Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

taisyklės. Jų 3-čias straipsnis nustato Lietuvos miškų medynų minimalius pagrindinių kirtimų
ir gamtinės brandos amžius. Baltalksnynų minimalus pagrindinių kirtimų amžius IV ir III
grupių miškuose yra 31 metai, gamtinės brandos amžius – 50 metų. Kartu nurodoma, kad
„privačiuose miškuose baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gryniems drebulynams
kirtimo amžius IV miškų grupės miškuose nenustatomas“, t. y. baltalksnynų pagrindinių
kirtimų amžius privačiuose IV grupės miškuose gali būti bet koks.
Pagrindinių miško kirtimų taisyklės taip pat nustato pagrindinių kirtimų būdus
skirtingų miško grupių bei skirtingų medžių rūšių medynuose. Keletas šių taisyklių punktų
apibrėžia, kada medynuose gali būti taikomi tik neplyni pagrindiniai kirtimai. Šie aspektai
baltalksnynų naudojimo požiūriu nėra ypatingai svarbūs, kadangi ir taikant neplynus kirtimus
(atvejiniai kirtimai gali būti kartojami kas 5-10 metų) medynuose sukaupta mediena gali būti
per gana neilgą laikotarpį panaudojama. Baltalksnynų naudojimo požiūriu svarbiausia yra šių
taisyklių 18 p. 2 dalis, nustatanti ilgalaikių atvejinių kirtimų taikymą minkštųjų lapuočių
medynuose: „ 18.2. beržynai, drebulynai ir baltalksnynai 0,7 ir didesnio skalsumo, kai juose
yra 40% ir daugiau tolygiai išsidėsčiusių P, E, Ą, U medžių, augančių šias medžių rūšis
atitinkančiose augavietėse, pasieksiančių brandą ne anksčiau kaip po 20 metų, kirstini
ilgalaikiais atvejiniais kirtimais, siekiant suformuoti spygliuočių arba kietųjų lapuočių
medynus ir išvengti jų priešlaikinio (nepasiekusių brandos amžiaus) kirtimo. Tam pirmaisiais
atvejinių kirtimų atvejais iškertami minkštieji lapuočiai, o po 20-50 ar daugiau metų – naujai
suformuotas brandus spygliuočių arba kietųjų lapuočių medynas. Tokiu pat būdu galima kirsti
baltalksnynus, kai juose yra 40% ir daugiau gero augimo beržų ar juodalksnių. Paliekamų
augti medynų skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,4, o eglynų - 0,5“. Taikant ilgalaikius
atvejinius kirtimus, pirmuoju atveju iškertama tik dalis medyno tūrio (nekertami nebrandūs
kitų medžių rūšių medžiai, o siekiant išlaikyti būtiną paliekamų augti medynų skalsumą – ir
dalis baltalksnių). Sekantys kirtimų atvejai jau vykdomi ne anksčiau kaip po 20-ies metų,
daugeliu atvejų šis laikotarpis dar ilgesnis.
Atskirais atvejais baltalksnynų naudojimą gali įtakoti ir minėtų taisyklių 22 p.
reikalavimai, ypač reikalavimas, kad „pavieniuose iki 5 hektarų laukų apsauginiuose
miškuose, nutolusiuose daugiau kaip 400 metrų nuo artimiausio miško ... pagrindiniai kirtimai
leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, kitų rūšių
medynams – 10 metų šliejimo periodą“. Šiuo atveju dėl ilgesnio biržių šliejimo periodo gali
tekti gana ilgam laikotarpiui atidėti dalies tokių baltalksnynų naudojimą.
Miško ugdymo kirtimų taisyklės reglamentuoja tik ugdymo kirtimų baltalksnynuose
pabaigą (ugdymo kirtimai galimi tik medynuose iki 20 metų amžiaus). Taisyklėse visai
neminimas grynų baltalksnynų ugdymas, tik nurodoma, kad „skroblynuose, kaip ir
baltalksnynuose, vykdomi rekonstrukciniai kirtimai“. Šiose taisyklose reglamentuojamas tik
mišrių baltalksnynų ugdymas, kurio pagrindinis tikslas – intensyviais ugdymo kirtimais iš
baltalksnynų suformuoti kitų medžių rūšių medynus.
Baltalksnynų naudojimą tam tikru mastu reglamentuoja ir Miško atkūrimo ir įveisimo
nuostatų X skyrius „Medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija)“. Jame nurodoma,
kad „ūkiniuose miškuose (rečiau – kitos paskirties miškuose) priklausomai nuo ekonominių ir
ekologinių sąlygų gali būti pertvarkomi ... minkštųjų lapuočių iki 10 m. amžiaus jaunuolynai,
augantys augavietėse, kuriose galima ir tikslinga auginti vertingesnius medynus .... bet kurių
medžių rūšių jaunuolynai, mažesnio kaip 0,5 skalsumo, taip pat pažeisti ir kitaip sudarkyti
jaunuolynai, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis negalima atželdinti tikslines
32