PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt

Karščiavimo mažinimą tikslinga pradėti NVNU. Jie blokuoja tiek pirogenų sukeltą
prostaglandinų sintezę, tiek smegenų atsaką į interleukiną-1. Dėl to išsiplečia
paviršinės odos kraujagyslės ir išsiskiria daugiau šilumos. Vaikų karščiavimui mažinti
tinkamiausi du NVNU: acetaminofenas (paracetamolis) ir ibuprofenas. Acetaminofenas
skirtinas tiek naujagimiams (5–10 mg/kg vienkartinė dozė kas 6–8
val.), tiek kūdikiams (10–15 mg/kg, iki 20 mg/kg vienkartinė dozė kas 4–6 val.,
ne dažniau kaip 5 kartus per parą), tiek mokyklinio amžiaus vaikams (250–500
mg vienkartinė dozė kas 4 val.). Kūdikiui labai patogios acetaminofeno žvakutės.
Reikia pažymėti, kad acetaminofenas nėra pats veiksmingiausias temperatūrą
mažinantis vaistas. Jei karščiavimas laikosi, skiriamas veiksmingesnis NVNU –
ibuprofenas. Karščiavimui mažinti 6 mėn.–12 metų vaikams skiriama vienkartinė
ibuprofeno dozė 5 mg/kg (jei kūno temperatūra neviršija 39 °C) ar 10 mg/kg (jei
kūno temperatūra didesnė nei 39 °C). Ši dozė skiriama 3–4 kartus per parą. Vyresniems
nei 12 metų vaikams vienkartinė ibuprofeno dozė – 300–400 mg (didžiausia
paros dozė – 1 200 mg). Viena iš Lietuvoje registruotų pediatrinių ibuprofeno
formų – suspensija (100 mg / 5 ml), skiriama nuo 6 mėn. amžiaus.
Acetaminofenas metabolizuojamas kepenyse, o ibuprofenas skiriasi pro inkstus,
todėl jei NVNU prireikia dažniau, šiuos vaistus galima skirti pakaitomis, neviršijant
leistinos paros dozės.
Vaikų, sergančių virusine liga, temperatūrai mažinti neskirti acetilsalicilo
rūgšties (aspirino) – jis gali sukelti gyvybei pavojingą Rejė sindromą (toksinė hepatoencefalopatija),
ar metamizolio (analgino) – tose šalyse, kur jis vartojamas,
23–24 kartus dažniau sergama agranulocitoze.
Kitos priemonės hipertermijai šalinti:
• fizinės šaldomosios priemonės, kurios pašalina šilumos perteklių iš vaiko organizmo.
Karščiuojantis vaikas išvystomas ar nurengiamas, krūtinės, pilvo,
nugaros, rankų ir kojų oda 3–5 minutes energingai trinama frotiniu rankšluosčiu
ar kempine, suvilgytais drungnu (30–32 0 C) vandeniu – taip praplečiami
odos kapiliarai ir padidėja šilumos atidavimas (jei vaiko oda nėra blyški ir
šalta). Šis būdas dažniausiai derinamas su paracetamolio ar ibuprofeno vartojimu.
Siūloma vaiko odą trinti, kai po vaisto vartojimo praeina pusvalandis,
valanda ir pusantros valandos. Trinti spiritu ar degtine nerekomenduojama,
nes tai nėra veiksmingiau už trynimą drungnu vandeniu, be to, kyla pavojus,
kad per vaiko odą į organizmą pateks alkoholio. Šalia nurengto karščiuojančio
vaiko galima įjungti ventiliatorių, tuomet per 15–20 minučių pavyksta 1–2
0 C sumažinti kūno temperatūrą. Karščiuojančiam vaikui tinka blauzdų kompresai,
kurie ištraukia karštį iš organizmo ir nėra tokie varginantys, kaip viso
kūno ištrynimas. Dvi didelės nosinės (kūdikiams) ar du nedideli rankšluosčiai
(vyresniems vaikams) pamerkiami į kambario temperatūros vandenį, išgręžiami
ir užvyniojami ant abiejų blauzdų, ant viršaus užvyniojamas sausas frotinis
rankšluostis. Ant kompresų, kad laikytųsi, užmaunamos didelės (mamos
ar tėčio) kojinės. Ant čiužinio po blauzdomis padedama polietileno plėvelė,
kad nesušlaptų patalynė. Kompresai laikomi 2 valandas, juos pakeičiant kas
10–15 minučių;
• skysčių ir elektrolitų pusiausvyros korekcija, stacionare lašinant skysčius į
veną, nes dehidratacija ir hiponatremija palaiko atkaklų karščiavimą, o kartais
gali būti ir paties karščiavimo priežastis. Namų sąlygomis būtina vaiką dažniau
girdyti;
• jei karščiuojančiam vaikui įtariama meningokokemija ar meningitas, ar kita
sunki bakterinė infekcija, reikia kuo anksčiau parenteraliai skirti trečiosios
kartos cefalosporino;
• įtariant gripą, kuo anksčiau skirti neuraminidazės inhibitorių.
29
BENDROJI PEDIATRIJA