Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

52
IŠVADOS
1. Baltalksnynų augimo sąlygos Lietuvoje yra artimos optimalioms (Lietuva yra
baltalksnio arealo centre). Baltalksnis ne tik greitai auga, anksti subręsta ir gausiai bei dažnai
dera, bet ir gerai atželia savaime. Lietuvoje baltalksnynų plotas siekia beveik 130 tūkst. ha
(6,4 % visų medynų ploto). Paskutiniais metais baltalksnynų plotas šalyje didėja (2001 metais
jų plotas buvo 120 tūkst. ha), ypač baltalksniui želiant nenaudojamuose žemės ūkio plotuose.
Baltalksnynų medienos tūris siekia 17 mln. m 3 (4,3 % visų medynų tūrio).
2. Didžiausia dalis baltalksnynų auga derlingose ir labai derlingose „L“ hidrotopo
augavietėse (apie 55 % visų medynų). Šio hidrotopo augaviečių medynų vyravimas nėra
palankus baltalksnynų kirtimo atliekų naudojimui, kadangi didelė jų dalis naudojama ir miško
kirtimo technologinėms reikmėms. Vyrauja II (apie 50 % visų medynų) ir I (apie 35 % visų
medynų) bonitetinių klasių medynai, brandos amžiuje (IV amžiaus klasė) 1ha vidutiniškai
sukaupiantys atitinkamai 130 ir 160 m 3 stiebų medienos. Vidutinis baltalksnynų skalsumas
(0,72), didėjant amžiui mažėja nedaug, todėl baltalksnynų stiebų medienos tūriai didėja net iki
VI amžiaus klasės. Apie 50 % III-IV miškų grupių baltalksnynų yra brandūs (IV amžiaus
klasės ar vyresni).
3. Didžiausi baltalksnynų plotai ir medienos tūriai yra nuosavybės teisių atstatymui
rezervuotuose (apie 67 %) ir privačiuose (apie 23 %) miškuose. Baltalksnynų, esančių
nuosavybės teisių atstatymui rezervuotuose miškuose, ištekliai šiuo metu nenaudojami, jų
naudojimą ateityje lems žemės reformos sparta bei jų nuosavybės forma.
4. Lietuvos miškuose vien pagrindiniais miško kirtimais (atsižvelgiant ir į tai, kad
privačiuose miškuose baltalksnynams kirtimo amžius IV miškų grupės miškuose
nenustatomas) per artimiausią dešimtmetį būtų galima kirsti apie 88 tūkst. ha baltalksnynų,
iškertant virš 11 mln. m 3 stiebų medienos. Tačiau didžiausiai tokių medynų daliai (apie 6,3
mln. m 3 stiebų medienos) tenkant nuosavybės teisių atstatymui rezervuotiems miškams, šiuo
metu būtų galima naudoti tik privačių miškų (apie 2,7 mln. m 3 stiebų medienos) ir valstybinių
miškų (apie 0,5 mln. m 3 stiebų medienos) baltalksnynus.
5. Potencialus baltalksnynų medienos išteklių, naudotinų medienos kurui (įskaitant ir
kirtimo atliekas) kiekis siekia beveik 8 mln. m 3 , iš jų apie 5,6 mln. m 3 tenka nuosavybės teisių
atstatymui rezervuotiems miškams,. 2 mln. m 3 – privatiems miškams bei apie 0,3 mln. m 3 –
valstybiniams miškams. Atsižvelgiant į baltalksnynų naudojimo (kirtimų) normą, apskaičiuotą
pagal galiojančius normatyvus, per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje būtų galima naudoti
aukščiau paminėtus baltalksnynų medienos išteklius, tačiau dėl to šie ištekliai ateityje mažėtų.
Siekiant tolygesnio išteklių naudojimo ir tolimesnėje ateityje, reali baltalksnynų naudojimo
norma turėtų būti apie 20% mažesnė (nors mažai tikėtina, kad visi potencialūs ištekliai būtų
naudojami). Išteklių naudojimo tolygumą didintų gana realus tolimesnis baltalksnynų plotų
didėjimas.
6. Didžiausi baltalksnynų plotai, didžiausi jų medienos bei medienos, naudotinos
kurui, tūriai yra Utenos apskrityje, kiek mažesni - Panevėžio, Telšių, Kauno, Vilniaus ir
Šiaulių apskrityse. Mažiausi baltalksnynų plotai ir jų medynų tūriai yra Alytaus ir
Marijampolės apskrityse.