tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

More documents

Recommendations

Info

eFereNCes aksdal, Bjorn (2005a). the development of the Modern Hardanger Fiddle. some reflections on the role of the Fiddle Maker erik J. Helland. in dan Lundberg and gunnar ternhag (ed.), Studia Instrumentorum Musicae Popularis, XV. stockholm. — (2005b). isak-feler og tronda-feler – felemakerne fra Botnen i Hardanger. in Hans-Hinrich thedens (ed.), Norsk folkemusikklag. Skrift nr. 18–2004. oslo. — (2005c). Hardingfela – fra bondefele til nasjonalt symbol. in ola alsvik (ed.), Musikk, identitet og ste, 41. skrifter fra norsk lokalhistorisk institutt, oslo. Burke, Peter (1983). Folklig kultur i Europa. Malmø. dybsand, Øyvin (2002). Fossegrimen, op. 21, article in the textbook to the Cd Johan Halvorsen. Fossegrimen, op. 21. Norway’s Greeting to Theodore Roosevelt, op. 31. simax classics PsC 1207. Halvorsen, Johan (1910). Slåtter. Norwegische Bauerntänze. Peasant’s Dances. violine solo. edition Peters. Leipzig. Herresthal, Harald (1993). Med Spark i Gulvet og Quinter i Bassen. Musikalske og politiske bilder fra nasjonalromantikkens gjennombrudd i Norge. oslo. Hodne, Bjarne (1994). Norsk nasjonalkultur. En kulturpolitisk oversikt. oslo. osa, sigbjørn Bernhoft (1979). Spelemannsliv. oslo. storaas, reidar (2001). article in the textbook to the Cd Geirr Tveitt: Concertos for Hardanger Fiddle. Nykken, symphonic painting. Bis Cd-1207. disCoGraPHy Johan Halvorsen: Fossegrimen, op. 21. arve Moen Bergset, Hardanger fiddle, violin and vocal, Latvian symphony orchestra, terje Mikkelsen, conductor. simax classics PsC 1207. Cd 2002. Johan Kvandal: Fantasia for hardanger fiddle and strings, op. 50. arve Moen Bergset, Hardanger fiddle, kristiansand kammerorkester. intim musik iMCd081. Cd 2002. Johan Kvandal: Kvintett for hardingfele og strykekvartett, op. 50. arne viken, hardingfele og den norske strykekvartett. eMi 8301002. Cd 1994. Geirr Tveitt: Concerto No. 2 for Hardanger fiddle and orchestra, sigbjørn Bernhoft osa, hardingfele; Bergen filharmoniske orkester; karsten andersen, dirigent. aurora contempoarary nCd-B 4945. Cd 1988. Geirr Tveitt: Concertos for Hardanger Fiddle. arve Moen Bergset, Hardanger fiddle, stavanger symphony orchestra conducted by ole kristian ruud. Bis Cd-1207. Cd 2002. Henrik Ødegaard: Nyslått. Concerto for two hardangerfiddles and string orchestra. Per anders Buen garnås and torgeir straand, hardangerfiddles, telemark Chamber orchestra, Lars-erik ter Jung, conductor. Fabra FBrCd-04. Cd 2005. 24 NORVEGIŠKASIS HARDANGERIO SMUIKAS IR KLASIKINĖ MUZIKA bJØrN aksdal Santrauka norvegiškojo Hardangerio smuiko su jam būdinga puošmenų gausa ir simpatetinėmis stygomis ištakos siekia mažiausiai Xvii amžiaus vidurį. XiX amžiuje šis instrumentas tapo svarbiu norvegų nacionaliniu simboliu. Legendinis Myllargutenas (malūnininko sūnus) buvo pirmasis kaimo smuikininkas, griežęs viešame koncerte: 1849 metais, padedamas garsaus norvegų smuikininko profesionalo oles Bullo, norvegijos sostinėje, tuometinėje kristianijoje, jis atliko Hardangerio krašto (telemarko srities) liaudiškų smuiko melodijų programą. vėliau įvyko dar keli koncertiniai turai.
