Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu
28.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu

Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu

Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

START NOW

Laikraštis <strong>Lietuvos</strong> statybininkams<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų<br />

asociacija<br />

Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X<br />

<strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> <strong>devintojo</strong><br />

<strong>bloko</strong> <strong>statyboje</strong> <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong> <strong>ir</strong> <strong>PST</strong><br />

Šiame numeryje:<br />

p. 2<br />

PPP – gelbėjimosi ratas statybų<br />

verslui ar iliuzija<br />

p. 4<br />

P<strong>ir</strong>moji PPP mugė sulaukė<br />

dėmesio<br />

p. 5<br />

LSA aktualijos<br />

„<strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> istorijoje<br />

atsiveria naujas puslapis – vietoj<br />

įrengtų 150 megavatų (MW)<br />

neefektyvių blokų bus pastatytas<br />

naujas modernus kombinuoto<br />

ciklo 455 MW energijos gamybos<br />

įrenginys, kuriame kuro išlaidos<br />

vienai energijos kilovatvalandei<br />

gaminti bus mažesnės net 30<br />

proc. Tiek pat mažės <strong>ir</strong> gamtos<br />

Nukelta į p. 9<br />

Kęstučio Jonaičio nuotr.<br />

Devintojo <strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> <strong>bloko</strong> statybos darbai įsibėgėjo – statybų aikštelėje AB „Panevėžio<br />

statybos trestas“ (<strong>PST</strong>) pradėjo įrenginėti p<strong>ir</strong>muosius pamatų polius.<br />

tarša“, – sakė <strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> generalinis<br />

d<strong>ir</strong>ektorius Pranas Noreika.<br />

Į <strong>bloko</strong> statybą bus investuota<br />

1,1 mlrd. litų. Pusę kainos – 530 mln.<br />

litų – sk<strong>ir</strong>s Europos rekonstrukcijos <strong>ir</strong><br />

plėtros bankas, iš Ignalinos atominės<br />

<strong>elektrinės</strong> (IAE) uždarymo fondo, o<br />

likusią dalį – <strong>Lietuvos</strong> elektrinė iš savo<br />

pelno <strong>ir</strong> skolintų lėšų.<br />

„Šis projektas – vienas iš<br />

reikšmingiausių pastaruoju metu<br />

įgyvendinamų projektų nacionaliniu<br />

mastu ne tik <strong>Lietuvos</strong> energetikos<br />

sektoriui, tačiau viso šalies ūkio<br />

plėtrai. Bus sukurtos naujos darbo<br />

vietos, paremtas statybų sektorius,<br />

kuriam tiesioginės investicijos sieks<br />

per 207 mln. litų“, – sakė energetikos<br />

ministras Arvydas Sekmokas.<br />

p. 6<br />

Klimato kaita <strong>ir</strong> verslas:<br />

potencialas, perspektyvos <strong>ir</strong><br />

galimybės<br />

p. 9<br />

VGTU mokslininkai padeda<br />

Baltarusijai kelyje į Europą<br />

p. 10<br />

Biudžetas: labiausiai didinamos<br />

išlaidos ES bendrajam<br />

paramos finansavimui<br />

Metalo konstrukcijų<br />

projektavimas <strong>ir</strong> gamyba<br />

Mes nemanome, kad metalas tik medžiaga.<br />

Atsižvelgdami į Jūsų verslo ypatumus,<br />

mes siūlome geriausius metalo naudojimo<br />

sprendimus <strong>ir</strong> giliausias šios srities žinias.<br />

www.ruukki.lt<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

2 NUMERIO TEMA<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis NUMERIO TEMA 3<br />

PPP – gelbėjimosi ratas statybų verslui ar dar viena iliuzija<br />

Pernai UAB „Hidrostatyba“ baigė stambų koncesinį objektą<br />

M. K. Čiurlionio tilto transporto mazgą<br />

Juozas STRAŽNICKAS<br />

PPP – ši trijų žodžių (Public Private Partnership) santrumpa, reiškianti viešojo <strong>ir</strong> privataus verslo<br />

partnerystę, tampa vis populiaresnė. Apie tai kalbama valdžios kabinetuose, savo iniciatyvas reiškia<br />

statybininkus vienijančios asociacijos, bendrovių vadovai. Tik klausimas vis be atsakymo.<br />

Nauja – tai pam<strong>ir</strong>šta sena<br />

cesininkai laimėjo teisę čia statyti<br />

elektrinę. Petrašiūnų elektrinė, davusi<br />

šviesą 1931 m. rudenį, <strong>ir</strong>gi priklausė<br />

belgams. Garsusis Žaliakalnio funikulierius,<br />

pradėjęs veikti tais pačiais<br />

metais, – vokiečių f<strong>ir</strong>mos „Kurt Rodolph“<br />

koncesinis projektas. Degtukų<br />

gamybos <strong>ir</strong> prekybos koncesija, net<br />

monopolis buvo švedų.<br />

Po daugelio metų kauniečiai<br />

ADATINIAI FILTRAI,<br />

DRENAŽINIAI IR PURVO<br />

SIURBLIAI Pardavimas <strong>ir</strong> nuoma<br />

UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius<br />

tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181<br />

UAB „Hidrostatyba“ nuotr.<br />

atgaivina senas tradicijas. Pernai<br />

maždaug tuo pačiu laiku kaip <strong>ir</strong><br />

dabar buvo baigtas stambus koncesinis<br />

objektas – M. K. Čiurlionio<br />

tilto transporto mazgas. Savivaldybė,<br />

trūkstant lėšų investicijoms,<br />

nusprendė pasinaudoti Koncesijų<br />

įstatymu, priimtu dar 1996 m., <strong>ir</strong><br />

paskelbė koncesijos konkursą. Jį<br />

laimėjo <strong>ir</strong> pernai rudenį projektą<br />

www.flygt.lt<br />

sėkmingai baigė įgyvendinti UAB<br />

„Hidrostatyba“, atlikusi darbų<br />

daugiau kaip už 80 mln. litų. Koncesijos<br />

būdu UAB „Kamesta“ įrengė<br />

Aleksoto tilto transporto mazgą.<br />

Skelbiama Kauno arenos, kurią stato<br />

UAB „Vėtrūna“, operatoriaus koncesija,<br />

kurios trukmė – 25 metai.<br />

Gauni šiandien – moki rytoj<br />

„Koncesija tėra viena iš PPP<br />

formų“, – aiškindamas apie teisinį<br />

tokių sutarčių reguliavimą, sakė<br />

Londono Sičio advokatų kontoros<br />

„Eversheds“ partneris Lietuvoje Jonas<br />

Saladžius. Anot jo, esminis sk<strong>ir</strong>tumas<br />

tarp koncesijos <strong>ir</strong> viešojo sektoriaus<br />

bei privataus verslo partnerystės<br />

– rizikos pasisk<strong>ir</strong>stymas. Koncesijos<br />

atveju visa rizika turėtų tekti<br />

privačiam subjektui, investuotojui.<br />

Jis projektuoja, stato, finansuoja,<br />

valdo objektą, renka už tai mokestį <strong>ir</strong><br />

sutartyje numatytu terminu atiduoda<br />

jį viešajam sektoriui – valstybei arba<br />

savivaldybei. Kitais PPP atvejais rizika<br />

privačiam investuotojui perduodama<br />

iš dalies.<br />

Viešaisiais projektais gali būti<br />

bendroji (keliai, tiltai, aerouostai,<br />

saugyklos) ar socialinė (mokyklos,<br />

ligoninės, bibliotekos) infrastruktūra,<br />

šio tipo būstai <strong>ir</strong> platus paslaugų<br />

spektras – nuo gatvių apšvietimo iki<br />

mokslo t<strong>ir</strong>iamųjų darbų.<br />

Pasak J. Saladžiaus, tai galimybė<br />

turėti modernią infrastruktūrą<br />

šiandien, mokant už ją rytoj. Anot<br />

jo, tai gerai žinojo jau romėnai, tiesę<br />

kelius <strong>ir</strong> rinkę mokestį už naudojimąsi<br />

jais.<br />

Ekspertų vertinimu, PPP yra<br />

vienas iš racionaliausių problemos<br />

sprendimo būdų, esant ribotoms<br />

finansinėms viešojo sektoriaus<br />

Tiesiog sutapimas, bet prasmingas,<br />

kad pokalbis apie PPP, kurį<br />

surengė <strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos<br />

ekonomikos grupė, vyko Kaune,<br />

bendrovės „YIT Kausta“ būstinėje.<br />

Šis miestas yra tokios partnerystės<br />

lopšys.<br />

Dar XIX a. pabaigoje belgų kongalimybėms.<br />

Jų paskaičiavimais,<br />

reikės kelių dešimtmečių, norint<br />

atnaujinti visas šalies mokyklas,<br />

darželius, esant dabartiniam<br />

investicijų mastui. Trylika metų<br />

užtruktų pažangios universitetų<br />

infrastruktūros kūrimas. Miglota socialinio<br />

būsto perspektyva.<br />

Reikia pūsti visais trimitais<br />

Lietuvoje PPP pat<strong>ir</strong>tis tėra<br />

užuomazgoje, nors p<strong>ir</strong>moji konferencija<br />

apie tai įvyko prieš dešimtmetį.<br />

Kadangi iki šiol įstatymiškai buvo<br />

apibrėžta tik viena PPP forma, būtent<br />

koncesija, yra įvykdyta apie 45<br />

projektai, kuriuos sąlyginai galima<br />

vadinti koncesiniais. Be jau minėtųjų<br />

Kaune, Viešosios politikos <strong>ir</strong> vadybos<br />

instituto nuomone, sėkmingu<br />

galima laikyti Vilniaus šilumos ūkio<br />

nuomos projektą, kurio sutartis<br />

buvo pas<strong>ir</strong>ašyta 2002 m. Dabar<br />

šilumos ūkius yra išnuomojusios 14<br />

savivaldybių. Aktyviai <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong> su koncesiniais<br />

projektais „Rubicon group“<br />

įmonės. Vienas iš jų – Vilniaus miesto<br />

pramogų <strong>ir</strong> poilsio parkas su universalia<br />

„Siemens“ arena.<br />

Bet <strong>ir</strong> to užtenka, kad įsitikintum<br />

tokių projektų nauda valstybei <strong>ir</strong><br />

visuomenei. Pakanka nedidelių<br />

pradinių viešojo sektoriaus<br />

investicijų, lieka lėšų kitoms valstybės<br />

reikmėms, užtikrinamas geresnis<br />

paslaugos valdymas, o tai beveik<br />

visada efektyviau sugeba privatus<br />

investuotojas. PPP daugeliu aspektų<br />

pranoksta <strong>ir</strong> viešąjį p<strong>ir</strong>kimą.<br />

Todėl, anot J. Saladžiaus, reikia<br />

pūsti visais trimitais, jeigu pavyksta<br />

sėkmingai įgyvendinti nors vieną tokį<br />

projektą. Pasaulio <strong>ir</strong> Europos šalyse<br />

įvykdytų <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašytų šio pobūdžio<br />

kontraktų žemėlapyje <strong>Lietuvos</strong> nėra.<br />

Tuo tarpu Ispanijoje 2001–2008<br />

„Viešojo <strong>ir</strong> privataus<br />

sektorių partnerystė –<br />

valstybės arba savivaldybės<br />

institucijos <strong>ir</strong> privataus<br />

subjekto įstatymuose nustatyti<br />

bendradarbiavimo<br />

būdai, kuriais valstybės<br />

arba savivaldybės institucija<br />

perduoda jos funkcijoms<br />

prisk<strong>ir</strong>tą veiklą privačiam subjektui,<br />

o privatus subjektas<br />

investuoja į šią veiklą <strong>ir</strong> jai<br />

vykdyti reikalingą turtą, už tai<br />

gaudamas įstatymų nustatytą<br />

atlyginimą.“<br />

Investicijų įstatymas<br />

m. buvo sudaryti 38 tokie sandoriai<br />

<strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašyta kontraktų už 4,1 mlrd.<br />

<strong>eu</strong>rų, Prancūzijoje – 34 sandoriai<br />

už 4 mlrd. <strong>eu</strong>rų, Italijoje <strong>ir</strong> A<strong>ir</strong>ijoje<br />

sutarčių suma v<strong>ir</strong>šijo 3 mlrd., Lenkijoje<br />

– 1,5 mlrd. <strong>eu</strong>rų. Latviai taip pat<br />

suspėjo į sparčiai riedantį šimtuko<br />

valstybių traukinį.<br />

Tačiau PPP madas Europoje<br />

diktuoja Jungtinė Karalystė,<br />

sėkmingai taikanti įva<strong>ir</strong>ius viešosios<br />

<strong>ir</strong> privačios partnerystės modelius<br />

jau du dešimtmečius. Čia kasmet<br />

pas<strong>ir</strong>ašoma apie 60 PPP sutarčių už<br />

2–5 mlrd. svarų sterlingų. Nuo 1990<br />

m. įgyvendinti 935 projektai, kurių<br />

vertė – per 66 mlrd. svarų. Valstybės<br />

<strong>ir</strong> privačios iniciatyvos dėka buvo<br />

atnaujintos 93 ligoninės (5,3 mlrd.<br />

svarų), apie 5,5 mlrd. sk<strong>ir</strong>ta Londono<br />

metro pertvarkai, per 15 metų<br />

numatoma pastatyti ar iš pagrindų<br />

atnaujinti visas mokyklas, vykdoma<br />

aibė kitų projektų.<br />

Kas bus lietuviškasis<br />

Tony Bla<strong>ir</strong>as<br />

Britams pasisekė. PPP iniciatyvas<br />

energingai palaikė pats Ministras<br />

P<strong>ir</strong>mininkas Tony Bla<strong>ir</strong>as, iškėlęs idėją,<br />

kad moderni infrastruktūra turi ats<strong>ir</strong>asti<br />

glaudžiai bendradarbiaujant<br />

viešajam <strong>ir</strong> privačiam sektoriui.<br />

Lietuvoje vadžias tv<strong>ir</strong>tai laiko jo<br />

didenybė viešasis p<strong>ir</strong>kimas, kurio<br />

siūlomą karčią taurę priversti išgerti<br />

beveik visi konkursų dalyviai. Vienu<br />

metu prie Finansų ministerijos buvo<br />

skyrius, kuris turėjo rūpintis PPP idėjų<br />

puoselėjimu <strong>ir</strong> diegimu. Paskui jis<br />

nunyko, dabar vėl bandoma įpūsti<br />

dvasią.<br />

Vyriausybė jau patv<strong>ir</strong>tino šių<br />

projektų rengimo <strong>ir</strong> įgyvendinimo<br />

taisykles, nurodė Finansų ministerijai<br />

iki metų pabaigos parengti visus<br />

kitus dokumentus. Darbas nemažas,<br />

reikia patikslinti <strong>ir</strong> priimti bent penkių<br />

įstatymų, kai kurių poįstatyminių<br />

aktų nuostatas. Investicijų įstatymas,<br />

sudarantis prielaidas PPP principams<br />

įgyvendinti, jau priimtas <strong>ir</strong> įsigalios<br />

nuo 2010 m. sausio 1 d. Pagrindinius<br />

svertus numatoma suteikti Finansų<br />

ministerijai, metodikos centro funkcijos<br />

teks Centrinei projektų valdymo<br />

agentūrai.<br />

Bet kas bus tas lietuviškasis Tony<br />

Bla<strong>ir</strong>as, klausimas tebėra atv<strong>ir</strong>as. Be<br />

lyderio visos idėjos, net <strong>ir</strong> labai geros,<br />

gęsta. Gal Ministras P<strong>ir</strong>mininkas Jis<br />

pareiškė savo nuomonę: „Kadangi<br />

PPP yra visiškai nauja programa,<br />

ją reikia atsakingai valdyti, bet neturime<br />

trypčioti vietoje, o drąsiai<br />

eiti į priekį“. O gal, sakau, finansų<br />

ministrė Pagaliau yra ūkio ministras,<br />

žadantis PPP iniciatyvoms jau artimiausiu<br />

metu įlieti milijardus!<br />

Įspėjo dėl rizikų<br />

„P<strong>ir</strong>mieji koncesiniai projektai<br />

mūsų mieste, ypač M. K. Čiurlionio<br />

transporto mazgas, įvertinant jo<br />

inžinerinį sudėtingumą, investicijų<br />

<strong>ir</strong> darbų mastus, labai pasisekė“, –<br />

sakė Kauno savivaldybės Miesto ūkio<br />

departamento Statybos skyriaus<br />

vedėjas V. Abramavičius.<br />

UAB „Hidrostatyba“, kuri<br />

pralaužė ledus, valdybos p<strong>ir</strong>mininko<br />

Jono Dumašiaus nuomonė tokia<br />

pat – bendrovė šį objektą be didelio<br />

vargo eksploatuoja, savivaldybė<br />

laiku moka koncesijos mokestį. Bet<br />

kartu jis įspėja, kad PPP projektai<br />

tik išoriškai atrodo labai patrauklūs,<br />

tačiau įvykdomi sunkiai, yra rizikingi.<br />

„Hidrostatyba“ su rizikomis<br />

susidūrė praktiškai. Sverdama savo<br />

galimybes, tardamasi su bankais,<br />

draudėjais, svarstydama, ar ne<br />

per drąsu prisiimti atsakomybę 23<br />

metams į priekį, dėdama antspaudą<br />

<strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašydami ant koncesijos sutarties,<br />

