Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Anykščių</strong> <strong>Jono</strong> <strong>Biliūno</strong> <strong>gimnazija</strong><br />
3 v klasės gimnazistas<br />
Marijonas Tutkus<br />
Žurnalistinio tyrimo konkursui<br />
Kodėl lietuviai kovoja su vėjo malūnais?<br />
Rengė: mokytoja Marytė Šalakienė<br />
Anykščiai, 2005 m.
Kodėl lietuviai kovoja su vėjo malūnais?<br />
Su vėjo malūnais kovojo dar žymusis M. de Servanteso Don Kichotas, palaikęs<br />
juos grėsmingais milžinais. Kodėl vėjo malūnai taip gąsdina lietuvius, visiškai neaišku, nes<br />
jie Lietuvos kraštovaizdį puošia gana seniai. Lietuvos vėjo malūnai minimi jau XVIa. vidurio<br />
dvarų inventoriuose. Vėjas – neišsenkantis energijos šaltinis. Nuo seniausių laikų vėjo<br />
energija buvo naudojama laivams, vėliau – įvairiems darbo mechanizmams. Paprasčiausi<br />
vėjo varikliai dar iki Kristaus buvo naudojami senovės Egipte ir Kinijoje, paskui ir Europoje.<br />
Jais buvo pumpuojamas vanduo, malami grūdai, varomos įvairios staklės. Lygiai taip pat<br />
sėkmingai buvo naudojama ir vandens energija.<br />
Šiandien Europos Sąjungoje vėjo ir vandens energija yra naudojama ir netgi<br />
siekiama padidinti jos gamybą iki 22 procentų. Taip ES skatina mažinti priklausomybę nuo<br />
naftos ir dujų išteklius valdančių valstybių bei kurti švaresnę aplinką. 2004 metais Vokietijos<br />
biodujų, vėjo, saulės ir hidroelektrinėse pagaminta elektros energija jau sudarė 9,3 proc. visos<br />
šalyje suvartotos elektros. 2003 m. jos dalis siekė 7,9 proc., o padidėjimą nulėmė vėjo<br />
jėgainių plėtra. Kalnų upių energiją sumaniai naudoja norvegai ir islandai. Norvegijoje<br />
beveik visa elektros energija gaminama iš vandens. Tokia ES šalių charakteristika skatina ir<br />
naująsias šalis nares plėsti alternatyvios energijos gamybą.<br />
Lietuva, tapdama ES nare, įsipareigojo padidinti alternatyvios elektros<br />
energijos gamybą iki 12 % visos pagaminamos elektros energijos. Tai sumažintų<br />
priklausomybę nuo neatsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Uždarius Ignalinos AE,<br />
pagrindinėmis elektros energijos gamintojomis taptų šiluminės elektrinės, naudojančios kurą,<br />
kurį deginant išsiskiria dideli kiekiai teršalų – anglies, azoto, sieros oksidų. Šią elektros<br />
energiją pakeičia atsinaujinančių elektros energijos šaltinių elektra, sumažinami išoriniai<br />
taršos kaštai, t.y sumažėja nuostoliai dėl prastesnės žmonių sveikatos, trumpesnės gyvenimo<br />
trukmės, greitesnio turto nusidėvėjimo ir mažesnio derlingumo. Taigi didesnės išlaidos<br />
energetikai šiuo atveju atsiperka sumažėjusiais nuostoliais kitose ūkio šakose. Liūdna, tačiau<br />
Lietuva, palyginus su ES šalimis, pagal elektros energijos suvartojimą vienam gyventojui yra<br />
viena labiausiai atsilikusių šalių. Įstojus į ES elektros energijos suvartojimas vienam<br />
gyventojui turėtų padidėti 5 kartus. Tad ir elektros gamybą teks padidinti.<br />
Ar šie įsipareigojimai yra realūs ir kaip jie vykdomi, paklausėme Lietuvos<br />
pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto nario V.Jurgaičio. Jis mums paaiškino,<br />
kad alternatyvios energetikos plėtros darbai jau pradėti, bet jie yra labai nežymūs, nes<br />
pagrindinė Lietuvos upė - Nemunas jau turi HE, ji pagamina apie 3% visos elektros<br />
energijos. Yra pastatytos kelios mažosios HE, bet jos daug naudos neduoda. Iš viso Lietuvoje<br />
atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai pagamina truputį daugiau negu 3% visos šalies<br />
energijos.<br />
Pašnekovas teigė, kad labiausiai plėtoti atsinaujinančius elektros energijos<br />
šaltinius trukdo valstybės priimti įstatymai, kurie draudžia statyti HE ant didelių ir<br />
hidroenergetikai tinkamų upių. Labai smarkiai apribota vėjo energetika – neleidžiama statyti<br />
didesnių negu 200 MW vėjo malūnų. Pašnekovo nuomone, tai yra labai negerai, nes<br />
Lietuvoje galima gauti nuo 10% iki 15% elektros energijos iš atsinaujinančių elektros<br />
2
energijos šaltinių. Ponas V.Jurgaitis mano, kad elektros naudojimas padidės, bet tikrai<br />
mažiau nei 5 kartus vienam gyventojui. Taigi reikia peržiūrėti įstatymus, draudžiančius<br />
statyti HE ant kai kurių upių, kur yra nežalojama gamta. Taip pat būtų gerai, jeigu valstybė<br />
pradėtų naudoti biodujas ir leistų statyti didelės galios vėjo jėgaines. Be to, V.Jurgaitis teigė,<br />
kad Lietuvai gresia ES baudos, nes padidinti iki 12% šalies alternatyvios energijos gamybą<br />
iki 2010m. yra nerealu.<br />
Kas gi trukdo didinti alternatyvios energijos gamybą? Kodėl, pavyzdžiui,<br />
neplečiama Lietuvoje hidroenergetika? Pirmiausia galbūt todėl, kad ji šalies energetikoje<br />
atlieka labai nedidelį vaidmenį (3%) ir, kaip sako AB „Lietuvos energija “ ilgalaikis<br />
darbuotojas, akcininkas, dabartinis UAB Ekoprojektas aplinkosaugos sektoriaus vadovas<br />
Kazimieras Kaikaris: „HE gamina labai mažą dalį elektros energijos, duoda labai nežymią<br />
naudą valstybei, ji yra pelninga tik HE savininkams.“ Turbūt todėl valstybė ir<br />
nesuinteresuota sudaryti palankesnių sąlygų. O verslininkai pirmiausiai susiduria su<br />
biurokratinėmis kliūtimis. Ponas Vincas Kaunas „Valstiečių laikraštyje“ (1998m. Nr.32)<br />
guodėsi, kad jam pastatyti 12kW galios mažutę HE Plungėje ant Babrungo upelio reikėjo<br />
mažiau pastangų nei rengti, derinti ir gauti šūsnį dokumentų. Problemos, bandant rasti<br />
kompromisą su valdžia, kartais būsimam verslininkui gali pasirodyti per daug didelės ir<br />
verčiančios atsisakyti verslo idėjos.<br />
K. Kaikaris mano, kad atstatyti senąsias HE, kurių paliktos užtvankos ir<br />
tvenkiniai – galima, jei tai nedaro žalos gamtai, tačiau reikėtų spręsti dėl kiekvienos<br />
elektrinės atskirai. Bet statyti naujas užtvankas, žinant, kad tos elektrinės nepatenkins<br />
didėjančių energijos poreikių, valstybei bus labai maža nauda, nes į bendrą energetinę<br />
sistemą įneš labai mažą kiekį , energija nebus tolygiai tiekiama, ypač sausuoju vasaros<br />
laikotarpiu, būtų, jo nuomone, nusikaltimas gamtai.<br />
Ar iš tiesų hidroelektrinių daroma žala tokia didelė, paklausėme prisiekusio<br />
Kavarsko miestelio žvejo pono Girčio. Mūsų pašnekovas ilgai mynė ministerijų bei<br />
vyriausybės slenksčius stengdamasis, kad ant Šventosios upės nebūtų leista statyti<br />
hidroelektrinės. Jis pasakojo, kad, prasidėjus statybai, buvo nusiteikęs labai skeptiškai, bet jo<br />
niūrios prognozės nepasitvirtino. Kai buvo pastatyta nauja, šiuolaikinius reikalavimus<br />
atitinkanti Kavarsko HE, jį nustebino, kad HE tvenkinyje atsirado naujų rūšių žuvies, o ir<br />
senųjų kiekis žymiai padidėjo. Todėl jo nuomonė apie hidroelektrinių statybą visiškai<br />
pasikeitė. Tai galbūt reikėtų kalbėti ne apie hidroelektrinių gamtai daromą žalą, o apie jų<br />
kokybę?<br />
Daug didesnę dalį energijos nei iš hidroenergetikos būtų galima gauti iš vėjo.<br />
Vėjo energetikos panaudojimo pavyzdys yra Vokietija - vėjo jėgainių lyderė. Vėjo energijos<br />
gamintojų asociacijos BWE vadovo Peterio Amelso teigimu, 2020-aisiais vėjo jėgainės<br />
pagamins 20 proc. Vokietijoje suvartojamos elektros, o jų elektra bus pigesnė už pagamintą<br />
naudojant tradicinius energijos šaltinius.<br />
Lietuvoje vėjo jėgaines perspektyviausia būtų statyti pajūryje. Tačiau vėjo<br />
pakaktų ir visoje šalies teritorijoje. Šio straipsnio autorius yra pats atlikęs vėjo greičio<br />
