1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
grožio nepamatytuose kraštuose, išminties — neperskaitytose knygose, o petimi pastumiame<br />
žmogų, galintį padovanoti esmines gyvenimo pamokas.<br />
Seni mieli Viekšniai<br />
Jaunos dienos vėtromis nuskriejo,<br />
Nuringavo pavenčių takais,<br />
Bangele Ventoj tik <strong>su</strong>blizgėjo<br />
Ir pabiro žiedlapiais baltais.<br />
Gimtas namas obelų pavėsy<br />
— Židinio vaikystės šiluma.<br />
— Ir kada vėl aplankyt galėsi?<br />
— Klausia rūpestingoji mama.<br />
Vėl ir vėl jaunų dienų ieškoti<br />
Skuba čia šarmoti smilkiniai,<br />
— Dainomis jaunystės apdainuoti<br />
Išplaukia seni mieli Viekšniai.<br />
/ S. Ablingis /<br />
ABLINGIS STASYS 1929 01 18—2006 03 15<br />
Ablingis S. Užtarnautas pasitikėjimas: [Mokytoja Joana Gedvilienė] // Vienybė. — 1967. —<br />
Kovo 18.<br />
Ablingis S. Mokytojui: [Eilėraštis LTSR nusipelniusiam mokytojui V. Deniušiui] // Vienybė.<br />
— 1969. — Spal. 4.<br />
Ablingis S. Susitikimas <strong>su</strong> jaunyste // Vienybė. — 1969. — Spal. 4. — Tekste: 1949 metais<br />
Viekšnių gimnaziją baigė 28 mokiniai. Direktorius mokytojas K. Dainius. Mokytojai:<br />
E. Gaudešytė, A. Gedvilas, J. Žilevičius, V. Deniušis, O. Steponavičienė.<br />
Ablingis S. Skleidžiasi pumpuras žalias: [Viekšnių mokyklos mokytoja Bronė Normantienė]<br />
// Vienybė. — 1970. — Spal. 3. — Tekste: Bronė Normantienė gimė Žerkščių kaime.<br />
Ablingis S. Audros paukštė: [Poetas Leonas Skabeika] // Vienybė. — 1974. — Lapkr. 2.<br />
Gaurylius J. Septynios įtemptos stygos // Vienybė. — 1976. — Spal. 2.<br />
Ablingis S. O buvo taip... // Vienybė. — 1977. — Rugs. 24.<br />
Ablingis Stasys. Nekrologas / Mokytojo Stasio Ablingio kalba, pasakyta 1978. 05. 05<br />
laidojant LTSR nusipelniusį mokytoją Vincą Deniušį. — Tekstas iš kalbos juodraščio kopijos,<br />
2010 metais pateiktos Roberto Varno:<br />
Gedulingai žerdamos spindulius dega žvakės prie velionio karsto, paskendusio gėlėse ir<br />
žalumynų vainikuose, kurių kaspinų įrašais gyvieji atsisveikina... Vieniša po velionio portretu<br />
liūdi jo ilgamečio darbo palydovė triūba, dar tebejaučianti jo pirštų palytėjimą ir šilumą...<br />
Nebylus — tarsi nepermaldaujama lemtis, šalia karsto rimtyje <strong>su</strong>stingęs pianinas. Amžinasis<br />
laikas grojo melodiją — žmogaus gyvenimą, grojo tol, kol negailestingoji mirtis užvožė<br />
klaviatūros dangtį, kaip karsto antvožą. Juodi ir balti klavišai — kaip dienos ir naktys, kaip<br />
vargai ir džiaugsmai, lydėjusieji velionio gyvenimo melodiją, prasidėjusią Viekšniuose,<br />
amatininko šeimoje <strong>su</strong> pirmagimio Vinco klyksmu, pasveikinusio juo pirmą baltą dieną savo<br />
gyvenime 1903 metais.<br />
Nelengvos Vincento vaikystės pirmieji muzikos mokytojai buvo mamos niūniuojama lopšinė<br />
ir amatininko savamokslio muzikos mėgėjo tėvelio savo rankomis padarytas virkaujantis<br />
klarnetas, kuriuo grodavo mėgėjų orkestrėlyje. Iš vaikystės širdin įstrigusi melodija nedavė<br />
2
Change language