SVeika

More documents

Recommendations

Info

Įvykiai, problemos, nuomonės Sveika, 500-ąjį kartą pasirodanti, 47-erius metus lietuviškai mus kalbinanti „Aušra“. Kokia buvo Tavo pradžia? Ką galvojo Tave leisti sumanę asmenys, apvilkę didelio formato laikraščio drabužiais? Ar Tavo idėjos sutapo su kitados ėjusios dr. Jono Basanavičiaus bendravardės? Ar ir Tu, kaip ji, privalėjai „rodyti lietuviams, kas jie buvo praeity, kaip yra skriaudžiami dabarty ir kokią turi sukurti sau ateitį. (...) kaip žadinti tautišką lietuvių savigarbą ir savo krašto meilę, (...) kaip kelti savo kalbos meilę, rodyti, kad ji ne tik ne menkesnė už kitas kalbas, bet daug kuo net pranašesnė, (...) kalbėti apie visuomeninius ir ekonominius reikalus (...)“? <strong>SVeika</strong>, 500-oji „aušra” Negali prisiminti, “Aušra”, kaip 1957 m., prieš įkuriant Lietuvių visuomeninę kultūros draugiją, pradėta rūpintis leidinio lietuvių kalba pasirodymu. Norėta tąsyk leisti „Paramą“ (kartą per savaitę 10 tūkst. egzempliorių tiražu). Nesulaukus Lenkijos valdžios atsakymo, prašyta dvisavaitraščio „Dainava”. Tautybių komisija lietuvių prašymą buvo linkusi patenkinti, bet nesutiko, kad žurnalas skatintų palaikyti tautinę savimonę. Nebuvai, „Aušra“, Lenkijos tautinių mažumų laikraščių avangarde. Šeštajam dešimtmečiui baigiantis, Lenkijos komunistų valdžia buvusi savotiškai dosni savo tautinėms mažumoms. Ji sutiko (o gal suprato, kad tai neišvengiama būtinybė) duoti joms (išskyrus vokiečių mažumą) spausdintą žodį, siekdama stipriai jį kontroliuoti, paversti ideologijos įrankiu. 1960 m. Darbininkų leidybos kooperatyvas (RSW) Varšuvoje įsipareigojo išleisti du pir- 3 muosius Tavo numerius. Lietuva dovanojo lietuvišką raidyną, kuris ištikimai Tau tarnavo 30 metų. 1960 m., pirmą kartą kalbindama mus lietuvišku žodžiu, rašei: „Antrajame LVKD suvažiavime Seinuose 1959 m. spalio 25 d. buvo išrinkta nauja Centro valdyba (...). Centro valdybos nuopelnas yra ir šis vienkartinis laikraštis“. Dėl kuklumo nepateikei smulkesnių žinių: kiek kas įdėjo pastangų, kas kiek dirbo ir rūpinosi, kad pasirodytų po Antrojo pasaulinio karo pirmas lietuviškas laikraštėlis. Savo gimimą apibūdinai kukliai: „Šis leidinys išplaukia iš Lenkijoje gyvenančių lietuvių poreikių, jis skirtas mūsų visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo klausimams“. Negalėjai tada iki galo tarnauti Lenkijos lietuviams. Tau buvo primesta svetima ideologinė pakraipa ir tikslai, liepta didinti politinę Lenkijos liaudies darbininkų partijos įtaką tarp lietuvių, formuoti „tinkamas“ politines pažiūras. Ar prisimeni, “Aušra”, savo pirmąjį redaktorių Zigmą Stoberskį ir redakciją Varšuvoje, Lovicka gatvėje? Pasirodydavai nereguliariai, vieną, du kartus per metus, tačiau skaitytojams suteikdavai daug džiaugsmo. Žmonės Tave gerbė, vertino, skaitė, Tau rašė. Greitai tapai tikru Lenkijos lietuvių balsu. Nuo 18 numerio (1972 m.) Tave spausdinta Balstogės grafikos įmonėje. Spaustuvė, neturėdama antraštinių matricų, kai kurias raides pritaikydavo dirbtiniu būdu, todėl laikraštis buvęs monotoniškas. Dėl šių priežasčių 1978 m. keičiamas Tavo formatas. Pasidarei gražesnė ir patrauklesnė, o žmonėms labiau patogi skaityti, siųsti ir saugoti. 1972 m. uždarius Varšuvoje ėjusias „Varsnas“ (nepriklausomą nuo valdžios tautinės pakraipos kultūros-mokslo leidinį) buvo duotas sutikimas spausdinti Tave kartą per ketvirtį. Redakcija perkelta iš Varšuvos į Punską. 18-asis Tavo numeris buvo redaguojamas mokytojo lituanisto Jono Karčiausko. “Mūsų laikraštis AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl
eina jau dvylikti metai, – rašei mums tąsyk, – (...) tačiau išėjo vos 18 numerių (...), o kaip norėtųsi, kad ji išeitų kur kas dažniau (...)“. 1973 metais redakcinė kolegija perkelta iš Punsko į Seinus. Vienuolika su puse metų Tau tarnavęs eugenijus Petruškevičius kruopščiai rūpinosi Tavo redagavimu. Neblogi buvę laikai. Greitai dingdavai iš Lenkijos ir Lietuvos spaudos kioskų, drąsiai rašydavai apie Lietuvoje uždraustus dalykus, apie istoriją, žmones ir įvykius. 1978-80 m. Tavo tiražas pasiekė apogėjų (4000 egz.). Ilgainiui keitėsi ir Tavo turinys. Nuo politinių straipsnių apie padėtį šalyje, pasiekimų visose gyvenimo srityse aukštinimo pereita prie aktualesnių lietuviams klausimų, švietimo gimtąja kalba, saviveiklos, gyvenamojo regiono istorijos ir etnografijos. Nevienareikšmis buvęs 1984-1989 metų laikotarpis. Redaktorės Valdos Malinauskaitės laikais pasirodydavo Tavyje kontroversiškų, poleminių straipsnių, kurie ne visiems patikdavo. Alicija Sitarskienė atėjo naujų laikų priešaušryje. 1989 m. pasirodė vos 2 Tavo numeriai. RSW nesutiko Tavęs leisti, kaip ir kitų Lenkijos tautinių mažumų laikraščių ir žurnalų. Rašei mums tąsyk nerimaudama: „(...) juos (tautinių mažumų laikraščius) perėmė Kultūros ir meno ministerija, tačiau pažadėjo tik pinigus, palikdama visus rūpesčius mažumoms. Su tuo nesutiko nacionalinių laikraščių redaktoriai, reikalaudami užtikrinti popierių, spaustuves, patalpas, platinimą ir t. t., nes šitie dalykai praauga jų kompetencijas ir galimybes. Taip pat mažumų draugijos nėra pasiruošusios ir negalėtų susidoroti su tokio masto darbais. Ministerija įsipareigojo išreikalauti iš RSW, kad dar artimiausių porą mėnesių laikotarpiu RSW ir toliau leistų mažumų laikraščius, o per tą laiką mažumos turi įsteigti savarankišką tarpnacionalinę leidyklą, kuri visiškai rūpintųsi visų Lenkijoje gyvenančių mažumų leidiniais, kuriuos finan- AušrA. 2007 m. spAlio 1-15 d. nr. 19 (500). www.AusrA.pl Įvykiai, problemos, nuomonės suotų Kultūros ir meno ministerija“. Redakcija iš Seinų perkelta į Punską. Patalpas parūpino tuometinis Punsko valsčiaus viršaitis Romas Vitkauskas. „(...) Nekelkite rankų į viršų, nepasiduokite, kad ir ant beržo tošies rašykite“, – kalbėjo viename iš paskutinių LVKD posėdžių visuomenininkas ir kultūrininkas, „Aušros“ bendradarbis Antanas Suraučius. Lietuviai rankų nenuleido, neatidavė Tavęs kitiems, pradėję leisti savarankiškai padarė Tave mėnraščiu. „Ligi šiol tebuvome redakcijos darbuotojai, – Tavo puslapiuose rašė vyriausioji redaktorė Alicija Sitarskienė, – jokių kitų leidybinių reikalų netvarkėme ir nemokame jų organizuoti. Ir dar niekada negyvenome komunistinėje sistemoje, nepažįstame jos principų, tariamės ir nerimaujame dėl ateities. Tačiau mūsų noras turėti savo spaudą yra didesnis už baimę, už visus mūsų laukiančius sunkumus, ir todėl rizikuojame, todėl imame ant savo pečių didelę atsakomybę...