You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Turinys<br />
ĮVYKIAI, PROBLEMOS, NUOMONĖS<br />
SigitaS birgeliS Sveika, 500-oji „AušrA” / Kokia buvo<br />
Tavo pradžia? Ką galvojo Tave leisti sumanę asmenys, apvilkę<br />
didelio formato laikraščio drabužiais? Ar Tavo idėjos sutapo<br />
su kitados ėjusios dr. Jono Basanavičiaus bendravardės? ...... 3<br />
Živilė Makauskienė Kam naudinga dviguba pilietybė? /<br />
Kuo greičiau būtina pašalinti teisinę nesąmonę, kuri užtrenkė<br />
duris užsienyje gimusiems lietuvių vaikams į Lietuvos<br />
pilietybę. .................................................................................. 5<br />
Petras MaksiMavičius “Ateitis, kuri čia tiesiogiai kuriama<br />
ir formuojama” / Buvusiai Centro vadovei R. Šlapakauskaitei<br />
išvykus į Lietuvą, projekto koordinatoriaus pareigas<br />
pradėjo eiti Tadas Bagdonavičius. Su juo ir kalbamės apie<br />
Fondo veiklos kultūros, švietimo, informacijos ir kitose srityse<br />
perspektyvas. ........................................................................... 6<br />
Studentai iš Punsko krašto susitiko su savo globėjais<br />
/ Punsko krašto lietuvių mecenatai bei globėjai dr. Aldona<br />
Gaškienė ir dr. Remigijus Gaška jau septinti metai penkiems<br />
Lenkijoje gyvenantiems tautiečiams teikia svarią piniginę<br />
paramą įgyti aukštojo mokslo diplomą. ............................... 8<br />
irena GasPeravičiūtė Airijoje paminėtas Lituanikos II<br />
skrydis per Atlantą / Skrydis suplanuotas 1934 metams,<br />
tačiau užtruko lėktuvo paruošimo darbai, ir jis buvo atidėtas<br />
net iki kitų metų rudens. Pagaliau sulaukus palankesnės<br />
Zrealizowano przy wsparciu finansowym Departamentu Wyznań Religijnych oraz Mniejszości Narodowych i Etnicznych MSWiA.<br />
Leidžia: Lenkijos lietuvių draugija,<br />
16-500 Sejny, 22 Lipca 9,<br />
tel. (0 87) 5162125.<br />
Redaguoja: I. GASPERAVIČIŪTĖ<br />
(vyr. redaktorė), P. VITKAUSKAS<br />
(redakcijos sekretorius),<br />
S. BIRGELIS (techn. redaktorius),<br />
B. BURDINAITĖ-OŁÓW<br />
(stilistė, korektorė).<br />
Viršelyje: Grybai šiemet neužderėjo Sigito birgelio nuotraukoS<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Korespondentai:<br />
Ž. MAKAUSKIENĖ,<br />
P. MAKSIMAVIČIUS.<br />
Konsultuoja redakcinė taryba.<br />
Redakcijos adresas: 16-515 Puńsk,<br />
A. Mickiewicza 23, tel./faks.<br />
5161416.<br />
Seinų skyriaus adresas: 16-500<br />
Sejny, 22 Lipca 9, tel. 5162125.<br />
oro prognozės Feliksas Vaitkus 1935 m. rugsėjo 21 d. 6 val.<br />
45 min. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo Lituanika<br />
II pakilo skristi per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę<br />
Kauną. .................................................................................10<br />
ŠVIEtIMAS<br />
„VIchy“ vandens parke ................................................. 13<br />
Pirmokų priesaika ............................................................. 14<br />
Gimnazistų krikštai .................................................... 15<br />
Pasaulio tvarkymo diena ................................................ 15<br />
JAUNIMO gREtOSE<br />
Birutė BaGuckaitė Važiavome, kur jotvingių gyventa...<br />
/ Šio projekto dėka aplankėme ir „pačiupinėjome“ lietuvių<br />
gyvenamas žemes, apie kurias tiek daug rašoma knygose,<br />
sužinojome apie gentis, giminingas lietuviams. ...............16<br />
KULtūROS BARUOSE<br />
algiS uzdila šeimos, padovanojusios šventę / Kas ta<br />
muzikuojanti šeima? Ogi tokia, kurioje ir grojama, ir dainuojama,<br />
kurioje įsiklausoma į melodijos skambesį ir susiklausoma<br />
vienų su kitais. Stebuklai patys nevyksta. O gal<br />
vyksta? Juk žmonės, kurie gyvena tokia idilija, kokią teikia<br />
kultivuojama muzika, ne stebuklų laukia šeimoje. ..........19<br />
Vytautų šventė Punsko krašte ....................................... 23<br />
“Dzūkija” vėl repetuoja ............................................. 24<br />
Euroregiono “Nemunas” projektas .......................... 24<br />
SPAUdA RAŠĖ<br />
Lietuvos žiniasklaida ......................................................26<br />
„Aušros” AdresAs internete:<br />
http://www.ausra.pl<br />
http://www.punskas.pl<br />
el. pašto adresas: red@post.pl<br />
Spausdino „Aušros” leidyklos<br />
spaustuvė.<br />
Numeris pasirašytas spaudai<br />
2007 10 17.<br />
Rankraščiai taisomi ir trumpinami<br />
redakcijos nuožiūra.
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
Sveika, 500-ąjį kartą pasirodanti, 47-erius metus lietuviškai<br />
mus kalbinanti „Aušra“. Kokia buvo Tavo<br />
pradžia? Ką galvojo Tave leisti sumanę asmenys,<br />
apvilkę didelio formato laikraščio drabužiais? Ar Tavo<br />
idėjos sutapo su kitados ėjusios dr. Jono Basanavičiaus<br />
bendravardės? Ar ir Tu, kaip ji, privalėjai „rodyti lietuviams,<br />
kas jie buvo praeity, kaip yra skriaudžiami<br />
dabarty ir kokią turi sukurti sau ateitį. (...) kaip žadinti<br />
tautišką lietuvių savigarbą ir savo krašto meilę, (...) kaip<br />
kelti savo kalbos meilę, rodyti, kad ji ne tik ne menkesnė<br />
už kitas kalbas, bet daug kuo net pranašesnė, (...) kalbėti<br />
apie visuomeninius ir ekonominius reikalus (...)“?<br />
<strong>SVeika</strong>, 500-oji<br />
„aušra”<br />
Negali prisiminti, “Aušra”, kaip<br />
1957 m., prieš įkuriant Lietuvių<br />
visuomeninę kultūros draugiją,<br />
pradėta rūpintis leidinio lietuvių kalba<br />
pasirodymu. Norėta tąsyk leisti<br />
„Paramą“ (kartą per savaitę 10<br />
tūkst. egzempliorių tiražu).<br />
Nesulaukus Lenkijos valdžios<br />
atsakymo, prašyta dvisavaitraščio<br />
„Dainava”. Tautybių<br />
komisija lietuvių prašymą buvo<br />
linkusi patenkinti, bet nesutiko,<br />
kad žurnalas skatintų palaikyti<br />
tautinę savimonę.<br />
Nebuvai, „Aušra“, Lenkijos<br />
tautinių mažumų laikraščių avangarde.<br />
Šeštajam dešimtmečiui baigiantis,<br />
Lenkijos komunistų valdžia buvusi<br />
savotiškai dosni savo tautinėms mažumoms.<br />
Ji sutiko (o gal suprato, kad<br />
tai neišvengiama būtinybė) duoti joms<br />
(išskyrus vokiečių mažumą) spausdintą<br />
žodį, siekdama stipriai jį kontroliuoti,<br />
paversti ideologijos įrankiu. 1960 m.<br />
Darbininkų leidybos kooperatyvas<br />
(RSW) Varšuvoje<br />
įsipareigojo išleisti<br />
du pir-<br />
3<br />
muosius Tavo numerius. Lietuva<br />
dovanojo lietuvišką raidyną, kuris ištikimai<br />
Tau tarnavo 30 metų. 1960 m.,<br />
pirmą kartą kalbindama mus lietuvišku<br />
žodžiu, rašei: „Antrajame LVKD<br />
suvažiavime Seinuose 1959 m. spalio<br />
25 d. buvo išrinkta nauja Centro valdyba<br />
(...). Centro valdybos nuopelnas<br />
yra ir šis vienkartinis laikraštis“. Dėl<br />
kuklumo nepateikei smulkesnių žinių:<br />
kiek kas įdėjo pastangų, kas kiek dirbo<br />
ir rūpinosi, kad pasirodytų po Antrojo<br />
pasaulinio karo pirmas lietuviškas<br />
laikraštėlis. Savo gimimą apibūdinai<br />
kukliai: „Šis leidinys išplaukia iš Lenkijoje<br />
gyvenančių lietuvių poreikių,<br />
jis skirtas mūsų visuomeninio ir kultūrinio<br />
gyvenimo klausimams“. Negalėjai<br />
tada iki galo tarnauti Lenkijos<br />
lietuviams. Tau buvo primesta svetima<br />
ideologinė pakraipa ir tikslai, liepta didinti<br />
politinę Lenkijos liaudies darbininkų<br />
partijos įtaką tarp lietuvių, formuoti<br />
„tinkamas“ politines pažiūras.<br />
Ar prisimeni, “Aušra”, savo pirmąjį<br />
redaktorių Zigmą Stoberskį ir<br />
redakciją Varšuvoje, Lovicka gatvėje?<br />
Pasirodydavai nereguliariai, vieną, du<br />
kartus per metus, tačiau skaitytojams<br />
suteikdavai daug džiaugsmo. Žmonės<br />
Tave gerbė, vertino, skaitė, Tau rašė.<br />
Greitai tapai tikru Lenkijos lietuvių<br />
balsu.<br />
Nuo 18 numerio (1972 m.) Tave<br />
spausdinta Balstogės grafikos įmonėje.<br />
Spaustuvė, neturėdama antraštinių<br />
matricų, kai kurias raides pritaikydavo<br />
dirbtiniu būdu, todėl laikraštis buvęs<br />
monotoniškas. Dėl šių priežasčių<br />
1978 m. keičiamas Tavo formatas.<br />
Pasidarei gražesnė ir patrauklesnė,<br />
o žmonėms labiau<br />
patogi skaityti, siųsti ir saugoti.<br />
1972 m. uždarius Varšuvoje<br />
ėjusias „Varsnas“ (nepriklausomą<br />
nuo valdžios tautinės pakraipos<br />
kultūros-mokslo leidinį) buvo duotas<br />
sutikimas spausdinti Tave kartą<br />
per ketvirtį. Redakcija perkelta iš Varšuvos<br />
į Punską. 18-asis Tavo numeris<br />
buvo redaguojamas mokytojo lituanisto<br />
Jono Karčiausko. “Mūsų laikraštis<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
eina jau dvylikti metai, – rašei mums<br />
tąsyk, – (...) tačiau išėjo vos 18 numerių<br />
(...), o kaip norėtųsi, kad ji išeitų<br />
kur kas dažniau (...)“. 1973 metais<br />
redakcinė kolegija perkelta iš Punsko<br />
į Seinus. Vienuolika su puse metų<br />
Tau tarnavęs eugenijus Petruškevičius<br />
kruopščiai rūpinosi Tavo redagavimu.<br />
Neblogi buvę laikai. Greitai dingdavai<br />
iš Lenkijos ir Lietuvos spaudos kioskų,<br />
drąsiai rašydavai apie Lietuvoje<br />
uždraustus dalykus, apie istoriją, žmones<br />
ir įvykius. 1978-80 m. Tavo tiražas<br />
pasiekė apogėjų (4000 egz.). Ilgainiui<br />
keitėsi ir Tavo turinys. Nuo politinių<br />
straipsnių apie padėtį šalyje, pasiekimų<br />
visose gyvenimo srityse aukštinimo<br />
pereita prie aktualesnių lietuviams<br />
klausimų, švietimo gimtąja kalba, saviveiklos,<br />
gyvenamojo regiono istorijos<br />
ir etnografijos.<br />
Nevienareikšmis buvęs 1984-1989<br />
metų laikotarpis. Redaktorės Valdos<br />
Malinauskaitės laikais pasirodydavo<br />
Tavyje kontroversiškų, poleminių<br />
straipsnių, kurie ne visiems patikdavo.<br />
Alicija Sitarskienė atėjo naujų laikų<br />
priešaušryje. 1989 m. pasirodė vos 2<br />
Tavo numeriai.<br />
RSW nesutiko Tavęs leisti, kaip<br />
ir kitų Lenkijos tautinių mažumų laikraščių<br />
ir žurnalų. Rašei mums tąsyk<br />
nerimaudama: „(...) juos (tautinių mažumų<br />
laikraščius) perėmė Kultūros ir<br />
meno ministerija, tačiau pažadėjo tik<br />
pinigus, palikdama visus rūpesčius<br />
mažumoms. Su tuo nesutiko nacionalinių<br />
laikraščių redaktoriai, reikalaudami<br />
užtikrinti popierių, spaustuves,<br />
patalpas, platinimą ir t. t., nes šitie<br />
dalykai praauga jų kompetencijas ir<br />
galimybes. Taip pat mažumų draugijos<br />
nėra pasiruošusios ir negalėtų<br />
susidoroti su tokio masto darbais.<br />
Ministerija įsipareigojo išreikalauti<br />
iš RSW, kad dar artimiausių porą mėnesių<br />
laikotarpiu RSW ir toliau leistų<br />
mažumų laikraščius, o per tą laiką<br />
mažumos turi įsteigti savarankišką<br />
tarpnacionalinę leidyklą, kuri visiškai<br />
rūpintųsi visų Lenkijoje gyvenančių<br />
mažumų leidiniais, kuriuos finan-<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
suotų Kultūros ir meno ministerija“.<br />
Redakcija iš Seinų perkelta į Punską.<br />
Patalpas parūpino tuometinis Punsko<br />
valsčiaus viršaitis Romas Vitkauskas.<br />
„(...) Nekelkite rankų į viršų, nepasiduokite,<br />
kad ir ant beržo tošies<br />
rašykite“, – kalbėjo viename iš paskutinių<br />
LVKD posėdžių visuomenininkas<br />
ir kultūrininkas, „Aušros“ bendradarbis<br />
Antanas Suraučius. Lietuviai rankų<br />
nenuleido, neatidavė Tavęs kitiems,<br />
pradėję leisti savarankiškai padarė<br />
Tave mėnraščiu. „Ligi šiol tebuvome<br />
redakcijos darbuotojai, – Tavo puslapiuose<br />
rašė vyriausioji redaktorė Alicija<br />
Sitarskienė, – jokių kitų leidybinių<br />
reikalų netvarkėme ir nemokame jų<br />
organizuoti. Ir dar niekada negyvenome<br />
komunistinėje sistemoje, nepažįstame<br />
jos principų, tariamės ir nerimaujame<br />
dėl ateities. Tačiau mūsų<br />
noras turėti savo spaudą yra didesnis<br />
už baimę, už visus mūsų laukiančius<br />
sunkumus, ir todėl rizikuojame, todėl<br />
imame ant savo pečių didelę atsakomybę...“<br />
Nutrūko sutartys dėl „Aušros“<br />
platinimo per paštus bei pardavinėjimo<br />
spaudos kioskuose. Reikėjo grįžti prie<br />
seniai, „Varsnų“ laikais, išbandytos<br />
platinimo sistemos. Švęsdama 40-ąjį<br />
gimtadienį rašei mums: „Kas šiandien<br />
dar prisimena prie Punsko bažnyčios<br />
vartų įsitaisiusius „aušrininkus“, kurie<br />
tarytum karštas bandeles dalina<br />
naujausius „Aušros“ numerius. „Aušra“<br />
platinama ir per kaimų seniūnus,<br />
bet dažniausiai ji skaitytojui pristatoma<br />
tiesiai į namus. „Aušrininkų“ kalėdojimas<br />
turėjo ir teigiamų savybių.<br />
Užsimezgė tiesioginis ryšys su kaimo<br />
žmonėmis, kuris galėjo atsiskleisti<br />
„Aušros“ puslapiuose“.<br />
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje<br />
užsienyje gyvenantys tautiečiai<br />
parūpino lėšų ir technikos. Punske<br />
įkuriamas kompiuterių centras. 1990<br />
metais Lenkijos kultūros ministerijos<br />
lėšomis nuperkama spaustuvė. 143iame<br />
Tavo numeryje skaitome: „(...)<br />
taryba nutarė įsteigti „Aušros“ leidyklą,<br />