nustatymo tyrimus, kurie parodė, kad net ant Kasagorų kalvų Anykščiuose yra įmanoma<br />
statyti vėjo jėgaines, nes vidutinis vėjo greitis balandžio mėnesį buvo 6,9 m/s. O vėjo<br />
jėgainės gali gaminti energiją, jei vėjo greitis yra 3 m/s. Tačiau šis faktas nepaneigia kito<br />
realaus reiškinio - įjungti vėjo jėgaines į bendrą šalies elektros tiekimo sistemą labai brangu.<br />
3
Šiuo metu šalyje yra pastatytos kelios savos gamybos vėjo jėgainės, tačiau susiduriama su<br />
techninių žinių stoka parenkant statybos aikštelių vietą ir techninius vėjo jėgainių parametrus.<br />
Be to, statybai trukdo ir pati šalies valdžia, teigianti, kad vėjo jėgainės turi neigiamą poveikį<br />
žmogaus sveikatai – jos sukelia triukšmą ir vibraciją, sudaro oro sūkurius, taip pat trukdo<br />
paukščių keliams. Tačiau čia siūlome palyginti vėjo malūnus su mobilaus ryšio bokštais. Juk<br />
malūnas toks panašus į mobilųjį „stulpą“, o Lietuvos žaliųjų judėjimas, kaip ir viso pasaulio<br />
žalieji, teigia, kad telefonų bokštai gali pakenkti aplinkai ar sugadinti kraštovaizdį, yra<br />
įrodyta, kad jie sukelia vibraciją ir radiaciją, sukeliančias vėžinius susirgimus, taip pat trukdo<br />
paukščiams. Tačiau šie didžiuliai mobilūs milžinai vis dar statomi ne tik laukuose, bet ir<br />
žmonių kiemuose, tad kodėl turėtume uždrausti vėjo malūnų statybą??<br />
Galėtume daryti išvadą, kad padidinti alternatyvios elektros energijos gamybą<br />
įmanoma vystant vėjo energetiką, kadangi hidroelektrinių plėtra yra labai ribojama<br />
aplinkosauginių reikalavimų, kitos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją<br />
generuojančios technologijos (elektros energija iš biokuro, saulės) yra labai brangios arba<br />
atsinaujinančios energijos ištekliai (biodujos) yra riboti. Ūkio ministerija planuoja, kad iš<br />
vėjo energijos 2010 metais bus generuojama daugiau nei 289 GWh elektros energijos, beveik<br />
prilygstant elektros energijos gamybai hidroelektrinėse. Lietuvos žemės ūkio universiteto<br />
docentas K. Navickas „Kauno dienoje“ pateikė Vokietijos Ir Lietuvos palyginimą:<br />
„Vokietijoje iš vėjo energijos gamintojų elektra superkama po 0,20 euro/kWh, pas mus - tris<br />
kartus pigiau, nors pastatyti jėgainę kainuoja netgi brangiau". Čia iškyla dar vienas<br />
klausimas, susijęs su elektros energijos kainomis. Atsakydami į jį pateikiame elektros<br />
energijas kainas kitose ES šalyse: Belgijoje - 17, 82 EURct/kWh , Danijoje – 34,36<br />
EURct/kWh , Suomijoje – 18,29 EURct/kWh, Švedijjoje – 29, 64 EURct/kWh. Lietuva – 8,4<br />
EURct/kWh.<br />
Matome, kad Lietuvoje kaina yra viena mažiausių. Įdomu, kas bus, kai Lietuva<br />
uždarys AE? Turbūt visiems aišku, kad elektros kainos kils... O tai nieko gero nežada.<br />
Taigi šiandieninę energetinę Lietuvos situaciją galime palyginti su<br />
nesibaigiančiu amžinybės ratu: elektrinių statymas → valdžios apribojimai → realios<br />
perspektyvos → nauji statybos bandymai ....<br />
Kaip išvadą pateikiame teiginį, kad Lietuvoje yra įmanoma gaminti<br />
alternatyvią elektros energiją. Tai kodėl neatsisakius aplinką teršiančių šiluminių elektrinių ir<br />
neperėjus prie protingesnio sprendimo? Šiai minčiai pritaria ir Lietuvos žemės ūkio<br />
universiteto docentas Kęstutis Navickas, "Kauno dienai" sakęs: "Visuomenė suinteresuota<br />
gyventi sveikesnėje aplinkoje ir už tai ji turėtų būti pasirengusi sumokėti dėl savo vaikų<br />
ateities".<br />
Taigi dar kartą pamąstykime: ar nederėtų lietuviams keisti savo požiūrio ir<br />
nustoti kovojus su vėjo malūnais, kad neištiktų jų toks pat likimas, kaip Don Kichoto, iš<br />
kurio jau keturis šimtmečius juokiasi ne tik Europa, bet ir visas pasaulis!<br />
4
Change language