Prof. Algirdas MOTUZAS
reikia naudoti naujus tarptautinius
dirvodarinës uolienos, reljefo, ámirkimo,
struktûros, naujadarø ir intarpø bei kitø
dirvoþemio morfologiniø savybiø
skirstymo principus.
Konkreèiomis rekomendacijomis galima
pavadinti duomenis, kuriuos seminare
pateikë ir paskelbë LÞÛU prof. habil. dr.
Z.Vaiðvila praneðime “Skirtingais metodais
nustatytø pagrindiniø dirvoþemio
agrocheminiø rodikliø derinimas” ir LÞI
Agrocheminiø tyrimø centro doc. dr. J.Maþvila
praneðime “Skirtingais metodais
nustatytos dirvoþemio granuliometrinës
sudëties rodikliø derinimas”. Jie ypaè vertingi
norint seniau nustatytus dirvoþemio
savybiø rodiklius palyginti su naujais,
gautais taikant tarptautines standartizuotas
analiziø metodikas. Ðiø praneðimø
pagrindas buvo baigtas kompleksiniø
tyrimø darbas, kurá rëmë Lietuvos
valstybinis mokslo ir studijø fondas.
Tarptautinë studijø programa EUROFORESTER
naruose. Geguþës 7-8 d. LÞÛU vyko
EUROFORESTER susitikimas, subûræs 30
dalyviø ið minëtø ðaliø. Projekto partneriai
aptarë aktualias problemas: moderniø
nuotolinio mokymo technologijø taikymà,
kreditø áskaitymà ir bendrø magistro diplomø
pripaþinimà, moksliniø projektø
rengimà ir jø rezultatø panaudojimà magistrantûros
studijose. Buvo nutarta, kad
bendra studijø programa bus toliau plëtojama
keturiose darbo grupëse: 1) borealinë
miðkininkystë ir ekologija, 2) miðkotvarkinis
planavimas, 3) miðkø politika bei
4) nemoralinë miðkininkystë ir ekologija.
Daugiau informacijos apie bendrà magistrantûros
programà galima rasti tinklalapyjehttp://www.ess.slu.se/Grundutbildning/Masterk0304/Meny/meny.html
5
Seminare du praneðimus, skirtus miðko
dirvotyros aktualijoms, perskaitë
Lietuvos miðkø instituto dirvoþemininkai.
Praneðime “Miðko augavieèiø derinimas
su naujàja Lietuvos dirvoþemiø klasifikacija”
prof. habil. dr. M.Vaièys pateikë
Aplinkos ministerijos remtus tos paskirties
tyrimus. Tikimasi, kad jø rezultatai
specialiu leidiniu bus paskelbti vartotojams
dar ðiais metais. Tada ir praktiniai
miðkotvarkos bei miðkininkystës klausimai
bus suderinti su naujàja dirvoþemiø
klasifikacija.
Su “Miðko dirvoþemiø klasifikacijos
aktualijomis”, iðgirstomis tarptautiniame
seminare Lenkijoje, supaþindino dr.
K.Armolaitis. Paaiðkëjo, kad Lietuvos
dirvoþemininkai koja kojon eina kartu su
Europos Sàjungos kolegomis. Detaliau
miðko dirvoþemiø klasifikacijos reikalai
bus analizuojami kitame draugijos
renginyje.
Po susitikimo dalyviai turëjo galimybæ
pamatyti produktyviausius Lietuvoje
europinio maumedþio medynus Prienø
miðkø urëdijoje, aplankë Punios ðilà.
Alytaus miðkø urëdas Rimantas Prûsaitis
supaþindino su aktualiomis miðkininkystës
ir rekreacinio miðkø tvarkymo
problemomis. Visø projektø partneriø
vardu norëèiau nuoðirdþiai padëkoti
Miðkø fakulteto, taip pat Prienø ir Alytaus
urëdijø atstovams uþ ðiltà priëmimà ir puikø
susitikimo organizavimà.
Vilis BRUKAS,
Magistrantûros programos
koordinatorius,
Ðvedijos þemës ûkio mokslø
universitetas

6
Sukaktis
Tarp ikikarinës Lietuvos þemës ûkio
mokslininkø, visuomenininkø ir pedagogø
aktyvia veikla pasiþymëjo profesorius,
mokslø daktaras Jurgis Krikðèiûnas.