kuri, įregistravus ją teisme,<br />
pradės savarankišką ūkinę veiklą<br />
– spaudos ir knygų leidybą. „Aušros“<br />
leidyklos direktoriumi išrinktas<br />
S. Birgelis, o į kontrolės tarybą<br />
– J.S. Paransevičius, K. Baranauskas,<br />
A. Vektorius. Leidyklai reikalinga<br />
įranga yra, reikia tik apiforminti jos<br />
veiklą (...)“.<br />
1996 m. gruodį 230-ame numeryje<br />
nauja vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė<br />
Tavo puslapiuose rašo: „(...) šiandien<br />
aš pirmąkart kalbuosi su jumis<br />
(...). Aš apsiėmiau redaguoti „Aušrą“<br />
(...), ryžausi jam aukoti savo jėgas.<br />
(...) Norėčiau, kad jis tenkintų visų<br />
lietuvių poreikius. Šitai pasiekti bus<br />
įmanoma tik tada, jeigu jūs, gerbiami<br />
skaitytojai, bendradarbiausite su mumis,<br />
reikšite savo nuomonę, rašysite<br />
straipsnius, laiškus, skambinsite, užeisite<br />
į redakciją. (...) Stengsimės, kad<br />
„Aušroje“ galėtų pasisakyti kiekvienas<br />
norintysis. Aišku, jei jo nuomonė<br />
neprieštaraus pagrindiniams mūsų<br />
žurnalo tikslams – vienyti lietuvius,<br />
kelti jų tautinę savimonę“.<br />
1997 m., “Aušra”, netikėtai atsiradai<br />
lietuviškos internetinės spaudos<br />
avangarde. Dabar Tavo adresas<br />
viešinamas kiekviename spausdintos<br />
„Aušros“ puslapyje: www.ausra.pl.<br />
Nuo 2001 m. iki šiandien Tavo internetinę<br />
svetainę aplankė 113 400 lankytojų.<br />
Nuo š. m. 4 numerio Tavo internetinio<br />
varianto skaitytojams buvo<br />
sudaryta galimybė atsiliepti į puslapiuose<br />
skelbiamus straipsnius, išreikšti<br />
savo nuomonę, diskutuoti su<br />
straipsnių bei komentarų autoriais.<br />
Redakcija komentarų neredaguoja<br />
ir už juos neatsako, nors pasilieka<br />
teisę šalinti tuos skaitytojų komentarus,<br />
kurie yra užgaulūs, pasirašyti<br />
kito asmens vardu, visiškai nesusiję<br />
su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems<br />
veiksmams ar kitaip pažeidžia<br />
įstatymus. už komentarus tiesiogiai<br />
ir individualiai atsako juos paskelbę<br />
skaitytojai. Kviečiame naudotis šia<br />
nauja galimybe.<br />
Sigitas BIrGELIS
KAM NAuDINGA<br />
DVIGuBA PILIeTyBė?<br />
Živilė MAKAUSKIENĖ<br />
Lietuvoje jau kurį laiką vyksta aistringa diskusija,<br />
kurią prieš metus įžiebė Konstitucinio Teismo (KT)<br />
aiškinimas. KT nutarė, jog dviguba pilietybė iš esmės<br />
prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir todėl turėtų būti<br />
įmanoma tik kaip reta išimtis, bet ne taisyklė.<br />
Aistros verda ne tik interneto<br />
portaluose tarp „šiapus” ir „anapus”<br />
gyvenančių tautiečių, bet ir valdžios<br />
sluoksniuose. Pajutę emigrantų balsų<br />
vertę (kitais metais juk Seimo rinkimai)<br />
politikai puolė siūlyti įvairius<br />
sprendimus. Vieni (Andrius Kubilius)<br />
teigia, kad dviguba pilietybė būtų galima<br />
tik „įstatyme numatytais atskirais<br />
atvejais“. Atsirastų septyni atskiri<br />
atvejai, kai leidžiama turėti dvigubą<br />
pilietybę, o mažiausi reikalavimai būtų<br />
taikomi lietuvių kilmės asmenims. Kiti<br />
(egidijus Jarašiūnas) siūlo „ypatingo<br />
ryšio su Lietuva“ statusą, kai asmenys<br />
nebus nei Lietuvos piliečiai, nei<br />
užsieniečiai. Treti (Valdas Adamkus)<br />
mano, kad būtina rasti būdų, kaip bent<br />
jau išeiviams išsaugoti galimybę turėti<br />
dvigubą pilietybę. Originalumu turbūt<br />
nieks neprašoks Artūro Paulausko,<br />
kuris pasiūlė referendumą dėl Konstitucijos<br />
pakeitimo, įteisinant dvigubą<br />
pilietybę.<br />
Lenkijoje gali staiga atsirasti<br />
tūkstančiai Lietuvos piliečių<br />
TS pirmininkas Andrius Kubilius<br />
perspėjo, kad jei per šį referendumą<br />
bus pritarta pataisoms, 200 tūkst. Lietuvoje<br />
gyvenančių rusakalbių galės<br />
pretenduoti į Rusijos pilietybę. Bet tai<br />
ne visos staigmenos, kurios gali ištikti,<br />
jeigu pavyktų A. Paulausko siūlomas<br />
referendumas.<br />
Konstitucinis Teismas pateikė dar<br />
vieną labai svarbų aiškinimą, kuris<br />
kol kas Lietuvoje nesusilaukė didesnio<br />
atgarsio. Būtent prieštaraujančiu<br />
Konstitucijai pripažino nuostatą, pagal<br />
kurį 2002 metų Pilietybės įstatyme<br />
numatyta teisė į Lietuvos pilietybės<br />
išsaugojimą nepriklauso tiems, kurie,<br />
nors ją turėjo iki 1940 m. birželio<br />
15 d., repatrijavo iš Lietuvos (ir jų palikuonims).<br />
Kuo greičiau būtina pašalinti<br />
teisinę nesąmonę, kuri užtrenkė<br />
duris užsienyje gimusiems<br />
lietuvių vaikams į Lietuvos<br />
pilietybę. Teisė į Lietuvos pilietybę<br />
jiems privalo būti išsaugota<br />
tol, kol jie sulauks pilnametystės<br />
ir patys pajėgs spręsti, kokios<br />
valstybės piliečiai nori būti.<br />
Galima diskutuoti dėl tokio aiškinimo<br />
logikos ir pagrįstumo. Kaip<br />
taikliai pažymėjo Vu docentas politologas<br />
Kęstutis Girnius, Konstitucinis<br />
Teismas be reikalo mano, kad repatrijavimas<br />
tarptautinėje teisėje laikomas<br />
tik karo belaisvių sugrąžinimu į<br />
tėvynę. „Lenkija turi Repatrijavimo<br />
įstatymą, panašų Sugrįžimo į tėvynę<br />
įstatymą turi ir Izraelis. Ir pagal tuos<br />
įstatymus sugrįžusiems tautiečiams<br />
automatiškai suteikiama pilietybė.<br />
Todėl gal būtų natūralu, jeigu repatri-<br />
javusiais į savas tėvynes mes nesirūpintume”.<br />
KT neatsižvelgė į tai, kad ir dabartinėje<br />
Lietuvos Konstitucijoje lietuvių<br />
tautai skirtos ypatingos teisės<br />
ir pareigos kurti valstybę. Taip yra ir<br />
kitose nacionaliniu pagrindu susikūrusiose<br />
valstybėse, kurios savo tautai<br />
skiria ypatingą padėtį, to visai nelaikydamos<br />
žmogaus teisių pažeidimu.<br />
Tačiau Konstitucinio Teismo aiškinimas<br />
galioja, o Vyriausybė Seimui<br />
jau pateikė Pilietybės įstatymo<br />
pataisas, kurios atveria pusę vartų į<br />
Lietuvos pilietybę repatriantams ir jų<br />
palikuonims. Kaip žinia, po karo iš<br />
Lietuvos į Lenkiją išvyko arti dviejų<br />
šimtų tūkstančių lenkų. Kadangi daugelis<br />
jų iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo<br />
Lietuvos pilietybę, Seimui priėmus<br />
Vyriausybės siūlomas pataisas, jie turėtų<br />
teisę į jos išsaugojimą. Kol kas į<br />
išsaugojimą, nes pagal dabar galiojančius<br />
įstatymus priėmus kitos valstybės<br />
pilietybę netenkama Lietuvos.<br />
Pasiūlymai įteisinti dvigubą pilietybę:<br />
ar skelbiant referendumą, ar<br />
keičiant Pilietybės įstatymą tokia linkme,<br />
kad būtų toleruojama dviguba<br />
pilietybė, iškart buvo pastebėti Lenkijoje.<br />
Lenkijos radijas jau pranešė, kad<br />
tai būtų šansas tiems, kurie ikikarinėje<br />
Lietuvoje priklausė lenkų etninei mažumai,<br />
tačiau po karo buvo priversti<br />
repatrijuoti į Lenkiją.<br />
Politikų populizmas gali<br />
brangiai kainuoti Lietuvai<br />
Politikams nederėtų dumti akių ir<br />
pasiduoti priešrinkiminiam populizmui,<br />
pasakojant, kad po KT aiškinimo galima<br />
rasti būdų bent jau išeiviams išsaugoti<br />
galimybę turėti dvigubą pilietybę. Na,<br />
nebent turima omenyje visus išeivius,<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
ne tik lietuvius, bet ir lenkus, žydus, baltarusius,<br />
rusus ir kitų tautinių mažumų<br />
atstovus. Tačiau tada aiškiai tautai reikia<br />
pasakyti, kokia tokios geradarystės<br />
kaina. Kaip teigia žurnalo „Veidas” leidėjas<br />
Algimantas Šindeikis („Veidas”,<br />
2007 08 30, Nr. 35), toks sprendimas<br />
reikštų ir naują požiūrį į Lietuvos turto<br />
restituciją, nes įgiję Lietuvos pilietybę<br />
lenkai, žydai ir kitų tautybių išeiviai<br />
įgytų teisę susigrąžinti savo ar savo<br />
protėvių turtą. „Ar Lietuvos valstybė<br />
yra pasirengusi šiam procesui ir tikrai<br />
nori dar sykį žengti į jau besibaigiantį,<br />
skausmingą restitucijos procesą?<br />
Jei taip atsitiktų, modernios Lietuvos<br />
valstybės kūrimą vėl tektų nukelti toli į<br />
ateitį. Turėtume visi aiškintis, kas kam<br />
priklausė, kas ką jau privatizavo ir kaip<br />
įgyvendinti daug platesnę restituciją.<br />
Gal net restituciją in integrum, kurios<br />
galėtų reikalauti teismuose Lietuvos<br />
pilietybę susigrąžinę kitų valstybių<br />
piliečiai”, – pažymi apžvalgininkas, ir<br />
ragina politikus ieškoti logiškesnių išeičių,<br />
kurios nebūtų tokios skausmingos<br />
Lietuvai ir tiems, kurie joje gyvena ir<br />
neketina emigruoti.<br />
Be abejo, kuo greičiau būtina pašalinti<br />
teisinę nesąmonę, kuri užtrenkė<br />
duris užsienyje gimusiems lietuvių<br />
vaikams į Lietuvos pilietybę. Teisė į<br />
Lietuvos pilietybę jiems privalo būti<br />
išsaugota tol, kol jie sulauks pilnametystės<br />
ir patys pajėgs spręsti, kokios<br />
valstybės piliečiai nori būti.<br />
Algimantas Šindeikis siūlo politikams<br />
diskutuoti ne apie dvigubą pilietybę,<br />
bet „atskirus“ atvejus, kuriuos<br />
leidžia Konstitucija. Pasak apžvalgininko,<br />
tai, kad Lietuva yra vienintelė<br />
pasaulyje vieta, kurią visi lietuviai gali<br />
laikyti savo tėvyne, jiems galėtų suteikti<br />
šiokių tokių privilegijų čia gyvenant<br />
ar lengvesniu būdu susigrąžinant Lietuvos<br />
pilietybę. Algimantas Šindeikis<br />
siūlo suteikti galimybę lietuvių kilmės<br />
žmonėms gyventi šalyje neribotą laiką<br />
be jokių persiregistravimų ar leidimų,<br />
net ir neturint Lietuvos pilietybės. “Tai<br />
ir būtų tas išskirtinumas, kuris padėtų<br />
lietuviams jaustis Lietuvoje jos dalimi”.<br />
■<br />
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
“Ateitis, kuri čia tiesiogiai<br />
kuriama ir formuojama”<br />
Vysk. A. Baranausko fondo “Lietuvių namai” Seinuose taryba prieš<br />
pusantrų metų priėmė sprendimą steigti Švietimo, kultūros ir informacijos<br />
centrą, kurio pagrindinė užduotis rūpintis Seinų lietuvių<br />
kultūriniu aktyvumu, informacijos apie tai kaupimu ir platinimu.<br />
Nuo pat pradžių Centro vadovės pareigas ėjo Rūta Šlapakauskaitė.<br />
Tuo metu Fondas pradėjo įgyvendinti pirmąjį stambų ES finansuojamą<br />
projektą, skirtą Seinų krašto lietuvių švietimo ir kultūros<br />
aktyvinimui. Deja, dėl ilgai trunkančių biurokratinių procedūrų ligi<br />
šiol nepavyko susigrąžinti į įvairias veiklos sritis investuotų lėšų,<br />
tačiau projekto rezultatai matomi. “Žiburio” mokyklai nupirktas<br />
naujas autobusas, rengiamos ekskursijos, o popamokinės veiklos<br />
įvairovės galėtų pavydėti ne viena sostinės mokykla.<br />
Buvusiai Centro vadovei R. Šlapakauskaitei išvykus į Lietuvą, projekto<br />
koordinatoriaus pareigas pradėjo eiti Tadas Bagdonavičius. Su<br />
juo ir kalbamės apie Fondo veiklos kultūros, švietimo, informacijos<br />
ir kitose srityse perspektyvas.<br />
P. Maksimavičius: Šiuo metu<br />
baigi studijas Vilniaus universitete.<br />
Tikriausiai sulauksime “oponentų”<br />
kritikos, tačiau, manau, sutiksi su<br />
mano nuomone, kad istoriją verta<br />
studijuoti, pažinti ją, nes tai leidžia<br />
prognozuoti ateitį, matyti, kokie<br />
procesai istorijos tėkmėje labiausiai<br />
veikia visuomenę ir kokių pasekmių<br />
galima tikėtis. Tai susiję taip pat su<br />
Lenkijos lietuviais.<br />
T. Bagdonavičius: Be abejo, studijuoti<br />
verta kiekvieną kryptį, kuri moksleivį<br />
domina. Tai nėra laiko švaistymas,<br />
o leidžia žmogui plėsti savo mąstymo<br />
horizontus, tobulinti gebėjimus bei<br />
užmegzti naujas pažintis. Istorija – tai<br />
įdomi disciplina, nė kiek neatstojanti<br />
nuo kitų. Šiandien vyrauja stereotipas,<br />
kad tai „senienų krapštymas“ ir valkiojimas<br />
senų, neišspręstų problemų. Tuo<br />
tarpu istorijos pažinimas reikalingas<br />
visų pirma savo tapatybės pažinimui.<br />
Leidžia į įvairius įvykius pažvelgti iš<br />
kitos perspektyvos, vertinti juos labiau<br />
kritiškai, aklai nepasitikėti žiniasklaidos<br />
formuojamu įvaizdžiu. Istorijos,<br />
kaip ir daugelio kitų sričių, išmanymas<br />
formuoja brandesnes ir labiau susipratusias<br />
asmenybes.<br />
Man pasisekė – mane moko vertingi<br />
profesoriai. Jie man leido kitaip<br />
suprasti pasaulyje vykstančius procesus,<br />
kitaip žvelgti į istorijos vyksmą.<br />
Todėl raginčiau visus absolventus, kad<br />
besirinkdami aukštąją mokyklą ir specialybę<br />
atkreiptų dėmesį į tai, ką ji gali<br />
pasiūlyti studentui.<br />
Dažnai prieiname prie išvados,<br />
kad mūsų mažajai bendruomenei labiausiai<br />
stinga naujų lyderių, žmonių,<br />
mokančių kartais mąstyti nestandartiškai,<br />
sugebančių ir nebijančių imtis<br />
atsakomybės už šio krašto tautinės,<br />
kultūrinės tapatybės išsaugojimą.<br />
Lietuvoje studijuoja nemažai mūsų<br />
jaunimo. Ar jie domisi šiais reikalais,<br />
ar tarp jų yra tokių, kurie norėtų<br />
aktyviai įsijungti į bendruomenės<br />
veiklą? Iš principo visuomet atmetu<br />
atsakymą, kad gyvenant Vilniuje ar<br />
Varšuvoje sunku ką nors gera padaryti<br />
savo gimtinei, nes toks argumentas<br />
šiais laikais tiesiog nerimtas.
