Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*17
ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö –
ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS?
buvai net apalpęs. Juk čia teko iškent÷ti tikrai rafinuotas nervų draskymas.
Tik įsivaizduokime. Be jokios kalt÷s įkaitu paimtas, penketą m÷nesių kal÷jimuose
iškankintas žmogus inteligentas po keturių vargingos kelion÷s dienų
su naktimis be poilsio atgabenamas ton vieton, kur jisai tikisi, kad štai jau
baigiasi jo visos kančios, kad netrukus po valandos kitos jis jau gaus laisvę
ir grįš į savo t÷vynę. Jis kelias valandas vežamas užrištomis akimis per fronto
pozicijas, rodos, atvežamas į pačią iškeitimo vietą. Bet pastov÷jus ilgą valandą
sukomanduojama skubiai važiuoti atgal (vis užrištomis akimis), lekiama
plentu šuoliais, galą pavažiavus pasukama iš plento į paprastą kelią,
juo kiek pavažiavus sustojama, komanduojama lipt iš ratų, stoti paskui vienas
kitą, susikibti ir užrištomis akimis eiti nežinia kur ir gird÷t, kaip kareiviai
čia pat barškindami užtaiso šautuvus… tai koki nervai čia gali išlaikyt.
„Dieve! Aš ilgai rengiausi dirbti Tavo garbei ir mano brangios T÷vyn÷s gerovei!
Ir štai dabar, vos tik prad÷jus dirbti, jau turiu su gyvybe skirtis ir čia
pat šalia savo gimtin÷s…“ – tokios maždaug mintys gal÷jo ateiti Tau aną
šiurpulingąjį momentą, kol dar sąmon÷ veik÷. Paskui ji pasiliov÷ veikusi ir
apalpai…
Bet ir šį baisųjį momentą išgyvenus, dar nebuvo at÷jęs jūsų vargų galas:
dar apie septynetą valandų bolševikų fronto štabe laukimas, v÷l užrištomis
akimis gabenimas į frontą, čia laikymas, v÷l gabenimas atgal ir v÷l priekin, atvedimas
į pačią liniją, nesulaukus iškeitimo v÷l gabenimas atgal į Zarasus visą
iškeitimo viltį praradus, v÷l grąžinimas, v÷l užrištos akys, v÷l p÷kščių ÷jimas…
juk šitos valandos tur÷jo rodytis esančios amžinyb÷… Tod÷l tat, kaip
pagaliau buvote iškeisti ir per÷jote tą istorinį upelį, kuris anuo metu skyr÷
laisvąją Lietuvą nuo dar bolševikų laikomos, tai negal÷jote tik÷ti, kad jau pagaliau
esate iš to pragaro išsivadavę, kad jau įženg÷te į laisvąją T÷vynę…“ 33
Įdomią detalę iš pirmosios M.Reinio kelion÷s po bolševikinius kal÷jimus
pateikia J.Šalčius savo monografijoje: „1919 m. balandžio m÷nesį, kai
lietuvių inteligentai buvo suimti įkaitais, buvo pats palaidinys. Įkaitai p÷sčiomis
buvo varomi per tirpstantį sniegą Ukmerg÷s kryptimi iki Maišiogalos.
Kun. dr. Reinys tur÷jo nesveikas kojas – išsipl÷tusias venas. Kelyje buvo
kartą net apalpęs. Nuo Maišiogalos iki Smolensko buvo vežami traukiniu.
Keliaujant šioje „kelion÷je“ pro savo t÷viškę – Daugailius, kun. M.Reinys
nor÷jo susitikti – pasimatyti su savo namiškiais. Bet leidimo negavo. Be to,
nakvojant Daugailiuose, kun. M.Reinys buvo apnakvindintas kaimo tipo tualeto
patalpose. Buvo silpnai saugojamas, gal÷jo pasišalinti – „pab÷gti“. Kiti
––––––––––––––––––––––
33 P.Dovydaitis, min.str., p. 76–78.
27