kurios apimtis 130 puslapių,<br />

o derinimas truko 8 mėnesius.<br />

„PPP yra efektyvi priemonė, bet<br />

ne panacėja“, – sakė Aleksandras<br />

Abišala, konsultacinės f<strong>ir</strong>mos „A.<br />

Abišala <strong>ir</strong> partneriai“ vadovas, taip<br />

pat įspėdamas apie rizikas. Tarp jų<br />

gali būti neapskaičiuoti išlaidų <strong>ir</strong><br />

pajamų šaltiniai, partnerių pas<strong>ir</strong>inkimo<br />

peripetijos, statybos, objekto<br />

panaudos ypatumai. PPP projektus<br />

taip pat lydi valiutų kurso galimų<br />

pokyčių, politinės konjunktūros,<br />

paslėpto protekcionizmo pavojai,<br />

galimi korupcijos atvejai, negatyvi<br />

visuomenės nuomonė.<br />

Tokių kliuvinių Lietuvoje ieškoti<br />

su žiburiu nereikia. Praktiškai beveik<br />

nėra nė vieno ženklesnio objekto<br />

(nebūtinai koncesinio), kurio statybos<br />

proceso netemdytų įtarimų<br />

šešėliai, skandalai, visuomeninių<br />

organizacijų protestai. Koncesiniai<br />

projektai Kaune taip pat sutinkami<br />

ne su gėlėmis. Prieškario Laikinosios<br />

sostinės burmistras Antanas Gravrogkas<br />

savivaldybėje <strong>ir</strong>gi kabino žibalines<br />

lempas, protestuodamas prieš pernelyg<br />

aukštas belgiškos elektros kainas.<br />

„Laukiu tikros grynakraujės<br />

koncesijos, nes dabar už paslaugas<br />

vartotojui moka ne jis pats, bet<br />

savivaldybė. Reikia sudaryti galimybes<br />

investuotojui prisiimti visą<br />

atsakomybę bei riziką“, – teigė V.<br />

Abramavičius.<br />

Pasak A. Abišalos, realus gyvenimas<br />

yra ne instrukcijų knygelė,<br />

išvengus kai kurių niuansų, įvertinus<br />

galimas rizikas, PPP projektu galėjo<br />

tapti <strong>ir</strong> amžinatilsį LEO LT. Netgi<br />

Didžiojoje Britanijoje ne viskas sklandu<br />

– PPP keliu ateina apie 15 proc.<br />

investicijų.<br />

„Mes jau mokame valdyti statybų<br />

rizikas, kitko dar reikia mokytis <strong>ir</strong><br />

geriau, kad jas prisiimtų tas partneris,<br />

kuris sugeba tai daryti efektyviau,“<br />

– sakė A. Abišala.<br />

Jeigu būtų Karalius<br />

Liepos mėnesį Ministro<br />

P<strong>ir</strong>mininko A. Kubiliaus potvarkiu<br />

sudaryta darbo grupė atrinko šešis<br />

bandomuosius projektus iš sveikatos,<br />

švietimo, transporto <strong>ir</strong> kitų<br />

sričių, kurie turėtų būti įgyvendinti<br />

pagal PPP taisykles. Tarp jų Vilniaus<br />

universitetinės vaikų ligoninės korpusas,<br />

Balsių mokykla, Palangos miesto<br />

aplinkkelis, socialinio būsto statyba<br />

Alytuje, Policijos departamento<br />

dviejų komisariatų, areštinės statyba<br />

Vilniuje, nenaudojamų pastatų pritaikymas<br />

kalėjimui Pravieniškėse.<br />

„Jeigu būčiau <strong>Lietuvos</strong> <strong>ir</strong> Lenkijos<br />

karalius, paleisčiau iškart į gyvenimą<br />

šiuos projektus, vadovaudamasis dabartine<br />

įstatymine baze. Po to daryčiau<br />

praktines išvadas“, – sakė A. Abišala.<br />

Dabar, anot jo, žinant mūsų<br />

valdžios gebėjimus, aparato apsukas,<br />

įvertinus bismarkinę teisę, stengiantis<br />

viską iki smulkmenų reglamentuoti,<br />

yra pavojus, kad jų įgyvendinimo<br />

pradžia nusikels 2–3 metams. UAB<br />

„Hidrostatyba,“ sėkmės paskatinta,<br />

Klaipėdos regiono savivaldybėms<br />

pasiūlė du poilsio <strong>ir</strong> pramogų<br />

kompleksų koncesinius projektus,<br />

bet pastarosios atsisakė.<br />

Juozas Zykus, sąjūdžio „Vilniaus<br />

metro“ įkvėpėjas, kurio galva<br />

pramušta naujoms idėjoms, jau<br />

dabar kartu su Nekilnojamojo<br />

turto plėtros asociacija siūlo bent<br />

15 galimų PPP projektų, kurių du<br />

pas<strong>ir</strong>yžęs įgyvendinti savo iniciatyva.<br />

Surengė net jų mugę. Bet <strong>ir</strong> jis baiminasi,<br />

kad idėja nebūtų paskandinta<br />

diskusijose <strong>ir</strong> pažaduose, kaip kad<br />

atsitiko su daugiabučių namų modernizavimo<br />

programa. Pagrindinis<br />

svertas, kad taip neįvyktų, tai pačių<br />

investuotojų ryžtas, asocijuotų<br />

struktūrų <strong>ir</strong> visuomenės atkaklumas<br />

bei spaudimas.<br />

Valdžios pažadai šiemet paleisti<br />

programą <strong>ir</strong> atnaujinti 500<br />

daugiabučių v<strong>ir</strong>to iliuzija. Ar ja netaps<br />

<strong>ir</strong> PPP projektai Klausimas dar<br />

be atsakymo. Tik trys „P“.<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

Švitrigailos 11 F, 03228, Vilnius<br />

Tel. (8 5) 269 1238<br />

Faks. (8 5) 260 8243<br />

E. paštas info@folioverso.lt<br />

4<br />

LAIKRAŠTIS<br />

4 NUOMONĖ<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios<br />

Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis<br />

AKTUALIJOS<br />

5<br />

Valdžios pažadai šiemet paleisti<br />

programą <strong>ir</strong> atnaujinti 500<br />

daugiabučių v<strong>ir</strong>to iliuzija. Ar ja<br />

netaps <strong>ir</strong> PPP projektai<br />

Juozas ZYKUS,<br />

UAB „Vilniaus rentinys“<br />

valdybos p<strong>ir</strong>mininko pavaduotojas<br />

„Mūsų valdžiai trūksta mąstymo<br />

mastelio. Jie mano, kad šešiais<br />

objektais kaip Kristus dviem kepaliukais<br />

duonos pamaitins statybininkų<br />

armiją <strong>ir</strong> dar trupinių liks. Taip šios<br />

armijos nepamaitinsi“.<br />

Antanas BUTKUS,<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos<br />

viceprezidentas, ekonomikos<br />

grupės vadovas<br />

„Nebuvome pakankamai<br />

atkaklūs, siūlydami efektyvesnį<br />

daugiabučių namų modernizavimo<br />

modelį. Pasimokykime <strong>ir</strong> būkime<br />

ryžtingesni, kovodami dėl viešojo <strong>ir</strong><br />

privataus verslo partnerystės idėjų <strong>ir</strong><br />

projektų likimo. Tai svarbi antikrizinė<br />

priemonė“.<br />

Parengė Juozas Stražnickas<br />

PROJEKTUOJA IR MONTUOJA:<br />

• pastatų<br />

vidaus elektros sistemas;<br />

• išorės elektros energijos tiekimo linijas iki 10 kV;<br />

• pastatųinžineriniųsistem ų (oro šildymo,<br />

vėdinimo, kondicionavimo) automatiką;<br />

• kompiuterinius-telefoninius tinklus;<br />

• priešgaisrines sistemas.<br />

Jonas DUMAŠIUS,<br />

UAB „Hidrostatyba“ valdybos<br />

p<strong>ir</strong>mininkas<br />

„Politinis lygmuo regionų<br />

savivaldybėse yra labai žemo lygio <strong>ir</strong><br />

PPP jiems mažai terūpi. Apie bandomuosius<br />

projektus tikriausiai bus ilgai<br />

kalbama, nors dabar, kritus statybų<br />

kainoms, yra geriausia galimybė juos<br />

įgyvendinti“.<br />

„Statybų žinių“ archyvo nuotr.<br />

ATLIEKA:<br />

• autorinę priežiūrą;<br />

• atestuotus sumontuotų<br />

sistemų<br />

elektrofizinius matavimus.<br />

www.fiatlux.lt<br />

P<strong>ir</strong>moji VPP projektų mugė<br />

sulaukė dėmesio<br />

LNTPA iniciatyva lapkričio mėn. vyko p<strong>ir</strong>moji Viešojo <strong>ir</strong> privataus<br />

sektoriaus partnerystės (VPP) projektų mugė Lietuvoje, kurią<br />

organizavo asociacijos VPP darbo grupė, aktyviai <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong>nti viešojo<br />

