Inžinerinių technologiju prpjektavimas - Aleksandro Stulginskio ...

Furje (Jean Baptiste Joseph Fourier 1768–1830), nagrinėdamas
kietųjų kūnų šiluminį laidumą, nustatė, kad šilumos kiekis, pernešamas
per izoterminį paviršių, yra proporcingas temperatūriniam gradientui,
plotui A ir laikui, per kurį vyksta šilumos pernaša . Furje dėsnio matematinė
išraiška:
104
T
Q
A
,
(3.4)
n
čia Q – šilumos kiekis J;
A – paviršiaus plotas m 2 ;
– laikas s.
Padalijus 3.4 lygties abi puses iš dydžio A gaunamas šilumos
srautas praeinantis pro sienelę:
Q T
q
,
(3.5)
A
n
čia q – šilumos srautas W/m 2 ;
λ – šilumos laidumo koeficientas W/(mK).
Šilumos laidumo koeficientas – tai šilumos kiekis, pernešamas per
1 m 2 plotą per sekundę, esant 1 K/m temperatūriniam gradientui. Jis
priklauso tik nuo medžiagos, kurioje vyksta šilumos mainai, savybių.
Kai kurių medžiagų šilumos laidumo koeficientų reikšmės pateiktos 3.1
lentelėje.
3.1 lentelė. Kai kurių medžiagų šilumos laidumo koeficientai [20]
Medžiaga
Šilumos laidumo koeficientas
W/(mK)
Sidabras 400–410
Aliuminis 200–230
Varis 360
Anglingasis plienas 45–55
Legiruotasis plienas 17–45
Betonas 1,3
Raudonosios plytos 0,5–06
Asbestas 0,1–0,2
Šlako vata 0,07
Stiklo vata 0,04
Oras 0,02–0,07