BENDROSIOS PROGRAMOS IR I SILAVINIMO STANDARTAI

Ontologinis argumentas: mes màstome apie Dievà kaip apie kaþkà, „uþ kà nieko didesnio
negalima sugalvoti“ (Augustino mokymas apie Dievo paþinimà – ontologinio argumento
pirmtakas: màstymas atranda nekintamas ir amþinas tiesas; Anzelmo Kenterberieèio
suformuluotas ontologinis argumentas; ontologinis argumentas R. Dekarto (Descartes) ir G.
Leibnico (Leibniz) filosofijoje; ontologinio argumento kritika I. Kanto filosofijoje).
Kosmologinis argumentas: jeigu kas nors yra, yra ir Dievas (penki Dievo buvimo árodymo
bûdai Tomo Akvinieèio filosofijoje – kosmologinio argumento konkretizacija).
Teleologinis argumentas: natûralios bûtybës teleologinis pobûdis nepaaiðkinamas remiantis
tik paèia bûtybe (teleologinio argumento plëtotë nuo antikos iki G. V. �. Hegelio filosofijos).
Semantinis argumentas: idëjos reprezentacinës galios iðkëlimas (ex nihilo nihil fit) Dekarto
filosofijoje.
Dievas kaip reguliuojamoji idëja ir praktinis postulatas Kanto filosofijoje.
III. Religijos filosofija – tikëjimo prasmës perspektyva
�ilosofijos ir religijos hermeneutinis santykis viduramþiø patristikoje (kaip patristinë egzegezë
ieðko kriterijø teisingai suprasti Ðventàjá Raðtà; kokias Ðventojo Raðto prasmes nurodo Origenas,
á kokià hermeneutinæ perspektyvà tai orientuoja; kokius Ðventojo Raðto prasmës paieðkos kriterijus
formuluoja Augustinas; kokia tikëjimo reikðmë atskleidþiant Ðventojo Raðto prasmæ).
Proto ir tikëjimo átampos hermeneutika – filosofijos ir religijos santykio iðraiðka scholastikoje
(ar priklauso Ðventojo Raðto prasmë nuo konkreèios kalbos þodþiø reikðmës lauko; koks paþodinës
ir dvasinës Ðventojo Raðto prasmiø ryðys Tomo Akvinieèio hermeneutikoje).
�ilosofijos ir religijos santykis Renesanso filosofijoje (E. Roterdamietis ir hermeneutikos kritinë
funkcija; tikëjimo kaip Ðventojo Raðto hermeneutinio kriterijaus iðkëlimas M. Liuterio (Luther)
doktrinoje).
�ilosofijos ir religijos santykis naujøjø laikø (moderno) filosofijoje: nuo redukcijos iki
iðsiskyrimo.
1. Kantas: religija tik proto ribose (ar galima teoriniu protu árodyti Dievo buvimà; koks religijos
turinio aspektas gali bûti suvokiamas protu; kas yra moralë religijos atþvilgiu).
2. �. E. D. Ðlejermacheris (Schleiermacher): religija kaip begalybës pajauta (kas yra religija –
proto aktas ar jausmas; kuo remiantis grindþiamas religijos besàlygiðkumas; koks religinës
patirties turinys grindþia jos autonomiðkumà).
3. Hegelis: filosofijos ir religijos susitaikymo siekimas (religinës sàmonës laikymas atskiru
Absoliuèios Dvasios (Proto) tapsmo momentu; religijos redukavimas iki filosofijos).
S. Kjerkegoro (Kierkegaard) tikëjimo paradoksas: egzistencinës tikëjimo akto hermeneutikos
iðtakos (ar protas pajëgus suprasti tikëjimà; koks religijos ir filosofijos santykis; koks religijos ir
tikëjimo santykis; etikos suspendavimas tikëjime; tikëjimas kaip paradoksas).
Katalikø
tikyba
25