Gintarinėje viltyje-2011 - Krašto apsaugos ministerija

2 psl.Savanoris2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)ĮsakymaiLaipsniaiKrašto apsaugos ministrė suteikė pulkininko leitenanto laipsnįmjr. Eligijui Senuliui, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadui.PaskyrimaiPlk. ltn. Ramūnas Baronas paskirtas KASP štabo viršininku.Plk. ltn. Algirdas Mackonis paskirtas KASP LDK Butigeidžio dragūnų mokomojo batalionovadu.Dragūnų batalioneapsilankė viceministrėJurga VAŠKEVIČIENĖDragūnų mokomasis batalionasLiepos 11 d. LDK Butigeidžiodragūnų mokomajame batalioneir jam priklausančiame Kairių poligonelankėsi krašto apsaugos viceministrėIndrė Pociūtė-Levickienė.Kartu atvyko Seimo narysEvaldas Jurkevičius, Lietuvos šauliųsąjungos vadas ats. plk. AntanasPlieskis bei Šaulių sąjungosvado pavaduotojas ats. plk. ltn.Gintautas Zaura. Vizito metu viceministreiir svečiams buvo papasakotaapie bataliono struktūrą,uždavinius, pagrindines veikloskryptis ir ateities perspektyvas. Susitikimometu bataliono štabo viršininkas,laikinai einantis vadopareigas mjr. Vytautas Baltrūnas,atsakė į viceministrės ir svečių pateiktusklausimus.Po bataliono štabe vykusio pristatymoviceministrė I. Pociūtė-Levickienė buvo pakviesta apžiūrėtibataliono muziejaus, kur buvotrumpai supažindinta su batalionoistorija, muziejuje esančiais eksponatais.Čia viceministrė pasirašėsvečių knygoje.Delegacijai atvykus į Kairių poligonąbuvo papasakota apie poligonoveiklą, infrastruktūrą.Viceministrė ir svečiai Kairių poligonetaip pat susitiko su Baziniamekario savanorio įgūdžių kursedalyvaujančiais Lietuvos šaulių sąjungoskovinių būrių šauliais ir kariaissavanoriais.Tris savaites truksiančiame Baziniokario savanorio įgūdžių kurseKairių poligone dalyvavo 43 Lietuvosšaulių sąjungos kovinių būriųšauliai.Bazinis kario savanorio įgūdžiųkursas šauliams organizuojamaspirmą kartą. Be to, šie mokymaišauliams organizuojami pagalnaująją Lietuvos šaulių sąjungosįstatymo redakciją, kurioje numatytiformuoti kovinius būrius – rinktiniųpadalinius. Šie būriai savanoriškumopagrindu bus sudaromi išpilnamečių šaulių, kurie yra tinkamitikrajai karo tarnybai, bet nėrajos atlikę.Viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienėbei Šaulių sąjungos vadasats. plk. A. Plieskis pasveikino kursedalyvaujančius šaulius, ženguspirmąjį tikrąjį kovinį žingsnį kariuomenėjeir palinkėjo sėkmingai baigtipradėtą kursą.Viceministrė I. Pociūtė-Levickienė apsilankė Kairių poligone.Autorės nuotraukaPakartotinės kovinio rengimo pratybosKrašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.Alfredo Pliadžio nuotraukaAtnaujinti karinių žinių dviejųsavaičių trukmės kovinio rengimopratybose rugpjūčio 8–21 d.bus kviečiama apie 100 aktyviojorezervo karių.„Pirmą kartą po beveik dešimtiesmetų pertraukos asmenysanks čiau atlikę privalomąją pradinękaro tarnybą ir įrašyti į aktyvųjįrezervą, galės atnaujinti savoįgūdžius kovinio rengimo pratybose,– liepos 7 d. Krašto apsaugosministerijoje vykusioje spaudoskonferencijoje sakė ministrėRasa Juknevičienė. – Taikos metunėra reikalo laikyti didelius kariniuspajėgumus, pakanka ir nedidelėsprofesinių pagrindu formuojamoskariuomenės, kurią galimoskrizės atveju galėtų papildyti geraiparuoštų piliečių rezervas, kaipir numatyta ir neseniai Valstybėsginkluotos gynybos koncepcijoje“.Ministrė taip pat pabrėžė, kadrezervas būtinas ne tik karinėmsgrėsmėms, bet ir siekiant operatyviaireaguoti į galimas technines,pramonines, gamtos stichijos sukeltasnelaimes.Šaukimai atvykti į vietinę teritorinękarinę įstaigą bus išsiųstiapie 1000 asmenų, 2005–2008metais atlikusių privalomąją pradinękaro tarnybą „Geležinio Vilko“brigadoje. Iš jų tik apie 200 asmenų,atitinkančių karo prievolėsįstatymo reikalavimus ir pasiųstipasitikrinti sveikatos į Karo medicinostarnybą.Pirmąją pratybų savaitę kariaiMokomajame pulke atnaujins individualiuskario įgūdžius, antrojipratybų dalis skirta skyriauslygmens užduotims Algirdo batalione.„Labai svarbu, kad anksčiauprivalomąją pradinę karo tarnybąatlikę ir karybos pagrindų įgiję kariaigalėtų prisiminti ir patobulintisavo įgūdžius, susipažinti su naujaginkluote, technika, koviniu rengimu“,– sakė Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. Arvydas Pocius.Nuo mokymų atleidžiami ūkininkaiir žemės ūkyje dirbantysvyrai, asmenys turintys, tris irdaugiau vaikų, taip pat vyrai, auginantysvaiką iki vienerių metų.Kitais metais numatyta pratybomspakviesti apie 400 asmenų.KAM inf.Paminklinis akmuo partizanui DzūkuiLina DRAPANAUSKIENĖAistė Smilgevičiūtė ir grupė„Skylė“, inicijavusi projektą „Broliai“,startavo su pirmuoju renginiu,skirtu Laisvės kovoms, Varėnojebirželio 25 dieną. Paminklinįakmenį Dainavos partizanų apygardosvadui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkuiatidengė buvęs partizanasJonas Gaidys, pažinojęsDzūką, senovinę dzūkišką marškąperduodamas partizanų A. Žilio-Žaibo ir Z. Striogaitės-Žilienės-Klajūnės proanūkei.Aistė Smilgevičiūtė ir grupė„Skylė“ atliko dainas iš albumo„Broliai“, kaip kilo mintis statytiakmenį papasakojo grupės narysMantvydas Kodis, apie partizanąDzūką kalbėjo Seimo narysAlgis Kašėta. Keletą žodžių susirinkusiemstarė jaunas skulptoriusR.Ožalinskas, įgyvendinęsRoko Radzevičiaus idėją įamžintipartizanų žūties vietą Žaliamiškyje.Renginyje dalyvavo gražusbūrys ir jaunų, ir vyresnių žmonių.Kada vidury miško tremtiniųchoras „Viltis“ užgiedojo LietuvosAutorės nuotraukahimną, nuostabus artumo jausmasapėmė užgavo jautriausias sieloskerteles ir priminė jausmus, kurievyravo prieš dvidešimt metų, kaidar tik siekėme nepriklausomybės.Vienijantis jausmas.Varėnos kultūros centre paskaitąapie partizanų ginkluotę skaitėErnestas Kuckailis, diskusijasapie laisvės kovas ir partizaną Dzūkąįkvėpė Seimo nariai Algis Kašėtair Dalia Kuodytė. Lietuvos gyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimocentras atvežtė parodą „Ir jie mokėjodžiaugtis...