Ðiemet sukanka 110 metø nuo jo gimimo.
J. Krikðèiûnas gimë 1894 m. balandþio
mën. 22 d. gausioje ðeimoje Aðmintos kaime,
Prienø rajone. 1906 - 1912 m. mokësi
Marijampolës gimnazijoje, 1914 -1918 m.
studijavo gamtos mokslus Petrapilio
universitete, Agronomijos skyriuje, 1920-
1923 m. tæsë studijas Vokietijoje, Halle
universitete. Jau studijø metais pradëjæs
moksliná tiriamàjá darbà apie cukriniø
runkeliø træðimà Lietuvos sàlygomis, 1924
m. parengë disertacijà. J.Krikðèiûnas buvo
pirmasis ikikarinëje Lietuvoje gavæs
daktaro laipsná þemës ûkio mokslø srityje.
1923 - 1926 m. dirbo Ðiauliø apskr. agronomu,
1926 m. ir 1939 m. buvo þemës ûkio
ministru. 1926 - 1944 m. Þemes ûkio akademijoje
dirbo lektoriumi, vëliau profesoriumi,
dëstë visuomeninës agronomijos,
þemës ûkio ekonomijos kursus. 1927 - 1939
m. redagavo labai svarbø agronomams ir
gamybininkams þemës ûkio politikos ir
mokslo þurnalà “Þemës ûkis”.
Ðiame, taip pat kituose þurnaluose ir
laikraðèiuose (“Tautos ûkis”, “Talka”,
“Vairas”, “Ûkininko patarëjas”, “Lietuvos
ûkininkas” ir kt.) randame ikikarinëje
Lietuvoje J.Krikðèiûno paskelbtø straipsniø.
Be to, paraðyta apie 40 populiariø
knygeliø apie þemdirbystæ, augalininkystæ,
sodininkystæ, darþininkystæ,
gyvulininkystæ, kooperatyvø steigimà,
skirtø ûkininkams, iðleisti keli informaciniai
leidiniai vokieèiø kalba apie Lietuvos
þemës ûká.
Taèiau didþiausi nuopelnai J.Krikðèiûnui
priklauso iðleidþiant penkiø tomø
veikalà “Þemës ûkio vadovas” (1930 -
1934). Jis buvo ðio leidinio vyr. redaktorius,
kai kuriø daliø autorius, pagrindinis
organizatorius. Nors ðis daugiatomis
veikalas skirtas þemës ûkio specialistams,
PROFESORIUS JURGIS KRIKÐÈIÛNAS
LMA narys korespondentas prof. Mindaugas STRUKÈINSKAS
já stengësi ásigyti ir paþangesni ûkininkai,
todël jau 1935 - 1936 m. pradëta leisti
antroji jo laida.
Buvusieji J.Krikðèiûno bendradarbiai
pripaþásta, kad profesorius buvo vienas
ið áþymiausiø veikëjø Lietuvos þemës ûkio
kooperacijos sàjûdyje. Dalyvavo kooperatiniø
organizacijø “Lietûkis”, “Pienocentras”,
“Kooperacijos bankas”, “Sodyba”,
“Lietuvos kooperatinio draudimo
sàjunga” veikloje, buvo renkamas tarybos,
valdybos nariu, neretai ir pirmininku.
J.Krikðèiûnas daug prisidëjo organizuodamas
ir vadovaudamas (1939 - 1944)
kooperatyvø sàjungai “Linas”. Ði sàjunga,
gavusi paramà ið “Lietûkio” ir sujungusi
pavienius kooperatyvus, perëmë Lietuvos
þemës ûkiui labai svarbios gamybos
veiklà á savo rankas.
J.Krikðèiûnas daþnai atstovaudavo
Lietuvai dalyvaudamas tarptautiniuose
kooperatininkø kongresuose Berlyne,
Londone, Paryþiuje, Osle, Romoje ir
skaitydamas praneðimus apie Lietuvos
kooperatininkø veiklà. Paminëtina, kad
J.Krikðèiûnas buvo ilgametis Agronomø
sàjungos pirmininkas.