<strong>ir</strong> privataus sektorių partnerystės srityje.<br />

Pasak darbo grupės p<strong>ir</strong>mininko<br />

Juozo Zykaus, mugės tikslas buvo<br />

pristatyti konkrečius projektus,<br />

sk<strong>ir</strong>tus viešajam sektoriui, siekiant<br />

geresnio supratimo apie jų poreikį<br />

bei naudą visuomenei <strong>ir</strong> spartesnio jų<br />

įgyvendinimo.<br />

Taip pat vienas iš pagrindinių<br />

mugės siekių – paskatinti VPP tinklo<br />

narius jungtis į iniciatyvinius klasterius<br />

dėl konkrečių projektų įgyvendinimo.<br />

P<strong>ir</strong>moje VPP mugėje dalyvavo nekilnojamojo<br />

turto plėtotojai, investuotojai,<br />

finansų konsultantai, statybininkai<br />

<strong>ir</strong> galimi rangovai, projektuotojai,<br />

architektai bei kiti suinteresuoti atstovai.<br />

Susitikimo dalyvius pasveikinęs<br />

LNTPA VPP grupės vadovas Juozas<br />

Zykus pažymėjo, kad šis susitikimas<br />

yra p<strong>ir</strong>moji iniciatyva, siekiant sutelkti<br />

partneryste suinteresuotus verslo atstovus,<br />

suburti savotišką intelektualų<br />

organizacijų <strong>ir</strong> joms atstovaujančių<br />

asmenų tinklą.<br />

Susitikime pristatyta asociacijos<br />

darbo grupės veikla, keliami uždaviniai<br />

bei vertinimui pateikti 24 potencialūs<br />

VPP projektai Vilniuje, Kaune <strong>ir</strong><br />

Klaipėdoje. Didžiausia projektų dalis<br />

yra susisiekimo infrastruktūros objektai<br />

– keliai, tuneliai, požeminės<br />

perėjos, viadukai. Investuotojai jau<br />

domisi požeminių perėjų statyba<br />

Santariškėse, Gariūnuose, Laisvės<br />

prospekte Vilniuje, į Tilžės gatvės<br />

pervažos projektą Klaipėdoje atkreipė<br />

dėmesį vietos nekilnojamojo turto<br />

plėtotojai. VPP darbo grupės vadovas<br />

Juozas Zykus tiki, kad VPP projektai<br />

yra perspektyvūs <strong>ir</strong> bus įgyvendinti,<br />

tačiau tam reikia tinkamai pas<strong>ir</strong>uošti,<br />

įvertinti rizikas, atsiperkamumą, suburti<br />

bendraminčių komandą.<br />

Darbo grupės vadovas pristatė Viešojo<br />

<strong>ir</strong> privataus sektorių partnerystės vystymo,<br />

koordinavimo <strong>ir</strong> konsultavimo struktūros<br />

projektą, kuriame numatyta į VPP procesą<br />

įtraukti atstovus iš valstybinių, finansinių<br />

institucijų, verslo organizacijų. Sus<strong>ir</strong>inkusieji<br />

dalijosi pat<strong>ir</strong>timi apie jau įvykusius VPP<br />

projektų įgyvendinimo konkursus, taip pat<br />

koncesijas, jų nesėkmių priežastis bei teikė<br />

siūlymus dėl geresnio šio proceso teisinio<br />

reglamentavimo.<br />

Susitikimo dalyviai pasidžiaugė,<br />

kad šiuo metu LR Vyriausybė rengiasi<br />

įgyvendinti šešis bandomuosius projektus,<br />

kuriuos pateikė <strong>Lietuvos</strong> savivaldybės<br />

bei atsk<strong>ir</strong>os ministerijos, tačiau atkreipė<br />

dėmesį į tai, kad turėtų būti sudarytos<br />

galimybės <strong>ir</strong> privačiam sektoriui siūlyti<br />

savo parengtus viešųjų objektų projektus,<br />

o atlikus jų poreikio bei tinkamumo<br />

visuomenei vertinimą, kuo greičiau skelbti<br />

konkursus. Specialistų teigimu, siūlomi<br />

projektai patrauklūs tuo, kad daugeliui<br />

iš jų įgyvendinti nėra prašoma lėšų iš<br />

valstybės biudžeto. „Privatus sektorius yra<br />

pas<strong>ir</strong>engęs pasiūlyti VPP projektų finansavimo<br />

schemas, kurios užtikrintų projektų<br />

atsiperkamumą iš privataus sektoriaus<br />

dalyvių, objekto naudotojų bei atsk<strong>ir</strong>ais<br />

atvejais – iš ES fondų“, – konstatavo LNTPA<br />

VPP darbo grupės vadovas Juozas Zykus.<br />

LNTPA inf.<br />

Sertifikavo naujo tipo cementą CEM II/A-LL 42,5 R<br />

Naujam AB „Akmenės cementas“<br />

pagamintam klinties<br />

portlandcemenčiui CEM II/A-LL 42,5<br />

R Statybos produkcijos sertifikavimo<br />

centras lapkričio pradžioje išdavė Atitikties<br />

sertifikatus, liudijančius, kad<br />

minėtas cementas atitinka standarto<br />

LST EN 197-1 <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />

teisės aktų reikalavimus.<br />

Atlikus bandymus akredituotoje<br />

cemento bandymų laboratorijoje,<br />

nustatyta, kad vidutinis cemento<br />

ankstyvasis stipris gniuždant po<br />

2 parų yra 30,4 MPa, o po 28<br />

parų – 52 MPa. „Tikintis, kad šis<br />

cemento tipas tiks sausųjų mišinių<br />

gamybai, pagal 2006 m. gruodžio<br />

18 d. Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos<br />

Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006<br />

dėl cheminių medžiagų registracijos,<br />

įvertinimo, autorizacijos <strong>ir</strong> apribojimų<br />

(REACH), gaminame su sumažintu<br />

vandenyje t<strong>ir</strong>paus chromo (VI) kiekiu,<br />

t. y. ne daugiau kaip 0,0002 proc.<br />

sausos cemento masės“, – sakė Nijolė<br />

Vaupšienė, AB „Akmenės cementas“<br />

kokybės vadybininkė.<br />

Klinties portlandcementis – tai<br />

šviesiai pilkos spalvos milteliai,<br />

todėl ypač tinkami dekoratyviniam<br />

ar architektūriniam betonui ruošti.<br />

Jį galima naudoti kaip bepriedinio<br />

portlandcemenčio alternatyvą<br />

įva<strong>ir</strong>iems tikslams: betono gaminiams <strong>ir</strong><br />

mišiniams, grindų liejimui, skiediniams,<br />

tinkavimui, mūrijimui, taip pat civilinėje<br />

inžinerijoje.<br />

S•Ž<br />

<strong>Lietuvos</strong><br />

statybininkų<br />

asociacijoje<br />

Vienija asociacijas <strong>ir</strong> įmones<br />

Pasvalyje, inžinieriaus Petro Vileišio<br />

žemėje, įvyko Baltijos valstybių – <strong>Lietuvos</strong>,<br />

Latvijos <strong>ir</strong> Estijos statybos šakos įmones<br />

vienijančių asociacijų vadovų susitikimas.<br />

Jo tikslas – tęsti <strong>ir</strong> stiprinti bendradarbiavimo<br />

ryšius, pasikeisti pat<strong>ir</strong>timi<br />

<strong>ir</strong> nuomonėmis apie veiksmus ūkio<br />

sunkmečio situacijoje, asociacijų vykdomas<br />

priemones.<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos prezidentas<br />

A. Šeštakauskas <strong>ir</strong> vykdomasis<br />

d<strong>ir</strong>ektorius V. Šarka supažindino su respublikos<br />

ūkio <strong>ir</strong> statybos sektoriaus būkle,<br />

problemomis, kurias sprendžia <strong>ir</strong> kelia<br />

asociacija, ateities perspektyvomis. Ta<br />

pačia tema kalbėjo <strong>ir</strong> Latvijos statybininkų<br />

asociacijos prezidentas V. Purinšas bei<br />

Estijos statybos verslo įmonių asociacijos<br />

d<strong>ir</strong>ektorius I. Petersenas.<br />

Renginyje pasikeista nuomonėmis<br />

apie viešųjų p<strong>ir</strong>kimų praktiką, įmonių<br />

<strong>ir</strong> specialistų atestavimo tvarką, statybos<br />

sektoriaus valdymą, jo potencialo<br />

išsaugojimą, kadangi ekonomikos nuosmukis<br />

ženklus visose valstybėse.<br />

Svečių susidomėjimo susilaukė<br />

mūsų asociacijos vykdomi statybos<br />

darbuotojų mokymo projektai bei<br />

parengta valstybinė visuomeninių<br />

pastatų <strong>ir</strong> Daugiabučių namų renovavimo<br />

programa.<br />

Po trumpo vizito pas Pasvalio rajono<br />

merą G. Gegužinską susitikimas vyko<br />

LSA narės UAB „Vidstata“ būstinėje, kur<br />

jo dalyvius nuoš<strong>ir</strong>džiai priėmė jos vadovas<br />

Vidmantas Pateckas. Nuspręsta, kad<br />

tokie susitikimai naudingi <strong>ir</strong> turėtų būti<br />

gražia tradicija, vienijančia statybininkus<br />

<strong>ir</strong> asociacijas.<br />

Įgyvendino projektą<br />

Projektas „Sveikatos <strong>ir</strong> saugos darbe<br />

gerinimas statybos sektoriuje“, kurį<br />

vykdė Europos statybininkų konfederacija<br />

(EBC) <strong>ir</strong> kuriame <strong>Lietuvos</strong> statybininkų<br />

asociacija dalyvavo partnerio teisėmis,<br />

įgyvendintas. Pagrindinis metus trukusio<br />

projekto tikslas buvo pasikeisti geros<br />

praktikos informacija tarp statybinių<br />

(senųjų Europos šalių <strong>ir</strong> naujųjų)<br />

darbdavių <strong>ir</strong> darbuotojų asociacijų, kaip<br />

padėti smulkioms <strong>ir</strong> vidutinėms įmonėms<br />

gerinti sveikatą <strong>ir</strong> saugą darbe, tobulinti<br />

socialinį dialogą. LSA partneriais šiame<br />

projekte buvo Belgijos statybininkų asociacija<br />

„BOUWUNIE“, vienijanti smulkias<br />

<strong>ir</strong> vidutines įmones bei individualiai<br />

<strong>d<strong>ir</strong>ba</strong>nčius asmenis, Latvijos darbdavių <strong>ir</strong><br />

darbuotojų asociacijos.<br />

Lapkričio 12 <strong>ir</strong> 13 d. Londone įvyko<br />

projekto baigiamoji konferencija, kurios<br />

metu EBC generalinis sekretorius<br />

Riccardo Viaggi pateikė pagrindinius<br />

projekto veiklos rezultatus: projekte<br />

dalyvavo 13 partnerių iš 11 šalių, buvo<br />

sudarytos 4 diskusijų grupės: Italija <strong>ir</strong><br />

Rumunija, Belgija <strong>ir</strong> Latvija (Lietuva),<br />

Prancūzija <strong>ir</strong> Čekija (Vengrija), Jungtinė<br />

Karalystė <strong>ir</strong> Malta (Turkija), įvyko 8<br />

seminarai, kurių metu buvo pasikeista<br />

statybos sektoriaus sveikatos <strong>ir</strong> saugos<br />

darbe problemomis. Kai kuriuose seminaruose<br />

dalyvavo <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų šalių sveikatos<br />

<strong>ir</strong> saugos darbe agentūros tinklo atstovai,<br />

pasidalyta mokymo <strong>ir</strong> kvalifikacijos<br />

kėlimo pat<strong>ir</strong>timi, rizikos vertinimu<br />

statybvietėse, taip pat diskutuota apie<br />

individualiai <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong>nčių supažindinimą su<br />

sveikatos <strong>ir</strong> saugos darbe reikalavimais,<br />

socialinio dialogo gerinimu. Parengtas<br />

<strong>ir</strong> išplatintas trumpas filmas „Sveikata <strong>ir</strong><br />

sauga.... daugiau negu vien žodžiai“.<br />

Antroje konferencijos dalyje<br />

įvyko „apskritojo stalo“ diskusijos,<br />

buvo surengta apžvalginė ekskursija į<br />

statomą Londono olimpinį stadioną.<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijai<br />

šiame projekte atstovavo AB „Požeminiai<br />

darbai“ statybos d<strong>ir</strong>ektorius Rimantas<br />

Žemaitis <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong> statybininkų<br />

asociacijos vyr. konsultantė Gražina<br />

Laurynaitienė. LSA planuoja pasinaudoti<br />

pRISTATo<br />

STATYK <strong>ir</strong><br />

REMONTUOK<br />

su GERIAUSIAIS<br />

pRAKTInIS būSTo<br />

vAdovAS<br />

LAIKRAŠTIS<br />

pristato prAKTINĮ BŪSTo VADoVĄ<br />

„STATYK <strong>ir</strong> rEMONTUOK<br />

SU GEriAUSiAiS“<br />

pIrMIeSIeMS KLIeNTAMS IKI RUgSėjo 15 d.<br />

51 proc. NuoLAIDA<br />

numatoma – 15 tūkst. bei papildomas t<strong>ir</strong>ažas<br />

kitų šalių pat<strong>ir</strong>timi, „geros praktikos“<br />

pavyzdžiais, gerinant statybos sektoriaus<br />

darbuotojų mokymą sveikatos<br />

<strong>ir</strong> saugos darbe klausimais, ypatingą<br />

dėmesį sk<strong>ir</strong>iant rizikų įvertinimui.<br />

Viešieji pastatai<br />

Viešųjų pastatų renovacija<br />

įsibėgėja – konstatuota pasitarime, kurį<br />

lapkričio 11 d. surengė asociacija kartu<br />

su <strong>Lietuvos</strong> verslo paramos agentūros<br />

(Agentūra) vadovais. Viešųjų pastatų<br />

eigą <strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tį apibendrino Agentūros<br />

d<strong>ir</strong>ektoriaus pavaduotojas K. Zaborskas,<br />

apie klaidas rengiant p<strong>ir</strong>kimo<br />

sąlygas, teikiant pasiūlymus darbams<br />

<strong>ir</strong> problemas juos atliekant, kalbėjo<br />

LVPA statybos ekspertas V. Sadauskas.<br />

Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjas<br />

G. Jurevičius aiškino atsiskaitymo už<br />

atliktus darbus tvarką, atkreipdamas<br />

dėmesį į esmines klaidas bei trūkumus.<br />

Pažymėta, kad iki lapkričio 1 d.<br />

įvyko 215 viešųjų p<strong>ir</strong>kimų, vykdomi 132<br />

projektai, pas<strong>ir</strong>ašyta paramos sutarčių<br />

už 600 mln. Lt. Tikimasi, kad kitąmet<br />

tokių projektų bus vykdoma apie 450,<br />

nes modernizavimo darbams sk<strong>ir</strong>ta 1<br />

pASKIrTIS. Tai yra leidinys, sk<strong>ir</strong>tas besistatantiems ar bes<strong>ir</strong>engiantiems<br />

statyti, remontuoti savo būstą – PrakTinis būsTo vadovas.<br />

INForMAcIJA. Leidinyje pateikiama informacija (logotipas <strong>ir</strong> pavadinimas,<br />

veiklos pobūdis, atlikti darbai, objektų nuotraukos, apdovanojimai,<br />

rekomendacijos, kontaktai) apie bendroves, kurios gali tapti partneriais<br />

statant, remontuojant šeimos būstą. Prie kiekvienos turinio dalies bus<br />

pateikiama aktuali, švietėjiška informacija apie tos srities darbus.<br />

SKLAIDA. Parduodamas prekybos centruose – bendruo siuose <strong>ir</strong><br />

specializuotuose, degalinėse, knygynuose, spaudos kioskuose – visoje šalyje.<br />

informacija taip pat pateikiama internete www.statyk.<strong>eu</strong>, kur bus prieinama<br />

vienerius metus (be papildomo mokesčio).<br />

ForMATAS. PrakTinio būsTo vadovo formatas – 29 cm x 14,5 cm.<br />

Informacija bus spausdinama ne tik leidinyje „<strong>Statyk</strong> <strong>ir</strong> remontuok<br />

su geriausiais“, bet <strong>ir</strong> internete adresu www.statyk.<strong>eu</strong><br />

Dėl reklamos kreiptis: tel. (8 5) 210 6109, e. p. info@foliomedia.lt<br />

mlrd. 70 mln. litų finansavimas.<br />

Viešųjų p<strong>ir</strong>kimų tarnybos d<strong>ir</strong>ektoriaus<br />

pavaduotojas V. Jakštas kalbėjo apie<br />

konkursų darbams atlikti reikalavimus,<br />

ginčų tarp perkančiųjų organizacijų <strong>ir</strong><br />

rangovų priežastis bei būdus jiems išvengti.<br />

Pasitarime dalyvavę asociacijos įmonių<br />

vadovai arba jų atstovai kėlė modernizavimo<br />

projektų valdymo, bendradarbiavimo su<br />

savivaldybėmis, viešųjų pastatų naudotojais<br />

<strong>ir</strong> Agentūra problemas.<br />

Rekomenduota rangovams pateikti<br />

perkančiosioms organizacijoms sąskaitas<br />

faktūras <strong>ir</strong> kitus dokumentus iki gruodžio<br />

1 d. Tai būtina, kad perkančiosios organizacijos<br />

(paramos gavėjai) iki gruodžio<br />

10 d. pateiktų LVPA mokėjimų prašymus.<br />

Tuo būdu už 2009 m. atliktus darbus bus<br />

galima atsiskaityti šiais metais.<br />

LVPA darbo grupė yra parengusi<br />

viešosios pask<strong>ir</strong>ties pastatų renovavimo<br />

projektuose vykdomų veiklų tinkamumo ar<br />

netinkamumo finansuoti rekomendacijas<br />

(protokolas Nr. VPR-2 2009 m. liepos 10 d.).<br />

Vykstant ginčams, siūloma<br />

teikti apmokėjimui tas veiklas, kurios<br />

pripažintos tinkamomis.<br />

-51<br />

proc.<br />

TurINyS<br />

ĮVADAS<br />

ką reikia žinoti, pradedant statyti <strong>ir</strong> remontuoti<br />

ArchITeKTŪrA<br />

architektai, projektuotojai <strong>ir</strong> dizaineriai<br />

BeNDrIeJI STATyBoS DArBAI<br />

Žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos <strong>ir</strong><br />

montavimo darbai<br />

SpecIALIeJI VIDAuS Ir LAuKo STATyBoS DArBAI<br />

vandentiekio, šildymo, vėdinimo, dujų, elektros bei kt.<br />

sistemos <strong>ir</strong> tinklai<br />

STATybInėS medžIAgoS IR gAmInIAI, įRAnKIų<br />

NuoMA<br />

ApLINKoS TVArKyMo DArBAI<br />

kraštovaizdžio specialistai, medelynai, vandens telkinių<br />

įrengimas, įrankiai <strong>ir</strong> mažieji mechanizmai<br />

TechnInė pRIežIūRA, eKSpeRTAI IR vARToTojų<br />

TeISIų gynėjAI<br />

S•Ž<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

6 AKTUALIJOS<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios<br />

Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis<br />

AKTUALIJOS<br />

7<br />

Klimato kaita <strong>ir</strong> verslas: potenci alas, perspektyvos <strong>ir</strong> galimybės<br />

