Inžinerinių technologiju prpjektavimas - Aleksandro Stulginskio ...

Q0 – darbo metu išsiskiriantis šilumos srautas J/s;
Q2 – iš mašinos pašalinamas šilumos srautas J/s;
Qn – šilumos nuostoliai J/s.
Į mašiną ar įrenginį šiluma patenka per mašinos atitvaras, su kuru,
medžiagomis arba žaliavomis, kurios perdirbamos technologinio proceso
metu. Darbui reikalinga šiluma Q0 gali būti tiekiama į mašiną arba
pagaminta mašinoje deginant kurą, ar kitais būdais. Iš mašinos pašalinamas
šilumos srautas su degimo gamybos produktais, atliekomis. Šilumos
nuostoliai prarandami per atitvaras, nutekėjimus ir kitur.
Energijos balanso lygtis dažniausiai sudaroma siekiant nustatyti
trūkstamą energijos kiekį ir parinkti šildymo prietaisų pajėgumus.
Impulso tvermės dėsnis gaunamas iš pirmojo termodinamikos
dėsnio, išreikšto apibrėžtam kontroliniam tūriui. Apibrėžtame tūryje
impulsas, išreikštas masės ir judėjimo greičio vektoriaus sandauga, lieka
pastovus.
10
1.2. Sistemos pusiausvyros sąlygos
Dažniausiai technologinio projektavimo objektų sistema, yra uždara,
vykdanti šilumos ir masės mainus su aplinka per medžiagas ir pertvaras
arba perdirbamos medžiagos fazinius pokyčius. Tokia sistemos
būsena, kuri nekinta, yra vadinama pusiausvyra. Dažniausiai technologiniai
procesai vyksta sąveikaujant fazėms. Skiriama termodinaminė,
mechaninė ir cheminė pusiausvyra. Termodinaminėje pusiausvyroje,
sistemos makroskopiniai veiksniai (temperatūra, entropija) išlieka pastovūs
pakankamai ilgą laiką. Mechaninės pusiausvyros metu slėgis
abiejose fazes skiriančios pertvaros pusėse išlieka pastovus. Cheminės
pusiausvyros atveju skirtingose perdirbamos medžiagos fazėse cheminis
potencialas nesikeičia. Pusiausvyra pasiekiama esant tam tikroms
sąlygoms. Jas žinant galima nustatyti masės ir energijos mainų (pernašos)
kryptį, sklidimo intensyvumą, apskaičiuoti procesą veikiančią jėgą.
Termodinaminės pusiausvyros sąlygos nustatomos matuojant sąveikaujančių
mašinos vietų temperatūrą. Medžiagos srautų pusiausvyra,
atsirandanti tarp sąveikaujančių medžiagos fazių, nustatoma matuojant
atskirių fazių slėgius. Dažniausiai esant pusiausvyrai tarp fazių nusistovi
paslankioji pusiausvyra. Jai būdinga tai, kad per fiksuotą laikotarpį iš
pirmos fazės į antrąją pereina tiek medžiagos ar šilumos, kiek iš antro-