yra studentų, kurie ne tik domisi,<br />
bet ir aktyviai dalyvauja mūsų krašto<br />
kultūriniam gyvenime. Turime puikių<br />
pavyzdžių: Lenkijos lietuvių jaunimo<br />
sąjungai pirmininkauja studentė,<br />
įvairių koncertų metu scenoje dažnai<br />
pasirodo studentų – šokėjų grupė, tie<br />
patys studentai susibūrė ir į teatro trupę.<br />
Tad matome, kad norintiems ribų<br />
nėra. Gaila tik, kad Seinų „Lietuvių<br />
namuose“ studentų veikla nėra tokia<br />
intensyvi, nors suskaičiuotume nemažai<br />
Kovo 11-osios licėjaus absolventų<br />
– Lietuvos ir Lenkijos aukštųjų mokyklų<br />
studentų, kilusių iš šio krašto.<br />
Manau, reikia tikėtis, kad kaip Punsko<br />
licėjus „išaugino“ Punsko kraštui gabių<br />
ir iniciatyvių jaunų žmonių, taip<br />
Seinams juos ugdo „Žiburys“.<br />
Reikia suprasti ir jaunuolį, kuris<br />
baigęs studijas turi daug planų, jiems<br />
įgyvendinti ieško finansų. Tačiau jei<br />
kuris ieško kūrybinės erdvės, siekia<br />
tobulėti darbe, mūsų krašte tokias sąlygas<br />
tikrai ras.<br />
Žiūrint studento akimis, kas<br />
trukdo tapti aktyviais Seinų ir Punsko<br />
ambasadoriais svetur? Prastai veikiančios<br />
mūsų organizacijos? Noro<br />
stoka ar informacijos? Nors tai taip<br />
pat prastas argumentas. Prisiminiau<br />
anekdotą: vienas mūsų kraštietis nuolat<br />
skundžiasi, kad “Aušroje” visiškai<br />
nerašoma apie Seinų krašto problemas.<br />
Todėl jis jau 10 metų “Aušros”<br />
visiškai neskaito. O iš kur žino, kad<br />
“Aušra” nerašo, jeigu jis jos jau 10<br />
metų neskaito? Uždaras ratas.<br />
Žmogus, kuris pats nieko nedarydamas<br />
sugeba tik skųstis, kritikuoti<br />
– tai skandalistas, aferistas... Galiu tik<br />
pasakyti, kad trūksta grandies tarp čia<br />
veikiančių organizacijų ir išvykusių iš<br />
mūsų krašto darbuotojų ar studentų.<br />
Tiesa, kad norintiems sužinoti ir informacija<br />
yra pasiekiama, tačiau manau,<br />
jog visų pirma organizacijos, norinčios<br />
ugdyti sau būsimus veikėjus, turi<br />
ištiesti jiems ranką. Tik abipusis noras<br />
ir tikslo siekimas gali duoti norimų rezultatų.<br />
Kodėl dažnai keliai išsiskiria, kodėl<br />
išvykę žmonės nutraukia ryšius su<br />
sava gimtine? Kiekvienas atvejis savotiškas<br />
ir reikalauja atskiro pasvarstymo.<br />
Grįžkime į Seinus. Aktyviai įsitraukei<br />
į Fondo ir “Lietuvių namų”<br />
darbus, veiklos modeliavimą, planavimą<br />
ir pan. Kokias matai čia gyvenančių<br />
lietuvių veiklos perspektyvas?<br />
Kuria linkme turėtų krypti mūsų veiklos<br />
prioritetai?<br />
Atrodo, kad patys esame pilni fobijų.<br />
Mėgstame „politikuoti“, bet dažnai<br />
mažai veikiame, bijodami kritikos.<br />
Seinų lietuviams norėtųsi palinkėti,<br />
kad jie visų pirma norėtų pasinaudoti<br />
galimybėmis, kurios jiems<br />
suteikiamos. Kad mes neleistume kitiems<br />
kalbėti mūsų vardu ir paversti<br />
šį kraštą „lietuvių rezervatu“. Juk<br />
konferencijos tapatybės ir tarptautinio<br />
kultūrinio dialogo tema privalėtų būti<br />
organizuojamos ne kur kitur, tik „Lietuvių<br />
namuose“. Kitaip leisime, kad<br />
jas rengtų nelietuvių organizacijos<br />
(kurios turi pelno „pasisavindamos“<br />
mūsų paveldą).<br />
Be to, reikia eiti arčiau žmonių,<br />
kalbėti su jais ir jų klausytis. Mūsų<br />
darbas – ar „Žiburyje“, ar „Lietuvių<br />
namuose“ – yra ne darbuotojų ambicijų<br />
įgyvendinimas, o siekimas tikslo<br />
– vieningos ir veiklios bendruomenės<br />
kūrimo. Bendruomenės, kuri sugebės<br />
pakovoti dėl savęs ir savų interesų.<br />
Atsiradus Seinuose “Žiburio”<br />
mokyklai kol kas visas Fondo dėmesys<br />
sutelktas jos veiklos įtvirtinimui. Koks<br />
tas “Lietuvių namų” ir mokyklos bendradarbiavimas?<br />
Šiuo klausimu turėtų pasisakyti<br />
asmenys, kurie dėjo ir deda milžiniškas<br />
pastangas kuriant bei stiprinant<br />
„Lietuvių namų“ ir mokyklos įvaizdį.<br />
Gerbiu jų darbą, tik gaila, kad jo<br />
daug kas nenori įvertinti arba vertina<br />
nematę.<br />
7<br />
Šie du lietuvių centrai Seinų krašte<br />
vienas kitą papildo, dirbdami visų<br />
lietuvių labui. Jie vienijasi bendram<br />
tikslui – drąsios, brandžios ir pasauliui<br />
atviros bendruomenės formavimui.<br />
Tam, kad nebesijaustume silpni kiekvienoje<br />
svetimoje išorės įtakoje matydami<br />
pavojų savo tautiškumui.<br />
Pirmas stambus abiejų organizacijų<br />
bendras darbas – eS finansuojamas<br />
projektas. Jo dėka „Žiburio“<br />
mokiniai turi galimybę ugdyti savo talentus,<br />
plėsti žinias juos dominančioje<br />
srityje. Mat gausybėje popamokinių<br />
būrelių kiekvienas gali rasti tai, kas<br />
jam patinka.<br />
Ką “Lietuvių namai” šiuo metu<br />
gali pasiūlyti Seinų miesto ir krašto<br />
lietuviams? Man atrodo, kad seiniškiai<br />
labai pasyvūs.<br />
Lietuvių pasyvumą sunku suprasti<br />
ir paaiškinti. Dažną mūsų tautiečių<br />
galime sutikti turguje, bet renginyje<br />
„Lietuvių namuose“ jau ne. O „Lietuvių<br />
namai“ siūlo ne tik pabūti žiūrovu.<br />
Mes visų pirma labai laukiame norinčiųjų<br />
renginiuose dalyvauti aktyviai.<br />
Suprantu, kad po sunkaus darbo ne<br />
visada yra noro aukoti brangų laiką.<br />
Tačiau kad ir Seinų kapelos pavyzdys<br />
rodo, jog visų pirma reikia noro.<br />
Norintys į repeticijas atvažiuoja kelis<br />
ir keliolika kilometrų. Svarbiausia, jie<br />
tai daro savo malonumui – mėgsta dainuoti,<br />
groti. Ir tai yra pagrindas. Juk į<br />
kapelą, chorą ar šokėjų grupę ateiname<br />
ne dėl vienokio ar kitokio pelno, ne<br />
kam nors paslaugą darydami... Visų<br />
pirma ateiname dėl savęs. Tad norintiems<br />
ką nors veikti „Lietuvių namai“<br />
visada padės. Surasime vadovus, mokytojus,<br />
skirsim patalpas susiburti.<br />
yra organizacijų, kurios kultūrinių<br />
renginių dėka sugeba sutaupyti<br />
pinigų. „Lietuvių namų“ tikslas nėra<br />
kaupti finansus, čia renginiai yra nemokami.<br />
Pagrindinis tikslas nėra uždarbis,<br />
o tai, kas svarbiau – tautos<br />
ateitis, kuri čia tiesiogiai kuriama ir<br />
formuojama.<br />
Petras MAKSIMAVIČIUS<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
8<br />
Rugsėjo 25 dieną Vytauto<br />
Didžiojo universitete viešėjo čia<br />
studijuojančių Punsko krašto<br />
lietuvių mecenatai bei globėjai<br />
dr. Aldona Gaškienė ir dr. Remigijus<br />
Gaška. Jau septinti metai penkiems<br />
Lenkijoje gyvenantiems tautiečiams<br />
jie suteikia svarią piniginę paramą<br />
įgyti aukštojo mokslo diplomą.<br />
Jų remiami Punsko Kovo 11-osios<br />
licėjaus abiturientai dešimt mėnesių<br />
gauna 400 litų stipendijas.<br />
Susitikime A. ir R. Gaškos bendravo<br />
su savo globotiniais, domėjosi<br />
jų džiaugsmais ir rūpesčiais.<br />
„Mums patiems neteko lankyti<br />
lietuviško universiteto, tačiau mes norime<br />
šią galimybę suteikti jauniems<br />
ir gabiems Punsko krašto žmonėms“,<br />
– kalbėjo A. Gaškienė.<br />
Susitikime dalyvavo universiteto<br />
rektorius prof. Zigmas Lydeka, Stu-<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
dentų reikalų tarnybos direktorius<br />
doc. dr. Ričardas Krikštolaitis, VDu<br />
Studentų atstovybės prezidentas<br />
Mantas Simanavičius. Su studentais<br />
ir jų globėjais jie kalbėjosi apie ateities<br />
perspektyvas, studijų metu kylančias<br />
problemas, ieškojo jų sprendimo<br />
būdų. ypatingą dėmesį A. ir R.<br />
Gaškos skyrė diskusijai apie studentų<br />
galimybes susirasti darbą ir siekti<br />
STuDeNTAI<br />
SuSITIKO Su SAVO<br />
Šiuo metu universitete<br />
bakalauro laipsnio siekia<br />
22 Punsko krašto<br />
lietuviai.<br />
Pasak studentų,<br />
už A. ir R. Gaškų materialinę<br />
paramą dar svarbesnė jų<br />
nuoširdi dvasinė parama.<br />
karjeros Lietuvoje. „Norime, kad<br />
mūsų globotiniai liktų tikrais lietuviais<br />
ir visas savo jėgas, protą bei<br />
kūrybingumą skirtų Lietuvai, jos<br />
žmonėms“, – sakė R. Gaška.<br />
Pasak studentų, už A. ir R.<br />
Gaškų materialinę paramą dar<br />
svarbesnė jų nuoširdi dvasinė parama.<br />
„Nuostabu, kad ponai Al-
IŠ PuNSKO KRAŠTO<br />
GLOBėJAIS<br />
dona ir Remigijus Gaškos randa laiko<br />
kiekvienam iš mūsų, nuoširdžiai domisi,<br />
kaip mums sekasi. Čia, universitete,<br />
jie mums kaip tėvai“, – sakė<br />
Informatikos fakulteto ketvirtakursė<br />
Irena Markevičiūtė.<br />
Savarankiško gyvenimo etapą<br />
pradėję pirmakursiai – Živilė Gasperavičiūtė,<br />
Algis Rėkus, Violeta Malkinskaitė,<br />
Violeta Čėplaitė, Monika<br />
Kutilaitė, Raimundas Vydra, Milda<br />
Pečiulytė – džiaugėsi įgyvendinta sva-<br />
jone studijuoti Lietuvoje, žadėjo nenuvilti<br />
globėjų ir siekti mokslo aukštumų.<br />
„Galima būtų tarti labai daug gražių<br />
žodžių, tačiau baugu, kad jie, anot<br />
Justino Marcinkevičiaus, netaptų „tuščiažiedžiai“.<br />
Todėl norėtumėme Jums<br />
palinkėti, kad mes, Jūsų globotiniai,<br />
tinkamai suvoktumėme Jūsų siekius<br />
ir sugebėtumėme būti tokie lietuviai,<br />
kokius Jūs mus norėtumėte matyti“,<br />
– šiltus padėkos žodžius globėjams<br />
skyrė pirmakursiai.<br />
9<br />
18 absolventų jau įgijo<br />
bakalauro diplomus,<br />
daugelis jų tęsia studijas<br />
magistrantūroje.<br />
Gaškos randa laiko<br />
kiekvienam iš mūsų,<br />
nuoširdžiai domisi, kaip<br />
mums sekasi. Čia, universitete,<br />
jie mums kaip tėvai.<br />
Šiuo metu universitete bakalauro<br />
laipsnio siekia 22 Punsko krašto<br />
lietuviai. 18 absolventų jau įgijo bakalauro<br />
diplomus, daugelis jų tęsia<br />
studijas magistrantūroje. Susitarimas<br />
dėl Punsko krašto lietuvių studijų universitete<br />
pasirašytas 2001 metais tarp<br />
Vytauto Didžiojo universiteto, A. ir R.<br />
Gaškų, Punsko Kovo 11-osios licėjaus<br />
bei Pasaulio lietuvių bendruomenės<br />
atstovybės Lietuvoje.<br />
Nuotraukose susitikimo Vytauto Didžiojo<br />
universitete su A. ir R. Gaškomis akimirkos<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
10<br />
Lietuvos ambasadorės Airijoje Izoldos Bričkovskos iniciatyva rugsėjo<br />
30 dieną nedideliame Airijos Ballinrobo miestelyje buvo paminėtos<br />
lietuvių lakūno Felikso Vaitkaus 100-osios gimimo metinės. Kodėl<br />
Airijoje ir kas buvo Feliksas Vaitkus? Dariaus ir Girėno skrydis per<br />
Atlantą tapo legenda, Soldino (Mislibožo) miškelis tragiškai įsirašė<br />
į Lietuvos istoriją. Beje, Felikso Vaitkaus asmenybė bei jo žygdarbis<br />
lyg ir primiršti. Gal dėl to, kad jis ne pirmasis perskridęs vandenyną,<br />
o gal dėl to, kad jo skrydis baigėsi laimingai.<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
airijOJe PAMINėTAS<br />
lituANIKOS ii<br />
SKRyDIS PeR ATLANTą<br />
Feliksas Vaitkus prie savo lėktuvo<br />
Irena GASPERAVIČIŪTĖ<br />
taigi interneto enciklopedijoje<br />
Vikipedia apie Feliksą Vaitkų<br />
rašoma: „Gimė 1907 m. birželio<br />
20 d. Čikagoje. Tėvas kilęs iš Lukošaičių<br />
kaimo (Gruzdžių seniūnija),<br />
motina Marija Stankevičiūtė gimusi<br />
Žagarėje.<br />
Mokėsi Čikagos universitete,<br />
Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur<br />
baigė aviacijos kursus.<br />
Tarnavo JAV KOP. 1931 m. išleistas<br />