XiX amžiaus antrojoje pusėje jau visas būrys Hardangerio krašto smuikininkų leidosi į keliones po norvegiją bei užsienio šalis, koncertuose grieždami tradicinį norvegišką repertuarą. dauguma tokių koncertų pasirodė neįtikimai populiarūs, tad netrukus šis ypatingas norvegų liaudies instrumentas patraukė ir kompozitorių dėmesį. o. Bullas dar 1832–1833 metais parašė kūrinį, atliekamą, beje, ir Hardangerio smuiku. Jis vadinosi „norvegijos suvenyrai“ ir buvo parašytas Hardangerio smuikui, styginių kvartetui, fleitai ir kontrabosui. vis dėlto tik XX amžiaus pradžioje Hardangerio smuikas išties įsigalėjo klasikinėje muzikoje. 1904 metais Johanas Halvorsenas sukūrė muziką pjesei Fossegrimen, Hardangerio smuiką panaudodamas tiek kaip akompanimentą balsui, tiek kaip solinį instrumentą, kuriuo griežiama pritariant simfoniniam orkestrui. Pjesė sulaukė didžiulio pasisekimo. ir vėlesniais dešimtmečiais daugelis norvegų kompozitorių kūrė muziką Hardangerio smuikui: koncertus, kamerinę muziką, solinius etiudus. Be abejo, patys reikšmingiausi buvo du geirro tveitto koncertai Hardangerio smuikui, parašyti 1955 ir 1965 metais. Juose muzikas ir toliau eksperimentavo su Hardangerio smuiko skambesiu, nors iš esmės vis dar rėmėsi liaudiškąja šio krašto smuikavimo tradicija. tačiau po 1980 metų atsirado nemaža jaunų kompozitorių, laisviau traktuojančių šį instrumentą ir daugiau eksploatuojančių tikrąjį jo skambėjimą ir smuikavimo būdus nei tradicinius šablonus. Šitaip radosi keletas itin įdomių, naujoviškų muzikos kūrinių, ant XXi amžiaus slenksčio dar labiau sutvirtinusių Hardangerio smuiko, kaip klasikinio instrumento, pozicijas. gauta 2006-06-14 2
Page 1 and 2: TauTosakos darbai XXXii Folklore sT
Page 3 and 4: ISSN 1392-2831 T A U T O S A K O S
Page 5 and 6: TURINYS / CONTENTS ISSN 1392-2831 T
Page 7 and 8: tautinių MažuMų tautosaka / Folk
Page 9 and 10: PRATARMĖ ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 11 and 12: įrašais seriją „1935-1941 met
Page 13 and 14: i.e. folk musical instruments of th
Page 15 and 16: STUDIA INSTRUMENTORUM MUSICAE POPUL
Page 17 and 18: and professional violinists living
Page 19 and 20: Hardanger fiddle tunes as played by
Page 21 and 22: The Hardanger Fiddle Concerto it wa
Page 23: Magnar Åm (b. 1952) wrote two piec
Page 27 and 28: Pembroke Folk and Cultural Performe
Page 29 and 30: Engagements example 2. Come Let Meh
Page 31 and 32: tambrin Band from Mont st. george.
Page 33 and 34: predominantly perform today, one pi
Page 35 and 36: „SENESNI ŽMONĖS GRIEŽDAVO NEPA
Page 37 and 38: european colonisation in the 19th c
Page 39 and 40: Fig. 6a. stopped bol flutes partial
Page 41 and 42: in the traditional music of the Ber
Page 43 and 44: the musical notation in figure 9 sh
Page 45 and 46: NoTes 1 the east african region geo
Page 47 and 48: aPPeNdiX LIST OF AEROPHONE ENSEMBLE
Page 49 and 50: No. ensemble gauta 2006-05-12 class
Page 51 and 52: as in the case of Malaysia, islam i
Page 53 and 54: on the opposite sides of the belly
Page 55 and 56: oadens towards the belly and a prot
Page 57 and 58: Fig. 3. tuning of the gambus Melayu
Page 59 and 60: in the Malaysian context, the gambu
Page 61 and 62: oman, gabusi or gambusi in the Como
Page 63 and 64: modal structure of the taksim. the
Page 65 and 66: LIAUDIŠKA LIUTNIA (GAMBUS) IR SIMB
Page 67 and 68: and what is a vietnamese musical in
Page 69 and 70: sound and playing technique Playing
Page 71 and 72: at the homepage of the vietnam nati
Page 73 and 74: it can also be stated that traditio
Page 75 and 76:
eFereNCes arana, Miranda (1999). Ne
Page 77 and 78:
STUDIA INSTRUMENTORUM MUSICAE POPUL
Page 79 and 80:
and manuscripts. He revealed to me
Page 81 and 82:
told him that i can play it and tha
Page 83 and 84:
now we can compare the traditional
Page 85 and 86:
SARDINIJOS ORAS LAOSO DŪDELĖSE Gi
Page 87 and 88:
The Origin of the Fujara the fujara
Page 89 and 90:
a s y m b o l o f h i g h w a y m e
Page 91 and 92:
a s s o c i a t i o n o f t h e f u
Page 93 and 94:
Conclusions today, for slovak folk
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
t h e s y m b o l i c c o n t e n t
Page 99 and 100:
Harmonier’s tricks in the adyghe
Page 101 and 102:
Harmonier Yury nagoev. Photo: Alla
Page 103 and 104:
scheme 1. traditional dancing circl
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
1. apotropaic: for driving out demo
Page 109 and 110:
god would allow lightning to strike
Page 111 and 112:
Fig. 2. Baptism of the bell. Photo:
Page 113 and 114:
songs with rhythmic text or singing
Page 115 and 116:
7 rhythmic bell chiming is a form o
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
even if they do not have a striker.