Genė DRUNGILIENĖ<br />

Aplinkos ministerija Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją apie klimato kaitos valdymo politiką,<br />

priemones, verslo perspektyvas bei investicines galimybes plėtojant darnią, mažai šiltnamio efektą<br />

sukeliančių dujų išsk<strong>ir</strong>iančią šalies ekonomiką.<br />

Norint spręsti, reikia žinių<br />

P<strong>ir</strong>mojoje mūsų šalyje tokia<br />

tematika konferencijoje pateikta<br />

naujausia informacija apie tarptautinius<br />

klimato kaitos poveikio<br />

mažinimo strateginius dokumentus,<br />

Europos Sąjungos <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong><br />

teisės aktus. <strong>Lietuvos</strong> verslo atstovai<br />

supažindinti su šių metų gruodį<br />

numatomu patv<strong>ir</strong>tinti pasauliniu<br />

Kopenhagos klimato kaitos susitarimu,<br />

kuris po 2012 m. pakeis dabar<br />

galiojantį Kioto protokolą.<br />

Į konferenciją atvyko svečių<br />

iš užsienio bankų, institucijų <strong>ir</strong><br />

bendrovių. Didžiausią sus<strong>ir</strong>inkusiųjų<br />

dalį sudarė <strong>Lietuvos</strong> bendrovių vadovai,<br />

taip pat mokslinių institucijų<br />

<strong>ir</strong> užsienio šalių ambasadų atstovai,<br />

teisininkai, studentai.<br />

Aplinkos ministras Gediminas<br />

Kazlauskas pasidžiaugė, kad renginys<br />

sulaukė didelio verslo atstovų<br />

susidomėjimo. „Jūsų dėmesys –<br />

akivaizdus įrodymas, jog klimato<br />

kaitos <strong>ir</strong> verslo galimybių klausimai<br />

svarbūs ne tik viešajam, bet<br />

<strong>ir</strong> privačiam sektoriui. Jūsų gausa<br />

– įrodymas to, kad viešojo <strong>ir</strong> privataus<br />

sektoriaus bendradarbiavimas<br />

yra ne siekiamybė, o realybė“, –<br />

kalbėjo ministras. Jis išreiškė viltį,<br />

kad konferencijos klimato kaitos<br />

temomis bus rengiamos dar ne<br />

sykį. Tokią būtinybę, anot ministro,<br />

diktuoja dabartinis gyvenimas <strong>ir</strong><br />

problemos, su kuriomis susiduria<br />

visi be išimties. Tam, kad jos būtų<br />

išspręstos – o spręsti reikia nedelsiant<br />

– reikalingos žinios, pavyzdžiai<br />

<strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tis.<br />

„Todėl pasistengėme sukviesti<br />

geriausius klimato kaitos valdymo ekspertus,<br />

surinkti teisinės, finansinės,<br />

aplinkosauginės srities žinovus, –<br />

kalbėjo ministras G. Kazlauskas. – Jie<br />

čia tam, kad pasidalytų žiniomis,<br />

geros praktikos pavyzdžiais, kad<br />

patartų, atsakytų į rūpimus klausimus,<br />

nukreiptų teisingu keliu, tinkama<br />

linkme.“<br />

Apyvartiniai taršos leidimai (mln.)<br />

Siekia naudos valstybei <strong>ir</strong><br />

verslui<br />

Konferencijoje klimato kaitos<br />

klausimais buvo aptartos pasaulinės<br />

tendencijos prekiaujant šiltnamio<br />

efektą sukeliančių dujų kiekio vienetais<br />

(taršos leidimais) <strong>ir</strong> Europos<br />

Sąjungos prekybos apyvartiniais<br />

taršos leidimais (ATL) po 2013 m. <strong>ir</strong><br />

Klimato kaitos valdymo finansinių<br />

instrumentų įstatymo nuostatos.<br />

Diskutuota, kokį poveikį Kopenhagos<br />

klimato kaitos susitarimas <strong>ir</strong> nauji<br />

ES prekybos ATL sistemos reikalavimai<br />

gali turėti <strong>Lietuvos</strong> verslui.<br />

Pask<strong>ir</strong>stymas 2008 m.<br />

Patikrintos emisijos 2008 m.<br />

Savo pozicijas šiais klausimais išsakė<br />

ekspertai, teisininkai, tarptautinių<br />

bankų <strong>ir</strong> Europos Komisijos atstovai.<br />

Aplinkos ministerijos vyr.<br />

specialistės Julijos Kuklytės teigimu,<br />

daugiausia dėmesio konferencijos<br />

metu buvo sk<strong>ir</strong>ta vienai iš<br />

efektyviausių rinkos sąlygomis<br />

veikiančių priemonių išmetamų<br />

šiltnamio efektą sukeliančių dujų<br />

kiekiui mažinti – prekybai taršos leidimais<br />

<strong>ir</strong> ATL. Ši tema sukėlė didžiausią<br />

verslo atstovų susidomėjimą.<br />

Konferencijos dalyviai taip pat<br />

supažindinti su naujomis galimybėmis<br />

plėsti efektyvią, aplinkai palankias<br />

technologijas naudojančią gamybą, informuoti<br />

apie klimato kaitos projektų<br />

finansavimo būdus, supažindinti<br />

su Aplinkos ministerijos vystoma<br />

novatoriška Žaliųjų investicijų schema.<br />

„Norime supažindinti verslo atstovus<br />

su naujomis atsiveriančiomis<br />

galimybėmis plėsti efektyvią, aplinkai<br />

palankias technologijas naudojančią<br />

gamybą, – sakė ministras G. Kazlauskas.<br />

– Norime informuoti apie<br />

klimato kaitos projektų finansavimo<br />

būdus, taip pat apie tai, kokią įtaką<br />

verslui gali turėti pasaulinis Jungtinių<br />

Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos<br />

susitarimas Kopenhagoje.<br />

Kitaip tariant, siekiame naudos <strong>ir</strong> valstybei,<br />

<strong>ir</strong> verslui – o tai neabejotinai<br />

daro įtaką <strong>ir</strong> visuomenei.“<br />

Konferencijos svečias <strong>ir</strong> lektorius<br />

David Lunsford, tarptautinės<br />

prekybos emisijomis asociacijos politikos<br />

klausimų vadovas, pažymėjo,<br />

kad apie klimato kaitą turi kalbėti<br />

<strong>ir</strong> rūpintis kiekviena valstybė,<br />

ieškodama sąsajų <strong>ir</strong> su verslu, todėl<br />

konferencija šia tema Lietuvoje –<br />

svarbi. Svečias akcentavo, kad Lietuva<br />

turi naudotis galimybe dalyvauti<br />

rinkoje, parduodama taršos leidimus.<br />

Apyvartinių taršos leidimų pask<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> patikrintos emisijos pagal sektorius 2008 m. (2 prekybos etapas)<br />

8<br />

7,51<br />

7<br />

6<br />

5<br />

4<br />

3<br />

2<br />

1<br />

0<br />

6,1<br />

Iš viso<br />

(100 įreng.)<br />

3,51<br />

2,65<br />

Energetika<br />

(62 įreng.)<br />

1,99 2,09 1,06 0,95 0,86<br />

0,34 0,09 0,06<br />

Nafta<br />

(1 įreng.)<br />

Šaltinis: VšĮ „<strong>Lietuvos</strong> aplinkos apsaugos investicijų fondas“<br />

Cementas<br />

(2 įreng.)<br />

Pramonė<br />

(25 įreng.)<br />

Popierius, stiklas,<br />

keramika<br />

(25 įreng.)<br />

„Palyginę p<strong>ir</strong>mojo etapo (2005–<br />

2007 m.) metinį apyvartinių taršos<br />

leidimų (ATL) pask<strong>ir</strong>stytą kiekį,<br />

kuris sudarė apie 12 mln. ATL, su<br />

antrojo etapo (2008–2012 m.)<br />

2008 m. pask<strong>ir</strong>stytuoju kiekiu<br />

(apie 7,5 mln. ATL), matome, kad<br />

didelio ATL pertekliaus <strong>Lietuvos</strong><br />

įmonės nebeturi, tačiau yra<br />

galimybė naudoti kitus Kioto vienetus<br />

emisijų nurašymui“, – sakė<br />

Diana Vedlugaitė, VšĮ „<strong>Lietuvos</strong><br />

aplinkos apsaugos investicijų fondas“<br />

Šiltnamio dujų ATL registro<br />

administratorė<br />

P<strong>ir</strong>masis susitarimas – su<br />

„Achema“<br />

Koncerno „Achemos grupė“ atstovai<br />

tv<strong>ir</strong>tino, kad apie klimato kaitą<br />

kalbėti būtina, kad ši tematika turėtų<br />

būti <strong>ir</strong> kiekvienos bendrovės strateginiuose<br />

tiksluose. Šių metų b<strong>ir</strong>želio<br />

mėnesį aplinkos ministras G. Kazlauskas<br />

<strong>ir</strong> AB „Achema“ tuo metu l. e.<br />

generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus pareigas Juozas<br />

Tunaitis pas<strong>ir</strong>ašė susitarimą, kuriame<br />

numatyta, kad AB „Achema“,<br />

vykdydama Kioto protokolo Bendrojo<br />

įgyvendinimo projektą, gautas lėšas,<br />

pardavus projektui suteiktus taršos<br />

mažinimo vienetus, investuos tik į<br />

aplinkosaugos projektus. Lietuvoje<br />

tokio pobūdžio susitarimas yra p<strong>ir</strong>masis,<br />

kai verslo kompanija savo pelną,<br />

gautą už taršos mažinimo vienetus,<br />

savanoriškai įsipareigoja investuoti į<br />

aplinkosaugos gerinimo projektus.<br />

„Azoto suboksidas yra vienos iš<br />

šiltnamio efektą sukeliančių dujų,<br />

kurių poveikis per 300 kartų didesnis<br />

nei CO 2<br />

, todėl savo gamykloje jau<br />

įsidiegę azoto suboksido valymo<br />

įrenginius, vien jų pagalba iki 2012<br />

m. tikimės sumažinti daugiau nei 4<br />

mln. tonų CO 2<br />

ekvivalento išmetimų<br />

į aplinką“, – sakė AB „Achema“<br />

technikos d<strong>ir</strong>ektorius J. Tunaitis. Jis<br />

pripažino, kad kol kas „Achemos<br />

grupė“ dėl šių pakeitimų pelno<br />

negauna, tačiau netrukus jie tikisi jau<br />

<strong>ir</strong> ekonominės naudos. 2009–2014<br />

m. planuose bendrovė yra numačiusi<br />

optimizuoti gamybą, o įgyvendinus<br />

numatytas priemones, tikimasi papildomai<br />

sumažinti CO 2<br />

išmetimus per<br />

800 tūkst. tonų.<br />

„Jaučiamas griežtas politikų spaudimas,<br />

– pastebi „Achemos grupės“ atstovas.<br />

– Mes tai priimame kaip būtiną<br />

realybę, bet stengiamės pasiūlyti sprendimus,<br />

kurie leistų pasiekti kompromisų<br />

<strong>Lietuvos</strong> NNV potencialas<br />

David Lunsford, tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos politikos<br />

klausimų vadovas, pažymėjo, kad apie klimato kaitą turi kalbėti <strong>ir</strong><br />

rūpintis kiekviena valstybė. Šalia – Harshika Patel, „Barclays Capital“<br />

banko atstovė<br />

tarp reikalavimų <strong>ir</strong> galimybių.“ Pasak<br />

J. Tunaičio, apribojimai gamyboje,<br />

pramonėje yra iššūkis, tačiau rasti<br />

teisingą sprendimo būdą – būtina, nes<br />

klimato kaita yra problema, neturinti<br />

sienų.<br />

Siekia ne kovoti, o aiškinti<br />

„Aukštų technologijų šalyse<br />

sumažinti CO 2<br />

išmetimus reikia<br />

didelių investicijų, – pastebi aplinkos<br />

ministras G. Kazlauskas. – Tuo metu<br />

besivystančiose šalyse su mažomis<br />

investicijomis, kaip, pavyzdžiui,<br />

sodinant miškus, gaunamas didelis<br />

efektas. Tačiau n<strong>eu</strong>žtenka vienur<br />

sodinti miškus, kad kitur būtų<br />

teršiama. Tam reikalingas valstybių<br />

įsikišimas <strong>ir</strong> reguliavimas.“ Tam sukurtas<br />

finansinis mechanizmas, kuris<br />

• Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis baziniais metais 1990 m. siekė 48,103 mln. tonų.<br />

• Lietuva pagal 8 proc. sumažinimo įsipareigojimą 2008–2012 m. į atmosferą privalo išmesti vidutiniškai<br />

per metus ne daugiau kaip 44,255 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų (arba 221,3 mln. t šiltnamio<br />

efektą sukeliančių dujų per 2008–2012 m. laikotarpį)<br />

• <strong>Lietuvos</strong> nustatytoji šiltnamio efektą sukeliančių dujų norma siekia 221 275 934 nustatytos normos<br />

vienetų (NNV), o paskaičiavus rezervą, prognozuojama, kad:<br />

– faktinės emisijos sieks nuo 142 iki 161 mln. t per 2008–2012 m. laikotarpį,<br />

– per 2008–2012 m. apie 12 mln. NNV bus pakeista į išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TMV), vykdant<br />

Lietuvoje Kioto protokolo 6 straipsnyje numatytus bendrai įgyvendinamus projektus.<br />

Taigi <strong>Lietuvos</strong> vyriausybė galėtų parduoti kitų šalių vyriausybėms apie 48 mln. NNV <strong>ir</strong> vis tiek su<br />

atsarga vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus (duomenys patv<strong>ir</strong>tinti Energetikos ministerijos).<br />

