Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

More documents

Recommendations

Info

3 Daugybos lentelė treneriui Prof. habil. dr. Kęstas MIŠKINIS Kiekvienas moksleivis ir suaugęs žmogus privalo atmintinai žinoti daugybos lentelę. Dukart du yra keturi. Tai elementaru. Be tokių žinių būtų tiesiog sunku, neįmanoma gyventi. Tas pats ir trenerio darbe: treneris turi gerai išmanyti pedagogikos, psichologijos, filosofijos, fiziologijos ir kitų mokslų pamatinius dalykus, kad galėtų siekti aukštesnių tikslų. Nepažindamas jų, net ir daug dirbdamas, jis nepasieks gerų rezultatų. Treneris privalo gerai išmokti savo profesijos daugybos lentelę. Šiame straipsnyje norima trumpai, tezių forma, išdėstyti trenerių darbui opius dalykus, paprastus kaip daugybos lentelė, bet labai svarbius praktiniam darbui. Jie gali padėti greičiau, lengviau ir kokybiškiau siekti užsibrėžtų sportinių tikslų. Treneris, kaip ir kiti pedagogai, turi daug dėmesio skirti visapusiškam savo auklėtinių rengimui Treneris turi parengti jauną žmogų ne tik didelio meistriškumo sportininku, bet ir kultūringu, doru, darbščiu, pavyzdingo elgesio, tikslingų dvasinių poreikių, mylinčiu savo Tėvynę Lietuvą žmogumi. Ugdymo požiūriu ypač svarbi prielaida, kad vertybės, kurios susiformuoja sportuojant, gali būti perkeliamos į kitas gyvenimo sritis ir kartu tobulinti tiek sportininko asmenybę, tiek visuomenę. Ugdant tikslingas dvasines sportininkų vertybes didžiausią įtaką turi trenerio asmenybė, jo požiūris į savo auklėtinius, darbą, žmogaus vertybes. Treneris pirmiausia atsako už tai, kad auklėtiniai būtų išugdyti olimpinių idealų dvasia, nes olimpizmas – tai gyvenimo filosofija, aukštinanti kūną, valios ir sąmonės dermę. Taigi būtina ugdyti ne tik čempioną, bet ir asmenybę. Visapusiškai ugdydamas jauną žmogų treneris greičiau pasieks ir gerų sportinių rezultatų. Sektinas pavyzdys gali būti garsaus krepšinio trenerio F. Džeksono (Ph. Jackson) ugdomasis darbas. Šis treneris vertina ne tik žaidimą aikštėje, bet ir gyvenimą už jos ribų. „Kuo sąmoningiau gyvena mano žaidėjai, tuo jie daugiau gauna iš pasaulio, tuo geriau žaidžia aikštėje“, – sako jis. F. Džeksonas daug dėmesio skiria humanitarinėms ir filosofinėms idėjoms. „Krepšinį sudaro ne vien krepšinis. Tai žaidėjai privalo suvokti“, – samprotauja treneris. Per paskaitas jis su sportininkais aptaria naujausias filosofines knygas, politikos, meno ir kt. aktualijas. Geriausi pasaulio treneriai vadovaujasi panašiomis nuostatomis. Treneris turi ypač domėtis ir rūpintis dvasinių vertybių puoselėjimu Mūsų dienomis kūno kultūra ir sportas tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Su kultūra ir ugdymu glaudžiai susijęs sportas kuria savitą gyvenimo stilių, kuris remiasi visiems žmonėms bendromis vertybėmis ir visapusišku dorovės principų gerbimu. Taigi sportas aktyviai prisideda prie visaverčio žmogaus ugdymo. Olimpinėje chartijoje skelbiama, kad vienas esminių <strong>sporto</strong> tikslų – ugdyti jaunimą, kuris kurtų geresnį, tobulesnį ir dorovingesnį pasaulį. Praktiniame trenerio darbe dvasinių vertybių puoselėjimas yra veiksminga sportininkų ugdymo priemonė. Dvasinės vertybės, kuriose sutelkta žmonijos patirtis, tampa