Gintarinėje viltyje-2011 - Krašto apsaugos ministerija

2011 m. liepos 28 d. Nr. 7 (427) Savanoris5 psl.„Gintarinėje viltyje-2011“Atkelta iš 1 pslKariuomenės vadui gen. mjr. Arvydui Pociui apie savanorių vykdomas užduotis papasakojo 104 kuopos 3 būriovado pavaduotoja vyr. eil. Otilija Lukenskaitė.Srž. Donatas Vaisvalavičius.Būtent šios kuopos atstovai geriausiaisugeba susiorientuoti situacijoje,sureaguoti tinkamai irgreitai.Srž. Donatas Vaisvalavičius„Gintarinėje viltyje“ – būriovado pavaduotojas, minėjo šiosepratybose vykdęs daug įdomiųužduočių. Seržantui tekodalyvauti pasaloje, imituoti vietoslyderius, dėl kilusių problemųbesikreipiančius į taikdarius.Patyrusiam savanoriui tarnybospradžioje yra tekę dalyvauti pratybose„Gintarinė viltis-2003“,Rukloje. Anot seržanto, esminiųskirtumų tarp šių ir ankstesniųpratybų jis nepastebėjo. Nebenttai, kad tuo metu buvo dirbamaprie Balkanų regiono praktikaparemtų scenarijų, o šiuo metu –prie Centrinės Azijos. Pasak srž.D. Vaisvalavičiaus, visi lūkesčiai,ko jis tikėjosi iš pratybų – pasiteisino.Vykdant netgi imitavimopajėgų užduotis, būdavo galimastebėti, kaip vienos ar kitosšalies kariai reaguoja į grėsmes.Ši patirtis labai pravers ateityje,ypač jei planuoji dalyvauti tarptautinėjeoperacijoje.Kuopos vado, kaip vienas geriausiųseržantų charakterizuojamaskarys – labai rimtas kandidatasateityje išvažiuoti ne tikį tarptautines pratybas, bet ir įtarptautinę misiją. Karys baigęspraktiškai visus kursus Dragūnųmokomajame batalione, taip patRezervo vadų kursus Karo akademijoje,nori naujos patirties –tarptautinėje aplinkoje.Vyr. ltn. Vidas Žukas, iš Dainavosapygardos 109 Druskininkųkuopos, Savanorių pajėgosetarnaujantis 10 metų, į pratybasatvažiavo, norėdamas įgyti naujospatirties. Karininkui tai pirmosiostokio masto tarptautinės pratybos,nes anksčiau jose dalyvautisutrukdydavo egzaminų sesijaKūno kultūros akademijoje, Kaune.Ten Vidas įstojo norėdamaspabaigti Studentų vadų kursus,kurie kauniečiams vykdavo Puskarininkiųmokykloje. Anot savanorio,tuo metu, pabaigus kursus,buvo galimybė pereiti į profesinękaro tarnybą. Gaila, kad vėliautos galimybės nebeliko. Nors ambicijųpakliūti į profesinę tarnybą,priešingai – yra:- Galbūt ir savanoriu netarnaučiau,bet tai ne ambicijos, o gyvenimobūdas. Juk ne veltui apiedzūkus sakoma „Miške gimęs,miške augęs ir čia nori pasilikti“.Tarnyba Savanorių pajėgose mansavotiškas išbandymas čia, būnantvadu, reikalingas lankstumas irsugebėjimas su kiekvienu žmogumibendrauti individualiai, – sakovyr. ltn. V. Žukas. Pasak sportiškokarininko, kad pratybos būtų įdomiosir naudingos, visiems būtinapasistengti. Tą jis ne kartą įrodėKpt. Kęstutis Mincė.minios valdymo pratybose mūruįsiremdamas į VRM Viešojo saugumotarnybos instruktorių treniruojamųkarių skydus.