6 psl.Savanoris<strong>2011</strong> m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)Dabar daug gero galimenuveikti dėl ateitiesBirželio 14–15 dienomis Jono Žemaičio karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Valia priešintis:praeities projekcijos ateities iššūkiams“. Joje buvo aptartas valstybės gynimo poreikis, valios priešintis okupacijai1940 metais nebuvimo prielaidos, Lietuvos ir tarptautinė priešinimosi okupacijai patirtis. Apžvelgti galimiateities scenarijai. Pranešimus skaitė prof. Vytautas Landsbergis, prof. dr. Gražina Miniotaitė, prof. dr. AlfredasBumblauskas, doc. dr. Valdas Rakutis, doc. dr. Virgilijus Pugačiauskas, dr. Mantas Martišius, dr. Jonas Vaičenonis,dr. Algirdas Kanauka, doc. Kęstutis Girnius ir doktorantas Vytautas Jokubauskas. Apie Miuncheno paktą bei Suomijoskovą prieš Tarybų Sąjungą Žiemos kare kalbėjo Alesas Binaras (Čekija) ir prof. Alpo Juntunenas (Suomija).Buvo kalbama ir apie tarsi nematomų – kibernetinių ir informacinių – karų keliamą grėsmę palaužti tautos valią.Konferencijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.Ats. ltn. dr. VidmantasKUREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinėDoc. dr. Valdas Rakutis.Konferencijos „Valia priešintis: praeities projekcijos ateities iššūkiams“ dalyviai.Kęstučio Dijoko nuotraukosKrašto <strong>apsaugos</strong> ministrė RasaJuknevičienė taip pat pabrėžė šioskonferencijos, skirtos Lietuvos gynybospatirčiai analizuoti, svarbą,ministrę nudžiugino pokalbissu Suomijos kariuomenės šauktiniais,nes toks jaunimas yra kraštąpasirengusios ginti kariuomenėspagrindas. ,,Kokie rūpesčiaibeslėgtų, bet kai Kaune važiuojupro Prezidentūrą, negaliu nuvytiminties apie paskutinį posėdį, –kalbėjo ministrė, – apie išdavysčiųvirtinę ir bevales kapituliacijas.Ir – stebuklingas gebėjimas atgimti– trimis frontais kovoję ūkininkųvaikai savanoriai, Birželio sukilimas,nors tik 10 dienų tebuvopraėję po baisaus ir iki tolei neregėtoteroro – tremčių; gen. PoviloPlechavičiaus Vietinės rinktinėsfenomenas, kai per kelias dienasLietuvos ginti rados tūkstančiaisavanorių, pokario partizanų šlovėsir kovinės patirties takas, ,,KatalikųBažnyčios kronika“, Sąjūdis“.Ministrė palinkėjo valioskurti, nes tai ir yra valia priešintis,nes gynyba vyksta ne tik ginklu, oir tuo, kad girtas nesėstų prie vairo,kad stiprėtų valia nekęsti melo,stiprėtų valia kurti energetinę Lietuvosnepriklausomybę. Valią saugotiLietuvos nepriklausomybęreikia ugdyti nuo mažų dienų, jinenusileis iš dangaus.Konferenciją taip pat sveikinęsLKA viršininkas plk. Gintaras Bagdonaspriminė, kad pilietišką visuomenęformuoja ir švietimo įstaigos.Keletas įžvalgų, labiausiai įsirėžusių,tad ir savų minčių keliančių…Dr. V. Rakutis teigė, kad lietuviocharakteryje glūdi savybės,kurios tampa veiklios, kai aplinkybėstampa labai pavojingos. Dabaresame užliūliuoti ramybės ir saugumojausmo, tačiau tai ir yra patstinkamiausias laikas ruoštis, rengtisir rengti vienetus veiksmingaigynybai, nes