1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
mirė. Vincentas 1892 m. vedė Kotryną Kerbedžiūtę, žemaičių bajoro dukterį. Jų vaikai — Janina,<br />
Vincas, Juozas, Kazys, Vanda, Konradas. Pasak M. Biržiškos, Janina jauna mirė, Vincas,<br />
būdamas rusų karininku, 1916 m. žuvo Galicijoje. Juozas paveldėjo Viekšnių vaistinę.<br />
Nesveikavęs Kazys 1916 m. mirė Maskvoje. Vanda kuri laiką buvo vokiečių kalbos mokytoja<br />
Viekšnių mokykloje, 1923 m. ištekėjo už diplomato V. Gilio. Konradas Vytauto Didžiojo<br />
universitete baigė teisės mokslus.<br />
1926. 03. 28 mirė Kotryna Aleksandravičienė, o po mėnesio ir jos vyras Vincentas. Antaniną<br />
Ujejska čia palaidojo Juozas Aleksandravičius. 1938. 11. 23 jis rašė Vidaus reikalų ministerijos<br />
Administracijos departamentui: „Mano uošvė — žmonos motina Antanina Ujejskienė, 69 m.<br />
amžiaus, yra gimusi Bobruiske, Minsko rėdyboje. Prieš Didįjį karą gyveno Kaukaze,<br />
Ekaterinodare. 1921 m. sykiu <strong>su</strong> vyru norėjo įvažiuoti Lietuvon, bet prie rubežiaus nebuvo į<br />
Lietuvą įsileisti ir jiems pavyko nuvykti Lenkijon, kur apsigyveno Varšuvoje. 1932 m. mirė jos<br />
vyras ir nuo to laiko paliko be jokių pragyvenimo lėšų... Todėl neatbūtinai reikalinga, kad mano<br />
uošvė persikeltų gyventi pas mane, kuriai aš pasižadu teikti pragyvenimą ligi jos gyvos galvos”.<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. [Pasakojimas Akmenės rajono savivaldybės viešosios<br />
bibliotekos bibliotekininkų renginyje]. — Naujoji Akmenė. — 1998. — Spal. 16. — Žodžiu:<br />
„Mano senelis Vincentas, dieną išdirbęs vaistinėje, o tada vaistinė dirbdavo ilgai — iki pat<br />
9—11 valandos vakaro, paskui dar irgi negalėdavo nueiti miegoti. Kambarys buvo šalia<br />
vaistinės. Jį vadindavo pirmuoju kambariu. Ten stovėjo apvalus stalas <strong>su</strong> mediniais tokiais<br />
krėslais, ir stovėjo žibalinė lempa, prie kurios senelis skaitydavo savo prenumeruojamą spaudą.<br />
Jis gana daug prenumeravo. Iš Petrapilio, Varšuvos. [...]. Senelis taip pat slapta gaudavo Tilžėje<br />
spausdinamą lietuvišką spaudą, lietuviškų knygelių. Jas perskaitęs, perduodavo savo vaistinės<br />
mokiniams, kad ir jie būtinai paskaitytų. 1905 metais <strong>su</strong>aktyvėjo caro ochranka, šnipelių daug<br />
atsirado. Ant langų buvo tokios tamsios štoros. Senelis pradėjo nebenuleidinėti jų iki galo —<br />
palikdavo geroką tarpą. Paklaustas, kodėl taip keistai darąs, atsakė: „Kad šnipai, priėję prie<br />
lango, matytų, kad aš rusiškus laikraščius, rusiškus žurnalus skaitau.” Pakėlęs specialiai<br />
vartydavo, kad aiškiai matytų. Tuo metu buvo daromos kratos. Netgi pas Antaną Biržišką, nes<br />
buvo įskųsta, kad jis gauna lietuviškų knygelių.”<br />
Paminėtos 150-osios Vincento Aleksandravičiaus gimimo metinės // Trečiadienio valanda<br />
(„Būdo žemaičių” priedas). — 2003. — Spal. 15. — Nr. 42 (53) // Būdas žemaičių. — 2003. —<br />
Spal. 15. — Nr. 121 (713): L. Kazlauskienės nuotrauka: „Ypatingo dėmesio <strong>su</strong>silaukė Vincento<br />
Aleksandravičiaus anūkės Zofijos Aleksandravičiūtės-Navickienės papasakota senelio gyvenimo<br />
istorija”. — Visas tekstas:<br />
Atvykusieji į Viekšnių centrą pirmiausia akimis nuglosto vienos iš Lietuvoje seniausių<br />
vaistinių pastato sienas. Bet pastatų nebūna be žmonių, o šie išgyvena jiems skirtus likimus.<br />
Spalio mėnesio pradžioje į vaistinės muziejų rinkosi norintys prisiliesti prie šiame pastate<br />
gyvenusių žmonių istorijos, labiausiai gilinantis į Vincento Aleksandravičiaus gyvenimą.<br />
Popietės štrichai<br />
Pagerbę Aleksandravičių atminimą Viekšnių kapinėse minėjimo dalyviai <strong>su</strong>siriko į vaistinės<br />
muziejų. Pamąstyti apie žmogaus gyvenimo paskirtį skatino Danutės Končienės įvadinė kalba.<br />
Mintimis pasidalijo vaistinėje dirbusi Teofanija Škerbaitė-Statkuvienė, skambėjo Vilhelminos<br />
Imbrienės atliekami romansai. Prisiminti buvę padėjėjai, mokiniai, išskirtinai geru žodžiu<br />
paminėta Emilija Virkutytė-Tomkevičienė.<br />
Mažasis patriotas<br />
Vincentas Aleksandravičius gimė 1853, mirė 1926 metais. Pasaulį išvydo gausioje šeimoje,<br />
todėl tėvo brolis klebonas Kazimieras Aleksandravičius jį pasiėmė savo globon. Iš pradžių jiedu<br />
gyveno Biržuose, kur juos ir užklupo 1863 metų <strong>su</strong>kilimo įvykiai. Kunigas Kazimieras atidavė<br />
<strong>su</strong>kilėliams savo arklius, to paties paprašė ir žydų rabino bei stačiatikių popo. Tai matydamas<br />
dešimtmetis vaikas pabėgo miškan prašytis pas <strong>su</strong>kilėlius. Žinoma, mažasis patriotas buvo<br />
grąžintas namo. Tuo tarpu klebonas Kazimieras caro valdžios buvo <strong>su</strong>imtas, po kurio laiko<br />
paleistas, tačiau be teisės dirbti ganytojišką darbą. Tam laikotarpiui dėdė ir sūnėnas grafo<br />
50
Change language