“, dokumentinių filmųpartizanine tematika. Kultūroscentro fojė skambėjo jaunųjų bardųdainos. Gražų visos dienos renginįvainikavo pilnutėlėje salėje grupės„Skylė“ atlikta programa „Broliai“– tokia, kokią matė tik didmiesčiųgyventojai. Vienuolika žmonių scenoje,nepamirštami šviesos efektai,kokybiškas garsas, specialiai parengtosvaizdo instaliacijos ir daugdaug jautrių akimirkų, gėlių, plojimų,padėkos žodžių... Ačiū visiemsbuvusiems kartu Varėnoje!Didžiosios Kovos rinktinėje apsilankė vyriausieji puskarininkiaiKęstutis GRUODISDidžiosios Kovos rinktinės štabas2011 m. liepos 23 d. DidžiosiosKovos 8-oje rinktinėje lankėsi Lietuvoskariuomenės ir Krašto apsaugossavanorių pajėgų vyriausiejipuskarininkiai. Susitikimeda lyvavo rinktinės Žvalgų būriokariai savanoriai, tą dieną pagalkovinio rengimo planą dalyvavępratybose.Susitikimo metu Lietuvos kariuomenėsvyriausiasis puskarininkissrž. mjr. Arūnas Birbalas padėkojokariams už puikų pasirodymąSavanorių sporto žaidynėse „Žvalgotako“ rungtyje, kur užėmė I vietą.Komandos nariai kariai savanoriaibuvo apdovanoti Lietuvoskariuomenės vyr. puskarininkioatminimo dovanomis, o koman-dos vadovui gr. Ruslanui Pukui kariuomenėsvyr. puskarininkis įteikėdurklą. Ta pačia proga, srž. mjr. A.Birbalas perdavė linkėjimus ir sveikinimusnuo kariuomenės vado.Susitikimo metu LK vyriausiasispuskarininkis pabrėžė, kad praėjusdaugiau nei 20 metų dėka savonoro dorai tarnauti ir idėjiškumo,Lietuvos savanoriai išliko, nepalūžo,nepaisant pajėgų reformų irkitų rūpesčių. Anot vyriausiojo puskarininkio,juk ne vien materialūsdalykai, užmokestis už tarnybąyra svarbiausias, bet noras užsiimtitai kas patinka ir traukia. Juk viskaspriklauso nuo pačių eilinių savanorių,kurie susirenka į pratybas,mokymus, rengiasi tarptautiniamsįsipareigojimams, o tuo pačiu atliekapareigą Tėvynei. Tęsiant diskusijąvyriausiasis puskarininkis teiravosiapie tarnybos sąlygas, užsiėmimus,savanorių apsisprendimą tarnautimisijose. Pabrėžė jog išvykimas į misiją,tai didelė atsakomybė ir palinkėjosėkmės ne tik kariams, bet ir jųšeimų nariams, kuriuos, išvykus artimiesiems,užgriūna nemažai rūpesčių.Srž. mjr. A. Birbalas kariuomenėsvado vardu kariams padėkojo užtarnybą ir savanorystės dvasios išlaikymąrinktinėje.Komandos vadovui gr. RuslanuiPukui srž. mjr. Arūnas Birbalasįteikė durklą.Autoriaus nuotraukaTęsiantis susitikimui, rinktinėskariams savanoriams prisistatėKASP vyriausiasis puskarininkissrž. mjr. Darius Masiulis, kuris šiaspareigas pradėjo eiti nuo šių metųvasario mėnesio. Savanorių puskarininkisvylėsi, kad tai pirmas, bet nepaskutinis toks susitikimas. Jis daugbendravo su kariais, norėdamas sužinoti,kas paskatino savanorius ateitiį KASP, ką jie veikia laisvalaikiu,kuo dirba, mokosi.Puskarininkis aptarė įvairias kariųproblemas, išklausė pasiūlymus, minėjo,kad visoje Lietuvoje kariai savanoriaistengiasi suderinti savo darbąsu tarnybą Krašto apsaugos savanoriųpajėgose, o tai ypač sunku padarytispecifinėse kuopose – CKB ar žvalgųbūriuose kur reikalingas specifinisarba didesnis fizinis pasirengimas, ištvermė,o tai automatiškai reikalaujair didesnių laiko sąnaudų. Kalbėdamasapie PAG misiją, srž. mjr. D.Masiulis priminė kariams, kad vienpasirengimas jai jau yra labai didelisišbandymas ir, kad tai yra savanoriųpasirinkimo teisė važiuoti tokiubūdu įgyti patirties, ar ne. Taip pat susavanoriais buvo aptarti kovinio rengimoklausimai, išklausyti jų pasiūlymai,kalbėta apie galimus šių problemųsprendimo būdus.cm

2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris3 psl.ykIndividualių įgūdžiųatnaujinimo kursasVyr. ltn. Tomas PAKALNIŠKISPAG-14 visuomenės informavimokarininkasDragūnų mokomajame batalionevyksta Provincijos atkūrimogrupės 14 pamainos štabokarių individualių įgūdžių atnaujinimokursas. Visą Lieposmėnesį daugiau kaip 60 kariųiš įvairių Lietuvos kariuomenėsdalinių atnaujina savo kariniusįgūdžius.Kurso tikslas yra primintikurso dalyviui individualius ka-Ats. ltn. dr. VytautasRAČKAUSKASLietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriųsąjungaBirželio 21 ir 22 dienomisJono Žemaičio karo akademijoslazerinėje šaudykloje Lietuvoskariuomenės kūrėjų savanoriųsąjungos Vilniaus apskritiesskyriaus nariai, vykdydami Sąjungosįstatų pagrindinę nuostatą– saugoti ir ginti Lietuvoslaisvę ir nepriklausomybę, atnaujinoginklų valdymo ir šaudymoįgūdžius.Dvi savanorių kūrėjų grupėssusipažino su pistoletoGLOCK-17 ir automatinio šautuvoG-36 konstrukcija bei šaudymoypatumais. Taip pat prisiminėir ,,kalašnikovus“. Intensyvūsužsiėmimai kiekvienai grupeitruko po valandą. Šaudymo pratybosbuvo keičiamos ginklų daliniuišrinkimu ir surinkimu: koltrys nariai šaudė, kiti trys ruošėsišaudymui, dar kiti trys išrinkinėjoir surinkinėjo ginklus, po totrejetukai keitėsi. Šaudyta į tai-rio įgūdžius, kad jis galėtų tinkamaivykdyti savo pareigastaikos metu. Kurso pabaigojekarys privalo sugebėti atliktiindividualias taktikos užduotis,valdyti automatinį šautuvą,pistoletą, orientuotis vietovėjesu žemėlapiu ir kompasu, žinotiABC ginklo panaudojimo požymius,mokėti atpažinti inžineriniussprogstamuosius užtaisus,naudotis radijo ryšio priemonėmis,atlikti kitas užduotis.Kariai jau atliko kovinius šaudymusiš automatų G-36 ir pistoletųGLOCK 17. Taip pat vykopaskaitos apie pirmąją medicinospagalbą, psichologinę paramątarptautinės operacijos metu.Kaip teigė kurse dalyvaujantisPAG-14 vadas plk. ltn. EligijusSenulis, šis kursas puiki galimybėštabo kariams prisiminti turimusįgūdžius ir įsilieti į pasirengimomisijai etapą.Po šio kurso PAG-14 štabokariai pradės baigiamąjį pasirengimoetapą, kada jau visaPAG-14 grupė pradės ruošistarptautinei misijai Afganistane,į kurią išvyks šių metų lapkričiomėnesį.Susipažinome su naujakariuomenės ginkluoteLietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai LKA Lazerinėje šaudykloje šaudo iš automatinio šautuvo G-36. Iškairės į dešinę: Vytautas Račkauskas, Stanislovas Guščius ir Giedrutis Laucius. Mjr. Alberto Daugirdo nuotraukakinius esančius 50, 100, 200 ir300 m atstumu iš įvairių pozicijų,kiekvienas šaulys paleido nuo200 iki 300 šūvių. Lazerinės šaudyklosinstruktorius, kompiuterioekrane matydamas šauliųšūvių kryptį ir sklaidą, nurodydavosklaidos priežastis ir šūviaitapdavo vis taiklesni... Kadangididesnė dalis savanorių kūrėjų,tarnaudami Lietuvos kariuomenėje,yra „išbandę akį“ LKAlazerinėje šaudykloje, pratybosbuvo skirtos veteranams, kurieį atsargą išėjo anksčiau ir jiemsneteko šaudyti lazeriniais ginklais,o juo labiau G-36. Pratybųdalyviai liko patenkinti užsiėmimais...ir savo taiklumu.Mes, savanoriai kūrėjai, norimeįrodyti, kad Lietuvos nepriklausomybęginti rengiasi ne tikLietuvos kariuomenė, aktyvusisrezervas, mobilizacinis karo tarnybosragavęs rezervas (apie 70tūkst. žmonių), bet ir LKKSS Vilniausveteranai, kurie iš rezervodėl amžiaus išbraukti, bet „neprieteliuiatėjus“ visada gali „pykštelėti“pro kokį nors langą ar kitąplyšį. „Nori taikos – ruoškis karui....“– šią sentenciją perfrazuojametaip: „Lietuvos kariuomenėssavanori kūrėjau! Atnaujinkšaudymo įgūdžius – jie gali būtireikalingi ginant Lietuvą...