BENDROSIOS PROGRAMOS IR I SILAVINIMO STANDARTAI

Dalyko tikslai ir uþdaviniai
Etika
Etika pagrindinëje mokykloje dëstoma kaip integruota dorinio, asmens ir socialinio ugdymo
disciplina. Kursas iðdëstytas koncentrais atsiþvelgiant á asmens augimo poreikius ir intelektiná
pajëgumà.
Profilinëje mokykloje – XI–XII klasëse – etika dëstoma kaip vieno lygio (bendrasis) kursas,
áeinantis á bendrojo lavinimo branduolá. Ðio kurso pagrindas – filosofinë etika. Ji integruojama
su taikomàja etika ir psichologija. Nesant iðplëstiniø ar tiksliniø etikos kursø, vis dëlto palikta
galimybë ðiek tiek keisti bendrojo kurso sudëtingumo lygá arba, atsiþvelgiant á profilius, daugiau
dëmesio skirti aktualesnëms taikomosios etikos temoms.
Etika yra moralës filosofija. Toks tikslus etikos apibrëþimas nebuvo taikomas I–X klasiø etikos
dalykui, skirtam plaèiai suvokiamam, integraliam doriniam ugdymui. XI–XII klasëse, uþbaigiant
bendràjá mokykliná ugdymà, turëtø bûti atskleista filosofinë etikos prigimtis.
Etikos objektas yra visas þmogaus gyvenimas – nuo kasdieniø pasirinkimø bei veiksmø iki
gyvenimo áprasminimo. Bûdama praktinio gyvenimo filosofija, etika yra kontekstuali, t.y. kuriama,
suvokiama, interpretuojama remiantis ne tik sava tradicija, bet ir kitø þmogaus bei visuomenës
mokslø diskursais, taip pat asmenine patirtimi.
XI–XII klasiø etikos kurso tikslai apibrëþiami derinant aukðèiau aptartà etikos kaip disciplinos
specifikà ir asmens ugdymosi poreikius. Svarbiausias ugdymo etikos pamokose tikslas yra dvasinë
asmenybës branda, kurios poþymiai – adekvatus savæs ir savo santykiø su kitais þmonëmis suvokimas;
vertybinis apsisprendimas; gyvenimo áprasminimo ir saviraiðkos bûdø pasirinkimas; asmenybës
integralumas.
Jo siekiant, ágyvendinami ðie uþdaviniai:
Nuodugniau paþinti:
n pagrindines filosofinës etikos problemas ir jø svarstymo tradicijà;
n aktualiausias ðiuolaikinës visuomenës etines dilemas bei jø sprendimo bûdus;
n kuo ir kaip gali bûti grindþiami etiniai principai bei normos;
n save ir kità, þmoniø veiklà ir santykius.
Ugdyti gebëjimus:
n reflektuoti, kritiðkai ir pagrástai màstyti;
n suprasti bei interpretuoti filosofijos tekstus, samprotauti etinëmis temomis þodþiu ir
raðtu;
n màstyti dalyvaujant dialoge ir poliloge;
Etika
49