Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo ...

Turėdami galvoje, kad naudodami mažesnį pagrindinių kirtimų amžių (20 m.) iš vieno
hektaro kasmet iškirsime apie 5,8 m 3 medienos, su mediena kasmet paimamo N kiekis bus
apytikriai lygus 6,2 kg/ha. Vadinasi, iš baltalksnynų su biomase paimamas N kiekis neturėtų
nuskurdinti ekosistemos (N kiekį dirvožemyje pagrinde kompensuoja N iškritos) (4.2 pav.,
4.1 lentelė).
40
WOOD-EN-MAN
Atmosferines
iškritos: 10,2
N balansas
(kg / (ha m.))
Medžiuose
ir biokure: 6,2
Degimo
dujos: 6,2
+ 10,2
+ 0,0
- 6,2
- 2,0
(+ W?)
+ 2,0
Miškas
Išsiplovimas su
dirv. tirpalu: 2,0
Gražinus
pelenus: 0
Deginimas
4.2 pav. Azoto balansas baltalksnynuose
4.1 lentelė. Preliminarus pagrindinių maistmedžiagių (NPK) balansas 1 Lietuvos
baltalksnynuose (kg/ha per metus).
Cheminis
elementas
Medžių biomasė 3
Degimo
Balansas
Atmosferinėna
5 išsiskiria mos su tręšimo
mediena šakos 4 viso Išsiplau-
metu Grąžina-
be
iškritos 2 su pelenais 7
pelenais
dujomis 6
N 10,2 2,1 4,1 6,2 2,0 6,2 0,0 +2,0 +2,0
patręšus
pelenais
P 0,8 0,3 0,5 0,8 0,1 0,1 0,1 -0,1 +0,0
K 2,4 1,1 1,0 2,1 0,9 0,8 0,3 -0,6 -0,3
Paaiškinimai.
1 Sudaryta naudojant literatūrinius duomenis bei ekspertinį vertinimą.
2 Atmosferinės iškritos paskaičiuotos pagal natūrinius matavimus (II lygio ..., 2005;
Žaltauskaitė, 2006).
3 Skaičiavimuose panaudota NPK koncentracija pušų biomasėje (Varnagirytė, 2006).
4
Priimta, kad šakos sudaro vidutiniškai 16 % nuo stiebų medienos tūrio.
5
Išsiplaunančių cheminių medžiagų kiekiai; neskelbti duomenys (Wood for energy..., 2005).
6 Degimo metu sudegantys NPK kiekiai nustatyti ekspertiniu būdu, panaudojant mokslinių
pranešimų medžiagą (From extraction…, 2006).
7 Kompensuojamajam tręšimui būtų naudojami pelenai, gauti sudeginus iš baltalksnyno
biomasės pagamintą kurą. Medienos peleningumas –1,5% (Campbell, 1990). Cheminių elementų