“Tikimės, kad susidarius naujaiLKSS VAS narių „šaulių“ grupei(nebūtinai veteranų, kiekvienampravartu atnaujinti šaudymo įgūdžius)ir sutikus LKA vadovybei,šaudymo įgūdžių atnaujinimopratybas akademijos lazerinėješaudykloje bus galima pakartotišį rudenį ar žiemą. Ypač intensyvusbendradarbiavimas tarpLKA ir LKKSS VAS prasidėjonuo šių metų balandžio 26 d.,kai Vilniaus apskrities savanoriaikūrėjai padovanojo akademijai4 pilnai sukomplektuotus treniruočiųginklus.Nuoširdžiai dėkojame LKAvadovybei, ypač viršininkui plk.Gintarui Bagdonui, už suteiktągalimybę savanoriams kūrėjamsatnaujinti šaudymo įgūdžius,taip pat LKA karininkams, savanoriamskūrėjams mjr. GintautuiJakščiui ir mjr. Albertui Daugirduibei lazerinės šaudyklos instruktoriuivyr. srž. Valdui Lapeliui.Žemaitijoje –vertinamosioslauko pratybosRosita BREIVĖŽemaičių rinktinės štabasKlaipėdoje, Kairių poligoneliepos 9-14 d. vyko Žemaičiųrinktinės pėstininkų kuopųRP3 (rengiami pajėgumai) ir PP(parengti pajėgumai) vertinamosioslauko taktinės pratybos,kurių metu kariams buvo suteiktagalimybė dar kartą prisimintitaktikos elementus. Tokio pobūdžiopratybos atskleidžia visuskarių įgūdžius ir žinias. Savaitętrukę mokymai buvo padalinti įdvi dalis. Pirmąją pratybų dalį,kuomet atnaujinami įgūdžiai(treniruotės) ir antrąją dalį (aktyviąjąfazę) – karių veiksmųvertinimą.Per keturias dienas trukusiastreniruotes kariai pasirengėįvertinimui. Likusios dvi aktyviosiosfazės dienos iš karių pareikalavoypatingos ištvermės,kadangi tai, ką teko pakartotiper keturias pirmąsias, dabarteko įskaitytinai atlikti per likusiasdvi dienas. Pratybos vyko irnakties metu.Aktyvioji fazė prasidėjo nuokovinio įsakymo skirto būrio vadui.Atlikęs analizę, būrio vadaspaskelbė įsakymą kariams. Prasidėjopasirengimas. Netrukusiš stovyklos kariai pajudėjo linkkarinių manevrų veiksmų vietos.Buvo atliktas taktinis žygis, kuriotikslas užimti patrulio bazę.Tam, kad patrulio bazėje būtųgalima įsitvirtinti ilgesniam laikuireikia įvertinti teigiamus irneigiamus vietovės faktorius, kurieir nulemia tinkamiausios vietovėspasirinkimą. Todėl, priešužimant patrulio bazę, atliekamavietovės žvalgyba. Žvalgybosmetu įvertinami visi galimiatsitraukimo keliai, pievos, miškai,vandens telkiniai, kalvos,nuokalnės ir daugelis kitų dalykų.Atlikus vieną iš svarbiausiųveiksmų užimama patrulio bazė.Joje įsikūrę kariai vykdo sargybą,rutinos darbus ir t.t.Kai patrulio bazėje verda kitasgyvenimas vadai gali numatytitolimesnius karinių operacijųveiksmus. Viena pagrindiniųužduočių – vykdyti suplanuotąpasalą. Iš patrulio bazės paskirtikariai išeina atlikti žvalgybą ir pasalą.Prieš užimant numatytą pasalosvietą, kariai užsimaskuoja pagaltoje vietovėje vyraujančią augmeniją.Kadangi visus veiksmus atliekapatyrę kariai, viskas daroma tikraiprofesionaliai. Tinkamai pasiruošuspasalai, „priešas“ būna sutriuškintas!Grįžus iš šios užduoties sekėkita. Buvo vykdoma pozicinė gynyba.Šios iš anksto suplanuotos gynybospaskirtis atlikti ginamosiossienos funkciją. Ji skirta svarbiųobjektų gynybai. Todėl čia turi būtisutelktos visos pajėgos, kad frontasliktų nepralaužtas.Atlaikius fronto liniją, kariaivykdė suplanuotą ataką. Gerai suplanuotaataka rengiama prieš geraiorganizuotas ir stiprias priešogynybos pajėgas, kurios yra žinomosatakuojantiems. Ir čia patyrękariai buvo nepralenkiami ir atidavęvisas jėgas nušlavė „priešą“ bepėdsakų.Nenuilstantys kariai vykdė ir reidą.Šis kovos žygis buvo įvykdytassiekiant sunaikinti „priešo“ pozicijasir įrangą, nukauti jų karius ar išvaduotisaviškius. Tokio staigaus irsėkmingo žygio sėkmę lemia ugniesgalia ir stiprumas. Kad reidas būtųįvykdytas, reikia gerų taktinių įgūdžių,kurių netrūko mokymuosedalyvavusiems kariams.Puikiai atlikus reidą, objekto užėmimasrūpesčių taip pat nesukėlė.Gavę užduotį užimti nustatytąobjektą, būrio ir skyrių vadai tuojpat pasiskirstė užduotis, susiplanavojudėjimo eigą ir išvyko vykdytiužduoties.Kaip ir tikėjomės, objekto užėmimasvyko sklandžiai ir, atėjuspratybų vertinamajam etapui, kariaipasirodė kaip niekad gerai,nors dalis užduočių buvo vykdomosnakties metu. Bemiegės naktysbei vasariškas lietus noro tarnautinenuslopino.Pasak vyriausiojo pratybų vertintojokpt. Dariaus Endzelio išrinktinės štabo, vertinamųjų laukotaktinių pratybų tikslas pasiektas.Kariai liko patenkinti pratybomis.Kpt. D. Endzelis pastebėjo kad būriųir skyrių vadai gerai vadovaujair valdo situaciją.Atlaikius fronto liniją, kariai vykdė suplanuotą ataką.Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

4 psl.SavanorisKeičiasi Savanorių žaidynėsAtkelta iš 1 psl.Viskas, pradedant nuo palapiniųmiestelio ir baigiant rungčiųvietomis buvo išdėstyta ir įrengtataip, kad būtų patogu kariams iržiūrovams.Aeroklubo lėktuvas taip patnestovėjo ant žemės. Norinčiųpaskraidyti bei pažvelgti į žaidyniųvietą iš paukščio skrydžiobuvo daug. Karinių oropajėgų sraigtasparnio įgulapademonstravo visas orlaiviogalimybes, atlikdami keletąparodomųjų skrydžių. Tai labaipagyvino žaidynės, o kur darDragūnų organizuota pramoga– pasivažinėjimas su visureigiuHMMWV.Siekiant pagyvinti žaidynes,buvo įvesta daug naujų rungčių –dažasvydis, biatlonas, „Kario kelio“rungtis, krepšinis 3X3 ir t.t.XXI Savanorių žaidynėse,kaip ir visuose sporto renginiuose,emocijų netrūko. Vienko buvo vertos kovos krepšinioaikštelėje. O dažasvydistapo tikra kovinių veiksmų vieta.Vertėjo išlieti kibirą prakaito,kad paskui galėtum užsikabintinugalėtojų medalius. ŠtaiVyčio rinktinė puikiai pasirodėtiek atskirose rungtyse, tiekir bendroje įskaitoje ir vėl tapožaidynių nugalėtoja. Čia, netuščiažodžiaujant,nugalėjo ilgametisįdirbis.Teisėjauti rungtims šiais metaispasitelkėme rinktinių karius.Nepaisant to, kad rungtysbuvo naujos, rinktinės aktyviaidalyvavo jas ruošiant beiužtikrinant teisėjavimą. Džiugu,kad šiemet supratome, jogžaidynės yra ne vien tik rinktinėsorganizatorės reikalas, bet2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)ir visų pajėgų rinktinių, KASPštabo. Nepaisant tam tikrų nesklandumųteisėjaujant, žaidynėseincidentų, pykčių, dėl pasiektųrezultatų nebuvo. Jukyra kur tobulėti, svarbu, kadnoro būtų.Nekonkursinėse rungtyse,tink linio, svarsčio kilnojimorungtys sukėlė tikrą ažiotažą.To žaidynėse nebuvo jau seniai.Manau, kad ir kitais metaisAlytuje žaidynės bus dar įdomesnės,praturtintos geromissportinėmis emocijomis.Vyčio rinktinė puikiai pasirodžiusi tiek atskirose rungtyse, tiek bendroje įskaitoje, vėl tapo žaidynių nugalėtoja!Krašto apsaugos savanorių pajėgų xxi sporto žaidynės2011 m. liepos 2 d.ArmalėnaiKomanda Krepšinis 3x3 Virvės traukimas Dažasvydis Biatlonas „Savanorių galiūnųkomanda-2011”Kario kelias Granatų svaidymasŽvalgo takasVieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk.1-oji rinktinė III 6 VI 3 I 10 II 8 III 6 V 3 V 3 IV 4 43 IV2-oji rinktinė I 10 VII 2 VI 2 IV 4 VI 2 VI 2 VI 2 V 3 27 VI3-ioji rinktinė VI 2 V 4 V 3 VI 2 IV 4 II 8 III 6 III 6 35 V5-oji rinktinė II 8 II 10 III 6 V 3 II 8 IV 4 II 8 II 8 55 I8-oji rinktinė V 3 IV 6 IV 4 III 6 V 3 I 10 I 10 I 10 52 IIButigeidžio batalionas IV 4 III 8 II 8 I 10 I 10 III 6 IV 4 50 IIILietuvos Šaulių sąjunga I 0 0Vyr. teisėjas kpt. A.Maleravičius Vyr. sekretorius kpt . R.