PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt

BENDROJI PEDIATRIJA
prisitvirtinimo vietoje susidaro įduba (Harisono vaga), deformuojasi krūtinkaulis
(„vištos“ ar „batsiuvio“ krūtinė). Galva esti didelė su atsikišusiais kaktos ir viršugalvio
gumburais. Rachitu sergančiam vaikui netaisyklingai ir pavėluotai dygsta
dantys, vėliau užanka didysis momenėlis. Kūdikis pasidaro apatiškas, lėčiau formuojasi
sąlyginiai refleksai, pakinta vidaus organų veikla, atsiranda hipochrominė
mažakraujystė, padidėja kepenys ir blužnis, susilpnėja imunitetas.
Baigiantis žiemai ir pavasarį, veikiant saulės spinduliams, rachitu sergančio
kūdikio organizme susidaro vitamino D, kauluose kaupiasi kalcis, todėl kraujyje
jo sumažėja. Padidėja nervų ir raumenų dirglumas, gali prasidėti traukuliai (rachitinė
spazmofilija).
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio persirgtas ir negydytas ar nepakankamai
gydytas rachitas vėliau gali blogai veikti vaiko augimą. Visam laikui lieka deformuotas
skeletas, iškrypusios kojos, plokščiapėdystė, gali deformuotis dubens
kaulai (rachitinis dubuo). Atsiranda pieninių, o vėliau – ir nuolatinių dantų ėduonis
(kariesas). Mokyklinio amžiaus vaikai neretai būna trumparegiai.
Diagnostika. Rachitui diagnozuoti svarbu anamnezė (gyvenimo sąlygos,
profilaktika vitaminu D), minėti klinikiniai simptomai. Atliekant biocheminius
tyrimus, nustatoma normali ar sumažėjusi kalcio, sumažėjusi fosforo koncentracija
ir padidėjęs šarminės fosfatazės ir cirkuliuojančio parathormono kiekis kraujo
serume. Esant galimybei, tiriama vitamino D darinių – kalciferolio, 25 (OH)D 3
(atspindi vitamino D atsargas) ir 1,25 (OH) 2 D 3 – koncentracija kraujo serume.
Diferencinė diagnostika. Rachitą reikia skirti nuo įgimto kaulų trapumo, galvos
vandenės, įgimto klubo sąnario išnirimo, įgimtų krūtinės ląstos anomalijų,
įgimtų tubulopatijų (fosfatinio diabeto, De Tonio-Debre-Fankonio ligos, inkstų
tubulinės acidozės).
Profilaktika. Ji skirstoma į prenatalinę ir postnatalinę, taip pat į nespecifinę
ir specifinę.
Prenatalinė profilaktika pradedama dar kūdikiui negimus. Nėščioji turi laikytis
reikiamo dienos režimo, kasdien ne trumpiau kaip 2–4 valandas praleisti
gryname ore. Per dieną ji turi suvalgyti ne mažiau kaip 180–200 g mėsos, 100 g
žuvies, 150 mg varškės, 30 g sūrio, 0,5 l pieno ar rūgpienio. Maisto produktuose
turi būti reikiamas vitaminų ir mikroelementų kiekis. Siūloma paskutiniuosius tris
nėštumo mėnesius nėščiosioms skirti po 500 TV vitamino D, 2 500 TV vitamino
A ir 800 µm folio rūgšties per parą.
Postnatalinė profilaktika. Rachito profilaktikai labai svarbus natūralus kūdikio
maitinimas (žindymas) bent iki 4–6 mėnesių amžiaus. Žindyvės paros racione
turėtų būti reikiamas kiekis baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mikroelementų.
Jai siūloma skirti 500–1 000 TV vitamino D per parą, nes motinos
piene vitamino D būna nedaug (25–70 TV/litre), ypač per pirmąsias 3–4 savaites
po gimdymo, kol bus pradėta šio vitamino duoti kūdikiui.
Pirmųjų mėnesių kūdikis turi pakankamai būti gryname ore; rachito profilaktikai
didelės reikšmės turi gydomoji mankšta ir masažas.
Lietuvos vaikams specifinė rachito profilaktika vitaminu D turėtų būti skiriama:
1. Išnešiotiems kūdikiams – nuo 3 gyvenimo savaitės po 1 000 TV vitamino D
kasdien iki 1,5 metų amžiaus (stebėti, ar neatsirado rachito požymių!), įskaitant
vitaminą D, esantį pieno mišiniuose, polivitaminuose, žuvų taukuose;
profilaktinė metų dozė nebus didesnė kaip 300 000 TV;
2. Neišnešiotiems kūdikiams – nuo 7 parų po 1 000–1 500 TV vitamino D (atsižvelgiant
į neišnešiotumo laipsnį) kasdien iki 1,5 metų amžiaus;
24