Bûdamas þemës ûkio ministru, J.Krikðèiûnas
1939 m. siûlë pakeisti Þemës reformos
ástatymà. Pirmiausia já taikyti Vilniaus
kraðte, paliekant dvarams tik 60 ha þemës,
o vëliau reformà vykdyti visoje Lietuvoje.
J.Krikðèiûnas aktyviai dalyvavo
Þemës ûkio rûmø veikloje. 1927 -1939 m.
vadovavo jiems priklausiusiai Þemës ûkio
tyrimo ástaigai. Jau 1927 m. buvo ákurtos
dvi lauko bandymø stotys: Joniðkëlyje ir
Rumokuose. Vëliau á þemës ûkio moksliná
tiriamàjá darbà buvo átraukti Þemës ûkio
akademijos bandymø laukas, Dotnuvos
SVEIKINAME
SVEIKINAME
SVEIKINAME
Jubiliejiniø gimtadieniø proga
Prorektoriø plëtrai Vandentvarkos katedros e.prof. p.
Antanà MAZILIAUSKÀ,
Docentà Vytautà BALTUÐKONÁ,
Vandentvarkos katedros docentà Antanà CIÛNÁ,
Verslo vadybos katedros docentæ
Aldonà Veronikà KAZRAGYTÆ,
Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanà
Verslo vadybos katedros docentà Jonà ÈAPLIKÀ,
Kalbø katedros lektoræ Reginà BARTKEVIÈIENÆ,
Kultûrologijos ir filosofijos katedros lektoriø
RAIMUNDÀ MARTINKØ,
Kultûros centro studentø choro "Daina" meno vadovæ
Ramunæ NAVICKIENÆ.
selekcijos stotis, Augalø apsaugos stotis
ir Gyvulininkystës stotis Dotnuvoje. Visa
tai tapo pagrindu vëliau sukurtam bandymø
stoèiø tinklui Lietuvoje, kuris,
gerokai praplëstas, moksliná tiriamàjá darbà
vykdo iki ðiø dienø. Neabejotina, kad
J.Krikðèiûno nuopelnai ðioje srityje yra
tikrai dideli.
1941 09 22 Lietuvos mokslø akademijos
nariø susirinkime prof. J.Krikðèiûnas, prof.
T.Ivanauskas, prof.J.Matulis, visi po
vienà balsà gavæ “prieð”, buvo iðrinkti tikraisiais
nariais akademikais. Net ið dabartiniø
pozicijø þiûrint, tuo metu Lietuvoje
J.Krikðèiûnas buvo þymiausias mokslininkas
þemës ûkio srityje ir tinkamiausias
kandidatas á akademikus. Deja, pagal tuo
metu veikusá Lietuvos mokslø akademijos
statutà, turëdamas tam teisæ generalinis
ðvietimo tarëjas J.Krikðèiûno iðrinkimo
akademiku nepatvirtino. Tikriausiai tai
atsitiko dël to, kad J.Krikðèiûnas nuo pat
savo veiklos pradþios pastoviai priklausë
Valstieèiø liaudininkø sàjungai.
1944 m. po nepavykusio mëginimo
pabëgti á Ðvedijà, J.Krikðèiûnas su ðeima
pasitraukë á Vokietijà. Ten 1946 - 1947 m.
profesoriavo Hamburge, Pabaltijo universitete,
skaitë agrarinës politikos kursà.
Kartu jis buvo Pabëgëliø sàjungos
pirmininkas.
J.Krikðèiûnas vertinamas kaip áþymus
ikikarinës Lietuvos þemës ûkio specialistas,
geras pedagogas, kooperatinës
veiklos, davusios Lietuvai daug naudos,
organizatorius, paspartinæs ikikarinës
Lietuvos þemës ûkio paþangà.
J.Krikðèiûnas mirë 1947 03 24
Hamburge, Vokietijoje.

Lietuvai integruojantis á Europos
Sàjungà, jos aplinkos politika yra ES aplinkos
tvarkymo teorija ir praktika, veikla,
skirta saugoti aplinkà ir þmoniø sveikatà.