visuomenė jau yrapilietinė. Didvyrių aukštinimas,jų gyvenimo darbai ugdė jaunąjąkartą, ir padėjo formuoti kartosmoralinius pagrindus. Valdovaibuvo reikšmingi, atsakingumouž valstybę pavyzdžiai, gynybosžiedo centrai. Suabejosi valdovu –suabejosi valstybe. Jonušas Radvila– ryškiausias pavyzdys. PirmojoLietuvos Statuto teiginys,kad kiekvienas vyras būtų parengtastaip, jog turėtų žirgą, šarvus irginklą, kuo ne priesakas, kad koltaika, – gynybos namų darbai turibūti atlikti. Gaila, kad 1792 m. kovotaprieš priešininkų dvarus, o neprieš išorės priešą. Toks ginkluotųveiksmų pobūdis demoralizavovisuomenę ir, deja, sudarė prielaidasnuvertinti valstybės tęstinumą.(Prisimena partizano RobertoTučo-Barzdylos byloje skaitytoŽaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijosatsisaukimo žodžiai: ,,Lietuvi!Nedegink lietuvio sodybų!“Prof. A. Bumblausko, pranešimastarsi gilino mintį: nutylėtaistorija neleidžia veikti tautineisąmonei, o kaip tik sukuria istorinėssąmonės balaganą. Ir kai 1940vyko paskutinis vyriausybės posėdis,– balsai pasidalijo kone perpus– gintis ginklu prieš rusus arkapituliuoti. Prezidento A. Smetonostiesioginis įsakymas, greičiausia,būtų nulėmęs, kad puikiaiparengta ir gerai ginkluota Lietuvoskariuomenė būtų stojusi įkovą tiek su per su sieną besisunkiančiaispriešo daliniais, tiek ir suketuriomis rusų bazėmis. Profesoriauscituotas Sun Tzu, jog reikiagudraut visais būdais, kad būtųįgyti teigiami dalykai valstybei –universali tiesa. Tad ir 1920 bei1940 metų paralelės privalo būtiatsimintos ir svarstomos.Dr. V. Pugačiausko teigimu, gyvenamepasekmės istoriją: aidąlaikų, kai Abiejų Tautų Respublikaišnyko iš Europos žemėlapio.Tačiau, nors kartos ir keičiakartas,– yra neprarandamas ryžtaspriešintis ginklu. Net laikinojovalstybingumo blyksniai (Napoleonofaktorius) viltis žybteliM. K. Oginskio bandymuose ,,išlukštenti“autonomiją (nepavykopatvaldžių palenkt, nors Suomijątai sugebėjo 1812 metais). Užaugonauja karta, senelių ir tėvųpasakojimų klausę. Mano senelisubiškėnas Petras Klova-Kloviškis(1889-1982) yra perpasakojęssavo tėvo ir senelio pasakojimą,kaip kazokai kautynėse Biržų giriojeprie Medeikių privertė sukilėliustrauktis. Tai buvo paskutinisATR blyksnis, užgesinęs lenkiškumąLietuvoje: spaudos draudimaslotyniškais rašmenimis rašyti galiojo,tačiau jau švito dr. Jono Basanavičiaus,,Aušra“.Dr. J. Vaičenonis išryškino1918-20 metų Lietuvos savanoriųvaidmenį kovojant bei įtvirtinantvalstybingumą, pabrėžė, kadbūtina susidaryti detalią tų keleriųkertinių metų chronologiją irišryškinti problemas, kurios – suvoktosar nesuvoktos – lėmė įvykius.1918 metais į Lietuvą buvogrižę keturi šimtai karininkų –įspūdingas skaičius! Kiek karininkųgrįžo lemtingais Nepriklausomybei1988 – 1991 metais? Ta patitendencija!Vardai, kurie nepamirštami irsvarbūs: ,,Pasirašius Bresto taikossutartį į Lietuvą iš Rusijos pradėjogrįžti pabėgėliai, kuriais rūpintisbuvo sudaryta speciali komisija– jai vadovavo A. Stulginskis. Komisijojebelaisvių