ŽvinienėPagaliau mes prizininkai!Nauja dažasvydžio rungtis tapo tikra kovinių veiksmų vieta.Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotraukosVisotaškųVietaJurga VAŠKEVIČIENĖDragūnų mokomasis batalionasJau keli metai žaidynėse dalyvaujaDragūnų batalionas, tačiau tikšiemet mūsų kariams pasisekė taptiprizininkais, užimti trečiąją komandinęvietą.Dragūnai rungėsi kario kelio,krepšinio, virvės traukimo, granatųsvaidymo, dažasvydžio, biatlono,galiūnų rungtyse. Mūsų vyramsniekas neprilygo galiūnų rungtyje,čempionais tapo kpt. AlfonsasBičkus, kpt. Vitalijus Skukauskas,kpt. Mindaugas Albrechtas ireil. Artūras Sabeckis. Pirmą kartąžaidynių istorijoje rungtį atlikoper 3,32 min. Bataliono biatlonokomanda, kurią sudarė vyr.ltn. Vaidas Bimbiris, št. srž. VidasČeikus, eil. Aivaras Genys taippat laimėjo I vietą. II vieta džiaugėsibataliono dažasvydžio komanda,ši rungtis žaidynėse vykopirmą kartą. Verta pagyrimų virvėstraukimo komanda, užėmusiIII vietą ir batalionui pelnusi darvieną taurę. Taip pat batalionasdžiaugėsi vieta kario kelio rungtyjeužimta III vieta. Krepšinioir granatų svaidymo buvome ketvirti.Dragūnų mokomojo bataliono kariams šiemet pirmą kartą pasisekė tapti Savanorių žaidynių prizininkais, jie laimėjoIII komandinę vietą!Autorės nuotraukaŽvalgo takasVyr. srž. Reda MONTVILIENĖŽemaičių rinktinės štabasXXI žaidynių „Žvalgo tako“varžybos vyko birželio 28 – 29 dienomisPagudonės poligone. Kasmetį šias varžybas atvyksta komandosir iš kitų dalinių. Šį kartąbe savanorių dalyvavo Algirdobataliono, „Geležinis Vilko“ brigadosžvalgų kuopos ir Mindaugobataliono žvalgai. Algirdėnai atsivežėnet dvi komandas.„Žvalgo tako“ varžybas Pagudonėspoligone atidarė Savanorių pajėgųštabo viršininko pavaduotojasžvalgybai mjr. Evaldas Butkus. Varžybosedalyvavo 9 žvalgų komandos.Pirmąją dieną žvalgai atlikokovinį šaudymą iš automatinio šautuvoAKMS ir pistoleto COLT.Autorės nuotraukaKitos dienos ankstyvą rytą prasidėjo8 kilometrų orientacinisžygis su kliūtimis ir įvairiomis užduotimis.Stipriausi „Žvalgo tako“ varžybosebuvo Mindaugo batalionožvalgai, antrąją vietą iškovojo Algirdobataliono komanda, treti likobrigados žvalgų kuopos žvalgai.Na, o Savanorių pajėgų prizininkųtrejetukas toks: I vieta atiteko DidžiosiosKovos rinktinės komandai,II – Vyčio rinktinei, III – Žemaičiųrinktinės žvalgams.Nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais,medaliais ir komandinėmistaurėmis. Į „Žvalgo tako“ varžybųuždarymo ceremoniją atvykoir apdovanojimus įteikė Sausumospajėgų štabo viršininko pavaduotojasžvalgybai mjr. Bronius Žėkas.cm

2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris5 psl.„Gintarinėje viltyje-2011“Atkelta iš 1 pslKariuomenės vadui gen. mjr. Arvydui Pociui apie savanorių vykdomas užduotis papasakojo 104 kuopos 3 būriovado pavaduotoja vyr. eil. Otilija Lukenskaitė.Srž. Donatas Vaisvalavičius.Būtent šios kuopos atstovai geriausiaisugeba susiorientuoti situacijoje,sureaguoti tinkamai irgreitai.Srž. Donatas Vaisvalavičius„Gintarinėje viltyje“ – būriovado pavaduotojas, minėjo šiosepratybose vykdęs daug įdomiųužduočių. Seržantui tekodalyvauti pasaloje, imituoti vietoslyderius, dėl kilusių problemųbesikreipiančius į taikdarius.Patyrusiam savanoriui tarnybospradžioje yra tekę dalyvauti pratybose„Gintarinė viltis-2003“,Rukloje. Anot seržanto, esminiųskirtumų tarp šių ir ankstesniųpratybų jis nepastebėjo. Nebenttai, kad tuo metu buvo dirbamaprie Balkanų regiono praktikaparemtų scenarijų, o šiuo metu –prie Centrinės Azijos. Pasak srž.D. Vaisvalavičiaus, visi lūkesčiai,ko jis tikėjosi iš pratybų – pasiteisino.Vykdant netgi imitavimopajėgų užduotis, būdavo galimastebėti, kaip vienos ar kitosšalies kariai reaguoja į grėsmes.Ši patirtis labai pravers ateityje,ypač jei planuoji dalyvauti tarptautinėjeoperacijoje.Kuopos vado, kaip vienas geriausiųseržantų charakterizuojamaskarys – labai rimtas kandidatasateityje išvažiuoti ne tikį tarptautines pratybas, bet ir įtarptautinę misiją. Karys baigęspraktiškai visus kursus Dragūnųmokomajame batalione, taip patRezervo vadų kursus Karo akademijoje,nori naujos patirties –tarptautinėje aplinkoje.Vyr. ltn. Vidas Žukas, iš Dainavosapygardos 109 Druskininkųkuopos, Savanorių pajėgosetarnaujantis 10 metų, į pratybasatvažiavo, norėdamas įgyti naujospatirties. Karininkui tai pirmosiostokio masto tarptautinės pratybos,nes anksčiau jose dalyvautisutrukdydavo egzaminų sesijaKūno kultūros akademijoje, Kaune.Ten Vidas įstojo norėdamaspabaigti Studentų vadų kursus,kurie kauniečiams vykdavo Puskarininkiųmokykloje. Anot savanorio,tuo metu, pabaigus kursus,buvo galimybė pereiti į profesinękaro tarnybą. Gaila, kad vėliautos galimybės nebeliko. Nors ambicijųpakliūti į profesinę tarnybą,priešingai – yra:- Galbūt ir savanoriu netarnaučiau,bet tai ne ambicijos, o gyvenimobūdas. Juk ne veltui apiedzūkus sakoma „Miške gimęs,miške augęs ir čia nori pasilikti“.Tarnyba Savanorių pajėgose mansavotiškas išbandymas čia, būnantvadu, reikalingas lankstumas irsugebėjimas su kiekvienu žmogumibendrauti individualiai, – sakovyr. ltn. V. Žukas. Pasak sportiškokarininko, kad pratybos būtų įdomiosir naudingos, visiems būtinapasistengti. Tą jis ne kartą įrodėKpt. Kęstutis Mincė.minios valdymo pratybose mūruįsiremdamas į VRM Viešojo saugumotarnybos instruktorių treniruojamųkarių skydus.„Atvykdama į šias pratybasnorėjau pamatyti, kaip „Gintarinėjeviltyje“ atsako į krizes užduotisvykdo mūsų ir užsienio šaliųkariai. Norėjau ne tik imituoti„priešą“ bet ir pasimokyti“ - sakėpirmą kartą tokiose pratybose dalyvavusieil. Viktorija Skritulskaitė.Mergina antrus metus tarnaujaDainavos rinktinės Marijampolėskuopoje. Savanorės krikšto tėvas– Lietuvos karo lakūnas kpt. RomasAzarevičius. Guvi merginajau nuo mažumės žavėjosi uniformair tarnyba kariuomenėje, todėlir nutarė sekti jo pėdomis. Savanorėdar studijuoja socialinę pedagogikąir psichologija Šiauliųuniversitete. Prisimindama kitąvaikystės hobi – jodinėjimo sportą(buvo Lietuvos jaunių rinktinėsnarė), mergina dar randa laikopatreniruoti jaunuosius jojikusžirgyne, Liudvinave. „Norėčiau išvyktiį tarptautinę misiją, todėl aktyviaidalyvauju visose pratybose.Manau, jog tiek čia, „Gintarinėjeviltyje“, tiek Afganistane TRO,gali įgyti tokios patirties, kuriosdaugiau niekur kitur negausi.