Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
18<br />
Labai pavojingas ir dažniausiai mirtinas yra<br />
pakartotinio smūgio sindromas. Šį reiškinį pirmą<br />
kartą paaiškino Saunders ir Harbaugh tirdami<br />
19 metų futbolininko mirtį. Žaidėjas per varžybas<br />
gavo lengvą galvos smegenų traumą, jis buvo apžiūrėtas<br />
gydytojo ir nesant jokių pažeidimo simptomų<br />
jam buvo leista tęsti varžybas. Futbolininkas<br />
mirė aikštėje. Pakartotinio smūgio sindromas<br />
tipiškai pasireiškia, kai sportininkas kaip reikiant<br />
neatsigavęs po smūgio į galvą patiria antrą smūgį.<br />
Pakartotinis smūgis gali būti labai silpnas: pakanka<br />
netgi netiesioginio kontakto – stumtelėjimo į<br />
krūtinę ar kitą kūno dalį. Sportininkas praranda<br />
orientaciją, jo vyzdžiai išsiplečia, kvėpavimas sutrinka.<br />
Manoma, kad tokiu atveju sutrinka smegenų<br />
kraujotakos valdymas, ūmai padidėja spaudimas<br />
galvoj. Sportininką ištinka mirtis. Būtent siekiant<br />
išvengti šito mirtino sindromo sportininkams, patyrusiems<br />
net ir lengvą galvos smegenų traumą,<br />
rekomenduojama tą pačią dieną nebesportuoti.<br />
Šiuo atveju pasiteisina taisyklė:<br />
GERIAU PRALEISTI VIENĄ DIENĄ NEI VISĄ SEZONĄ.<br />
Ar yra kokių nors specialių<br />
nurodymų dėl vaikų ir paauglių,<br />
patyrusių galvos smegenų<br />
traumą?<br />
Vaikai sudaro ypatingą populiacijos grupę, jų<br />
smegenys nėra galutinai išsivysčiusios ir traumos<br />
sukelti pokyčiai gali skirtis nuo suaugusiųjų, todėl<br />
labai svarbu, kad po traumos vaiką apžiūrėtų vaikų<br />
specialistas. Dėl skirtingų fiziologinių poreikių<br />
ir specifinės rizikos vaikams po traumos reikia<br />
ilgesnio atsigavimo laikotarpio, jie lėčiau grįžta į<br />
sportinę veiklą. Jokiu būdu negalima leisti vaikui<br />
sportuoti traumos dieną.<br />
Ar skiriasi gydymo taktika<br />
profesionaliam sportininkui ir<br />
<strong>sporto</strong> mėgėjui patyrus galvos<br />
smegenų sukrėtimą?<br />
Sportiniai laimėjimai neturi įtakos diagnozuojant<br />
galvos smegenų sukrėtimą, jį gydant ir sprendžiant,<br />
kada bus galima toliau tęsti sportinę veiklą.<br />
Svarbiausi šiuo atveju yra individualūs sportuojančio<br />
asmens poreikiai, taktikai šiokią tokią įtaką gali<br />
turėti sportininko amžius ar <strong>sporto</strong> šaka.<br />
Kaip galima išvengti<br />
galvos smegenų sukrėtimo<br />
sportuojant?<br />
Šalmas ar veido kaukė apsaugo nuo veido sužeidimų<br />
ar kaukolės kaulų lūžių, tačiau nepakanka<br />
įrodymų, kad šios priemonės sumažintų galvos<br />
smegenų pažeidimo riziką. Tyrėjų nuomone, apsaugos<br />
priemonių naudojimas kartais padidina traumų<br />
riziką keičiantis sportininkų elgesiui, kai jie renkasi<br />
pavojingesnį, nesaugų žaidimo stilių. Todėl labai<br />
svarbi galvos traumų prevencijos priemonė yra<br />
agresijos sporte mažinimas.<br />
Taip pat manoma, kad galvos traumų sunkumą<br />
ir dažnį būtų galima sumažinti pakeitus kai kurių<br />
<strong>sporto</strong> šakų taisykles. Pavyzdžiui, tyrimų duomenys<br />
rodo, kad futbolininkai 50 proc. galvos traumų<br />
patiria dėl kontakto galva–koja. Be to, svarbu, kad<br />
<strong>sporto</strong> šakos taisyklės numatytų galimybę įvertinti<br />
sportininko, patyrusio galvos traumą, būklę, užtikrinti<br />
žaidėjo saugumą ir nedaryti komandai žalos.<br />
Ateities perspektyvos<br />
Toli gražu ne visi klausimai yra atsakyti. Ekspertai<br />
dirba toliau, kuriamos naujos metodikos,<br />
randamos naujos tyrimo ir gydymo technologijos.<br />
Tolesnių darbų kryptys:<br />
• specialios ištyrimo programos patvirtinimas;<br />
• lyties įtaka pažeidimo rizikai, sunkumui ir<br />
baigčiai;<br />
• vaikų galvos traumos;<br />
• virtualių diagnostinių programų kūrimas;<br />
• reabilitacijos strategijos ir kt.<br />
Naujų rekomendacijų tikimasi 2012 metų<br />
pabaigoje.<br />
Literatūra<br />
Aubry M., Cantu R., Dvorak J., Graf-Bauman T., Johnston K.,<br />
Kelly J., Lovell M., et al. (2002). Summary and agreement<br />
statement of the First International Conference on Concussion in<br />
Sport, Vienna 2001. The Physician and Sportsmedicine, 30, 3.<br />
McCrory P., Johnston K., Meeuwisse W., Aubry M., Cantu R.,<br />
Dvorak J., et al. (2005). Summary and agreement statement of<br />
the 2nd International Conference on Concussion in Sport, Prague<br />
2004. Br J Sports Med, 39, 169–204.<br />
McCrory P., Meeuwisse W., Johnston K., Dvorak J., Aubry M.,<br />
Molloy M., et al. (2009). Consensus statement on concussion<br />
in sport – The 3rd International Conference on Concussion in<br />
Sport, Held in Zurich, November 2008. Journal of Clinical<br />
Neuroscience, 16, 75–763.<br />
Meehan III W. P., Bachur R. G. (2009). Sport-Related Concussion.<br />
Pediatrics, 123, 114.
Change language