Šaltinis: Aplinkos ministerija<br />

„Mes raginame eiti kartu, diskutuoti,<br />

kaip galima siekti darnios<br />

plėtros“, – sakė aplinkos ministro<br />

patarėja Laura Dzeldzytė<br />

gali padėti spręsti klimato kaitos<br />

problemą. Valstybė suteikia sąlygas<br />

palankiam verslui vykdyti <strong>ir</strong> kartu<br />

mažina neigiamą poveikį sukeliančių<br />

šiltnamio dujų koncentraciją. Drauge<br />

spartėja žaliųjų technologijų plėtra,<br />

gausėja žaliųjų darbo vietų, auga <strong>ir</strong><br />

vartotojų supratingumas.<br />

Pristatydami konferenciją<br />

žiniasklaidai, Aplinkos ministerijos<br />

atstovai akcentavo, kad svarbiausia<br />

– ne kovoti, o aiškinti, kodėl svarbu<br />

imtis priemonių įveikiant klimato<br />

kaitą. Tam sukurta vadinamoji Žalioji<br />

investavimo programa. „Vien šios<br />

konferencijos surengimas rodo, kad<br />

mes raginame eiti kartu, diskutuoti,<br />

kaip galima siekti darnios plėtros“, –<br />

sakė aplinkos ministro patarėja Laura<br />

Dzeldzytė, pristatydama Žaliąją<br />

investavimo programą, kurioje numatytos<br />

lėšos švietimui.<br />

Daugiabučių modernizavimo programa<br />

dažnai suvokiama kaip viena iš<br />

ekonomikos priemonių. „Daugiabučių<br />

namų modernizavimo programa yra<br />

vienas iš projektų, kuris dalyvauja<br />

sprendžiant klimato kaitos problemą,<br />

– kalbėjo ministras G. Kazlauskas. –<br />

Modernizuojant namus mažinamos<br />

energetinės sąnaudos. Gaminant<br />

energiją teršiama, todėl kuo mažiau<br />

reikės energijos, tuo mažiau teršime<br />

aplinką. Tai, o ne įmonių ar verslo<br />

gelbėjimas, kaip dažnai teigiama, <strong>ir</strong><br />

yra programos esmė.“<br />

LR aplinkos ministerijos poziciją<br />

palaikė <strong>ir</strong> David Lunsford, primindamas,<br />

kad būtina šviesti visuomenę,<br />

derinti tikslus su reikalavimais, bendradarbiauti<br />

įva<strong>ir</strong>iais lygiais. Svečio<br />

žodžiais, švietimas – žmonių <strong>ir</strong><br />

valstybių – yra ilgas procesas.<br />

Prekyba apyvartiniais taršos<br />

leidimais<br />

Jungtinės Tautos susitarė, kad<br />

šalys negali pardavinėti tiesiog karštą<br />

orą, tam buvo sukurta vadinamoji<br />

Žalioji investavimo sistema (ŽIS). ŽIS<br />

yra finansinis mechanizmas, kurio<br />

dėka pajamos, gautos iš nustatytų<br />

normos vienetų (NNV) pardavimo,<br />

yra toliau investuojamos į šiltnamio<br />

dujų mažinimą. ŽIS laikoma susitarimu<br />

tarp NNV parduodančiosios <strong>ir</strong><br />

perkančiosios šalies.<br />

Nukelta į p. 8

8 AKTUALIJOS<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis<br />

OBJEKTAS 9<br />

Atkelta iš p. 7<br />

Perkančioji šalis nori žinoti,<br />

kad perkami NNV (1 NNV – 1t<br />

CO 2<br />

ekvivalentų) yra faktinis<br />

šiltnamio dujų sumažinimas, o ne<br />

karštas oras. Todėl gali būti keliami<br />

reikalavimai parduodančiajai<br />

šaliai nustatyti, kokiems projektams<br />

<strong>ir</strong> kaip lėšos turi būti panaudotos.<br />

„Jeigu šalis nori prekiauti<br />

nustatytais normos vienetais,<br />

kurių Lietuva turi apie 50 mln.<br />

vienetų perteklių, turi būti suteiktas<br />

pagrindas: pinigus, kurie bus<br />

gauti, valstybė gali panaudoti tik<br />

projektams, kuriais mažinama klimato<br />

kaita“, – sakė L. Dzeldzytė,<br />

kalbėdama apie prekybos taršos<br />

vienetais ypatumus.<br />

Ne mažiau kaip 40 proc. lėšų,<br />

gautų pardavus NNV, turi būti<br />

panaudota energijos vartojimo <strong>ir</strong><br />

gamybos efektyvumo didinimo<br />

projektams: gyvenamiesiems namams<br />

<strong>ir</strong> visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties<br />

pastatams modernizuoti, kitiems<br />

projektams, kurie leidžia efektyviausiai<br />

sumažinti išmetamų<br />

šiltnamio efektą sukeliančių dujų<br />

kiekį energetikos, pramonės,<br />

statybos, transporto, žemės ūkio,<br />

atliekų tvarkymo <strong>ir</strong> kitose srityse,<br />

įgyvendinti. Ne mažiau kaip 40<br />

proc. panaudoti atsinaujinančiųjų<br />

energijos išteklių vartojimui skatinti,<br />

aplinkai palankioms technologijoms,<br />

tarp jų efektyvios<br />

energijos gamybos kogeneracijos<br />

būdu, diegti.<br />

Ne mažiau kaip 15 proc.<br />

programos lėšų naudojama<br />

kitiems projektams, tarp jų<br />

Nacionalinės klimato kaitos<br />

valdymo politikos strategijos<br />

įgyvendinimo priemonių planui<br />

vykdyti; miškams atkurti <strong>ir</strong> įveisti;<br />

visuomenei informuoti <strong>ir</strong> šviesti,<br />

mokslo t<strong>ir</strong>iamiesiems darbams <strong>ir</strong><br />

jų sklaidai, veiklos vykdytojams<br />

<strong>ir</strong> kitiems asmenims konsultuoti<br />

<strong>ir</strong> mokyti aktualiausiais<br />

klimato kaitos politikos valdymo<br />

<strong>ir</strong> įgyvendinimo, energijos vartojimo<br />

efektyvumo didinimo,<br />

atsinaujinančiųjų energijos<br />

išteklių naudojimo <strong>ir</strong> aplinkai<br />

palankių technologijų diegimo<br />

klausimais bei kitais.<br />

Svarstant ateinančių metų<br />

valstybės biudžetą, buvo<br />

pateiktas <strong>ir</strong> siūlymas lėšas, gautas<br />

pardavus NNV, panaudoti<br />

sprendžiant socialines <strong>ir</strong><br />

kitas valstybės problemas, nors<br />

įstatymai to daryti neleidžia.<br />

Aplinkos ministro G. Kazlausko<br />

nuomone, tai yra populistiniai<br />

siūlymai, nes minėtos lėšos turi<br />

būti sk<strong>ir</strong>tos ne pravalgyti, o<br />

spręsti klimato kaitos problemas.<br />

Kęstučio Jonaičio nuotr.<br />

Aplinkos ministras susitiko su statybų<br />

asociacijų atstovais<br />

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas priėmė šalies statybų<br />

asociacijų atstovus, aptarė su jais šiandieninę statybų sektoriaus<br />

padėtį, numatė ateities bendradarbiavimo perspektyvas, pranešė<br />

Aplinkos ministerija.<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos<br />

prezidentas Adakras Šeštakauskas<br />

apžvelgė dabartinę statybų industrijos<br />

situaciją. Anot pranešėjo, statistika<br />

skelbia, kad šiuo metu šalyje<br />

yra 220 tūkst. bedarbių. Iki metų<br />

pabaigos jų daugės, o statybinių<br />

profesijų atstovų tarp jų – mažiausiai<br />

penktadalis. „O juk už sausų skaičių<br />

yra gyvi žmonės“, – teigė svečias. Per<br />

pusmetį, pasak jo, cemento gamyba<br />

šalyje krito 62 proc., raudonų<br />

keraminių plytų gamyba apskritai<br />

sustojo, silikatinių plytų gamyba<br />

krito 85 proc., langų, durų – 65<br />

proc. <strong>ir</strong> t. t. A. Šeštakauskas išreiškė<br />

sus<strong>ir</strong>ūpinimą, kad 1998 m., likvidavus<br />

Statybos <strong>ir</strong> urbanistikos ministeriją,<br />

statybininkų rūpesčiai lyg <strong>ir</strong> nukeliavo<br />

į antrą planą. Asociacijų nariai tikisi,<br />

kad situacija keisis į gerąją pusę.<br />

Svečio teigimu, daug vilčių dedama<br />

į rengiamą Statybos įstatymą, kuris<br />

šiuo metu pateiktas Seimui. Asociacijos<br />

prezidentas dėkojo aplinkos ministrui<br />

už tai, kad buvo priimti stogų,<br />

mūro darbų reglamentai, tačiau,<br />

pasak jo, dar reikės nemažai jėgų <strong>ir</strong><br />

lėšų, kad darbas būtų tęsiamas.<br />

Valstybinė teritorijų planavimo<br />

<strong>ir</strong> statybos inspekcija (VTPSI) per<br />

2009 m. tris ketv<strong>ir</strong>čius išaiškino<br />

287 savavališkų statybų atvejus,<br />

arba 51 proc. daugiau negu jų<br />

buvo išaiškinta pernai per tą patį<br />

laikotarpį, pranešė Aplinkos ministerija.<br />

Daugiausia savavališkų statybų<br />

užfiksuota Vilniaus <strong>ir</strong> Klaipėdos<br />

apskrityse – daugiau nei pusę visų<br />

išaiškintų savavališkų statybų.<br />

„Didėjantį savavališkų statybų<br />

išaiškinamumą lėmė dažnesni<br />

inspekcijos <strong>ir</strong> kitų ministerijai<br />

pavaldžių įstaigų reidai. Be to,<br />

jaučiame padidėjusį gyventojų<br />

aktyvumą teikiant informaciją apie<br />

galimas savavališkas statybas“,<br />

– sakė aplinkos ministras Gediminas<br />

Kazlauskas. VTPSI Kontrolės<br />

<strong>Lietuvos</strong> nekilnojamojo turto<br />

plėtros asociacijos prezidentas Robertas<br />

Dargis priminė, kad pastarąjį<br />

dešimtmetį šlubavo planavimas – tiek<br />

regioninis, tiek investicijų pritraukimas,<br />

tiek planavimas valstybiniu<br />

lygmeniu. Pasak R. Dargio, asocijuotoms<br />

struktūroms – planuotojams,<br />

architektams, statybininkams, urbanistams,<br />

namų eksploatuotojams<br />

susijungus būtų geriau matomos<br />

visos svarbiausios problemos, būtų<br />

lengviau jas spręsti. „Šiandien mes<br />

turime suvokti, kad sėdime viename<br />

vežime. Kai krenta ekonomika,<br />

krenta <strong>ir</strong> statybų verslas. Džiugu,<br />

kad šiandien yra didžiulis potencialas<br />

pozityviai nusiteikusių sistemos pertvarkai<br />

žmonių, kurie nori pasiūlyti,<br />

kaip reikia tai padaryti, kad būtų<br />

geriau visiems, kad būtų aišku <strong>ir</strong><br />

statybininkams, <strong>ir</strong> planuotojams, <strong>ir</strong><br />

architektams, <strong>ir</strong> daugiabučių gyventojams“,<br />

– kalbėjo asociacijos prezidentas.<br />

R. Dargio nuomone, Aplinkos<br />

ministerija yra ta konsoliduojamoji<br />

jėga, kuri gali sujungti minėtas<br />

pajėgas, sutelkti jas bendram darbui.<br />

Aplinkos ministras, savo ruožtu,<br />

Išaiškinta perpus daugiau savavališkų<br />

statybų nei pernai<br />

skyriaus vedėjos Zinos Keršienės<br />

duomenimis, reikalavimai pašalinti<br />

savavališkos statybos padarinius<br />

pateikti 218 statytojų. Pažeidėjams<br />

per šį laikotarpį pask<strong>ir</strong>tos 144<br />

baudos už 392 400 litų. 2009 m.<br />

savininkai nugriovė 50 savavališkų<br />

statinių, arba 39 proc. daugiau nei<br />

pernai. Kiti pažeidėjai įpareigoti<br />

kuo greičiau pašalinti savavališkų<br />

statybų padarinius. Priverstinės<br />

statinių griovimo procedūros 2009<br />

m. nebuvo vykdomos. Šiemet<br />

įsiteisėjo 10 teismų sprendimų<br />

dėl savavališkų statybų padarinių<br />

šalinimo, arba beveik dvigubai<br />

mažiau nei pernai per tą patį<br />

laikotarpį.<br />

Sausio 28 d. Konstitucinis Teismas<br />

priėmė nagrinėti Anykščių rajono<br />

apylinkės teismo prašymą išt<strong>ir</strong>ti,<br />

patikino, kad būtent šiuo keliu <strong>ir</strong><br />

einama.<br />

G. Kazlauskas taip pat padėkojo<br />

sus<strong>ir</strong>inkusiems už siekį d<strong>ir</strong>bti<br />

visuomenės labui, kvietė dažniau susitikti,<br />

teikti siūlymus <strong>ir</strong> kartu spręsti<br />

kylančias problemas. „Esu tikras,<br />

jog tik kalbėdamiesi, diskutuodami<br />

<strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bdami kartu galime rasti sprendimus,<br />

kurie padės pagerinti tiek<br />

visuomenės, tiek valstybės, tiek verslo<br />

padėtį“, – sakė aplinkos ministras.<br />

Susitikime dalyvavo <strong>Lietuvos</strong><br />

architektų sąjungos p<strong>ir</strong>mininkas<br />

Gintautas Blažiūnas, <strong>Lietuvos</strong><br />

santechnikų asociacijos prezidentas<br />

Juozas Marčiulaitis, <strong>Lietuvos</strong> projektavimo<br />

įmonių asociacijos valdybos<br />

p<strong>ir</strong>mininkas Jonas Mulevičius,<br />

vykdantysis d<strong>ir</strong>ektorius Rimvydas<br />

Pranaitis, Statybos industrijos asociacijos<br />

d<strong>ir</strong>ektorius Vytautas Čaplikas,<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų asociacijos<br />

viceprezidentas Antanas Butkus,<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybos inžinierių sąjungos<br />

p<strong>ir</strong>mininkas Alg<strong>ir</strong>das Vapšys, <strong>Lietuvos</strong><br />

statybininkų asociacijos prezidentas<br />

Adakras Šeštakauskas, <strong>Lietuvos</strong><br />

betranšėjų technologijų asociacijos<br />

prezidentas Artūras Abromavičius,<br />

<strong>Lietuvos</strong> nekilnojamojo turto plėtros<br />

asociacijos prezidentas Robertas Dargis<br />

<strong>ir</strong> šios asociacijos d<strong>ir</strong>ektorė Dalia<br />

Bardauskienė.<br />

S•Ž<br />

ar Civilinio kodekso 4.103 str., kuris<br />

numato, kad teismas gali įpareigoti<br />

savininką nelegalų statinį nugriauti<br />

arba perstatyti, neprieštarauja<br />

Konstitucijai, nes yra akivaizdžiai<br />

neproporcingas padarytam teisės<br />

pažeidimui. Atsižvelgdami į tai,<br />

teismai, nagrinėjantys bylas dėl<br />

įpareigojimo pašalinti savavališkos<br />

statybos padarinius, sustabdė šių<br />

bylų nagrinėjimą, kol įsigalios Konstitucinio<br />

Teismo nutarimas, nes tai<br />

gali turėti įtakos priimant teisingą<br />

sprendimą neteisėtų statybų bylose.<br />

Šiuo metu viena iš aktualiausių<br />

problemų – ilgai trunkantis bylų<br />

nagrinėjimas. Dėl to užtrunka<br />

savavališkų statybų padarinių<br />

šalinimas tais atvejais, kai gyventojai<br />

atsisako tai padaryti patys.<br />

S•Ž<br />

<strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> <strong>devintojo</strong> <strong>bloko</strong><br />

<strong>statyboje</strong> <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong> <strong>ir</strong> <strong>PST</strong><br />