Kaip tik ðias problemas ir aptarë geguþës
20-22 d. Lietuvos þemës ûkio universitete
vykusi mokslinë konferencija “Þmogus ir
gamtos sauga”. Joje dalyvavo mokslininkai,
dëstytojai, studentai ið 3 universitetø
ir daugiau kaip ið 10 ávairiø kitø organizacijø.
4 sekcijose nagrinëtos svarbios
Mokslinë konferencija “Þmogus ir gamtos sauga”
Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo
plëtros katedros lektorë dr. Lina MARCINKEVIÈIÛTË iðleido
metodiná leidiná "DARBUOTOJØ MOTYVAVIMO MODELIAI".
Jame pateikiama darbuotojø motyvavimo modeliø esmë, motyvø
ir motyvavimo modeliø samprata bei reikðmë, motyvø struktûros
formavimas, veiklos motyvavimo priemonës ir bûdai, demotyvuojantys
veiksniai ir poþiûris á pragyvenimo ðaltinius, darbuotojø
motyvavimo modeliai pagal vyraujanèius darbuotojø
motyvus, motyvavimo modeliai pagal vadovavimo stilius ir darbdaviø
galimybes. Pateiktas apibendrinimas ir literatûros sàraðas.
Mokslinëje literatûroje teoriniai darbuotojø motyvavimo
modeliai plaèiai nagrinëjami, taèiau praktikoje jø kûrimas ir
taikymas yra maþas. Lietuvos organizacijos vadovaujasi skirtingais
modeliais, neatsiþvelgiant á tradicijas, daþnai juos kaitalioja,
dël to darbuotojai nespëja susivokti, persiorientuoti.
Darbuotojø motyvavimo modeliai yra labai svarbûs sëkmës
faktoriai. Vertindami motyvus, darbuotojai geriau paþásta save ir
kitus, prognozuoja savo ir kolegø poelgiø pasekmes, reguliuoja
elgsenà, kontroliuoja impulsyvias emocines paskatas, pateisina
Sportas
þmogaus ir gamtos saugos problemos –
aplinkos inþinerija, profesinë sauga, ekologija
ir kitos.
Konferencijà sveikino LÞÛU Senato
pirmininkas prof. A.Sirvydas. Praneðimus
skaitë prof. R.Graþulevièienë – “Europos
Sàjungos aplinkos politika”, prof. V.Rutkovienë
– “Europos Sàjungos agroaplinkosauginiø
priemoniø ágyvendinimas
Lietuvoje, prof. E.Riepðas - “Rekreacijos
miðkuose sistema” ir kiti. Ið viso perskai-
Apie darbuotojø motyvavimo modelius
Angelë PABRICAITË, LÞÛU laikraðèio "Þemyna" redaktorë
Taurë vël “Pilënø” tinklininkams
Dvyliktà kartà laikraðèio “Ûkininko patarëjas”
tinklinio taurës vyrø finalinës varþybos vyko Joniðkëlio
aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos sporto
salëje. Dël taurës kovojo penkios komandos. Iki
ðiol penkis kartus ið eilës tauræ yra iðkovojæ mûsø
Universiteto tinklininkai. Per dvi dienas komandos
suþaidë po keturias rungtynes. Laimëjæ visas
keturias rungtynes prieð Alytaus, Kupiðkio,
Maþeikiø ir Marijampolës komandas, LÞÛU
tinklininkai iðkovojo pirmà vietà. Rimèiausiai
Universiteto sportininkams pasiprieðino seni
varþovai marijampolieèiai. Pralaimëjæ rezultatu 1:2,
jie uþëmë antrà vietà. Puiki taurë ðeðtà kartà ið eilës
áteikta Universiteto “Pilënø” tinklininkams.
Geriausiai komandoje þaidë D.Tamoðaitis,
A.Gargasas ir R.Masilionis. Pastarajam buvo
áteiktas naudingiausio komandos þaidëjo prizas.
Moterø varþybose pirmà vietà iðkovojo Lazdijø
“Þara” tinklininkës.
