Inžinerinių technologiju prpjektavimas - Aleksandro Stulginskio ...

28
A
A
1 1 1
, (2.16)
2
V
V
2
m
m
2
čia A1 ir A2 – trupinimui sunaudota energija J;
V1 ir V2 – medžiagos tūriai m 3 ;
m1 ir m2 – medžiagos masė kg.
Kirpičiovo ir Kiko dėsnis tinka tik stambiagabaritinėms medžiagoms
trupinti, kai smulkinimo laipsnis i nedidelis, nes neįvertina energijos,
sunaudojamos susidarant naujiems paviršiams. Malimo procesams
skaičiuoti šis dėsnis netinka.
P. Rebinderis pasiūlė universaliąją teoriją. Bandymais buvo įrodytas
šio pasiūlymo efektyvumas. Pagal ją, darbas, sunaudojamas medžiagai
smulkinti, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
A S
K V
, (2.17)
čia A – darbas, sunaudojamas medžiagai smulkinti J,
ΔS – naujai susidarę medžiagos paviršiai m 2 ,
ΔV – medžiagos tūrio dalis, kuri buvo veikiama deformacijos
smulkinimo procese m 3 ,
S ir K – koeficientai, nustatomi eksperimentais.
Trupinimo metu daugiausia energijos sunaudojama tūrinei deformacijai.
Naujų paviršių susidaro nedaug, todėl dydis K V
yra daug
kartų didesnis už S
. Lygties narys S
yra nykstamai mažas ir
jo galima nepaisyti. Tuomet visas smulkinimo darbas sunaudojamas
tūrinei deformacijai nugalėti. Tai Kirpičiovo ir Kiko dėsnio modifikuota
matematinė išraiška:
A K V
. (2.18)
Smulkaus malimo metu susidaro daug naujų paviršių. Todėl dydis
K V
yra nykstamai mažas ir jo galima nepaisyti. Tuomet:
A S
. (2.19)
Tai P. Ritingerio paviršiaus teorijos matematinė išraiška.
Taigi paviršiaus ir tūrio dėsniai yra P. Rebingerio teorijos atskiri
atvejai.