Atkelta iš p. 1<br />

Naujojo <strong>bloko</strong> bandomieji darbai<br />

bus pradėti 2012 m. pradžioje, o veikti<br />

jis turėtų pradėti rudenį. Bloko galia<br />

sieks 455 megavatus <strong>ir</strong> per metus<br />

jame bus galima gaminti iki 3,5 mlrd.<br />

kilovatvalandžių elektros energijos.<br />

Pagrindinis kuras – gamtinės dujos.<br />

„Apskaičiavome, kad pagal<br />

dabartines gamtinių dujų<br />

kainas elektros gamybos kaina<br />

nuo dabartinių 28 centų už<br />

kilovatvalandę mažėtų iki 17 centų“,<br />

– teigė P. Noreika. Per metus devintajame<br />

bloke pagaminta elektra kainuos<br />

280 mln. litų mažiau, palyginti<br />

su dabartine kaina. 200 mln. litų<br />

sutaupoma dėl mažesnio gamtinių<br />

dujų suvartojimo, 80 mln. litų – dėl<br />

mažesnio taršos mokesčio.<br />

Nuo 2010 m. sausio 1 d.,<br />

sustabdžius Ignalinos atominę<br />

elektrinę, Ūkio ministerijos valdoma<br />

<strong>Lietuvos</strong> elektrinė bus pagrindinė<br />

elektros gamintoja mūsų šaliai.<br />

Ji per metus gamins 2,5 mlrd.<br />

kilovatvalandžių elektros energijos.<br />

„Lietuva turi pati pasigaminti bazinį<br />

elektros kiekį. Negalima pasikliauti<br />

vien alternatyvia energija, nes kai<br />

nėra vėjo, nėra <strong>ir</strong> elektros. Lietuva<br />

turėtų pasigaminti 50 proc. pati,<br />

likusią dalį galėtų importuoti“, – tv<strong>ir</strong>tino<br />

<strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong> generalinis<br />

Stanislovas PUODŽIŪNAS,<br />

UAB „DENIA Solutions“ d<strong>ir</strong>ektorius<br />

Kaimyninė šalis Baltarusija siekia<br />

suartėti su Europos Sąjunga. Daugelyje<br />

sričių ji įžvelgia artimiausią kelią – per<br />

Lietuvą. Viena iš tų sričių – statyba,<br />

turinti didelę įtaką kiekvienos valstybės<br />

ekonominiam <strong>ir</strong> socialiniam gyvenimui.<br />

Po apsilankymo Lietuvoje Baltarusijos<br />

prezidentas A. Lukašenka<br />

nurodė savo šalies statybininkams<br />

iki kitų metų pradžios įsisavinti<br />

statybinių konstrukcijų projektavimo<br />

<strong>eu</strong>ropines normas. Kadangi Baltarusijos<br />

statybinių konstrukcijų specialistai<br />

buvo susipažinę su mūsų specialistų<br />

darbais adaptuojant šias normas,<br />

Architektūros <strong>ir</strong> statybos ministerija<br />

kreipėsi į tam tikras mūsų šalies instancijas<br />

norėdama gauti metodinę paramą<br />

bei perimti šios srities pat<strong>ir</strong>tį, pasikonsultuoti,<br />

kad galėtų laiku įvykdyti<br />

prezidento nurodymą. Šis atsakingas<br />

darbas buvo patikėtas VGTU specialistams<br />

– mokslininkams profesoriams<br />

d<strong>ir</strong>ektorius Pranas Noreika.<br />

Naujojo <strong>Lietuvos</strong> <strong>elektrinės</strong><br />

<strong>bloko</strong> statybos rangovė – viena<br />

iš didžiausių pasaulio energetikos<br />

kompanijų „Iberdrola<br />

Engineering&Construction“,<br />

įgyvendinanti energetinius projektus<br />

25 pasaulio šalyse. Kombinuoto<br />

ciklo projektus „Iberdrola“ plėtojo<br />

ne tik Latvijoje, Rusijoje, bet <strong>ir</strong> kitose<br />

Europos, Azijos, Afrikos, Lotynų<br />

Amerikos valstybėse. Blokas bus<br />

statomas remiantis ES geriausiomis<br />

prieinamomis technologijomis, taikomomis<br />

projektuojant dujų turbinas.<br />

Pagrindiniai naujojo <strong>bloko</strong> įrenginiai<br />

gaminami visame pasaulyje: dujų<br />

turbina su nedaug azoto oksidų<br />

išsk<strong>ir</strong>iančia degimo kamera gaminama<br />

Prancūzijoje, garo generatorius<br />

su šilumos atgavimu – Pietų Korėjoje,<br />

garo turbina <strong>ir</strong> elektros generatorius<br />

– JAV.<br />

Naujojo <strong>bloko</strong> statybos darbuose<br />

dalyvaus daugiau kaip 100 <strong>Lietuvos</strong><br />

įmonių, tarp jų – <strong>PST</strong>, SWECO <strong>ir</strong><br />

kt. Kiekvienam darbų etapui rengiami<br />

atsk<strong>ir</strong>i konkursai. Statybvietės<br />

parengimo etapą laimėjo <strong>PST</strong><br />

(Vilniaus filialas „Genranga“). Keturių<br />

hektarų ploto aikštelė jau baigiama<br />

įrengti. Kaip sakė „Genrangos“<br />

d<strong>ir</strong>ektorius Artūras Norkus, įrengiant<br />

aikštelę buvo iškasta apie 10 tūkst.<br />

kub. m žemių, papildomai dar teko<br />

atvežti 20 tūkst. kub. m. Taip pat<br />

įrenginėjami keliai, infrastruktūra<br />

statybos reikmėms – bus sumontuotos<br />

keturios transformatorinės<br />

pastotės – 2 megavatų, įrenginėjami<br />

vandentiekio <strong>ir</strong> kanalizacijos tinklai,<br />

du sandėliai.<br />

Antrojo etapo darbų konkursą –<br />

įrengti gręžtinius polius (277 vnt. po<br />

29 m gylio) – taip pat laimėjo <strong>PST</strong>.<br />

Bendrovė gręžimo darbams pasamdė<br />

„Skanska“ (Latvija), kadangi Lietuvoje<br />

nėra technikos, galinčios išgręžti<br />

29 m ertmes poliniams pamatams.<br />

<strong>PST</strong> specialistai p<strong>ir</strong>miausia įrengė<br />

bandomąjį polių. Generalinis rangovas<br />

patv<strong>ir</strong>tino bandymo rezultatus –<br />

pradėti projektuoti <strong>ir</strong> kiti. Prieš kelias<br />

dienas <strong>PST</strong> pradėjo darbus įrengiant<br />

polinius pamatus.<br />

Tai jau antra elektrinė, kurioje<br />

darbus atlieka <strong>PST</strong>. Praėjusį pavasarį<br />

<strong>PST</strong> Panevėžyje pastatė daugiau<br />

kaip 130 mln. litų vertės modernią<br />

termofikacinę elektrinę. Tai p<strong>ir</strong>moji<br />

tokia elektrinė Lietuvoje, iki tol niekas<br />

neturėjo panašaus objekto statybos<br />

pat<strong>ir</strong>ties. Panevėžio elektrinę <strong>PST</strong><br />

statė kaip generaliniai rangovai, o<br />

Elektrėnuose darbuojasi kaip subrangovai.<br />

VGTU mokslininkai padeda Baltarusijai kelyje į Europą<br />

habilituotiems daktarams Gediminui<br />

Marčiukaičiui, <strong>d<strong>ir</strong>ba</strong>nčiam šioje srityje<br />

16 metų, <strong>ir</strong> prof. Audroniui Kvedarui.<br />

Baltarusijos architektūros <strong>ir</strong> statybos<br />

ministerija, surengusi dviejų<br />

dienų susitikimą su šiais specialistais,<br />

sukvietė žymiausius savo šalies projektavimo<br />

bei statybos organizacijų<br />

vadovus, projektuotojus, konstruktorius<br />

bei mokslininkus, nagrinėjančius<br />

minėtas problemas. Mūsų profesoriai<br />

ne tik perskaitė po dviejų akademinių<br />

valandų trukmės pranešimus, bet <strong>ir</strong><br />

atsakė į daugybę klausimų. Jų klausėsi<br />

<strong>ir</strong> klausinėjo ne tik specialistai, bet <strong>ir</strong><br />

susitikime dalyvavę ministerijos vadovai,<br />

Baltarusijos Nacionalinio sus<strong>ir</strong>inkimo<br />

atstovų rūmų nariai. Šių rūmų<br />

nuolatinės būsto, statybos, prekybos<br />

<strong>ir</strong> privatizavimo komisijos p<strong>ir</strong>mininkė<br />

Galina Polianskaja dar prieš seminarą<br />

pakvietė mūsų specialistus bei ministerijos<br />

vadovus pokalbiui šia tema prie<br />

kavos puodelio. Po seminaro kolegoms<br />

iš <strong>Lietuvos</strong> buvo nuoš<strong>ir</strong>džiai dėkojama<br />

ne tik už suteiktas specialiąsias žinias<br />

S•Ž<br />

apie konstrukcijų projektavimą pagal<br />

<strong>eu</strong>ropines normas, su tuo susijusias<br />

mokslines problemas, bet <strong>ir</strong> už naudingus<br />

patarimus, padėsiančius ne tik laiku<br />

įvykdyti prezidento nurodymą, bet<br />

<strong>ir</strong> greičiau įžengti Baltarusijos statybų<br />

projektuotojams <strong>ir</strong> statybininkams į<br />

Europos statybų erdvę.<br />

Deja, reikia pripažinti, kad kai kur<br />

Baltarusijos statybininkai mus lenkia,<br />

ypač statybų mastais <strong>ir</strong> kokybe. Taip<br />

yra dėl to, kad čia, priešingai nei Lietuvoje,<br />

didesnis dėmesys sk<strong>ir</strong>iamas<br />

mokslui <strong>ir</strong> mokslininkams. Juk pas mus<br />

net nežinoma, kas sukūrė p<strong>ir</strong>mąsias<br />

<strong>Lietuvos</strong> istorijoje statybų projektavimo<br />

normas, kas pritaikė <strong>eu</strong>ropines normas,<br />

pasiūlė jų nacionalinius parametrus,<br />

nesidomima, kaip tuo naudojamasi, nė<br />

cento nesk<strong>ir</strong>iama naujų nacionalinių<br />

parametrų, kurie duotų šaliai<br />

šimtamilijoninę ekonomiją, kūrimui <strong>ir</strong><br />

esamų tobulinimui. Baltarusijoje taikomasis<br />

statybos mokslas labiau vertinamas<br />

už teorinius straipsnius, parašytus<br />

anglų kalba. Tuo tarpu Lietuvoje<br />

TRUMPAI<br />

AB „Požeminiai<br />

darbai“ įgyvendino<br />

vandentvarkos projektą<br />

Bendrovė „Požeminiai darbai“,<br />

vykdanti vandentvarkos objektų<br />

statybos, sąvartynų įrengimo <strong>ir</strong><br />

uždarymo, šilumos ūkio veiklą,<br />

laiku įgyvendino projektą Varėnoje,<br />

pranešė bendrovės atstovai spaudai.<br />

Lapkričio pradžioje Valstybinė<br />

komisija pripažino, kad projektas<br />

„Vandentiekio <strong>ir</strong> buitinės<br />

nuotekynės plėtra Varėnos mieste<br />

<strong>ir</strong> Senosios Varėnos kaime“<br />

įgyvendintas. Sutarties suma siekė<br />

beveik 10 mln. litų. Siekdami gerinti<br />

žmonių gyvenimo sąlygas bei<br />

apsaugoti aplinką, projektą užsakė<br />

Varėnos rajono savivaldybė. Pasak<br />

Raimondo Baikščio, bendrovės<br />

„Požeminiai darbai“ generalinio<br />

d<strong>ir</strong>ektoriaus, galimybe be<br />

rūpesčių naudotis komunalinėmis<br />

paslaugomis turės dar keturi<br />

tūkstančiai gyventojų.<br />

„Statybos kompanijoms šis<br />

laikotarpis nėra palankus plėtoti<br />

verslą, tačiau įsipareigojimus<br />

tenka įgyvendinti laiku, nepaisant<br />

finansinių <strong>ir</strong> kitų kliūčių. Džiugu,<br />

kad tam tikros organizacijos siekia<br />

apsaugoti aplinką nuo taršos<br />

<strong>ir</strong> užtikrinti gyventojams švarų<br />

vandenį bei sveikatai palankią<br />

aplinką“, – sakė Raimondas Baikštys.<br />

S•Ž<br />

Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerija reikalauja<br />

rašyti straipsnius į aukščiausio lygio<br />

mokslo žurnalus anglų kalba, kad juos<br />

galima būtų įvertinti. Taip <strong>ir</strong> nutrūko<br />

ryšys tarp mokslo <strong>ir</strong> gamybos.<br />

Su Baltarusijos statybininkų <strong>ir</strong><br />

mokslininkų atstovais buvo sutarta<br />

bendromis jėgomis vykdyti projektus<br />

<strong>ir</strong> mokslo tyrimus tobulinant abiem<br />

šalims būdingus su <strong>eu</strong>ropinėmis normomis<br />

susijusius parametrus, nes<br />

<strong>eu</strong>ropinės normos yra svarbiausias<br />

ryšys darniosios statybos sistemoje.<br />

UAB „DENIA Solutions“ yra<br />

pas<strong>ir</strong>ašiusi kūrybinio bendradarbiavimo<br />

sutartį su VGTU Gelžbetoninių<br />

<strong>ir</strong> mūrinių konstrukcijų katedra, todėl<br />

ypač įdomu buvo išg<strong>ir</strong>sti baltarusių<br />

atsiliepimus apie VGTU mokslininkų<br />

darbus, jų perteiktas žinias kaimyninės<br />

šalies mokslininkams <strong>eu</strong>ropinių normų<br />

diegimo srityje, užsimezgusius naujus<br />

kūrybinius ryšius.<br />

VGTU laikraštis „Inžinerija“<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

