Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

nantis sistema 6:0 atliekami aktyvūs anticipaciniai
veiksmai net 10–12 m zonose. Aktyvią, agresyvią
gynybos sistemą 6:0 daugiausia naudojo Švedijos,
Lenkijos, Slovakijos, Islandijos, Danijos rinktinės.
Beveik visose rungtynėse pasaulio čempionai prancūzai
gynėsi sistema 5:1 arba 5:1 Indėnas. Tokias
gynybos sistemas rinkosi ir Bahreino, Vokietijos,
Tuniso, Ispanijos, Kroatijos rinktinių treneriai. Aktyvia
sistema 3:2:1 gynėsi Čilės, Argentinos, Pietų
Korėjos, Egipto, Japonijos rankininkai. Siekiant sutrukdyti
puolėjų veiksmų ritmą nevengta kaitalioti
gynybos variantų, pvz.: 5+1, 4+2, 3+3. Rungtynių
pabaigoje, gelbėjantis nuo pralaimėjimo, taip pat
naudotasi rizikingos asmeninės gynybos būdais.
Varžovų komandai puolant mažuma (žaidėją pašalinus
2 min.) jau beveik visos rinktinės pradeda gintis
tik aktyviosios gynybos būdais: 6:0 visi gynėjai
prie 9 m linijos, 5+1, 4+2, 4:2, 3:2:1. Visų gynybos
sistemų ir būdų tikslas – atkovoti kamuolį.
Sėkmė ginantis labai daug priklauso nuo komandos
vartininko žaidimo veiksmingumo, t. y.
gebėjimo gerai atremti kamuolio metimus iš visų
pozicijų (Skarbalius, 2006). Publikacijose rašoma,
kad geriausios komandos turi turėti ir geriausius
vartininkus (Leukefeld, 2010). Jeigu vartus saugo
žaidėjas, kurio žaidimo veiksmingumas žemesnis
kaip 30 proc., rungtynes laimėti sunku. Turnyre
Švedijoje geriausiuoju vartininku buvo pripažintas
prancūzas T. Omejeris (Omeyer, ūgis 192 cm), jo
veiksmingumas sulaikant kamuolį siekė 38 proc.
Dar sėkmingiau žaidė Danijos rinktinės vartų saugas
N. Landinas (Landin, ūgis 200 cm), jis visame turnyre
sulaikė net 41 proc. į vartus lekiančių kamuolių.
Švedo J. Sjostrando (Sjöstrand, ūgis 195 cm)
žaidimo veiksmingumas buvo 41 proc., alžyriečio
Slohdijo (Slohdio 190 cm) – 41 proc., vokiečio
J. Biterio (Bitter, 204 cm) – 40 proc., vengro N. Fazekaso
(Fazekas, ūgis 192 cm) – 38 proc.. Pastarasis
žaidėjas rungtynėse su vokiečiais (27:25) sulaikė net
48 proc. į vartų plotą lekiančių kamuolių. Toks pats
aukštas (40 proc.) žaidimo veiksmingumas buvo ir
moterų rinktinių vartininkių Europos čempionate.
Aktyviosios gynybos būdai, gerėjantis vartininkų
žaidimo veiksmingumas keičia ir puolėjų
veiksmų įvairovę. Aktyvūs gynybos veiksmai ne
tik šalina puolimo taktikos veiksmų derinius, bet ir
didina metimų į vartus iš atremties skaičių. Esant
labai judriai gynybai antrosios linijos puolėjams
mesti kamuolį pašokus darosi vis sudėtingiau. Prieš
metimą pašokus žaidėjas turi ilgesnį nuotolį įsibėgėti,
o šuolis su kamuoliu atima daugiau laiko. Šis
metimo būdas gynėjų lengviau sutrukdomas, todėl
daugėja metimų į vartus iš atremties. Tokie metimai
atliekami labai staigiai, netikėtai, jie sudaro daug
keblumų gynėjams ir vartininkui, o jų veiksmingumas
siekia iki 70 proc. Švedijos turnyre antrosios
linijos puolėjai atliko 45 proc. metimų į vartus iš
atremties padėčių (50 proc. sudarė metimai pašokus,
5 proc. kitais būdais). Atraminiai metimai buvo būdingi
Čilės, Egipto, Argentinos, Danijos, Islandijos,
Kroatijos, Norvegijos antrosios linijos puolėjams.
Nors tokių metimų daugėja, tačiau kai kurie publikacijų
autoriai (Späte, 2011; Ong, 2011; Heuberger,
2011) mano, kad didesnę svarbą turi metimų būdų
įvairovė, metimo staigumo ir netikėtumo įvaldymas.
Stiprius metimus vartininkai sulaiko lengviau negu
staigius, netikėtus. Švedijos turnyre metimų į vartus
(iš atremties, pašokus, pasilenkus į kairę, dešinę)
įvairovę kvalifikuočiausiai parodė Danijos rinktinės
puolėjas M. Hansenas (Hansen). Jis su savo
šalies rinktine iškovojo sidabro medalius ir tapo
rezultatyviausiuoju turnyro žaidėju. 196 cm ūgio
danas taikliai atakavo varžovų vartus 68 kartus. Jo
metimų veiksmingumas buvo 56 proc. Kiekvienose
rungtynėse jis pelnė 6,8 įvarčio. Šio žaidėjo metimų
veiksmingumas ir pelnytų įvarčių vidurkis kiekvienose
rungtynėse buvo geriausi tarp visų čempionato
žaidėjų. M. Hansenas buvo išrinktas ir į simbolinę
pasaulio rinktinę kaip pusiau kairio krašto puolėjas.
XXII pasaulio vyrų rankinio čempionatą užbaigė
dramatiška kova dėl čempionų vardų tarp Danijos ir
Prancūzijos rinktinių. Rungtynėse netrūko įtampos,
bekompromisės kovos, šiurkštaus žaidimo, briliantinės
technikos, anticipacinės rizikos, euristinių bei
kognityvinių taktikos sprendimų. Prancūzai tapo
pasaulio čempionais tik pratęsus rungtynes (31:31,
37:35). Grūmėsi dvi stipriausios šių dienų pasaulio
ekipos, kartu ir du geriausi rankininkai – prancūzų
žaidėjas N. Karabatičius (ūgis 195 cm) ir danų
M. Hansenas (196 cm). Abu galingi rankininkai
per rungtynes įmetė po 10 įvarčių: N. Karabatičius
metė 14 kartų (veiksmingumas 71 proc.), M. Hansenas
metė net 20 kartų (50 proc.). Šių rodiklių
skirtumas ir judri gynybos sistema 5:1 lėmė pergalę
prancūzams. Prancūzijos rinktinei tai buvo ketvirtas
iš eilės stambaus turnyro laimėjimas (ji 2008 metų
olimpinė, 2009 ir 2011 – pasaulio, 2010 – Europos
čempionė). Pavydėtinas meistriškumo stabilumo
pavyzdys. Rinktinės treneris K. Onesta (C. Onesta)
aiškino žurnalistams, esą rinktinės pergales nulemia
žaidėjų organizuoto ir kryptingo rengimo vaikų,
paauglių, jaunuolių amžiuje ypatumai. Šalyje veikia
net 23 rankinio centrai (internatai). „Mūsų puikus
pamainos rengimas, todėl galime ir norime, norime
laimėti, laimėti, laimėti“, – džiaugėsi ir Danijos
rinktinės treneris U. Vilbekas (Wilbek). – „Mes
29