Šaudymo instruktoriaiKovinio šaudymo pratybasvisų šalių kariams vedė kpt. MartynoVereškos vadovaujama Koviniošaudymo mokymo grupėsusidedanti iš Savanorių pajėgųDragūnų mokomojo bataliono irkitų kariuomenės dalinių instruktorių.Šioje grupėje taip pat dirbokpt. Ramūnas Narbutis iš Dragūnųbataliono.Patyrę instruktoriai yra baigęaibę kursų, turi šaudymo vadovųkvalifikaciją ir puikiai išmanodaugelio sistemų ginkluotę. Jųvadovaujami kariai mokėsi ne tiktaikliai šaudyti iš savo turimų ginklų,bet ir pavyzdingai juos prižiūrėti.Anot instruktorių, mokėjimastaikliai šaudyti ir naudotis ginklu yrasvarbiausi kario įgūdžiai, užtikrinantysjo išlikimą mūšyje.Lietuvos kariai ginkluoti automatiniaisšautuvais G36 ir AK4 ir kulkosvaidžiaisMG3. Suomiai naudojaRk95Tp automatinius šautuvus, granatsvaidžiusMK19 ir 81 mm minosvaidžius.Latviai šaudo su automatiniaisšautuvais G36 ir AK4, estaitaip pat su AK4.„Kovinio šaudymo rezultatai automatinėješaudykloje parodė kaip geraikarys yra pasirengęs, jie atspindi individualiuskario įgūdžius. Jeigu rezultataiprasti, reikia stengtis – atlikti daugiaukovinio šaudymo pratybų, pastoviaitreniruotis šaudykloje“, – sakė kpt. M.Vereška, Dragūnų batalione tarnaujantisC kuopoje vyr. instruktoriumi.Pabradės poligone kovinio šaudymopratybose buvo atliekamas 7 pratimas.Kariai šaudė iš visų padėčiųiki 300 metrų nuotoliu, taip pat imituojantABC sąlygas: „Man asmeniškailabai patiko suomių šauktiniai. Jiedrausmingi ir taiklūs. Neblogai sekėsi„Geležinio Vilko“ kariams ir Latvijos„Zemessardzes“ savanoriams“, – sakėkpt. M. Vereška.Nuolatinis pratybų dalyvisPirmojoje pratybų „Gintarinė viltis“fazėje dalyvavo dar 4 instruktoriaiiš Dragūnų mokomojo batalionoB kuopos ir štabo. Vrš. Vygintas Grobastaip pat iš Dragūnų bataliono.Jis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoskarių, dalyvavusių visose „Gintarinėsvilties“ pratybose nuo pat 1995metų. Pradėjęs tarnybą Savanoriškojekrašto apsaugos tarnyboje eiliniukariu savanoriu 1991-aisiais, po trijųmetų vrš. V. Grobas sulaukė pasiūlymopereiti atranką į tuomet formuojamąBaltijos batalioną.Vrš. Vygintas Grobas.Nukelta į 7 psl.ykVykdant užduotis netgi imitavimo pajėgų sudėtyje būdavo galima stebėti, kaip vienos ar kitos šalies kariai reaguojaį grėsmes.Kpt. Martynas Vereška šaudykloje.Vrš. Alvydo Tamošiūno, eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

6 psl.Savanoris2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)Dabar daug gero galimenuveikti dėl ateitiesBirželio 14–15 dienomis Jono Žemaičio karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Valia priešintis:praeities projekcijos ateities iššūkiams“. Joje buvo aptartas valstybės gynimo poreikis, valios priešintis okupacijai1940 metais nebuvimo prielaidos, Lietuvos ir tarptautinė priešinimosi okupacijai patirtis. Apžvelgti galimiateities scenarijai. Pranešimus skaitė prof. Vytautas Landsbergis, prof. dr. Gražina Miniotaitė, prof. dr. AlfredasBumblauskas, doc. dr. Valdas Rakutis, doc. dr. Virgilijus Pugačiauskas, dr. Mantas Martišius, dr. Jonas Vaičenonis,dr. Algirdas Kanauka, doc. Kęstutis Girnius ir doktorantas Vytautas Jokubauskas. Apie Miuncheno paktą bei Suomijoskovą prieš Tarybų Sąjungą Žiemos kare kalbėjo Alesas Binaras (Čekija) ir prof. Alpo Juntunenas (Suomija).Buvo kalbama ir apie tarsi nematomų – kibernetinių ir informacinių – karų keliamą grėsmę palaužti tautos valią.Konferencijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.Ats. ltn. dr. VidmantasKUREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinėDoc. dr. Valdas Rakutis.Konferencijos „Valia priešintis: praeities projekcijos ateities iššūkiams“ dalyviai.Kęstučio Dijoko nuotraukosKrašto apsaugos ministrė RasaJuknevičienė taip pat pabrėžė šioskonferencijos, skirtos Lietuvos gynybospatirčiai analizuoti, svarbą,ministrę nudžiugino pokalbissu Suomijos kariuomenės šauktiniais,nes toks jaunimas yra kraštąpasirengusios ginti kariuomenėspagrindas. ,,Kokie rūpesčiaibeslėgtų, bet kai Kaune važiuojupro Prezidentūrą, negaliu nuvytiminties apie paskutinį posėdį, –kalbėjo ministrė, – apie išdavysčiųvirtinę ir bevales kapituliacijas.Ir – stebuklingas gebėjimas atgimti– trimis frontais kovoję ūkininkųvaikai savanoriai, Birželio sukilimas,nors tik 10 dienų tebuvopraėję po baisaus ir iki tolei neregėtoteroro – tremčių; gen. PoviloPlechavičiaus Vietinės rinktinėsfenomenas, kai per kelias dienasLietuvos ginti rados tūkstančiaisavanorių, pokario partizanų šlovėsir kovinės patirties takas, ,,KatalikųBažnyčios kronika“, Sąjūdis“.Ministrė palinkėjo valioskurti, nes tai ir yra valia priešintis,nes gynyba vyksta ne tik ginklu, oir tuo, kad girtas nesėstų prie vairo,kad stiprėtų valia nekęsti melo,stiprėtų valia kurti energetinę Lietuvosnepriklausomybę. Valią saugotiLietuvos nepriklausomybęreikia ugdyti nuo mažų dienų, jinenusileis iš dangaus.Konferenciją taip pat sveikinęsLKA viršininkas plk. Gintaras Bagdonaspriminė, kad pilietišką visuomenęformuoja ir švietimo įstaigos.Keletas įžvalgų, labiausiai įsirėžusių,tad ir savų minčių keliančių…Dr. V. Rakutis teigė, kad lietuviocharakteryje glūdi savybės,kurios tampa veiklios, kai aplinkybėstampa labai pavojingos. Dabaresame užliūliuoti ramybės ir saugumojausmo, tačiau tai ir yra patstinkamiausias laikas ruoštis, rengtisir rengti vienetus veiksmingaigynybai, nes visuomenė jau yrapilietinė. Didvyrių aukštinimas,jų gyvenimo darbai ugdė jaunąjąkartą, ir padėjo formuoti kartosmoralinius pagrindus. Valdovaibuvo reikšmingi, atsakingumouž valstybę pavyzdžiai, gynybosžiedo centrai. Suabejosi valdovu –suabejosi valstybe. Jonušas Radvila– ryškiausias pavyzdys. PirmojoLietuvos Statuto teiginys,kad kiekvienas vyras būtų parengtastaip, jog turėtų žirgą, šarvus irginklą, kuo ne priesakas, kad koltaika, – gynybos namų darbai turibūti atlikti. Gaila, kad 1792 m. kovotaprieš priešininkų dvarus, o neprieš išorės priešą. Toks ginkluotųveiksmų pobūdis demoralizavovisuomenę ir, deja, sudarė prielaidasnuvertinti valstybės tęstinumą.(Prisimena partizano RobertoTučo-Barzdylos byloje skaitytoŽaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijosatsisaukimo žodžiai: ,,Lietuvi!Nedegink lietuvio sodybų!