į atsargą. Tais pačiais metais<br />
įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino<br />
valstijoje. Vedė aviacijos fabrikanto<br />
dukterį Martą Brotz.<br />
1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu<br />
Lockheed L-5B Vega (pavadintu Lituanica<br />
II) pakartojo Dariaus ir Girėno<br />
skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo<br />
iš Niujorko (Floyd Bennet Field aerodromas),<br />
nutūpė Ballinrobo rajone<br />
(Airija), nors buvo numatyta nusileisti<br />
Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30<br />
min., nuskrista apie 5100 kilometrų.<br />
Po skrydžio aplankė Lietuvą, kur<br />
buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo<br />
III laipsnio ordinu. Aplankė tėvo tėviškę.<br />
Lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją,<br />
o iš ten laivu į JAV.<br />
Vėliau baigė studijas Čikagos<br />
universitete (filosofijos bakalauro<br />
laipsnis), studijavo technologijos institute<br />
(lėktuvų konstravimo inžinieriaus<br />
diplomas).<br />
1940 m. lapkričio 25 d. pašaukiamas<br />
į karinę tarnybą, paskirtas Sietlo<br />
mieste gaminamų karinių serijinių<br />
lėktuvų Boeing B-17 Flying Fortress<br />
ir Boeing B-29 Superfortress vyriausiuoju<br />
pilotu-bandytoju. Iki 1946 m.<br />
balandžio 11 d. išbandė daugiau kaip<br />
1000 Boeing B-17 ir apie 100 Boeing<br />
B-29 karinių lėktuvų.<br />
1946 m. sausio 2 d. suteiktas karinių<br />
oro pajėgų pulkininko-leitenanto<br />
laipsnis.<br />
Vėliau, pasitraukęs iš karinės<br />
tarnybos, dirbo Boeing firmoje inžinieriumi.<br />
Prasidėjus Korėjos karui 1951<br />
m. lapkričio 14 d. pašauktas į karinę<br />
tarnybą, tarnavo Northono aviacijos<br />
bazėje (Kalifornija). Vėliau perkeltas<br />
į Vysbadeną (Vakarų Vokietija).<br />
1956 m. liepos 25 d. ištiktas širdies<br />
priepuolio mirė. Palaidotas Kohlerio<br />
kapinėse (Viskonsino valstija).<br />
Kohleryje įrengtas Felikso Vaitkaus<br />
memorialinis muziejus“.<br />
Po 1933 m. Dariaus ir Girėno<br />
skrydžio Amerikos lietuviai norėjo<br />
pakartoti jų žygdarbį ir tuo tikslu buvo<br />
įkurta Amerikos Lietuvių Trans-Atlantinio<br />
Skridimo Sąjunga (ALTASS),<br />
100-ųjų lakūno gimimo metinių proga Ballinrobo
kuri pasirašė skridimo sutartį su Feliksu<br />
Vaitkumi. Skrydis suplanuotas<br />
1934 metams, tačiau užtruko lėktuvo<br />
paruošimo darbai, ir jis buvo atidėtas<br />
net iki kitų metų rudens. Pagaliau sulaukus<br />
palankesnės oro prognozės Feliksas<br />
Vaitkus 1935 m. rugsėjo 21 d. 6<br />
val. 45 min. iš Niujorko Floyd Bennet<br />
Field aerodromo Lituanika II pakilo<br />
skristi per Atlantą į laikinąją Lietuvos<br />
sostinę Kauną. Netrukus lėktuvas virš<br />
Atlanto pateko į ištisinę debesų zoną.<br />
“Pilotas net 17,5 valandos skrido tik<br />
pagal prietaisus, kai kur per lietų ir<br />
krintant šlapdribai. Vengdamas apledėjimo<br />
ne kartą keitė aukštį, o tai<br />
taip pat apsunkino skridimą, greičiau<br />
buvo deginamas kuras. Išniręs iš debesų<br />
F. Vaitkus pamatė Airijos krantus.<br />
Čia jis pastebėjo sutrikus benzino<br />
siurblio darbą ir suprato, kad likusio<br />
kuro iki Kauno neužteks. Buvo aišku,<br />
kad reikės nutūpti. Per radiją gautos<br />
meteorologinės žinios informavo Dubline<br />
ir Londone esant rūką. Ballinrobo<br />
rajone nusižiūrėjęs ganyklą F.<br />
Vaitkus nusprendė nutūpti. Jis ketino<br />
aikštelėje pertvarkyti siurblį ir, pasi-<br />
miestelyje buvo atidengtas akmuo, žymintis vietą, kur bus pastatytas paminklas<br />
Lituanikos II nusileidimo vietoje buvo pasodinti ąžuoliukai<br />
11<br />
Fotografijų paroda, skirta F. Vaitkaus 100-osioms gimimo metinėms<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
1<br />
pildęs degalų, orui pagerėjus tęsti kelionę.<br />
Tačiau leidžiantis šoninio vėjo<br />
gūsis bloškė lėktuvą į šoną. Dešinysis<br />
sparnas užkabino žemę ir lėktuvą<br />
ėmė sukti. Nuo smūgio nulūžo sparno<br />
galas, buvo palaužta važiuoklė ir<br />
propeleris. Per 21 valandą 30 minučių<br />
Feliksas Vaitkus nuskrido 5100<br />
kilometrų. Iki tol skrisdami po vieną<br />
Atlantą buvo įveikę tik penki lakūnai<br />
– 1927 Charles Lindbergh, 1932 Amelia<br />
Earhart, 1933 Willy Post, 1933<br />
Jimmy Mattern ir 1933 James Mollison“,<br />
– rašo Antanas Arbataitis.<br />
Kaune lėktuvo buvo laukiama<br />
rugsėjo 22 dieną apie 14 valandą.<br />
Sudarytas A. Merkio vadovaujamas<br />
organizacinis sutikimo komitetas.<br />
Tą dieną iš pat ryto į aerodromą ėmė<br />
rinktis kauniečiai, vyko žmonės ir iš<br />
kitų Lietuvos vietovių. Antrą valandą<br />
dienos tūkstantinei miniai pranešta,<br />
kad leisdamasi Airijoje Lituanika II<br />
sudužo, tačiau Feliksas Vaitkus gyvas<br />
ir sveikas. 16 valandą 30 minučių<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Įvykiai, problemos, nuomonės<br />
Iškilmės Ballinrobo<br />
miestelyje Felikso Vaitkaus<br />
100-ųjų gimimo metinių<br />
proga<br />
Lietuvos aeroklubas gavo telegramą:<br />
„Gailiuosi šiandien sugadinti tamstų<br />
ūpą, bet turėjau priverstinai nutūpti<br />
Ballinrobe, Airijoje, ir apgadinau<br />
Lituaniką antrąją. Aš buvau tiek laimingas,<br />
kad nebuvau sužeistas. Linkėjimų.<br />
Feliksas Vaitkus“.<br />
O pačios Lituanikos II likimas tragiškas.<br />
Atgabentas į Kauną lėktuvas<br />
suremontuotas aviacijos dirbtuvėse ir<br />
jis skraidė Lietuvos karo aviacijoje iki<br />
1940 metų birželio 15 dienos, kai visi<br />
aerodromai buvo okupuoti lėktuvų su<br />
raudonomis penkiakampėmis žvaigždėmis.<br />
Tų pačių metų rudenį iš Zoknių<br />
aerodromo Šiauliuose Lituanika II išvežta<br />
į Šilėnų poligoną, kur „raudoniesiems<br />
Stalino sakalams“ tarnavo<br />
kaip bombardavimo taikinys.<br />
Tokia trumpa Felikso Vaitkaus<br />
žygdarbio istorija. Taigi 100-ųjų lakūno<br />
gimimo metinių proga Ballinrobo<br />
miestelyje buvo atidengtas akmuo,<br />
žymintis vietą, kur bus pastatytas<br />
paminklas, Lituanikos II nusileidimo<br />
vietoje buvo pasodinti<br />
ąžuoliukai, vėliau<br />
atidaryta Jono Čepo<br />
sukurta fotografijų<br />
paroda, skirta F. Vaitkaus<br />
100-osioms<br />
gimimo metinėms<br />
(Kauno miesto meras<br />
ją padovanojo Ballinrobo<br />
savivaldybei visam<br />
laikui), parodytas<br />
Stasio Dargio sukurtas<br />
filmas „Atlanto<br />
nugalėtojui F. Vaitkui<br />
100“, grojo Krašto<br />
apsaugos savanorių<br />
pajėgų orkestro diksilendo<br />
grupė. Iškilmėse<br />
dalyvavo vietos<br />
savivaldybės atstovai,<br />
miestelio gyventojai<br />
airiai, lietuvių bendruomenės<br />
nariai.<br />
Atvyko ir delegacija<br />
iš Lietuvos: krašto<br />
apsaugos ministras<br />
Juozas Olekas, Lietuvos<br />
užsienio reikalų<br />
ministerijos sekretorius<br />
Laimonas Talat-Kelpša, Prezidento<br />
patarėja Irena Vaišvilaitė ir Kauno<br />
miesto meras Andrius Kupčinskas.<br />
Lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus atminimą<br />
ilgus dešimtmečius saugojo<br />
vietos airiai. yra dar tokių, kurie prisimena<br />
tą įvykį. Šiuo metu Airijoje<br />
gyvena gausi neseniai emigravusių iš<br />
Lietuvos lietuvių bendruomenė. Feliksas<br />
Vaitkus galbūt ir bus ta asmenybė,<br />
kuri juos vienys ir, kaip linkėjo<br />
šiai bendruomenei Lietuvos valdžios<br />
atstovai, skatins nepamiršti Tėvynės ir<br />
sugrįžti į ją. Taip kaip pirmosios Lituanikos<br />
bei Dariaus ir Girėno atminimas<br />
ilgus dešimtmečius jungė Lenkijos lietuvius<br />
bendram darbui. Beje, Airijos<br />
lietuviai sakėsi galbūt paseksią Punsko<br />
pagrindinės mokyklos ir gimnazijos,<br />
pasirinkusios didžius lakūnus savo<br />
globėjais, pavyzdžiu ir savo lietuvišką<br />
mokyklėlę pavadinsią Felikso Vaitkaus<br />
vardu. ■<br />
irenos GasPeravičiūtės nuotraukoS
ugsėjo 26 dieną buvome nuvykę<br />
į Vilnių, į „Vichy“ vandens<br />
parką. Kai tik įėjome į vidų, iš<br />
karto krito į akis to parko darbuotojai,<br />
Švietimas<br />
ŠIų AKIMIRKų NIEKAdA NEUžMIRŠIME.<br />
„VIChy“<br />
Vandens parke galėjome<br />
paplaukioti baseinuose,<br />
atsipalaiduoti sūkurinėse<br />
voniose.<br />
13<br />
VANDeNS PARKe<br />
kurie buvo apsirengę tipiškais Taičio<br />
salos drabužiais. Jie labai svetingai<br />
mus priėmė, paaiškino visas taisykles,<br />
kurių turėjome laikytis. Buvo paruoš-<br />
Parke buvo<br />
labai linksma,<br />
gera ir smagu.<br />
ta speciali programa apie Taičio salos<br />
gyventojų papročius. Turėjome progą<br />
pasimokyti mušti būgnus. Mums sekėsi<br />
visai neblogai. Paskui pasidalijome<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
11<br />
Švietimas<br />
Danutės Paškevičienės nuotraukose “Vichy” vandens parkas<br />
į dvi grupes. Mergaitės mokėsi šokti<br />
vieną šokį, o berniukai kitą. Po programos<br />
gelbėtojas mums paaiškino,<br />
kaip turime elgtis kilus pavojui.<br />
Punsko Dariaus ir Girėno mokyklų<br />
komplekse rugsėjo 27 d. įvyko<br />
gimnazijos I klasės mokinių priesaika.<br />
Renginys vyko svetainėje per ilgąją<br />
pertrauką. Visi pirmokai suėjo į sceną.<br />
Išklausyta Lenkijos ir Lietuvos him-<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Vandens parke galėjome paplaukioti<br />
baseinuose, atsipalaiduoti sūkurinėse<br />
voniose. Buvo labai daug įvairių<br />
visų mėgstamų čiuožyklų.<br />
nų. Įnešta mokyklos vėliava. Prie jos<br />
iškilmingai prisiekė gimnazijos klasių<br />
atstovai. Visi pirmokai garsiai kartojo<br />
priesaikos žodžius.<br />
Paskui kalbėjo mokyklos direktorius<br />
Jonas Vydra. Jis kreipėsi ne tik<br />
Pietūs buvę labai skanūs, nes ir<br />
atmosfera buvusi puiki. Pavalgę vėl<br />
pramogavome. Labai gaila, kad laikas<br />
vandens parke taip greitai bėgo.<br />
Nesinorėjo mums iš ten išvykti. Parke<br />
buvo labai linksma, gera ir smagu.<br />
Šių akimirkų niekada neužmiršime.<br />
Nuoširdžiai dėkojame „Vichy“<br />
vandens parko generaliniam direktoriui<br />
Šarūnui Vilčinskui už galimybę<br />
nemokamai pasinaudoti parko atrakcionais.<br />
Taip pat nuoširdžiai ačiū tariam<br />
Daliai uzdilai už tarpininkavimą,<br />
mūsų pasitikimą ir globą.<br />
Ieva KULIEŠAITĖ<br />
PIRMOKų PRIeSAIKA<br />
Punsko gimnazijos I klasės mokinių priesaika Petro vitkausko nuotr.<br />
į mokinius, bet ir jų auklėtojus: Jūratę<br />
Pykienę, Tomą Bernecką ir Arūną<br />
Bliūdžių. Būtina pabrėžti, kad gimnazijos<br />
pirmokai mokytojams Tomui ir<br />
Arūnui – pirmieji auklėtiniai. Linkime<br />
sėkmės ir mokiniams, ir mokytojams.<br />
(pgv)
jau tradicija tampa Seinų „žiburiečių“<br />
ir Punsko „Dariaus ir Girėno“<br />
gimnazistų bendradarbiavimas,<br />
bendravimas bei viešnagės vienų pas<br />
kitus. Taigi ir šiais metais seiniškiai surengę<br />
savo pirmokams krikštą į svečius<br />
pasikvietė draugus iš Punsko. Rugsėjo<br />
28 d. buvo pakrikštyti 10 „Žiburio“<br />
pirmokų. Šį kartą senelių namuose susirinkę<br />
senjorai (trečiokai) laukė savo<br />
anūkų bei liepdavo jiems atlikti įvairias<br />
užduotis, kad nusipelnytų senelių<br />
„pensijėlės“.<br />
krikštai<br />
Po savaitės punskiečiai<br />
atsidėkodami seiniš- GIMNAZISTų<br />
