PEDIATRIJOS - Medpraktika.lt

BENDROJI PEDIATRIJA
Etiologija. Vaiko karščiavimo priežastį dažniausiai pavyksta nustatyti iš gretutinių
simptomų (sloga, paraudusi ryklė, karkalai plaučiuose, kiti virusinės ar bakterinės
kvėpavimo takų infekcijos požymiai, viduriavimas, sąnarių paraudimas ar
patinimas, meninginiai simptomai, odos bėrimas ir kt.). Bet neretai pirminės apžiūros
metu nepavyksta nustatyti, kodėl vaikui padidėjo temperatūra. Tuomet būtina
atsiminti, jog dažnai karščiuoja vaikai, sergantys pielonefritu (šlapimo tyrimas!),
meningitu (meninginiai simptomai, juosmeninė punkcija), sepsiu (kraujo pasėlis),
otitu, sinusitu, aftiniu stomatitu, infekcine mononukleoze. Ilgai trunkantis karščiavimas
būdingas infekciniam endokarditui (danties rovimas vaikui, turinčiam širdies
ydą!), Kavasakio ligai, tuberkuliozei, kepenų pūliniui, leukozei.
Paplitimas. Karščiavimas – viena dažniausių (apie 60 proc.) priežasčių, dėl
kurios tėvai kreipiasi neatidėliotinos pagalbos. Apie 20 proc. karščiuojančių vaikų
nustatomas karščiavimas be aiškaus židinio – kai kuriems iš jų (ypač kūdikiams ir
vaikams iki 3 metų) gali būti slapta bakteremija, meningitas, pneumonija, sepsis.
Vis dėlto dažniausiai vaikų karščiavimo priežastys yra nepiktybinės, ypač jei vaikas
jaučiasi gerai ir jo būklė gera.
Diagnostika. Karščiavimas nustatomas, kai vaiko kūno temperatūra pažastyje
yra 37,5 °C ar didesnė (kūdikiui ar vyresniam nei 3 metų vaikui matuojama
rektalinė temperatūra yra 0,5 °C didesnė). Be abejo, nepakanka konstatuoti, kad
vaikas karščiuoja. Būtina stengtis kuo anksčiau nustatyti to karščiavimo priežastį
ir laiku pradėti etiologinį gydymą.
Klinika ir formos. Skiriamos dvi klinikinės karščiavimo formos – raudonoji
ir blyškioji hipertermija. Jei pusiausvyra tarp šilumos gamybos ir šilumos atidavimo
pagal naują, patologinį, lygį pasiekiama greitai, kliniškai reiškiasi raudonosios
hipertermijos variantas – vaiko kūno temperatūra padidėjusi, tachikardija ir
tachipnėja atitinka temperatūros pakilimą, gera odos kraujotaka, šiltos galūnės,
nesutrikusi CNS funkcija. Tai hiperterminė reakcija. Jei pusiausvyra tarp šilumos
gamybos ir atidavimo nepasiekiama, šilumos gamyba pirogenais yra skatinama
– vaikas dreba, jo oda šalta, pilka, yra periferinės kraujotakos nepakankamumas,
sutrikusi CNS funkcija (vaikas hiperesteziškas ar mieguistas, gali atsirasti traukulių,
net smegenų edema), ryški tachikardija ir tachipnėja, dehidratacija, DIK
sindromas. Toks karščiavimo variantas vadinamas blyškiąja hipertermija arba
hiperterminiu sindromu.
Gydymas. Ar visada reikia mažinti vaiko karščiavimą? Karščiavimas – viena
nespecifinių organizmo apsaugos nuo infekcijos priemonių, nes karščiuojant
didėja fagocitozė, antikūnų gamyba, komplemento aktyvumas, baktericidinis leukocitų
aktyvumas, interferono gamyba, virusai netenka invazinių savybių. Be to,
sumažinus padidėjusią vaiko temperatūrą vaistais, gali būti laiku nediagnozuotos
pavojingos infekcinės ligos (pūlinis meningitas, ūminis pielonefritas, sepsis).
Todėl manoma, jog subfebrilios kūno temperatūros (iki 38 o C) vaikams mažinti
nereikia. Pagal PSO tikslinga skirti temperatūrą mažinančių vaistų, jei vaiko
kūno temperatūra pažastyje viršija 38,5 o C. Reikia mažinti 38–38,5 o C kūno temperatūrą,
jei vaikui yra buvę hiperterminių traukulių, jei mažas vaikas turi įgimtą
širdies ydą ar encefalopatiją, jei tokia temperatūra vaikui sukelia didelį diskomfortą
(galvos, sąnarių skausmą ir kt.). Be to, nereikia pamiršti, jog subfebriliai
karščiuojantis vaikas, gydytojui išėjus, gali pradėti stipriai karščiuoti. Todėl jei
karščiuoja kūdikis ar mažas vaikas, tikslinga paskirti nesteroidinį vaistą nuo uždegimo
(NVNU), nurodžius, kada jį reikia pradėti vartoti.
28