jaunų žmonių savastimi, verčia visur ir visada elgtis nepriekaištingai, dorai, laikytis visuotinai pripažįstamų etinių normų. Vadinasi, trenerio darbas taps visavertis tik tada, kai jis bus grindžiamas visai tautai reikšmingomis vertybėmis. Suvoktos ir įsitvirtinusios dvasinės vertybės tampa žmogaus charakterio bruožais ir yra praktinė šių vertybių išraiška, veiklos motyvas. Trenerio vertybinė orientacija tartum propaguoja visą sportuojančio žmogaus veiklą, lemia jo poelgius ir pavienius veiksmus. Sportininką rengiantis treneris turi gerai suprasti amžinąsias vertybes, tokias kaip
4 požiūris į Tėvynę, žmogų, gėrį, darbą, gamtą, gimtąją kalbą, sąžiningumą, meilę žmonėms ir daugelį kitų. Treneris visada turi žinoti, kad auklėti kitus gali tik tada, kai pats auklėjiesi, kai tobulini ir puoselėji savo dvasines vertybes. Treneris turi žinoti, kad šiandien ugdant aukščiausios kvalifikacijos sportininkus pasaulyje daug dėmesio skiriama filosofijos mokslui Vis labiau didėja domėjimasis asmenybės filosofija, brandžios asmenybės tapsmu. Toks požiūris padeda specialistui susigaudyti savyje, atsakyti sau, kas svarbiausia gyvenime, ir prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų bei veiksmų. Trenerio filosofinis mąstymas – tai jo intelektinės brandos ženklas. Sakoma: „Tuščia galva nemąsto“. Todėl reikia sukaupti žinių, įgyti patirties, kad būtų galima apibendrinti, vertinti, apmąstyti, t. y. filosofuoti. Filosofavimas – tai pasaulio ir žmogaus santykio refleksija. Tai procesas, kurio metu specialistas pažįsta savo paties psichinius veiksmus ir būsenas, stengiasi įprasminti savo gyvenimą. Filosofiškai nemąstantis <strong>sporto</strong> pedagogas nebus pasirengęs ir profesinei veiklai, nes neturės gyvenimo prasmės matmens, stokos moralinių principų, aiškios vertybių sistemos. Filosofija prasideda ten, kur baigiasi aiškūs ir baigtiniai atsakymai. Nuostabos ir abejonių lydima filosofija kelia klausimus ir ieško atsakymų į juos. Klausimas „Kas tai?“ rodo, kad apie reiškinį kalbama ne kaip apie savaime suprantamą duotybę, bet norima giliau pažvelgti į jo prasmę, svarbumą, savo noru įsitikinti, kas tai yra, ar tai prasminga. Taigi esminis trenerio asmenybės brandumo požymis yra gebėjimas savarankiškai mąstyti ir daryti išvadas. Jeigu treneris skiria pakankamai dėmesio savo ir auklėtinių filosofijai formuoti, sukuriamas itin tvirtas pagrindas siekti pačių geriausių rezultatų. Taigi treneris turi ne tik treniruoti, bet ir daug mąstyti, filosofuoti. Filosofijos paskirtis, pasak Sokrato, išmokyti žmogų, kaip reikia gyventi, o specialisto – kaip reikia dirbti. Vadinasi, filosofavimas yra mokymasis savarankiškai ir sąmoningai spręsti įvairias problemas. Treneris privalo mokyti auklėtinius pozityviai mąstyti Žinoma, kad žmogų laimingą ar nelaimingą padaro jo mintys. Markas Aurelijus apie tai sakė: „Pakeiskite savo mintis ir jūs pakeisite gyvenimą“. Kiekvienas žmogus pats įprasmina savo gyvenimą! Todėl reikia mokyti auklėtinius pozityviai mąstyti, būti optimistais. Su neigiamais jausmais treneris turi kovoti tarsi advokatas teisme – turi išsiaiškinti priežastis ir jas šalinti. Žmogaus emocijos nėra nevaldomos kaip orai. Jausmai priklauso ne