Doc. Steponas GARGASAS
7
tyta beveik 100 praneðimø – ne tik LÞÛU
Þemës ûkio inþinerijos fakultete, bet ir Kernavës
archeologijos ir istorijos muziejuje,
VDU Kauno botanikos sodo salëje.
Konferencijos medþiaga iðleista atskira
knyga. Su ja vertëtø susipaþinti ne tik
universitetø mokslininkams, studentams,
bet ir ûkininkams, visiems tiems, kurie siekia
kuo sëkmingiau integruotis á Europos
Sàjungà.
Vaclovas JAUNIÐKIS
Naujas metodinis leidinys
ar smerkia kitø ir savo poelgius,
analizuoja juos, suvokia psichologinio
pasirinkimo socialiná
vertingumà. Norëdamas kurti veiksmingus motyvavimo
modelius, organizacijos privalo nustatyti darbuotojø
poreikius, veiklos motyvus, pasitenkinimo darbu veiksnius ir kt.
Nesirinkdami darbo pobûdþio, nesinaudodami profesiniais
gebëjimais ar kvalifikacija, darbuotojai tampa abejingais vykdytojais,
kurie mato tik, jø nuomone, galutiná tikslà - darbo uþmokestá.
Norint iðvengti minëtø problemø, bûtina darbuotojø motyvavimà
traktuoti kaip sudëtinæ Lietuvos ámoniø ir ástaigø valdymo
strategijos dalá.
Administravimo ir kaimo plëtros katedros dr. Lina Marcinkevièiûtë
metodiná leidiná "Darbuotojø motyvavimo modeliai"
parengë naudodamasi paèios 2001-2003 metais atliktais Lietuvos
ámoniø darbuotojø motyvavimo tyrimais. Jis skirtas ne tik
studentams, bet bus naudingas ir mûsø absolventams -
bûsimiems ámoniø vadovams, specialistams, administratoriams,
kurie domësis darbuotojø motyvavimu ir motyvavimo modeliais.
Paroda
MOKSLAS 2004 – KELIAS Á
TECHNOLOGINÆ PARTNERYSTÆ
Dël radikaliø ekonomikos reformø ir aukðto gyventojø iðsilavinimo lygio
greitai didëja ðalies verslumo potencialas. Lietuva turi bûtinø sparèios
technologinës paþangos prielaidø: taikomøjø mokslø potencialà ir galimybes
sintetinti ávairiø srièiø þinias, gamina kai kuriø aukðtø technologijø gaminius
bei teikia paslaugas, pramonëje naudoja daugelá fundamentiniø technologijø,
ðalyje yra pakankama pramonës ir mokslo koncentracija.
Áprastas ir efektyvus technologijø ásigijimo ar technologijø partnerystës
uþmezgimo kelias - dalyvavimas specializuotose tarptautinëse parodose.
2004 m. geguþës 25-28 dienomis Lietuvos parodø centre „Litexpo“ vyko
antroji tarptautinë mokslo, inovacijø ir aukðtøjø technologijø paroda
MOKSLAS 2004.
Paroda MOKSLAS vyko tuo paèiu metu kaip ir didþiausia specializuota
pramonës árengimø paroda Baltijos ðalyse BALTTECHNIKA. Pirmà kartà
ðiø dviejø parodø metu vyko Lietuvos verslo plëtros agentûros organizuojama
Inþinerinës kooperacijos mugë „Subcontracting“. Tai leido parodø
dalyviams susitikti su uþsienio ir vietiniais gamintojais, iðsiaiðkinti bendros
veiklos galimybes, pritraukti investicijas, ádiegti naujoves ir iðradimus.
Parodos projekto vadovë Jolanta MASIULIENË

Susitikimai
Visuomet malonu aplankyti savo gimtinæ, pasiþvalgyti po
jos apylinkes, susitikti su senais paþástamais, pasidalinti
gyvenimiðka iðmintimi, pasidþiaugti atliktais darbais.