grąžinimu rūpinęsiskarininkas Jurgis Kubilius,pasak J. Vaičenonio viena svarbiausių1918 m. asmenybių, slaptapradėjo registruoti karius, sutinkančiustarnauti būsimoje Lietuvoskariuomenėje. Į karininkų registracijosknygą pirmuoju įrašytasKazys Škirpa, į kareivių – StasysButkus. Tai bene pirmas realusžingsnis kuriant būsimą valstybėskariuomenę. Dar: Jonas Variakojis,Edvardas Noreika, dr. JurgisAlekna, Tadas Ivanauskas, StasysŠilingas, Saliamonas Banaitis(120 vyrų būrį suorganizavo irį Lietuvos kariuomenę atvedė išŠakių apskrities), Petras Gužas,Petras Ruseckas, Juozas Šarauskas,Julius Čaplikas... Visus juosvienija Konstantino Žuko nuostata:,,Nieko neuždegs tas, kurispats nedega“. 1920 metais buvogalimybė sudaryti Suomijos, Estijos,Latvijos, Lietuvos, Lenkijosir Ukrainos šalių sąjungą, deja,šią progą pražudė Pilsudskio gobšumas,gviešimasis svetimų žemių.Prof. V. Landsbergis sakė,kad kai Suomija nuosekliai rengėsigynybai, tai Lietuvos dėmesysapsilpo, kol 1940 įsivyravo pakrikimasir išdavystė, nors prezidentasSmetona nebuvo pakrikęs arpasimetęs. 1941 Lietuva buvo sovietizuojamaiškart siekiant panaikintipačią Lietuvos tapatybęištremiant ketvirtadalį gyventojų(700 000). Birželio sukilimu buvoatkurta Lietuvos administracija,ir atėjęs Vermachtas rado valstybęveikiančią (švietimas, sveikatosapsauga, iš dalies ir ūkis. Pokaro legali valdžia buvo pogrindžio– partizanų generolas JonasŽemaitis-Vytautas, įstatymiškaipripažintas Lietuvos Prezidentu.Ir Sibire tauta nepalūžo, o išlaikėtikėjimą grįžti, pasiryžę studijuotibei užimti veiksmingas pareigasLietuvoje... V. Jokubauskas tvirtino,kad 1940-aisiais įvyko politinėokupacija, o kariuomenė galėjoveiksmingai pasipriešinti, ginkluotėsturėta 5-6 divizijoms. Lietuvatikėjosi dalyvausianti koaliciniamekare... Partizaniniam karuinebuvo rengtasi (tik poziciniam),tačiau šaulio – partizano įvaizdisbuvo susiformavęs nuo 1919metų. Partizaninis karas yra teisėtas...Šaulių būta net 48 000...Prof. G. Miniotaitė rašo naujausiosistoriografijos eilutes teigdama,kad 1988-1991 metų neprievartiniopasipriešinimo keliasbuvo strategija, kurią moraliairėmė dauguma lietuvių, o sovietinėmašina tebuvo tik represinismechanizmas. Dokumentai įteisi-àcm
<strong>2011</strong> m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris7 psl.àno civilinį aktyvų pasipriešinimą(jei to būtų reikėję). Nesmurtinėkova rodo visuomenės brandą. Paralelėtarp Lietuvos 40-tųjų ir 90-ųjų turėtų būti labai jautriai brėžiama...Prof. A. Juntunenas kalbėjoapie Žiemos karą, kai Suomiją visomisišgalėmis priešinosi rusams,teigė, kad Tarybų Sąjungai Žiemoskaras buvo gėdingas, todėl ilgokaiir tylėjo. Švedija (kuri Lietuvosaukso atsargas 1941 m. atidavė rusams,o po II Pasaulinio karo lietuviamsnesuteikė prieglobsčio),pasiskelbė neutralia. 