Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*7
ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö –
ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS?
kuri sklido jo vaikyst÷s ir jaunyst÷s metais t÷vų šeimoje ir gimtin÷je. Koks
pirmas dar vaiko M.Reinio įspūdis apie tik÷jimą, kurį išpažino jo t÷vai ir artimieji?
Kokia ta Bažnyčia, į kurią dar kūdikis būdamas t÷vų valia buvo
įvesdintas? Tai katalikų tik÷jimas, Katalikų Bažnyčia, deja, tuo metu svetimos
tautos ir svetimo tik÷jimo valdovų – Rusijos carų valdžios – persekiojamas
ir varžomas.
M.Reinio gimtin÷ – Madagaskaro vienkiemis – jo vaikyst÷s ir jaunyst÷s
laikais priklaus÷ Žemaičių vyskupijos Dusetų parapijos filinei Daugailių
bažnyčiai. 1852 m. vysk. M.Valančius, vizituodamas Daugailius, patvirtino
juos kaip Dusetų parapijos filiją. D÷l nežinomų priežasčių Daugailiai filija
išbuvo ligi II pasaulinio karo pradžios. Tik 1939 m. Panev÷žio vyskupas
K.Paltarokas Daugailių filiją paskelb÷ parapija 15. Arkivyskupo gimtin÷ yra
netoli Daugailių–Antaliept÷s plento (8 km.) maždaug pusiaukel÷je tarp Antaliept÷s
(3 km.) ir Daugailių (5 km.). Dabartin÷ Daugailių bažnyčia pastatyta
1883 m. – taigi vieneri metai prieš M.Reinio gimimą. Tarp naujosios bažnyčios
statybos uolių aukotojų-r÷m÷jų įvardijama ir Reinių šeima 16. Nors iš
Madagaskaro vienkiemio į Antalieptę būtų buvę arčiau, tačiau tuo metu
Antaliept÷s bažnyčia buvo stačiatikių rankose. Antaliept÷je nuo XVIII a.
pradžios įsikūr÷ karmelitai, kurie 1732–1763 m. čia pasistat÷ bažnyčią. Po
1831 m. sukilimo numalšinimo Rusijos caro valdžia Antaliept÷s vienuolyną,
parapinę mokyklą ir bažnyčią uždar÷. Katalikų bažnyčia stov÷jo apleista iki
1837 m., o tada ji buvo paversta stačiatikių cerkve. 1893 m., kai Mečislovui
buvo 9 metai, karmelitų vienuolyno mūriniuose pastatuose buvo įkurdintos
stačiatikių vienuol÷s. Vietinių gyventojų stačiatikinimo ir rusinimo tikslu
stačiatikių vienuol÷s prie savo vienuolyno 1906 m. įkūr÷ rusišką mokytojų
seminariją ir ūkio mokyklą. Tačiau moksleivių iš vietinių gyventojų nesulauk÷.
Mokyklą lank÷ tik rusų valdininkų vaikai ir iš Rusijos atvežti moksleiviai.
Kai pirminis stačiatikių planas nepasisek÷, buvo imtasi kitokių metodų:
į mokyklą mokytis buvo privežta iš Rusijos gražių rusaičių. Kiek pasimokiusias
ir pramokusias lietuvių kalbos savo mokines vienuol÷s piršo vietiniams
ūkininkaičiams į žmonas, žad÷damos gerus kraičius: po pusvalakį
žem÷s ir po kelis šimtus rublių. Tačiau net ir neturtingi kaimo bernai iš šios
akcijos tik juok÷si ir vilion÷ms nepasidav÷. Antaliept÷s ir apylinkių gyventojai
ilg÷josi savo šventov÷s, jaut÷ carin÷s Rusijos jiems padarytą skriaudą ir
lauk÷ meto, kada ji bus atitaisyta. Apie atimtą bažnyčią buvo kuriamos legendos,
kaip ir kada ji vienąkart grįš katalikams. 1905 m. revoliucijos metu,
––––––––––––––––––––––
15 B.Kviklys, Lietuvos bažnyčios, t. 4, Čikaga, 1984, p. 132–136.
16 Ten pat, p. 133.
17