Utenos ðvietimo skyrius surengë kraðtieèiø susitikimà, skirtà
moksleiviø profesiniam informavimui. Utenos miesto mero
A.Katino ir Ðvietimo ir sporto skyriaus vedëjo A.Panavo nuomone,
geriausià pavyzdá ir patirtá jaunajai kartai perduoda savo
kraðtà garsinantys ávairiø profesijø uteniðkiai. Kaune uteniðkiø
kraðtieèiø klubui “Dausuva” vadovauja LÞÛU rektorius prof.
habil.dr.A.Kusta. Ðio klubo iniciatyva á kraðtieèiø susitikimà
Utenoje buvo pakviesti dalyvauti visø fakultetø uteniðkiai ir
ðiam kraðtui neabejingi atstovai. Ankstyvà vasario 27-osios rytà
darni komanda: LÞÛU Studijø skyriaus virðininkas S.Tamoðauskas,
Agronomijos fakulteto doc.dr.E.Klimas, Þemës ûkio inþinerijos
fakulteto doc.dr. A.Kirka, Miðkø fakulteto doc.dr. J.Raèinskas,
Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulteto doc.dr. J.Juodis ir
Ekonomikos fakulteto doktorantë A.Janèytë pasuko Utenos link.
Utenoje mus maloniai pasitiko miesto meras, Ðvietimo ir
sporto skyriaus vedëjas, kraðtieèiai ið Vilniaus. Organizatoriai
dþiaugësi, kad pirmà kartà á toká susitikimà atvyko kraðtieèiai ið
Kauno. Po ðiltø ir maloniø sveikinimø ir linkëjimø susitikimo
dalyviai iðsiskirstë á Utenos gimnazijas. Mûsø kolektyvas pasidalino
á tris grupeles (Utenoje yra trys gimnazijos).
LÞÛU Studijø skyriaus virðininkas S.Tamoðauskas ir doc.dr.
J.Juodis bendravo su Utenos “Saulës” gimnazistais. Tai pirmoji
gimnazija, davusi pradþià lietuviðkai mokyklai Utenoje. Universiteto
atstovai papasakojo apie Universitete ágyjamas specialybes,
doc.J.Juodis aiðkino apie vienà ið svarbiausiø inþineriniø
disciplinø – medþiagø atsparumà. Svarbiausias objektas èia –
strypas, kuris darbo metu turi bûti atsparus, nes yra tempiamas,
gniuþdomas, lenkiamas, sukamas ir kitaip apkraunamas. Docentas
Sportas
Studentai ðauliai
LÞÛU kulkinio ðaudymo komanda dalyvavo Lietuvos
studentø kulkinio ðaudymo èempionate, á kurá susirinko 9 komandos.
Pirmàjà vietà iðkovojo LKKA studentai, antràjà – Teisës
universiteto, treèiàjà – LÞÛU ir Vilniaus universiteto ðauliai,
taèiau pagal daugiau uþimtø priziniø vietø 3 vieta atiteko VU
komandai.
Geriausiai ið mûsiðkiø ðaudë VÛÞF studentai Vidmantas
Padaiga – 2 vieta. 3 vietà pistoleto rungtyje iðkovojo EVF studentë
Aurelija Gudþiûnaitë ir AF studentas Mindaugas Lukoðius.
V.Padaiga ir M.Lukoðius kartu su Lietuvos nacionalinës rinktinës
nariu gimnazistu Mantu Stankevièiumi, atstovaudami Kauno
rajonui, uþëmë 3 vietà. LÞÛU studentai taip pat dalyvavo
Lietuvos taurës varþybose. Jose sëkmingai pasirodë V.Padaiga,
M.Lukoðius ir A.Gudþiûnaitë.
Baigiantis mokslo metams buvo surengtos tarpfakultetinës
ðaudymo varþybos, á kurias susirinko 54 dalyviai ið visø fakultetø.
Buvo ðaudoma maþo kalibro pistoletu ið 25 metrø ir maþo kalibro
ðautuvu ið 50 metrø.
Pirmà vietà iðkovojo VÛÞF, aplenkæs EVF vienu taðku, 3
vietà – MF komanda, 4 – AF, 5 – ÞÛIF, 6 – KAAM. Permaininga
kova vyko tarp EVF ir VÛÞF, pirmavo tai vieni, tai kiti.
Dëkojame LÞÛU Rektoratui, fakultetø dekanams,
geranoriðkai padedantiems ir pritariantiems ðaudymo sporto
gyvavimui.