„Atvykdama į šias pratybasnorėjau pamatyti, kaip „Gintarinėjeviltyje“ atsako į krizes užduotisvykdo mūsų ir užsienio šaliųkariai. Norėjau ne tik imituoti„priešą“ bet ir pasimokyti“ - sakėpirmą kartą tokiose pratybose dalyvavusieil. Viktorija Skritulskaitė.Mergina antrus metus tarnaujaDainavos rinktinės Marijampolėskuopoje. Savanorės krikšto tėvas– Lietuvos karo lakūnas kpt. RomasAzarevičius. Guvi merginajau nuo mažumės žavėjosi uniformair tarnyba kariuomenėje, todėlir nutarė sekti jo pėdomis. Savanorėdar studijuoja socialinę pedagogikąir psichologija Šiauliųuniversitete. Prisimindama kitąvaikystės hobi – jodinėjimo sportą(buvo Lietuvos jaunių rinktinėsnarė), mergina dar randa laikopatreniruoti jaunuosius jojikusžirgyne, Liudvinave. „Norėčiau išvyktiį tarptautinę misiją, todėl aktyviaidalyvauju visose pratybose.Manau, jog tiek čia, „Gintarinėjeviltyje“, tiek Afganistane TRO,gali įgyti tokios patirties, kuriosdaugiau niekur kitur negausi.Šaudymo instruktoriaiKovinio šaudymo pratybasvisų šalių kariams vedė kpt. MartynoVereškos vadovaujama Koviniošaudymo mokymo grupėsusidedanti iš Savanorių pajėgųDragūnų mokomojo bataliono irkitų kariuomenės dalinių instruktorių.Šioje grupėje taip pat dirbokpt. Ramūnas Narbutis iš Dragūnųbataliono.Patyrę instruktoriai yra baigęaibę kursų, turi šaudymo vadovųkvalifikaciją ir puikiai išmanodaugelio sistemų ginkluotę. Jųvadovaujami kariai mokėsi ne tiktaikliai šaudyti iš savo turimų ginklų,bet ir pavyzdingai juos prižiūrėti.Anot instruktorių, mokėjimastaikliai šaudyti ir naudotis ginklu yrasvarbiausi kario įgūdžiai, užtikrinantysjo išlikimą mūšyje.Lietuvos kariai ginkluoti automatiniaisšautuvais G36 ir AK4 ir kulkosvaidžiaisMG3. Suomiai naudojaRk95Tp automatinius šautuvus, granatsvaidžiusMK19 ir 81 mm minosvaidžius.Latviai šaudo su automatiniaisšautuvais G36 ir AK4, estaitaip pat su AK4.„Kovinio šaudymo rezultatai automatinėješaudykloje parodė kaip geraikarys yra pasirengęs, jie atspindi individualiuskario įgūdžius. Jeigu rezultataiprasti, reikia stengtis – atlikti daugiaukovinio šaudymo pratybų, pastoviaitreniruotis šaudykloje“, – sakė kpt. M.Vereška, Dragūnų batalione tarnaujantisC kuopoje vyr. instruktoriumi.Pabradės poligone kovinio šaudymopratybose buvo atliekamas 7 pratimas.Kariai šaudė iš visų padėčiųiki 300 metrų nuotoliu, taip pat imituojantABC sąlygas: „Man asmeniškailabai patiko suomių šauktiniai. Jiedrausmingi ir taiklūs. Neblogai sekėsi„Geležinio Vilko“ kariams ir Latvijos„Zemessardzes“ savanoriams“, – sakėkpt. M. Vereška.Nuolatinis pratybų dalyvisPirmojoje pratybų „Gintarinė viltis“fazėje dalyvavo dar 4 instruktoriaiiš Dragūnų mokomojo batalionoB kuopos ir štabo. Vrš. Vygintas Grobastaip pat iš Dragūnų bataliono.Jis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoskarių, dalyvavusių visose „Gintarinėsvilties“ pratybose nuo pat 1995metų. Pradėjęs tarnybą Savanoriškojekrašto apsaugos tarnyboje eiliniukariu savanoriu 1991-aisiais, po trijųmetų vrš. V. Grobas sulaukė pasiūlymopereiti atranką į tuomet formuojamąBaltijos batalioną.Vrš. Vygintas Grobas.Nukelta į 7 psl.ykVykdant užduotis netgi imitavimo pajėgų sudėtyje būdavo galima stebėti, kaip vienos ar kitos šalies kariai reaguojaį grėsmes.Kpt. Martynas Vereška šaudykloje.Vrš. Alvydo Tamošiūno, eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos