1. BALTALKSNYNŲ, NAUDOJAMŲ BIOKURO GAMYBAI, PAPLITIMO ŠALYJE AREALAI, RESURSAI, GALIMI KASMETINIAI JŲ PAĖMIMO KIEKIAI 7 1.1. Svarbiausios baltalksnio biologinės ir ūkinės savybės Baltalksnis (Alnus incana (L.) Moench) paplitęs visoje Europoje, išskyrus Britų salas, Pirėnų ir Apeninų pusiasalius, ir Šiaurės Kaukaze. Šiaurinė arealo riba Skandinavijoje “peržengia” Arktinį ratą ir siekia 70-72 laipsnius šiaurės platumos, o pietinė – eina pietine Alpių kalnų dalimi, per Balkanų pusiasalį link Uralo kalnų. Rytuose baltalksnio arealas siekia Uralo kalnus (60 0 rytų ilgumos), o vakaruose - vakarinius Alpių pakraščius (apie 5 0 rytų ilgumos). Lietuva yra beveik pačiame baltalksnio arealo centre. Todėl galima teigti, kad baltalksniui augti čia yra optimalios sąlygos. Baltalksnis labai sparčiai auga, ypač jaunystėje. Vegetatyvinės kilmės medeliai gali paaugti iki 1 m kasmet. Tačiau, sulaukęs 40-45 metus, beveik nebeauga. Užauga iki 20 m aukščio ir iki 50 cm skersmens. Gerai augantys medžiai, būdami 50 metų, labiausiai paplitusiuose garšviniuose baltalksnynuose esti 18,6 m aukščio. Jų vidutinis skersmuo lygus 15,2 cm, o lajos skersmuo - 3,4 m. Literatūroje yra duomenų (Navasaitis ir kt., 2003), kad našiuose medynuose 25 metų amžiuje būna iki 290-300 m 3 /ha medienos. Baltalksnis gerai plinta ne tik sėklomis, bet ir šakninėmis atžalomis bei kelminėmis ataugomis. Baltalksnis – pionierinė medžių rūšis. Gali būti naudojamas šlaitams ir nederlingiems plotams apželdinti. Lietuvoje baltalksnis gerai plinta plynose kirtavietėse, dirvonuojančiose žemėse, pievose ir ganyklose. Mediena paprastai vertinama menkavertė, nepatvari ir daugeliu atvejų tinka tik medžio plaušo plokščių arba taros <strong>gamybai</strong> bei kurui. Kai kur (pavyzdžiui, Skandinavijoje) baltalksnį bandoma auginti energetinėse plantacijose. 1.2. Baltalksnynų paplitimas Lietuvos teritorijoje Paskutiniais duomenimis, dabar baltalksnynai Lietuvoje auga beveik 130 tūkst. ha plote (6,4 % visų miškų medynų ploto). Bendras jų stiebų medienos tūris siekia 17 mln. m 3 . (4,3 % visų medynų tūrio, Lietuvos miškų statistika, 2006). Paskutiniais metais baltalksnynų plotas šalyje didėja (2001 metais jų plotas buvo 120 tūkst. ha), ypač baltalksniui želiant nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Per pastaruosius keletą dešimtmečių baltalksnio medynų plotai padvigubėjo. Jie ir toliau tebedidėja. Jeigu prieš 7-8 metus baltalksnynai augo 111,3 tūkst. ha plote, t.y. užėmė 5,9% visų medynų ploto (Lietuvos miškų statistika, 1998). Baltalksnynų paplitimas Lietuvos teritorijoje ne kartą analizuotas dendrologinėje literatūroje. Nurodoma, kad baltalksnynai aptinkami visoje Lietuvoje, išskyrus pietinius rajonus. Didžiausia baltalksnynų dalis yra Utenos (19,2% medynų ploto) ir Biržų miškų urėdijose (13,5%) (1.1 pav., pagal Navasaitis ir kt., 2003).
Siekiant detaliau įvertinti baltalksnynų pasiskirstymą šalies teritorijoje, tikslingiausia analizuoti jų kiekius miškų urėdijų veiklos teritorijose. Šios teritorijos ne visada sutampa su atskirų savivaldybių teritorijomis. Minėti skirtumai dažniausiai nėra dideli, tačiau atskirais atvejais vienos savivaldybės teritorijoje yra kelios miškų urėdijos (pavyzdys – Varėnos r. savivaldybė), o kartais miškų urėdijų veiklos teritorija beveik pilnai apima kelių savivaldybių teritorijas (pavyzdys – Utenos miškų urėdijos veiklos teritorija). 8 1.1 pav. Baltalksnynai Lietuvoje: viršuje - plotas, tūkst. ha; apačioje- baltalksnynų dalis, % nuo visų medynų ploto (pagal Navasaitį ir kt., 2003)