31.03.2015 Views

Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

paimti praktiškai neįmanoma), tačiau tokių baltalksnynų yra palyginti nedaug (apie 7%).<br />

Naudojimo pažiūriu palankiausios „N“ hidrotopo augavietės (25 % visų baltalksnynų), kiek<br />

mažiau palankios sąlygos šlaitų („Š“ hidrotopo) augavietėse, kur baltalksnynų plotas irgi<br />

santykinai didelis (beveik 13 % visų baltalksnynų).<br />

12<br />

Plotas, proc.<br />

60<br />

50<br />

40<br />

30<br />

20<br />

10<br />

0<br />

49,8<br />

34,7<br />

11,6<br />

3,5<br />

0,5<br />

Ia I II III IV<br />

Bonitetinė klasė<br />

1.4 pav. Baltalksnynų medynų plotų pasiskirstymas pagal jų bonitetines klases (procentais<br />

nuo viso ploto)<br />

Baltalksnio medynų pasiskirstymas augavietėmis žymiu mastu lemia ir šių medynų<br />

bonitetines klases. Vidutinė Lietuvos baltalksnynų bonitetinė klasė yra 1,7, t.y. baltalksnynų<br />

našumą galima vertinti kaip vidutinį. 1.4 pav. duomenys rodo, kad paties didžiausio našumo<br />

(Ia bonitetinės klasės) medynų yra nedaug, vyrauja II-os ir I-os bonitetinių klasių medynai.<br />

Aukščiausiu našumu (bonitetine klase) išsiskiria pačių derlingiausių augaviečių (Nf, Lf)<br />

medynai, nuo jų nežymiai atsilieka Nd ir Ld augaviečių medynai.<br />

1.5 pav. duomenys rodo, kad didžiausiais tūriais išsiskiria Lf ir Nd augaviečių<br />

baltalksnynai. Nuo jų nežymiai atsilieka Ld augavietės baltalksnynai. Mažiausi šlaitų ir<br />

užmirkusių augaviečių (Šc, Šd, Ud) baltalksnynų tūriai – baltalksnynų brandos amžiuje (IV<br />

amžiaus klasė) siekia tik 120-130 m 3 /ha. Savaime suprantama, kad pelkinių bei nederlingų<br />

augaviečių baltalksnynų tūriai dar mažesni (paveiksle duomenys nepateikti).<br />

Pažymėtina ir tai, kad praktiškai visų svarbiausių augaviečių baltalksnynų tūriai, jiems<br />

pasiekus brandos amžių, ir toliau didėja (iki VI-os amžiaus klasės), t. y. medynuose tęsiasi<br />

medienos kaupimas. Tai labiausiai lemia tai, kad baltalksnynų skalsumas, didėjant amžiui,<br />

mažėja labai nežymiai.<br />

Kadangi atskirose augavietėse dažniausiai auga kelių bonitetinių klasių medynai, todėl<br />

atskirų augaviečių medynų pasiskirstymas pagal jų našumą lemia didesnę duomenų variaciją<br />

ir atskirų amžiaus klasių tūrių vidurkių svyravimus. To išvengiama vertinant tų pačių<br />

bonitetinių klasių medynų tūrius (1.6 pav.). Šie duomenys rodo, kad visų bonitetinių klasių<br />

medynų tūriai iki VI-os amžiaus klasės, t. y ir jiems pasiekus brandos amžių, didėja.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!