Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*33
ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö –
ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS?
kiečių“ 66. Vos praūžus karo audrai, kun. V.Mironas v÷l areštuojamas, bet
1945 02 24 jo byla atiduodama saugoti į archyvą motyvuojant tuo, kad „nors
iš praeities kompromituotas, tačiau faktų, demaskuojančių antitarybinę
veiklą vokiečių okupacijos metais, rasti neįmanoma“. Tokį nutarimą pasiraš÷
ne tik NKGB 2 skyriaus 2 poskyrio viršininkas VSK leitenantas Petkevičius,
bet ir pats Valstyb÷s saugumo komiteto liaudies komisaras Guzevičius.
Kun. V.Mironas buvo išleistas į laisvę ir pasipraš÷ priimamas dirbti kunigu
į arkivyskupo M.Reinio vadovaujamą Vilniaus arkivyskupiją. Buvo paskirtas
Švč. J÷zaus Širdies parapijos Vilniuje klebonu. Tačiau greit, 1946 12 04,
v÷l suimamas. Nutarime areštui 1946 12 04 rašoma: „Atsižvelgiant į Mirono
plačius ryšius tarp žymių nacionalistų ir aukščiausios dvasininkijos, jis buvo
užverbuotas į agentūrinį-informacinį tinklą slapyvardžiu „Kuodas“
. Jis slepia savo antitarybinius ryšius, veidmainiauja , būdamas
susijęs su žymiais lietuvių nacionalistais – vyskupais Reiniu, Matulaičiu*,
Paltaroku ir kun. P.Bieliausku, numatytų priemonių nesi÷m÷ , sl÷pdamas
savo bute nelegalus – žymius buržuazin÷s Lietuvos veik÷jus, teik÷
jiems materialinę pagalbą ir jokios medžiagos organams nedav÷. Gyventojų
tarpe jokio patriotinio darbo nedirbo“. Tai patvirtina ir po arešto atliktų
tardymų protokolai. Sovietiniai tardytojai priekaištavo kun. V.Mironui, kad
jis neteikia žinių saugumui.
1947 08 23 Ypatingasis pasitarimas prie TSRS VSM nutar÷: „Mironą už dalyvavimą
antitarybin÷se nacionalistin÷se organizacijose, kovą prieš revoliucinį
jud÷jimą ir už nevykdymą specužduočių pasodinti į kal÷jimą 7 metams“ 67.
1953 12 18 gydytojų surašytame patologiniame anatominiame akte liudijama,
kad Vladimiro speckal÷jime, kuriame tuo metu buvo kalinamas ir
arkivysk. M.Reinys, staiga mir÷ išsiliejus kraujui į smegenis Vladislovas Mironas
68. Tame kal÷jime kal÷ję kaliniai liudijo, kad kun. V.Mironas mir÷ kal÷jimo
pirtyje ir kad prie jo tuo metu buvo ir už jį meld÷si kalinys arkivysk.
M.Reinys. Tas pats, kurį kun. V.Mironas 1925 m. taip drastiškai kritikavo ir
skaudino…
Tai, kad arkivyskupas M.Reinys antrosios sovietin÷s okupacijos metu
pri÷m÷ savo kritiką ir skaudintoją į savo valdomą vyskupiją, kad jį globojo
––––––––––––––––––––––
66 Lietuvos ypatingasis archyvas, b. П–16211–1u; Z.Maliuke vičius, min. veik., p. 24.
* Čia, matyt, sovietinio saugumo pareigūnai padar÷ klaidą: arkivysk. J.Matulaitis mir÷
1927 m., o tuo metu Kaišiadorių vyskupiją, kuriai priklaus÷ kun. V.Mironas, vald÷ vysk. Teofilius
Matulionis, tad jo pavard÷ čia tur÷jo būti įrašyta.
67 Z.Maliukevičius, min.veik., p. 25.
68 Ten pat.
43