12345678901234567890123456789012123456789012345
Pamestus
Gedimino ZABULIO studijø knygelæ Nr.910016,
Manto RAGOÞIO studijø knygelæ Nr.030737,
Vyliaus Roþuko diplomà HB 114428
laikyti negaliojanèiomis.
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
12345678901234567890123456789012123456789012345
Áspûdþiai ið Utenos kraðto
palinkëjo abiturientams bûti atspariems (tiek fiziðkai, tiek
dvasiðkai) ávairioms gyvenimo apkrovoms, nepasiduoti iðtempiamiems
ið pasirinkto teisingo gyvenimo kelio, iðlikti tiesiems, net
tuomet, kai gyvenimo bëdos lenks prie þemës.
Doc.dr. A.Kirka ir doc.dr. J.Raèinskas susitiko su Adolfo
Ðapokos gimnazijos gimnazistais. Nors gimnazija ákurta prieð
aðtuonerius metus, taèiau jos vardà abiturientai jau garsina ávairiose
Lietuvos aukðtosiose mokyklose. Pristatant Universitetà
ir studijas, moksleiviams linkëta bûti tvirtiems kaip Lietuvos àþuolams,
saugantiems savo kraðtà nuo pavojø ir negandø. Paèioje
jauniausioje Utenos Dauniðkio gimnazijoje su moksleiviais bendravo
doc.dr. E.Klimas ir doktorantë A.Janèytë. Po trumpos paþinties
su gimnazijos pedagogais laukë susitikimas su gimnazistais.
Pokalbyje buvo akcentuojamas gebëjimø ir þiniø poreikis studijuojant
aukðtojoje mokykloje, profesijos svarbos suvokimas,
pasirinkimo galimybës. Taip pat nebuvo pamirðti ir pagrindiniai
studentiðko gyvenimo atributai - Universiteto sporto ir meno
kolektyvai. Visus gimnazijø moksleivius kvietëme studijuoti mûsø
Universitete, tikimës rugsëjá sulaukti nemaþo jø bûrio.
Kraðtieèiai po susitikimo su gimnazistais savo áspûdþiais
dalijosi su gimnazijø ir Ðvietimo skyriaus vadovais. Buvo iðsakyta
nemaþai pasiûlymø, patarimø, padëkos þodþiø ðio renginio
organizatoriams. Susitikimo dalyviai vienu balsu sutarë, kad
kraðtieèiø ir gimnazistø bendravimas labai svarbus ir reikalingas
informuojant jaunàjà visuomenæ apie mokslo ir profesijos svarbà
jø gyvenime. Po turiningo ir maloniø akimirkø suteikusio
susitikimo kraðtieèiai skirstësi á Vilniø ir Kaunà.
Dþiaugiamës ðio kraðto Ðvietimo skyriaus ir kraðtieèiø klubø
iniciatyva bei tikimës, kad tokiø susitikimø bus dar daugiau.
A.JANÈYTË
Varþybø nugalëtojai: Aurelija Gudþiûnaitë, Viktorija Samulionytë,
Sandra Jakimavièiûtë, Asta Urbonaitë,
Artûras Januta, Povilas Auglys
ÞEMYNA
Leidëjas: Lietuvos þemës ûkio universitetas.
Redaktorë Angelë Pabricaitë tel. 8-698 032 39.
Korektûra ir stilius L.Jonikienës, nuotraukos V.Babarsko.
Redakcijos kolegija: V.Aleknevièienë, R.Jagaitë, V.Jankauskas,
V.Liakas, M.Martinkus, A.Motuzas, A.Povilaitis, A.Radzevièius,
J.Ðepetienë, S.Tamoðauskas, J.Þemaitytë.
Redakcijos adresas: LÞÛU, 110 kab., Studentø g. 11,
LT-53361 Akademija, Kauno raj., tel. 75 22 61, vidaus 261.
El. paðtas angele@nora.lzua.lt
INTERNETE http: //www.lzuu.lt/zemyna
ISSN 1648-2913. SL 246. Ofsetas. 1 sp. lankas.
Maketavo LÞÛU Leidybos centras.