PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt
PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt
PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Gydymas. Rachitui gydyti paprastai skiriama 4 000–5 000 TV vitamino D<br />
per parą 1–3 mėnesius (atsižvelgiant į rachito sunkumą), paskui ilgai vartojama<br />
palaikomoji profilaktinė dozė (500–1 000 TV per parą). Bendra kursinė gydomoji<br />
vitamino D dozė vidutiniškai sudaro 400 000–600 000 TV.<br />
Galima rachitą gydyti ir koncentruotu vitamino D tirpalu, skiriant 200 000<br />
TV; ši dozė gali būti pakartota po 1–6 mėn. (metodas ypač tikslingas, kai „žydintis“<br />
rachitas diagnozuojamas 4–6 mėnesių kūdikiui, visai negavusiam vitamino<br />
D). Paskui ilgai vartojama palaikomoji dozė.<br />
Gydant rachitą, ypač nustačius hipokalcemiją, rekomenduojama skirti kalcio<br />
preparatų per os po 75 mg/kg per parą.<br />
Kartu taikomos ir kitos kompleksinio rachito gydymo priemonės. Ypač svarbu<br />
vaiką tinkamai maitinti. Padeda gydomasis masažas, mankšta, valgomosios<br />
druskos ir pušų ekstrakto vonios. Patogeneziškai pagrįstas citratų mišinio vartojimas,<br />
padedantis susidaryti tirpioms kalcio druskoms, kurios gerai rezorbuojasi ir<br />
mažina acidozę.<br />
Karščiavimas<br />
Karščiavimas (lot. febris) – tai kūno temperatūros padidėjimas, kurį sukelia<br />
endogeniniai pirogenai, veikdami pogumburio termoreguliacijos centrą.<br />
Karščiavimas taip pat galimas dėl perkaitimo, jei pogumburis pažeidžiamas<br />
tiesiogiai (CNS infekcija, trauma) bei esant dehidratacijai.<br />
Pastovi žmogaus kūno temperatūra priklauso nuo šilumos gamybos, šilumos<br />
skyrimosi ir abu šiuos procesus derinančios centrinės termoreguliacijos.<br />
Šiluma gaminasi didėjant raumenų tonusui ir fiziniam aktyvumui (kontrakcinė<br />
termogenezė). Šilumos skyrimasis priklauso nuo keturių procesų: radiacijos<br />
(padidėjusio šilumos skyrimosi spinduliavimu, kai vaikas išrengiamas nuogai),<br />
kondukcijos (šilumos atidavimo aplinkiniams daiktams, pvz., uždėjus<br />
karščiuojančiam vaikui pūslę su ledu), konvekcijos (šilumos pernašos dujų<br />
ar skysčio molekulėmis, pvz., nukreipus į karščiuojantį vaiką ventiliatorių) ir<br />
garavimo (garuojant vandeniui per odą ir kvėpavimo takus – tai nejuntamoji<br />
perspiracija; taip pat sukėlus prakaitavimą vaistais). Šilumos išsiskyrimas labai<br />
priklauso nuo odos kapiliarų išsiplėtimo ar spazmo, taip pat nuo tekančio tais<br />
kapiliarais kraujo kiekio.<br />
Šilumos gamybą (cheminę termoreguliaciją) ir šilumos išsiskyrimą (fizinę<br />
termoreguliaciją) tvarko centrinė termoreguliacija, kurios centrai yra pogumburyje.<br />
Gimdymo trauma, CNS infekcija gali sutrikdyti centrinę termoreguliaciją,<br />
tuomet vaikui prasideda centrinės kilmės karščiavimas.<br />
Vaiko karščiavimą dažniausiai sukelia pirogenai – virusai, bakterijos, antigeno<br />
ir antikūno kompleksai, taip pat kolagenozė, navikas ir kt. Dėl pirogeno<br />
poveikio smegenų skystyje daugėja prostaglandinų E 1 , veikiančių pogumburyje<br />
esantį termoreguliacijos centrą. Dėl to padidėja raumenų tonusas, atsiranda<br />
drebulys, susiaurėja odos kapiliarai, ypač galūnių, karščiuojančiam vaikui<br />
darosi ša<strong>lt</strong>a (šis infekcinėms ligoms būdingas simptomas vadinamas ša<strong>lt</strong>krėčiu).<br />
Kai infekcine liga sergančio vaiko temperatūra, kaip viena nespecifinių<br />
organizmo apsaugos priemonių, padidėja iki „reikiamos“, šilumos gamyba ir<br />
išsiskyrimas išsilygina, bet jau kitu, patologiniu, lygiu, nustoja krėsti ša<strong>lt</strong>is.<br />
27<br />
BENDROJI PEDIATRIJA
Change language