Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*9
ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö –
ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS?
kopęs jiems pamokslus sakydavai… O kaip labai m÷gdavai su mamute
vaikščioti į bažnyčią! Kai šventadienio rytą išgirsdavai iš savo sesučių: „Mečiuk,
kelkis! Jau mamyt÷ į bažnyčią eina!“ – Tu šokdavai kaip sudegęs ir nesiprausęs
b÷gdavai į lauką mamytę vydamasis taip, jog ir Tave reik÷davo
vytis ir grąžinti namon… 18
Jei ne sąmonę, tai pasąmonę veik÷ vaikyst÷je išgyventa t÷velio mirtis. Ši
patirtis suformavo krikščionišką požiūrį į ją. Neišvengiama artimųjų ar mūsų
pačių mirtis – ne pati didžiausia nelaim÷. Yra aukštesnių vertybių, kurių
nesunaikina n÷ mirtis. P.Dovydaitis rašo: „… Belgijoje bestudijuodamas negal÷jai
parvykti nei savo ūmai susirgusios motin÷l÷s atlankyti ir jos mirusios
palaidot. Tegal÷jai suskubt ją tik laišku atsisveikint.
Tavo motin÷l÷ mir÷ sulaukusi senesnio amžiaus, bet savo t÷velio mirties
turbūt neatsimeni*. Jis dirbdamas lauko darbą buvo arklio mirtinai sužeistas
ir mir÷ dar visai jaunas. Kai Tavo t÷velį pašarvojus atneš÷ lentų jo karstui
dirbdinti, tai patsai vaikiškai džiaugdamas b÷gin÷jai tomis lentomis dar
nenujausdamas, kad buvai netekęs savo rūpintoj÷lio. Nuo to laiko Tavo mamut÷
Tau drauge ir t÷velį atstojo …“ 19
Vaikyst÷je ir jaunyst÷je prad÷jęs formuotis krikščioniškas požiūris į mirtį
ryškiausiai atsiskleid÷ paskutiniais gyvenimo metais Vladimiro kal÷jime.
Kun. Steponas Matulis, MIC, „Lietuvių enciklopedijoje“ pateikia tokią žinią:
„1951 m., žuvus vienam kaliniui, Reinys likusius guod÷: „Neliūd÷kime. Nukankintieji
kovoja su mumis… Jie stiprina mūsų gretas. Tebus pašlovinti nenusilenkę
prieš netiesą. Jie gyvena amžinai“ 20.
T÷vui mirus našlaitį ÷m÷ globoti gimin÷s. 1926 m. vasario 7 d. rašytoje
savo kaip Lietuvos užsienio reikalų ministro biografijoje M.Reinys sako:
kad „yra gimęs 1884.II.5. Madagaskaro vienkiemyje Utenos apskrityje. Aukštesnįjį
mokslą ÷jo Ašmenoje, Rygoje, Vilniuje“ 21. Kyla klausimas, kaip iš
Žemaičių vyskupijai priklausiusios Daugailių filijos jaunuolis pradžios mokyklos
mokslus ÷jo Ašmenoje, Vilniaus vyskupijoje, o v÷liau, baigęs gimnaziją
Rygoje, įstojo ne į savo, Žemaičių,vyskupijos kunigų seminariją, o į Vilniaus?
Šią mįslę įmena P.Dovydaitis: „Tad kaip tokio palyginamai nelabai
turtingo, didžiulę šeimyną turinčio (buvai ar ne 10-asis vaikas!) ūkininko
––––––––––––––––––––––
18 P.Dovydaitis, min. str., p. 79.
* Pagal arkivysk. M.Reinio bylą KGB archyve, arkivyskupo t÷vas Jeronimas Reinys mir÷
1891 m., t.y. kai Mečislovui buvo 7 metai. Žr. V.Spengla, Atlikę pareigą, p. 146; Lietuvos vyskupai
kankiniai.., p. 587, 601.
19 P.Dovydaitis, min. str., p. 75.
20 Lietuvių enciklopedija, t. 25, Bostonas, 1961, p. 84–86.
21 Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Rankraščių skyrius, f. 12, b. 2956, l. 1–2.
19