Page 121 and 122:
Archaeological and Cultural Context
Page 123 and 124:
variant pendants: bells, crosses, c
Page 125 and 126:
VARPELIAI, VARPAI IR VARPELIŲ PAVI
Page 127 and 128:
i established that this custom was
Page 129 and 130:
uilt after 1355 by the archbishop J
Page 131 and 132:
- a kettledrummer was chosen by a l
Page 133 and 134:
Łowicz, Łowicz distr. słupia, sk
Page 135 and 136:
Conclusions descriptions presented
Page 137 and 138:
LITAURŲ MUŠIMO TRADICIJA PER EUCH
Page 139 and 140:
there is practically no knowledge a
Page 141 and 142:
the museumisation of objects unites
Page 143 and 144:
process. Leif eriksson had already
Page 145 and 146:
a matter of re-staging, not de-stag
Page 147 and 148:
Lindvall, karin (1999). Musealiseri
Page 149 and 150:
focuses on the contemporary folk mu
Page 151 and 152:
in a rather polemical contribution
Page 153 and 154:
musical instruments in russia were
Page 155 and 156:
ukraine, but also with the lute mus
Page 157 and 158:
weighting of the weak beats, gives
Page 159 and 160:
galaiskaia, r. B. (1980). Опыт
Page 161 and 162:
IŠ NAUJŲ TYRINĖJIMŲ MIRTIS IR L
Page 163 and 164:
Jokimaitienė taip nusako į tokias
Page 165 and 166:
kaimynai, kelionei (dažniausiai ik
Page 167 and 168:
Žemė drebėjo Ltr 3999(36); Ten t
Page 169 and 170:
akivaizdu, kad kulkos-bitės folklo
Page 171 and 172:
gaus veikla, prilygsta neįgyvendin
Page 173 and 174:
ūsi tradiciškai, kaip ir kiti tav
Page 175 and 176:
siuos laukeliuos, Kur katras tik mi
Page 177 and 178:
vėlyvosiose karinėse-istorinėse
Page 179 and 180:
in the battlefield is subtly supple
Page 181 and 182:
nepriimtinus straipsnius spausdinę
Page 183 and 184:
vėjo, kad ryžosi ją atlikti. kla
Page 185 and 186:
Patriotiškas hiphopas Lietuviškas
Page 187 and 188:
ankstyvojo roko ir hiphopo muzikoje
Page 189 and 190:
IŠ NAUJŲ TYRINĖJIMŲ ISSN 1392-2
Page 191 and 192:
organizacijos ar jų padaliniai (dr
Page 193 and 194:
atkurtos organizacijos nemažą sav
Page 195 and 196:
Paskutinė vakarinio laužo daina -
Page 197 and 198:
Per kalendorines šventes - užgav
Page 199 and 200:
ties pavadinimą, jis turi būti in
Page 201 and 202:
organizacijų galima rasti grupių
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
priešakyje. Bosiniu strykiniu chor
Page 207 and 208:
„yra skambinęs keletą kartų pe
Page 209 and 210:
evaldas vyčinas ir Jonas Lechovick
Page 211 and 212:
mokymosi cimbolais būdą. uždengu
Page 213 and 214:
30 ten pat, p. 75. 31 ten pat. 32 M
Page 215 and 216:
aiškios gyvenimo pasakojimų fiksa
Page 217 and 218:
gyvenimą pasakojo „atviru šird
Page 219 and 220:
Apie folklorinius intarpus gyvenimo
Page 221 and 222:
prigimties pateikėjų gyvenimo pas
Page 223 and 224:
tomas venclova: „Folkloriniai rit
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
mas ir mįslėje apie apynį: Vytur
Page 229 and 230:
Augo augo žalias linas, Žydė žy
Page 231 and 232:
Velnias ir sugalvojo įlįsti į li
Page 233 and 234:
apie vargą: Vargas mums privinčia
Page 235 and 236:
tūrą: Kai jaunas buvau, siūbavau
Page 237 and 238:
liepia daryti tai, kas privalu: Su
Page 239 and 240:
vaizduojami patiriantys smurtą. se
Page 241 and 242:
clothing, dressing, covering of the
Page 243 and 244:
pirmasis posmas - po melodijomis) i
Page 245 and 246:
3. Ltr 2464(770). Miesca zapisu - p
Page 247 and 248:
10. Ltr 2464(911). Miesca zapisu -
Page 249 and 250:
16. Ltr 2464(765). Miesca zapisu -
Page 251 and 252:
А я свайго мужыка с
Page 253 and 254:
24. 1. a u poli vietryk bylinku ka
Page 255 and 256:
Chłapcy: a my prosu wytapčym, wyt
Page 257 and 258:
tojos minimų kultūrinių imperaty
Page 259 and 260:
kapeliai virtę sunkiai pereinamu m
Page 261 and 262:
aplinka), bet ir strategiškai pato
Page 263 and 264:
4 žr. Mykolas Biržiška. anuo met
Page 265 and 266:
vartojimo „kelius ir klystkelius
Page 267 and 268:
SUKAKTYS ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 269 and 270:
stropiai datuoja užrašus. Besišn
Page 271 and 272:
SUKAKTYS ISSN 1392-2831 Tautosakos
Page 273 and 274:
1907 m. rugpjūčio 18-19 d. buvo s
Page 275 and 276:
Be pirmajame Lietuvių mokslo draug
Page 277 and 278:
mokslų sričių tyrinėjimus“ 19
Page 279 and 280:
pranešta, kad nario mokestį tesum
Page 281 and 282:
tūros, vėliau - Lietuvių literat
Page 283 and 284:
PRO MEMORIA ISSN 1392-2831 Tautosak
Page 285 and 286:
„rinkime tautosaką!“ - tokiu p
Page 287 and 288:
1943 m. jį uždarius, jas baigė p
Page 289 and 290:
PRO MEMORIA ISSN 1392-2831 Tautosak
Page 291 and 292:
Paskutinė išleista knyga - „Lie
Page 293 and 294:
sią dvasinių mokslų instrumentą
Page 295 and 296:
Folklore Fellows draugijos narys, d
Page 297 and 298:
dėl leidyklos darbuotojų toliareg
Page 299 and 300:
RECENZIJOS ISSN 1392-2831 Tautosako
Page 301 and 302:
kai). dainos melodijoje gausu meliz
Page 303 and 304:
nr. 1; „sausė lėnelē išdžiuo
Page 305 and 306:
nepasirinktas vienodas melodijų sk
Page 307 and 308:
Juozo Baldžiaus kultūrinio paliki
Page 309 and 310:
nutrūkęs penkiasdešimčiai metų
Page 311 and 312:
lorą, suformuluota 1936 metais Lie
Page 313 and 314:
yškesniais folklorizmo pavyzdžiai
Page 315 and 316:
grojimas ligavka per adventą kai k
Page 317 and 318:
gistruoti visų aptiktų instrument
Page 319 and 320:
ŠV. AGOTOS ŠVENTĖ ISPANIJOJE Ši
Page 321 and 322:
je - iii a. sicilijoje krikščiony
Page 323 and 324:
statė žymiausios didžiosios Brit
Page 325 and 326:
abejo, atrodo gana kukliai šalia j
Page 327 and 328:
estijos populiariojoje muzikoje: sk
Page 329 and 330:
teto studentų praktikos darbų (va
Page 331 and 332:
2004 METŲ LIETUVIŲ TAUTOSAKOS BIB
Page 333 and 334:
22. iškasiu šulnelį: anelės Pra
Page 335 and 336:
Tezės 45. international Ballad Com
Page 337 and 338:
74. kavaliauskienė, aušra. Jaunų
Page 339 and 340:
106. senvaitytė, dalia. ugnies die
Page 341 and 342:
138. Buračas, Balys. Joninės //
Page 343 and 344:
171. Penttinen, Yrjö. karo žinia
Page 345 and 346:
205. žaidimai, rateliai, šokiai /
Page 347 and 348:
238. Liugaitė, Modesta. on the alt
Page 349 and 350:
255. Казанскене, Ванд
Page 351 and 352:
278. Būgienė, Lina. - rec. kn.: F
Page 353 and 354:
299. Profesoriaus stasio skrodenio
Page 355 and 356:
330. Šidlauskas, aleksandras. Baly
Page 357 and 358:
suTruMPiNiMai aLtM - Latviešu taut
Page 359 and 360:
Mūsų autoriai vitas agurkis LLti
Page 361 and 362:
Jurgita ūsaitYtė dr., LLti dainyn
Page 363 and 364:
9 Sandra E. Trehub. the development
show all

tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?