Gintarinėje viltyje-2011 - Krašto apsaugos ministerija

6 psl.Savanoris2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427)Dabar daug gero galimenuveikti dėl ateitiesBirželio 14–15 dienomis Jono Žemaičio karo akademijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Valia priešintis:praeities projekcijos ateities iššūkiams“. Joje buvo aptartas valstybės gynimo poreikis, valios priešintis okupacijai1940 metais nebuvimo prielaidos, Lietuvos ir tarptautinė priešinimosi okupacijai patirtis. Apžvelgti galimiateities scenarijai. Pranešimus skaitė prof. Vytautas Landsbergis, prof. dr. Gražina Miniotaitė, prof. dr. AlfredasBumblauskas, doc. dr. Valdas Rakutis, doc. dr. Virgilijus Pugačiauskas, dr. Mantas Martišius, dr. Jonas Vaičenonis,dr. Algirdas Kanauka, doc. Kęstutis Girnius ir doktorantas Vytautas Jokubauskas. Apie Miuncheno paktą bei Suomijoskovą prieš Tarybų Sąjungą Žiemos kare kalbėjo Alesas Binaras (Čekija) ir prof. Alpo Juntunenas (Suomija).Buvo kalbama ir apie tarsi nematomų – kibernetinių ir informacinių – karų keliamą grėsmę palaužti tautos valią.Konferencijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.Ats. ltn. dr. VidmantasKUREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinėDoc. dr. Valdas Rakutis.Konferencijos „Valia priešintis: praeities projekcijos ateities iššūkiams“ dalyviai.Kęstučio Dijoko nuotraukosKrašto apsaugos ministrė RasaJuknevičienė taip pat pabrėžė šioskonferencijos, skirtos Lietuvos gynybospatirčiai analizuoti, svarbą,ministrę nudžiugino pokalbissu Suomijos kariuomenės šauktiniais,nes toks jaunimas yra kraštąpasirengusios ginti kariuomenėspagrindas. ,,Kokie rūpesčiaibeslėgtų, bet kai Kaune važiuojupro Prezidentūrą, negaliu nuvytiminties apie paskutinį posėdį, –kalbėjo ministrė, – apie išdavysčiųvirtinę ir bevales kapituliacijas.Ir – stebuklingas gebėjimas atgimti– trimis frontais kovoję ūkininkųvaikai savanoriai, Birželio sukilimas,nors tik 10 dienų tebuvopraėję po baisaus ir iki tolei neregėtoteroro – tremčių; gen. PoviloPlechavičiaus Vietinės rinktinėsfenomenas, kai per kelias dienasLietuvos ginti rados tūkstančiaisavanorių, pokario partizanų šlovėsir kovinės patirties takas, ,,KatalikųBažnyčios kronika“, Sąjūdis“.Ministrė palinkėjo valioskurti, nes tai ir yra valia priešintis,nes gynyba vyksta ne tik ginklu, oir tuo, kad girtas nesėstų prie vairo,kad stiprėtų valia nekęsti melo,stiprėtų valia kurti energetinę Lietuvosnepriklausomybę. Valią saugotiLietuvos nepriklausomybęreikia ugdyti nuo mažų dienų, jinenusileis iš dangaus.Konferenciją taip pat sveikinęsLKA viršininkas plk. Gintaras Bagdonaspriminė, kad pilietišką visuomenęformuoja ir švietimo įstaigos.Keletas įžvalgų, labiausiai įsirėžusių,tad ir savų minčių keliančių…Dr. V. Rakutis teigė, kad lietuviocharakteryje glūdi savybės,kurios tampa veiklios, kai aplinkybėstampa labai pavojingos. Dabaresame užliūliuoti ramybės ir saugumojausmo, tačiau tai ir yra patstinkamiausias laikas ruoštis, rengtisir rengti vienetus veiksmingaigynybai, nes visuomenė jau yrapilietinė. Didvyrių aukštinimas,jų gyvenimo darbai ugdė jaunąjąkartą, ir padėjo formuoti kartosmoralinius pagrindus. Valdovaibuvo reikšmingi, atsakingumouž valstybę pavyzdžiai, gynybosžiedo centrai. Suabejosi valdovu –suabejosi valstybe. Jonušas Radvila– ryškiausias pavyzdys. PirmojoLietuvos Statuto teiginys,kad kiekvienas vyras būtų parengtastaip, jog turėtų žirgą, šarvus irginklą, kuo ne priesakas, kad koltaika, – gynybos namų darbai turibūti atlikti. Gaila, kad 1792 m. kovotaprieš priešininkų dvarus, o neprieš išorės priešą. Toks ginkluotųveiksmų pobūdis demoralizavovisuomenę ir, deja, sudarė prielaidasnuvertinti valstybės tęstinumą.(Prisimena partizano RobertoTučo-Barzdylos byloje skaitytoŽaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijosatsisaukimo žodžiai: ,,Lietuvi!Nedegink lietuvio sodybų!