10 PINIGAI<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis NAUJIENOS 11<br />

Biudžetas: labiausiai didinamos<br />

išlaidos ES paramos bendrajam finansavimui<br />

Kęstučio Jonaičio nuotr.<br />

2010 m. valstybės biudžeto projekte<br />

planuojama, kad pajamos (be<br />

ES paramos) sudarys 13 152 mln.<br />

litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau<br />

nei 2009 m. Kitais metais biudžeto<br />

išlaidos (be ES paramos lėšų) bus<br />

18 328 mln. litų, t. y. 891 mln. litų<br />

mažiau nei 2009 metais.<br />

ES paramos lėšos, kurios,<br />

investuojamos į visas ūkio sritis,<br />

padės išlaikyti šalies konkurencinį<br />

pranašumą sudėtingu ekonomikos<br />

nuosmukio laikotarpiu, sudarys<br />

7 891 mln. litų, arba 1 474,5<br />

mln. litų daugiau negu 2009 m.,<br />

todėl bendros 2010 m. valstybės<br />

biudžeto pajamos (kartu su ES<br />

lėšomis) sudarys 21 044 mln. litų,<br />

o valstybės biudžeto asignavimai<br />

sudarys 26 220 mln. litų.<br />

2010 m. valstybės pajamos<br />

be ES paramos smuks iki 2006 m.<br />

lygio, su ES parama – iki 2007 m.<br />

lygio, o išlaidos sieks rekordinį <strong>Lietuvos</strong><br />

istorijoje – 2008 m. lygį.<br />

Numatoma, kad valstybės<br />

biudžeto deficitas 2010 m. bus 5<br />

183,7 mln. litų.<br />

Kalbėdama apie lėšas bendrajam<br />

finansavimui, kurio reikia siekiant<br />

įsisavinti ES paramą, ministrė<br />

pažymėjo, kad tai didina nacionalinio<br />

biudžeto deficitą. „Tačiau toks deficitas<br />

yra produktyvus <strong>ir</strong> jo visai nebijau,<br />

– sako finansų ministrė I. Šimonytė.<br />

– Viena, toks deficitas užtikrins<br />

teigiamą poveikį BVP, antra, valstybė<br />

yra pas<strong>ir</strong>ašiusi sėkmingą susitarimą su<br />

Europos investicijų banku, kuris geromis<br />

sąlygomis skolina valstybei lėšas<br />

ES struktūrinės paramos bendrajam<br />

finansavimui. Šias lėšas mes intensyviai<br />

perskoliname savivaldybėms,<br />

įmonėms, įgyvendinančioms vandens<br />

ūkio <strong>ir</strong> kitus projektus. Tokiu būdu,<br />

manau, galėsime pramušti susikaupusį<br />

ES paramos įsisavinimo srautą.“<br />

„Nors esama pozityvių ženklų,<br />

tačiau kitais metais <strong>ir</strong> toliau<br />

mažės mokesčių įplaukos į<br />

biudžetą“, – sakė finansų<br />

ministrė Ingrida Šimonytė,<br />

pramonininkų konfederacijoje<br />

pristatydama 2010 m. biudžetą.<br />

Kita vertus, biudžeto išlaidos<br />

augs.<br />

Didinamos išlaidos ES paramos<br />

bendrajam finansavimui<br />

„Asignavimai didėja ES paramos<br />

sąskaita, – sakė ministrė. – Atmetus<br />

ją, asignavimai mažėtų beveik<br />

900 mln. litų.“ 2010 m. valstybės<br />

biudžeto asignavimai kartu su ES <strong>ir</strong><br />

kitų užsienio šalių finansinės paramos<br />

lėšomis sudarys apie 26 227,6<br />

mln. litų, arba 591 mln. litų daugiau<br />

negu 2009 m. Valstybės biudžeto<br />

išlaidos be ES paramos lėšų bus<br />

18 336 mln. litų, t.y. 884 mln. litų<br />

mažiau nei 2009 metais.<br />

Valstybės biudžeto išlaidos auga<br />

keturiose kategorijose. P<strong>ir</strong>miausia tai<br />

yra valstybės skolos aptarnavimas.<br />

Kitos išlaidos, I. Šimonytės žodžiais,<br />

didinamos sąmoningai. „Vienos tokių<br />

– Europos Sąjungos paramos bendrasis<br />

finansavimas, kuriam išlaidos,<br />

palyginti su 2009 m., didinamos 70<br />

proc. Tai susiję su ambicija įsisavinti<br />

planuotus 8 mlrd. litų, – sakė ministrė.<br />

– Jeigu nedidiname šių išlaidų, mūsų<br />

galimybės įsisavinti šią paramą yra<br />

menkesnės arba jų netenkama visai.<br />

Ši eilutė yra labiausiai saugoma <strong>ir</strong><br />

išlaidos jai labiausiai didinamos, nes tai<br />

vienintelė parama verslui, pagalvė, apie<br />

kurią mes galime kalbėti, nekenkdami<br />

savo ateities finansiniams rodikliams.“<br />

Didžiausią valstybės biudžeto<br />

asignavimų dalį 2010 m. numatoma<br />

sk<strong>ir</strong>ti ekonomikai – 7 006 mln. litų.<br />

Kiti išlaidų didinimai – pervedimai<br />

į privalomąjį sveikatos draudimo<br />

fondą, studijų krepšelio didinimas.<br />

Kitos išlaidos mažėja. Taip<br />

pat mažėja asignavimų valdytojų<br />

skaičius – 30, mažėja <strong>ir</strong> biudžetinių<br />

programų skaičius – šeštadaliu. Bendrosios<br />

valstybės valdymo išlaidos<br />

mažinamos 23 proc., o valstybės<br />

tarnautojų atlyginimai bus tokie, kokius<br />

jie gaudavo iki 2006 metų.<br />

Lėšos investicijoms auga ES<br />

paramos sąskaita<br />

2010 m. investicijoms numatoma<br />

sk<strong>ir</strong>ti 5 073,2 mln. litų iš valstybės<br />

biudžeto, iš jų 3 788,4 mln. litų – ES<br />

paramos lėšų. Palyginti su 2009 m.,<br />

investicijoms planuojama sk<strong>ir</strong>ti 1<br />

540,8 mln. litų daugiau, iš jų ES lėšų<br />

– 1 509,9 mln. litų daugiau.<br />

Beveik trečdalis 2010 m. kapitalo<br />

investicijoms numatomų lėšų<br />

siūloma sk<strong>ir</strong>ti transporto <strong>ir</strong> ryšių srities<br />

investicijų projektams įgyvendinti<br />

– iš viso šiai sričiai numatoma 1<br />

540,5 mln. litų, arba 392,8 mln. litų<br />

daugiau nei 2009 m. Didžioji dalis<br />

šios srities investicijų numatoma<br />

sk<strong>ir</strong>ti valstybinės <strong>ir</strong> vietinės reikšmės<br />

automobilių kelių infrastruktūros<br />

plėtrai – 1 141,5 mln. litų, arba 253,4<br />

mln. litų daugiau nei 2009 m. Didelė<br />

dalis valstybės investicijų 2010 m.<br />

numatoma sk<strong>ir</strong>ti kitos veiklos srities<br />

investicijoms – 976,3 mln. litų, arba<br />

528,8 mln. litų daugiau nei 2009<br />

m. Daugiausia šios srities investicijų<br />

numatoma sk<strong>ir</strong>ti Ūkio ministerijai –<br />

788,8 mln. litų, arba 467,2 mln. litų<br />

daugiau nei 2009 metais.<br />

Planuojant valstybės kapitalo<br />

investicijas 2010 m. prioritetas teikiamas<br />

bendrai su ES finansuojamų<br />

investicijų projektų įgyvendinimui,<br />

maksimaliai pasinaudojant ES fondų<br />

finansuojamų sričių galimybėmis<br />

(tokiems projektams numatoma sk<strong>ir</strong>ti<br />

4 226,3 mln. litų, iš jų 3 788,4 mln.<br />

litų – ES lėšų <strong>ir</strong> 437,9 mln. litų – bendrojo<br />

finansavimo lėšų). ES paramos<br />

augimas numatomas visose šiomis<br />

lėšomis finansuojamose investavimo<br />

srityse, o didžiausias augimas: 490,1<br />

mln. litų – kitos veiklos srityje (iš jų<br />

439,9 mln. litų augimas Ūkio ministerijos<br />

vykdomoms programoms,<br />

kurių didžioji dalis yra energijos<br />

taupymo), 265,7 mln. litų – aplinkos<br />

apsaugos srityje, 186,9 mln. litų –<br />

transporto <strong>ir</strong> ryšių srityje.<br />

Nuo 2010 m. valstybės investicijų<br />

programa formuojama pagal<br />

investicijų projektų įgyvendinimo<br />

programas, kurios sudaromos sujungiant<br />

atitinkamos srities vienarūšius<br />

investavimo objektus, todėl valstybės<br />

parama savivaldybių investicijų projektams<br />

finansuoti bus teikiama per<br />

atitinkamos valdymo srities valstybės<br />

politiką įgyvendinančios ministerijos,<br />

valstybės įstaigos vykdomas<br />

investicijų projektų įgyvendinimo<br />

programas.<br />

Taikoma ribojančioji fiskalinė<br />

politika<br />

„Atrodo, kad sunkmečiu<br />

ribojančioji fiskalinė politika yra<br />

neteisinga, kad ji tik gilina nuosmukį,<br />

– sakė ministrė. – Tačiau ją būtina<br />

taikyti <strong>ir</strong> toliau. Valstybės skola ne tik<br />

didėja absoliučia suma, bet kasmet<br />

ji pareikalauja vis didesnės dalies iš<br />

valstybės biudžeto pajamų, iš socialinio<br />

draudimo fondo biudžeto<br />

pajamų tai skolai aptarnauti. 600<br />

mln. litų šuolis šiai skolai aptarnauti<br />

2010 m. biudžete šį tą reiškia. Jeigu<br />

skolą <strong>ir</strong> toliau taip sparčiai kauptume,<br />

kiekvienais metais turėtume<br />

atiduoti vis didesnę nacionalinio<br />

biudžeto dalį tai skolai aptarnauti.“<br />

Oponentai siūlo valstybei kuo<br />

daugiau skolintis <strong>ir</strong> šiomis lėšomis<br />

stimuliuoti ūkį. Tokia nuostata remiama<br />

skaičiais, kad nuo kiekvieno<br />

paskolinto lito valstybė gauna 30<br />

centų mokesčių, t. y. naudingas<br />

verslas. Tačiau didžiausia problema,<br />

pasak finansų ministrės, kad valstybė<br />

neturi to lito – jį reikėtų skolintis,<br />

taip didinant valstybės skolą, jos<br />

aptarnavimo kaštus. Todėl vienintelė<br />

išeitis, anot I. Šimonytės, yra<br />

fiskalinė drausmė, bandymas ne leisti<br />

deficitui natūraliai didėti, o sudarant<br />

prielaidas 2011 m. jam mažėti,<br />

panaudojant ES paramą bei atliekant<br />

struktūrines reformas, kurios turėjo<br />

būti įvykdytos jau anksčiau.<br />

„ES lėšos tampa pagrindine<br />

priemone ūkiui skatinti, – sako I.<br />

Šimonytė. – Kad pinigai kuo greičiau<br />

patektų į ekonomiką, būtini persk<strong>ir</strong>stymai<br />

tarp sektorių, priklausomai<br />

nuo jų vystymosi spartos.“<br />

ES lėšos suplanuotos taip, kad<br />

didžiausios lėšos ekonomikai tektų<br />

pačiais sunkiausiais metais – 2010 m.<br />

<strong>ir</strong> 2011 metais.<br />

Tačiau <strong>ir</strong> ateinančiais metais<br />

valstybė bus priversta skolintis didelius<br />

pinigus, kurie p<strong>ir</strong>miausia bus<br />

naudojami skoloms refinansuoti. Manoma,<br />

kad iš viso gali tekti skolintis<br />

apie 13 mlrd. litų. Biudžeto deficitui<br />

finansuoti pris<strong>ir</strong>eiks apie 7,5 mlrd. litų.<br />

Esminis 2010 m. numatomas<br />

mokestinis pakeitimas – pelno<br />

mokesčio tarifo mažinimas nuo 2009<br />

m. galiojusių 20 iki 15 proc. Mažoms<br />

įmonėms pelno mokesčio tarifą<br />

siūloma mažinti iki 7,5 proc. (50<br />

proc. pagrindinio tarifo).<br />

Genė DRUNGILIENĖ<br />

Alytuje pastatytas socialinis būstas<br />

Aplinkos ministras Gediminas<br />

Kazlauskas Alytuje dalyvavo<br />

socialinio būsto perdavimo<br />

gyventojams ceremonijoje,<br />

pranešė Aplinkos ministerija.<br />

Alytaus miesto savivaldybės<br />

meras Česlovas Daugėla,<br />

savivaldybės darbuotojai <strong>ir</strong><br />

rangovai pasveikino būsimuosius<br />

namo gyventojus.<br />

Tardamas sveikinimo žodį, G.<br />

Kazlauskas sakė: „Man ši diena sukelia<br />

dvejopas emocijas. Viena vertus,<br />

lyg <strong>ir</strong> džiugu, kad šiuo sudėtingu<br />

laikotarpiu savivaldybė galėjo 40<br />

šeimų palengvinti gyvenimą. Tačiau<br />

šiek tiek liūdna, kad toks natūralus<br />

reiškinys kaip namo užbaigimas<br />

mūsų šalyje jau tampa švente.“<br />

Kiekvienais metais Vyriausybė,<br />

vykdydama Socialinio būsto fondo<br />

plėtros 2008–2010 m. programą,<br />

atsižvelgiant į valstybės biudžeto<br />

Didžiausia Skandinavijoje šilumos<br />

izoliacinių plokščių gamintoja ,,Finnfoam<br />

Oy“ spalio pabaigoje pradėjo<br />

gamyklos statybas Kauno laisvosios<br />

ekonomikos zonos (LEZ) teritorijoje,<br />

pranešė <strong>Lietuvos</strong> ekonominės plėtros<br />

agentūra (LEPA). Gamyklą stato AB<br />

„YIT Kausta“.<br />

„<strong>Lietuvos</strong> ekonominės plėtros<br />

agentūra <strong>ir</strong> Kauno LEZ dvejus metus<br />

d<strong>ir</strong>bo su šiuo projektu. Džiugu, kad<br />

pagaliau statybos pajudėjo <strong>ir</strong> suomiai<br />

iki 2012 m. mūsų šalyje turėtų<br />

investuoti apie 100 mln. Lt“, – sakė<br />

suomiams įsitv<strong>ir</strong>tinti padedančios<br />

Juostelę kerpa Alytaus miesto meras<br />

Č. Daugėla (ka<strong>ir</strong>ėje) <strong>ir</strong> aplinkos ministras G. Kazlauskas<br />