“Prof. A. Bumblausko, pranešimastarsi gilino mintį: nutylėtaistorija neleidžia veikti tautineisąmonei, o kaip tik sukuria istorinėssąmonės balaganą. Ir kai 1940vyko paskutinis vyriausybės posėdis,– balsai pasidalijo kone perpus– gintis ginklu prieš rusus arkapituliuoti. Prezidento A. Smetonostiesioginis įsakymas, greičiausia,būtų nulėmęs, kad puikiaiparengta ir gerai ginkluota Lietuvoskariuomenė būtų stojusi įkovą tiek su per su sieną besisunkiančiaispriešo daliniais, tiek ir suketuriomis rusų bazėmis. Profesoriauscituotas Sun Tzu, jog reikiagudraut visais būdais, kad būtųįgyti teigiami dalykai valstybei –universali tiesa. Tad ir 1920 bei1940 metų paralelės privalo būtiatsimintos ir svarstomos.Dr. V. Pugačiausko teigimu, gyvenamepasekmės istoriją: aidąlaikų, kai Abiejų Tautų Respublikaišnyko iš Europos žemėlapio.Tačiau, nors kartos ir keičiakartas,– yra neprarandamas ryžtaspriešintis ginklu. Net laikinojovalstybingumo blyksniai (Napoleonofaktorius) viltis žybteliM. K. Oginskio bandymuose ,,išlukštenti“autonomiją (nepavykopatvaldžių palenkt, nors Suomijątai sugebėjo 1812 metais). Užaugonauja karta, senelių ir tėvųpasakojimų klausę. Mano senelisubiškėnas Petras Klova-Kloviškis(1889-1982) yra perpasakojęssavo tėvo ir senelio pasakojimą,kaip kazokai kautynėse Biržų giriojeprie Medeikių privertė sukilėliustrauktis. Tai buvo paskutinisATR blyksnis, užgesinęs lenkiškumąLietuvoje: spaudos draudimaslotyniškais rašmenimis rašyti galiojo,tačiau jau švito dr. Jono Basanavičiaus,,Aušra“.Dr. J. Vaičenonis išryškino1918-20 metų Lietuvos savanoriųvaidmenį kovojant bei įtvirtinantvalstybingumą, pabrėžė, kadbūtina susidaryti detalią tų keleriųkertinių metų chronologiją irišryškinti problemas, kurios – suvoktosar nesuvoktos – lėmė įvykius.1918 metais į Lietuvą buvogrižę keturi šimtai karininkų –įspūdingas skaičius! Kiek karininkųgrįžo lemtingais Nepriklausomybei1988 – 1991 metais? Ta patitendencija!Vardai, kurie nepamirštami irsvarbūs: ,,Pasirašius Bresto taikossutartį į Lietuvą iš Rusijos pradėjogrįžti pabėgėliai, kuriais rūpintisbuvo sudaryta speciali komisija– jai vadovavo A. Stulginskis. Komisijojebelaisvių grąžinimu rūpinęsiskarininkas Jurgis Kubilius,pasak J. Vaičenonio viena svarbiausių1918 m. asmenybių, slaptapradėjo registruoti karius, sutinkančiustarnauti būsimoje Lietuvoskariuomenėje. Į karininkų registracijosknygą pirmuoju įrašytasKazys Škirpa, į kareivių – StasysButkus. Tai bene pirmas realusžingsnis kuriant būsimą valstybėskariuomenę. Dar: Jonas Variakojis,Edvardas Noreika, dr. JurgisAlekna, Tadas Ivanauskas, StasysŠilingas, Saliamonas Banaitis(120 vyrų būrį suorganizavo irį Lietuvos kariuomenę atvedė išŠakių apskrities), Petras Gužas,Petras Ruseckas, Juozas Šarauskas,Julius Čaplikas... Visus juosvienija Konstantino Žuko nuostata:,,Nieko neuždegs tas, kurispats nedega“. 1920 metais buvogalimybė sudaryti Suomijos, Estijos,Latvijos, Lietuvos, Lenkijosir Ukrainos šalių sąjungą, deja,šią progą pražudė Pilsudskio gobšumas,gviešimasis svetimų žemių.Prof. V. Landsbergis sakė,kad kai Suomija nuosekliai rengėsigynybai, tai Lietuvos dėmesysapsilpo, kol 1940 įsivyravo pakrikimasir išdavystė, nors prezidentasSmetona nebuvo pakrikęs arpasimetęs. 1941 Lietuva buvo sovietizuojamaiškart siekiant panaikintipačią Lietuvos tapatybęištremiant ketvirtadalį gyventojų(700 000). Birželio sukilimu buvoatkurta Lietuvos administracija,ir atėjęs Vermachtas rado valstybęveikiančią (švietimas, sveikatosapsauga, iš dalies ir ūkis. Pokaro legali valdžia buvo pogrindžio– partizanų generolas JonasŽemaitis-Vytautas, įstatymiškaipripažintas Lietuvos Prezidentu.Ir Sibire tauta nepalūžo, o išlaikėtikėjimą grįžti, pasiryžę studijuotibei užimti veiksmingas pareigasLietuvoje... V. Jokubauskas tvirtino,kad 1940-aisiais įvyko politinėokupacija, o kariuomenė galėjoveiksmingai pasipriešinti, ginkluotėsturėta 5-6 divizijoms. Lietuvatikėjosi dalyvausianti koaliciniamekare... Partizaniniam karuinebuvo rengtasi (tik poziciniam),tačiau šaulio – partizano įvaizdisbuvo susiformavęs nuo 1919metų. Partizaninis karas yra teisėtas...Šaulių būta net 48 000...Prof. G. Miniotaitė rašo naujausiosistoriografijos eilutes teigdama,kad 1988-1991 metų neprievartiniopasipriešinimo keliasbuvo strategija, kurią moraliairėmė dauguma lietuvių, o sovietinėmašina tebuvo tik represinismechanizmas. Dokumentai įteisi-àcm

2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris7 psl.àno civilinį aktyvų pasipriešinimą(jei to būtų reikėję). Nesmurtinėkova rodo visuomenės brandą. Paralelėtarp Lietuvos 40-tųjų ir 90-ųjų turėtų būti labai jautriai brėžiama...Prof. A. Juntunenas kalbėjoapie Žiemos karą, kai Suomiją visomisišgalėmis priešinosi rusams,teigė, kad Tarybų Sąjungai Žiemoskaras buvo gėdingas, todėl ilgokaiir tylėjo. Švedija (kuri Lietuvosaukso atsargas 1941 m. atidavė rusams,o po II Pasaulinio karo lietuviamsnesuteikė prieglobsčio),pasiskelbė neutralia. 105 šlovėsdienų Žiemos karo dvasia išliekastipri ir palaiko Suomijos visuomenędabar. Nuo seno Rusijasiekusi asimiliuoti suomius, betnegalėjusi, nes Suomijos ir Rusijosvalstiečiai buvo labai skirtingi.Suomija buvo kultūringa, lyginantsu tuometine Rusija. Pasipriešinimasrusifikacijai buvo labai stiprus.1917 metų nepriklausomybėtapo sąlyga šaliai nepaprastai geraisusitelkti, ir Suomija tapo geraiorganizuota šalimi. Daug carinėjeRusijoje tarnavusių karininkų grįžoį Suomiją ir suformavo stipriąkariuomenę. Iškiliausi politikaine sileido į jokius kompromisus surusais, tačiau stengėsi laimėti laiko.O kita vertus, jokie susitarimainebūtų sustabdę Rusijos, archyvaitą patvirtina. Suomiai sumokėjodidelę kainą, ir per tas 105 dienaslaimėjo daug pergalių (rusai tikėjosiper dvi savaites užimsią). Žiemoskaro dvasia yra labai gerbiamaSuomijoje ir jaunimas noriaieina tarnauti į kariuomenę.Doc. K. Girnius tarsi pratęsėprof. V. Landsbergio mintį, konstatuodamas,kad okupacinis naciųbrutalumas Lietuvoje buvo mažesnisnei Rusijoje (jie rado valstybęveikiančią po Birželio sukilimo!).Lietuvai pokario kovomsnebuvo labai palankių gamtiniųsąlygų: nei didelių miškų, nei kalnų,nei pelkių. Buvo tik noras išsaugotisavo išteklius po kraupiųdeportacijų. Visuomenės noraspriešintis neužgeso, iškilo vadovaujančiosasmenybės.Čekas A. Binaras analizavo1938-41 metų tuometinės Čekoslovakijospasipriešinimo patirtį po1938 metų Miuncheno suokalbio,kurį pasirašė Anglija, Vokietija,Italija ir Prancūzija, Sudetų kraštastapo prarastas. Čekoslovakijojebuvo didelė etninė įvairovė:tik 50 procentų sudarė čekai, o 17procentų slovakai. Veikė 14 partijų.Pasipriešinimas nebuvo vieningas,nes kai kurios grupės norėjobūti svarbiausios. Emigracijojeveikė vyriausybė. Veikiančios ambasadostapo pasipriešinimo židiniais.Anglijoje sukurta Čekoslovakijosdivizija.Dr A. Kanauka bandė pažvelgtiį ateitį: keli scenarijai ir keturiosstrategijos. 50 metų Lietuvojetęsis taika; kils etniniaineramumai – antrasis scenarius;trečiasis – tiesiogiai Lietuva busužpulta ; ketvirtasis – bus užpultasNATO; stichinė nelaimė; atominiskaras ir ...ateiviai (nežinomipavojai). Strategijos: 1) jokios;2) nesmurtinis pasipriešinimas;3) profesionali kariuomenė ir civilinisnepaklusnumas; 4) reguliarikariuomenė, civilinis nepaklusnumasir partizaninis karas.Pasak Klauzevico, valia laimėtiyra labai svarbu. Lietuviai nepasiduodapriešo norams. Už nacionalinęlaisvę reikia kovoti, reikiadirbti, – ir reikia sumokėti. Reikiasistematizuoti požiūrį, kaip gintiLietuvą ateityje. Taika ir klestėjimasgali paakinti visokioms avantiūroms,o dar Tukididas teigė,jog mes priklausomi nuo emocijų.Atidėjus filosofiją į šalį privalomepamąstyti apie kariuomenę,ir Lietuvos švietimas turi būtinaikeistis. Dabar yra daug retorikosapie praeitį, ir mažai – ką galimanuveikti dėl ateities, kai Europaelgiasi kaip strutis, kai Europamoraliai degraduoja. Pavojingane neteisinga strategija, o tai, kadnėra jokios strategijos! Piliečiaituri dalyvauti kariniuose apmokymuosekaip Izraelyje ir Šveicarijoje.Šeima, ir mokykla Lietuvojeturi veikti išvien.Dr. M. Martišius kalbėjo apiekarą, kurio plika akim neįžvelgsi:detalės atskirai nėra sistema, todėldėlionei reikalingos kelios arkeliolika detalių, kad suprastum,kaip vyksta ideologinis informacinis(emocinis) karas, kurio tikslassilpninti pasitikėjimą savo valstybe.Nacistinė Vokietija varė propagandąį Sudetų kraštą 5-erius metus.Poveikis – akivaizdus. Visuomenėneatsilaikė prie negatyvą, oreikia pozityvo! Stiklinė visuometyra puspilnė. Puspilnė, o ne kitaip.Žiniasklaida privalo skleisti pozityvąir atrinkdama faktus – kurtinorimą vaizdą. Tai viešosios diplomatijos,ryšių su visuomene beikitų operacijų uždavinys.Konferencija baigėsi apvaliojostalo diskusija, kurią būtų galimaapibendrinti ten girdėtais žodžiais,kad ateities ekspertų nėra,yra tik praeities ekspertai. Tačiaužinant, kaip buvo, galima darytiteisingas išvadas ateičiai.„Gintarinėje viltyje-2011“Vyr. ltn. Vidas Žukas.Atkelta iš 5 pslVrš. Alvydo Tamošiūno nuotraukaTada netikėjau, kad aš tapsiuprofesionaliu kariu, darysiu karjerą,dar vėliau būsiu instruktoriumi.Atranką į BALTBAT-ąpraėjau, mokiausi anglų kalbos,pagal britų jūrų pėstininkų sistemąperėjau bazinį kursą Adažiųpoligone Latvijoje ir jau kaipBaltijos bataliono karys, besirengiantismisijai Bosnijoje ir Hercegovinoje,dalyvavau pirmosiose„Gintarinės vilties“ pratybose.1995-1996 metais Balkanuose dalyvavauIFOR-SFOR misijoje.Po dešimt metų – 2005-aisiais,išvykau į Afganistaną su antrąjaGoro provincijos atkūrimo grupe– PAG-2. Ten vykdžiau kuopininkopareigas, taip pat rūpinausiPAG vado plk. Gintaro Ažubalioartimąja apsauga. Sunku nupasakotiemocijas, kurias patyriau, kaivadą atlydėjęs į Kabulą, vyriausybiniuosepastatuose sutikau britųkarį, kuris mane užkalbino irpradėjo teirautis, kaip aš laikausi.Pasirodo... jis mane prisiminėkaip savo instruktorių iš 2003metų „Gintarinės vilties“ pratybųRukloje.Vrš. V. Grobui smagu matyti tobulėjančiusLietuvos karius, kuriekartu, kaip lygiaverčiai gali dalyvautibendrose operacijose su užsieniopartneriais: „Seniau mumstrūko žinių ir patirties, vakarietiškosginkluotės ir ekipuotės, dabarsituacija labai pasikeitė į gerąjąpusę. Šiais metais vėl dalyvauju„Gintarinės vilties“ pratybose,pirmojoje fazėje vedžiau apsaugosnuo improvizuotųjų sprogstamųjųužtaisų mokymus, vėl mokiau karius,ir tai darysiu, kol tarnausiukariuomenėje“.Lankėsi savanoriųdarbdaviaiPratybų „Gintarinė viltis“ svečiųir žiniasklaidos dieną, birželio22-ąją, lankėsi ir karių savanoriųdarbdaviai iš Alytaus. Savanoriųdarbdaviams, visiškai nematantiemsantrosios, kariškos savodarbuotojų pusės, buvo labai aktualupamatyti šias pratybas, kurioseįvairias užduotis vykdo Savanoriųpajėgų kariai, didžioji jųdalis iš Dzūkijos. Pratybose apsilankė:Bronius Vaičiulionis,VĮ„Alytaus regiono keliai“ direktorius,Alytaus mašinų gamyklos„Astra“ vykdančioji direktorėOnutė Tutlienė, Alytaus profesiniorengimo centro metodininkėDanguolė Brusevičienė ir AlgimantasTutlys, buvęs ilgametismašinų gamyklos „Astra“ komercijosdirektorius.B. Vaičiulionis iš savo darbuotojų,tarnaujančių KASP, linkęsišskirti vieną, ypač rimtą žmogųGintą Kursevičių, kuris nepaisantto, kad yra paprastas „Alytaus regionokelių“ darbininkas ne tiktarnauja KASP, bet ir domisi pokariopartizaninio judėjimo istorija,yra geras pašnekovas įvairiomistemomis. B. Vaičiulioniuistebėti karių pratybas labai patiko:„Pats nesu tarnavęs sovietinėjearmijoje, o pamatyti Lietuvoskariuomenę labai norėjosi. Visątechniką, karius ir taktikos veiksmusmačiau pirmą kartą ir mantai padarė didelį įspūdį. Žinoma,būtų labai gerai, kad Lietuvojedaugiau niekada nebūtų karo,tačiau tam ir reikia turėti stipriąsavo kariuomenę bei ją visokeriopairemti.“Anot O. Tutlienės, „Astros“gamykloje dirbantys savanoriai,kurių yra daugiau nei 10, pagrinde– suvirintojai, poliruotojai, bedidelių sunkumų gali dalyvautikarinėse pratybose: „Viskas priklausonuo žmogaus. Jeigu karyssavanoris yra rimtas darbuotojas,tai susitariame draugiškai – vyraigali atidirbti už praleistas dienas,kadangi gamykloje dirbamapamainomis, taip pat, išvykdamiilgesniam laikotarpiui, apsiformintiatostogas.“ Pasak A. Tutlio,jam smagu pamatyti daug pasikeitimųkariuomenėje, naujovių,karinės technikos: „Čia, Pabradėspoligone, prieš 60 metų,būdamas 16-osios lietuviškosiosdivizijos seržantu, praleidau dvivasaras. Džiugu stebėti, kad pratybosedalyvaujančios tarptautinėspajėgos taip draugiškai bendraujair sugeba kartu veikti.“Alytaus profesinio rengimocentre mokosi apie dvidešimt savanorių,sakė Danguolė Brusevičienė:„Vaikinai, yra patenkintiir labai didžiuojasi, kad tarnaujaSavanorių pajėgose. Centro direktoriusVytautas Zubrus visadajuos išleidžia į pratybas. Tegulmokosi ginti Tėvynę...“Savanoriai iš už AtlantoJAV, kaip ir į ankstesnes Lietuvojerengiamas pratybas delegavoPensilvanijos nacionalinės gvardijoskarius. Šiais metais pratybosedalyvavo keliasdešimt amerikiečių,iš kurių didžiausia dalis – medicinos,ryšių, administracijos irviešųjų ryšių specialistai. Vienasjų – paramedikas sp. DanieliusHudžesas, savanorių stovyklojedaręs sužeidimų muliažus, civiliniamegyvenime studijuoja medicinosmokykloje. Ją pabaigęs busdiplomuotas medicinos brolis. O,kad gyvenimas būtų įdomesnis –įstojo į Pensilvanijos nacionalinęgvardiją. Per pertraukėlę, kalbėdamassu Dainavos rinktinės kariueil. Stanislovu Šamatausku,amerikietis tvirtino: „Savanoriaiyra geriausi, nes jie į karinę tarnybąateina savo noru ir sugeba suderinticivilinį gyvenimą, o kartaisnet specialybę su karine tarnyba.“Sunkią netekties valandą, mirus mylimai mamai,nuoširdžiai užjaučiame kpt. Benjaminą Žukovą.KASP štabasDalijamės skausmu ir nuoširdžiai užjaučiame RomąArošių dėl mylimos mamos mirties.LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasykSkaudžią netekties ir liūdesio valandą, dėl sūneliomirties nuoširdžiai užjaučiame gr. Evaldą Kilinską.PAG-14 štabo kuopos kariaiJAV ir Lietuvos savanoriai - paramedikas sp. Danielius Hudžesas ir eil. Stanislovas Šamatauskas.Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