105 šlovėsdienų Žiemos karo dvasia išliekastipri ir palaiko Suomijos visuomenędabar. Nuo seno Rusijasiekusi asimiliuoti suomius, betnegalėjusi, nes Suomijos ir Rusijosvalstiečiai buvo labai skirtingi.Suomija buvo kultūringa, lyginantsu tuometine Rusija. Pasipriešinimasrusifikacijai buvo labai stiprus.1917 metų nepriklausomybėtapo sąlyga šaliai nepaprastai geraisusitelkti, ir Suomija tapo geraiorganizuota šalimi. Daug carinėjeRusijoje tarnavusių karininkų grįžoį Suomiją ir suformavo stipriąkariuomenę. Iškiliausi politikaine sileido į jokius kompromisus surusais, tačiau stengėsi laimėti laiko.O kita vertus, jokie susitarimainebūtų sustabdę Rusijos, archyvaitą patvirtina. Suomiai sumokėjodidelę kainą, ir per tas 105 dienaslaimėjo daug pergalių (rusai tikėjosiper dvi savaites užimsią). Žiemoskaro dvasia yra labai gerbiamaSuomijoje ir jaunimas noriaieina tarnauti į kariuomenę.Doc. K. Girnius tarsi pratęsėprof. V. Landsbergio mintį, konstatuodamas,kad okupacinis naciųbrutalumas Lietuvoje buvo mažesnisnei Rusijoje (jie rado valstybęveikiančią po Birželio sukilimo!).Lietuvai pokario kovomsnebuvo labai palankių gamtiniųsąlygų: nei didelių miškų, nei kalnų,nei pelkių. Buvo tik noras išsaugotisavo išteklius po kraupiųdeportacijų. Visuomenės noraspriešintis neužgeso, iškilo vadovaujančiosasmenybės.Čekas A. Binaras analizavo1938-41 metų tuometinės Čekoslovakijospasipriešinimo patirtį po1938 metų Miuncheno suokalbio,kurį pasirašė Anglija, Vokietija,Italija ir Prancūzija, Sudetų kraštastapo prarastas. Čekoslovakijojebuvo didelė etninė įvairovė:tik 50 procentų sudarė čekai, o 17procentų slovakai. Veikė 14 partijų.Pasipriešinimas nebuvo vieningas,nes kai kurios grupės norėjobūti svarbiausios. Emigracijojeveikė vyriausybė. Veikiančios ambasadostapo pasipriešinimo židiniais.Anglijoje sukurta Čekoslovakijosdivizija.Dr A. Kanauka bandė pažvelgtiį ateitį: keli scenarijai ir keturiosstrategijos. 50 metų Lietuvojetęsis taika; kils etniniaineramumai – antrasis scenarius;trečiasis – tiesiogiai Lietuva busužpulta ; ketvirtasis – bus užpultasNATO; stichinė nelaimė; atominiskaras ir ...ateiviai (nežinomipavojai). Strategijos: 1) jokios;2) nesmurtinis pasipriešinimas;3) profesionali kariuomenė ir civilinisnepaklusnumas; 4) reguliarikariuomenė, civilinis nepaklusnumasir partizaninis karas.Pasak Klauzevico, valia laimėtiyra labai svarbu. Lietuviai nepasiduodapriešo norams. Už nacionalinęlaisvę reikia kovoti, reikiadirbti, – ir reikia sumokėti. Reikiasistematizuoti požiūrį, kaip gintiLietuvą ateityje. Taika ir klestėjimasgali paakinti visokioms avantiūroms,o dar Tukididas teigė,jog mes priklausomi nuo emocijų.Atidėjus filosofiją į šalį privalomepamąstyti apie kariuomenę,ir Lietuvos švietimas turi būtinaikeistis. Dabar yra daug retorikosapie praeitį, ir mažai – ką galimanuveikti dėl ateities, kai Europaelgiasi kaip strutis, kai Europamoraliai degraduoja. Pavojingane neteisinga strategija, o tai, kadnėra jokios strategijos! Piliečiaituri dalyvauti kariniuose apmokymuosekaip Izraelyje ir Šveicarijoje.