metinius asignavimus jai įgyvendinti,<br />

skyrė savivaldybėms lėšas. Alytaus<br />

miesto savivaldybės iniciatyva šio<br />

objekto statybai finansuoti buvo<br />

sk<strong>ir</strong>ta daugiau lėšų, negu kitoms<br />

šalies savivaldybėms. Alytaus miesto<br />

savivaldybė, vykdydama socialinio<br />

būsto fondo plėtros programą,<br />

pastatė 5 aukštų 40 butų gyvenamąjį<br />

namą. Gyvenamojo namo bendras<br />

plotas – 3 272 kv. m, naudingas<br />

Irenos Bikulčienės nuotr.<br />

plotas – 2 568 kv. m, 1 kv. m bendro<br />

ploto statybos kaina – 3 066 litų.<br />

Darbus atliko UAB ,,Aldaila“. Namo<br />

statyba, įskaitant visus mokesčius <strong>ir</strong><br />

išlaidas, siekia 10 mln. litų.<br />

2009 m. sausio 1 d. Alytaus<br />

mieste iš viso buvo įrašytos 407<br />

šeimos <strong>ir</strong> asmenys, turintys teisę į<br />

socialinio būsto nuomą.<br />

„YIT Kausta“ Kaune stato modernią izoliacinių plokščių gamyklą<br />

Prezidentė Dalia Grybauskaitė<br />

įteikė apdovanojimus pažangiausioms<br />

žinių ekonomikos įmonėms:<br />

pažangiausiai aukštųjų technologijų<br />

įmonei – UAB „Sicor Biotech“,<br />

pažangiausiai tradicinės pramonės<br />

įmonei – UAB „Traidenis“,<br />

pažangiausiai paslaugų sektoriaus<br />

įmonei – UAB „Baltic Amad<strong>eu</strong>s<br />

infrastruktūros paslaugos“.<br />

„Teikdami apdovanojimus siekiame<br />

parodyti, kad naujos žinios <strong>ir</strong><br />

LEPA generalinis d<strong>ir</strong>ektorius Mantas<br />

Nocius.<br />

Suomių tv<strong>ir</strong>tinimu, gamykla<br />

neterš aplinkos, o Kauno LEZ jie<br />

pas<strong>ir</strong>inko dėl gero susisiekimo su<br />

pagrindiniais keliais, geros vietos –<br />

netoli Kauno, mokestinių lengvatų.<br />

,,Džiaugiamės, kad greitai<br />

galėsime pradėti produktų gamybą<br />

Lietuvoje. Naudojame pačią<br />

moderniausią <strong>ir</strong> aplinkosauginiu<br />

požiūriu švariausią šios rūšies<br />

produkto gamybos technologiją<br />

pasaulyje, technologinis procesas iki<br />

galutinio produkto formavimo vyks<br />

Tarp pažangiausių – UAB „Traidenis“<br />

gebėjimas jas panaudoti yra įmonių<br />

sėkmės, pažangos garantas. Ši<br />

tiesa yra ypač akivaizdi ekonominiu<br />

sunkmečiu – apdovanojimus pelniusios<br />

įmonės sėkmingai plečia veiklą<br />

net <strong>ir</strong> esant pasaulinei ekonomikos<br />

krizei“, – teigė Kęstutis Jasiūnas,<br />

Žinių ekonomikos forumo Tarybos <strong>ir</strong><br />

Organizacinio komiteto p<strong>ir</strong>mininkas.<br />

UAB „Traidenis“ „Žinių ekonomikos<br />

įmonės 2009“ vardas suteiktas<br />

už pažangių sprendimų įgyvendinimą<br />

S•Ž<br />

aukšto slėgio <strong>ir</strong> uždaroje sistemoje“,<br />

– sakė gamintojų atstovas Henri Nieminen.<br />

Produkcijos gamyba prasidės<br />

2010 m. pavasarį, kai AB „YIT<br />

Kausta“ baigs statybos darbus.<br />

Investavę 70 mln. litų, suomiai ketina<br />

sukurti 35 nuolatines darbo vietas.<br />

Kasmet tikimasi eksportuoti gaminių<br />

už daugiau nei 30 mln. Lt, 90 proc.<br />

produkcijos turėtų iškeliauti į Lenkiją,<br />

Baltarusiją, Latviją, Estiją, Skandinavijos<br />

šalis.<br />

S•Ž<br />

tradicinėje pramonėje <strong>ir</strong> plėtrą Rytų<br />

bei Vidurio Europoje. Kandidatuoti<br />

„Žinių ekonomikos įmonės 2009“<br />

apdovanojimuose buvo pakviesta<br />

daugiau kaip 1,5 tūkst. įmonių. Paskutiniame<br />

atrankos etape varžėsi 14<br />

įmonių, tarp kurių buvo <strong>ir</strong> „Traidenis“.<br />

Žinių ekonomikos forumas „Metų<br />

žinių ekonomikos įmones“ renka nuo<br />

2004 metų.<br />

S•Ž<br />

Pasyvusis namas –<br />

lietuviškas<br />

Pusantrų metų – tiek laiko<br />

užtruko nuo pasyviojo namo projektavimo<br />

pradžios iki jo statybos<br />

pabaigos. Lapkričio viduryje šio<br />

projekto iniciatoriai <strong>ir</strong> plėtotojai<br />

pakvietė susipažinti su p<strong>ir</strong>mąkart<br />

Lietuvoje šalia Vilniaus UAB<br />

„Veikmė“ vystomame kvartale prie<br />

Gulbino ežero pastatytu pasyviuoju<br />

namu specialistus, visuomenės<br />

<strong>ir</strong> žiniasklaidos atstovus.<br />

– Nors Europos šalyse tokių<br />

namų pastatyta nemažai, nėra<br />

visuotinai priimto standarto ar<br />

apibrėžimo, tai labiau filosofija,<br />

požiūris į energiją taupančių<br />

būstų statybą, – sakė UAB „Paroc“<br />

rinkodaros d<strong>ir</strong>ektorė dr. Audronė<br />

Endriukaitytė. Anot jos, pasyvusis<br />

namas – tai energiniu požiūriu<br />

ypač efektyvus pastatas, kuriame<br />

šiluminis komfortas, aukšta vidaus<br />

oro kokybė <strong>ir</strong> puiki akustinė aplinka<br />

pasiekiama nenaudojant tradicinių<br />

šildymo <strong>ir</strong> aušinimo sistemų. Tokio<br />

namo 1 kv. m. šildymui per metus<br />

sunaudojama ne daugiau kaip 15<br />

kWh energijos. Suminis energijos<br />

poreikis neturi būti didesnis nei<br />

120 kWh/ kv. m per metus.<br />

Šiam namui pastatyti<br />

nereikėjo kosminių technologijų,<br />

unikalios įrangos. Čia beveik viskas<br />

lietuviška: keraminės plytos,<br />

akmens vata, langai, bituminių<br />

čerpelių stogo danga. Projektas,<br />

statybos darbai taip pat atlikti<br />

savo rankomis. Dviaukščio namo<br />

bendras plotas (be garažo)<br />

– 190,90 kv. m, gyvenamasis<br />

– 118,88 kv. m. „Toks buvo<br />

vienas iš tikslų – įrodyti, kad<br />

pasyviuosius namus galime projektuoti<br />

<strong>ir</strong> statyti patys, iš vietinių<br />

medžiagų“, – sakė projekto vadovas<br />

archit. Rytis Kripas.<br />

UAB „Veikmė“ d<strong>ir</strong>ektoriaus<br />

Eugenijaus Zarembos teigimu,<br />

nebaugina <strong>ir</strong> kaina. Jos sk<strong>ir</strong>tumas<br />

tarp įprastų namų, kurių<br />

kvartale pastatyta keliolika, <strong>ir</strong><br />

pasyviojo yra maždaug plius 11<br />

proc. Anot jo, namo be radiatorių<br />

pranašumai išryškės labai greitai,<br />

jį eksploatuojant.<br />

Specialistų nuomone, pasyviosios<br />

statybos technologijos gali<br />

būti sėkmingai naudojamos atnaujinant<br />

ne tik vienbučius, bet <strong>ir</strong><br />

daugiaaukščius namus, mokyklas,<br />

vaikų darželis <strong>ir</strong> pan. Žvelgiant į<br />

ateitį, praverstų <strong>ir</strong> toks reglamentas.<br />

Projektą įgyvendino LSA<br />

įmonės UAB „Veikmė“ <strong>ir</strong> UAB „Paroc,“<br />

dalyvaujant įmonių grupei<br />

„Hronas“ bei kitiems partneriams.<br />

Juozas STRAŽNICKAS<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

12 PASKUTINIS PUSLAPIS<br />

Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis<br />

„Pastatų konstruktoriaus <strong>ir</strong> statybininko žinynas“<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybos inžinierių<br />

sąjungos narių autorių kolektyvas,<br />

kurį sudaro dauguma Vilniaus<br />

Gedimino technikos universiteto<br />

profesorių, docentų, kitų įstaigų<br />

mokslininkų, kartu su gamybininkais<br />

parengė „Pastatų konstruktoriaus <strong>ir</strong><br />

statybininko žinyną“.<br />

Išsamiai nagrinėjami geotechninio<br />

projektavimo pagrindai, geodeziniai<br />

darbai statant aukštus pastatus,<br />

įtemptojo gelžbetonio skaičiavimo<br />

ypatumai, atitvarų garso izoliacijos<br />

projektavimas <strong>ir</strong> skaičiavimas,<br />

atitvarinių konstrukcijų įtaka pastato<br />

Laikraščio<br />

2010 metų<br />

prenumerata<br />

Statybų verslo žinios<br />

profesionalams<br />

Metams Kaina Galutinė kaina<br />

1 vnt. 70 Lt 70 Lt<br />

5 vnt. 350 Lt 310 Lt<br />

10 vnt. 700 Lt 600 Lt<br />

20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt<br />

50 vnt. 3500 Lt 2200 Lt<br />

Įmonė / Vardas, pavardė<br />

Adresas<br />

Pašto indeksas<br />

E. paštas<br />

Telefonas<br />

Egzempliorių skaičius<br />

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: UAB „FARBA VITA“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243<br />

Įmonės kodas 302427993, e. p. prenumerata@farbavita.lt, a. s. LT707300010117803744, AB „Swedbank“<br />

Pro memoria statybų kareiviams<br />

Lapkričio 7-ąją gausus būrys<br />

alytiškių statybininkų <strong>ir</strong> jų kolegų<br />

palydėjo į paskutinę kelionę buvusį<br />

savo vadovą, bendražygį <strong>ir</strong> bičiulį,<br />

Alytaus statybos tresto valdytoją<br />

Kazim<strong>ir</strong>ą Šimčiką. Rudens dulksnoje<br />

dar pleveno Vėlinių žvakutės,<br />

šaltis <strong>ir</strong> žvarba dar nespėjo pakąsti<br />

gėlių jūros.<br />

Kelios dienos prieš tai<br />

vilniečiai atsisveikino su Vytautu<br />

Glinskiu, Šiaulių <strong>ir</strong> Jonavos<br />

statybos organizacijų, buvusio<br />

projektavimo <strong>ir</strong> statybos susivienijimo<br />

„Monolitas“ vadovu. Kiek<br />

anksčiau m<strong>ir</strong>ė Vytautas Samsonas,<br />

Rimas Skinderis, vadovavę<br />

tresto „Vilniaus statyba“ valdyboms.<br />

Architektų bendruomenė<br />

neteko Dano Rusecko. Pakeliui link<br />

Alytaus prisiminėme varėniškį Joną<br />

Saulėną, Jonavos chemijos statybos<br />

tresto valdytoją. Koks buvo toks <strong>ir</strong><br />

išliko akyse – jaunas <strong>ir</strong> nuoš<strong>ir</strong>džiai<br />

besišypsantis. Klaipėdoje nebesutiksime<br />

Justino Svitojaus, kuris<br />

dešimtmečius rūpinosi ne tik būstų<br />

apdaila, bet <strong>ir</strong> juose gyvenančiųjų<br />

reikalais. Nebėra <strong>ir</strong> alytiškių statybų<br />

vadovų – Vytauto Baranausko,<br />

Vytauto Daniškevičiaus, Jono<br />

Marcinkevičiaus, Romo Overaičio,<br />

Vytauto K<strong>ir</strong>kliausko, kurio šviesų<br />

atminimą, įamžintą nuotraukose<br />

<strong>ir</strong> tekste, jo žmona Laima sudėjo į<br />

knygą, kurią kaip padėkos ženklą<br />

apsaugai nuo triukšmo, laikančiųjų<br />

konstrukcijų stiprinimo būdai <strong>ir</strong> technologijos<br />

ypatumai. Daug dėmesio<br />

sk<strong>ir</strong>iama statybos darbų vykdymui:<br />

įgyvendinimo modeliai <strong>ir</strong> statybos<br />

rangos sutarčių standartinės sąlygos<br />

pagal FIDIC; statybos produkcijos<br />

kokybės valdymas; statybos ekonomika<br />

<strong>ir</strong> kainodara; reikalavimai<br />

statybos produktams <strong>ir</strong> jų teisinis<br />

reglamentas; pažangiausios nuotekų<br />

tvarkymo sistemos; gyvenamosios <strong>ir</strong><br />

visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties pastatų bei<br />

specialių patalpų elektros įrenginiai.<br />

Žinynas sk<strong>ir</strong>iamas konstruktoriams,<br />

projektuojantiems gyvenamuosius<br />

<strong>ir</strong> visuomeninius pastatus,<br />

statybos darbams vadovaujantiems<br />

darbuotojams. Juo galės naudotis<br />

pramoninės <strong>ir</strong> civilinės statybos<br />

specialybės bei kitų statybinio profilio<br />

specialybių studentai.<br />

Žinyne pateikta medžiaga bus<br />

naudinga <strong>ir</strong> projektuotojams, <strong>ir</strong> statybininkams,<br />

<strong>ir</strong> studentams.<br />

Žinyno sudarytojas – doc. dr. Julius<br />

Gajauskas.<br />

Žinyno redaktorių taryba<br />

Sveikiname Jubiliatę<br />

„Dvidešimt šešeri metai įmonėje<br />

kaip viena diena“, – šiuos žodžius<br />

nesyk teko pakartoti UAB „Rokų<br />

keramika“ generalinei d<strong>ir</strong>ektorei<br />

Violetai Čėsnienei, kai ją Jubiliejinio<br />

gimtadienio proga sveikino bendradarbiai,<br />

verslo partneriai <strong>ir</strong> klientai.<br />

1983-aisiais Kauno politechnikos<br />

institute įgijusi keraminių <strong>ir</strong><br />

ugniai atsparių medžiagų gamybos<br />

inžinierės diplomą, ji tapo „Rokų<br />

keramikoje“ pamainos meistre. Vėliau<br />

keliolika metų d<strong>ir</strong>bo technologe,<br />

vadovavo įmonės inžinerinėms tarnyboms,<br />

rūpinosi technine pažanga.<br />

Dabar yra gamyklos, turinčios 400<br />

metų istorinę atmintį, vadovė.<br />

Jos stiprybė – kad puikiai pažįsta<br />

savo žmones, ne kartą išbandė su<br />

jais sėkmes <strong>ir</strong> nesėkmes, suvokia<br />

sąžiningo darbo vertę <strong>ir</strong> praktinės<br />

gamybos karštį. Tai liudija <strong>ir</strong> „Profesijos<br />

riterio“ ženklas, įteiktas Jubiliejinio<br />

gimtadienio proga.<br />

įteikė LSA prezidentui.<br />

Vieniems iš jų buvo lemta sulaukti<br />

garbaus amžiaus, jie suspėjo<br />

įvykdyti tas priedermes, kurios sk<strong>ir</strong>tos<br />

Žmogui, kitų gyvenimas nutrūko<br />

po sunkių ligos metų ar nelauktai,<br />

kone pusiaukelėje.<br />

Visagalis turi savo skaitlines <strong>ir</strong><br />

laiko matus.<br />

Kazim<strong>ir</strong>as Šimčikas šiuo požiūriu<br />

buvo laimingas. Jis su bendražygiais<br />

pastatė miestą, sulaukė garbaus<br />

amžiaus 85-mečio, paliko gražią<br />

atmintį apie save <strong>ir</strong> atliktus didžius<br />

darbus ateities kartoms.<br />

– Statybų kareivis, – pasakė tardamas<br />

atsisveikinimo žodį Romualdas<br />

Sakalauskas, buvęs statybos ministras,<br />

kėlęs įsakymu jį iš statybvietės<br />

į statybvietę keturis kartus. Ten,<br />

kur buvo karščiausia, kur labiausiai<br />

reikėjo jo pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> energijos,<br />

gebėjimo valdyti.<br />

Alytus buvo paskutinis Kazim<strong>ir</strong>o<br />

Šimčiko gyvenimo uostas.<br />

Pamilo jį visa š<strong>ir</strong>dimi, atidavė visas<br />

jėgas <strong>ir</strong> valią, kurios užteko keliems<br />

dešimtmečiams, iki paskutinės<br />

atodūsio minutės.<br />

Išeina karta, kurios gyvenimai <strong>ir</strong><br />

darbai jau tampa istorija. Istorija, be<br />

kurios nebūtų <strong>ir</strong> šiandienos.<br />

Ilsėkitės ramybėje, statybų kareiviai!<br />

Juozas STRAŽNICKAS<br />

Vyr. redaktorius<br />

Juozas Stražnickas, tel. (8 5) 261 0847<br />

Redaktorė<br />

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576<br />

E. p.: redaktorius@statybuzinios.<strong>eu</strong>,<br />

statybuzinios@gmail.com<br />

Reklamos projektų vadovė<br />

Vita Noreikienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 59 591<br />

E. p. vita.noreikiene@statybuzinios.<strong>eu</strong><br />

Kalbos redaktorė<br />

Aldona Paulauskienė<br />

Maketavo<br />

UAB „Ranka“<br />

E. p. dizaineris@statybuzinios.<strong>eu</strong><br />

Bendras laikraščio <strong>ir</strong> jo elektroninės<br />

versijos t<strong>ir</strong>ažas 4 tūkst. egz.<br />

UAB „Farba vita“<br />

E. p. info@farbavita.lt<br />

UAB „Farba vita“ ©<br />

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus,<br />

iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo<br />

raðytinis sutikimas.<br />

Leidykla neatsako uþ reklaminiø<br />

skelbimø bei straipsnių tekstà <strong>ir</strong> turiná.<br />

Spaudė UAB „ARX Baltica“<br />

Veiverių g. 142B, Kaunas<br />

<strong>Lietuvos</strong> statybininkų<br />

asociacija<br />

Nepam<strong>ir</strong>škite užsiprenumeruoti

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!