kiams už viešnagę pasikvietė<br />
juos į saviškių krikštą. Čia<br />
krikštas dvelkė užsieniu ir praeitimi.<br />
Veiksmas vyko amerikietiškoje rančoje,<br />
skambant kantri muzikai, aišku,<br />
vyraujant laukinių vakarų skrybėlių<br />
ir džinsų stiliui. Punskiečių užduotis<br />
buvusi kur kas sunkesnė, nes jiems<br />
reikėjo pakrikštyti daugiau nei 40<br />
moksleivių.<br />
Reikia pabrėžti, kad mūsų jaunimas<br />
labai kūrybingas. Netrūko sąmojo<br />
nei vieniems, nei kitiems. Programos<br />
buvo įdomios, šmaikščios ir, kas svarbu<br />
– neužgaulios. Gal tik vieną pastabą<br />
ir vieniems, ir kitiems derėtų pareikšti.<br />
Tai amžinai užkliūvantis kalbos kultūros<br />
klausimas. Vis dėlto ne itin malonu<br />
klausytis jaunimo scenoje sakant „ale“,<br />
„mažam“, „možna“. yra sritis, kur<br />
mums vis dar reikia tobulėti ;-). Red.<br />
Kaip kasmet Punsko Dariaus ir Girėno mokyklų komplekso<br />
mokiniai aktyviai dalyvavo kilnioje akcijoje „Tvarkome<br />
pasaulį“. Penktadienį per penktą ir šeštą pamokas pirštinėmis<br />
ir maišais „ginkluoti“, jaunatviškos energijos kupini<br />
moksleiviai kartu su mokytojais išėjo į gatves rinkti šiukšlių.<br />
Mat mokiniams maloniau leisti laiką gamtoje negu mokyklos<br />
suole.<br />
Nors atrodė, kad miestelis gana tvarkingas, pririnkta kelias<br />
dešimtis maišų šiukšlių. Visi jie nugabenti prie mokyklos<br />
Seinų ir Punsko gimnazistų krikštai irenos GasPeravičiūtės nuotr.<br />
PASAuLIO TVARKyMO DIeNA<br />
1<br />
nešvarumų kaupimo namelio. Plastmasė ir stiklas įmesti į<br />
Punsko gatvėse pastatytus konteinerius.<br />
Malonu, kad moksleiviai mokomi palaikyti tvarką<br />
viešose vietose ir skatinami neteršti aplinkos. Atsiminkime,<br />
kad nešvarumai tampa vis didesne problema. Jie<br />
labai paveikia gamtą. Neterškime aplinkos patys ir skatinkime<br />
taip elgtis kitus, o Punskas švaresnis bus.<br />
(pgv)<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
1<br />
Nerimstantys užsienio<br />
lietuviai... Štai projektas,<br />
skirtas susipažinti<br />
su Lenkijos lietuvių<br />
bendruomene, jos veikla bei<br />
vaidmeniu palaikant lietuvybę<br />
Lenkijoje, apžiūrėti Punsko ir<br />
Seinų krašto istorines, kultūros<br />
vertybes. Bet svarbiausia – šis<br />
projektas skirtas Lietuvos vardo<br />
1000-mečiui paminėti.<br />
Šį kartą susibūrę Punsko ir Seinų<br />
krašto jaunuoliai, kremtantys mokslą<br />
aukštosiose Lietuvos mokyklose,<br />
parašo projektą „Jotvingių takais“.<br />
Didžiausią iniciatyvą kuriant projektą<br />
rodo: Dalicija Šuščevičiūtė, Laima<br />
Jonušonis, Alicija Birgelytė, Virginija<br />
Rėkutė.<br />
Projektą vykdyti pradedame rugsėjo<br />
22 dienos ankstų rytą. Netrunka<br />
prabėgti kelionė į Lenkiją, ir štai mes<br />
jau lietuvių gyvenamose žemėse. Vilniaus<br />
universiteto trečio kurso studentas<br />
Algimantas Severinas pasakoja<br />
keliautojams apie jotvingius, kodėl<br />
mes jais domimės, kas sieja lietuvius<br />
su jotvingiais.<br />
SeINAI LIeTuVIO AKIMIS<br />
Pirmas projekto taškas: Seinai.<br />
Pasitinka mus gerb. Romas Vitkaus-<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Jaunimo gretose<br />
Važiavome, kur jo<br />
kas, kuris su savo gera nuotaika ir<br />
žiniomis lydi keliautojus visą projekto<br />
vykdymo laiką. Aplankome Seinų<br />
baziliką, vyskupo Antano Baranausko<br />
paminklą, prie kurio padedame gėlių.<br />
Neužtrukę prie Seinų vienuolyno<br />
patraukiame į „Žiburio“ mokyklą,<br />
kuri kaip tikras žiburys šviečia Seinų<br />
lietuviams. Čia mus šiltai pasitinka<br />
I. Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių<br />
bendruomenės pirmininkė. „Žiburyje“<br />
esame kviečiami į aktų salę, kur<br />
išgirstame apie mokyklos kūrimą,<br />
dabartinį jos gyvenimą – džiaugsmus<br />
ir rūpesčius. Lankome „Žiburį”: žavimės<br />
naujomis klasėmis, nauja, šviežumu<br />
kvepiančia sporto sale, biblioteka,<br />
kurioje jau nemažai lietuviškų knygų,<br />
žodynų, enciklopedijų.<br />
Kad ir labai dar norėjome pasidžiaugti<br />
nauja lietuviška mokykla<br />
– laikas mūsų nelaukė. Kitas projekto<br />
taškas – Seinų miesto kapinės. Rimti<br />
einam Lietuvos savanorių kapų link.<br />
Degančių žvakučių liepsnoje apmąstome<br />
karių, žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę,<br />
aukos prasmę, gerbdami<br />
jų atminimą padedame rožių gelsvais<br />
žiedais. Kapinėse dar lankome Juozo<br />
Kauko – Vinco Kudirkos bendražygio,<br />
Prūsų ir jotvingių<br />
gyvenvietėje vos įėjus pro<br />
vartus atrodo, kad prūsų<br />
ir jotvingių čia gyvenama.<br />
Seinų miesto kapinėse<br />
prie Lietuvos savanorių kapų<br />
apmąstome karių, žuvusių už<br />
Lietuvos Nepriklausomybę, aukos<br />
prasmę.<br />
knygnešio – kapą. Tik pro autobuso<br />
langą pravažiuodami matome buvusią<br />
„Šaltinio“ spaustuvę bei Vyskupų<br />
rūmus, stovinčius ant senų ąžuolinių<br />
polių.<br />
KRASNAVe –<br />
LIeTuVIŠKuMO GIJA<br />
Įdienojus privažiuojame Krasnavo<br />
kaimą. Čia lankomės mokykloje<br />
direktoriaus Kazimiero Rėkaus kvietimu.<br />
Šalikelėje sustoja mūsų autobusas.<br />
Išlipam, o čia jau laukia gerbiamas<br />
direktorius. Spėjam su visais pasisveikinti<br />
ir raginami einame į mokyklėlę.<br />
Čia mes pasidžiaugiame mokinių<br />
darbais, atidžiai analizuojame mokyklos<br />
metraštį. Akį traukia sutvarkyta<br />
ir jauki mokyklos aplinka. Krasnavo<br />
mokykloje mus vaišina arbatėle, vaisiais<br />
ir saldumynais. Kalbėtis su ponu
tvingių gyventa...<br />
Rėkumi labai smagu, turime daug ką<br />
aptarti. Mokyklos direktorius ragina<br />
baigus studijas atvykti dirbti į Krasnavą.<br />
KeLIAuJAMe TOLIAu<br />
Ir vėl laikas mus veja. Privažiavę<br />
Punską trumpam sustojame prie skanseno.<br />
Ponas Romas pristato lietuviams<br />
iš Baltarusijos, Latvijos, estijos, Brazilijos<br />
ir kitų šalių senovinę lietuvišką<br />
sodybą, kurią atspindi dabartinis<br />
Punsko skansenas. Papasakoja ir apie<br />
naujai pastatytą karčiamą. Čia taip pat<br />
neužtrunkame. Iki pietų dar turime aplankyti<br />
du objektus: akmenį Kampuočiuose<br />
– Lietuvos Nepriklausomybei<br />
ir akmenį Kreivėnuose – knygnešiui<br />
Povilui Matulevičiui. Daugelį projekto<br />
dalyvių stebina akmenų forma ir dydis.<br />
Aišku, neužmirštame nusifotogra-<br />
fuoti. Juk tai išskirtinės vietos, primenančios<br />
istorinius faktus.<br />
Jau gerokai po pietų ir mes traukiame<br />
pietauti, nes skrandžiai visų<br />
ištuštėję. Garuojantys pietūs mūsų<br />
laukia „Sodo“ kavinėje. Prisikimšę<br />
skanių cepelinų pasivaikščiojam po<br />
Punsko miestelį.<br />
KRyPTIS – PRūSų IR JOTVINGIų<br />
GyVeNVIeTė<br />
Dabar važiuojame į Petro Lukoševičiaus<br />
Prūsų ir jotvingių gyvenvietę.<br />
Ši vieta dar ir Punsko krašto žmonėms<br />
nelabai žinoma. Čia dar daug kas nesilankęs,<br />
todėl labai smalsu pamatyti,<br />
kaip vyksta statyba. Akys grožisi<br />
gražiais vaizdais: mediniai nameliai,<br />
akmenimis klotas baseinas, aukuras<br />
ir dar tebevykstantys darbai. Sodybos<br />
savininkas labai maloniai mums pasakoja,<br />
kaip pradėjo domėtis jotvingiais,<br />
kodėl ėmėsi tokių gana sunkių darbų.<br />
Ir iš tikrųjų sodyba labai įspūdinga,<br />
tiek savo architektūra, tiek užimamu<br />
plotu. Vos įėjus pro vartus atrodo,<br />
kad prūsų ir jotvingių čia gyvenama.<br />
Viskas taip natūralu ir tikroviška. Žo-<br />
Aplankome Seinų<br />
baziliką, vyskupo<br />
Antano Baranausko<br />
paminklą, prie kurio<br />
padedame gėlių.<br />
17<br />
džiais neįmanoma apsakyti, reikia akimis<br />
pamatyti ir siela pajusti. einam, einam,<br />
ir galo nematyti. Kuo toliau, tuo<br />
įdomiau. Štai žalia pieva – nei namukų,<br />
nei akmeninių skulptūrų. Kažkas<br />
paslaptingo. Ne veltui čia toks didelis<br />
laisvas plotas. Po minutės jau stebime<br />
jotvingių kovas. Šeimininkas iškart<br />
įspėjo, kad neitume labai arti, nes kovos<br />
vaizduojamos labai rimtai ir realiai.<br />
Todėl akis išpūtę stebėjome kiek<br />
atokiau paėję. Nusipaveiksluojame su<br />
„jotvingių kovotojais“, pačiupinėjame<br />
jų rūbus, o kai kas net interviu ima.<br />
Greitu žingsniu einame autobuso link,<br />
bet P. Lukoševičius dar kviečia mus<br />
užeiti prie aukuro, kuris, anot jo, suteikia<br />
daug energijos. Sustojame aplink<br />
jį ir žiūrėdami į ugnį semiamės jėgų.<br />
Šia sodyba domisi Lietuvos ir Lenkijos<br />
istorijos institutų darbuotojai.<br />
Ir vėl autobuso ratai pajuda.<br />
užsukame į Punską, įsisodiname<br />
R. Vitkauską ir lekiam į Vygrius. Saulei<br />
leidžiantis lankome kamendulių<br />
vienuolyną. Vienuolyno kompleksas<br />
prietamsy atrodo dar mįslingiau nei<br />
dienos šviesoje. Aišku, ponas Romas<br />
nepavargdamas pasakoja visokias<br />
įdomybes, bet galvoje tiek įspūdžių,<br />
kad sunku viską atsiminti. Vygriuose<br />
palydime saulę ir sugrįžtame į Šilainę<br />
nakvoti. Jėgas atgauname laužui<br />
suliepsnojus. Kepame dešreles, skambant<br />
muzikai dalijamės dienos įspū-<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
18<br />
džiais, nes šokti nebelikę jėgų. Rytoj<br />
vėl keliausime...<br />
SeNOS PRūSIJOS ŽeMėS<br />
Oi, kaip sunku keltis... Juk šiandien<br />
sekmadienis. Vakar ilgokai pasėdėjome<br />
prie laužo... Pusryčiai jau<br />
ant stalo. Valgyti nesinori, akys dar<br />
merkiasi. Padėkojame Šuščevičių šeimai<br />
už skanų maistą bei suteiktą nakvynę,<br />
ir vėl visi į autobusą. Kas dar<br />
baigia pusryčiauti, kas jau miega, o<br />
autobusiukas pajuda. Šiandienos tikslas<br />
– senos Prūsijos žemės. Važiuojame<br />
porą valandų. Ir mes jau Gižicke<br />
– prie šv. Brunono kryžiaus. Atrodo,<br />
kad tai tiesiog paprastas kryžius, bet<br />
Lietuvai ir lietuviams jis svarbus. Šv.<br />
Brunono noras krikštyti lietuvius ir<br />
kitas gentis padėjo išgarsinti Lietuvos<br />
vardą, kuris pirmą kartą 1009 metais<br />
buvo paminėtas Rytų Vokietijos miesto<br />
Kvedlinburgo analuose. Nors rūkas<br />
gaubia žemę, tai mums netrukdo fotografuotis,<br />
apžiūrinėti ir džiaugtis savo<br />
projekto vykdymu.<br />
Vėl lekiame autobusu į vietovę<br />
Gierlož – garsėjančią hitlerio bunkeriais,<br />
slėptuvėmis. O, čia tai vieta.<br />
Atrodo, tiesiog miškas ir tiek. O kas<br />
Jaunimo gretose<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
tame miške!!! Net nebūčiau pagalvojus,<br />
kad tokių didžiulių statinių galima<br />
rasti viename plote... „Kažkas nerealaus!!!”<br />
– girdėjos keleivių šūksniai.<br />
Mat daugelis hitlerio bunkerius mato<br />
pirmą kartą. Slėptuvių viduje dar tvyro<br />
specifinis kvapas, tarsi primenantis<br />
anuos laikus. Pats įspūdingiausias hitlerio<br />
asmeninis bunkeris. Jis didžiausias<br />
ir saugiausias. Ponas Romas juokaudamas<br />
sakė: „Pasižiūrėkit, gal po<br />
lova rasit hitlerio šlepetes?“ Iš tiesų<br />
vaikščiojant po slėptuvių griuvėsius<br />
norom nenorom bandom įsivaizduoti<br />
hitlerio gyvenimą, jo aukų kančias,<br />
aimanas, neviltį.<br />
Saulei leidžiantis lankome<br />
kamendulių vienuolyną.<br />
Jis prietamsy atrodo dar<br />
mįslingiau nei dienos<br />