nuo esminių aplinkybių, o nuo to, kaip jos vertinamos. Teigiami jausmai, gera emocinė pusiausvyra veikia fizinę sveikatą, suteikia daugiau gyvenimo džiaugsmo, skiepija optimistinį požiūrį į gyvenimą. Treneris, kaip ir kiekvienas kitas pedagogas, negali pabėgti nuo savo žmogiškosios prigimties. Be abejo, absoliučiai tobulo požiūrio į sportininkų rengimą nėra. Todėl būtina mąstyti apie tai, kas daroma, visada apgalvoti ir pagrįsti savo veiksmus, siekti, kad jie būtų nuoseklūs ir prasmingi, kad nebūtų kartojamos klaidos. Neprofesionalu sakyti „nenumačiau“, „nepagalvojau“, „neatkreipiau dėmesio“, „pasirinkau klaidingą taktiką“ ir pan. Proto galių prioritetas neišmatuojamas, padeda treneriui tapti brandžiu specialistu, duodančiu savo auklėtiniams tai, ką jis privalo duoti, pasiekiančiu rezultatų, kurių ir turėjo pasiekti. „Treneris, kuris nemoko auklėtinių mąstyti, negali daug pasiekti“, – pastebi K. R. Grifitas (C. R. Griffith). Taigi pedagoginėje veikloje nėra nieko vertesnio didesnės pagarbos kaip protas, gebėjimas mąstyti. Sportininkas turi skatinti savo teigiamas emocijas ir stengtis, kad jos vyrautų. Neigiamas emocijas reikia keisti į teigiamas. Reikia mokyti sutelkti mintis į teigiamus, palankius, mobilizuojančius dalykus ir nemąstyti apie neigiamus, kurie žmogų demoralizuoja. Taip nusiteikiama varžytis, kovoti ir nugalėti. Treneris turi žinoti, kokios didžiausios jo profesijos klaidos ir kaip jų išvengti Treneris turi žinoti seną tiesą: nugali tas, kas daro mažiau klaidų, mažiau klaidų daro tas, kas mąsto, moka mąstyti tas, kas mokosi mąstyti. Taigi gebėjimas mąstyti, nekartoti klaidų, naujovių ieškojimas, gebėjimas įveikti įtampą, tikėti savimi, įsiklausyti į save – svarbiausias sėkmės laidas. Dabar jau neįmanoma pasiekti pergalę, jeigu lavinamas tik kūnas, jeigu nesutelkiamos į vieną kumštį ir fizinės, ir dvasinės jėgos. Todėl treneriui būtina išmokti žaibiškai veikti, apmąstyti racionalius veiksmus ir priimti teisingiausius sprendimus. Konstruktyvus mąstymas – tai atsakymų į klausi-
Page 1 and 2: Profesionalaus darbo rezultatas - p
Page 3: 80 Jubiliejaus proga sveikiname ilg
Page 7 and 8: 6 filosofines nuostatas, gali siekt
Page 9 and 10: 8 karjerą nepasiekia, paprastai ne
Page 11 and 12: 10 ir padaryti vieną kitą jos tem
Page 13 and 14: 12 Pakilti pergalei Aistė Žemaity
Page 15 and 16: 14 su trūkumais. Jau geriau elgtis
Page 17 and 18: 16 • sportininkas skundžiasi sve
Page 19 and 20: 18 Labai pavojingas ir dažniausiai
Page 21 and 22: 20 kuriuose pasirenkama kontrolė t
Page 23 and 24: 22 1 lentelė Mokslo institucijos i
Page 25 and 26: 24 „Žmogaus fizinio pajėgumo fe
Page 27 and 28: 26 jokio didesnio pasipriešinimo.
Page 29 and 30: 28 ryškiai vyravo Europos šalių
Page 31 and 32: 30 sužaidėme fantastinį turnyrą
Page 33 and 34: 32 Keletas kamuolio gaudymo viena r
Page 35 and 36: 34 1 pav. Tęsinys
Page 37 and 38: 36 2 pav. Tęsinys
Page 39 and 40: 38 Vertikalaus lyno su plačia rank
Page 41 and 42: 40 Lentelė Pagrindiniai raumenys,
Page 43 and 44: 42 Lietuvos sporto informacijos cen
Page 45 and 46: Editorial Board Editor in Chief Zig
Page 47: LIETUVOS SPORTO Lietuvos sporto enc

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?