BENDROSIOS PROGRAMOS IR I SILAVINIMO STANDARTAI

Integruotas istorijos ir
geografijos kursas
Dalyko tikslai ir uþdaviniai
Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla, atsiþvelgdama á dabarties þmogaus ir visuomenës raidos
tendencijas, nuolat kinta. Ugdydama demokratiðkumo ágûdþius, mokykla prisideda prie atviros,
demokratinës visuomenës ir valstybës kûrimosi. Mokyklø veikla grindþiama demokratijos
principais – ugdymo turinys orientuojamas moksleivio paþintiniams poreikiams tenkinti ir
gebëjimams ugdyti. Tai ypaè atsiskleidþia ágyvendinant profiliná mokymà XI–XII klasëse. Vienas
ið svarbiausiø mokyklos veiklos uþdaviniø yra suteikti moksleiviams galimybæ pasirinkti jø
gabumus atliepiantá ugdymosi kelià, ugdymosi turiná, susidaryti racionalø mokymosi krûvá ir
tinkamai pasirengti pasirinktos profesijos studijoms.
Tam daug reikðmës turi galimybë rinktis integruoto turinio disciplinas. Viena ið jø – integruotas
istorijos ir geografijos kursas.
Dabartinis pasaulis yra ilgalaikës gamtinës aplinkos ir visuomenës sàveikos padarinys. Jo
ávairovës samprata, turinti pasaulëþiûriná pobûdá, reikalauja tarpdisciplininës analizës.
Mokykloje tai ágyvendinama integruojant ávairius mokyklinius dalykus. Gamtos ir visuomenës
tarpusavio sàveikos problematika glaudþiai sieja geografijos ir istorijos disciplinas, aiðkinanèias
dabartinio pasaulio ávairovës prieþastis. Siekiant formuoti vientisà pasaulio vaizdà bei parodyti
glaudø gamtos ir visuomenës ryðá, siûloma integruota geografijos ir istorijos programa.
Integruoto kurso aktualumas grindþiamas glaudþiais ir neatsiejamais istorijos ir geografijos
disciplinø ryðiais. Istorija daþnai remiasi geografijos þiniomis, o ðiuolaikinë visuomenë, jos
struktûros ir problemos negali bûti suprastos be istorijos ir geografijos paþinimo. Visuomenei,
jos raidai daug átakos daro geografiniai veiksniai. Istorijà ir geografijà sieja ekonomikos, kultûrinës
antropologijos, teisës, politologijos, sociologijos, religijotyros problemos: gyventojø ir visuomenës
struktûros, ûkio raida, industrializacijos procesai, demografinë ir visuomeninë valstybiø raida,
ûkio ir socialinë politika, Europos integracijos klausimai, globalios þmonijos raidos problemos,
tautø ir valstybiø santykiai. Ðios ir kai kurios kitos temos siauriau ar plaèiau yra nagrinëjamos
per istorijos, geografijos ir politologijos (ar pilietinës visuomenës pagrindø) pamokas. Per istorijos
pamokas kalbant apie valstybiø raidà, moksleiviai turi þinoti valstybiø geografines sàlygas, dydá
ploto ir gyventojø skaièiaus poþiûriu. Moksleiviai nagrinëja gamtos iðtekliø átakà istoriniams
procesams, ekonominës raidos ypatumus. Þinoma, kad visuomenës gyvenimui daug átakos turëjo
ir turi gyvenamoji aplinka, o tai daþniausiai laikoma geografijos dalyku. Taigi istorijos, geografijos
ir kitos artimos mokyklinës disciplinos gali bûti integruojamos.
Integruotas
kursas
279