PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt

BENDROJI PEDIATRIJA
• porcija palaipsniui didinama;
• tik vienas naujas patiekalas, po 7–10 dienų – kitas patiekalas, kad būtų
galima nustatyti, ar toleruoja naują produktą;
• naują maistą pradeda valgyti po ~8 paragavimų;
• MP maitinami kūdikiai greičiau pradeda valgyti naujus produktus. Su
motinos pienu kūdikis gauna ir maisto kvapus;
• kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą, todėl jie turi suvalgyti tiek, kiek nori.
Įvairaus maisto kūdikiai suvalgo daugiau nei vienodo;
• nuo 9–12 mėnesių amžiaus kūdikis moka paimti į rankas maistą ir save
„pavalgydinti“, gerti iš puoduko ir gali valgyti šeimos maistą;
• nėra moksliškai pagrįstų faktų, kad pradedant vėliau duoti arba neduodant
alergizuojančio maisto sumažėtų alerginių ligų kūdikiams,
kuriems yra rizika susirgti alergine liga ir tiems, kuriems nenustatyta
šios rizikos;
• vegetarinės dietos kūdikiams ir vaikams nerekomenduojamos.
Papildomo maisto duodama: 6–8 mėn. kūdikiams – 2–3 kartus per
parą, 9–11 mėn. – 3–4 k./p., 12–24 mėn. – 3–4 k./p. ir pagal pageidavimą
1–2 užkandžiai. Kiek kartų vaikas turi valgyti, priklauso nuo kūdikio apetito
ir svorio augimo. Maistas turėtų būti gaminamas prieš pat maitinimą.
Jo tekstūra priklauso nuo kūdikio gomurio jautrumo, gebėjimo nuryti.
6–7 mėnesių amžiaus kūdikiui duodamas smulkiai pertrintas, 8 mėnesių ir
vyresniems – stambiai trintas maistas. Valgis nesūdomas ir nesaldinamas.
Nėra griežtų reikalavimų, nuo kokio patiekalo pradėti papildomai primaitinti.
Turi reikšmės kūdikio ligos (geležies stokos anemijos atveju reikia
anksčiau pradėti duoti mėsos), svoris (jei mažas, duodama grūdinių košių,
jei per didelis – pradedama nuo daržovių košės), tuštinimosi pobūdis (šiek
tiek laisvina daržovės, ryžiai kietina), metų laikas (auga šviežios daržovės).
Papildomas maitinimas pradedamas nuo daržovių ar grūdinės košės (galima
rinktis vieną iš šių grūdinių produktų: ryžių, avižų, grikių, miežių, kukurūzų,
rugių, sorų, kviečių). Gliuteno (glitimo) turinčių produktų (kviečių košė ar
iš kviečių pagaminti duonos gaminiai) reikėtų pradėti duoti iki 7 mėnesių
amžiaus. Pradėjus vieną košę ji duodama 1–2 savaites ir, jei nepasireiškia
netoleravimas, galima pradėti valgyti kitos rūšies košę. Grūdų košės galima
duoti kartu su vaisiais, daržovėmis (vitamino C šaltiniai) ar mėsa, paukštiena,
žuvimi. Prieš gaminant grūdines ar ankštines košes, reikia šiuos produktus
išmirkyti, nes sumažėja fitatų ir pagerėja Fe, Zn, Mn įsisavinimas. Į paruoštas
košes reikia įpilti aliejaus (sėmenų, rapsų, alyvuogių, saulėgrąžų).
Vaisių ar jų sulčių duodama po to, kai vaikas pradeda valgyti daržoves.
Vaisių sultys duodamos gerti iš puoduko. Per parą nereikėtų duoti
daugiau nei 100–200 ml sulčių. Didelis vaisių ir jų sulčių kiekis gali
sukelti osmosinį viduriavimą, pilvo pūtimą ir skausmus, pernelyg spartų
svorio augimą, dantų ėduonį (ypač jei geria iš buteliuko).
Mėsos pradedama valgyti nuo 6–7 mėnesių amžiaus. Tai geležies ir
cinko šaltinis. Galima duoti veršienos, kiaulienos, žvėrienos, kalakutienos.
Mažiau vertinga vištiena, nes turi 3 kartus mažiau geležies nei
jautiena ar kiauliena.
Žuvies duodama nuo 7–7,5 mėnesių amžiaus, t. y. po 1–2 sav. pradėjus
duoti mėsos. Vertingesnė sūrių vandenų žuvis, nes joje yra daugiau
omega-3 riebalų rūgščių, jodo. Be to, žuvis turi geležies ir cinko, tiesa,
kelis kartus mažiau nei mėsa.
Kiaušinių galima duoti nuo 6 mėnesių amžiaus. Dažniausiai juos
pradedama valgyti nuo 8–9 mėn.
22