Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

o tuo pačiu suriša ir daugiausia CO 2 (globalų klimato šiltėjimą sukeliančios dujos) bei sudaro
didesnes galimybes iškastinį kurą pakeisti biologiniais-atsikuriančiais ištekliais. Tokiu būdu
naujai siūloma kirtimų sistema prisidėtų prie klimato šiltėjimo prevencijos.
Ir, atvirkščiai, kertant jaunesnius nei kiekinės brandos amžius medynus, per laiko
vienetą išauginamas (arba sukaupiamas) mažesnis medienos kiekis, tuo pačiu medynas
neišnaudoja savo galimybių surišti kuo daugiau CO 2 , sukaupti anglies ir t.t. Todėl šiuo
požiūriu medynų kirtimo amžiai neturėtų būti mažesni, negu kiekinės brandos amžius:
jaunesnių medynų kirtimas neigiamai veiktų minėtus procesus, mažintų stabilizuojantį miškų
vaidmenį. Ypač svarbu “neperžengti” didesnio našumo medynų kiekinės brandos amžiaus.
Kiek, taikydami naują kirtimų sistemą, papildomai galėtume padidinti medynų gebą
sekvestruoti anglį, arba kiek papildomai anglies galėtų „surišti“ 1 ha baltalksnyno?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, pasirinkome II boniteto baltalksnynus. Jų medienos
tūrio kitimo eiga, remiantis miškotvarkos duomenimis, pavaizduota 1.6 paveiksle.
36
4.1 pav. Baltalksnynų augimo eiga, taikant įvairius pagrindinių kirtimų amžius: A –
kertant perbrendusius 60 m. medynus; bendras iškertamos medienos tūris - 170 m 3 /ha; B –
taikant dabartiniu metu egzistuojantį kirtimo amžių; bendras iškertamos medienos tūris - 140
+140 = 280 m 3 /ha; C – taikant naujai siūlomą kirtimo amžių; bendras iškertamos medienos
tūris - 115 +115 + 115 = 345 m 3 /ha.
Kaip matome iš 4.1 pav. pateiktų duomenų, per 60 metų laikotarpį, priklausomai nuo
pasirinkto kirtimų amžiaus, baltalksnynuose galime gauti skirtingą medienos kiekį.
Pavyzdžiui, kertant perbrendusius medynus (kirtimo amžius 60 m.) pagrindiniais kirtimais per
apyvartą iš vieno hektaro gauname 170 m 3 medienos; kertant prisilaikant dabartinių kirtimo
amžių, taikomų valstybiniuose miškuose (30 m.), gauname 280 m 3 medienos (dvi kirtimo