8 psl. Savanoris2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)Trakų seniūno žuvienė – kareiviško skonio!Kpt. Laimonas MICKEVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinės Trakų kuoposvadasKasmet birželio pradžioje trisdienas Trakų miesto seniūnija organizuojavasaros sezono atidarymą.Nuo pirmosios šventės dienos miestaspasineria į vasaros renginių sūkurį.Jaunimas gali dalyvauti sportorenginiuose, vaikai atranda savų pramogų,saviveiklos kolektyvai džiuginadainomis ir šokiais, tautodailininkaisiūlo įvairius kūrinius, virėjai irkulinarai kviečia pasivaišinti tradiciškaisTrakų krašto patiekalus, Trakųpilyje, organizuojami istoriją menantysrenginiai – riterių dvikovas,šokių inscenizacijas, ginklų ir šarvųparoda. Tris dienas Trakai gyvenasiautulingos saulėtos vasaros akimirkomis.Tačiau šie metai Trakų miestoorganizuojamai šventei yra išskirtiniai.Pirmą kartą dalyvauti šventėjebuvo pakviesti ir Trakų savanoriųkuopos kariai. Mūsų indėlis gal irVyr. srž. Reda MONTVILIENĖŽemaičių rinktinės štabasŽemaičių rinktinės Klaipėdos301-ojoje kuopoje tarnauja merginos,tvirtai siekiančios savo užsibrėžtotikslo, gerų rezultatų ir pergalių.Kuopa, o taip pat ir rinktinė, turi kuodidžiuotis... Tai eil. Aušra Gergelytė,kuri tarnauja jau beveik penkeriusmetus ir eil. Birutė Krikščionaitytė –tarnaujanti trečius metus. Šios merginosatstovauja Žemaičių rinktinę,o taip pat ir Lietuvos kariuomenę paplūdimiotinklinio varžybose. Merginųtinklinio komanda išskirtinė – josdažniausiai kartu žaidžia Lietuvoskariuomenės varžybose, nes Aušrastudijuoja Lietuvos kūno kultūrosakademijoje, o Birutė – Klaipėdosuniversitete. Lietuvos studentų irLietuvos moterų tinklinio aukščiausiojelygoje jos žaidžia priešininkiųkomandose, bet tai merginoms netrukdopasiekti gerų rezultatų žaidžiantdrauge. Jau ketvirtą kartą išMiesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas su Trakų kuopos savanoriais.Mūsų rinktinėstinklininkės – geriausioseilės 301-osios kuopos savanorėsAušra Gergelytė ir Birutė Krikščionaitytėiškovojo pirmąją vietąLietuvos kariuomenės paplūdimiotinklinio čempionate, kuris šįmetvyko birželio 4-5 d. Kauno StasioRaštinio puskarininkių mokykloje.Merginų komanda nepaliko jokiųšansų Lietuvos karo akademijosauklėtinėms – šios liko antros.Trečią vietą iškovojo Karo policijosmerginos.Apdovanojimus įteikęs Lietuvoskariuomenės sporto klubo atstovaskpt. Dainius Morkūnas palinkėjosėkmės ir gerų rezultatųV pasaulio karių sporto žaidynėseBrazilijoje.Lietuvos kariuomenės čempionatas– svarbios varžybos merginoms,nes iškovojusios pirmąjąvietą, gavo teisę atstovauti Lietuvoskariuomenę Estijoje vykusioseIX Baltijos šalių karių žaidynėse,taip pat rudenį vyksiančioseŽemaičių rinktinės archyvo nuotraukaIII Lietuvos kariuomenės ir policijosžaidynėse. Baltijos šalių kariųsporto žaidynės Estijose jaudevintosios, jose susitiko geriausiEstijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomeniųsportininkai. Deja,mūsų rinktinės tinklininkėms,šiais metais teko pripažinti esčiųpranašumą. Rinktinės komandaliko antra. Tai buvo tarsi kontrolinėsvaržybos prieš V Pasaulio kariųsporto žaidynes. Šiose žaidynėsepalūdimio tinklinis bus dartik parodomoji sporto šaka. Burtailėmė, kad lietuvės pakliuvo įstiprų pogrupį, kuriame žais JAVir dvi brazilių komandos.„Mums didelė garbė ir dardidesnė atsakomybė atstovautiLietuvos kariuomenę, o kartuir Žemaičių rinktinę tokio lygiožaidynėse. Tikimės gerai sužaistipliaže, kur vyks 2016 metų olimpiada.“– teigė eil. Birutė Krikščionaitytė.Autoriaus asmeninio archyvo nuotraukanedidelis, tačiau miestelėnams irsvečiams padarė teigiamą įspūdį.Savanorių paprašė išvirti ne kareiviškąkošę, o žuvienę, juk Trakai– ežerų kraštas. Trakų miestoseniūnas ši patiekalą pavadino„Kareiviško skonio seniūno žuvienė“.Renginio metu buvo pradėtanauja tradicija – „Žuvienėsdubenėlio apsikeitimo ceremonija“.Trakų miesto seniūnasKęstutis Vilkauskas apsikeitė žuvienėsdubenėliu su savanoriųkuopos vadu kapitonu. Norinčiųparagauti žuvienės buvo labaidaug ir niekas mūsų darbonepeikė.Trakų savanoriai miestelėnamsvirė ne tik žuvienę, bet ir parodėkuopą, ginkluotę, vaikams suorganizuotasmažas kliūčių ruožas,jaunimas domėjosi galimybėmistapti kariais savanoriais. Savanoriaipasakojo apie tarnybą, dalyvavimątarptautinėse misijose beipratybose. Netrūko norinčių nusifotografuotisu kariais, palaikytiir net pabandyti išrinkti beisurinkti tikrą karišką ginklą, išsidažytiveidą maskuojančiais dažais.Drąsiausi ir iniciatyviausi apdovanotisuvenyrais su DidžiosiosKovos rinktinės atributika. Kariaidalyvavo šventėje iki vėlaus vakaro.Trakų miesto seniūnas padėkojoTrakų savanoriams už dalyvavimąšventėje, pageidavo, kadmes ir ateityje dalyvautume miestorenginiuose.Savanoris iškovojopimąjį aukso medalįLiepos 19 d. Brazilijoje, Rio deŽaneire, vykstančiose V Pasauliokariškių sporto žaidynėse, Lietuvoskariuomenės atstovas Savanoriųpajėgų Dariaus ir Girėno2-osios rinktinės savanoris eil. SimonasKrėpšta pelnė pirmąjį Lietuvosapdovanojimą – orientavimosisporto varžybose vidutinioilgio trasoje karys iškovojo Žaidyniųčempiono titulą.Vyrai varžėsi 4,3 km ilgio trasojesu 18 kontrolinių punktų. SimonasKrėpšta distancija įveikėper 24 min. 13 sek., antras likoAustrijos sportininkas GernotasKerschbaumeris (24 min. 37sek.), trečias – šveicaras AndreasKyburzas 24 min. 55 sek.). KitiLietuvos atstovai – Vilius Aleliūnasir Donatas Stulgys parodė vienodąrezultatą (26 min.12 sek.) iružėmė 12-tas vietas.Viso vyrų orientavimosi sportovaržybose varžėsi 159 sportininkaiiš 28 šalių.Moterų orientavimosi sportovaržybose (2,9 km ir 10 kontroliniųpunktų) geriausiai sekėsieil. Sandrai Paužaitei iš DainavosLietuvos kariuomenės delegacija.Eil. Simonas Krėpšta.rinktinės, kuri užėmė penktąjąvietą (26 min. 02 sek.). Aukso medalįiškovojo Latvijos atstovė AijaSkrastina (23 min. 43 sek.), antraliko lenkė Darja Lajn, kuri čempioneipralaimėjo tik 1 sekunde,trečia liko estė Anika Rihma (25min. 39 sek.).Daugiau informacijos apie žaidynes: http://www.rio2011.mil.br/ .„Savanorio“ informacijaErnesto Kariko ir Lietuvos delegacijos narių nuotraukosSavanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: LT-05110 Viršuliškių 36, VilniusEl. paštas: Vytautas.Voveris@mil.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas eil. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita ŠeštokaitėRinko ir maketavo UAB „Krašto spauda“cm