“Prof. A. Bumblausko, pranešimastarsi gilino mintį: nutylėtaistorija neleidžia veikti tautineisąmonei, o kaip tik sukuria istorinėssąmonės balaganą. Ir kai 1940vyko paskutinis vyriausybės posėdis,– balsai pasidalijo kone perpus– gintis ginklu prieš rusus arkapituliuoti. Prezidento A. Smetonostiesioginis įsakymas, greičiausia,būtų nulėmęs, kad puikiaiparengta ir gerai ginkluota Lietuvoskariuomenė būtų stojusi įkovą tiek su per su sieną besisunkiančiaispriešo daliniais, tiek ir suketuriomis rusų bazėmis. Profesoriauscituotas Sun Tzu, jog reikiagudraut visais būdais, kad būtųįgyti teigiami dalykai valstybei –universali tiesa. Tad ir 1920 bei1940 metų paralelės privalo būtiatsimintos ir svarstomos.Dr. V. Pugačiausko teigimu, gyvenamepasekmės istoriją: aidąlaikų, kai Abiejų Tautų Respublikaišnyko iš Europos žemėlapio.Tačiau, nors kartos ir keičiakartas,– yra neprarandamas ryžtaspriešintis ginklu. Net laikinojovalstybingumo blyksniai (Napoleonofaktorius) viltis žybteliM. K. Oginskio bandymuose ,,išlukštenti“autonomiją (nepavykopatvaldžių palenkt, nors Suomijątai sugebėjo 1812 metais). Užaugonauja karta, senelių ir tėvųpasakojimų klausę. Mano senelisubiškėnas Petras Klova-Kloviškis(1889-1982) yra perpasakojęssavo tėvo ir senelio pasakojimą,kaip kazokai kautynėse Biržų giriojeprie Medeikių privertė sukilėliustrauktis. Tai buvo paskutinisATR blyksnis, užgesinęs lenkiškumąLietuvoje: spaudos draudimaslotyniškais rašmenimis rašyti galiojo,tačiau jau švito dr. Jono Basanavičiaus,,Aušra“.Dr. J. Vaičenonis išryškino1918-20 metų Lietuvos savanoriųvaidmenį kovojant bei įtvirtinantvalstybingumą, pabrėžė, kadbūtina susidaryti detalią tų keleriųkertinių metų chronologiją irišryškinti problemas, kurios – suvoktosar nesuvoktos – lėmė įvykius.1918 metais į Lietuvą buvogrižę keturi šimtai karininkų –įspūdingas skaičius! Kiek karininkųgrįžo lemtingais Nepriklausomybei1988 – 1991 metais? Ta patitendencija!Vardai, kurie nepamirštami irsvarbūs: ,,Pasirašius Bresto taikossutartį į Lietuvą iš Rusijos pradėjogrįžti pabėgėliai, kuriais rūpintisbuvo sudaryta speciali komisija– jai vadovavo A. Stulginskis. Komisijojebelaisvių grąžinimu rūpinęsiskarininkas Jurgis Kubilius,pasak J. Vaičenonio viena svarbiausių1918 m. asmenybių, slaptapradėjo registruoti karius, sutinkančiustarnauti būsimoje Lietuvoskariuomenėje. Į karininkų registracijosknygą pirmuoju įrašytasKazys Škirpa, į kareivių – StasysButkus. Tai bene pirmas realusžingsnis kuriant būsimą valstybėskariuomenę. Dar: Jonas Variakojis,Edvardas Noreika, dr. JurgisAlekna, Tadas Ivanauskas, StasysŠilingas, Saliamonas Banaitis(120 vyrų būrį suorganizavo irį Lietuvos kariuomenę atvedė išŠakių apskrities), Petras Gužas,Petras Ruseckas, Juozas Šarauskas,Julius Čaplikas... Visus juosvienija Konstantino Žuko nuostata:,,Nieko neuždegs tas, kurispats nedega“. 1920 metais buvogalimybė sudaryti Suomijos, Estijos,Latvijos, Lietuvos, Lenkijosir Ukrainos šalių sąjungą, deja,šią progą pražudė Pilsudskio gobšumas,gviešimasis svetimų žemių.Prof. V. Landsbergis sakė,kad kai Suomija nuosekliai rengėsigynybai, tai Lietuvos dėmesysapsilpo, kol 1940 įsivyravo pakrikimasir išdavystė, nors prezidentasSmetona nebuvo pakrikęs arpasimetęs. 1941 Lietuva buvo sovietizuojamaiškart siekiant panaikintipačią Lietuvos tapatybęištremiant ketvirtadalį gyventojų(700 000). Birželio sukilimu buvoatkurta Lietuvos administracija,ir atėjęs Vermachtas rado valstybęveikiančią (švietimas, sveikatosapsauga, iš dalies ir ūkis. Pokaro legali valdžia buvo pogrindžio– partizanų generolas JonasŽemaitis-Vytautas, įstatymiškaipripažintas Lietuvos Prezidentu.Ir Sibire tauta nepalūžo, o išlaikėtikėjimą grįžti, pasiryžę studijuotibei užimti veiksmingas pareigasLietuvoje... V. Jokubauskas tvirtino,kad 1940-aisiais įvyko politinėokupacija, o kariuomenė galėjoveiksmingai pasipriešinti, ginkluotėsturėta 5-6 divizijoms. Lietuvatikėjosi dalyvausianti koaliciniamekare... Partizaniniam karuinebuvo rengtasi (tik poziciniam),tačiau šaulio – partizano įvaizdisbuvo susiformavęs nuo 1919metų. Partizaninis karas yra teisėtas...Šaulių būta net 48 000...Prof. G. Miniotaitė rašo naujausiosistoriografijos eilutes teigdama,kad 1988-1991 metų neprievartiniopasipriešinimo keliasbuvo strategija, kurią moraliairėmė dauguma lietuvių, o sovietinėmašina tebuvo tik represinismechanizmas. Dokumentai įteisi-àcm