“ Nutrūko sutartys dėl „Aušros“ platinimo per paštus bei pardavinėjimo spaudos kioskuose. Reikėjo grįžti prie seniai, „Varsnų“ laikais, išbandytos platinimo sistemos. Švęsdama 40-ąjį gimtadienį rašei mums: „Kas šiandien dar prisimena prie Punsko bažnyčios vartų įsitaisiusius „aušrininkus“, kurie tarytum karštas bandeles dalina naujausius „Aušros“ numerius. „Aušra“ platinama ir per kaimų seniūnus, bet dažniausiai ji skaitytojui pristatoma tiesiai į namus. „Aušrininkų“ kalėdojimas turėjo ir teigiamų savybių. Užsimezgė tiesioginis ryšys su kaimo žmonėmis, kuris galėjo atsiskleisti „Aušros“ puslapiuose“. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje užsienyje gyvenantys tautiečiai parūpino lėšų ir technikos. Punske įkuriamas kompiuterių centras. 1990 metais Lenkijos kultūros ministerijos lėšomis nuperkama spaustuvė. 143iame Tavo numeryje skaitome: „(...) taryba nutarė įsteigti „Aušros“ leidyklą, kuri, įregistravus ją teisme, pradės savarankišką ūkinę veiklą – spaudos ir knygų leidybą. „Aušros“ leidyklos direktoriumi išrinktas S. Birgelis, o į kontrolės tarybą – J.S. Paransevičius, K. Baranauskas, A. Vektorius. Leidyklai reikalinga įranga yra, reikia tik apiforminti jos veiklą (...)“. 1996 m. gruodį 230-ame numeryje nauja vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė Tavo puslapiuose rašo: „(...) šiandien aš pirmąkart kalbuosi su jumis (...). Aš apsiėmiau redaguoti „Aušrą“ (...), ryžausi jam aukoti savo jėgas. (...) Norėčiau, kad jis tenkintų visų lietuvių poreikius. Šitai pasiekti bus įmanoma tik tada, jeigu jūs, gerbiami skaitytojai, bendradarbiausite su mumis, reikšite savo nuomonę, rašysite straipsnius, laiškus, skambinsite, užeisite į redakciją. (...) Stengsimės, kad „Aušroje“ galėtų pasisakyti kiekvienas norintysis. Aišku, jei jo nuomonė neprieštaraus pagrindiniams mūsų žurnalo tikslams – vienyti lietuvius, kelti jų tautinę savimonę“. 1997 m., “Aušra”, netikėtai atsiradai lietuviškos internetinės spaudos avangarde. Dabar Tavo adresas viešinamas kiekviename spausdintos „Aušros“ puslapyje: www.ausra.pl. Nuo 2001 m. iki šiandien Tavo internetinę svetainę aplankė 113 400 lankytojų. Nuo š. m. 4 numerio Tavo internetinio varianto skaitytojams buvo sudaryta galimybė atsiliepti į puslapiuose skelbiamus straipsnius, išreikšti savo nuomonę, diskutuoti su straipsnių bei komentarų autoriais. Redakcija komentarų neredaguoja ir už juos neatsako, nors pasilieka teisę šalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra užgaulūs, pasirašyti kito asmens vardu, visiškai nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus. už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai. Kviečiame naudotis šia nauja galimybe. Sigitas BIrGELIS
Page 1: Turinys ĮVYKIAI, PROBLEMOS, NUOMON
Page 5 and 6: ne tik lietuvius, bet ir lenkus, ž
Page 7 and 8: 8 Rugsėjo 25 dieną Vytauto Didži
Page 9 and 10: 10 Lietuvos ambasadorės Airijoje I
Page 11 and 12: 1 pildęs degalų, orui pagerėjus
Page 13 and 14: 11 Švietimas Danutės Paškevičie
Page 15 and 16: 1 Nerimstantys užsienio lietuviai.
Page 17 and 18: 18 džiais, nes šokti nebelikę j
Page 19 and 20: 0 vertybių, cementuojančių šeim
Page 21 and 22: uvo muzikalus. Jis grojo lūpine ar
Page 23 and 24: Kultūros baruose „dzūKIJA“ V
Page 25 and 26: Spauda rašė LIeTuVOS ŽINIASKLAID

SVeika

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?