šviesoje.<br />
Pats įspūdingiausias<br />
Hitlerio asmeninis<br />
bunkeris. Jis didžiausias<br />
ir saugiausias.<br />
Pasinėrę istorijoje vėl sėdame<br />
autobusan. Važiuojame į Šventaliepę<br />
– stebuklinga laikomą vietą. Čia mus<br />
traukia noras pamatyti vargonus, kuriems<br />
grojant juda angeliukai, jų fleitos,<br />
kitos figūrėlės. Tikimės pamatyti<br />
ir išgirsti grojant. Artėjam prie bažnyčios.<br />
Išgirdę grojant paspartinam<br />
žingsnius. Nors trumpai, bet pamatėme<br />
didelį įspūdį darančius vargonus,<br />
išgirdome jų skleidžiamus garsus.<br />
Tai mūsų projekto paskutinis<br />
taškas. Gamtoje papietaujame ir traukiam<br />
Vilniaus link. Nors dar daug įdomių<br />
vietų nespėjame aplankyti, bet tai<br />
lieka kitam projektui.<br />
Šio projekto dėka aplankėme ir<br />
„pačiupinėjome“ lietuvių gyvenamas<br />
žemes, apie kurias tiek daug rašoma<br />
knygose, sužinojome apie gentis, giminingas<br />
lietuviams. Nuoširdžiai dėkojame<br />
projekto „Jotvingių takais“<br />
rėmėjams – Tautinių mažumų ir išeivijos<br />
departamento direktoriui Antanui<br />
Petrauskui, jo pavaduotojai Vidai<br />
Bagdonavičienei. Ačiū tariame Punsko<br />
ir Seinų krašto žinovui Romui Vitkauskui,<br />
LLB pirmininkei Irenai Gasperavičiūtei,<br />
Irenai ir Albinui Šuščevičiams,<br />
Petrui Lukoševičiui bei Kazimierui Rėkui.<br />
Ir ypač nuoširdžiai dėkojame mūsų<br />
globėjai, uLRC direktorei Aldonai Kodytei.<br />
Visi Jūs finansiškai bei moraliai<br />
rėmėte šį projektą.<br />
Birutė BAGUCKAITĖ<br />
Birutės BaGuckaitės nuotraukos
šeIMOS, PADOVANOJuSIOS ŠVeNTĘ<br />
Mūsų visuomenėje<br />
šeima yra priskiriama<br />
prie didžiųjų<br />
žmogaus vertybių. Džiugina<br />
aplinkinius kaimynai,<br />
kai jie gražiai savo šeimoje<br />
sugyvena, vieni kitais rūpinasi,<br />
stipresni globoja<br />
silpnesnius, sveiki teikia<br />
pagalbą ligoniams, jauni<br />
rodo pagarbą vyresniems<br />
ir slaugo senelius. Visus<br />
žavi šventinė idilija, kokią<br />
išgyvename Kūčių vakarą,<br />
bendrai džiaugiamės<br />
Kalėdomis ir Velykomis.<br />
Šeima – visų mūsų atspir-<br />
tis, laimės terpė, jaukumo<br />
šaltinis. Jei vieną kurį ištinka<br />
nelaimė, visi dėl jo sielojamės,<br />
visi susitelkiame<br />
kaip medžiai vėjuje į guotą.<br />
Žmogus toks yra, kad<br />
tik vienam šalia kito būna<br />
gera. O ar nekalbame apie<br />
tas nelaimingas, palaidas ar<br />
girtuokliaujančias šeimas?<br />
Gal šiandien ir neprisipažinsime,<br />
bet juk kalbame ne<br />
tik pajuokdami ką, kalbame<br />
ir užjausdami, ir ieškodami,<br />
kaip nelaimingiems suteikti<br />
pagalbą, galvojame, kuo<br />
išmanytume jiems padėti,<br />
Kultūros baruose<br />
Irena ir Daiva Kuliešaitės Aneta, Jolita ir Violeta Kelerytės<br />
kad į mus galėtų atsiremti.<br />
Jeigu kaimynų šeima gražiai<br />
sutaria, jaučiame, kad<br />
ir mums lengviau. Jeigu kur<br />
riejamasi, ir aplinkiniams<br />
nėra smagu.<br />
Šeimos vertybę suprasti<br />
suprantame ir laukiame,<br />
kad ji mums būtų duota<br />
iš Aukščiausiojo dovanų.<br />
Dovanų esame gavę tokią<br />
galimybę, tai ir padėkokime<br />
už tą dovaną. O kiek nuo<br />
mūsų pačių priklauso, kokia<br />
yra mūsų šeima? Vieni<br />
mokame vakarais susitelkę<br />
susėsti bendrai maldai ir<br />
Diana ir Klaudija Kogačiauskaitės ir Jokūbas Svetlauskas Vytautas ir Paulius bei Birutė ir Gabija Turek<br />
19<br />
išgyvename tą tylią šeimos<br />
palaimą. ypač tai buvo<br />
įprasta prieš gerą šimtą<br />
metų. Bet keičiasi laikai,<br />
keičiasi ir papročiai. Šiandien<br />
šeimose ieškome ir kitų<br />
dvasinių vertybių. Juk ir tos<br />
maldõs neturėtume suprasti<br />
primityviai ir paversti ją<br />
vien poterių kalbėjimu. Labai<br />
žmogaus siela tobulėja,<br />
kai šeima kultivuoja veiklą,<br />
susijusią su meno ugdymu,<br />
saviveikla, nekalbant jau<br />
apie mokslą, jei kuriose<br />
šeimose tai būtų pasiekiama.<br />
Viena iš tokių didelių<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
0<br />
vertybių, cementuojančių<br />
šeimos vienybę ir brandinančių<br />
jos narių dvasią yra<br />
muzika. Tai ypatinga meno<br />
šaka, taurinanti žmogaus<br />
sielą, nes ji labai lengvai<br />
gali būti puoselėjama ir<br />
pavieniui, ir keliems drauge.<br />
Jei tą kolektyvą sudaro<br />
šeima, ar ne per muziką, ne<br />
per dainą veda mus kelias į<br />
šeimyninę laimę? Šitai galėjome<br />
pastebėti ir patirti<br />
tie, kurie sekmadienį, š. m.<br />
spalio 7 dieną, atvykome į<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Kultūros baruose<br />
Sesutės Zubavičiūtės ir Sinkevičiūtės-Nevulytės Vytauto Batvinsko ir Irenos Kalinauskienės šeimos<br />
Scenoje visi šventės dalyviai<br />
Punsko kultūros namuose<br />
vykstančią originalią Muzikuojančių<br />
šeimų šventę.<br />
Stebuklai patys nekeroja.<br />
Ir stebuklus reikia<br />
ugdyti. Šeimos nariai, kurie<br />
gyvena viena idėja, kuriuos<br />
sieja bendri interesai,<br />
visuomet sutars, visuomet<br />
joje vieni kitus gerbs, visuomet<br />
čia rasime gražios<br />
tarpusavy rodomos meilės.<br />
Kas ta muzikuojanti šeima?<br />
Ogi tokia, kurioje ir grojama,<br />
ir dainuojama, kurio-<br />
je įsiklausoma į melodijos<br />
skambesį ir susiklausoma<br />
vienų su kitais. Stebuklai<br />
patys nevyksta. O gal<br />
vyksta? Juk žmonės, kurie<br />
gyvena tokia idilija, kokią<br />
teikia kultivuojama muzika,<br />
ne stebuklų laukia šeimoje.<br />
Tie stebuklai ateina patys.<br />
Jie ir yra ta Dievo dovana<br />
už mūsų naujovišką širdžių<br />
maldą. Bet mes neretai ir<br />
šitą maldą suprantame primityviai<br />
ir neįžvelgiame<br />
joje vertybių. Kai Punsko<br />
kultūros namai rengė jau<br />
antrą Muzikuojančių šeimų<br />
šventę, daugelis atsakėme<br />
– o kuo čia aš dėtas? Tegu<br />
apsieina be manęs. Iš 30<br />
kalbinamų šeimų tik dešimt<br />
sutiko pasirodyti scenoje, o<br />
kai išmušė valanda, suėjo tik<br />
devynios. Šiandien apie jas<br />
ir kalba tie, kas aną popietę<br />
atvyko į mums padovanotą<br />
šiltą ir mielą šventę. Tegu<br />
jų vardai kartu su kukliais<br />
darbais ir būna čia paminėti.<br />
Tai mažo didvyriškumo
Pečiulių šeima Nijolė ir Petras Gruodžiai<br />
pavyzdžiai. Tai pavyzdžiai,<br />
rodantys, kuo mes, paprasti<br />
žmonės, iškylame virš vidutinybės.<br />
Šventę pradėjo dvi<br />
sesutės iš Žagarių kaimo –<br />
Ieva ir Daiva Kuliešaitės.<br />
Jos dainuoja nuo pat mažų<br />
dienų. Dažnos viešnios<br />
Seinų “Žiburio” mokyklos<br />
scenoje. Tai “Žiburio”<br />
moksleivės. Prisimename<br />
jas iš scenos “Lietuvių namuose”.<br />
Jas lavina mokyt.<br />
Juozas Pileckas. Vyresnioji<br />
Ieva lanko Lazdijų muzikos<br />
mokyklos IV klasę. Sesutės<br />
ir ten dažnos scenos viešnios.<br />
Kelis kartus dalyvavo<br />
Punsko LKN rengiamuose<br />
“Dainorėlio” konkursuose<br />
ir laimėjo prizines vietas.<br />
Po jų į sceną išėjo kitos<br />
dvi sesutės iš Punsko<br />
– Klaudija ir Diana Kogačiauskaitės.<br />
Joms meilę<br />
muzikai uždegė mama,<br />
kuri taip pat yra dainininkė.<br />
Pridurkime, kas toji mama<br />
– tai Teresė Dzemionaitė iš<br />
Nerutė, Asta ir Rasa uzdilaitės bei jų brolienė Dalia uzdilienė<br />
Krasnavo. O kai ją pastatysime<br />
šalia sesers Danutės<br />
Dzemionaitės-Svetlauskienės,<br />
suprasime, kokį paveldą<br />
ir skiepus gavę mažosios<br />
Klaudija ir Diana. Abi jos<br />
yra “Dainorėlio” konkurso<br />
dalyvės. Šiais metais<br />
jaunesnioji savo amžiaus<br />
kategorijoje yra laimėjusi<br />
pirmąją vietą, vyresnioji<br />
tokį prizą yra iškovojusi<br />
prieš kelerius metus. Antrai<br />
dainai prie jų priėjo<br />
dar ir pusbrolis Jokūbas<br />
1<br />
Svetlauskas. Reikėjo salėje<br />
matyti mergaičių motiną ir<br />
tetą – Jokūbo mamą, kaip<br />
jos jaudinasi klausydamos<br />
ir kaip stengiasi vaikus<br />
palaikyti, tai ir suprasime,<br />
kokia šeimos atmosfera vyrauja<br />
kas dieną.<br />
Trečiai šeimai atstovavo<br />
trys sesutės – Aneta, Jolita<br />
ir Violeta Kelerytės iš<br />
Rimkežerių. Tai Krasnavo<br />
mokyklos pasiuntinės. Ten<br />
jas lavina mokytoja Onutė<br />
Tarasevičienė – dviejų<br />
anksčiau minėtų Dzemionaičių<br />
sesuo. Šis mergaičių<br />
tercetas skamba ir Krasnavo<br />
mokyklos scenoje, ir<br />
“Dainorėlio” konkursuose.<br />
Ketvirtos atlikėjos yra<br />
dvi sesutės Jurgita ir Simona<br />
Zubavičiūtės bei jų<br />
pusseserės – sesutės Onutė,<br />
Rūta, Danguolė ir Jurgita<br />
Sinkevičiūtės-Nevulytės.<br />
Jurgita Zubavičiūtė yra baigusi<br />
Punsko muzikos mokyklos<br />
fortepijono klasę. Ji<br />
– “Dainorėlio” konkurso<br />
laureatė, jaunesnioji Simona<br />
minėtame konkurse yra<br />
laimėjusi trečiąją vietą. Šių<br />
mergaičių dar prosenelis<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
uvo muzikalus. Jis grojo lūpine armonikėle.<br />
Tie genai persidavė, kaip matome,<br />
ir antrai, ir trečiai kartai. Ne visi<br />
žmonės turėjo sąlygas ir galimybes lankyti<br />
muzikos mokyklą, bet visi garsėjo<br />
savo muzikavimu. Juozą Zubavičių,<br />
šiuo metu žinomą Seinuose gyvenantį<br />
verslininką, daug kas prisimename<br />
grojantį ir vakaruškose, ir scenoje.<br />
Į sceną išsirikiavo dviejų šeimų<br />
– Irenos Kalinauskienės ir jos<br />
brolio Vytauto Batvinsko – vaikai<br />
– muzikuojantys ir dainuojantys. Juos<br />
išlydėjo ir Vytauto žmona Zita. Miela<br />
žiūrėti, kokios vertybės šiose šeimose<br />
ugdomos, kuo jose gyvenama, kas<br />
brandinama. Tikriausiai jose taip pat<br />
kalbama ir apie valgius, ir apie drabužius,<br />
gal ir apie kaimynus, bet norisi<br />
manyti, kad šiomis temomis pokalbiai<br />
nesibaigia. Ir visa vaikai girdi. Ką<br />
girdi šeimoje, tai ir vertins gyvenime.<br />
Čia gera proga priminti, kad šie žmonės<br />
yra pažįstami ne tik Punske, bet<br />
ir platesnei Lietuvos bei Lenkijos publikai.<br />
Vytautas – folklorinio sambūrio<br />
“Alna” vadovas, Irena – to paties<br />
sambūrio dalyvė, Vytauto žmona Zita<br />
ir dukrelės – “Alnos” didelės gerbėjos.<br />
Pasiklausėme ir matome, kas tose šeimose<br />
ilgais rudens vakarais kalbama,<br />
dėl ko diskutuojama, kas vertinama ir<br />
pervertinama. Netikiu, kad čia giliai<br />
kerotų barniai ar vešėtų nesantaika.<br />
Vyriausios šventės dalyvės buvo<br />
trys Uzdilaitės – Nerutė, Asta ir<br />
Rasa bei jų brolienė Dalia Uzdilienė.<br />
Sesutės augo Punske. Gyvenome<br />
bendrame name, nors skirtinguose<br />
butuose. Girdėjau, kaip dažnai toje<br />
šeimoje skambėjo akordeono muzika<br />
ir dainos, dainos, dainos. Dainai reikia<br />
turėti Dievo dovaną – balsą ir klausą<br />
bei ritmo pajautimą. Sesutės tas malones<br />
gavo. Bet tokias malones gavusios<br />
yra ne tik jos, daug kur ir kiti yra<br />
gamtos apdovanoti. Tik kai reikia visuomenei<br />
pasirodyti, tai ir piš. Sesutės<br />
šiandien pakrikusios, bet kai prireikė,<br />
viena parvažiavo iš Vilniaus, kita parskrido<br />
iš Vokietijos, o trečioji – LKN<br />
direktorė Asta Pečiulienė. Tai karta,<br />
kuri dar sugeba gražiai be mokyklų<br />
Kultūros baruose<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
dainuoti. Jos geriausiai išlaikė liaudies<br />
dainavimo tradiciją. Klausaisi tų dainų,<br />
ir pakvimpa salė ne tik laukais ir<br />
pievomis, bet ir pienu. Rodos, matai,<br />
kaip kitados merginos eidavo su kibirais<br />
į laukus karvių melžti.<br />
Astos ir Valdo Pečiulių jaunoji<br />
karta – Ina ir Matas Muzikuojančių<br />
šeimų šventėje dalyvauja jau antrą<br />
kartą. Vaikelius palaiko ir mama, pasiėmusi<br />
akordeoną. Astà – savamokslė.<br />
Matas ir Ina – Punsko muzikos<br />
mokyklos diplomantai, šiais mokslo<br />
metais vienas baigia akordeono, kita<br />
smuiko klasę. Abu groja “Puniukų”<br />
kapeloje. Po dainos ir dviejų muzikos<br />
kūrinių į sceną ateina dar ir mamõs<br />
Ãstos anyta Onutė Morienė, garsi<br />
dainininkė. Anksčiau ji dainavo<br />
įvairiuose mūsų krašte veikiančiuose<br />
sambūriuose, šiuo metu gieda bažnyčios<br />
chore.<br />
Labai malonią staigmeną padarė<br />
vaikų instrumentinis kvartetas iš Varšuvos.<br />
Tai Irenos Aleksaitės iš Vaitakiemio<br />
gražioji šeimynėlė. Salėje sėdi<br />
ir Irenos vyras Zbyszek. Scenoje – sūnūs<br />
Vytautas ir Paulius bei dukros<br />
Birutė ir Gabija Turek. Visi Turekų<br />
šeimos vaikai lanko muzikos mokyklą.<br />
Tėvelis taip pat yra muzikos mėgėjas<br />
ir pats kažkada grojęs muzikos instrumentais.<br />
Kvartetas pademonstravo<br />
rimtosios muzikos pavyzdžius, skambėjo<br />
Astor Piazolla, M.K. Čiurlionio<br />
“Kanonas” ir Četkausko “Lietuviškas<br />
valsas”. Kokia dvasia vyrauja šioje šeimoje,<br />
parodė vaikų atliekama muzika<br />
ir dailiai dzūkuojama pono Zbyszeko<br />
lietuviška šneka. Tai nuostabus pavyzdys,<br />
kai šią šeimą noris labai artimai<br />
priglausti.<br />
Šventės pabaigoje pasirodė iš<br />
Marijampolės atvykusi specialiai<br />
mūsų pagerbti ten profesionaliai muzikuojanti<br />
šeima – Nijolė ir Petras<br />
Gruodžiai. Sąlygos neleido jiems atvykti<br />
į Punską su dukromis, kurios<br />
taip pat muzikuoja. Tai Punsko kapelos<br />
“Klumpės” vadovo Jono Zakaravičiaus<br />
rūpesčiu šie žmonės pagerbė<br />
mūsų klausytojus ir parodė dar vieną<br />
lietuviškos šeimos modelį.<br />
Ačiū visiems čia suminėtiems, nes<br />
jų pastangomis mes vieną eilinę sekmadienio<br />
popietę galėjome pasigardžiuoti<br />
Dievo ausiai skirtais garsais.<br />
Šventę kultūros namai galėjo surengti,<br />
kai ją rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir<br />
administracijos ministerija (Ministerstwo<br />
Spraw Wewnętrznych i Administracji)<br />
bei Punsko valsčius.<br />
Pacituosiu ir kultūros namų direktorės<br />
nuogąsčius: “Labai sunku su<br />
mūsų žmonėmis ką nors organizuoti,<br />
kai pagalbos reikia išeiti į plačią visuomenę”.<br />
Daug pašauktų, maža išrinktų<br />
– skaitome evangelijoje. Taip yra visur<br />
ir visuomet. Ir karo frontuose, ir darbo<br />
baruose visi po kažkiek krutame,<br />
bet didvyrių ar karžygių yra reta. Suprantu,<br />
kad ne visi turime gavę įgimtą<br />
dovaną dainuoti, o groti galbūt nesame<br />
išlavėję. Tačiau labiausiai jaudina<br />
mūsų abejingumas ir nenoras atsiliepti<br />
į kieno iniciatyvą. Direktorė skundžiasi,<br />
kad bijanti ateityje panašių renginių<br />
imtis. Priminsiu čia seną romėnų<br />
patarlę, įdomumo dėlei pateiksiu esperantiškai:<br />
Ne en unu tago elkreskis<br />
Kartago – ne per vieną dieną Kartagina<br />
išaugo. Kartagina tai finikiečių dar<br />
prieš mūsų erą Viduržemio jūros rajone<br />
sukurta labai reikšminga valstybė.<br />
Tiesa, ir ji išnyko. Bet istorija ją mini<br />
jau du tūkstančius metų.<br />
Ta proga galima matyti, kaip<br />
mūsų visuomenėje dar trūksta šį kartą<br />
scenoje demonstruojamo šeimyniškumo.<br />
Mūsų didelį bendruomeniškumą<br />
pastebime didelių nelaimių ar mirties<br />
atveju. Tada telkiamės visi į krūvą.<br />
Vienas filosofas teigė: Aš šlovinu mirtį,<br />
nes ji išmokė mus meilės. Kraupi<br />
tiesa, bet, matyt, tiesa. Tai negi mus<br />
taip skaudžiai likimas turi mokyti?<br />
Ieškokime tos meilės tarpusavyje ir<br />
rodykime ją kiekviename žingsnyje,<br />
gal mus rečiau bausmės rykštė persekios.<br />
Dalyviai dovanų gavo stiklinį<br />
smuiko raktą. Gražu, jeigu ta dovana<br />
kabos tų žmonių butų languose. Tai ir<br />
bus išskirtinių namų ženklas.<br />
Algis uzDILA<br />
JurGio Paransevičiaus nuotraukos
VyTAuTų ŠVeNTė<br />
PuNSKO KRAŠTe<br />
Mintis surengti Vytautines kilo dr. Petrui<br />
Zimnickui ir Vytautui Grigučiui iš Punsko.<br />
Dr. Petro Zimnicko sodyboje Kampuočiuose<br />
vykusioje šventėje Vytautai dalyvavo su<br />
žmonomis. Skaitytas pranešimas, vyko pokylis,<br />
netrūko šaunios muzikos ir dainų.<br />
Vytautinių šventės dalyviai<br />
Pirmosios Vytautinės 2004 m.<br />
surengtos prie Galadusio ežero,<br />
Žukauskų pakrantėje. Buvo<br />
nutarta rengti jas ir kitais metais, bet<br />
kažkodėl suorganizuotos tik šiemet.<br />
2007 m. Vytautinių rengėjai buvo:<br />
Petras Zimnickas, Vytautas Grigutis,<br />
Vytautas Zimnickas ir Punsko valsčiaus<br />
viršaitis Vytautas Liškauskas.<br />
Šventės metu pranešimą apie Vytauto<br />
Didžiojo gyvenimą ir nuopelnus<br />
Lietuvai skaitė Vytautas Liškauskas.<br />
Paskui vyko vaišės, kurias surengė<br />
moterys ir vyrai. Bemedžiojantis Vytautas<br />
privirė skaniausio medžiotojų<br />
šiupinio. Šventė tęsėsi iki 3 val. ryto.<br />
Ją paįvairino geriausiai armoniką<br />
„įvaldę“ muzikantai: Sigitas Šliaužys<br />
iš Valinčių, Vytautas Vaškys iš Vaitakiemio,<br />
Vytautas Batvinskas iš Punsko.<br />
Skambėjo dainos ir buvo šokama.<br />
Vytautų buvę apie 14 ir – svarbiausia<br />
– 2 Vitalės.<br />
Susitikimas Vytautams tikrai patiko.<br />
Kalbėta, kad tai buvęs „senoviškas<br />
vakarėlis su armonika“. Tikimasi,<br />
Šventė tęsėsi iki<br />
3 val. ryto. Ją<br />
paįvairino geriausiai<br />
armoniką „įvaldę“<br />
muzikantai.<br />
23<br />
kad kitais metais susirinksiąs gausesnis<br />
būrys.<br />
Paprašiau Vytautą Liškauską papasakoti<br />
apie pirmąsias Vytautines<br />
Lietuvoje ir Punsko krašte. Jis kalbėjo:<br />
„Vytautai dažnai mane kviesdavo, bet<br />
aš vis neturėdavau laiko. Praleidau<br />
tris progas. Prieš metus buvau renginyje<br />
Vilniaus Vytautų klubo dešimtmečio<br />
proga. Pasveikinau Vytautus,<br />
išklausiau paskaitą apie Vytautą Didįjį<br />
– didį Lietuvos statybininką, ne<br />
tik politiką. Apie tai byloja rūmai, pilys,<br />
Katedra ir kitos bažnyčios. Šauniai<br />
pabendravome. Kartą Vytautų<br />
suvažiavime Trakuose man atstovavo<br />
Jonas Vaičiulis.<br />
Per Žolinę Vytautai buvo atvykę<br />
į Punską, dalyvavo mišiose, liaudies<br />
kultūros centro atidaryme. Jiems patiko<br />
Punske. Jų manymu, ir čia vertėtų<br />
pagerbti Vytauto Didžiojo atminimą.<br />
Tai puiki proga sueiti, pabendrauti,<br />
pasilinksminti, atsimenant Lietuvos<br />
istoriją, ypač jos garbingiausias akimirkas,<br />
kai šalis buvo didi. Kilo mintis<br />
Punske Vytauto Didžiojo garbei pastatyti<br />
kryžių, koplytstulpį ar paminklą.<br />
Tai reikėtų rimtai apmąstyti.<br />
Pasirodo, kad Punsko valsčiuje<br />
yra 117 Vytautų, 7 Vitaliai ir 3 Vitai,<br />
nors šventėje dalyvavo ir mažiau.<br />
Man teko garbė ir malonumas skaityti<br />
pranešimą (10 minučių pranešimas<br />
virto per 40 minučių) apie Vytautą<br />
Didįjį, jo tėvus.”<br />
(pgv)<br />
vytauto ZiMnicko nuotr.<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
Kultūros baruose<br />
„dzūKIJA“ VėL REPETuoJA<br />
“Dzūkijos” koncertas Punsko LKN siGito BirGelio nuotr.<br />
Spalio 3 d., trečiadienį, 7.30 val. Punsko kultūros namuose<br />
įvyko pirma po vasaros atostogų „Dzūkijos“ repeticija.<br />
Džiugu, kad joje dalyvavo 19 asmenų. Dar labiau džiugina<br />
tai, kad atėjo 9 naujokai. Nuoširdžiai juos sveikiname.<br />
Dauguma jų – tai jauni žmonės, nauja „Dzūkijos“ karta. Tikimės,<br />
kad toks atjaunėjęs sambūris energingiau kibs į darbą.<br />
Manome, kad į kitą repeticiją ateis dar daugiau žmonių.<br />
Mat kai kas dabar tikriausiai negalėjo atvykti dėl rudens<br />
darbų. Kviečiame ir laukiame.<br />
Dzūkelis<br />
MIeLI TAuTIeČIAI,<br />
rugsėjo 25-ąją interneto svetainėje www.savasratas.lt<br />
startavo naujas įdomus projektas, kuriame maloniai kviečiame<br />
dalyvauti net tik Lietuvos moksleivius, bet ir visų po<br />
platųjį pasaulį pasklidusių lietuvių vaikus, jaunimo organizacijas,<br />
bendruomenes. Tikimės, kad šis projektas jo dalyviams<br />
ne tik suteiks naujų žinių, bet padės artimiau pažinti<br />
aktualias gyvenimo sritis ir artimiau susipažinti vieniems<br />
su kitais.<br />
Projektas „SAVAS RATAS“ bus pristatytas 2007 m.<br />
spalio 5 d. Vilniuje, Mokytojų namuose, Tautinių mažumų<br />
ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės rengiamos<br />
konferencijos metu. Išsamesnę informaciją galima rasti<br />
nuorodose http://www.savasratas.lt/index.php?n=modelis<br />
skyrelyje „Tarptautinė dimensija“, http://www.savasratas.<br />
lt/index.php?n=uzsienis bei kitose svetainės dalyse.<br />
Jei turėtumėte klausimų ar būtų reikalinga papildoma<br />
informacija, maloniai kviečiu kreiptis el. paštu rimas@savasratas.lt<br />
arba tel. +370 611 23123.<br />
rimantas Varanauskas,<br />
Projekto „SAVAS rATAS“ vadovas,<br />
Asociacijos „Jaunimo akademija“ viceprezidentas<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
e u r o r e g i o n o<br />
„NEMUNAS”<br />
p r o j e k t a s<br />
Konferencija, skirta kultūriniam bendradarbiavimui<br />
irenos GasPeravičiūtės nuotr.<br />
Marijampolėje veikiantis euroregiono „Nemunas“ biuras,<br />
bendradarbiaudamas su Punsko valsčiaus savivaldybe,<br />
rugsėjo 20-21 dienomis surengė tarptautinę konferenciją,<br />
skirtą kultūriniam bendradarbiavimui. Dvi dienas trukęs<br />
renginys buvo suskirstytas į dvi dalis. Pirmąją dieną buvo<br />
skaitomos paskaitos apie kultūros paveldo išsaugojimo galimybes<br />
bei jo svarbą. Iš Lietuvos pakviesti prof. egidijus<br />
Aleksandravičius, Kultūros ministerijos atstovė Irena Seliukaitė,<br />
kultūros atašė Karaliaučiuje Arvydas Juozaitis, taip<br />
pat pranešimus skaitė Palenkės vaivadijos maršalkos įstaigos,<br />
Kaliningrado srities, Baltarusijos atstovai. ypač įdomu<br />
buvo pasiklausyti, kokią kultūros paveldo išsaugojimo<br />
politiką vykdo Palenkės vaivadijos seimelis, juolab kad čia<br />
nemažą gyventojų dalį sudaro tautinės mažumos. Deja, kultūros<br />
projektams vis dar skiriama labai mažai lėšų. Vis dėlto<br />
pranešėjas Anatol Wap ragino nevyriausybinių organizacijų<br />
atstovus kuo aktyviau dalyvauti pateikiant projektus<br />
konkursams. Jei bus rengiami projektai ir prašoma daugiau<br />
lėšų, jos turės būti padidintos.<br />
Kita konferencijos diena buvo skirta darbui grupėmis.<br />
Man teko dalyvauti muziejininkų grupės darbe. Muziejų vadovai<br />
ir darbuotojai pasidalijo savo patirtimi, tačiau pasigedau<br />
konkretesnių idėjų bendriems projektams (juolab kad<br />
šiuo metu tikrai yra galimybių bendriems tarptautiniams<br />
projektams gauti lėšų iš įvairių europos Sąjungos šaltinių).<br />
I.G.