Šeima, ir mokykla Lietuvojeturi veikti išvien.Dr. M. Martišius kalbėjo apiekarą, kurio plika akim neįžvelgsi:detalės atskirai nėra sistema, todėldėlionei reikalingos kelios arkeliolika detalių, kad suprastum,kaip vyksta ideologinis informacinis(emocinis) karas, kurio tikslassilpninti pasitikėjimą savo valstybe.Nacistinė Vokietija varė propagandąį Sudetų kraštą 5-erius metus.Poveikis – akivaizdus. Visuomenėneatsilaikė prie negatyvą, oreikia pozityvo! Stiklinė visuometyra puspilnė. Puspilnė, o ne kitaip.Žiniasklaida privalo skleisti pozityvąir atrinkdama faktus – kurtinorimą vaizdą. Tai viešosios diplomatijos,ryšių su visuomene beikitų operacijų uždavinys.Konferencija baigėsi apvaliojostalo diskusija, kurią būtų galimaapibendrinti ten girdėtais žodžiais,kad ateities ekspertų nėra,yra tik praeities ekspertai. Tačiaužinant, kaip buvo, galima darytiteisingas išvadas ateičiai.„Gintarinėje <strong>viltyje</strong>-<strong>2011</strong>“Vyr. ltn. Vidas Žukas.Atkelta iš 5 pslVrš. Alvydo Tamošiūno nuotraukaTada netikėjau, kad aš tapsiuprofesionaliu kariu, darysiu karjerą,dar vėliau būsiu instruktoriumi.Atranką į BALTBAT-ąpraėjau, mokiausi anglų kalbos,pagal britų jūrų pėstininkų sistemąperėjau bazinį kursą Adažiųpoligone Latvijoje ir jau kaipBaltijos bataliono karys, besirengiantismisijai Bosnijoje ir Hercegovinoje,dalyvavau pirmosiose„Gintarinės vilties“ pratybose.1995-1996 metais Balkanuose dalyvavauIFOR-SFOR misijoje.Po dešimt metų – 2005-aisiais,išvykau į Afganistaną su antrąjaGoro provincijos atkūrimo grupe– PAG-2. Ten vykdžiau kuopininkopareigas, taip pat rūpinausiPAG vado plk. Gintaro Ažubalioartimąja apsauga. Sunku nupasakotiemocijas, kurias patyriau, kaivadą atlydėjęs į Kabulą, vyriausybiniuosepastatuose sutikau britųkarį, kuris mane užkalbino irpradėjo teirautis, kaip aš laikausi.Pasirodo... jis mane prisiminėkaip savo instruktorių iš 2003metų „Gintarinės vilties“ pratybųRukloje.Vrš. V. Grobui smagu matyti tobulėjančiusLietuvos karius, kuriekartu, kaip lygiaverčiai gali dalyvautibendrose operacijose su užsieniopartneriais: „Seniau mumstrūko žinių ir patirties, vakarietiškosginkluotės ir ekipuotės, dabarsituacija labai pasikeitė į gerąjąpusę. Šiais metais vėl dalyvauju„Gintarinės vilties“ pratybose,pirmojoje fazėje vedžiau <strong>apsaugos</strong>nuo improvizuotųjų sprogstamųjųužtaisų mokymus, vėl mokiau karius,ir tai darysiu, kol tarnausiukariuomenėje“.Lankėsi savanoriųdarbdaviaiPratybų „Gintarinė viltis“ svečiųir žiniasklaidos dieną, birželio22-ąją, lankėsi ir karių savanoriųdarbdaviai iš Alytaus. Savanoriųdarbdaviams, visiškai nematantiemsantrosios, kariškos savodarbuotojų pusės, buvo labai aktualupamatyti šias pratybas, kurioseįvairias užduotis vykdo Savanoriųpajėgų kariai, didžioji jųdalis iš Dzūkijos. Pratybose apsilankė:Bronius Vaičiulionis,VĮ„Alytaus regiono keliai“ direktorius,Alytaus mašinų gamyklos„Astra“ vykdančioji direktorėOnutė Tutlienė, Alytaus profesiniorengimo centro metodininkėDanguolė Brusevičienė ir AlgimantasTutlys, buvęs ilgametismašinų gamyklos „Astra“ komercijosdirektorius.B. Vaičiulionis iš savo darbuotojų,tarnaujančių KASP, linkęsišskirti vieną, ypač rimtą žmogųGintą Kursevičių, kuris nepaisantto, kad yra paprastas „Alytaus regionokelių“ darbininkas ne tiktarnauja KASP, bet ir domisi pokariopartizaninio judėjimo istorija,yra geras pašnekovas įvairiomistemomis. B. Vaičiulioniuistebėti karių pratybas labai patiko:„Pats nesu tarnavęs sovietinėjearmijoje, o pamatyti Lietuvoskariuomenę labai norėjosi. Visątechniką, karius ir taktikos veiksmusmačiau pirmą kartą ir mantai padarė didelį įspūdį. Žinoma,būtų labai gerai, kad Lietuvojedaugiau niekada nebūtų karo,tačiau tam ir reikia turėti stipriąsavo kariuomenę bei ją visokeriopairemti.“Anot O. Tutlienės, „Astros“gamykloje dirbantys savanoriai,kurių yra daugiau nei 10, pagrinde– suvirintojai, poliruotojai, bedidelių sunkumų gali dalyvautikarinėse pratybose: „Viskas priklausonuo žmogaus. Jeigu karyssavanoris yra rimtas darbuotojas,tai susitariame draugiškai – vyraigali atidirbti už praleistas dienas,kadangi gamykloje dirbamapamainomis, taip pat, išvykdamiilgesniam laikotarpiui, apsiformintiatostogas.“ Pasak A. Tutlio,jam smagu pamatyti daug pasikeitimųkariuomenėje, naujovių,karinės technikos: „Čia, Pabradėspoligone, prieš 60 metų,būdamas 16-osios lietuviškosiosdivizijos seržantu, praleidau dvivasaras. Džiugu stebėti, kad pratybosedalyvaujančios tarptautinėspajėgos taip draugiškai bendraujair sugeba kartu veikti.“Alytaus profesinio rengimocentre mokosi apie dvidešimt savanorių,sakė Danguolė Brusevičienė:„Vaikinai, yra patenkintiir labai didžiuojasi, kad tarnaujaSavanorių pajėgose. Centro direktoriusVytautas Zubrus visadajuos išleidžia į pratybas. Tegulmokosi ginti Tėvynę...“Savanoriai iš už AtlantoJAV, kaip ir į ankstesnes Lietuvojerengiamas pratybas delegavoPensilvanijos nacionalinės gvardijoskarius. Šiais metais pratybosedalyvavo keliasdešimt amerikiečių,iš kurių didžiausia dalis – medicinos,ryšių, administracijos irviešųjų ryšių specialistai. Vienasjų – paramedikas sp. DanieliusHudžesas, savanorių stovyklojedaręs sužeidimų muliažus, civiliniamegyvenime studijuoja medicinosmokykloje. Ją pabaigęs busdiplomuotas medicinos brolis. O,kad gyvenimas būtų įdomesnis –įstojo į Pensilvanijos nacionalinęgvardiją. Per pertraukėlę, kalbėdamassu Dainavos rinktinės kariueil. Stanislovu Šamatausku,amerikietis tvirtino: „Savanoriaiyra geriausi, nes jie į karinę tarnybąateina savo noru ir sugeba suderinticivilinį gyvenimą, o kartaisnet specialybę su karine tarnyba.“Sunkią netekties valandą, mirus mylimai mamai,nuoširdžiai užjaučiame kpt. Benjaminą Žukovą.KASP štabasDalijamės skausmu ir nuoširdžiai užjaučiame RomąArošių dėl mylimos mamos mirties.LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasykSkaudžią netekties ir liūdesio valandą, dėl sūneliomirties nuoširdžiai užjaučiame gr. Evaldą Kilinską.PAG-14 štabo kuopos kariaiJAV ir Lietuvos savanoriai - paramedikas sp. Danielius Hudžesas ir eil. Stanislovas Šamatauskas.Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka