1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
1 ABLINGIAI Pažintis su įdomiais žmonėmis / Puslapį parengė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
padailinti, tačiau įdomi informacija apie vedėjo darbo užmokestį, kuris per mėnesį mažesnis nei<br />
30 rub., ir <strong>su</strong>ma išleidžiama spaudai.<br />
Nuomininkui buvo <strong>su</strong>nku pelningai išlaikyti vaistinę kaime. Taigi, patekusi į nuomininkų<br />
priežiūrą, Viekšnių vaistinė stabilumą prarado.<br />
1873 m. vaistinę iš Geldnerių įpėdinių nuomoja Rietavo vaistininkas Julijonas Surkovas.<br />
KAA 1878 m. rašytas dokumentas sako, kad vaistinės vedėjas vaist. pad. A. Relanderis (gal<br />
Canderis, bet jis, regis, buvo Vilniaus vaistinės vedėjas) išvyksta į S. Peterburgą, Vasiljevo salą,<br />
į Pėlio vaistinę dirbti. Mačius rašo, kad 1880—1884 m. šią vaistinę nuomavo Zeidleris,<br />
<strong>su</strong>lenkėjęs vokietis iš Vilniaus. Jis pats save vadino lietuviu. Vaistinė neturi tikrojo globėjo ir<br />
prižiūrėtojo.<br />
Viekšnių muziejuje saugomos signatūros 1862 m. ir 1871 m. Tai receptų kopijos, užrašytos<br />
Geldneriams esant savininkais. Išanalizavus jų turinį paaiškėjo, kad dažnai būdavo vartojami<br />
skysti vaistai ir piliulės. Vienoje signatūroje — kalio jodatas ir destiliuotas vanduo. Šis vaistas<br />
galėjo būti vartojamas nuo išsekimo, esant kalio trūkumui. Gydytojas rekomendavo gerti 3 kart<br />
dienoje po šaukštelį. Vaisto kaina 75 kapeikos. Antrajame recepte buvo išrašyti macines —<br />
graikiško riešuto luobelė (būna žalia), aromatinė tinktūra skoniui pagerinti ir ekstraktas<br />
colocyntium — šis komponentas liuo<strong>su</strong>oja vidurius, o visas vaistas gerina virškinimą. Kainos<br />
neįžiūrėjau. Trečiame recepte — kanapių ekstraktas (indiškos kanapės). Pridėjus rišamųjų<br />
medžiagų <strong>su</strong>formuojama 30 piliulių. Kaina 70 kapeikų. Kas 3 val. po dvi piliules. Nuotaikos<br />
pagerinimui, depresijoms gydyti. Ketvirtasis receptas — geležies acetatas (Klaproto lašai),<br />
karčiųjų migdolų vanduo ir cinamono sirupas. Po šaukštą skysčio 4 kartus dienoje išsekimui,<br />
mažakraujystei gydyti. 95 kapeikos.<br />
Vaistinė parduodama iš varžytinių ir ją įsigyja vaistinės nuomininkas ir vedėjas Vincentas<br />
Aleksandravičius (1853—1926, mirė <strong>su</strong>laukęs 73 metų). Jis šios vaistinės savininkas ir vedėjas<br />
nuo 1883 (gal nuo 1886) iki 1926 m. Pirmus metus nuomavo vaistinę iš Geldnerio įpėdinio<br />
Oskaro Geldnerio, 1886 m. ją nusipirko. Nuo 1890 m. Rusijos medicinos sąrašuose skelbiamos<br />
vaistininkų tautybės. Vincentas Aleksandravičius nurodo esąs lietuvis katalikas. Vincentas augo<br />
globojamas dėdės, Žagarės klebono.<br />
Kodėl pasirinko Vincentas šią specialybę? Tyrinėjant XIX a. antros pusės ir XX a. pirmos<br />
pusės farmacininkų profesinį kelią, teko pastebėti, kad šią profesiją dažniausiai rinkosi<br />
jaunuoliai, metę mokslus kunigų seminarijoje, taip pat neturtingų valstiečių vaikai, norėję išeiti į<br />
žmones. Dalis žmonių galvojo, kad tai puikus kelias dirbti savo tėvynės labui. Tai, kad minėtas<br />
kunigas bendravo <strong>su</strong> Daukantu, leidžia manyti, kad jam buvo nesvetimos Tautinio sąjūdžio<br />
idėjos. Todėl kunigas Aleksandravičius, galėjo pastūmėti savo sūnėną šiuo profesijos keliu<br />
žinodamas, kad jis galės grįžti į Lietuvą ir užsitikrinti sau ir dvasinę, ir materialinę gerovę.<br />
Mokėsi Maskvos universitete, diplomą gavo 1881 m. Draugavo <strong>su</strong> aušrininkais, <strong>su</strong> medicinos<br />
studentu iš Žagarės Antanu Buivydu. Čia matome tradicinį lietuvybės atgimimo žmogaus<br />
sąmonėje kelią. Rinkinyje „Mūsų senovė” [Mūsų senovė. — Kaunas, 1938. — T. 2. — Nr. 3 (8).<br />
— P. 519—521] publikuojamas studento A. Buivydo laiškas, rašytas 1884 m. provizoriui<br />
Aleksandravičiui į Viekšnius. Atsakydamas savo draugui dėl nuogąstavimų, jog jis prastai moka<br />
lietuvių kalbą ir dirbdamas vaistinėje mažai gali prisidėti prie lietuvybės, Buivydas pataria, kad<br />
reikia tiktai tvirto noro. Siūlo užmiršti merginas, mesti į šalį lenkiškas knygas ir gazietas ir<br />
skaityti Aušrą ir lietuviškas knygas. Iš Buivydo laiško galima <strong>su</strong>prasti, kad tik vienas iš<br />
nedaugelio kaip Aleksandravičius galėjo grįžti į savo tėvynę ir gyventi tarp saviškių. Kiti jo<br />
bendramoksliai pasklido po plačiąją Rusiją. Įsitvirtinti Viekšniuose jam padėjo dėdė kunigas<br />
Aleksandravičius. Dėdė nupirko vaistinę ir įpareigojo jį išleisti į mokslus gimines, ką Vincentas<br />
ir padarė. Padėjo broliui ir kt. giminaičiams. Vincento pirmoji žmona — Žagarės vaistininko<br />
pulkininko Kazlausko duktė. 1885 m. ji jauna mirė. Antrą kartą vedė 1892 m. rygiškę Kotryną<br />
Kerberdytę. (Mačiaus rankraščio kopija). Su antra žmona Kotryna <strong>su</strong>silaukė šešių vaikų. Trys jo<br />
sūnūs mirė Rusijoje. Sunūs Juozas tapo farmacininku ir savo tėvo vaistinės paveldėtoju. [...].<br />
Vincentas Aleksandravičius — jo vi<strong>su</strong>omeninė veikla<br />
Rinko liaudies medicinos žinias, užrašinėjo liaudies dainas ir padavimus. Kaip ir Aglinskas, ir<br />
kt. vaistininkai. Baigęs mokslus Rusijoje, pirmiausia ten ir dirbo. Lietuvoje uždarbis mažas,<br />
<strong>su</strong>nku įkurti vaistinę, nėra lėšų ją nupirkti. Bet tautinis atgimimas, kunigas ragina sūnėną grįžti<br />
46
Change language