GERBIAMI PEDAGOGAI,<br />
sveikiname Jus Nacionalinės edukacijos dienos –<br />
Jūsų profesinės šventės proga. Jūs sėkmingai mokote<br />
mūsų vaikus ir jaunimą mylėti savo kraštą, jo istoriją,<br />
kalbą, papročius, tinkamai suprasti pačias kilniausias<br />
žmogiškąsias vertybes, pažinti pasaulį, siekti išminties<br />
viršūnės. Telydi Jus sėkmė atsakingame ir vis sunkesniame<br />
darbe bei asmeniniame gyvenime.<br />
LLMD valdyba<br />
Kaip gerai, kad nežinot vienatvės<br />
Ir lietaus ašaroto prie gatvės.<br />
Kaip gerai, kad per mėlyną dangų<br />
einat jūs susiėmę už rankų...<br />
ALDUTę ir ALGį SANKAUSKUS<br />
iš Punsko 20-ojo vedybinio gimtadienio proga<br />
nuoširdžiai sveikina mama, brolis Valdas ir sesuo<br />
Irena su šeimomis.<br />
Linkime:<br />
Daug saulės, nes tik joje žydi gėlės.<br />
Daug džiaugsmo, nes tik jame žmogus pamiršta liūdesį.<br />
Daug laimės, nes tik joje gimsta šypsena.<br />
Daug meilės, nes tik meilėje žmonės suranda vienas kitą.<br />
JuOzAS JONušKA iš Damnioko spalio 14 d.<br />
šventė 80 metų jubiliejų.<br />
Tiktai tėvų namuos išgersi<br />
Tyriausio šulinio vandens,<br />
Tik čia pavargęs paragausi<br />
Skaniausios duonos ir medaus.<br />
Brangus vyre, tėveli, garbingo 80-ies metų jubiliejaus<br />
proga Jus nuoširdžiai sveikina žmona ir visas<br />
būrys vaikų, marčių, žentų, anūkų ir proanūkių.<br />
Linkime stiprios sveikatos, ištvermės, ramybės ir<br />
džiaugsmo. Lai auksinis ruduo būna saulėtas ir giedras.<br />
Lai niekada nepritrūks mūsų dėkingumo, globos<br />
ir tinkamo didelių Jūsų darbų įvertinimo.<br />
LAIMUTEI KOWALCZYK<br />
dėl vyro Sławomiro mirties<br />
nuoširdžiausią užuojautą reiškia<br />
Varšuvos lietuvių „Lituanikos“ klubo nariai<br />
Nuoširdžiai sveikiname spalio 25 dieną 35-ąjį gimtadienį<br />
švęsiantį JONą ZDANį iš Punsko.<br />
Jau 35 metai prabėgo,<br />
Kai likai be tėvelio, prie šeimos mylimos.<br />
Mylimos tėviškės sūnau ąžuolėli,<br />
užaugai stiprus ir išlikai nuostabus.<br />
Laimingas gyvenk ir šypsokis,<br />
Lai metų našta neužguls.<br />
Sveikatos beribės ir džiaugsmo,<br />
Ir meilės žmonių artimų.<br />
Sveikatos, ilgų gyvenimo metų<br />
ir Dievo palaimos linki<br />
Žmona, sūnus Dovydas, mama, broliai,<br />
sesės ir krikšto sūnus Valdas Zdanys<br />
ONUTĖ ir KOSTAS BORAČIAUSKAI<br />
iš Klevų šventė 30 metų sutuoktuvių jubiliejų.<br />
Šia proga skiriam jiems šiuos žodžius:<br />
Tegul ant Jūsų bendro kelio<br />
Žiedai gražiausi pražydės,<br />
O sutuoktuvių proga linkim<br />
Abiem Jums laimės didelės.<br />
Tegul vienos širdies plakimą<br />
Kita širdis visad išgirs.<br />
Jeigu Jus suvedė likimas,<br />
Tegul jau niekad neišskirs.<br />
Dukros, žentai ir anūkai<br />
Spalio 23 dieną 25-erių metų bendro gyvenimo jubiliejų<br />
švęs ONUTĖ ir PETrAS SENDOS iš Navinykų.<br />
Nenumaldoma laiko tėkmė skaičiuoja žmogaus<br />
metus, pasidabruoja plaukus, įžeria veide raukšles, tačiau<br />
neužgesina širdies šilumos. Daug šios šilumos per<br />
gyvenimo metus Jūs išdalijot savo šeimai, artimiesiems,<br />
draugams, daug jos dar Jūsų širdyje.<br />
Gyvenimo kelyje buvo ir didelio džiaugsmo, ir nesėkmių,<br />
ir liūdesio valandėlių, tačiau viską išgyvenot<br />
ramiai, kantriai. Jūsų gyvenimo žingsnius visada puošė<br />
rūpestingas kuklumas. Tokius mes prisimename anksčiau,<br />
tokius matome dabar.<br />
Linkime, kad šis jubiliejus būtų nepakartojama sėkmė,<br />
sveikata, gera nuotaika, gėlių žiedai. Nepaliaukite<br />
šypsotis. Juk mes be Jūsų – upė be vandens.<br />
Vaikai Birutė, Virginijus, Dalia, Romas<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
Spauda rašė<br />
LIeTuVOS ŽINIASKLAIDA<br />
2007 09 24 - 10 10<br />
Dviejų bėglių – Viktoro uspaskicho<br />
ir Gintaro Petriko – sugrįžimas į<br />
Lietuvą, pareiškimas, kad Lietuvos<br />
ambasadose dirba buvę KGB bendradarbiai.<br />
Tai temos, sulaukusios didelio<br />
Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. Tačiau<br />
premjero Gedimino Kirkilo pavardė<br />
dėl jo gąsdinimo atsistatydinti,<br />
netikėto siūlymo suteikti Vyriausybei<br />
galimybę paleisti Seimą, savotiškos<br />
korupcijos sampratos, ko gero, skambėjo<br />
dažniausiai.<br />
Žiniasklaida aptarinėjo buvusio<br />
Kauno eBSW grupės prezidento G.<br />
Petriko grįžimą iš JAV į gimtinę. Jis<br />
prieš dešimtmetį paspruko nuo Lietuvos<br />
teisėsaugos, apkaltintas pradanginęs<br />
111 mln. litų. Kaip rašė „Lietuvos<br />
rytas“, dabar šis žmogus nepanašus į<br />
tą, kuris koja atidarinėjo prezidento<br />
Algirdo Brazausko ir Lietuvos demokratinės<br />
darbo partijos (LDDP), vėliau<br />
tapusios socialdemokratine, vyriausybės<br />
duris. Dar būdamas už Atlanto, G.<br />
Petrikas žadėjo papasakoti apie savo<br />
ryšius su tuomečiais Lietuvos valdžios<br />
vyrais. Tačiau grįžęs į Lietuvą žurnalistams<br />
teištarė: „Atleiskit, apie tai nenoriu<br />
kalbėti“.<br />
Kaina<br />
30 zl<br />
! NUOTRAUKų<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl<br />
Seimo vicepirmininkas konservatorius<br />
Andrius Kubilius apie G. Petriko<br />
sugrįžimą spaudos konferencijoje<br />
kalbėjo: „Nors pirmosiomis dienomis<br />
G. Petrikas vaizduojamas vos ne kaip<br />
scenos žvaigždė, panaši į Vladimirą<br />
Putiną, ar daug kentėjęs didvyris, tačiau<br />
tai neturėtų nukreipti dėmesio<br />
nuo pagrindinių klausimų – sąlygų,<br />
kurios leido sužlugdyti bankų sistemą<br />
ir išgrobstyti indėlininkų milijonines<br />
lėšas, aiškinimosi. Stebina G. Petriko<br />
teiginiai, kad prokurorų visai nedomina<br />
to eBSW suregzto korupcinio voratinklio<br />
ryšiai su aukščiausiais to meto<br />
LDDP valdžios pareigūnais. Ateina<br />
egzaminų metas visai valstybei – arba<br />
mes sugebame atvirai įvardinti korupcinio<br />
vėžio ligą, kankinusią Lietuvą<br />
anksčiau ir nepaliaujamai kankinančią<br />
dabar, ir tada pradedame sveikti, ar<br />
pasiliekame lėtai vegetacijai“.<br />
Taip jau sutapo, kad beveik tuo<br />
pačiu metu į Lietuvą grįžo ir Darbo<br />
partijos įkūrėjas, buvęs Seimo narys<br />
ir ūkio ministras V. uspaskichas. Jis<br />
pusantrų metų gyveno (kai kas sako,<br />
kad slapstėsi nuo mūsų teisėsaugos)<br />
Maskvoje. Kėdainių milijonierius jau<br />
Punsko “Aušros”<br />
leidyklos knygyne<br />
dar galima įsigyti<br />
Sigito Birgelio<br />
ALBUMą,<br />
skirtą Punsko parapijos<br />
410-osioms metinėms.<br />
keletą kartų buvo žadėjęs pasirodyti<br />
Lietuvoje, tačiau pažadą ištesėjo tik<br />
dabar. Tiesiai iš lėktuvo jis nuvežtas<br />
į prokuratūrą. Nors prokurorai reikalavo<br />
griežtesnių sankcijų, teismas po<br />
paros V. uspaskichą paleido, paskyręs<br />
pusmečio namų areštą.<br />
Portalas Balsas.lt ta proga straipsnyje<br />
„Bėgliai sugrįžėliai: Lietuvos žeminimo<br />
metas“ rašė: „V. uspaskichas<br />
neabejotinai taps pirmo ryškumo<br />
žvaigžde naujus lietuviškosios demokratijos<br />
laimėjimus žadančiame Seimo<br />
rinkimų spektaklyje. Tiesa, Kėdainių<br />
milijonierius ir gyvendamas Kremliaus<br />
pašonėje sugebėjo aktyviai šmėžuoti<br />
mūsų žiniasklaidoje, o jo bendražygių<br />
parlamentarų vizitai Maskvon rodė jį<br />
veikiant ir mūsų politinę virtuvę. V.<br />
uspaskichas parvyko ne sėsti į kalėjimą<br />
ar kaip kitaip nukentėti, o laimėti<br />
– grįžti į aktyvią visavertę politiką.<br />
Kadangi jis nestokoja nei energijos, nei<br />
pinigų, nei artistinių bei demagoginių<br />
gebėjimų, nei žiniasklaidos dėmesio<br />
– politinėje scenoje gali kilti nemenka<br />
intriga. Savaip ją nurodo ir kai kurių<br />
politikų samprotavimai, esą Viktoro<br />
sugrįžimas padės susitelkti vadinamiesiems<br />
valstybininkams. Neabejotina,<br />
jog V. uspaskichas nemažai žino ir<br />
apie kai kurių kitų partijų „juodąją buhalteriją“<br />
bei didžiuosius, apsišviesti<br />
netrokštančius rėmėjus, taip pat apie<br />
verslo magnatų pamėgtas pinigų plovimo<br />
procedūras. Visa tai – daugybės<br />
galimų skandalų skandalėlių aruodas.<br />
Darbiečių oponentai puikiai šitai žino,<br />
nes savo gerovę susikrovė veikdami<br />
toje pačioje korupcinėje sistemoje“.<br />
Kad savo turima informacija žada<br />
pasinaudoti, patvirtino ir pats V. uspaskichas<br />
kanalo TV3 „Savaitės komentaruose“:<br />
„Aš atvažiavau dėl to, kad<br />
mano vaikai, žmonės, kurie manimi<br />
pasitiki, vadinami bėglio, vagies šalininkais.<br />
Visi laukė V. uspaskicho, jo<br />
parodymų, o teismas kažkodėl tampa<br />
uždaras. Aš prokurorams pasakiau,<br />
kad apie kai kuriuos aukščiausius valdžios<br />
vyrus aš kalbėsiu teisme. Noriu,<br />
kad teismas būtų atviras, dalyvautų
žurnalistai ir tie, apie kuriuos aš kalbėsiu.<br />
Mutantams nesvarbu tėvynė, tėvai,<br />
vaikai. Jie gali 15 metų maitintis iš<br />
mano rankų, o po to man į nugarą peilį<br />
įkalt. Mutantai – tai aukštųjų partinių<br />
mokyklų auklėtiniai Viktoras Muntianas,<br />
G. Kirkilas, Algirdas Brazauskas,<br />
Petras Baguška“, – sakė V. uspaskichas.<br />
Tuo metu žurnalistai premjerui G.<br />
Kirkilui priminė jo duotą pažadą atsistatydinti<br />
iš pareigų, jei per metus korupcija<br />
Lietuvoje nesumažės. Jau tada<br />
buvo daug sakančių, kad tokie pareiškimai<br />
– tik savireklama, ir jų vykdymo<br />
neverta tikėtis. Pasirodė, kad taip prieš<br />
metus manę buvo teisūs. Kai „Transparency<br />
International“ (pasaulinė<br />
nevyriausybinė organizacija, tirianti<br />
įvairaus pobūdžio, taip pat politinę,<br />
korupciją) Lietuvos skyrius paskelbė,<br />
kad šalyje korupcija per metus nesumažėjo,<br />
žurnalistai paklausė, ar G.<br />
Kirkilas tesės pernai duotą pažadą atsistatydinti<br />
iš premjero posto. Vyriausybės<br />
vadovas atsakė: „Manau, kad<br />
daugiau duosiu dirbdamas toliau, nes<br />
mūsų nusistatymas yra labai aiškus.<br />
Mes dirbame, siekiame dirbti skaidriai<br />
ir toliau kovoti su korupcija. Aš<br />
esu tikras, kad Vyriausybė sumažino<br />
korupciją. Kol kas niekas negali mūsų<br />
apkaltinti kuo nors“.<br />
O „Savaitės komentarų“ vedėjai<br />
premjero paklausus, ar jo supratimas<br />
apie korupciją skiriasi nuo „Transparency<br />
International“, gautas atsakymas:<br />
„Skiriasi, todėl kad aš kalbu apie<br />
šiuos metus, o TI pagal savo metodiką<br />
tyrė korupciją per 2005/2006 metus“.<br />
Portale Balsas.lt jo redaktorius Saulius<br />
Spurga apie tokius premjero „manevrus“<br />
rašė: „Niekas netempė už liežuvio<br />
ministro pirmininko prieš metus žadėti<br />
atsistatydinti, jei korupcijos rodiklis<br />
nepagerės. Ambicingas G. Kirkilo pažadas<br />
tuomet nuskambėjo kaip veiklos<br />
programa ir deklaruojamas siekis įsiklausyti<br />
į šalies gyventojų lūkesčius.<br />
Įdomu štai kas: kokiu būdu ministras<br />
pirmininkas tikėjosi sumažinti korup-<br />
ciją, jei nebuvo imtasi absoliučiai jokių<br />
veiksmų?<br />
Verta dėmesio ministro pirmininko<br />
mintis, kad korupcijos suvokimo indeksas<br />
– netikslus rodiklis, nes tai esąs<br />
viso labo „suvokimas“. Kaip kitaip<br />
ministras pirmininkas siūlytų matuoti<br />
šį rodiklį – gal aukštiems politikams ir<br />
valdininkams iškeltomis bylomis, kurių<br />
Lietuvoje beveik nėra?<br />
G. Kirkilas žino kažkokią kitą korupcijos<br />
realybę nei gyventojų suvokimas.<br />
Tai yra gili Lietuvos problema<br />
– arogantiški mūsų politikai ir valdininkai<br />
žino geriau, ko reikia gyventojams“.<br />
Šalies žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo<br />
kiek primirštas Valstybės<br />
saugumo departamentas (VSD). Pradžią<br />
tam davė buvęs VSD Kontržvalgybos<br />
valdybos viršininkas bei Liustracijos<br />
komisijos vadovas Vytautas<br />
Damulis, LNK laidoje „Savaitės panorama“<br />
pareiškęs, esą dalis dabartinių<br />
ambasadorių „liustraciją perėjo“<br />
tuometinių VSD vadovų kabinetuose,<br />
t. y. buvę KGB slaptieji bendradarbiai<br />
atstovauja Lietuvai europos Sąjungoje,<br />
NATO šalyse.<br />
„Tada aš atlikau savo pareigą,<br />
informavau departamento vadovybę<br />
ir tada, kai generalinis direktorius jau<br />
buvo Alvydas Pocius. Kiek jie (buvę<br />
VSD vadovai Mečys Laurinkus ir A.<br />
Pocius) beneigtų, visi su ta medžiaga<br />
buvo supažindinti. Medžiaga yra departamente,<br />
yra institucijos, kurios<br />
visa tai turi ištirti“, – teigė V. Damulis.<br />
„Šiuos žodžius vieni iš karto pavadino<br />
propagandiniu-provokaciniu<br />
triuku, kiti pradėjo skaičiuoti, kiek<br />
dabartinių diplomatų, turinčių KGB<br />
kuprą, pažįsta. Jei tikėtume V. Damuliu,<br />
tarp buvusio VSD vadovo M.<br />
Laurinkaus ir jo pavaduotojo Dainiaus<br />
Dabašinsko „liustraciją praėjusių“ yra<br />
ne tik diplomatų, bet ir politikų pavardės“,<br />
– pažymėjo „Savaitės panorama“.<br />
Pareiškimas sulaukė parlamentarų<br />
dėmesio. Seimo Nacionalinio saugumo<br />
ir gynybos komiteto pirminin-<br />
27<br />
kas Algimantas Matulevičius teigė,<br />
jog liudijimų apie neformalią liustraciją,<br />
vykdavusią VSD vadovų kabinetuose,<br />
būta ir prieš pusmetį komitetui<br />
tiriant VSD veiklą. Tačiau konkrečių<br />
tokiu būdu „liustruotų“ asmenų pavardžių<br />
nebuvo minima. užsienio reikalų<br />
ministerija išplatino pranešimą,<br />
kuriame teigiama, kad ji nėra gavusi<br />
jokių duomenų iš kompetentingų institucijų<br />
apie diplomatus, nuslėpusius<br />
savo bendradarbiavimą su KGB.<br />
Išsiaiškinti kaltinimus paskatino ir<br />
Seimo pirmininkas V. Muntianas. Tuo<br />
metu Seimo užsienio reikalų komiteto<br />
pirmininko pavaduotojas konservatorius<br />
Audronius Ažubalis apkaltino<br />
LDDP.<br />
„Peržiūrint dabartinį Lietuvos diplomatinį<br />
korpusą ir ypač politinius<br />
paskyrimus per 17 metų, matyti, jog<br />
dauguma, tapę diplomatais, atstovauja<br />
buvusiai LDDP – yra buvę žymūs<br />
LDDP arba socialdemokratų veikėjai,<br />
arba buvę aukšto rango Lietuvos komunistų<br />
partijos veikėjai. Nors šiuo<br />
atveju į pirmą vietą kelčiau ne pasityčiojimą<br />
iš žmonių ir laukto istorinio<br />
teisingumo atkūrimą, kai vietos komunistiniai<br />
kvislingai tapo nepriklausomos<br />
valstybės diplomatais, kas vyko<br />
ir vyksta vadovaujant visiems Lietuvos<br />
prezidentams, svarbiausia yra tai,<br />
kad jeigu informacija, kuri yra aptarinėjama,<br />
pasitvirtintų, į keblią padėtį<br />
pastatytų Lietuvos užsienio politiką ir<br />
Lietuvos saugumą. Tie žmonės, kurie<br />
neprisipažino prie savo ryšių su sovietų<br />
atitinkamomis tarnybomis, gali būti<br />
šantažuojami mums nedraugiškų valstybių,<br />
nes tos valstybės – jų specialiosios<br />
tarnybos, be jokios abejonės, žino<br />
tų žmonių, kurie tampa aukšto rango<br />
diplomatais, praeitį. Mūsų liustracijos<br />
politika buvo neefektyvi. Tai atsitiko<br />
dėl to, kad liustracijai labiausiai priešinosi<br />
(tai yra natūralu) buvę komunistai,<br />
buvę LDDP nariai, dabar tapę<br />
socialdemokratais, kurie valdžioje iš<br />
17 nepriklausomos Lietuvos metų išbuvo<br />
bene 11 metų“, – portalui Balsas.<br />
lt sakė A. Ažubalis.<br />
AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl