Gintarinėje viltyje-2011 - Krašto apsaugos ministerija

2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris7 psl.àno civilinį aktyvų pasipriešinimą(jei to būtų reikėję). Nesmurtinėkova rodo visuomenės brandą. Paralelėtarp Lietuvos 40-tųjų ir 90-ųjų turėtų būti labai jautriai brėžiama...Prof. A. Juntunenas kalbėjoapie Žiemos karą, kai Suomiją visomisišgalėmis priešinosi rusams,teigė, kad Tarybų Sąjungai Žiemoskaras buvo gėdingas, todėl ilgokaiir tylėjo. Švedija (kuri Lietuvosaukso atsargas 1941 m. atidavė rusams,o po II Pasaulinio karo lietuviamsnesuteikė prieglobsčio),pasiskelbė neutralia. 105 šlovėsdienų Žiemos karo dvasia išliekastipri ir palaiko Suomijos visuomenędabar. Nuo seno Rusijasiekusi asimiliuoti suomius, betnegalėjusi, nes Suomijos ir Rusijosvalstiečiai buvo labai skirtingi.Suomija buvo kultūringa, lyginantsu tuometine Rusija. Pasipriešinimasrusifikacijai buvo labai stiprus.1917 metų nepriklausomybėtapo sąlyga šaliai nepaprastai geraisusitelkti, ir Suomija tapo geraiorganizuota šalimi. Daug carinėjeRusijoje tarnavusių karininkų grįžoį Suomiją ir suformavo stipriąkariuomenę. Iškiliausi politikaine sileido į jokius kompromisus surusais, tačiau stengėsi laimėti laiko.O kita vertus, jokie susitarimainebūtų sustabdę Rusijos, archyvaitą patvirtina. Suomiai sumokėjodidelę kainą, ir per tas 105 dienaslaimėjo daug pergalių (rusai tikėjosiper dvi savaites užimsią). Žiemoskaro dvasia yra labai gerbiamaSuomijoje ir jaunimas noriaieina tarnauti į kariuomenę.Doc. K. Girnius tarsi pratęsėprof. V. Landsbergio mintį, konstatuodamas,kad okupacinis naciųbrutalumas Lietuvoje buvo mažesnisnei Rusijoje (jie rado valstybęveikiančią po Birželio sukilimo!).Lietuvai pokario kovomsnebuvo labai palankių gamtiniųsąlygų: nei didelių miškų, nei kalnų,nei pelkių. Buvo tik noras išsaugotisavo išteklius po kraupiųdeportacijų. Visuomenės noraspriešintis neužgeso, iškilo vadovaujančiosasmenybės.Čekas A. Binaras analizavo1938-41 metų tuometinės Čekoslovakijospasipriešinimo patirtį po1938 metų Miuncheno suokalbio,kurį pasirašė Anglija, Vokietija,Italija ir Prancūzija, Sudetų kraštastapo prarastas. Čekoslovakijojebuvo didelė etninė įvairovė:tik 50 procentų sudarė čekai, o 17procentų slovakai. Veikė 14 partijų.Pasipriešinimas nebuvo vieningas,nes kai kurios grupės norėjobūti svarbiausios. Emigracijojeveikė vyriausybė. Veikiančios ambasadostapo pasipriešinimo židiniais.Anglijoje sukurta Čekoslovakijosdivizija.Dr A. Kanauka bandė pažvelgtiį ateitį: keli scenarijai ir keturiosstrategijos. 50 metų Lietuvojetęsis taika; kils etniniaineramumai – antrasis scenarius;trečiasis – tiesiogiai Lietuva busužpulta ; ketvirtasis – bus užpultasNATO; stichinė nelaimė; atominiskaras ir ...ateiviai (nežinomipavojai). Strategijos: 1) jokios;2) nesmurtinis pasipriešinimas;3) profesionali kariuomenė ir civilinisnepaklusnumas; 4) reguliarikariuomenė, civilinis nepaklusnumasir partizaninis karas.Pasak Klauzevico, valia laimėtiyra labai svarbu. Lietuviai nepasiduodapriešo norams. Už nacionalinęlaisvę reikia kovoti, reikiadirbti, – ir reikia sumokėti. Reikiasistematizuoti požiūrį, kaip gintiLietuvą ateityje. Taika ir klestėjimasgali paakinti visokioms avantiūroms,o dar Tukididas teigė,jog mes priklausomi nuo emocijų.Atidėjus filosofiją į šalį privalomepamąstyti apie kariuomenę,ir Lietuvos švietimas turi būtinaikeistis. Dabar yra daug retorikosapie praeitį, ir mažai – ką galimanuveikti dėl ateities, kai Europaelgiasi kaip strutis, kai Europamoraliai degraduoja. Pavojingane neteisinga strategija, o tai, kadnėra jokios strategijos! Piliečiaituri dalyvauti kariniuose apmokymuosekaip Izraelyje ir Šveicarijoje.Šeima, ir mokykla Lietuvojeturi veikti išvien.Dr. M. Martišius kalbėjo apiekarą, kurio plika akim neįžvelgsi:detalės atskirai nėra sistema, todėldėlionei reikalingos kelios arkeliolika detalių, kad suprastum,kaip vyksta ideologinis informacinis(emocinis) karas, kurio tikslassilpninti pasitikėjimą savo valstybe.Nacistinė Vokietija varė propagandąį Sudetų kraštą 5-erius metus.Poveikis – akivaizdus. Visuomenėneatsilaikė prie negatyvą, oreikia pozityvo! Stiklinė visuometyra puspilnė. Puspilnė, o ne kitaip.Žiniasklaida privalo skleisti pozityvąir atrinkdama faktus – kurtinorimą vaizdą. Tai viešosios diplomatijos,ryšių su visuomene beikitų operacijų uždavinys.Konferencija baigėsi apvaliojostalo diskusija, kurią būtų galimaapibendrinti ten girdėtais žodžiais,kad ateities ekspertų nėra,yra tik praeities ekspertai. Tačiaužinant, kaip buvo, galima darytiteisingas išvadas ateičiai.„Gintarinėje viltyje-2011“Vyr. ltn. Vidas Žukas.Atkelta iš 5 pslVrš. Alvydo Tamošiūno nuotraukaTada netikėjau, kad aš tapsiuprofesionaliu kariu, darysiu karjerą,dar vėliau būsiu instruktoriumi.Atranką į BALTBAT-ąpraėjau, mokiausi anglų kalbos,pagal britų jūrų pėstininkų sistemąperėjau bazinį kursą Adažiųpoligone Latvijoje ir jau kaipBaltijos bataliono karys, besirengiantismisijai Bosnijoje ir Hercegovinoje,dalyvavau pirmosiose„Gintarinės vilties“ pratybose.1995-1996 metais Balkanuose dalyvavauIFOR-SFOR misijoje.Po dešimt metų – 2005-aisiais,išvykau į Afganistaną su antrąjaGoro provincijos atkūrimo grupe– PAG-2. Ten vykdžiau kuopininkopareigas, taip pat rūpinausiPAG vado plk. Gintaro Ažubalioartimąja apsauga. Sunku nupasakotiemocijas, kurias patyriau, kaivadą atlydėjęs į Kabulą, vyriausybiniuosepastatuose sutikau britųkarį, kuris mane užkalbino irpradėjo teirautis, kaip aš laikausi.Pasirodo... jis mane prisiminėkaip savo instruktorių iš 2003metų „Gintarinės vilties“ pratybųRukloje.Vrš. V. Grobui smagu matyti tobulėjančiusLietuvos karius, kuriekartu, kaip lygiaverčiai gali dalyvautibendrose operacijose su užsieniopartneriais: „Seniau mumstrūko žinių ir patirties, vakarietiškosginkluotės ir ekipuotės, dabarsituacija labai pasikeitė į gerąjąpusę. Šiais metais vėl dalyvauju„Gintarinės vilties“ pratybose,pirmojoje fazėje vedžiau apsaugosnuo improvizuotųjų sprogstamųjųužtaisų mokymus, vėl mokiau karius,ir tai darysiu, kol tarnausiukariuomenėje“.Lankėsi savanoriųdarbdaviaiPratybų „Gintarinė viltis“ svečiųir žiniasklaidos dieną, birželio22-ąją, lankėsi ir karių savanoriųdarbdaviai iš Alytaus. Savanoriųdarbdaviams, visiškai nematantiemsantrosios, kariškos savodarbuotojų pusės, buvo labai aktualupamatyti šias pratybas, kurioseįvairias užduotis vykdo Savanoriųpajėgų kariai, didžioji jųdalis iš Dzūkijos. Pratybose apsilankė:Bronius Vaičiulionis,VĮ„Alytaus regiono keliai“ direktorius,Alytaus mašinų gamyklos„Astra“ vykdančioji direktorėOnutė Tutlienė, Alytaus profesiniorengimo centro metodininkėDanguolė Brusevičienė ir AlgimantasTutlys, buvęs ilgametismašinų gamyklos „Astra“ komercijosdirektorius.B. Vaičiulionis iš savo darbuotojų,tarnaujančių KASP, linkęsišskirti vieną, ypač rimtą žmogųGintą Kursevičių, kuris nepaisantto, kad yra paprastas „Alytaus regionokelių“ darbininkas ne tiktarnauja KASP, bet ir domisi pokariopartizaninio judėjimo istorija,yra geras pašnekovas įvairiomistemomis. B. Vaičiulioniuistebėti karių pratybas labai patiko:„Pats nesu tarnavęs sovietinėjearmijoje, o pamatyti Lietuvoskariuomenę labai norėjosi. Visątechniką, karius ir taktikos veiksmusmačiau pirmą kartą ir mantai padarė didelį įspūdį. Žinoma,būtų labai gerai, kad Lietuvojedaugiau niekada nebūtų karo,tačiau tam ir reikia turėti stipriąsavo kariuomenę bei ją visokeriopairemti.“Anot O. Tutlienės, „Astros“gamykloje dirbantys savanoriai,kurių yra daugiau nei 10, pagrinde– suvirintojai, poliruotojai, bedidelių sunkumų gali dalyvautikarinėse pratybose: „Viskas priklausonuo žmogaus. Jeigu karyssavanoris yra rimtas darbuotojas,tai susitariame draugiškai – vyraigali atidirbti už praleistas dienas,kadangi gamykloje dirbamapamainomis, taip pat, išvykdamiilgesniam laikotarpiui, apsiformintiatostogas.“ Pasak A. Tutlio,jam smagu pamatyti daug pasikeitimųkariuomenėje, naujovių,karinės technikos: „Čia, Pabradėspoligone, prieš 60 metų,būdamas 16-osios lietuviškosiosdivizijos seržantu, praleidau dvivasaras. Džiugu stebėti, kad pratybosedalyvaujančios tarptautinėspajėgos taip draugiškai bendraujair sugeba kartu veikti.“Alytaus profesinio rengimocentre mokosi apie dvidešimt savanorių,sakė Danguolė Brusevičienė:„Vaikinai, yra patenkintiir labai didžiuojasi, kad tarnaujaSavanorių pajėgose. Centro direktoriusVytautas Zubrus visadajuos išleidžia į pratybas. Tegulmokosi ginti Tėvynę...“Savanoriai iš už AtlantoJAV, kaip ir į ankstesnes Lietuvojerengiamas pratybas delegavoPensilvanijos nacionalinės gvardijoskarius. Šiais metais pratybosedalyvavo keliasdešimt amerikiečių,iš kurių didžiausia dalis – medicinos,ryšių, administracijos irviešųjų ryšių specialistai. Vienasjų – paramedikas sp. DanieliusHudžesas, savanorių stovyklojedaręs sužeidimų muliažus, civiliniamegyvenime studijuoja medicinosmokykloje. Ją pabaigęs busdiplomuotas medicinos brolis. O,kad gyvenimas būtų įdomesnis –įstojo į Pensilvanijos nacionalinęgvardiją. Per pertraukėlę, kalbėdamassu Dainavos rinktinės kariueil. Stanislovu Šamatausku,amerikietis tvirtino: „Savanoriaiyra geriausi, nes jie į karinę tarnybąateina savo noru ir sugeba suderinticivilinį gyvenimą, o kartaisnet specialybę su karine tarnyba.“Sunkią netekties valandą, mirus mylimai mamai,nuoširdžiai užjaučiame kpt. Benjaminą Žukovą.KASP štabasDalijamės skausmu ir nuoširdžiai užjaučiame RomąArošių dėl mylimos mamos mirties.LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasykSkaudžią netekties ir liūdesio valandą, dėl sūneliomirties nuoširdžiai užjaučiame gr. Evaldą Kilinską.PAG-14 štabo kuopos kariaiJAV ir Lietuvos savanoriai - paramedikas sp. Danielius Hudžesas ir eil. Stanislovas Šamatauskas.Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka